Civilinė byla Nr. e2-151-1054/2018

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00843-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.2; 2.1.2.4.2.7; 2.1.3.3.1; 3.1.1.2.4; 3.1.1.2.12; 3.1.18.6; 3.2.6.1

 (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 7 d.

Skuodas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei,

dalyvaujant ieškovui A. G., jo atstovui advokatui R. G.,

atsakovei R. G., jos atstovui advokato padėjėjui L. V.,

nedalyvaujant ieškovei P. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G., P. G., atstovaujamų advokato R. G., ieškinį atsakovei R. G., atstovaujamai advokato padėjėjo L. V., dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovai A. G., P. G. ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančiais A. G. 2017 m. gegužės 17 d. pasirašytus du vekselius, kurių kiekvienas yra 1500 Eur sumai, o mokėjimo datos 2017 m. liepos 15 d. ir 2017 m. liepos 31 d., ir priteisti iš atsakovės R. G. ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodo, kad prašo pripažinti ginčijamus vekselius negaliojančius vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sandorius, sudarytus dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, kadangi vekseliai buvo išduoti ne laisva valia, o esant atsakovės ekonominiam spaudimui grasinant uždrausti naudotis namo adresu (duomenys neskelbtini), patalpomis, kas reiškė, kad ieškovai negaus nuomos pajamų, kurios būtinos banko kredito grąžinimui ir palūkanoms mokėti.

Ieškovas  A. G. bei jo ir ieškovės P. G. atstovas teismo posėdžių metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai ieškovas A. G. nurodė, kad yra baigęs 11 klasių vidurinėje, nėra įgijęs profesijos, 2017 m. dirbo ir šiuo metu dirba tolimųjų reisų vairuotoju, išlaikytinių neturėjo, gyveno ir gyvena nuosavame būste, gauna 450 Eur plius komandiruotpinigiai darbo užmokestį, žmona gauna 260 Eur senatvės pensiją. Ieškovas A. G. nurodė, kad atsakovė yra jo brolio buvusi žmona, iki 2017 m. vasaros su ja santykiai buvo geri. 2014 m. gale brolis R. G. ir atsakovė R. G. pasiūlė naudotis gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), 1 aukštu, nuomoti jį poilsiautojams ir iš šių gautų pinigų mokėti palūkanas už paskolą, kurią 2008 m. savo vardu paėmė R. G. ir R. G. naudai. Ieškovas nurodė, kad 2014 m., 2015 m., 2016 m. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), 1 aukštu su R. G. sudarytų panaudos sutarčių pagrindu naudojosi, nuomojo poilsiautojams. 2017 m. balandžio mėnesį paskambino R. G. ir informavo, kad po vykusių teisminių ginčų visas gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), yra grąžintas R. G. ir R. G., 2 namo aukšto savininkė bus atsakovė R. G.. Ieškovas A. G. parodė, kad 2017 m. gegužės 10 d. jam paskambino atsakovė R. G. ir paklausė, ar naudosis gyvenamojo namo 2 aukštu. 2017 m. gegužės 12 d. tvarkėsi gyvenamojo namo 1 aukštą, kai atvažiavo atsakovė R. G., pasiūlė nuomotis namo 2 aukštą, paprašė 3000 Eur ir pasakė, kad jei ne, tai užkals duris, tuo metu jis neturėjo tiek pinigų. Ieškovas nurodė, kad atsakovė R. G. tą dieną pasakė, jog pasitars su advokatu, kaip viską įforminti, po kelių dienų atvažiavo vėl ir atsivežė pasirašymui 2 vekselius, jam nebuvo kur dingti, todėl vekselius pasirašė. Pagal pasirašytus vekselius nėra atsakovei nieko sumokėjęs, apskritai net ir neketino mokėti atsakovei pinigų pagal vekselius, kadangi atsakovė ir taip buvo skolinga už paimtą paskolą. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. vasarą negalėjo naudotis nei 1, nei 2 aukštu gyvenamojo namo, kadangi 2017 m. birželio 26 d. R. G. atjungė name elektrą, vandenį, vėliau tik pavyko turimos panaudos sutarties pagrindu elektrą ir vandenį pasijungti. Nurodė, kad dėl to 2017 m. vasarą negalėjo gyvenamojo namo ir nuomoti poilsiautojams, turėjo tik vieną ar du poilsiautojus iš ankstesnių užsakymų, gavo apie 200 Eur iš jų, gyvenamąjį namą atsakovei ir R. G. perdavė tik 2017 m. rugsėjį, kaadangi turėjo pasodinę daržovių prie namo ir norėjo jas pabaigti užauginti. Ieškovas A. G. teismo posėdžių metu patvirtino, kad teismui pateiktuose garso įrašuose yra užfiksuotas jo pokalbis su atsakove R. G., patalpose adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad garso įrašus darė jis, mobiliuoju telefonu. Ieškovas A. G. taip pat patvirtino, kad 2017 m. birželio mėnesį buvo pateikęs teismui atsakovės R. G. ir R. G. atžvilgiu prevencinį ieškinį dėl to, kad buvo trukdoma naudotis panaudos sutarties pagrindu valdomu turtu (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau šio ieškinio atsisakė. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apygardos teismui taip pat buvo pateiktas ieškinys atsakovams R. G. ir R. G. dėl skolos priteisimo, ieškinį ruošė advokatas R. G., su advokatu buvo sudaryta atstovavimo sutartis, tačiau dėl 2017 m. gegužės 17 d. vekselių pasirašymo su advokatu jis nesikonsultavo.

