Civilinė byla Nr. e2A-851-460/2022
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02144-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Redanas“ (apeliantė1) ir atsakovės R. K. (apeliantė2) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Redanas“ ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų L. R. ir atsakovės R. K. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Redanas“ dėl darbų trūkumų, žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 3716,70 Eur skolos, 43,86 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakove? kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti pasiūlymą / sąmatą dėl stogo dangos ir lietaus nubėgimo sistemos keitimo po draudiminio įvykio, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei 2020 m. birželio 26 d. pateikė atsakovei pasiūlymą / sąmatą. Atsakovei patvirtinus ieškovės pateiktą pasiūlymą / sąmatą, tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis. Atsakove? visus statybos darbus liepė derinti su jos partneriu / sugyventiniu trečiuoju asmeniu L. R.. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 3 d. pradėjo vykdyti darbus, kurie buvo baigti 2020 m. rugpjūčio 23 d. Buvo atlikti šie statybos darbai: senos dangos nuėmimas - 221,25 Eur; karkaso pastorinimas - 820 Eur; grebėstavimas – 410 Eur; šiferio dangos sudėjimas - 246 Eur; apšiltinimo medžiagos sudėjimas – 720 Eur; lietskarde?s sumontavimas - 207,60 Eur; lietaus latako sumontavimas - 276 Eur; papildomo karkaso sumontavimas -70 Eur; esamo plytinio kamino nugriovimas - 100 Eur; iš viso darbų atliko už 3716,70 Eur (su PVM). Sutartu laiku 2020 m. rugpjūčio 27 d. atsakovei ir jos atstovui neatvykus į ieškovės buveinę, 2020 m. rugsėjo 11 d. parengė? atliktų darbų aktą bei kartu su PVM sąskaita faktūra, serija R20 Nr. 200911/1 – 4224,11 Eur sumai, išsiuntė? atsakovės atstovui L. R. Atsakovei 2020 m. rugsėjo 22 d. pateikus pretenziją dėl sumokėjimo, atsakovė nurodė, jog neteisingai nurodyti kiekiai atliktų darbų akte, todėl patikslino atliktų darbų aktą ir 2020 m. spalio 6 d. išrašė patikslintą kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. R20201006/1 minus 507,41 Eur sumai. Atsakovė į ieškovės pateiktą pretenziją nereagavo, PVM sąskaitos – faktūros po atliktų darbų suderinimo neapmokėjo, todėl liko skolinga ieškovei – 3716,70 Eur.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, priteista iš atsakovės 3716,70 Eur skolos, 43,86 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanų nuo 3760,56 Eur priteistos sumos, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 647 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
3. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad ji niekada į ieškovę bei į jos vadovą dėl rangos darbų nesikreipė ir žodinės rangos sutarties su šiuo asmeniu ir šia bendrove nesudarė. Jokių elektroninių laiškų nėra rašiusi, jokių telefoninių skambučių ar kitokios formos bendravimų nėra turėjusi. L. R. pareiškė pretenzijas dėl nebaigtų darbų, bei atliktų darbų kokybės. L. R. elektroniniu laišku vadovą informavo, kad darbų atlikimo aktą ir sąskaitą gavo ir tuo pačiu laišku paprašė jo pateikti detalią sąmatą, kurioje būtų matomos remonto darbams panaudotos medžiagos atskirai nuo darbų kainos pagal faktinį remontuojamą plotą. Jokie derinimo klausimai tarp jos ir G. Z. nebuvo sprendžiami, kaip nebuvo suderintas ir ieškovės nurodomas pataisytas atliktų darbų aktas. L. R. pareiškė pretenzijas dėl atliktų darbų netinkamos kokybės, kvietė nepriklausomus ekspertus. Darbų rezultatas nebuvo priimtas, nes L. R. iki šiol turi pretenzijų ir pastabų dėl atliktų darbų kokybės. Dėl nekokybiškai atliktų darbų buvo iškviesti UAB „Stogo danga“ specialistai, kurie apžiūrėjo atliktus darbus ir nustatė, kad darbai atlikti nekokybiškai. Broko šalinimo darbų kaina apie 1 500 Eur. Galiausiai ji šioje byloje nėra tinkama atsakovė, nes su G. Z. nesudarė nei žodinės, nei rašytinės rangos sutarties dėl namo stogo remonto darbų, nederino ir nesutiko su jokia darbų sąmata, jai nebuvo pateiktas joks darbų atlikimo aktas, todėl ji negali būti atsakove šioje byloje ir būti skolinga už atliktus stogo remonto darbus.
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriame nurodė, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai, sutartus darbus atliko ir perdavė atsakovei. Pabaigus darbus parengė darbų perdavimo ir priėmimo aktą ir jį pateikė atsakovei. Jokių pretenzijų ir /ar pastabų dėl atliktų ir perduotų darbų kokybės nebuvo pareikšta. Atsakovė nenurodė, kokie darbai atlikti su trūkumais. Prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, o iš atsakovės priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidos.
