Administracinė byla Nr. eAS-590-442/2026
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02145-2025-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Donelaičio namai“ atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Donelaičio namai“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Donelaičio namai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. T2-463 „Dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“, dalyje dėl K. Donelaičio g. 12, pastato – gyvenamojo namo (pastate suformuoti 6 nekilnojamojo turto objektai) įtraukimo į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (eilės numeris 6) (toliau – ir Sprendimas 1), 2) Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2025 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. T2-404 „Dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“, dalyje dėl K. Donelaičio g. 12, pastato – gyvenamojo namo (pastate suformuoti 6 nekilnojamojo turto objektai) įtraukimo į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (eilės numeris 2).
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. T2-463.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalimi, 29 straipsnio 1 dalimi, ABTĮ 30 straipsniu bei rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. T2-463 „Dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“, dalyje dėl K. Donelaičio g. 12, pastato – gyvenamojo namo (pastate suformuoti 6 nekilnojamojo turto objektai) įtraukimo į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (eilės numeris 6). Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2025 m. gruodžio 2 d., t. y. žymiai praleidęs įstatymo nustatytą terminą nurodytam administraciniam aktui ginčyti.
Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą nurodydamas, jog apie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą sužinojo tik 2025 m. lapkričio 4 d. gavęs Klaipėdos apylinkės teismo nutarimą, iš kurio tapo žinoma, kad Patikrinimo aktas ir Pakartotinis patikrinimo aktas, t. y. esminiai procedūriniai dokumentai dėl Pastato pripažinimo apleistu ar neprižiūrėtu ir jo įtraukimo į Sąrašą, yra pripažinti neteisėtais. Pareiškėjo nuomone, būtent nuo šio momento turi būti skaičiuojama termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžia.
Teismui kilus abejonių dėl pareiškėjos susipažinimu su ginčijamu sprendimu datos, 2025 m. gruodžio 5 d. raštu buvo paprašyta Klaipėdos miesto savivaldybės pateikti teismui duomenis, kada pareiškėjai buvo įteiktas ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimas. Klaipėdos miesto savivaldybė 2025 m. gruodžio 8 d. raštu pateikė teismui informaciją, kad pareiškėjas apie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. T2-463 buvo informuotas 2024 m. gruodžio 4 d. raštu Nr.(21.21E)-SL2-488 išsiunčiant el. paštu bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
Teismas konstatavo, jog pareiškėjui apie skundžiamą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. T2-463 tapo žinoma jau nuo 2024 m. gruodžio 5 d. (tai patvirtina atsakovo pateikti faktiniai duomenys), o ne pareiškėjo įvardijama 2025 m. lapkričio 4 d., kai jis susipažino su Klaipėdos apylinkės teismo nutarimu.
Nustatytų aplinkybių visuma teismui leido daryti išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, delsė laiku pateikti Regionų administraciniam teismui skundą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas darė išvadą, kad objektyvių nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, pateisinančių ilgą delsimą pateikti skundą dėl ginčijamo akto panaikinimo, nenustatyta.
Teismas darė išvadą, kad terminas skundui paduoti dėl skundžiamo 2024 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-463 panaikinimo praleistas be svarbių priežasčių, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintinas. Kadangi skundo padavimo teismui terminas neatnaujinamas, pareiškėjo skundo dalį dėl šio reikalavimo teismas atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalis 9 punktas).
Kitą skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2025 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. T2-404 „Dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“, dalyje dėl K. Donelaičio g. 12, pastato – gyvenamojo namo (pastate suformuoti 6 nekilnojamojo turto objektai) įtraukimo į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (eilės numeris 2), teismas priėmė nagrinėti.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti skundo priėmimo klausimą iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad tik 2025 m. lapkričio 4 d. sužinojo, jog esminiai procedūriniai dokumentai, kurių pagrindu atsakovas priėmė Sprendimą 1, yra pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais.
Pareiškėjas pažymi, kad jis apie Sprendimą 1 žinojo ir to neneigia, tačiau faktas, kad procedūriniai dokumentai yra nepagrįsti, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimas 1 paaiškėjo tik 2025 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismui priėmus nutarimą.
Pareiškėjo nuomone, Sprendimo 1 apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2025 m. lapkričio 4 d. Teismui sprendžiant, kad apskundimo terminas dėl Sprendimo 1 panaikinimo turėjo būti skaičiuojamas nuo Sprendimo 1 išsiuntimo pareiškėjui dienos, o ne nuo 2025 m. lapkričio 4 d., teismas turėjo šį praleistą terminą atnaujinti (pareiškėjas skunde prašė termino atnaujinimo jeigu visgi teismas manytų, kad terminas buvo praleistas), nes pareiškėjui apie padarytus procedūrinius pažeidimus dėl pastato būklės vertinimo tapo žinoma tik iš 2025 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo priimto nutarimo.
Teismas nepagrįstai formaliai sutapatino „sužinojimą apie aktą“ su „sužinojimu apie teisės pažeidimą“.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Sprendimo 1 panaikinimo, nes praleistas terminas skundui paduoti, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-140-415/2024; kt.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš šių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jeigu turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, pažymima, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. T2-463 skundą teismui padavė tik 2025 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog apie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. T2-463 pareiškėjas buvo informuotas 2024 m. gruodžio 4 d. el. paštu. Pareiškėjas taip pat patvirtina, jog apie šį sprendimą žinojo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas apie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą žinojo nuo 2024 m. gruodžio 4 d. ir termino skundui paduoti eiga laikytina nuo 2024 m. gruodžio 5 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl skundo reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. T2-463.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).
Pažymėtina, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013).
Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, kaip turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti, pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką subjektyvus termino skaičiavimo suvokimas nėra laikoma svarbia aplinkybe, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas skundui paduoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-293-502/2019, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-191-602/2020).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015; kt.).
Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką juridiniam asmeniui keliami aukštesni standartai, t. y. didesni profesionalumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl, siekdamas ginti savo teises, juridinis asmuo turi būti aktyviu proceso dalyviu ir suvokti procesinių terminų svarbą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-273-822/2023, 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-457-822/2025).
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas terminą skundui praleido ne dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą 1.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T2-463 panaikinimo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Donelaičio namai“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T2-463 panaikinimo, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Egidijus Šileikis