Civilinė byla Nr. 3K-3-304/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06597-2013-2

    Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 54.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 30 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Identia“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Identia“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Verslo sindikato apskaita“ dėl įpareigojimo grąžinti dokumentus ir baudos priteisimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl paslaugų gavėjo teisės vienašališkai nutraukti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį įgyvendinimo tvarkos.

Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą grąžinti šalių 2004 m. gegužės 6 d. sudarytos apskaitos tvarkymo sutarties 12.4 punkte nurodytus ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentus, esančius atsakovo žinioje, ir priteisti iš atsakovo 100 Lt baudą už kiekvieną uždelstą grąžinti dokumentus dieną, pradedant nuo 2013 m. vasario 15 d. Atsakovui 2013 m. balandžio 18 d. grąžinus dokumentus, ieškovas atsisakė reikalavimo dėl įpareigojimo grąžinti dokumentus, prašė priteisti iš atsakovo 6100 Lt baudą (sutarties 7.1.5 punktas) už šešiasdešimt vieną uždelstą perduoti dokumentus dieną. Ieškinyje nurodyta, kad 2004 m. gegužės 6 d. sudaryta apskaitos tvarkymo sutartimi atsakovas įsipareigojo tvarkyti ieškovo buhalterinę apskaitą, parengti finansinę, mokestinę, statistinę ir kitą atskaitomybę pagal ieškovo pateiktus pirminius apskaitos dokumentus. Sutartis galiojo iki jos vienašališko nutraukimo, apie kurį ieškovas informavo atsakovą 2013 m. sausio 28 d. pranešimu ir nutraukė sutartį nuo 2013 m. sausio 31 d. remdamasis CK 6.721 straipsnio 1 dalimi, nustatančia kliento teisę bet kuriuo metu nutraukti paslaugų sutartį. Įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminui suėjus, dokumentus perduoti atsakovui buvo nustatytas dar 15 dienų terminas po sutarties pasibaigimo (sutarties 12.4 punktas).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti buhalterinės apskaitos dokumentus ir šią bylos dalį nutraukė, ieškinio dalį dėl baudos priteisimo atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas 2013 m. sausio 28 d. pranešimu informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą nuo 2013 m. sausio 31 d. Atsakovas nesutiko su sutarties nutraukimo terminu ir 2013 m. sausio 31 d. raštu pranešė ieškovui, kad sutartis, remiantis jos 11.1.1 punktu, bus nutraukta nuo 2013 m. balandžio 28 d. Sutarties 11.1.1 punkte nustatyta, kad sutartis prieš terminą gali būti nutraukta užsakovo (ieškovo) iniciatyva ne dėl vykdytojo (atsakovo) kaltės įspėjus vykdytoją prieš 90 dienų. Ieškovo reikalavimą grąžinti buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovas įvykdė 2013 m. balandžio 18 d., t. y. 10 dienų anksčiau, nei sutartyje numatytas 90 dienų įspėjimo terminas. Teismas nurodė, kad, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, šalių bendradarbiavimo principo pažeidimo ir faktiškai įvykdžius ieškovo reikalavimą, nėra pagrindo priteisti netesybas (baudą) ieškovo naudai (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, vienašališkai nutraukti sutarties vien CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovas negalėjo, nes turėjo laikytis sutarties 11.1.1 punkte nurodyto įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino. Teismas nustatė, kad ieškovas nenurodė sutarties nutraukimo svarbios priežasties.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą paliko nepakeistu. Kolegija pažymėjo, kad vienašališkai nutraukti sutartį šalis gali tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kolegijos vertinimu, pranešimui apie sutarties nutraukimą 90 dienų terminas buvo būtinas atsakovui įvykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su buhalterinės apskaitos dokumentų, kurių per kelerius sutarties galiojimo metus susidarė daug, tvarkymu; dėl didelės dokumentų apimties juos tinkamai sutvarkyti reikalingas toks terminas, nes atsakovas, priklausomai nuo darbų apimties, pasitelkia žmogiškuosius išteklius darbams atlikti; ieškovas ir atsakovas, kaip lygiateisiai civilinių santykių dalyviai, turi teisę iš anksto nuosekliai planuoti savo veiklą. Dėl to, anot kolegijos, nutraukiant sutartį turėjo būti vadovaujamasi sutarties 11.1.1 punktu, kuriame nustatyta, kad sutartis prieš terminą gali būti nutraukta užsakovo (ieškovo) iniciatyva ne dėl vykdytojo (atsakovo) kaltės įspėjus vykdytoją prieš 90 dienų. Kolegija nurodė, kad šiuo pagrindu, atsižvelgiant į pranešimo apie nutraukimą datą (2013 m. sausio 28 d.), sutartis anksčiausiai ieškovo iniciatyva galėjo būti nutraukta nuo 2013 m. balandžio 28 d. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovo reikalavimą grąžinti buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovas įvykdė anksčiau – 2013 m. balandžio 18 d., kolegija konstatavo, jog dokumentų grąžinimas neuždelstas, todėl sutartinės netesybos (bauda) atsakovui netaikytinos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas priteisti baudą, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą priteisti 6100 Lt baudą tenkinti. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