5. Atsakovė pateikė priešieškinį dėl darbų trūkumų žalos atlyginimo, juo prašo priteisti iš ieškovės 3 900,00 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio faktiniu pagrindu nurodė, kad L. R. sudarė žodinę sutartį su ieškove dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo dangos ir lietaus nubėgimo sistemos keitimo po draudiminio įvykio. L. R. 2020 m. rugpjūčio 6 d. išreiškė susirūpinimą remonto eiga, kadangi nebuvo atlikti darbai, kurie buvo sutarti atlikti, t. y. nenuimtas senas ruberoidas, neišimta sena vata, taip pat dėl kreivos medienos. Teigė, jog darbų apimties kiekis nurodytas sąskaitoje faktūroje yra didesnis nei faktinis stogo plotas. Be to, pirminė sąskaita faktūra bei darbų atlikimo aktas nebuvo derinamas su užsakovu, darbai ne tik nebuvo perduoti rangovo ir priimti atsakovo, bet ir nebaigus visų sutartų darbų buvo rangovo nutraukti vienašališkai ir palikti neuždengti stogo mazgai. 2020 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į G. Z. su prašymu atvykti į objektą ir įvertinti darbų kokybę, tačiau G. Z. į susitikimą neatvyko, o L. R. išsiuntė pretenziją ir pakartotinai paprašė G. Z. atsiųsti detalią sąmatą. L. R. 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. rugsėjo 29 d. pakartotinai kreipėsi el. paštu į G. Z. dėl darbų perdavimo. L. R. kreipėsi į MB „Statybų techninės priežiūros projektai“, kad ši apžiūrėtų ieškovės atliktus namo remonto darbus ir pateiktų išvadą dėl atliktų darbų kokybės. Iš UAB „Stogų danga“ atstovo filmuotos medžiagos matyti namo stogo dangos trūkumai. L. R. 2021 m. vasario 5 d. G. Z. elektroniniu laišku išsiuntė stogo konstrukcijos fotonuotraukas, kuriose matosi skilinėjanti konstrukcija, medienos sujungimuose atsiranda plyšiai. G. Z. 2021 m. vasario 9 d. elektroniniu laišku L. R. informavo, kad buvo nuvykęs į vietą apžiūrėti stogo ir konstatavo, kad tokios medienos deformacijos atsirado dėl patiriamų drėgmės ir temperatūros svyravimų. Tai reiškia, kad darbai yra padaryti ne iki galo, nes reikia uždengti medieną nuo išorinio temperatūros ir drėgmės poveikio bei įrodo, kad stogo remonto darbai yra atlikti nekokybiškai. G. Z. iki šiol šio darbų broko neištaisė.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, juo nesutiko su priešieškiniu ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad šalys buvo susitarusios dėl paprastojo stogo remonto darbų, t. y. senos stogo dangos nuėmimo, karkaso pastorinimo, grėbestavimo, apšiltinimo medžiagos sudėjimo, lietaus latakų sumontavimo, lietsargės sumontavimo, stogo dangos sudėjimo, bei papildomai atliko papildomo karkaso sumontavimą ir nugriovė esamą plytinį kaminą. Šalys nesitarė dėl kapitalinio stogo remonto darbų, t. y. esamos visos stogo konstrukcijos išardymo ir naujo stogo įrengimo. Reiškiamos pretenzijos dėl stogo geometrijos, mazgų susijusių su namo sienų apdailos įrengimu ir pan. nėra susiję su ieškovės vykdytais darbais. Pretenzijos ieškovei dėl darbų kokybės prasidėjo ne darbų atlikimo metu, ne darbų perdavimo metu, o po to, kai buvo pateikta PVM sąskaita faktūra, t. y. kai į darbų kainą buvo įtrauktas pridėtinės vertės mokestis. Ieškovės atstovas buvo atvykęs į objektą 2020 m. rugpjūčio 27 d., apžiūrėjo atliktus darbus, susitarė, kad trečiasis asmuo pasirašys atliktų darbų aktą ir sumokės už atliktus darbus. Atsakovė ar trečiasis asmuo nei 2020 m. rugpjūčio 27 d., nei vėliau jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepareiškė. Nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui neatvykus pasirašyti atliktų darbų akto, ieškovė trečiajam asmeniui 2020 m. rugsėjo 11 d. išsiuntė atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovės atstovas patvirtino, kad siųstus dokumentus gavo, tačiau net atsakovė, nei jos sugyventinis / įgaliotinis nepareiškė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 22 d. 10:58 val. išsiuntė pretenziją atsakovei ir trečiajam asmeniui, į kurį buvo atsakyta 2020 m. rugsėjo 22 d. 11:06 val., tačiau jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepareikšta. Ieškovei buvo pareikštos pastabos ne dėl darbų kokybės, o dėl sąskaitoje nurodytos kainos. Kreditinėje 2020 m. spalio 6 d. sąskaitoje faktūroje buvo nurodyta apmokėjimui mažesnė suma, t. y. 3 716,70 Eur, suma buvo sumažinta, ieškovės vadovui atlikus perskaičiavimą, nes didesnį stogo plotą buvo nurodęs trečiasis asmuo L. R.. Atsakovė reiškia reikalavimą priteisti is? ies?kove?s UAB „Redanas“ atsakovės R. K. naudai 3900 Eur nuostoliu?, kurio pagrindas yra MB „Statybu? techninės priežiūros projektai“ statinio apz?iu?ros akto yra pride?ta 2020 m. spalio me?nesio kainu? lygiu sudaryta Stogo remonto darbu? (duomenys neskelbtini) lokaline? sa?mata. Joje nurodyta, kad nekokybis?kai atliktu? stogo remonto darbu? is?taisymas, darbo broko pas?alinimas, tačiau iš pateiktos sąmatos joje pateikiami darbai yra visai kitų apimčių, nei buvo ieškovė ir atsakovė susitarusios. Taip atsakovė siekia pakeisti iš esmės stogo konstrukciją, t. y. ieškovei buvo pateiktas užsakymas pastorinti stogą 100 mm ir apšiltinti 100 mm vata, tuo tarpu pagal pateikiamą sąmatą yra numatomas konstrukcijos keitimas į 200 mm (150 +50), bei šiltinimas 200 mm (150 +50), numatyta stogo dengimas nauja danga ir pan. Dėl 2021 m. gegužės 5 d. statinio apžiūros akto, ieškovė paaiškino, kad visų pirma į minėtą apžiūrą nebuvo kviečiamas. Antra, Statinio apžiūros akte nurodoma, kad objektas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas vizualiai. Tačiau įvertinus pateikiamas 1 ir 2 nuotraukas akivaizdu, kad atsakovė ir trečiasis asmuo yra atlikę eilę statybos darbų, kuriais yra uždengtos stogo konstrukcijos, kurios pagal akto turinį nebuvo atidengtos, o akte pateiktos nuotraukos nuo Nr. 6 iki 26 nebuvo ir negalėjo būti padarytos 2021 m. gegužės 5 d. Be to, tariamų defektų šalinimo sąmata neatitinka jai keliamų reikalavimų, t. y. visiškai nedetalizuota, nepateikti nei taikomi įkainiai, nei jų apskaičiavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimu pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. preliminarų sprendimą ir priėmė galutinį sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies; teismas nusprendė priteisti iš atsakovės R. K. 3 595,35 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt penki eurai ir 35 ct) skolos už atliktus darbus, 42,14 Eur (keturiasdešimt du eurai ir 14 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3637,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 625,79 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt penki eurai ir 79 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Redanas“; kitą ieškinio dalį atmesti. Teismas priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovės UAB „Redanas“ 900,00 Eur (devyni šimtai eurų ir 00 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 900,00 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo (2022 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 553,84 Eur (penki šimtai penkiasdešimt trys eurai ir 84 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. K.; kitą priešieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo argumentai:
7.1. Teismas sprendė, kad yra pagrindas šalių teisinius santykius kvalifikuoti vartojimo rangos teisiniais santykiais.
7.2. Teismas pripažino, jog atsakovė yra tinkama šalis pagal jai pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi atsakyti pagal ieškinį.
