Civilinė byla Nr. 3K-3-17/2012
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03183-2009-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
84; 114.4; 114.5; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „GM klubas“ dėl autorių teisių pažeidimo ir kompensacijos sumokėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (toliau – LATGA-A) prašė priteisti iš atsakovo VšĮ „GM klubas“ 23 097,54 Lt atlyginimo už viešą kūrinių atlikimą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei uždrausti atsakovui vykdant veiklą naudoti autorių teisių objektus – viešai atlikti kūrinius, kurių autorių turtines teises administruoja ieškovas, nesuderinus su ieškovu ir (ar) nemokant atlyginimo.
Ieškovas nurodė, kad jis yra autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, kuriai autoriai ir kiti autorių teisių subjektai yra perdavę kolektyviai administruoti savo turtines teises, dėl ko ieškovas turi teisę be atskiro įgaliojimo teisme ir kitose institucijose ginti kolektyviai administruojamas autorių teisių subjektų teises (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 65 ir 67 straipsniai). Ieškovo teigimu, atsakovas, nepranešęs ir nesuderinęs su ieškovu bei nesudaręs su juo sutarties, organizavo koncertus įvairiose Lietuvos vietose, nesumokėjęs už koncertuose atliktus autorių kūrinius. Atsakovas organizavo šiuos koncertus: 2007 m. birželio 22 d. Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelyje Kaune, Rotušės a. 13, ir 2007 m. birželio 23 d. kultūros centre „Ramybė“ Palangoje, Vytauto g. 35, bliuzo atlikėjos N. T. koncertus; 2007 m. vasario 7 d. naktiniame klube „Sin“ Kaune, Baltų pr. 16, ir 2007 m. vasario 8 d. gyvos muzikos klube „Tamsta“ Vilniuje, Subačiaus g. 11a, Paoli Mejias Latin Jazz trio koncertus; 2007 m. kovo 2 d. gyvos muzikos klube „Tamsta“ ir 2007 m. kovo 3 d. naktiniame klube „Sin“ KOKOLO afro-beat orkestro iš Niujorko koncertus; 2007 m. kovo 22 d. Klaipėdos koncertų salėje Vilniuje, Šiaulių g. 36, 2007 m. kovo 23 d. naktiniame klube „Sin“ ir 2007 m. kovo 24 d. gyvos muzikos klube „Tamsta“ atlikėjo T. iš Čikagos koncertus; 2007 m. balandžio 30 d. kultūros centre „Ramybė“ ir 2007 m. gegužės 2 d. gyvos muzikos klube „Tamsta“ atlikėjo J. S. ir grupės „The Hawks“ koncertus; 2007 m. gegužės 31 d. muzikos ir kokteilių bare „Lamour“ Vilniuje, Vokiečių g. 2, 2007 m. birželio 1 d. Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje Kaune, Rotušės a. 19, ir 2007 m. birželio 2 d. Palangoje, kultūros centre „Ramybė“, bliuzo atlikėjo Ch. L. koncertus; 2007 m. liepos 23-24 d. klube „Kupeta“ Palangoje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 13, ir 2007 m. liepos 26 d. klube „Artistai“ Vilniuje, Šv. Kazimiero g. 3, KOKOLO afro-beat orkestro iš Niujorko koncertus; 2007 m. rugpjūčio 28 d. kultūros centre „Ramybė“ Palangoje ir 2007 m. birželio 30 d. gyvos muzikos klube „Tamsta“ Vilniuje muzikanto K. W. W. koncertus; 2007 m. spalio 27 d. Forum Palace Galaxy klube Vilniuje ir 2007 m. spalio 28 d. naktiniame klube „Sin“ Kaune grupės „The Imperial Crowns“ koncertus; 2007 m. lapkričio 30 d. klube „Sin“ ir 2007 m. gruodžio 1 d. bare „All Stars“ (Forum Palace) Vilniuje, Konstitucijos pr. 26, grupės „Ian Siegal Band“ koncertus; 2007 m. gruodžio 30 d. kultūros centre „Ramybė“ Palangoje muzikantų S. S. ir K. W. W. koncertus; 2008 m. sausio 25 d. naktiniame klube „Sin“, 2008 m. sausio 26 d. bare „All Stars“ (Forum Palace) atlikėjo R. R. su grupe koncertus; 2008 m. vasario 29 d. naktiniame klube „Sin“ Kaune ir 2008 m. kovo 1 d. Forum Palace bare „All Stars“ Vilniuje grupės „Zohar“ su E. B. C. koncertus; 2008 m. kovo 25 d. Girstučio kultūros ir sporto centre Kaune, Kovo 11-osios g. 26, 2008 m. kovo 26 d. Forum Palace bare „All Stars“ Vilniuje muzikanto H. M. koncertus; 2008 m. gegužės 29 d. lauko scenoje prie Daugirdo viešbučio Kaune, T. Daugirdo g. 4, 2008 m. gegužės 30 d. kultūros centre „Ramybė“ Palangoje bliuzo grupės „Zach prather“ koncertus; 2008 m. birželio 27 d. Daugirdo viešbučio lauko scenoje Kaune grupės „LMT Connection“ koncertus; 2008 m. liepos 17 d. Nemuno krantinės amfiteatro scenoje (prie Daugirdo gatvės) Kaune, 2008 m. liepos 18 d. Juodkrantės lauko estradoje Juodkrantėje, L. Rėzos g. 54, muzikanto C. J. su grupe koncertus; 2008 m. liepos 24 d. Nemuno krantinės amfiteatro scenoje Kaune, prie Daugirdo g., 2008 m. liepos 25 d. Juodkrantės lauko estradoje muzikanto M. iš Tuniso koncertus; 2008 m. rugpjūčio 6 d. Nemuno krantinės amfiteatro scenoje Kaune ir 2008 m. rugpjūčio 7 d. Juodkrantės lauko estradoje muzikanto J. W. W. koncertus; 2008 m. rugpjūčio 22 d. Nemuno krantinės amfiteatro scenoje Kaune ir 2008 m. rugpjūčio 23 d. Juodkrantės lauko estradoje muzikanto R. R. (Austrija) ir muzikanto B. D. W. (JAV) koncertus; 2008 m. rugsėjo 1 d. Nemuno krantinės amfiteatro scenoje Kaune bliuzo muzikantės P. S. koncertą; 2008 m. rugsėjo 26 d. naktiniame klube „Sin“ ir 2008 m. rugsėjo 27 d. kultūros centre „Ramybė“ Palangoje bliuzo muzikanto Ch. H. ir grupės „The Sharade Band“ bei bliuzo dainininko J. J. K. koncertus; 2008 m. spalio 