Atsakovė R. G. atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovės naudai iš ieškovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė R. G. atsiliepime, be kita ko, nurodo, kad ieškovai nepateikia jokių įrodymų, kokiame ekonominiame spaudime buvo ar yra, atsakovė niekada neperleido turto ieškovams neatlygintinai, ieškovo vekseliai buvo išrašyti laisva jo valia ieškovo prievolei atsiskaityti su atsakove už turto esančio (duomenys neskelbtini) dalies nuomą 2017 m. vasaros sezonui. Atsiliepime atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovė P. G. ieškinį teismui dėl vekselių nuginčijimo pareiškė be teisinio pagrindo, kadangi šiuo atveju P. G. neturėjo ir neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą, nes nėra ginčijamų vienašalių sandorių (vekselių) dalyvė bei ieškinyje apskritai nenurodo, kokia jos teisė yra pažeista bei kokiu būdu ją pažeidė atsakovė.

Atsakovė bei jos atstovas teismo posėdžių metu su ieškovų ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai atsakovė R. G. nurodė, kad ieškovas A. G. yra jos buvusio vyro brolis, su juo nebendrauja nuo 2010 m., matydavo kartais. Nurodė, jog dirba farmakotechnike vaistinėje, turi aukštesnįjį išsilavinimą. Atsakovė parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį ieškovas A. G. sužinojęs, kad po teisminių ginčų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 2 aukštas yra grąžintas jai ir jos buvusiam vyrui, kreipėsi į ją – paskambino jai telefonu, vėliau atvyko pas ją į darbą, paprašė išnuomoti patalpas, prašė panaudos, siūlė jai sumokėti 3000 Eur. Atsakovė nurodė, kad iš pradžių su ieškovo pasiūlymu nesutiko, tačiau įvertinusi savo sunkią materialinę padėtį, tai, kad tuo metu jau buvo nemoki – jai 2017 m. rugpjūtį iškelta bankroto byla, turėjo 30 procentų darbingumą, gavo 227 Eur į rankas atlyginimą, su ieškovo pasiūlymu sutiko. Nurodė, kad 2015 m., 2016 m. nesidomėjo, kas naudojosi jai ir jos buvusiam vyrui priklaususiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad ieškovai nuomojasi turtą tik 2017 m. Atsakovė parodė, kad vekselius pasirašyti pasiūlė pats ieškovas A. G., vekselio formą rado ir atsispausdino iš interneto, pripažino, kad prieš tai skambino advokato padėjėjui L. V. pasitarti. Ieškovas A. G. atvažiavo pas atsakovę į darbą ir pasirašė vekselius, taip pat buvo pasirašyta panaudos sutartis. Atsakovė parodė, kad nebūtų sutikusi ieškovui neatlygintinai perduoti turtą ir pasirašyti panaudos sutartį be ieškovo vekselių. Atsakovė nurodė, jog su teismui ieškovų pateiktais garso įrašaais susipažino, tačiau neprisimena, kad tai ji kalbėjo su ieškovais, apie tai, kad ieškovas A. G. darė garso įrašą nežinojo ir nepastebėjo.