7.3. Teismas konstatavo, jog šlaitinių stogų dangų ardymas užima 68 kv. m ploto. Tai patvirtina atsakovės pateiktą senosios stogo dangos plotą, kurį ieškovė turėjo nuardyti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas nusprendė, jog yra pagrindas mažinti ieškovės prašomą priteisti 221,25 Eur skolą už atliktus senos dangos nuėmimo darbus, priteisiant ieškovei 204,00 Eur be PVM (68 kv. m x 3 Eur).
7.4. Teismas nusprendė, kad pastorinus stogo senąjį karkasą mediniais tašeliais (mediniais naujosios stogo dangos elementais), kurie iš pateiktos vaizdinės medžiagos (pateiktų nuotraukų) akivaizdžiai yra platesni nei senojo stogo karkasas (su siekiu praplatinti stogą), šių atliktų darbų plotas negali būti tokio paties ploto kaip ir senojo stogo karkaso – 68 kv. m. Dėl ot sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą už atliktų karkaso pastorinimo tašeliais darbus – 820,00 Eur be PVM, yra teisėtas ir pagrįstas.
7.5. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatavo, kad ieškovės 2020 m. rugsėjo 11 d. Lokalinėje sąmatoje nurodyti grebėstavimo ir stogo dangos sudėjimo atliktų darbų kiekiai – 82 kv. m, yra apskaičiuoti teisingai, todėl ir prašoma priteisti skolos suma – 656,00 Eur be PVM (410,00+246,00), yra pagrįsta.
7.6. Teismas, atsižvelgęs, kad lietaus latakai sumontuoti ne iki galo, sprendė, kad ieškovės prašomą priteisti sumą už lietaus latako sumontavimą reikia mažinti 30 proc. – iki 193,76 Eur be PVM.
7.7. Teismas, atsižvelgęs, kad ties stogo šlaitų kraštais lietskardės yra įrengtos sprendė, kad nėra pagrindo mažinti ieškovės atliktų darbų akte nurodytos 207,60 Eur be PVM sumos.
7.8. Teismas nustatė, kad atsakovė sutiko, kad ieškovė atliko likusius apšiltinimo medžiagos sudėjimo, papildomo karkaso sumontavimo prie įėjimo aikštelės, kamino nugriovimo darbus bei teisingai nurodė jų kiekius, todėl nusprendė, kad atsakovė sutiko ir su ieškovės prašoma priteisti skola už šiuos darbus, t. y. 890,00 Eur be PVM (720,00+70,00+100,00). Įvertinus tai, ieškovei pagal 2020 m. rugsėjo 11 d. parengtą Atliktų darbų aktą priteisė 3 595,35 Eur su PVM (2 971,36 be PVM).
7.9. Nurodė, jog ieškovei 2020 m. rugpjūčio mėn. baigus stogo remonto darbus, atsakovė juos priėmė faktiškai pradėdama naudotis atliktais darbais, šiame name atsakovė gyvena iki šiol. Tokiu būdu, atsakovei teko įstatymų nustatyta pareiga sumokėti skolą ieškovei už jos atliktus darbus. Teismas konstatavo ir tai, kad ieškovė tinkamai perdavė statybos darbus atsakovei.
7.10. Atsižvelgę į tai, jog sodo namo stogo remonto žodinė sutartis tarp šalių sudaryta 2020 m. birželį, o atsakovė pirmuosius stogo trūkumus pastebėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d., t. y. dar atliekant stogo remonto darbus, o priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo dėl ieškovės atliktų darbų pateikė tik 2022 m. kovo 17 d, teismas nusprendė, kad atsakovė praleido taikomą vienerių metų senaties terminą, tačiau įvertinęs, kad atsakovė iki priešieškinio teismui pateikimo dienos aktyviai stengėsi ginti savo, paslaugos gavėjos teises, nusprendė, kad yra pagrindas atnaujinti senaties terminą, taikytiną atsakovės priešieškinio reikalavimams pareikšti.
7.11. Atsižvelgęs į tai, kad įstatymas numato, kad ieškovė, rangovė, yra atsakinga už pateiktas medžiagas, sprendė, jog ieškovė yra atsakinga už ginčo statiniui pateiktos medienos kokybę. Teismas sutiko, kad vizualiai apžiūrėjus medines konstrukcijas (brūselius, medinius elementus), matyti, jog jie yra išlinkę, nelygūs, tačiau įvertino ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad mediena buvo drėgna, neantiseptikuota ir nepadengta antiprenine medžiaga.
7.12. Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą iš dalies sutiko su atsakovės pozicija, jog stogo danga sudėta nelygiai, tačiau ne visa stogo danga, bet tik tam tikros jos dalys. todėl sprendė, jog tai yra abiejų šalių atsakomybė – ieškovės, rangovės, kuri atliko stogo dangos dengimo darbus, bei atsakovės, kuri pateikė naudotą stogą dangą, kuri galimai jau buvo su defektais.
7.13. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė atliko šiuos stogo remonto darbus su defektais: netinkamai įrengė karkaso pastorinimą tašeliais, iš dalies netinkamai įrengė stogo dangą, netinkamai įrengė stogo dangą ties terasos stogu, ties stogo sujungimu su terasos stogu mediniai elementai nesiremia plokštuma į mūrtašį, taip pat mediniai elementams sutvirtinti netinkami parinko sraigtus ir vinis.
7.14. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė į bylą nepateikė patikimos Lokalinės sąmatos dėl atliekamų darbų šalinant defektus, o šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl ieškovės jau atliktų darbų trūkumų, taip pat atsižvelgęs į tai, jog atsakovė, reikšdama prieštaravimus nurodė, jog darbų šalinimo kaina 1500,00 Eur, sprendė, kad yra pagrindas atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies priteisiant jai 900,00 Eur nuostolių ieškovės atliktų darbų trūkumams šalinti.
7.15. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, bylos šalių atstovų atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatavo, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Apeliantė1 apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškovės UAB „Redanas“ ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės R. K. (M.) priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai argumentai:
8.1. Teigiama, kad ieškovė reiškė reikalavimą dėl apmokėjimo už latakų sumontavimą, o reikalavimų dėl lietvamzdžių sumontavimo nebuvo pareikštas, nes ieškovė lietvamzdžių nemontavo. Todėl nesant ginčo dėl latakų sumontavimo tinkamumo, apimties ir kainos, bylą nagrinėjęs teismas neturėjo pagrindo ir teisės ieškovės reikalavimą sumažinti.
