Civilinė byla Nr. e2A-453-450/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05885-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.; 2.6.27.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 23 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. L. firmos „Alivila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Transtira“ ieškinį atsakovei A. L. firmai „Alivila“ dėl atsiskaitymo už atliktus pervežimus, ir

              n u s t a t ė :

                                                                        I. Ginčo esmė

1. Kreditorė UAB „Transtira“ kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė išduoti teismo įsakymą dėl 78,65 Eur skolos, 40 Eur pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d., 1,06 Eur palūkanų, 8,05 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko A. L. firmos „Alivila“.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. teismo įsakymu kreditorės reikalavimai buvo patenkinti.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus skolininkės prieštaravimus, ieškovė UAB „Transtira“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. L. firmos „Alivila“ 78,65 Eur už pervežimo paslaugas, 8,05 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (el.b.l. 16-17).
4. Ieškinį grindė tuo, kad 2015 m. lapkričio 25 d. atsakovė elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę ir užsakė pervežti krovinį iš Hamburgo į Lietuvą. Buvo suderinta kaina - 65 Eur plius PVM, išrašyta išankstinė PVM sąskaita-faktūra Nr. LTE305401 ir elektroniniu paštu išsiųsta atsakovei. Krovinys buvo paimtas Vokietijoje ir pargabentas į Lietuvą, į UAB „Transtira“ sandėlį. Įvykdžius paslaugą, 2015 m. gruodžio 7 d. atsakovei pakartotinai išrašyta išankstinė PVM sąskaita-faktūra Nr. LTE305401 ir išsiųsta elektroniniu paštu. Kadangi atsakovė neatsiskaitė, 2015 m. gruodžio 23 d. buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija 15212 Nr. 201166 78,65 Eur sumai ir atsakovei įteikta elektroniniu paštu. Atvykęs atsakovės atsakovas nurodė, kad už atvežimą apmokėjo ir krovinį pasiėmė. Atidavus krovinį, pastebėta, kad už pervežimą neatsiskaityta. Susisiekus su atsakove, ji nurodė, kad atsiskaitys, tačiau vėliau pareiškė, jog nėra skolinga.
5. Atsakovė A. L. firma „Alivila“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovė daug kartų vežė krovinius per UAB „Transtira“. Iš teismui pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad neatitinka vežimo datos. Nei viename elektroniniame laiške nėra teksto, kad atsakovė sutinka su pervežimo suma. Taip pat nėra pasirašytos pervežimo sutarties. CMR važtaraštyje Nr. 305401 nėra datos, kada važtaraštis išrašytas ir kada krovinys buvo paimtas iš UAB „Transtira“, kas reiškia, kad ieškovė galėjo pateikti ne tą krovinio važtaraštį ir ne to pervežimo.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės A. L. firmos „Alivila“ ieškovei UAB „Transtira“ 78,65 Eur vežimo mokesčio skolos, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 78,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. vasario 24 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 520 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovės valstybės naudai 3,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad iš į bylą pateikto šalių atstovų susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad šalys tarėsi dėl krovinio pervežimo iš Vokietijos. Ieškovė atsakovei išrašė 2015 m. lapkričio 26 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. LTE305401 78,65 Eur sumai; 2015 m. gruodžio 7 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. LTE305401 78,65 Eur sumai; 2015 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija 15212 Nr. 21166, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 78,65 Eur. Vežimas buvo vykdomas pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją, į bylą pateikta CMR važtaraščio Nr. 305401 kopija, kurioje nurodyta, kad siuntėjas Apex GmbH, Vokietija, gavėjas UAB „Alivila“, iškrovimo, pakrovimo vieta UAB „Transtira“, Lietuva; važtaraštyje yra gavėjo parašas. Minėtus dokumentus ieškovė pateikė atsakovei elektroniniu paštu, šią aplinkybę atsakovė patvirtino atsiliepime į ieškinį. 2016 m. vasario 9 d. pretenzija ieškovė informuoja atsakovę, kad pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 1521221166 už paslaugas atsakovė skolinga 78,65 Eur, duomenų apie pretenzijos įteikimą byloje nėra.
8. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė iš esmės neginčija, kad šalys elektroniniu paštu susitarė dėl krovinio pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą, kaip ir neginčija krovinio pervežimo fakto. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad į bylą nėra pateikta krovinio pervežimo sutartis, elektroniniuose laiškuose nėra jos sutikimo dėl pervežimo kainos, CMR važtaraštyje nėra datos, kada krovinys buvo parvežtas.
9. Nors byloje nėra tarp šalių sudarytos rašytinės krovinio vežimo sutarties, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų, atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytos pozicijos, teismas darė išvadą, kad šalys susitarė dėl krovinio pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą. Krovinio pervežimo faktą patvirtina CMR važtaraštis, kuriame yra gavėjo, t. y. atsakovės, parašas. Atsakovė pretenzijų dėl krovinio nereiškė, aplinkybės, kad krovinį gavo, neginčija. Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo matyti, kad šalys tarėsi dėl 65 Eur vežimo kainos. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kad buvo sutarta kita, nei 2015 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta 78,65 Eur (65 Eur plius PVM) suma.
10. Dėl nurodytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad ieškovė savo sutartines prievoles įvykdė – pervežė užsakytą krovinį (CPK 176 str. 1 d. 185 str.). Ieškovei pervežus atsakovės užsakytą krovinį, atsakovei atsirado pareiga vykdyti priešpriešinę sutartinę prievolę, t. y. sumokėti vežimo užmokestį. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji yra atsiskaičiusi su ieškove už vežimo paslaugas pagal 2015 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija 15212 Nr. 21166.
11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis CK 6.808 str. 1 d., 6.813 str. 1 d., 6.38, 6.200 str. nuostatomis, teismas konstatavo, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 78,65 Eur vežimo užmokesčio laikė pagrįstu ir tenkino.
12. Teismas, remdamasis CK 6.37 str. 2 d., Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, ieškovei iš atsakovės priteisė 8,05 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., ieškovei iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidos – 20 Eur žyminio mokesčio bei 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 520 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, remdamasis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., iš atsakovės priteisė 3,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė A. L. firmos „Alivila“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
1. Iš ieškovės pateikto el. susirašinėjimo matosi, kad atsakovė prašė pargabenti krovinį iš Vokietijos įmonės Performance Chemicals GmBH, tačiau iš važtaraščio matosi „kad krovinį išsiuntė grafa „Siuntėjas „Apex GmBH“. CMR važtaraštyje neteisingai nurodytas ir gavėjas Alivila UAB.
2. Ieškovės pateiktame atsakovės laiške-užsakyme nėra nurodyta datos. Be to, važtaraštyje nėra nurodyta datos kada krovinys buvo pristatytas ir kada buvo paimtas; jis užpildytas lietuvių kalba.
3. Atsakovė negavo teismo šaukimo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo dėl būsimo teismo posėdžio.

14. Ieškovė UAB „Transtira“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atsakovės apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Atsakovė, žinodama apie nagrinėjamą bylą, nesidomėjo jos eiga, neatsiėmė siunčiamų procesinių dokumentų pašte, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovei apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai - teismo šaukimas siųstas jos pačios prieštaravimuose bei atsiliepime nurodytu adresu, t. y. registruotos buveinės adresu, taip pat įteiktas viešo paskelbimo būdu. Be to, atsakovė turėjo teisę savo poziciją išsakyti procesiniuose dokumentuose, ką ir padarė.