Bylos duomenimis nustatyta:

1)       2015 m. gegužės 1 d. tarp R. G. ir ieškovo A. G. sudaryta patalpų panaudos sutartis, kuria R. G. ieškovui A. G. neatlygintinai panaudai perdavė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 31 d.;

2)       2016 m. gegužės 1 d. tarp R. G. ir ieškovo A. G. sudaryta patalpų panaudos sutartis, kuria R. G. ieškovui A. G. neatlygintinai panaudai perdavė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.;

3)       2017 m. kovo 8 d. tarp ieškovų A. G., P. G. ir advokato R. G. buvo sudaryta atstovavimo sutartis;

4)       Atsakovei R. G. nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2037 m. gruodžio 6 d. nustatytas 30 % darbingumo lygis;

5)       Atsakovė R. G. laikotarpiu nuo 2017 m. vasario iki 2017 m. balandžio mėn. gavo 603 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestį, 2017 m. balandį gavo 270,50 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestį;

6)       2017 m. gegužės 17 d. A. G. pasirašyti du paprastieji neprotestuotini vekseliai, pagal kuriuos A. G. įsipareigojo be sąlygų sumokėti atsakovei R. G. bendrą pagal abu vekselius 3000 Eur (po 1500 Eur pagal kiekvieną vekselį) sumą, vekselių surašymo vieta – Palanga, piniginių lėšų mokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini), mokėjimo datos – 2017 m. liepos 15 d. ir 2017 m. liepos 31 d.;

7)       2017 m. gegužės 18 d. tarp ieškovo A. G. ir atsakovės R. G. sudaryta patalpų panaudos sutartis, kuria atsakovė R. G. ieškovui A. G. neatlygintinai panaudai perdavė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d.;

8)       Vieno iš ieškovo A. G. išduotų vekselių, kurio mokėjimo terminas 2017 m. liepos 15 d., pagrindu atsakovės R. G. naudai 2017 m. liepos 19 d. išduotas Klaipėdos miesto 1 – ojo notarų biuro notarės vykdomasis įrašas Nr. K1RM-2991, kuris 2017 m. liepos 19 d. pateiktas antstolei R. V. vykdymui, antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0074/17/00890;

9)       2017 m. liepos 20 d. ieškovui A. G. išsiųstas antstolės R. V. raginimas įvykdyti notarės vykdomąjį dokumentą bei patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo su vykdymo išlaidų apskaičiavimu.

10)       2017 m. rugpjūčio 31 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-954-588/2017 atsakovei R. G. iškelta bankroto byla;

11)       Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos 2014 m. lapkričio 25 d. garso įrašo ekspertizės 2018 m. liepos 11 d. akto Nr. 11-1166(18) duomenis, 2014 m. lapkričio 25 d. garso įraše užfiksuoto pokalbio dalyvė yra atsakovė R. G., pokalbyje užfiksuotas jos balsas ir kalba.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys netenkintinas.

Dėl ieškovės P. G. reikalavimų

Atsakovė nurodo, jog ieškovė P. G. ieškinį teismui dėl vekselių nuginčijimo pareiškė be teisinio pagrindo, kadangi šiuo atveju P. G. neturėjo ir neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą, nes nėra ginčijamų vienašalių sandorių (vekselių) dalyvė bei ieškinyje apskritai nenurodo, kokia jos teisė yra pažeista bei kokiu būdu ją pažeidė atsakovė.

Ieškovai bylos nagrinėjimo metu išreiškė valią, kad ieškovais bylos nagrinėjimo teisme metu būtų abu ieškovai – A. G. ir P. G., nurodė, kad P. G. yra A. G. sutuoktinė, ji yra materialiai suinteresuota vekselių nuginčijimu, kadangi tai yra susiję su šeimos turtu, ieškovė P. G. kartu su ieškovu A. G. moka bankui kreditą, dalyvavo kartu su ieškovu pokalbyje prieš sudarant ginčijamus vekselius.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas, tačiau CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovai P. G. teisę reikšti reikalavimus atsakovei byloje grindė tuo, kad P. G. yra A. G. sutuoktinė ir ji yra materialiai suinteresuota vekselių nuginčijimu, kadangi tai yra susiję su šeimos turtu, tačiau pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, kad iš asmeninio ieškovės P. G. ar bendro abiejų ieškovų šeimos turto ir (ar) piniginių lėšų tam tikra piniginių lėšų suma pagal byloje ginčijamus vekselius buvo ar yra išeiškota. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš bylos duomenų, vieno iš ieškovo A. G. išduotų vekselių, kurio mokėjimo terminas 2017 m. liepos 15 d., pagrindu atsakovės R. G. naudai 2017 m. liepos 19 d. buvo išduotas notarės vykdomasis įrašas, kuris 2017 m. liepos 19 d. pateiktas antstolei vykdyti. 2017 m. liepos 20 d. ieškovui A. G. buvo išsiųstas antstolės raginimas įvykdyti notarės išduotą vykdomąjį dokumentą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos, tačiau jau 2017 m. rugpjūčio 3 d. teismui buvo pateiktas ieškovų ieškinys teismui šioje byloje bei prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje bei areštuoti atsakovės turtines teises pagal kitą ieškovo A. G. išduotą vekselį. Patys ieškovai ieškinyje nurodo, kad antstolės raginimą gavo 2017 m. liepos 26 d., raginimo įvykdymo terminas – 2017 m. rugpjūčio 7 d. 2017 m. rugpjūčio 7 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje pagal notarės 2017 m. liepos 19 d. vykdomąjį įrašą uždraudžiant antstolei atlikti bet kokius skolos išieškojimo ir / ar vykdymo veiksmus bei areštuotos atsakovės R. G. turtinės teises A. G. 2017 m. gegužės 17 d. išduotą vekselį, kurio mokėjimo terminas 2017 m. liepos 31 d. Vadinasi, iš ieškovų atsakovės R. G. naudai pagal 2017 m. liepos 19 d. išduotą notarės vykdomąjį įrašą piniginių lėšų atsakovės R. G. naudai negalėjo būti išieškota ir tokių duomenų ieškovai nepateikė. 