26 d. kino teatre „Romuva“, Kaune, Laisvės al. 54, atlikėjo S. B. koncertą; 2008 m. lapkričio 21 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje bliuzo muzikanto O. T. koncertą; 2008 m. gruodžio 5 d. klube „Ramybė“ J. M. & The blue aces koncertą; 2008 m. gruodžio 6 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje J. M. & The blue aces koncertą; 2008 m. gruodžio 10 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje R. L. & R. M. koncertą; 2008 m. gruodžio 13 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje R. T. koncertą; 2009 m. kovo 8 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje GM klubo koncertą; 2009 m. kovo 10 d. laisvalaikio namuose „Nutilus“ E. D. koncertą; 2009 m. kovo 11 d. klube „Luxor“ E. D. koncertą; 2009 m. balandžio 2 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje D. T. W. & P. D. koncertą; 2009 m. balandžio 3 d. klube „Luxor“ D. T. W. & P. D. koncertą; 2009 m. gegužės 15 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje R. R. koncertą; 2009 m. gegužės 16 d. klube „Luxor“ R. R. koncertą; 2009 m. birželio 1 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje GM klubo koncertą; 2009 m. birželio 5 d. amfiteatre ant Nemuno kranto M. B. koncertą; 2009 m. liepos 2 d. amfiteatre ant Nemuno kranto P. S. koncertą; 2009 m. liepos 3 d. viešbučio „Auksinės kopos“ lauko terasoje P. S. koncertą; 2009 m. rugpjūčio 3 d. amfiteatre ant Nemuno kranto H. M. koncertą bei 2009 m. rugpjūčio 3 d. H. M. koncertą; 2009 m. rugpjūčio 31 d. Daugirdo lauko amfiteatre, 2009 m. rugsėjo 1 d. klube „Ramybė“ Palangoje I. S. band koncertus; 2009 m. rugsėjo 1 d Testine sale GM klubo koncertą; 2009 m. spalio 16, 17 d. Palangoje, laisvalaikio namuose „Nutilus“ ir klube „Ramybė“, grupės Zohar koncertus.
Ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai remiasi tuo, kad dauguma autorių atsisakė atlyginimo, nes tie kūriniai, kurie buvo atliekami atsakovo organizuotuose koncertuose, yra ne tik vieno asmens, bet ir kitų asmenų kolektyvinis darbas (muzikos, žodžių kūrimas, įrašymas ir kt.). Be to, atsakovo pateikti autorių atsisakymai atlyginimo neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl neturėtų būti vertinami kaip pagrindas ieškiniui atmesti.
Atsakovas nurodė, kad muzikos atlikėjai, dalyvavę jo organizuotuose koncertuose, atliko tik savo autorinius kūrinius bei kūrinių improvizacijas, be to, jie raštu patvirtino, kad atsisakė autorinio atlyginimo už atliktus kūrinius, nes su jais buvo atsiskaityta betarpiškai, todėl LATGA-A ieškinio reikalavimai nepagrįsti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 23 097,54 Lt atlyginimo už viešą kūrinių atlikimą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atmetė reikalavimą uždrausti atsakovui vykdant veiklą naudoti autorių teisių objektus – viešai atlikti kūrinius, kurių autorių turtines teises administruoja ieškovas, nesudarius sutarties su ieškovu ir (ar) nemokant atlyginimo.
Teismas nustatė, kad LATGA-A Kauno filialo inspektorė G. Ž. 2007 m. birželio 22 d. lankėsi atsakovo organizuotame N. T. koncerte Kaune ir konstatavo, jog jame dalyvavo apie 250 žiūrovų, bilietų kainos – nuo 45 iki 60 Lt. Atliekami kūriniai nebuvo pristatomi, todėl inspektorė nepateikė atliktų kūrinių programos, bet padarė garso įrašą. N. T. koncertuose Kaune ir Palangoje skambėjo ne tik pačios atlikėjos, bet ir kitų autorių kūriniai. N. T. atsisakė atlyginimo iš LATGA-A, tačiau kiti autoriai atlyginimo už jų kūrinių atlikimą neatsisakė. LATGA-A inspektorė G. Ž. 2008 m. sausio 28 d. raštu „Dėl 2008 m. sausio 25 d. atlikėjo R. R. su grupe koncerto Kaune“ nurodė, jog ji 2008 m. sausio 25 d. lankėsi atsakovo organizuotame atlikėjo R. R. su grupe koncerte, padarė šio koncerto garso įrašą. Ieškovas taip pat pateikė teismui atsakovo organizuotuose koncertuose atliktų autorių, atlikėjų ir jų kūrinių sąrašus, mokesčių lenteles už juos. Teismas nurodė, kad šių autorių teisės saugomos užsienio autorių teisių gynimo agentūrose, su kuriomis ieškovas yra sudaręs dvišales sutartis. Pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalį autorius turi teisę gauti atlyginimą už jo kūrinį gavus atitinkamą leidimą; kai tokio leidimo organizatorius neturėjo, t. y. kūrinį be leidimo naudojo tyčia ar dėl didelio neatsargumo, iš kūrinio naudotojo imamas dvigubas mokestis. Teismas nurodė, kad atsakovas koncertus organizavo kaip profesionalas, gavo iš to pajamų, todėl jo atliktą autorių teisių pažeidimą įvertino kaip tyčinį. Vadovaudamasis LATGA-A Konferencijoje patvirtintų tarifų už kūrinių viešą atlikimą 1.2 punkto nuostatomis ir atsakovo pateiktais duomenimis, kad už koncertus per laikotarpį nuo 2007 m. vasario 7 d. iki 2008 m. lapkričio 21 d. jis gavo 133 324,94 Lt pajamų, teismas nurodė, kad atsakovas turi sumokėti ieškovui 7999,50 Lt atlyginimo už viešą kūrinių atlikimą, taip pat 3549,27 Lt mokestį už koncertus, organizuotus nuo 2008 m. gruodžio 5 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d., iš viso – 11 548,77 Lt, o kaip sankciją taikant dvigubą mokesčio skaičiavimą – 23 097,54 Lt.