2. Nors apeliantė teigia, kad ji nesudarė sutarties, tačiau iš el. susirašinėjimo matyti, kad gavus firmos „Alivila“ užsakymą buvo suderinta kaina, su kuria atsakovė sutiko nurodydama „Gerai“. Iš šio susirašinėjimo matyti,  kad  pervežimo  kaina  buvo  suderinta;  taip  pat   matyti,   kad   atsakovė buvo informuotas apie tai, kad krovinį iš siuntėjo paims UAB „Transtira“ partneriai IGS Schreiner GmbH. Be to, pats atsakovės savininkas A. L. 2015 m. lapkričio 25 d. el. rašte nurodė: „Dėl paėmimo datos ant penktadienio sakė pasakis rytoj. Iš pradžių jie norėjo, kad būtu pasikrauta pirmadienį. Aš informuosiu kada jie pasakis. Parašė iš kur reikės paimti. Apex GmbH Pinkertweg 20 22 H 3 Hamburg Germany“. Taigi krovinys buvo paimtas iš atsakovės nurodytos vietos.
3. Tai, kad važtaraštyje neteisingai nurodytas atsakovės pavadinimas, nesutrukdė atsakovei atgabenus krovinį jį pasiimti. Taip pat svarbu, kad pargabenus krovinį ir jį paėmus, apeliantė nepareiškė pretenzijų nei dėl krovinio kokybės, nei dėl krovinio pristatymo vėlavimo. Apeliantė taip pat neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad krovinį gavo ir pasirašė važtaraštyje, kas reiškia, kad pripažįsta krovinys pervežtas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
13. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Ieškovė pateikė naujus įrodymus, susijusius su byloje sprendžiamu klausimu, - pilną susirašinėjimą elektroniniu paštu su apeliante bei CMR važtaraštį Nr. 92108929 ir jo specifikaciją, kurių, kaip teigia, pateikimo būtinybė iškilo atsakovei apeliaciniame skunde nurodžius aplinkybes dėl krovinio pervežimo kainos bei Apex GmBH įmonės egzistavimo. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant tiek apeliantės, tiek ir ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.
14. Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl to, kad apeliantė (užsakovė) neatsiskaitė su ieškove (vežėja) už suteiktą krovinio pervežimo paslaugą, savo atsisakymą atsiskaityti motyvuodama tuo, kad ši paslauga jai nebuvo suteikta.
15. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nustatyta, kad ieškovė atsakovei išrašė 2015 m. lapkričio 26 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. LTE305401 78,65 Eur sumai; 2015 m. gruodžio 7 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. LTE305401 78,65 Eur sumai; 2015 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija 15212 Nr. 21166, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 78,65 Eur. Vežimas buvo vykdomas pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją, į bylą pateikta CMR važtaraščio Nr. 305401 kopija, kurioje nurodyta, kad siuntėjas Apex GmbH, Vokietija, gavėjas UAB „Alivila“, iškrovimo, pakrovimo vieta UAB „Transtira“, Lietuva; važtaraštyje yra gavėjo parašas.
16. CK 6.824 straipsnio 3 dalis nustato, kad krovinio ekspedijavimo sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu. Pagal CMR konvenciją vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena iš šalių (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. Pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai.
17. Kadangi CMR konvencija nereglamentuoja vežimo sutarties turinio ar formos, ši sutartis gali būti sudaryta ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet apsikeičiant raštais, pranešimais, ar telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat žodžiu. Kilus šalių ginčui dėl neužfiksuotų sutarties sąlygų, taip pat kai duomenys važtaraštyje skiriasi nuo šalių sutarties sąlygų, teismas, remdamasis įrodymais (rašytinėmis sutartimis, vežimo užsakymais, dalykiniu šalių susirašinėjimu, kt.), turi nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-159/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantė, teigdama, kad ji nesudarė sutarties, nurodo, jog atsakovė prašė pargabenti krovinį iš Vokietijos įmonės Performance Chemicals GmBH, tačiau iš važtaraščio matosi, kad krovinį išsiuntė „Apex GmBH“. Priešingai nei teigia apeliantė, iš byloje pateikto šalių atstovų elektroninio susirašinėjimo matyti, kad šalys susitarė dėl krovinio pervežimo iš Vokietijos į Lietuvą, t. y. gavus atsakovės užsakymą 2015 m. lapkričio 25 d. elektroniniu laišku, buvo suderinta kaina, su kuria apeliantė sutiko nurodydama „Gerai“. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo taip pat matyti, kad 2015 m. lapkričio 25 d. laiške apeliantės atstovas nurodė, kad krovinį reikės paimti iš Apex GmbH Pinkertweg 20 22 H 3 Hamburg Germany, o ieškovės atstovas, atsakydamas į minėtą laišką, nurodė, kad krovinį paims partneriai Igs speditiob Gmbh. Taigi esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad šalys susitarė tiek dėl krovinio pervežimo iš Vokietijos, t. y. būtent iš Apex GmbH Pinkertweg 20 22 H 3 Hamburg Germany, į Lietuvą, tiek dėl krovinio pervežimo kainos, todėl ieškovei įvykdžius savo prievolę - atgabenus krovinį, apeliantei kilo priešpriešinė prievolė - sumokėti vežimo užmokestį.
