Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-487/2018

                     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21639-2017-4                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1.;

2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. L. pripažintas pavojingu recidyvistu. Trejus metus laisvės atėmimo bausmės nustatyta atlikti kalėjime, o likusią dalį – pataisos namuose.

Iš A. L. nukentėjusiajai I. R. priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

1. A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia nužudė J. R. (J. R.), gimusį (duomenys neskelbtini):

jis 2017 m. gegužės 4 d. apie 21.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su J. R. metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė pastarajam daugybinius smūgius, bet ne mažiau 10 smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį ir kitas kūno vietas, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešiniojo peties priekiniame paviršiuje ir galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda dešinės akies voke, odos nubrozdinimu galvos plaukuotosios dalies dešinėje pusėje, plačia minkštųjų audinių kraujosruva dešiniųjų smilkinio ir momens srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, po ko nuo galvos sumušimo nukentėjusysis vietoje mirė, tai yra A. L. tyčia nužudė J. R..

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. L. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Apelianto nuomone, teismo jam paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, įvertinus jo paties sveikatos būklę (serga nepagydoma liga), taip pat tai, jog savo kaltę pilnai pripažino, gailėjosi. Nurodo, kad su nukentėjusiuoju susiginčijo išgėrę, tačiau tyčios nužudyti J. R. neturėjo.

3. Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Prokuroro vertinimu, Vilniaus apygardos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nuteistajam A. L. yra teisinga ir pagrįsta. Skirdamas ją, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės paskirtį, bausmių skyrimo pagrindus, todėl nurodo, kad nėra teisinio pagrindo švelninti A. L. paskirtą bausmę. Taip pat prokuroras pažymi, kad duomenų apie nepagydomą ligą apeliantas nepateikė ir dėl to šis argumentas neturėtų būti vertinamas.

4. Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Pažymėtina, kad šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma pareiga teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5.1. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. L. neneigia ir neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių, nužudžius J. R., t. y. įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, jų pagrindu nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu. Todėl skundžiamas nuosprendis, nenustačius jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, peržiūrimas tik dėl A. L. paskirtos bausmės dydžio (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistasis A. L., prašydamas pakeisti nuosprendžio dalį dėl dvylikos metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, t. y. sumažinti bausmės trukmę, apeliaciniame skunde nurodo argumentus - kad pripažino kaltę ir gailėjosi, padaręs nusikalstamą veiką, neturėjo tikslo nužudyti J. R., taip pat kad serga nepagydoma liga. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus paduoto skundo ribose, neturi pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu A. L. paskirta bausmė yra neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio ir yra per griežta. Individualizuodamas bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padarytos nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumą ir paskyrė teisingą bausmę. Teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvą ir tikslą, paties A. L. asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Visoms šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė vienodą dėmesį, nė vienos iš jų nelaikė dominuojančia, išskirtine individualizuojant bausmę.

6.1. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, kuri  priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nuteistasis savo veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Pažymėtina, jog žmogaus gyvybė yra viena iš svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamojo įstatymo, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais veiksmais nužudomas kitas žmogus. Nustatyta, kad A. L. nusikalto, veikdamas netiesiogine tyčia, išgertuvių kilusio konflikto su J. R. metu. Nusikaltimas baigtas, nors nebuvo planuotas, buvo įvertinta nukentėjusiajam suduotų smūgių rankomis ir kojomis gausa, jų sudavimo pobūdis - į atitinkamas kūno vietas, tarp jų ir į gyvybiškai svarbią ir labiausiai pažeidžiamą kūno dalį – galvą. Parenkant laisvės atėmimo bausmės dydį, taip pat atsižvelgta į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė nuoširdų atsiprašymą, papasakojo esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurias patvirtino ir teisme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 13 punktas). Buvo įvertinti ir jį, kaip asmenį, charakterizuojantys duomenys –anksčiau teistas 15 kartų (dauguma už turtinius nusikaltimus – vagystes ir plėšimus, tarp jų ir nusikaltimus finansų sistemai ir viešajai tvarkai), teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas, praėjus trumpam laiko tarpui po paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Taigi, įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. L. turi būti skirta straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis parinktinas griežtesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, tačiau jam artimas.