Pažymėtina, jog rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant dispozityvaus pobūdžio civilinėse bylose tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovai bylos nagrinėjimo teisme metu, nors buvo atstovaujami profesionalaus teisininko – advokato –, apskirtai neteikė teismui jokių įrodymų, kad turi bendrąja jungtine nuosavybės teise valdomo turto, į kurį buvo ar ateityje būtų galima nukreipti išieškojimą pagal ginčijamus vekselius, kas galėtų galimai pažeisti ieškovės P. G. teises ir interesus. Taigi šiuo aspektu ieškovė P. G. negali būti pripažįstama turinti teisinį suinteresuotumą byloje, kurios savarankišką teisinį interesą būtų poreikis ginti.  

Ieškovai P. G. teisę reikšti reikalavimus atsakovei byloje grindė ir tuo, kad P. G. kartu su ieškovu A. G. moka bankui kreditą, dalyvavo kartu su ieškovu pokalbyje prieš sudarant ginčijamus vekselius. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad ginčijamus vekselius, kaip vienašalius sandorius, sudarė tik ieškovas A. G., o ieškovė P. G. nėra ginčijamų vekselių šalis, ginčijami vekseliai nėra išduoti jos naudai. Byloje nėra duomenų, kad ginčijami vekseliai vykdytų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją pagal kokią nors ieškovės sudarytą sutartį neatsiejamai susijusią su ginčijamais vekseliais ar pagal kredito sutartį, kurios, kaip teigia ieškovai, grąžinimo įmokas, moka ir ieškovė P. G.. Tai, kad ieškovė galimai dalyvavo kartu su ieškovu pokalbyje su atsakove prieš sudarant ginčijamus vekselius, taip pat nėra svarankiškas pagrindas pripažinti, kad ieškovė P. G. turi subjektinę teisę šioje byloje reikšti reikalavimus ir ginčyti ieškovo A. G. sudarytus vekselius. 

Nagrinėjamoje byloje ieškovams teismas išaiškino jų turimą procesinę teisę nurodyti bylos šalis bei jas atitinkamai pakeisti ir nepasinaudojimo tokia teise padarinius. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo išsiaiškinta ieškovų valia dėl jų turimos procesinės teisės įgyvendinimo – ieškovai nurodė, jog pasilieka prie išreikštos pozicijos, kad ieškovais byloje būtų abu ieškovai A. G. ir P. G. ir šalių tikslinti nepageidavo, todėl teismas išnagrinėjo bylą iš esmės. Pažymėtina, kad nustačius, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos tam tikrų asmenų teisėms arba pareigoms, šie asmenys byloje gali dalyvauti, kaip tretieji asmenys, atitinkamai pareiškiantys ar nepareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko (CPK 47 straipsnis), tačiau ieškovė, manydama, jog turi tam tikrą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nereiškė teismui prašymo vadovaujantis CPK nuostatomis, įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo.  

Pažymėtina, jog šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosios teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad P. G. nagrinėjamoje byloje, kaip ieškovė, neįrodė, jog jai priklauso tam tikra subjektinė teisė, kad jos teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad ji turi teisinį interesą šioje byloje dėl ginčo dalyko, todėl ieškinys, vadovaujantis CPK 5 straipsniu, ieškovės P. G. atžvilgiu atmetamas.