18. Taip pat kritiškai vertintina apeliantės nurodyta aplinkybė, kad CMR važtaraštyje neteisingai nurodytas gavėjo pavadinimas. Iš CMR važtaraščio Nr. 305401 matyti, kad gavėjas nurodytas Alivila, UAB, kai tuo tarpu atsakovės pavadinimas yra A. L. firma „Alivila“, tačiau, kaip teisingai nurodo ieškovė, neteisingas apeliantės teisinės formos nurodymas nesutrukdė jai atgabenus krovinį jį pasiimti. Kad krovinys buvo pristatytas apeliantei taip pat patvirtina minėtame CMR važtaraštyje esantis atsakovės atstovo parašas ir nors važtaraštyje nėra nurodyta krovinio atsiėmimo data, tačiau iš CMR važtaraščio Nr. 92108929 matyti, kad ieškovės partneriai Igs Schreiner Gmbh atsakovės krovinį ieškovei pristatė 2015 m. lapkričio 30 d.
19. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu apeliantė taip pat teigia, jog ji nebuvo informuota apie teismo posėdį, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliantės procesinių teisių pažeidimo neįžvelgia.
20. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantei teismo šaukimas į 2016 m. gegužės 19 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį buvo siųstas du kartus adresu Vilnius, Romuvos g. 11, tačiau grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“. Vilniaus miesto apylinkės teismas, į 2016 m. gegužės 19 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvykus atsakovės atstovui, nutarė pereiti teismo posėdį ir bylos nagrinėjimą atidėjo 2016 m. birželio 9 d., o 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi pranešė atsakovei apie teismo posėdį ir įteikė teismo šaukimą viešo paskelbimo būdu. Be to, papildomai pirmosios instancijos teismas teismo šaukimą į 2016 m. birželio 9 d. posėdį atsakovei išsiuntė jos buveinės adresu, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, nurodant, kad gavėja neatsiėmė pašte. Pažymėtina, kad apeliantei teismo šaukimai buvo siųsti jos pačios procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu. Be to, apeliantė prieš tai jau buvo teikusi teismui prieštaravimus dėl teismo įsakymo bei atsiliepimą į ieškinį, t. y. žinojo apie pradėtą teisminį procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, žinodama apie procesą, privalėjo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu, todėl atsižvelgiant į tai, kad teismo šaukimai buvo išsiųsti jos buveinės adresu, be to, teismo šaukimas įteiktas viešo paskelbimo būdu, taip pat į tai, kad atsakovei buvo žinoma apie nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimą, atsakovė turėjo galimybę skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šia galimybe pasinaudojo, darytina išvada, jog atsakovės teisė į tinkamą teismo procesą nepažeista.
21. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.
22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovei pervežus atsakovės užsakytą krovinį, atsakovei atsirado pareiga vykdyti priešpriešinę sutartinę prievolę, t. y. sumokėti vežimo užmokestį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkintinas.
23. Ieškovė UAB „Transtira“ prašė jos naudai priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą, bei pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jos naudai iš apeliantės (CPK 93 str. 1 d.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. L. firmos „Alivila“ (į. k. 122349354) ieškovei UAB „Transtira“ (į. k. 122282884) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja                                                                                    Asta Radzevičienė