Atsakovas pateikė kai kurių autorių atsisakymą honoraro iš LATGA-A, tačiau teismas nurodė, kad dalis šių atsisakymų nėra originalai, todėl jie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Kituose atsisakymuose asmenų parašai neidentifikuoti, nepatvirtinta, kad pasirašė būtent tie asmenys, kurie įvardijami kaip atsisakę autorinio honoraro iš ieškovo. Teismas nurodė, kad autoriai atsisakymą autorinio atlygio iš ieškovo turėjo pateikti ieškovui, o ne atsakovui, todėl šie atsisakymai neįrodo, jog atsakovo organizuotuose koncertuose dalyvavę autoriai ir atlikėjai atsisakė ieškovo mokamo atlyginimo už jų saugomas autorių teises.
Teismas atmetė ieškinio reikalavimą uždrausti atsakovui vykdant veiklą naudoti autorių teisių objektus – viešai atlikti kūrinius, kurių autorių turtines teises administruoja ieškovas, nesudarius sutarties su ieškovu ir (ar) nemokant atlyginimo. Teismas konstatavo, kad pagal ATGTĮ 67 straipsnio 4 punktą ieškovas turi teisę ir pareigą be atskiro įgaliojimo teisme ir kitose institucijose ginti savo kolektyviai administruojamas autorių teises ir gretutines teises. Atsakovui uždraudus naudotis kūriniais, būtų suvaržyta jo konstitucinė teisė, nes būtent ieškovui pavesta stebėti ir saugoti autorių teises, o tas teises pažeidus, imtis atitinkamų priemonių ir sankcijų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos „GM klubas“ apeliacinį skundą, 2011 m. birželio 7 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas VšĮ „GM klubas“ organizavo šiuos koncertus:
1. 2007 m. birželio 22 d. ir 2007 m. birželio 23 d. bliuzo atlikėjos N. T. koncertus;
2. 2007 m. vasario 7 d. ir 2007 m. vasario 8 d. Paoli Mejias Latin Jazz Trio koncertus;
3. 2007 m. kovo 2 d. ir 2007 m. kovo 3 d. KOKOLO afro-beat orkestro iš Njujorko koncertus;
4. 2007 m. kovo 22 d., 2007 m. kovo 23 d. ir 2007 m. kovo 24 d. gyvos atlikėjo T. iš Čikagos koncertus;
5. 2007 m. balandžio 30 d. ir 2007 m. gegužės 2 d. atlikėjo J. S. ir grupės „The Hawks“ koncertus;
6. 2007 m. gegužės 31 d., 2007 m. birželio 1 d. ir 2007 m. birželio 2 d. bliuzo atlikėjo Ch. L. koncertus;
7. 2007 m. liepos 23-24 d., 2007 m. liepos 26 d. KOKOLO afro-beat orkestro iš Njujorko koncertus;
8. 2007 m. lapkričio 30 d. ir 2007 m. gruodžio 1 d. grupės „I. S. Band“ koncertus;
9. 2008 m. sausio 25 d. ir 2008 m. sausio 26 d. atlikėjo R. R. su grupe koncertus;
10. 2007 m. rugpjūčio 29 d. ir 2007 m. rugpjūčio 30 d. muzikanto K. W. W. koncertus;
11. 2007 m. spalio 27 d. ir 2007 m. spalio 28 d. grupės „The Imperial Crowns“ koncertus;
12. 2007 m. gruodžio 30 d. muzikantų S. S. ir K. W. W. koncertus;
13. 2008 m. vasario 29 d. ir 2008 m. kovo 1 d. grupės „Zohar“ su E. B. C. koncertus;
14. 2008 m. kovo 25 d. ir 2008 m. kovo 26 d. muzikanto H. M. koncertus;
15. 2008 m. gegužės 29 d. ir 2008 m. gegužės 30 d. bliuzo grupės „Zach prather“ koncertus;
16. 2008 m. birželio 27 d. grupės „LMT Connection“ koncertą;
17. 2008 m. liepos 17 d. ir 2008 m. liepos 18 d. muzikanto C. J. su grupe koncertus;
18. 2008 m. liepos 24 d. ir 2008 m. liepos 25 d. muzikanto M. iš Tuniso koncertus;
19. 2008 m. rugpjūčio 6 d. muzikanto J. W. W. koncertą;
20. 2008 m. rugpjūčio 22 d. ir 2008 m. rugpjūčio 23 d. muzikanto R. R. ir muzikanto B. D. W. koncertus;
21. 2008 m. rugsėjo 1 d. bliuzo muzikantės P. S. koncertą;
22. 2008 m. rugsėjo 26 d. ir 2008 m. rugsėjo 27 d. bliuzo muzikanto Ch. H. ir grupės „The Sharade Band“, bei bliuzo dainininko J. J. K. koncertus;
23. 2008 m. spalio 26 d. atlikėjo S. B. koncertą;
24. 2008 m. lapkričio 21 d. bliuzo muzikanto O. T. koncertą;
25. 2008 m. gruodžio 5 d. ir 2008 m. gruodžio 6 d. J. M. & The blue aces koncertus;
26. 2009 m. vasario 10 d. R. L. & R. M. koncertą;
27. 2009 m. kovo 10 d. ir 2009 m. kovo 11 d. E. D. koncertus;
28. 2009 m. balandžio 2 d. ir 2009 m. balandžio 3 d. D. T. W. & P. D. koncertus;
29. 2009 m. gegužės 15 d. ir 2009 m. gegužės 16 d. R. R. koncertus;
30. 2009 m. birželio 5 d. M. B. koncertą;
31. 2009 m. liepos 2 d. ir 2009 m. liepos 3 d. P. S. koncertus;
32. 2009 m. rugpjūčio 3 d. H. M. koncertą;
33. 2009 m. rugpjūčio 31 d. ir 2009 m. rugsėjo 1 d. I. S. band koncertus;
34. 2009 m. spalio 16 ir 17 d. grupės Zohar koncertus;
Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra duomenų apie 2008 m. gruodžio 13 d. R. T., 2009 m. kovo 8 d., 2009 m. birželio 1 d. ir 2009 m. rugsėjo 1 d. VšĮ „GM klubas“ koncertus, todėl nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su šiais koncertais.