6.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam A. L. paskyrė teisingą ir savo dydžiu proporcingą bausmę. Nuosprendžio dalis dėl bausmės ir jos dydžio yra teisėta ir pagrįsta. Teismas tinkamai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, juo sukeltas pasekmes, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

6.3. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas gali paskirtą bausmę pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju nuteistajam paskirta bausmė, jos dydis negali būti vertinama nei kaip neteisinga, nei kaip pernelyg griežta. Skirdamas ją, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į formaliąsias baudžiamajame įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Apeliaciniame skunde apeliantas akcentuoja, kad aplinkybė dėl jo apgailestavimo yra reikšminga, suteikianti pagrindo manyti, jog kaltininkas neigiamai vertina savo elgesį, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę jau atsižvelgė. Taip pat teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino, kad nuteistasis neturėjo tyčios žudyti nukentėjusįjį. Byloje nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių tiesioginę tyčią žudyti nukentėjusįjį. Visgi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvykio eiga, kai dėl A. L. suduotų smūgių rankomis ir kojomis į galvą nukentėjusysis J. R. mirė, buvo ne atsitiktinumas, bet dėsninga kaltininko veiksmų pasekmė ir nustatė, kad apeliantas veikė netiesiogine tyčia. Todėl dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes ir tuo pačiu mažinti bausmę nėra pagrindo.

6.4. Skundo argumentas dėl A. L. ligos taip pat nesuteikia pagrindo, esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų švelninti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę dėl jo sveikatos būklės. Kita vertus, iškilus klausimui dėl sveikatos būklės pablogėjimo, jis gali būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo metu Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka.

6.5. Apelianto skundo argumentų aspektu negalima neatsižvelgti ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo padarytos veikos pavojingumo ir jo asmenybės įvertinimu. Nors apeliantas teigia, kad jam paskirta bausmė yra neproporcinga, akcentuotina, kad apeliantas A. L. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo padarymą, todėl natūralu, kad jam kyla pasekmės, vienokiu ar kitokiu būdu varžančios jo teises ir laisves. Be to, duomenys, apibūdinantys pačią veiką – daugybinių, ne mažiau 10 smūgių rankomis ir kojomis, smūgių sudavimas į galvos sritį ir kitas kūno vietas, nerodo mažesnio veikos pavojingumo. Byloje nustatyti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – teistas, teistumas neišnykęs, naują žymiai sunkesnę nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas, lėmė alkoholio vartojimas ir dėl to kilusi konfliktinė situacija, ją padarė, būdamas recidyvistas, praėjus trumpam laiko tarpui po paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę – nepalankiai charakterizuoja A. L. ir, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo jo neteisėtų veiksmų dėsningumą, neigiamą požiūrį į valstybėje nustatytų teisės normų laikymąsi, jų negerbimą bei leidžia spręsti apie jo polinkį nusikalsti, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam A. L. paskirta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį nežymiai viršijanti laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta.

6.4. Pažymėtina, kad kiekvienoje konkrečioje byloje kiekvienam nuteistajam bausmės rūšis ir dydis parenkami individualiai, įvertinus visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo tai ir buvo padaryta, todėl teigti, kad BK bendrojoje dalyje numatytos bausmių skyrimo taisyklės buvo taikytos netinkamai, nėra pagrindo. Sprendimas paskirti atitinkamą bausmės rūšį ir dydį skundžiamu nuosprendžiu yra pakankamai motyvuotas ir teisėjų kolegija taip pat nemato galimybės keisti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Mažinti jos dėl kokių nors nustatytų naujų ar neįvertintų aplinkybių taip pat nėra pagrindo, kadangi faktiškai buvo atsižvelgta į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su A. L. padaryta veika, jo asmenybe, negalima. Nuteistasis A. L. savo veiksmais pats pablogino savo padėtį, tai yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų taisyklių rezultatas. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuteistajam taikomas poveikis yra adekvatus bei proporcingas jo įvykdytai nusikalstamai veikai. Tuo pačiu pažymėtina, kad pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeistų humaniškumo principą, nes taip būtų sumenkinami nukentėjusiosios interesai, pažeidžiamas jos orumas.

7. Esant nurodytų aplinkybių visumai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo A. L. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                         Jolanta Čepukėnienė

                                                                                                    Kęstutis Jucys

                                                                                                   Regina Pocienė