Vadovaujantis CK 6.718 straipsniu atlygintinų paslaugų teikimo sutartis turi būti vykdoma laikantis kliento interesų prioriteto principo. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas turi teisę bet kada nutraukti sutartį, t. y. jis neprivalo įrodinėti sutarties pažeidimo fakto, o gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Meilina ir KO“ v. UAB „Naderna“, bylos Nr. 3K-3-494/2005). Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, taip pat sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama; įstatyme pranešimo forma nereglamentuota, todėl tinkamu pranešimu gali būti pripažinti ir paslaugų gavėjo veiksmai. CK 6.721 straipsnio 1 dalis vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Omnitel“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-235/2007; 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Vilniaus dizaino kolegija v. V. K., bylos Nr. 3K-3-315/2012). CK 6.218 straipsnio 1 dalies nuostata, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų, netaikytina, nes atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimo terminas reglamentuojamas specialiojoje normoje – CK 6.721 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2013 m. sausio 31 d., ieškovui raštu pateikus 2013 m. sausio 28 d. pranešimą atsakovui. Taip ieškovas įgyvendino įstatyme įtvirtintą vienašališko sutarties nutraukimo teisę laikydamasis CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Ieškovo manymu, Sutarties 11.1.1 punkte nustatytas 90 dienų įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminas aiškintinas kaip alternatyvus CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatai, t. y. klientas turi teisę pasirinkti sutartinį terminą arba pasinaudoti CK 6.721 straipsnio 1 dalyje suteikta galimybe. Dėl šios priežasties ieškovas, nutraukdamas sutartį, vadovavosi ne sutarties 11.1.1 punkte nustatytu įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminu, o CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostata. Ieškovas turėjo teisę nutraukti sutartį nuo 2013 m. sausio 31 d., dėl to nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2013 m. balandžio 18 d. (buhalterinės apskaitos dokumentų grąžinimo dienos) atsakovui skaičiuotinos netesybos (bauda) už dokumentų negrąžinimą laiku. Remiantis sutarties 12.4 punktu atsakovas pasibaigus sutarčiai turėjo 15 dienų dokumentams perduoti. Šis terminas buvo pakankamas visiems dokumentams sutvarkyti ir perduoti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti kasacinį skundą, palikti nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Sutarties 11.2 punkte nustatyta, kad sutartį prieš terminą pageidaujanti nutraukti šalis privalo raštu informuoti kitą šalį motyvuotai, nurodant nutraukimo priežastį. Ieškovas 2013 m. sausio 28 d. pranešime nenurodė jokių motyvų, svarbių priežasčių, kodėl nutraukia sutartį. Ieškovui pranešus apie sutarties nutraukimą joje nustatytas pranešimui apie sutarties nutraukimą 90 dienų terminas buvo būtinas atsakovui visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymu, kurių per kelerius sutarties galiojimo metų susidarė daug. Dėl didelės dokumentų apimties juos tinkamai sutvarkyti ir reikalingas toks terminas, nes atsakovas, priklausomai nuo darbų apimties, pasitelkia žmogiškuosius išteklius darbams atlikti. Kaip lygiateisiai civilinių santykių dalyviai ieškovas ir atsakovas turi teisę iš anksto nuosekliai planuoti savo veiklą. Šalys privalo laikytis sutarties nuostatų (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pripažinus, kad ieškovas turi teisę remiantis CK 6.721 straipsnio 1 dalimi vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, būtų pažeisti atsakovo interesai tinkamai įvykdyti sutarties nuostatas, susijusias su nutraukimu, taip pat šalių lygiateisiškumo sutartiniuose santykiuose principas. Ieškovas turėjo galimybę iš anksto prognozuoti savo apsisprendimą dėl sutarties nutraukimo ir ją nutraukdamas laikytis sutarties nuostatų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl paslaugų gavėjo teisės vienašališkai nutraukti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį įgyvendinimo tvarkos

Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalys išdėstė teisinius argumentus dėl to, ar paslaugų gavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį laikydamasis vien sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos ir ar jis gali tokią sutartį nutraukti laikydamasis ne sutartyje nustatytos, o CK 6.721 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos atlygintinų paslaugų teikimo sutarties nutraukimo tvarkos.