8.2. Teismas, teigdamas, kad medinių konstrukcijų sutvirtinimas yra nepakankamas nenurodė, kokias medines konstrukcijas turi omenyje, taip pat nenurodė, kokių įrodymų pagrindu teigia, kad panaudotos medžiagos (vinys ir sraigtai) yra netinkamos kokybės.
8.3. Atsakovei teigiant, kad buvo panaudotas per mažas kiekis tvirtinimo elementų (kampų, bei sraigtų) bei, kad konstrukcija gali atitrūkti nuo pagrindinio stogo, yra nepagrįsta ir neatitinka bylos duomenų.
8.4. Tikinama, kad faktiškai stogelio prie įėjimo tvirtinimas buvo atliktas trijose vietose, t. y. metaliniais kampais prie murloto, medsraigčiais (medvaržčiai), kurie skirti medinėms detalėms tvirtinti prie senų pagrindinio stogo gegnių, bei ieškovės naujai įrengtų medinių tašelių. Pažymi, kad kiekvienai stogelio gegnei buvo panaudota po du metalinius kampus. Papildomų kampų montuoti nebuvo nei poreikio, nei galimybės.
8.5. Nors sprendime teigiama, kad ieškovė netinkamai įrengė karkaso pastorinimą tašeliais, tačiau nėra pateikta, ką teismas laiko netinkamu įrengimu ir kokių reikalavimų ieškovė nesilaikė. Jei teismas turi omenyje įrengimui panaudotą medieną, tai byloje yra nustatytas faktas, kad medieną išrinko ir į objektą ją pristatė L. R. Minėtas asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad atvežtos medienos tinkamai nesandėliavo, t. y. suvertė į krūvą, neuždengė nuo kritulių.
8.6. Pirmosios instancijos teismas nustatęs tariamą trūkumų šalinimo kainą - 278,80 eurų be PVM, sprendimu nusprendė priteisti iš ieškovės 900,00 Eur nuostolių, dėl to sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka teismo sprendimo motyvų dėl teismo nustatytų atsakovės nuostolių dydžio.
8.7. Atsakovei jos deklaruojamus trūkumus nustatė 2020 m. rugpjūčio 6 d., tačiau aktyvių veiksmų ginti savo teises nesiėmė. Ieškovė pateikė ieškinį dokumentinio proceso tvarka 2020 m. gruodžio 15 d., o teismas 2020 m. gruodžio 18 d. ieškinį tenkino preliminariu sprendimu. Atsakovė pateikė prieštaravimus 2021 m. sausio 12 d. dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriame dėstė savo poziciją dėl ieškovės atliktų darbų, tačiau priešieškinio teismui nepateikė, nors jau tuo metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko.
8.8. Teismas nepagrįstai taikė CK 1.131 straipsnio 2 dalį ir nesant realaus pagrindo neteisėtai atnaujino atsakovei praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovės manymu, bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė ieškinio senaties terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių ir pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nebuvo.
8.9. Pirmosios instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje teismas padarė rašymo apsirikimą apskaičiuodamas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad bendra ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 2 707,00 Eur. Tačiau pagal teismui pateiktus duomenis ieškovė patyrė 4277 Eur.
9. Atsiliepime į apeliantės1 apeliacinį skundą atsakovė su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Pagrindiniai argumentai:
9.1. Ieškovė po lietaus lietvamzdžiu (ieškovės įvardinamu lataku) ieškovė sumontavo niekuo neapsaugotą nuo kritulių lentą. Kad dabar ją apsaugoti nuo kritulių ir kitų aplinkos veiksnių, reikia išardyti visą lietaus nutekėjimo sistemą.
9.2. E. K., kuris savo 2021 m. gegužės 5 d. statinio apžiūros išvadoje konstatavo, kokie stogo remonto darbai buvo atlikti blogai, nekokybiškai, buvo sudaryta broko šalinimo darbų sąmata, kurios suma ir buvo atsakovės priešieškinio dydis. Atsakovė mano, kad ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2021 m. gegužės 5 d., todėl priešieškinis pareikštas 2022 m. kovo 22 d. – nepraėjus vienerių metų terminui.
9.3. Ieškovės pateiktoje fotonuotraukoje matyti, kad gegnės tvirtinimo kampais yra sutvirtintos tik iš vienos pusės.
9.4. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo ieškovės išrinktą medieną tik atvežė į objektą, dėl to ji atsakinga už jos kokybę.
10. Apeliantė2 (atsakovė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą - ieškovės UAB „Redanas“ ieškinį atmesti; tenkinti atsakovės priešieškinį ir priteisti iš UAB „Redanas“ atsakovei 3900 Eur nuostolių; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai argumentai:
10.1 Atsakovė nesutinka su teismo motyvais, kad stogo apšiltinimo vata darbai (jų kiekis) buvo atlikti, kadangi ieškovė stogo apšiltinimo vatą sudėjo nepašalinusi senosios, stogas nėra lygus. Apie stogo nelygumus pasisakė trečiojo asmens pakviesti du specialistai, apie stogo nelygumus pasisakė apeliacinės instancijos trijų teisėjų kolegija.
10.2 Teismas sprendime visai neužsimena apie ieškovės nekokybiškai sudėtą apšiltinimo vatą.
10.3 Pačios ieškovės teismui pateiktose fotonuotraukose akivaizdžiai matosi, kad apšiltinimo vata yra supjaustyta nelygiomis dalimis, kas leidžia pagrįstai įtarti, kad apšiltinimo vata ant stogo buvo sudėta ieškovei panaudojus atlikusius vatos gabalus iš kito (ų) statybos objekto (ų), nes jeigu būtų pjaustomi ir dedami nauji apšiltinimo vatos gabalai, jie visi būtų vienodi, išskyrus galbūt prie stogo krašto.
10.4 Atsakovė kategoriškai nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovė tinkamai perdavė statybos darbus atsakovei, taip pat dėl to, kad atsakovė naudojasi atliktų darbų rezultatu. Vien tas faktas, kad R. K. ir L. R. gyveno po stogo remonto darbų pabaigos tame name, niekaip nepatvirtina to fakto, kad jie darbus priėmė. Pirma, jie nebuvo priduoti, antra, L. R. reiškė pretenzijas dėl darbų kokybės.