Dėl vekselių nuginčijimo CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Ieškovas A. G. ginčija jo išduotus vekselius CK 1.91 straipsnio (dėl realaus grasinimo ir ekonominio spaudimo) pagrindu.

Atsakovė nurodo, kad ieškovo A. G. vekseliai buvo išrašyti laisva jo valia ieškovo prievolei atsiskaityti su atsakove už turto esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomą 2017 m. vasaros sezonui.

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos šalies valios trūkumo pagrindai, numato, kad dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. CK 1.91 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad realiu grasinimu laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir šalys neginčijo, kad ieškovas A. G. išdavė atsakovei R. G. du paprastuosius (solo) vekselius – 2017 m. gegužės 17 d. 1500 Eur vekselį, kurio mokėjimo terminas 2017 m. liepos 15 d., bei 2017 m. gegužės 17 d. 1500 Eur vekselį, kurio mokėjimo terminas 2017 m. liepos 31 d. Paprastasis (solo) vekselis reiškia savarankišką ir besąlyginę vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 straipsnio 4 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 4 punktas, 77 straipsnio 2 punktas). Byloje taip pat nustatyta, kad kitą dieną po vekselių išdavimo, t. y. 2017 m. gegužės 18 d., tarp ieškovo A. G. ir atsakovės R. G. sudaryta panaudos sutartis dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), neatlygintinės panaudos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

Ieškovai savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovas A. G. vekselius išdavė ne laisva valia, o paveiktas atsakovės, ekonominio spaudimo būdu jai grasinant uždrausti naudotis namo adresu (duomenys neskelbtini), patalpomis, kas reiškė, kad ieškovai negaus nuomos pajamų, kurios būtinos banko kredito grąžinimui ir palūkanoms mokėti, tokiu būdu priverčiant ieškovą A. G. išduoti vekselius.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškovas A. G. ir atsakovė R. G. yra susijusios tam tikrais šeiminiais ryšiais šalys – atsakovė yra ieškovo brolio buvusi žmona. Teismo įsitikinimu, pagrįstu byloje esančių įrodymų tyrimu bei šalių paaiškinimų įvertinimu, 2017 m. gegužės 18 d., tarp ieškovo A. G. ir atsakovės R. G. sudaryta panaudos sutartis dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dalies neatlygintinės panaudos neatsiejamai, kaip galima užtikrinimo priemonė, buvo susijusi su ieškovo išduotais vekseliais ir pats ieškovas A. G. siekė tam tikros ekonominės naudos iš naudojimosi atsakovei priklausančia dalimi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė, būdama minėtų patalpų savininkė, turėjo iš įstatymų, sutarčių ar kitais pagrindais kylančią pareigą neatlygintinai perduoti ieškovui A. G. naudotis ar nuomoti jai priklausančias gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Nors ieškovas A. G. bylos nagrinėjimo teisme metu neigė tai, kad gavo ekonominės naudos iš minėto panaudos sandorio – nurodė, kad 2017 m. vasarą atsakovei priklausančio gyvenamojo namo dalį išnuomojo tik keliems poilsiautojams, iš kurių gavo apie 200 Eur, kadangi name buvo atjungta elektra ir vanduo, tačiau, teismui šios ieškovo nurodytos aplinkybės kelia abejonių, kadangi pats ieškovas bylos nagrinėjimo teisme pripažino, kad vandenį ir elektrą gyvenamajame name turimų panaudos sutarčių pagrindu vėl pajungė, netgi patvirtino, kad 2017 m. birželio mėnesį buvo pateikęs teismui atsakovės R. G. ir R. G. atžvilgiu prevencinį ieškinį dėl trukdymo naudotis panaudos sutarties pagrindu valdomu turtu (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau šio ieškinio atsisakė. Patvirtino, kad atsakovei patalpas ieškovas perdavė tik 2017 m. rugsėjo mėnesį, t. y. jau pasibaigus patalpų nuomos poilsiautojams Palangoje vasaros sezonui. Kaip matyti iš byloje esančių tarp R. G. ir ieškovo A. G. 2015 m. gegužės 1 d. bei 2016 m. gegužės 1 d. sudarytų patalpų panaudos sutarčių bei šalių paaiškinimų, buvo susiklosčiusi praktika, kad ieškovas A. G. ir 2014 m., 2015 m., 2016 m. naudojosi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dalimi, kuri priklausė atsakovei R. G. bei R. G., nuomojo šias patalpas poilsiautojams bei gaudavo iš to atitinkamas pajamas. Kaip nurodė ieškovas A. G. bylos nagrinėjimo teisme metu, pagal atsakovės naudai išduotus vekselius atsakovei apskritai net ir neketino pinigų mokėti, kadangi atsakovė ir taip buvo skolinga už paimtą paskolą, tačiau byloje nėra įrodymų ir / ar įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad atsakovė R. G. būtų skolinga ieškovui A. G. pinigų pagal kredito sutartis ar kitais pagrindais. Iš šių aplinkybių teismas vertina, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijami vekseliai buvo išduoti akivaizdžiai ieškovui nenaudingomis sąlygomis.