Iš ieškovo pateiktų užsienio autorių viešai atliktų atsakovo organizuotuose koncertuose kūrinių sąrašų teisėjų kolegija nustatė, kad užsienio autorių teisių subjektams atstovauja Austrijos kolektyvinio administravimo asociacija AKM, Didžiosios Britanijos kolektyvinio administravimo asociacija PRS, Jungtinių Amerikos Valstijų kolektyvinio administravimo asociacijos ASCAP ir BMI, Kanados kolektyvinio administravimo asociacija SOCAN, Prancūzijos kolektyvinio administravimo asociacija SACEM, Švedijos kolektyvinio administravimo asociacija STIM, Vokietijos kolektyvinio administravimo asociacija GEMA. Ieškovas administruoja užsienio valstybių autorių teises pagal sutartis, sudarytas su atitinkamomis užsienio šalių autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacijomis. Visos sutartys yra galiojančios, išskyrus sutartis su ASCAP ir BMI, kurios administruoja Jungtinių Amerikos Valstijų autorių teises. Su BMI sudarytoje sutartyje nustatytas sutarties galiojimo terminas nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1997 m. gruodžio 31 d., o su ASCAP – nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1996 m. birželio 30 d. Kitų dokumentų, patvirtinančių, kad LATGA-A turi teisę administruoti Jungtinių Amerikos Valstijų autorių teises pagal sutartis, ieškovas nepateikė, nors buvo teismo įpareigotas tai padaryti. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kad šiuo metu turi teisę atstovauti ASCAP ir BMI, teisėjų kolegija dėl pirmiau nurodytų JAV teisių turėtojų teisių galimo pažeidimo išsamiau nepasisakė.
Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas autorių teisių pažeidimui nustatyti pateikė tik informacinio pobūdžio pranešimus apie VšĮ „GM klubas“ organizuojamus koncertus iš internetinių svetainių bei bliuzo koncertuose atliktų kūrinių teisių turėtojų sąrašus. Tokie duomenys patvirtina tik bliuzo koncertų organizavimo faktą, tačiau nėra tinkami autorių teisių pažeidimams įrodinėti; juose neatskleistas atliktų kūrinių konkretus turinys. Dėl to teisėjų kolegija nerado pagrindo konstatuoti, jog autorių teisės buvo pažeistos. Atsakovas atsikirtinėjo tuo, kad koncertuose buvo atliekami bliuzo kūriniai, kurie pagal ATGTĮ 5 straipsnio 6 punktą priskiriami folkloro kūriniams ir nelaikomi autorių teisės objektais, be to, juos atliko patys autoriai. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo teiginiu, kad atsakovo koncertuose dalyvavusių atlikėjų atliktiems kūriniams su ieškovo atstovaujamų autorių kūriniais tinkamai palyginti bei padaryti objektyvią išvadą dėl autorystės teisių pažeidimo reikalinga atitinkama ekspertų komisija, kuri pateiktų objektyvų vertinimą. Ieškovo atstovė pripažino, kad paprastai LATGA-A inspektoriai užfiksuoja atliekamus kūrinius, kurie vėliau perduodami identifikuoti specialistams. Ieškovas pateikė tik du raštus, iš kurių matyti, kad LATGA-A Kauno filialo inspektorė G. Ž. lankėsi 2007 m. birželio 22 d. atlikėjos N. T. ir 2008 m. sausio 25 d. atlikėjo R. R. koncertuose Kaune ir padarė garso įrašą. Byloje pateikta tik viena išvada dėl atlikėjo R. R. koncerte atliekamų kūrinių identifikavimo, iš kurios matyti, kad R. R. koncerto metu atliktų kūrinių tiek kompozitorius, tiek teksto autorius yra pats R. R. (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teisėjų kolegija nurodė, kad LATGA-A, kaip kolektyvinio administravimo asociacija, neturi teisės rinkti ir išieškoti autorinį atlyginimą už kūrinių atlikimą, kai šiuos kūrinius atlieka pats autorius.
Teisėjų kolegija atmetė ieškinio reikalavimus dėl N. T. koncerto, į kurį buvo nuvykusi LATGA-A inspektorė, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad turi galiojančią sutartį su BMI. Į kitus koncertus LATGA-A inspektorė nebuvo nuvykusi, šių koncertų turinio ieškovas nėra užfiksavęs, teisės aktuose nenustatyta koncertų organizatoriams pareigos daryti ir saugoti koncertų įrašus, todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, kad autorių teisių pažeidimo faktas CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis byloje neįrodytas.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kasatorius neturi teisės atstovauti nurodytų kūrinių JAV teisių turėtojų teisėms. Teismas peržengė apeliacinio skundo ribas, pažeidė šalių rungtyniškumo ir procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai). Apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta, kad kasatorius neturi teisės atstovauti JAV teisių turėtojų teisėms, motyvuojant tuo, jog nepateiktos galiojančios sutartys su atitinkamomis JAV organizacijomis ASCAP ir BMI. Be to, kasatoriaus teisę atstovauti užsienio autorių teisių subjektams patvirtina byloje surinkti įrodymai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas vertino netinkamai, pažeisdamas CPK 177 straipsnio 2, 3 dalies, 185 straipsnio nuostatas. Aplinkybę, kad kasatoriaus sudarytos sutartys su ASCAP ir BMI galioja ir yra vykdytinos, patvirtino kasatoriaus atstovė teismo posėdžio metu, tai nurodyta ir kasatoriaus 2011 m. sausio 12 d. prašyme pridėti prie bylos papildomus įrodymus; priešingų įrodymų byloje nėra. Prie kasacinio skundo pridėti papildomi įrodymai (BMI 2007 m. sausio 4 d. raštas, ASCAP 2002 m. lapkričio 22 d. raštas) taip pat patvirtina sutarčių su šiomis asociacijomis galiojimą. Svarbu ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl kitų autorių, kurių teisėms kasatorius atstovauja pagal teismo galiojančiomis pripažintas sutartis su atitinkamomis užsienio valstybių organizacijomis (STIM, GEMA, PRS, SACEM, AKM, SOCAN), teisių gynimo. Kasatoriaus, kaip autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos, teisė be atskiro įgaliojimo atstovauti autoriams išplaukia iš ATGTĮ 65, 67 straipsnių, 69 straipsnio 1 dalies nuostatų.
2. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad kasatorius neturi teisės rinkti ir išieškoti autorinį atlyginimą už kūrinių atlikimą, kai šiuos kūrinius atlieka pats autorius. Tokia išvada paneigia pagrindinę autoriaus teisę – gauti atlyginimą už bet kokį kūrinio naudojimą, tuo atveju, kai autorius yra perdavęs savo turtines teises administruoti kolektyvinio administravimo asociacijai ir pats atlieka savo sukurtą kūrinį. Teisė leisti arba drausti viešai atlikti kūrinį yra viena išimtinių autoriaus teisių; bet koks kūrinio panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 15 straipsnio 2 dalis, Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinio apsaugos 11 straipsnis). Pagal ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalį už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, inter alia viešą kūrinio atlikimą, kūrinio autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kurį privalo mokėti visi fiziniai ar juridiniai asmenys, naudojantys kūrinius. Jokioje teisės normoje nenustatyta autoriaus teisės gauti atlyginimą už kūrinio naudojimą tuo atveju, kai kūrinį atlieka pats autorius, apribojimų. Aplinkybė, kad pats autorius neva atsisakė jam mokamo atlyginimo iš kasatoriaus, todėl kasatorius neturi teisės rinkti ir išieškoti autorinio atlyginimo už kūrinių atlikimą, prieštarauja kolektyvinio administravimo esmei, tikslams bei principams.
3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgė į įrodinėjimo autorių teisių bylose specifiką. Kasatorius savo reikalavimams pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas organizavo ieškinyje nurodytus koncertus; aplinkybė dėl konkrečių atsakovo organizuojamų koncertų metu naudotų kūrinių taip pat įrodyta. Tai, kad ieškinyje išvardytų koncertų metu viešam atlikimui be licencijos buvo naudojami LATGA-A repertuaro kūriniai, įrodo tiek bylą nagrinėjusiems teismams pateikti teisių turėtojų sąrašai, tiek paties atsakovo nurodoma informacija, be kita ko, kad atliekami kūriniai buvo iš atlikėjų albumų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sudaręs licencinę sutartį dėl šių kūrinių naudojimo ir sumokėjęs atlyginimą už kūrinių naudojimą, todėl laikytina, kad kūriniai buvo naudojami neteisėtai, neturint autorių sutikimo bei nemokant autorinio atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad teisės aktuose nenustatyta pareigos koncertų organizatoriams fiksuoti koncertų turinį. Pagal ATGTĮ 70 straipsnį kūrinių naudotojai privalo sudaryti sąlygas kolektyvinio administravimo asociacijų atstovams gauti informaciją, būtiną kolektyvinio teisių administravimo funkcijoms atlikti, teikti kolektyvinio administravimo asociacijoms informaciją apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo teisėtumą, taip pat informaciją, būtiną atlyginimui surinkti ir paskirstyti. Atsakovas pažeidė teisės aktuose įtvirtintą prievolę pateikti kasatoriui įrodinėjimui reikalingus duomenis, todėl kasatoriaus įrodinėjimo pareiga buvo suvaržyta. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo taisykles, nesivadovavo įrodymų pakankamumo taisykle. Kasatoriui pateikus ieškinio pagrindą patvirtinančius įrodymus, o atsakovui nepateikus nė vieno ir taip pripažinus ieškinyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kasatorius neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų.
4. Nagrinėjamoje byloje turėjo būti vadovaujamasi ir specialiosiomis ATGTĮ įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Tiek Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 6 straipsnio 1 dalyje, tiek ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė dėl atrankinio neteisėtų kūrinio (kūrinių) kopijų skaičiaus pakankamumo autorių teisių pažeidimui nustatyti: teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo įstatymo pažeidimas. Nuolat atlikti patikrinimus įmonėje, taip pat surinkti ir aprašyti kiekvieną muzikos kūrinį, kuris buvo atsakovo organizuotuose koncertuose viešai atliekamas tam tikrą laikotarpį, atlikti kiekvieno užfiksuoto kūrinio ekspertizę, kaip nurodo apeliacinės instancijos teismas, būtų neįmanoma. Dėl to teismai turėjo atsižvelgti į specialiąją ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl įrodymų vertinimo ir atitinkamai įvertinti faktą, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą manyti, jog atsakovas savo organizuotuose koncertuose pažeidė autorių teises; tai patvirtina nagrinėjamoje byloje nurodytų patikrinimų metu užfiksuota atrankinė neteisėtų kūrinio (kūrinių) kopijų skaičiaus dalis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Byloje keliami klausimai dėl vienos iš muzikos kūrinių autorių teisių – viešo atlikimo teisės – kolektyvinio administravimo reglamentavimo, muzikos kūrinių autorių ir kolektyvinio administravimo asociacijos bei autorių teisių naudotojų teisių ir pareigų apimties bei jų įgyvendinimo, taip pat įrodinėjimo naštos autorių teisių pažeidimo bylose paskirstymo ir įrodymų vertinimo. Šiais klausimais kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisako.
Dėl autorių teisių kolektyvinį administravimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad autorius, be kitų, turi išimtines teises leisti arba uždrausti viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje; už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar jo audiovizualinį įrašą; autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis.
Pagal ATGTĮ 65 straipsnio 1 dalį autoriai turi teisę perduoti savo turtines teises kolektyviai administruoti šiems tikslams specialiai įsteigtoms autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms; kolektyvinis teisių administravimas gali būti taikomas, be kitų teisių, muzikos ir literatūros kūrinių viešam atlikimui bet kokiais būdais ir priemonėmis (2 dalies 1 punktas). ATGTĮ 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kolektyvinio administravimo asociacija atstovaujamų autorių teisių subjektų vardu ir remdamasi pasirašytomis sutartimis dėl teisių kolektyvinio administravimo atlieka šias funkcijas: 1) suteikia naudotojams neišimtines licencijas naudoti kūrinius; 2) renka ir išieško autorinį atlyginimą už kūrinių panaudojimą pagal suteiktas neišimtines licencijas; 3) paskirsto ir moka surinktą autorinį atlyginimą savo atstovaujamiems autorių teisių subjektams; 4) be atskiro įgaliojimo teisme ir kitose institucijose gina savo kolektyviai administruojamas autorių teises; 5) atlieka kitas kolektyvinio teisių administravimo funkcijas vadovaudamasi sutartimis dėl autorių teisių kolektyvinio administravimo.
Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (šiuo metu tokią veiklą vykdo tik viena tokia organizacija – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (toliau – LATGA-A) administruoja autorių turtines teises pagal ATGTĮ 67 straipsnio 1 dalį remdamosi su autoriais sudarytomis sutartimis dėl šių teisių kolektyvinio administravimo. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija turi teisę administruoti tik nacionalinių subjektų autorių teises. 1886 m. rugsėjo 9 d. Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (toliau – Berno konvencija), prie kurios Lietuvos Respublika prisijungė 1994 m. rugsėjo 14 d. ir kuri Lietuvoje įsigaliojo 1994 m. gruodžio 14 d. (ratifikuota 1996 m. gegužės 28 d.), 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjungos šalyse, išskyrus kūrinio kilmės šalį, šios Konvencijos saugomų kūrinių autoriai naudojasi tomis teisėmis, kurias tų šalių atitinkami įstatymai jų piliečiams suteikia dabar ar suteiks ateityje, taip pat tomis teisėmis, kurias specialiai suteikia ši Konvencija. Taigi Konvencijoje įtvirtintas nacionalinės apsaugos režimo principas, reiškiantis, kad valstybė Konvencijos dalyvė įsipareigoja saugoti kitos valstybės Konvencijos dalyvės autorių teises taip pat kaip ir nacionalinių autorių teisių subjektų teises. Šis principas atsispindi ir ATGTĮ 3 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią ATGTĮ nuostatos taikomos autoriams, gretutinių teisių subjektams ir duomenų bazių gamintojams, kurių teisės Lietuvos Respublikoje ginamos pagal Lietuvos Respublikos ratifikuotas tarptautines sutartis bei kitus teisės aktus, privalomus Lietuvos Respublikai pagal jos tarptautinius įsipareigojimus. Taigi Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos Lietuvos teritorijoje turi teisę administruoti ir kitų valstybių Konvencijos dalyvių autorių teisių subjektų teises. Šios administravimo teisės atsiradimo ir įgyvendinimo pagrindas – pasirašytos dvišalės ir daugiašalės sutartys su atitinkamomis užsienio valstybinių kolektyvinio administravimo asociacijomis, kurios yra įgaliotos atstovauti užsienio autorių teisių subjektams, arba užsienio autorių teisių subjektų tiesioginė narystė Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoje (ATGTĮ 69 straipsnio 1 dalis). ATGTĮ 69 straipsnio 2 dalyje, įgyvendinant Berno konvencijoje įtvirtintą nacionalinės apsaugos režimą (nediskriminavimo principą), nurodyta, kad Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacijos, įgyvendindamos užsienio autorių teisių subjektų teises, privalo juos traktuoti taip pat, kaip jos traktuoja autorius – kolektyvinio administravimo asociacijų narius, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, arba juridiniai asmenys, turintys buveines Lietuvos Respublikoje.
Vadovaujantis nurodytu užsienio autorių teisių subjektų teisių kolektyvinio administravimo Lietuvoje reglamentavimu, darytina išvada, kad Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija gali atstovauti užsienio autorių teisių subjektams, nesantiems šios asociacijos nariais, ir ginti jų teises Lietuvoje, esant tokioms sąlygoms: pirma, šie autoriai yra perdavę savo teises administruoti užsienio valstybių autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms; antra, Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacija su šiomis užsienio asociacijomis yra pasirašiusi dvišales arba daugiašales sutartis. Konstatavus šias sąlygas, užsienio autorių teisių subjektų teisės saugomos ir ginamos taikant nacionalinės apsaugos režimą, t. y. vadovaujantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatomis.
Akivaizdu, kad pirmiau nurodytų nuostatų taikymas priklauso nuo to, kokių konkrečių autorių kūriniai naudojami. Nagrinėjamoje byloje kilo autorių, kurių kūriniai buvo atliekami atsakovo organizuotuose koncertuose, identifikavimo problema. Tai yra fakto klausimas, tačiau jo sprendimas susijęs su teisės klausimais, t. y. įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymu ir aiškinimu, atsižvelgiant į įrodinėjimo autorių teisių pažeidimo bylose ypatumus; tai yra kasacijos dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl aplinkybės, kokių autorių kūriniai buvo naudojami, įrodinėjimo
ATGTĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kūrinių naudotojai privalo sudaryti sąlygas kolektyvinio adminsitravimo asociacijų atstovams gauti informaciją, būtiną kolektyvinio teisių administravimo funkcijoms atlikti, bei teikti kolektyvinio administravimo asociacijoms informaciją apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo teisėtumą, taip pat informaciją, būtiną atlyginimui surinkti ir paskirstyti. Šios nuostatos palengvina įrodinėjimą autorių teisių bylose ir suteikia teisę autorių teisių subjektui, kurio teisės pažeistos, reikalauti (tiesiogiai ar per teismą) pateikti atitinkamą informaciją. Kita vertus, tai nereiškia įrodinėjimo naštos perskirstymo įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju galioja bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, pagal kurias kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Taigi ieškovas, ieškinio reikalavimus grįsdamas autorių teisių pažeidimu (neteisėtu kūrinių naudojimu), turi įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, tarp jų ir faktą, kokių autorių kūriniai buvo neteisėtai naudojami. Atsakovui nepateikus (ar pateikus nepakankamai) duomenų, kokių konkrečių autorių kūriniai buvo atliekami jo organizuotuose koncertuose, teismas šias aplinkybes nustato remdamasis ieškovo pateiktais įrodymais, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas apskritai neturi šių aplinkybių įrodinėti. Aplinkybė, kokių autorių kūriniai buvo naudojami, autorių teisių pažeidimo bylose yra esminė; jos nenustačius bylos nagrinėjimas netenka prasmės, nes lieka nenustatytas subjektas, kurio autoriaus teisės ginamos pareikštu ieškiniu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje autorių identifikavimo problema susijusi ne su visais atsakovo organizuotuose koncertuose atliktų kūrinių autoriais. Šalys neginčija aplinkybės, kad koncertuose dalyvavę muzikantai atliko savo kūrybos kūrinius. Ginčas kyla dėl to, ar buvo atliekami tik šių muzikantų, ar ir kitų autorių sukurti kūriniai. Kasatorius teigė, jog buvo atliekami ne tik koncertuose dalyvaujančių atlikėjų sukurti, bet ir kitų autorių kūriniai. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad kasatorius šių aplinkybių neįrodė. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neatsižvelgė į įrodinėjimo autorių teisių bylose ypatumus. Kasacinio teismo teisėjų kolegija vertina šių kasacinio skundo argumentų pagrįstumą.