10.5 Dviprasmiška pirmosios instancijos išvada, kad neva darbai buvo perduoti tinkamai, bet ir pripažįstama, kad atsakovė ir trečiasis asmuo reiškė pretenzijas dėl darbų kokybės. Akivaizdu, kad darbai negali būti laikomi perduotais ir jie priimti, nes buvo reiškiamas nepasitenkinimas darbų kokybe. Negalima tuo pačiu metu priimti darbus ir reikšti pastabas dėl darbų kokybės.
10.6 Teigia, kad UAB „Redanas“, statybų verslininkė, matydama, kad dengiant stogą sena stogo danga padaryti lygaus stogo nepavyks, turėjo stabdyti darbą arba jį net nutraukti. Taigi atsakomybė už nelygaus stogo dangą negali kristi ant atsakovės, silpnesniosios sandorio šalies.
10.7 Atsakovė įsitikinusi, kad teismas vienašališkai, neturėdamas specialių žinių, nustatydamas priteistiną atsakovei 900 Eur žalą už nekokybiškus darbus, peržengė kompetencijos ribas ir taip pažeidė atsakovės teisę į sąžiningą ir proporcingą žalos atlyginimą.
10.8 Atsakovė ne kartą minėjo ir tai akcentavo teismų posėdžiuose, kad ji, silpnesnioji sandorio šalis ir taip įdėjo ir pastangų, ir finansinių lėšų, kad pagrįsti savo teiginius dėl nekokybiškai atliktų darbų. Ieškovė gi, kad įrodytų priešingai, kad darbai atlikti kokybiškai, nesiėmė jokių procesinių veiksmų. Taip buvo pažeistas civilinio proceso principas, kad įrodinėja tas, kas teigia.
10.9 Atsakovė įsitikinusi, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ruošiant procesinius dokumentus teismui dėl preliminaraus sprendimo priėmimo neturėjo būti priteisiamos dėl tos priežasties, kad ieškovė nebuvo pridavusi atsakovei darbų.
11. Atsiliepime į apeliantės2 apeliacinį skundą ieškovė su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Pagrindiniai argumentai:
11.1. Ieškovė nebuvo įsipareigojusi pašalinti senos stogo apšiltinimo medžiagos, todėl jos ir nepašalino.
11.2. Ieškovė teismui ne tik paaiškino, tačiau ir pateikė duomenis, kad stogo šiltinimo medžiagas – akmens vatą išsirinko atsakovės atstovas.
11.3. Ginčo dėl to, kad atsakovė ir trečiasis asmuo buvo informuoti apie atliktus darbus nėra. Ieškovė parengė ir pateikė ieškovės pasirašytą atliktų darbų aktą. Atsakovė negrąžino pasirašyto akto, taip pat nepateikė ir atsisakymo priežasčių.
11.4. Ieškovė pažymi, kad byloje yra nustatyta, kad MB „Statybų techninės priežiūros projektai“ apžiūros aktas yra netinkamas, neleistinas ir nepatikimas įrodymas byloje.
11.5. Byloje specialisto išvadą pateikęs teismo ekspertas N. B. patvirtino, kad ieškovės atlikti darbai atitinka jiems keliamus reikalavimus, neturi esminių trūkumų, o darbų rezultatas atlieka tiesioginę paskirtį – apsaugo nuo išorinių aplinkos veiksnių.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
13. Apeliantė2 (atsakovė) prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šiuo atveju nepagrindžia savo prašymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo.
15. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.
Byloje nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta:
16.1. Ieškovė 2020 m. birželio 26 d. pateikė atsakovei 5 804,29 Eur vertės pasiūlymą / lokalinę sąmatą dėl stogo dangos ir lietaus nubėgimo sistemos keitimo po draudiminio įvykio adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 11 d. pateikė atsakovei ir trečiajam asmeniui komercinį pasiūlymą dėl remonto darbų atlikimo.
16.2. Ieškovė užsakovams L. R. ir R. K. 2020 m. rugsėjo 11 d. surašė atliktų darbų aktą 4 224,11 Eur sumai, kurį pasirašė ieškovės atstovas G. Z.. Šis aktas kartu su PVM sąskaita faktūra R20 Nr. 200911/1 buvo išsiųstas trečiajam asmeniui L. R.. Trečiasis asmuo el. laišku informavo ieškovę, kad atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą gavo, tačiau prašė atsiųsti detalią sąmatą.
16.3. Ieškovė, gavusi trečiojo asmens prašymą atsiųsti detalią sąmatą dėl atliktų darbų, pakoregavo atliktų darbų aktą nurodydama 3 716,70 Eur sumą bei 2020 m. spalio 6 d. išrašė patikslintą kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. R20201006/1 (minus 507,41 Eur sumai), kurios apmokėjimo terminas 2020 m. spalio 16 d.
16.4. Ieškovė pagal atliktų darbų aktą atliko šiuos darbus: senos dangos nuėmimas – 221,25 Eur; karkaso pastorinimas 100 mm storio tašeliais – 820 Eur; grebėstavimas – 410 Eur; šiferio dangos sudėjimas – 246 Eur; apšiltinimo medžiagos sudėjimas 100 mm storio– 720 Eur, iš viso 2417,25 Eur. Papildomi darbai: lietskardės sumontavimas – 207,60 Eur; lietaus latako sumontavimas – 276,80 Eur; papildomo karkaso sumontavimas (prie įėjimo aikštelės) – 70 Eur; esamo plytinio kamino nugriovimas – 100 Eur, iš viso 654,40 Eur. Iš viso atlikta darbų: 2417,25 Eur + 654,40 Eur = 3071,65 Eur + 21 proc. PVM = 3716,70 Eur. Ieškovės į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina apie ieškovės atliktus darbus – atsakovės sodo namo stogo remontą.
16.5. Tarp ieškovės direktoriaus G. Z. ir trečiojo asmens L. R. dėl stogo remonto darbų laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. vyko susirašinėjimas SMS žinutėmis.
16.6. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 22 d. išsiuntė atsakovei finansinę pretenziją dėl įsiskolinimo, kurioje nurodė, kad pagal darbų atlikimo aktą ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras skola 2020 m. rugsėjo 22 d. sudaro 4 224,11 Eur ir 16,90 Eur delspinigių. Trečiasis asmuo 2020 m. rugsėjo 22 d. atsakė į ieškovės pretenziją el. laišku, kuriame informavo ieškovę apie darbų broką.
16.7. 2020 m. spalio 25, 29, 30 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens L. R. vyko susirašinėjimas el. laiškais dėl stogo ekspertizės.