Pagal CK 1.91 straipsnio 4 dalį nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kiekvienoje konkrečioje byloje aptariamu pagrindu ginčijamo sandorio vertinimas priklauso nuo individualių byloje nustatytų jo sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013 ir kt.). Šalių paaiškinimai dėl to, kas inicijavo ginčijamų vekselių sudarymą, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo skirtingi. Ieškovas nurodė, kad pati atsakovė paskambino ir paklausė, ar ieškovas naudosis gyvenamojo namo 2 aukštu, po to atvyko į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bei pasiūlė nuomotis namo aukštą, paprašė 3000 Eur ir pasakė, kad jei ne, tai užkals duris. Atsakovė nurodė, jog pats ieškovas kreipėsi į ją – paskambino jai telefonu, vėliau atvyko pas ją į darbą, paprašė išnuomoti patalpas, prašė panaudos, siūlė jai sumokėti 3000 Eur. Šalys įrodymų (rašytinių, liudytojų parodymai ir kt.) šioms jų nurodytoms aplinkybėms dėl ginčijamų vekeslių sudarymo aplinkybių patvirtinti neteikė. Pažymėtina, jog vertinant šalies, kuriai galimai buvo grasinta, amžių, finansinę būklę, lytį, šiuo atveju pažymėtia, jog ieškovas A. G. (vekselių davėjas) ginčijamų vekselių sudarymo metu (2017 m. gegužės 17 d.) buvo vidutinio amžiaus (53 m.) vyras, kaip pats nurodė – yra baigęs 11 klasių vidurinėje, nėra įgijęs profesijos, 2017 m. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, gyveno nuosavame būste, gavo 450 Eur plius komandiruotpinigiai darbo užmokestį, išlaikytinių neturėjo, žmona gavo 260 Eur senatvės pensiją. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovei R. G. (vekselių gavėjai) nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2037 m. gruodžio 6 d. nustatytas 30 % darbingumo lygis, atsakovė R. G. laikotarpiu nuo 2017 m. vasario iki 2017 m. balandžio mėn. gavo 603 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestį, 2017 m. balandį gavo 270,50 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestį, 2017 m. rugpjūčio 31 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovei R. G. iškelta bankroto byla. Kaip nurodė pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu, ji dirba farmakotechnike vaistinėje, turi aukštesnįjį išsilavinimą. Iš šių aplinkybių teismas vertina, kad nėra pagrindo vertinti, kad ieškovas A. G. ginčijamų vekselių sudarymo metu buvo ekonomiškai silpnesnė sandorio šalis, kadangi ieškovas tuo metu buvo dirbantis vidutinio amžiaus vyras, turėjo nuosavą būstą, neturėjo išlaikytinių, nenustatyta, kad turėjo sveikatos problemų. Iš išdėstytų aplinkybių teismui akivaizdu, kad atsakovė R. G. nebuvo geresnėje ekonominėje padėtyje už ieškovą, atsakovė ginčijamų vekselių sudarymo metu turėjo tik 30 % darbingumą, jai praėjus vos 3 mėnesiams nuo vekselių sudarymo iškelta bankroto byla. Teismo vertinimu, ieškovas pagal savo amžių, išsilavinimą, turėdamas gyvenimišką patirtį, turėjo suprasti ir įvertinti sudaromų vekselių ir pagal juos prisiimamų finansinių įsipareigojimų esmę, pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad net neketino atsakovei mokėti pinigų pagal vekselius, vadinasi suprato išduotų vekselių esmę ir pasekmes. 

Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Vertinant ieškovo veiksmų pobūdį prieš ginčijamų vekselių sudarymą 2017 m. gegužės 17 d., akcentuotina tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. kovo 8 d. tarp ieškovo A. G. ir advokato R. G. buvo sudaryta atstovavimo sutartis, ieškovas nurodė, kad 2017 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apygardos teismui taip pat buvo pateiktas ieškinys atsakovams R. G. ir R. G. dėl skolos priteisimo, ieškinį ruošė advokatas R. G., tačiau ieškovas neigė, kad konsultavosi su advokatu dėl 2017 m. gegužės 17 d. vekselių pasirašymo. Šiuo atveju teismas vertina, kad ieškovas, jeigu abejojo dėl ketinamų sudaryti vekselių teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, turėdamas sudarytą atstovavimo sutartį su advokatu ir nepasikonsultavęs su juo atitinkamai prieš ginčijamų vekselių sudarymą, nebuvo pakankamai apdairus asmuo. Be to, tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą. Šiuo atveju, ieškovas iš karto po jų sudarymo neginčijo vekselių, pradėjo juos ginčyti tik tada, kai vienas iš vekselių buvo perduotas priverstiniam išieškojimui. 

Ieškovas atsakovės realiam grasinimui ir ekonominiam spaudimui dėl vekselių sudarymo pagrįsti pateikė teismui 2014 m. lapkričio 25 d. ir 2017 m. gegužės 15 d. garso įrašus, nurodė, kad juose yra užfiksuoti ieškovo pokalbiai su atsakove, paaiškino, kad garso įrašus darė jis mobiliuoju telefonu, patvirtino, kad teismui pateiktuose garso įrašuose yra užfiksuotas jo balsas ir pokalbis su atsakove R. G., patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, jog perklausiusi ieškovo teismui pateiktus garso įrašus neprisimena, kad tai ji kalbėjo su ieškovais, apie tai, kad ieškovas A. G. darė garso įrašą nežinojo ir nepastebėjo. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu ginčijo ieškovų pateiktų garso įrašų, kaip įrodymų, patikimumą, nurodė, kad garso įrašai yra padaryti pažeidžiant įstatymų reikalavimus ir negali būti laikomi tinkamais įrodymais šioje byloje.  

Pažymėtina, jog CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos įrodinėjimo priemonės: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, ekspertų išvados, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 177 straipsnyje nurodytas civiliniame procese naudojamų įrodinėjimo priemonių sąrašas nėra baigtinis, taigi teismas turi teisę vertinti bet kokią objektyvia forma išreikštą byloje esančią informaciją, jeigu įstatymas specialiai nenustato įrodinėjimo priemonių ribojimo. 

Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010; 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010; kt.).

Akcentuotina tai, kad atsakovė R. G. šioje byloje nepripažino, jog ieškovo teismui pateiktuose garso įrašuose yra užfiksuotas būtent jos balsas ir jos pokalbis su ieškovais – teigė, jog neprisimena, kad tai ji kalbėjo su ieškovais. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi ieškovas, šioje byloje nurodydamas aplinkybes dėl atsakovės grasinimų ir ekonominio spaudimo, kuriomis grindžia savo reikalavimus dėl vekselių nuginčijimo, turi pareigą įrodyti šias aplinkybes, todėl kitai bylos šaliai iškėlus klausimą dėl garso įrašų autentiškumo, būtent jis turėjo pateikti įrašų autentiškumą patvirtinančius įrodymus (tokiu įrodymu galėtų būti eksperto išvada, kurią savo ruožtu turėtų pateikti ieškovas). Taigi, būtent jis galėjo šią aplinkybę įrodyti teikdamas prašymą dėl teismo fonoskopinės ekspertizės skyrimo).

Pažymėtina, jog ieškovas į bylą teismui pateikė Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos 2014 m. lapkričio 25 d. garso įrašo ekspertizės 2018 m. liepos 11 d. akto Nr. 11-1166(18) kopiją, iš kurio matyti, jog 2014 m. lapkričio 25 d. garso įraše užfiksuoto pokalbio dalyvė yra atsakovė R. G.. Ieškovai bylos nagrinėjimo teisme metu 2017 m. gegužės 15 d. garso įrašo teismo ekspertizės neprašė skirti, nors teismas keletą kartų siūlė ieškovams svarstyti šio garso įrašo ekspertizės skyrimo byloje klausimą. Ieškovų atstovas teismo posėdyje prašė teismo vertinti pagal analogiją Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje atliktos 2014 m. lapkričio 25 d. garso įrašo fonoskopinės ekspertizės rezultatus ir vertinti, kad ir 2017 m. gegužės 15 d. garso įraše užfiksuoto pokalbio dalyvė yra atsakovė R. G.. Teismo vertinimu, tam, kad įvertinti skirtinguose garso įrašuose užfiksuotų pokalbių dalyvių balsų autentiškumą ir identifikuoti pokalbių dalyvių tapatybę yra reikalingos specialios žinios, šias aplinkybes gali nustatyti ir pagrįstai įvertinti tik asmuo, turintis specialių žinių tam tikrose srityse (reikiamą kvalifikaciją) išvadai duoti (ekspertas, specialistas). Todėl, kitoje byloje atliktos 2014 m. lapkričio 25 d. garso įrašo fonoskopinės ekspertizės išvados negali būti pagal analogiją taikomos 2017 m. gegužės 15 d. garso įraše užfiksuotų pokalbių dalyvių balsų autentiškumui įvertinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovo A. G. pateikto 2017 m. gegužės 15 d. garso įrašo nepripažįsta leistinu, pakankamu bei patikimu įrodymu (CPK 185 straipsnis), galinčiu pagrįsti ar paneigti šioje byloje reikšmingas aplinkybes ir juo nesivadovauja.