Kasatoriaus teigimu, pagal ATGTĮ 70 straipsnio 2 dalį atsakovas privalo pateikti duomenis apie koncertuose atliktų kūrinių autorius. Atsakovas nurodė, kad jis negali pateikti įrodymų, kokių autorių kūriniai buvo atliekami, nes neturi koncertų programų (šie vyko laisva forma, atliekant improvizacinio pobūdžio muziką – bliuzą), bet yra įsitikinęs, kad atlikėjai atliko tik savo kūrybos kūrinius, nes tokios buvo sutarčių su atlikėjais sąlygos. Taigi kasatoriui, teigiančiam, kad koncertuose buvo atliekami ne tik atsakovo nurodytų, bet ir kitų autorių kūriniai, tenka šių aplinkybių įrodinėjimo našta. Kasatorius pateikė du inspektorės G. Ž. raštus, iš kurių matyti, kad inspektorė lankėsi dviejuose atsakovo organizuotuose koncertuose – atlikėjos N. T. su bliuzo grupe iš Italijos 2007 m. birželio 2 d. vykusiame koncerte Kaune ir atlikėjo R. R. su grupe 2008 m. sausio 25 d. vykusiame koncerte Kaune; abiejuose koncertuose buvo padaryti garso įrašai, be to, nustatyti atlikėjos N. T. koncerte atliktų kūrinių pavadinimai. R. R. koncerto įrašas kasatoriaus prašymu buvo išanalizuotas specialisto, kuris pateikė išvadą, kad identifikuotų kūrinių žodžių ir muzikos autorius yra jų atlikėjas R. R. Apie atlikėjos N. T. koncerte įrašytus kūrinius ir iš įrašo nustatytus autorius kasatorius duomenų nepateikė. Teiginius, kad šios atlikėjos koncerte buvo atlikti ne tik jos, bet ir kitų autorių kūriniai, kasatorius grindė tuo, jog keturi iš atlikėjos nurodytų atliktų kūrinių pagal pavadinimus, remiantis kasatoriaus turimos duomenų bazės informacija, yra kitų autorių. Kasatoriaus pateikti duomenys apie kitų atlikėjų koncertuose skambėjusių kūrinių autorius grindžiami atsakovo teiginiu, kad muzikantai atliko kūrinius iš savo įrašytų albumų, bei informacija apie šiuose albumuose įrašytų kūrinių autorius. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, išsiaiškinusi šias įrodinėjimo priemones ir jų turinį, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus pateiktus duomenis įvertinęs kaip nepakankamus išvadai apie atliktų kūrinių autorius, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Minėta, kad aplinkybė, kokių autorių kūriniai buvo naudojami, yra esminė autorių teisių pažeidimo bylose, ji gali būti konstatuota tada, kai nekyla pagrįstų abejonių dėl jos egzistavimo. Vienintelis kasatoriaus pateiktas patikimas įrodymas, kokie kūriniai buvo atliekami koncertuose, – tai atlikėjo R. R. koncerto įrašo identifikavimas, tačiau šis įrodymas patvirtina ne kasatoriaus teiginius apie kitų autorių kūrinių naudojimą, bet atsakovo nurodytą aplinkybę, kad atlikėjai atliko tik savo kūrybos kūrinius. Kiti įrodymai grindžiami prielaidomis (pavyzdžiui, kasatorius nurodo atlikėjų albumuose įrašytų kūrinių autorius neturėdamas jokios informacijos, kokie konkretūs kūriniai iš šių albumų buvo viešai atlikti) ir vertintini kaip nepakankami, ypač atsižvelgiant į atliekamos muzikos pobūdį (byloje nėra ginčo, kad buvo atliekami bliuzo stiliaus, t. y. pagrįsti improvizacija muzikos kūriniai).
Remdamasi šiais motyvais, kasacinio teismo teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir todėl nepagrįstai konstatavo, jog kasatorius neįrodė kitų autorių kūrinių panaudojimo atsakovo organizuotuose koncertuose.
Kadangi kasatoriaus pateikti įrodymai nepatvirtina jo teiginių apie kitų autorių kūrinių atlikimą, tai kasacinio teismo teisėjų kolegija atmeta kaip neaktualų šiai bylai kasacinio skundo argumentą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2004/48/EB 6 straipsnio 1 dalies bei ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl pakankamos gaminių skaičiaus atrankinės dalies pripažinimo įtikinamu teisių pažeidimo įrodymu taikymo ir šiuo klausimu plačiau nepasisako.
Dėl autorių, perdavusių savo teises administruoti kolektyvinio administravimo asociacijai, teisių įgyvendinimo
Kitas klausimas, kylantis šioje byloje – dėl autorių, kurie patys atliko savo kūrinius atsakovo organizuotuose koncertuose, teisių įgyvendinimo. Šių autorių identifikavimo problemos byloje nėra. Abi šalys sutinka, kad atsakovo organizuotuose koncertuose buvo atliekami atlikėjų savos kūrybos kūriniai. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo teisės rinkti ir išieškoti autorinį atlyginimą už kūrinių atlikimą, kai šiuos kūrinius atlieka pats autorius. Su šiuo argumentu kasacinio teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka.
Byloje nustatyta, kad atsakovas organizavo 34 atlikėjų koncertus (koncertų datos, vietos ir konkretūs atlikėjai nurodyti apeliacinės instancijos teismo sprendime, kasacinio teismo teisėjų kolegija jų nekartoja), kuriuose buvo atliekami šių atlikėjų sukurti muzikos kūriniai. Kasatorius ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo autorinį atlyginimą už šių autorių kūrinių naudojimą, remdamasis tuo, kad autoriai yra perdavę savo teisių įgyvendinimą autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms. Atsakovas į ieškinio reikalavimus atsikirtinėjo tuo, kad jis yra sudaręs su šiais autoriais sutartis dėl jų kūrinių atlikimo ir pagal jas sumokėjęs sutartą atlyginimą; nė vienas iš autorių nepareiškė pretenzijų dėl savo teisių pažeidimo. Taigi kyla autoriaus, perdavusio savo teisių administravimą kolektyvinio administravimo asociacijai, teisių apimties ir įgyvendinimo klausimas.
