Administracinė byla Nr. eA-2006-520/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00824-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 8.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2023 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 23S6059, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą); 2) panaikinti Departamento 2023 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 23S6667, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas panaikinti leidimą).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis su priimtais atsakovo sprendimais nesutinka, nes atsakovo argumentai yra paremti tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išduota pažyma (VSD 2023 m. sausio 12 d. raštas Nr. 18-449 (toliau – ir Pažyma)) apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, kuri daroma remiantis tik tuo, kad jis (pareiškėjas) atliko privalomąją karo tarnybą prieš 10 metų ir (duomenys neskelbtini) metais pagal sutartį dirbo inspektoriumi Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) bausmių̨ vykdymo inspekcijoje (duomenys neskelbtini) rajono vidaus reikalų skyriuje.
2.2. Privalomosios karo tarnybos atlikimas niekaip negali būti pagrindu vertinti jį (pareiškėją) kaip asmenį, palaikantį Baltarusijos represinį valstybinį režimą, nes tai privalomas pilietinės pareigos vykdymas, kuris nepriklauso nuo asmens valios ar pasirinkimo ir jo nevykdymas sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Privalomoji karo tarnyba atlikta prieš daugiau nei 10 metų, o darbas Baltarusijos Respublikos VRM bausmių vykdymo inspekcijoje baigtas prieš daugiau nei 3 metus, jokių duomenų, kad jis (pareiškėjas) kaip nors šiuo metu būtų susijęs su Baltarusijos Respublikos valstybinėmis jėgos struktūromis ar palaikytų Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką ar Rusijos Federacijos vykdomą okupacinę veiklą ir politiką, nėra. Atsakovas tokią išvadą grindžia niekuo neparemta tendencinga prielaida. Jo išėjimo iš tarnybos VRM sistemoje pagrindinė priežastis – nepritarimas valstybės vykdomai represinei politikai. Būtent dėl to jis kardinaliai pakeitė darbo pobūdį, t. y. dirba vairuotoju, kas niekaip nesusiję su bet kokiu pavaldumu Baltarusijos valstybinio režimo struktūroms.
2.3. Per visą laiką, kurį jis praleido Lietuvos Respublikoje, jis nedalyvavo jokių prieštaringai vertinamų organizacijų / įstaigų / judėjimų veikloje ar kokioje nors propagandinėje veikloje, socialiniuose tinkluose nėra teikęs jokios propagandinės informacijos ar rašęs Rusijos ir / ar Baltarusijos režimus palaikančių komentarų. Jis per beveik 2 metų darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Eivora“ (toliau – ir UAB „Eivora“) laikotarpį iš viso užsirekomendavo ne tik kaip pareigingas darbuotojas, bet ir kaip visiškai apolitiškas asmuo. Visą Lietuvos Respublikoje praleistą laiką jis gerbė ir gerbia Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, piliečių teises ir laisves, nustatytas gyvenimo normas Lietuvos Respublikoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis ateityje galėtų kenkti Lietuvai ar jos saugumui. Tai reiškia, kad atsakovas išvadą apie jo (pareiškėjo) tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui daro remdamasis prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis.
2.4. Neigiami sprendimai priimti ne todėl, kad jis realiai būtų atlikęs kokius nors veiksmus, keliančius grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, o todėl, kad yra Baltarusijos Respublikos, su kurios valdančiuoju režimu Lietuvos Respublika turi įtemptus santykius, pilietis, t. y. neigiamos pasekmės jam kyla ne dėl jo paties atliktų veiksmų, o dėl turimos pilietybės. Jam 2021 metais buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir tuomet jis taip pat buvo vertinamas pagal tuos pačius kriterijus, tačiau nei privalomoji karo tarnyba, nei darbas VRM struktūroje tuomet jokios grėsmės valstybės saugumui nekėlė. Jei šiuo metu šiuo klausimu atsakovo pozicija yra priešinga, vadinasi, atsakovas turėtų pateikti duomenis, kurie patvirtintų, jog po pirmojo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo jis atliko kokius nors veiksmus, leidžiančius jį vertinti kitaip, nei anksčiau. Tokių duomenų skundžiamuose sprendimuose nenurodoma.