16.8. Trečiasis asmuo 2020 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į UAB „Milijonas stogų“ dėl atliktų stogo darbų apžiūros.
16.9. Juridinių asmenų registro įregistravimo pažymėjimas patvirtina, kad UAB „Redanas“ įregistruota 2007 m. rugpjūčio 16 d. Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. 7332 patvirtina, kad UAB „Redanas“ yra suteikiama teisė būti ypatingojo statinio statybos rangovu statant gyvenamuosius ir negyvenamuosius namus bei atliekant stogų įrengimą, apdailos ir kt. statybos darbus. Sertifikatas pirmąjį kartą išduotas 2013 m. balandžio 30 d.
Dėl apeliantės1 (ieškovės) apeliacinio skundo argumentų
17. Ginčas byloje kilo dėl atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus (stogo remonto), adresu (duomenys neskelbtini), bei atliktų stogo darbų trūkumų ir nuostolių atlyginimo dėl stogo trūkumų šalinimo. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 3 900,00 Eur nuostolių, kadangi ieškovei atlikus stogo remonto darbus pagal tarp šalių sudarytą žodinę sutartį dėl stogo dangos ir lietaus nubėgimo sistemos keitimo po draudiminio įvykio pastebėti atliktų darbų defektai.
18. Pirmosios instancijos teismas ir ieškinį, ir priešieškinį tenkino iš dalies.
19. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).
20. Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-378/2019).
21. Apeliantės1 (ieškovės) apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovė reiškė reikalavimą dėl apmokėjimo už latakų sumontavimą, o reikalavimas dėl lietvamzdžių sumontavimo nebuvo pareikštas, nes ieškovė lietvamzdžių nemontavo. Todėl nesant ginčo dėl latakų sumontavimo tinkamumo, apimties ir kainos, bylą nagrinėjęs teismas neturėjo pagrindo ir teisės ieškovės reikalavimą sumažinti. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria apeliantės1 argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovės argumentais, kad lietaus latakai sumontuoti ne iki galo, t. y. neįrengti latakai, kuriais vanduo nuo stogo nubėga žemyn (lietvamzdžiai), ne iki galo tiksliai identifikavo ieškovės atliktus darbus. Atliktų darbų 2020 m. rugsėjo 11 d. aktas patvirtina, kad ieškovė lietvamzdžių nemontavo, tokie atlikti darbai akte nenurodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Kita vertus, kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, patvirtina tą pačią teismo padarytą išvadą, jog lietaus latakai sumontuoti ne iki galo tinkamai, t. y. sumontuoti tokiu būdu, kad po / už lietaus latako yra sumontuota neapsaugota nuo kritulių lenta. Atitinkamai, tam, kad lentą apsaugoti nuo kritulių ir kitų aplinkos veiksnių (dažymas, lakavimas, kt.), būtina išardyti lietaus nutekėjimo sistemą bei iš naujo sumontuoti, o tai kainuoja papildomus kaštus, kurie gali būti prilyginami teismo sumažintai sumai už netinkamą lietaus latako sumontavimą (CPK 185 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių šis apeliantės skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
22. Apeliantės1 teigimu, teismas, teigdamas, kad medinių konstrukcijų sutvirtinimas yra nepakankamas, nenurodė, kokias medines konstrukcijas turi omenyje, taip pat nenurodė, kokių įrodymų pagrindu teigia, kad panaudotos medžiagos (vinys ir sraigtai) yra netinkamos kokybės. Jos nuomone, atsakovei teigiant, kad buvo panaudotas per mažas kiekis tvirtinimo elementų (kampų, bei sraigtų) bei, kad konstrukcija gali atitrūkti nuo pagrindinio stogo, yra nepagrįsta ir neatitinka bylos duomenų. Dera pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad medinės konstrukcijos nesiremia visa plokštuma ant mūrtašio, kad medinių konstrukcijų sutvirtinimas yra nepakankamas dėl panaudotų netinkamų vinių ir sraigtų. Dėl netinkamai panaudotų vinių, sraigtų, kitų sutvirtinimo elementų, teismui tapo akivaizdu, kad stogo konstrukcija šioje vietoje įrengta su defektais (sprendimo 108 punktas). Teisėjų kolegija pritaria šiems teismo argumentams ir pažymi, jog darydamas tokią išvadą teismas vadovavosi MB „Statybų techninės priežiūros projektai“ statinio apžiūros aktu Nr. SAA2021/05/05/001, UAB „Stogų danga“ filmuota medžiaga, kurioje nurodomi ieškovės atliktų darbų defektai, kt. byloje esančiais įrodymais. Kolegija prideda, jog teismas nenurodė, kaip teigia apeliantė1, kad „panaudotos medžiagos (vinys ir sraigtai) yra netinkamos kokybės“. MB „Statybų techninės priežiūros projektai“ statinio apžiūros akte Nr. SAA2021/05/05/001 pažymėta, kad „gegnių sujungimui panaudotos sraigtai ir vinys netinkamai“, t. y. vinys ir sraigtai panaudoti ne tokiu būdu, kaip turėtų būti panaudoti, be to, nurodoma, kad „gegnės atremtos į mūrtašį per pagaliukus“, kad „tarpusavyje gegnės nėra sujungtos pasinaudojant ilgasriegiais“, dėl to „sujungimų sraigtų ir vinių kiekis ganėtinai per mažas, kurie taikomi tokiems sujungimams“. Nors ieškovė pažymi, kad kiekvienai stogelio gegnei buvo panaudota po du metalinius kampus ir papildomų kampų montuoti nebuvo nei poreikio, nei galimybės, tačiau iš pačios ieškovės pateiktos fotonuotraukos matyti, kad gegnės tvirtinimo kampais yra sutvirtintos tik iš vienos pusės. Kolegijos vertinimu, teismas motyvuotai paaiškino, dėl kokių konstrukcijų padarė minėtas išvadas, be to, ieškovei iš bylos duomenų apie nurodomas medines konstrukcijas, statybų profesionalei, turėjo būti žinoma. Dėl to šis argumentas atmestinas.