Pagal ATGTĮ 65 straipsnio 1 dalį, minėta, autoriai turi teisę perduoti savo turtines teises kolektyviai administruoti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms. Perduotų teisių apimtis nustatytina analizuojant ATGTĮ 67 straipsnio nuostatų turinį: kolektyvinio administravimo asociacija įgyja teisę (ir pareigą) suteikti naudotojams neišimtines licencijas naudoti kūrinius, rinkti, išieškoti autorinį atlyginimą iš teisių naudotojų ir mokėti jį atstovaujamiems autoriams, taip pat be atskiro įgaliojimo teisme ir kitose institucijose ginti savo kolektyviai administruojamas autorių teises. Iš šių nuostatų matyti, kad autorius, sudaręs sutartį su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija dėl savo autoriaus teisių administravimo, jeigu nesusitarta kitaip, negali šių teisių įgyvendinti individualiai. Priešingas aiškinimas reikštų painiavą autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų veikloje ir jų teisių bei pareigų neapibrėžtumą, ypač turint omenyje teisę be atskiro įgaliojimo kreiptis į teismą ginant administruojamas autoriaus teises. Taigi konstatuotina, kad tuo atveju, jeigu autorius savo teises perdavė administruoti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai, ši vienintelė gali suteikti neišimtinę licenciją kitiems subjektams naudoti autorių teisių objektus sumokant nustatyto dydžio autorinį atlyginimą, taip pat turi teisę ir pareigą, nustačiusi autoriaus teisių pažeidimo faktus, ginti šias teises įstatyme įtvirtintais jų gynimo būdais. Atsižvelgiant į tai, kad autoriaus sudaryta sutartis su kolektyvinio administravimo asociacija, kaip ir bet kuri civilinė sutartis, saisto abi jos šalis, taigi ir autorių, manytina, kad autoriaus teisių įgyvendinimo klausimas turi būti sprendžiamas per autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją. Kita vertus, nepaneigiant pirmiau nurodyto ATGTĮ nuostatų aiškinimo, atsižvelgtina į nagrinėjamos bylos specifiką. LATGA-A pareiškė ieškinį dėl autorinio atlyginimo išieškojimo, grindžiamą autorių teisių pažeidimu neteisėtai naudojant kūrinius. Taigi būtina nustatyti bylos aplinkybė – neteisėtas autoriaus kūrinių naudojimas, reiškiantis autoriaus teisių pažeidimą. Nustačius, kad muzikos kūrinių autoriai patys viešai atliko savo kūrinius, dėl jų panaudojimo sudarę sutartis ir gavę sutartą atlygį, nebūtų pagrindo išvadai apie šių autorių teisių pažeidimą. Tačiau aplinkybė, kad autoriams buvo sumokėtas autorinis atlyginimas, turi būti įrodyta, ir tai yra atsakovo pareiga. Šiuo atveju nepakanka nurodyti, kad autoriai niekam nepareiškė pretenzijų dėl savo teisių pažeidimo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje kasatorius, pareiškęs ieškinį atsakovui dėl autorinio atlyginimo už viešą kūrinių atlikimą išieškojimo, privalo įrodyti, kad konkretūs autoriai (byloje nustatyti atsakovo organizuotuose koncertuose savo kūrinius atlikę užsienio atlikėjai) yra perdavę savo teises administruoti konkrečioms užsienio autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms ir kad kasatorius yra su jomis pasirašęs sutartis, kurių pagrindu turi teisę įgyvendinti nurodytų autorių teises Lietuvoje. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jis yra sudaręs autorines sutartis su kiekvienu iš autorių, jose susitaręs dėl autorinio atlyginimo ir jį sumokėjęs. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ATGTĮ nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad kasatorius, kaip kolektyvinio administravimo asociacija, neturi teisės rinkti ir išieškoti autorinį atlyginimą už kūrinių atlikimą, kai šiuos kūrinius atlieka pats autorius (išskyrus atvejus, kai šalys susitarė kitaip). Dėl to bylos aplinkybės, susijusios su autorių, koncertuose atlikusių savo kūrinius, teisių įgyvendinimu, apeliacinės instancijos teisme nebuvo išsamiai ištirtos ir įvertintos.
Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad dalis atsakovo organizuotuose koncertuose dalyvavusių autorių patvirtino, jog atsakovas jiems sumokėjo autorinį atlyginimą ir jie atsisako atlyginimo iš kasatoriaus, tačiau šie įrodymai nebuvo visapusiškai ištirti, nustatant jų sąsajumą, leistinumą, įrodomąją vertę ir pan. Bylos faktinių aplinkybių nustatymas nėra kasacinio teismo kompetencija (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kadangi nurodytų aplinkybių nustatymas nereiškia naujo bylos nagrinėjimo iš esmės ir pakanka ištirti bei įvertinti jau surinktus įrodymus, suteikiant galimybę šalims pateikti ir papildomus paaiškinimus bei įrodymus, byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjant bylą iš naujo turėtų būti nustatytos pirmiau nurodytos aplinkybės, susijusios su autorių teisių įgyvendinimu, t. y. išsiaiškinta, kokie autoriai ir su kokiomis kolektyvinio administravimo asociacijomis buvo sudarę sutartis dėl savo autorių teisių perdavimo kolektyviai administruoti, ar kasatorius turi galiojančias sutartis su tomis asociacijomis, taip pat ar atsakovas buvo sudaręs autorines sutartis su jo organizuotuose koncertuose dalyvavusiais autoriais ir sumokėjęs jiems autorinį atlyginimą.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad kasatoriaus sutarčių su JAV autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis BMI ir ASCAP sudarymo ir galiojimo faktą patvirtina jo atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad tai nurodyta kasatoriaus procesiniuose dokumentuose, taip pat kad ši aplinkybė atsakovo nebuvo ginčijama. Kasatorius, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti savo teisę pareikšti ieškinį. Jo teisę įgyvendinti nurodytų JAV autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų administruojamas autorių teises patvirtinantys tinkami įrodymai yra su šiomis asociacijomis sudarytos dvišalės (ar daugiašalės) sutartys. Kasatorius prie kasacinio skundo pridėjo įrodymus, kurie, jo teigimu, patvirtina sutarčių su nurodytomis asociacijomis sudarymo ir galiojimo faktą. Kasacinio teismo kompetencija neapima faktinių aplinkybių nustatinėjimo, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl šių dokumentų įrodomosios galios nepasisako. Aplinkybė, ar kasatorius turi sudaręs galiojančias sutartis su pirmiau nurodytomis asociacijomis, galės būti patikrinta nagrinėjant bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Sigita Rudėnaitė
Vincas Verseckas