2.5. Atsakovo priimtas sprendimas sukels ženklias pasekmes jam (pareiškėjui) – neturėdamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis neteks darbo UAB „Eivora“, kurioje jau beveik 2 metus sėkmingai dirbo, be to, jam 5 metus bus uždrausta atvykti (o tuo pačiu įsidarbinti) bet kurioje Šengeno zonos valstybėje. Esamomis aplinkybėmis tai neproporcingos pasekmės pareiškėjui.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti.
4. Atsakovo atsiliepimas į skundą buvo grindžiamas tuo, kad:
4.1. Departamentas 2021 m. kovo 8 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu – darbas UAB „Eivora“. 2022 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Departamentas, vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – ir Aprašas) 10.31 ir 80.2 punktais, paprašė pareiškėjo raštu atsakyti į klausimyno klausimus. Atsakydamas į klausimus pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais atliko privalomąją karo tarnybą dalinyje Nr. 3310, o (duomenys neskelbtini) metais tarnavo pagal sutartį inspektoriumi Baltarusijos VRM bausmių vykdymo inspekcijoje (duomenys neskelbtini) rajono vidaus reikalų skyriuje. VSD Pažymoje nurodė, kad jis atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, atlikdamas privalomąją karo tarnybą ir pagal sutartį tarnaudamas inspektoriumi Baltarusijos Respublikos valstybinėje institucijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas.
4.2. Ginčijami sprendimai priimti atlikus individualų tyrimą, nes atliktas pareiškėjo vertinimas (pvz., įvertinti pareiškėjo socialiniai ryšiai bei nustatyta, kad jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, o jo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini ilgalaikio pobūdžio).
4.3. Pareiškėjo skundo argumentai, neva, jis iš tarnybos VRM bausmių vykdymo inspekcijoje išėjo dėl nepritarimo represinei valstybės politikai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija, lojalumas Baltarusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą.
4.4. Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui buvo nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti.
6. VSD paaiškino, kad atsakovas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Tarnaudamas ir dirbdamas VRM struktūrose pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 8 d. Departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu – darbas UAB „Eivora“, kuris galiojo iki 2023 m. kovo 9 d. 2022 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Departamentas, remdamasis Aprašo 10.31 ir 80.2 punktais, paprašė pareiškėjo raštu atsakyti į klausimyno klausimus. Atsakydamas į klausimus, pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais atliko privalomąją karo tarnybą dalinyje Nr. 3310, o (duomenys neskelbtini) metais tarnavo pagal sutartį inspektoriumi Baltarusijos VRM bausmių vykdymo inspekcijoje (duomenys neskelbtini) rajono vidaus reikalų skyriuje. VSD Pažymoje nurodė, kad jis atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, atlikdamas privalomąją karo tarnyba ir pagal sutartį tarnaudamas inspektoriumi Baltarusijos Respublikos valstybinėje institucijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas, įvertinęs Pažymą, priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą ir Sprendimą panaikinti leidimą.
9. Teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 6 dalimis, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010 suformuotais kriterijais vertinant galimą grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
10. Atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad Departamentas, gavęs Pažymą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, o turimą leidimą gyventi Lietuvoje panaikinti, nes būtent VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėjas savo teises, Departamentui priėmus jam nepalankius sprendimus, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai, tiek ginčijamų sprendimų turinys. Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų.
11. Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamus sprendimus, nes VSD Pažymoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Tokia išvada, teismo vertinimu, darytina atsižvelgus į tai, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, sutiktina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismas pažymėjo, kad vien faktas, jog pareiškėjas, kaip jis pats nurodo, 2019 metais paliko tarnybą, o privalomąją karo tarnybą atliko daugiau nei prieš 10 metų, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi.
12. Teismas nurodė, kad visuotinai žinoma aplinkybė, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonė, bet ir pažeisdama tarptautinę teisė, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi prieš Lietuvą, bet ir skundžiamų sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog jis iš tarnybos išėjo dar 2019 metais, o privalomąją karo tarnybą atliko daugiau nei prieš 10 metų, nurodė, jog tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir / ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Tuo labiau, kad nuo 2019 metų, kada pareiškėjas išėjo iš tarnybos, iki kreipimosi išduoti pakeisti leidimą laikinai gyventi – 2022 m. lapkričio 3 d., yra praėję nedaug laiko. Teismo vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis ir kurie nebuvo niekaip paneigti.
14. Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjui prieš tai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje savaime nėra labiau reikšminga aplinkybė, nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimo atsisakyti išduoti leidimą neproporcingumą. Be kita ko, teismas atkreipė dėmesį, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
15. Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo skundo teiginių, kad ginčijamais sprendimais pažeistas nediskriminavimo pagal pilietybę principas, nurodė, jog pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių argumentų, kurie leistų prieiti išvados, kad Departamentas minėtą principą pažeidė. Pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi bei panaikintas turimas leidimas laikinai gyventi ne dėl jo pilietybės ar Lietuvos santykių su Baltarusija, bet dėl to, kad remiantis VSD Pažyma, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę.
16. Apibendrindamas nustatytas bylos aplinkybes, teismas darė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti atsakovo sprendimus, nes pagrįstai atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
III.
17. Pareiškėjas A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, nurodytus skunde, bei papildomai nurodo, kad:
18.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad tai, jog pareiškėjas atliko privalomąją karo tarnybą prieš 10 metų ir (duomenys neskelbtini) metais pagal sutartį dirbo Baltarusijos VRM bausmių vykdymo inspekcijoje (duomenys neskelbtini) rajono vidaus reikalų skyriuje, patvirtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir / ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis, kas suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
18.2. Privalomosios karo tarnybos atlikimas niekaip negali būti pagrindu vertinti pareiškėją kaip asmenį, palaikantį Baltarusijos represinį valstybinį režimą, nes tai privalomas pilietinės pareigos vykdymas, kuris nepriklauso nuo asmens valios ar pasirinkimo ir jos vykdymas savaime nerodo tam tikro lojalumo Baltarusijos režimui.
18.3. Privalomoji karo tarnyba atlikta prieš daugiau nei 10 metų, o darbas VRM bausmių vykdymo inspekcijoje baigtas prieš 4 metus, nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas kaip nors šiuo metu būtų susijęs su Baltarusijos Respublikos valstybinėmis jėgos struktūromis ar palaikytų Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką ar Rusijos Federacijos vykdomą okupacinę veiklą ir politiką, atsakovas tokią išvadą grindžia niekuo neparemta tendencinga prielaida. Juolab, kad pareiškėjo išėjimo iš tarnybos VRM sistemoje pagrindinė priežastis – nepritarimas valstybės vykdomai represinei politikai. Būtent dėl to pareiškėjas kardinaliai pakeitė darbo pobūdį – dirba vairuotoju, kas niekaip nesusiję su bet kokiu pavaldumu Baltarusijos valstybinio režimo struktūroms ar gebėjimu joms daryti bet kokią įtaką pareiškėjui. Lojalumas – vertybinė sąvoka, vien tik ankstesnis tarnavimas kariuomenėje ar darbas vidaus reikalų sistemoje nereiškia lojalumo, ypatingai dabar, kai pareiškėjas niekaip nesusijęs su jėgos struktūromis, joms niekaip neįsipareigojęs. Tokios pat išvados daromos ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-3470-595/2023 yra nurodoma, kad išvada, jog asmens tarnavimas armijoje (toje byloje aptariamu atveju – TSRS ir Rusijos Federacijos), papulkininkio laipsnio ir leidimo dirbti su slapta informacija turėjimas nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali. Vien tik asmens tarnystė armijoje sprendžiant dėl jo pavojingumo Lietuvos saugumui, turėtų būti vertinama visumoje kartu su jo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes.
18.4. Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovas, gavęs VSD Pažymą, privalėjo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, o turimą leidimą gyventi Lietuvoje panaikinti, nes atsakovui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-3905-631/2023 pateiktais išaiškinimais, atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, negalėjo aklai vadovautis VSD išvada ir privalėjo individualiai vertinti pareiškėjo situaciją.
19. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovas, pritardamas teismo sprendime padarytoms išvadoms, pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, bei papildomai nurodo, kad:
20.1. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, Pažymoje padarytą išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent Valstybės saugumo departamentas. Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Dėl to, priimdamas sprendimus, Departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. VSD Pažymoje padaryta išvada pagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą ir akivaizdumą. VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis ir kurie nebuvo niekaip paneigti.
20.2. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Nagrinėjamu atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.
20.3. Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog išduodant leidimą laikinai gyventi būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti Baltarusijos režimus palaikantiems ar su šiais režimais bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiamos teisės būtų naudojamos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės bei valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
22. VSD atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Bylos dalykas – atsakovo Departamento 2023 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 23S6059 (toliau – Sprendimas 1) ir 2023 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 23S6667 (toliau – Sprendimas 2) pagrįstumas ir teisėtumas.