Vertinant 2014 m. lapkričio 25 d. garso įrašo įrodomąją reikšmę šioje byloje, pažymėtina, jog ieškovo ieškinio dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais teisiniu pagrindu ieškovas nurodo CK 1.91 straipsnį, t. y. sandorių pripažinimą negaliojančiais dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačiame ieškinyje (ieškinio 2 lapas, 3 pastraipa) ieškovai nurodė, jog 2014 m. lapkričio 25 d. garso įrašo stenograma atskleidžia R. G. žinojus sutuoktinio veiksmus dėl kredito iš AB SEB banko per ieškovus gavimo ir kredito negrąžinimo. Toliau ieškinyje nurodoma, kad būtent 2017 m. gegužės 15 d. atvykusi pas ieškovus į ginčo namą atsakovė grasino, kad „<...> jeigu mes nesusišnekėsim, tai aš jums garantuoju, kad šiemet tada nenuomos niekas <...> (garso įrašo stenograma pridedama kaip priedas Nr. 3“. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinio priedas Nr. 3 yra 2017 m. gegužės 15 d. garso įrašo stenograma. Vadinasi, iš pačių ieškovų ieškinio matyti, kad 2014 m. lapkričio 25 d. garso įrašu ieškovai siekia tik įrodyti aplinkybę, kad atsakovė žinojo sutuoktinio veiksmus dėl kredito, o atsakovės ekonominį spaudimą ir grasinimą ieškovai įrodinėja 2017 m. gegužės 15 d. garso įrašu. Susipažinus su 2014 m. lapkričio 25 d. garso įrašo, kuris darytas beveik prieš 3 metus iki ginčijamų vekselių sudarymo ir kuriame, kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. liepos 11 d. akto, yra užfiksuotas atsakovės R. G. balsas ir kalba, bei garso įrašo stenogramos turiniu, teismas nenustatė, kad atsakovė R. G. realiai grasino ieškovui A. G. ar darė ekonominį spaudimą, kad ieškovas išrašytų atsakovei ginčijamus vekselius.  

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad byloje ieškovas neįrodė, jog ginčijamus vekselius išdavė ne laisva valia, kad ieškovo veiksmai neatitiko jo vidinės valios, jog tie veiksmai buvo nulemti atsakovės vykdyto ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo (CK 1.91 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmetamas visiškai, atsakovės naudai iš ieškovų yra priteistinos jų turėtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant teisme atsakovė neteikė prašymo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (advokato padėjėjo teisinei pagalbai ir kt.) bei šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei nepriteistinas.

Iš ieškovų nepriteistinos teisme turėtos 2,66 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

2017 m. rugpjūčio 7 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1189-995/2017 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0074/17/00890, pradėtoje pagal Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. M.-Z. 2017 m. liepos 19 d. vykdomąjį įrašą Nr. K1RM-2991, uždraudžiant antstolei atlikti bet kokius skolos išieškojimo ir/ar vykdymo veiksmus pagal notarės R. M.-Z. 2017 m. liepos 19 d. vykdomąjį įrašą Nr. K1RM-2991, bei areštuotos atsakovės R. G. turtinės teisės pagal 2017 m. gegužės 17 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio mokėjimo terminas – 2017 m. liepos 31 d., kuriuo A. G. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti R. G. 1500 Eur, uždraudžiant R. G. ginčijamą vekselį perduoti ar perleisti kitiems asmenims, bei vykdyti išieškojimą.

CPK 150 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovų prašymu 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovų ieškinį atmesti.

Nepriteisti iš ieškovų teisme turėtų 2,66 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 2017 m. rugpjūčio 7 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1189-995/2017 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Teisėja                                                                                              Giedrė Kandratavičienė