23. Apeliantės1 įsitikinimu, nors sprendime teigiama, kad ieškovė netinkamai įrengė karkaso pastorinimą tašeliais, tačiau nėra pateikta, ką teismas laiko netinkamu įrengimu ir kokių reikalavimų ieškovė nesilaikė. Jei teismas turi omenyje įrengimui panaudotą medieną, tai byloje yra nustatytas faktas, kad medieną išrinko ir į objektą ją pristatė L. R.. Kaip žinoma, CK 6.647 straipsnis numato, kad rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis; taip pat rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę. Šiuo atveju šalys rašytinės sutarties sudarę nebuvo, tačiau nustatyta, kad medieną išrinko pati ieškovė. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 93 punkte konstatavo, kad „ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. trečiasis asmuo atvyko savo transportu pasiimti medienos. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad vieną ar du kartus vyko paimti medienos, tačiau mediena jau buvo parinkta ieškovės. Atsižvelgusi tai, kad įstatymas numato, kad ieškovė, kaip rangovė, yra atsakinga už pateiktas medžiagas, ieškovė nepateikė priešingų įrodymų, jog medieną išrinko ne ji, laikytina, jog ieškovė yra atsakinga už ginčo statiniui pateiktos medienos kokybę“. Taigi teismas iš įrodymų visumos nustatė, kad trečiasis asmuo ieškovės išrinktą medieną tik atvežė į objektą, taigi ieškovė atsakinga už jos kokybę. Kolegijos vertinimu, L. R. negali būti atsakingas už medienos laikymą objekte. Neįrodyta, kad mediena, veikiama kritulių trumpą laiką (stogo remonto darbai nebuvo atliekami ilgą laiką) galėjo deformuotis ir prarasti pirminę kokybę. Kita vertus, ieškovė, statybų profesionalė, galėjo medieną įvertinti vykdydama darbus.
24. Apeliantė1 teigia, kad teismas, nustatęs tariamą trūkumų šalinimo kainą - 278,80 eurų be PVM, sprendimu nusprendė priteisti iš ieškovės 900,00 Eur nuostolių, dėl to sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka teismo sprendimo motyvų dėl teismo nustatytų atsakovės nuostolių dydžio. Dera pažymėti, kad apeliantės nurodoma suma yra tik viena trūkumų dedamoji (ir ji nurodyta netiksli), teismas nustatė bendrą 900,00 Eur nuostolių sumą, dėl to sprendimo rezoliucinė dalis atitinka teismo sprendimo motyvus dėl teismo nustatytų atsakovės nuostolių dydžio.
25. Apeliantės1 nuomone, teismas nepagrįstai taikė CK 1.131 straipsnio 2 dalį ir nesant realaus pagrindo neteisėtai atnaujino atsakovei praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovės manymu, bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė ieškinio senaties terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių ir pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nebuvo. Šiuo aspektu svarbu paminėti, jog dėl „Vartojimo rangos“ instituto normų ir „Statybos rangos“ normų taikymo kasacinio teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad „Vartojimo rangos“ instituto normų taikymo prioritetas prieš „Statybos rangos“ normas grindžiamas tuo, kad vartojimo rangos taisyklės suteikia užsakovui (vartotojui), kaip silpnesniajai vartojimo santykių šaliai, padidintas garantijas, kurių pažeidimas turi viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-666/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 19 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai Nr. AC-33-1. Teismų praktika. 2010). Šis išaiškinimas svarbus tuo, kad šalių ginčas liečia ne tik vartojimo teisinius santykius, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tačiau ir viešąjį interesą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į viešąjį interesą, pripažįsta, kad teismas, įvertinęs duomenis, kad atsakovei (vartotojai) reikėjo daugiau laiko surinkti pakankamus duomenis priešieškiniui (ne tik pretenzijai pareikšti), pagrįstai atsakovei atnaujino terminą priešieškiniui pareikšti. Svarbu ir tai, kad pati atsakovė nelaikė, kad ji yra praleidusi ieškinio senaties terminą, todėl dėl tokios teisinės pozicijos atskiro prašymo ir nereiškė.
26. Apeliantės1 nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje padarė rašymo apsirikimą apskaičiuodamas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad bendra ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 2 707,00 Eur, tačiau pagal teismui pateiktus duomenis ieškovė patyrė 4277 Eur. Dėl šio argumento pastebėtina, kad apeliantė1 neginčija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kitas aspektas tas, kad teismas 2022 m. liepos 22 d. papildomu sprendimu papildomai priteisė ieškovei UAB „Redanas“ iš atsakovės 1 173,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. išsprendė klausimą dėl ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Dėl to šis argumentas nebesvarstytinas.
27. Apeliantė1 atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą teigė, kad MB „Statybų techninės priežiūros projektai“ apžiūros aktas yra netinkamas, neleistinas ir nepatikimas įrodymas byloje. Kolegija pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-716-826/2021, nagrinėdamas šalių ginčą apeliacine tvarka pirmąjį kartą, nurodė, kad atsakovė R. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – MB „Statybų techninės priežiūros projektai“ statinio apžiūros aktą Nr. SAA2021/05/05/001. Kolegija, atsižvelgdama į pateikto naujo įrodymo ryšį su byla, jo svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, priėmė ir jį vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (nutarties 11, 13 punktai). Taigi, teisėjų kolegijai minėtoje civilinėje byloje priėmus šį įrodymą, nėra pagrindo jo vertinti kaip netinkamo, neleistino, kt., kaip mano apeliantė1. Nors apeliantė1 tikino, kad teismo posėdžio metu MB „Statybų techninės priežiūros projektai“ atstovas E. K. nesugebėjo nurodyti, kokių konkrečiai statybos techninių reglamentų, gamintojo sprendinių, rekomendacijų neatitinka ieškovės medžiagos, atlikti darbai, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad statinio apžiūros akte yra aiškiai nurodyta, kokių teisės aktų privalu buvo laikytis atliekant statybos darbus, pvz.: Statybos taisyklės ST 121895674.06:2010 „Bendrieji statybos darbai“, STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“; STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“; STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“; STR 2.01.01:2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“; STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“; STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“; STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“; STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“, kt.
Dėl apeliantės2 (atsakovės) apeliacinio skundo argumentų
28. Apeliantė2 (atsakovė) apeliaciniame skunde teigia, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovė turi pareigą sumokėti už ieškovės atliktus darbus, tačiau nurodo, kad nesutinka sumokėti, nes „kadangi ieškovė stogo apšiltinimo vatą sudėjo nepašalinusi senosios, stogas nėra lygus“. Teisėjų kolegija, atsikirsdamas į atsakovės tokius teiginius visų pirma pažymi, kad iš teismui pateiktų duomenų (susirašinėjimo, rašytinių įrodymų, paaiškinimų) nustatyta, kad ieškovė nebuvo įsipareigojusi pašalinti senos stogo apšiltinimo medžiagos, todėl jos ir nepašalino. Pagal teismui pateiktus duomenis ieškovė buvo įsipareigojusi nuimti seną stogo dangą, sudėti medinius tašelius / pastorinimą, kad būtų galima sumontuoti papildomą šiltinimo dangos sluoksnį (100 mm) ant senos stogo konstrukcijos, uždėti plėvelę, grebėstus ir kitą stogo dangą. Taigi, būtent tokį stogo paprastąjį remontą atsakovė užsakė atlikti, senosios vatos nuėmimas, kaip minėta, nebuvo užsakytas. Dėl to šis argumentas nepagrįstas.