24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Baltarusijos Respublikos piliečiui A. A. (A. A.) Sprendimu 1 atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o Sprendimu 2 panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą (dėl darbo UAB „Eivora“), vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nustačius, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje Lietuvos gali grėsti / kelia grėsmę valstybės saugumui.
25. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, o 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 yra pagrįsti ir teisėti, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti šiuos sprendimus atmestini.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas dėl skunde nurodytų argumentų, akcentuoja, jog atsakovas negalėjo aklai vadovautis VSD Pažymos išvada, o turėjo individualiai vertinti jo (pareiškėjo) situaciją, atsakovo priimti sprendimai jam sukels neproporcingas pasekmes bei pažeidžia nediskriminavimo dėl pilietybės principą. Pareiškėjas teigia, kad jis nepalaiko jokių santykių su Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis, o priešinga atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada padaryta remiantis prielaidomis, o ne nustatytais objektyviais duomenimis, nors pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas turi būti paremtas nustatytais faktais. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, pirmiausia pažymi, kad Įstatymo 4 straipsnio (redakcija, galiojusi atsakovo sprendimų priėmimo metu) 2 dalis nustato, jog užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
30. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kritikuoja tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia (gali kelti) grėsmę valstybės saugumui, kuri padaryta įvertinus tai, jog pareiškėjas, atlikdamas privalomąją karo tarnybą ir pagal sutartį tarnaudamas inspektoriumi Baltarusijos Respublikos valstybinėje institucijoje (VRM bausmių vykdymo inspekcijoje), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, kad Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos, todėl pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
32. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nepagrįstai nustatyta, jog jo gyvenimas Lietuvoje kelia (gali kelti) grėsmę valstybės saugumui, suponuoja išvadą, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
33. Įrodymų vertinimo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
34. Pažymėtina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.
35. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
36. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su pareiškėjo ginčijama minėta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat ir į Baltarusijos autokratinio režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, šio autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumą ir vykdomas provokacijas prieš Lietuvos Respubliką.
37. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
|
38. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje.
39. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) metais atliko privalomąją karo tarnybą ir nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų tarnavo pagal sutartį Baltarusijos Respublikos valstybinėje institucijoje, pagristai sprendė, jog pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir / ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pirmosios instancjos teismas įvertino ir tai, kad nuo 2019 metų, kada pareiškėjas išėjo iš tarnybos, iki kreipimosi išduoti pakeisti leidimą laikinai gyventi – 2022 m. lapkričio 3 d., yra praėję nedaug laiko, bei sprendė, jog VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis ir kurie nebuvo niekaip paneigti.
40. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pažymėtina, kad VSD išvados neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjo praeityje buvę ryšiai su asmenimis, dirbančiais Baltarusijos valdžios tarnybose, kurios yra laikomos grėsme valstybės saugumui.
41. Pagal bylos duomenis, Lietuvoje negyvena pareiškėjo šeima, nepateikti įrodymai, kuriais remiantis turėtų būti pateisintas pareiškėjo interesas likti gyventi Lietuvoje.
42. Tai, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, jis 2 metus dirbo UAB „Eivora“ ir užsirekomendavo kaip pareigingas darbuotojas, dabar neteks leidimo dirbti Lietuvoje ir taip pat jam bus uždrausta atvykti (o tuo pačiu ir įsidarbinti) bet kurioje kitoje Šengeno zonos valstybėje, nepaneigia pareiškėjo ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo.
43. Nagrinėjamu atveju buvo vertinamos konkrečios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo individualia situacija ir keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas dėl pilietybės.
44. Pareiškėjas nepagrįstai apeliacinio skundo argumentus grindžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3470-595/2023, kuriame konstatuota, kad išvada apie asmens (tos bylos pareiškėjo) grėsmę valstybės saugumui yra formali, o ne reali, kai nustatytas to asmens tarnavimas armijoje, papulkininkio laipsnio ir leidimo dirbti su slapta informacija turėjimas nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Be to, šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi nuo pareiškėjo nurodytoje byloje nagrinėtų aplinkybių.
45. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Gintaras Kryževičius
Dalia Višinskienė