29. Apeliantė2 teigia, kad teismas sprendime visai neužsimena apie ieškovės nekokybiškai sudėtą apšiltinimo vatą. Kolegijos vertinimu, tokiems teiginiams nėra pateikta tinkamų, leistinų ir patikimų įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė neįrodė, kad šių medžiagų panaudojimo / darbų rezultato negalima naudoti pagal paskirtį. Priešingai, tiek teismo ekspertas pateiktoje išvadoje nurodė, kad įvertinus darbų rezultatą, pastatą galima naudoti pagal paskirtį. Byloje nustatyta, kad atsakovė pastatu naudojasi, stogas savo funkciją atlieka. Pastebėtina, kad atsakovė / trečiasis asmuo kontroliavo visą darbų procesą. Ieškovė darbus atliko pagal trečiojo asmens žodinį užsakymą / nurodymus. Kolegija sprendžia, kad nors teismas lakoniškai šiuos darbus sprendime aprašė, tačiau pagrįstai jų nelaikė trūkumu.
30. Apeliantė2 kategoriškai nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovė tinkamai perdavė statybos darbus atsakovei, taip pat dėl to, kad atsakovė naudojasi atliktų darbų rezultatu. Atsakovės nuomone, jie nebuvo priduoti, antra, L. R. reiškė pretenzijas dėl darbų kokybės. Reikšminga šiuo klausimu pažymėti, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovė, atlikusi remonto darbus, apie tai informavo atsakovės atstovą L. R. bei pateikė atliktų darbų aktą. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 2 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad atsakovė ir trečiasis asmuo buvo informuoti apie atliktus darbus vėlgi nėra. Ieškovė parengė ir pateikė ieškovės pasirašytą atliktų darbų aktą. Atsakovė negrąžino pasirašyto akto, taip nepateikė ir atsisakymo priežasčių, taip pat nenurodė, kad atlikti darbai būtų turėję kokių nors trūkumų. Kaip matyti iš teismui pateikto susirašinėjimo, 2020 m. rugsėjo 25 d. L. R. buvo susitikęs su ieškovės atstovu G. Z., susitikimo metu atsakovės atstovas gavo informaciją bei dokumentus, susijusius su ieškovės atliktais darbais. Svarbu ir tai, kad atsakovė reikalavimo pripažinti atliktų darbų aktą negaliojančiu byloje nėra pareiškusi, taigi, atliktų darbų aktas yra galiojantis. Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo naudojasi statybos rangos darbų rezultatu, esant duomenims, kad atsakovės atstovas L. R. buvo gavęs pirminį (didesnės kainos ir didesnio darbų kiekio) atliktų darbų aktą, kuris yra platesnės apimties nei patikslintas, kadangi pakoreguotame atliktų darbų akte buvo tik perskaičiuotas stogo plotas, ko pasėkoje sumažėjo bendra mokėtina suma, tačiau pati remonto darbų kaina nesikeitė, ir konstatuoja, kad ieškovė tinkamai perdavė statybos darbus atsakovei.
31. Apeliantės2 nuomone, UAB „Redanas“, statybų verslininkė, matydama, kad dengiant stogą sena stogo danga padaryti lygaus stogo nepavyks, turėjo stabdyti darbą arba jį net nutraukti. Teigia, kad atsakomybė už nelygią stogo dangą negali kristi atsakovei, silpnesnei sandorio šaliai. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog, kaip minėta, atsakovė darbų rezultatą yra priėmusi, jau beveik du metus darbų rezultatu naudojasi, reiškia, ieškovės pakeista stogo danga atlieka savo funkciją, t. y. saugo kitas namo konstrukcijas nuo kritulių. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė pagal atsakovės / trečiojo asmens nurodymą/ užsakymą sumontavo ant senos stogo konstrukcijos medinius tašelius, kurių paskirtis buvo suformuoti tarpą tarp senos stogo konstrukcijos ir stogo dangos, kad būtų galima sudėti 100 mm šiltinimo medžiagos (akmens vatos). Byloje nustatyta, kad mediniai tašeliai sumontuoti juos pritvirtinant prie senos stogo konstrukcijos, atkartojant seną stogo konstrukciją. Taigi, pagal pačios atsakovės sprendimą ieškovė ant senos stogo konstrukcijos (gegnių ir grebėstų) sumontavo medinius 100 mm tašelius, sudėjo šiltinimo medžiagą, atliko kitus darbus, dėl to stabdyti darbų neturėjo pagrindo.
32. Apeliantė2 įsitikinusi, kad teismas vienašališkai, neturėdamas specialių žinių, nustatydamas priteistiną atsakovei 900 Eur žalą už nekokybiškus darbus, peržengė kompetencijos ribas ir taip pažeidė atsakovės teisę į sąžiningą ir proporcingą žalos atlyginimą. Kaip žinoma, pagal bendrąsias rangos ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas užsakovas privalo apmokėti už atliktus darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės, tai užsakovas, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, gali reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus; atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės bei faktai suponuoja išvadą, kad pateikti bei teismo aptarti įrodymai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta 900 Eur suma už nekokybiškus darbus, yra pagrįsta, teisėta. Atsakovė kitų savo skaičiavimų, kurie, jos nuomone, būtų tinkami, apart jos nurodomos visos sumos, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytus rašytinius įrodymus sprendžia, jog teismas tinkamai apskaičiavo nuostolius dėl netinkamai įvykdytos ieškovo prievolės.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
33. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
34. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
36. Teisėjų kolegijai atmetus apeliacinių skundų argumentus, spręstina, kad apeliantės teisės už skundą į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.
37. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1815 Eur (prašyme nurodyta 2248.87 Eur suma) teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, jos yra realiai patirtos, įrodytos, todėl netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieškovei iš atsakovės priteistina 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Redanas“ iš atsakovės R. K. (M.) 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Aušra Maškevičienė
Larisa Šimanskienė
Danutė Žvinklytė