CK šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ Bendrųjų nuostatų skirsnyje įtvirtintas įvairaus pobūdžio atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių reglamentavimas. Atlygintinas paslaugas bendrąja prasme vienija tai, kad tokia sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja klientui (paslaugų gavėjui) pagal šio užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta kliento teisė vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Siekiant sutartį nutraukti šiuo pagrindu klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Toks paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo ypatumas skiriasi nuo bendrosios sutarčių vienašališko nutraukimo taisyklių, pagal kurias sutartį vienašališkai nutraukti galima, pirma, joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), antra, dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1, 3 dalys) ir, trečia, kitais pagrindais teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį.

Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Meilina ir KO“ v. UAB „Naderna“, bylos Nr. 3K-3-494/2005). Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Omnitel“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-235/2007; 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Teledema“ v. M. P., bylos Nr. 3K-3-476/2013). Taigi kliento teisė sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės vienašališkai nutraukti sutartį pripažįstama pagal įstatymą, ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę pasitraukti iš sutarties. Kai naudojasi šia teise klientas, turi būti užtikrinta ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyra, apsaugoti jo turtiniai interesai – pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį nutraukdamas sutartį klientas turi sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Vilniaus dizaino kolegija v. V. K., bylos Nr. 3K-3-315/2012).

Nagrinėjamoje byloje kilo šalių (verslo subjektų) ginčas dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties kliento teisės vienašališkai nutraukti šią sutartį ir tokio nutraukimo padarinių. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kasatoriaus teigimu, jis kaip klientas pagal paslaugų sutartį turėjo įstatyme nustatytą teisę ir ją įgyvendino vienašališkai nutraukdamas sutartį prieš tris dienas iki sutarties nutraukimo apie tai pranešęs paslaugų teikėjui, taip pat kasatorius teigia, kad jis neprivalėjo laikytis šalių sutartyje nurodyto 90 dienų įspėjimo termino vienašališkai nutraukti sutartį (sutarties 11 punktas).

Vertinant tai, kuriai paslaugų sutarties kliento vienašališko nutraukimo teisei – įstatyme ar sutartyje nustatytai – turėtų būti teikiamas prioritetas, pažymėtina, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalies turinys neteikia pagrindo išvadoms, jog šioje normoje sutarties nutraukimo tvarka yra išdėstyta išsamiai ir išbaigtai bei kad turi būti taikoma tik ši įstatymo norma. Ja sutarties šalys nesuvaržytos sutartyje nusistatyti išsamią kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį tvarką, nustatant papildomas nutraukimo tvarkos taisykles, atitinkančias protingumo principą ir nepaneigiančias CK 6.721 straipsnio 1 dalies esmės. Pripažintina, kad paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku, šalių sudėtimi, jų ketinimais vykdant sutartį gali būti labai įvairios, tai lemia ir objektyvų poreikį šalims įgyvendinant ir apsaugant savo interesus nusistatyti individualias konkrečios paslaugų sutarties sąlygas, įskaitant ir sąlygas, nustatančias kliento teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Svarbu, kad šalių susitarimai dėl paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo tvarkos nepaneigtų ir nepagrįstai nepasunkintų kliento (paslaugų gavėjo) įstatyme nustatytos teisės vienašališkai nutraukti sutartį. Pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kliento teisės vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje akcentuojamas kliento netrukdomas tokios teisės įgyvendinimo užtikrinimas.

Byloje neginčijama, kad klientas turėjo tokią teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir ja pasinaudojo. Nutraukdamas sutartį klientas įspėjo paslaugų teikėją prieš tris dienas apie nutraukimą ir taip nesilaikė sutarties 11 punkte nustatyto 90 dienų įspėjimo apie numatomą vienašališką nutraukimą termino. Nagrinėję bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai vertino bylos įrodymų duomenis ir nustatė aplinkybes apie tai, kad, sudarydamos sutartį pagal jos pobūdį, dalyką, tikslą, šalys pagrįstai, suderinę bendrą valią, susitarė dėl 90 dienų įspėjimo termino, jo trukmė atitiko šalių interesus. Ginčo sutarties sąlyga nepaneigia ir neapriboja kliento teisės nutraukti sutartį. Ginčo santykių pobūdis neteikia pagrindo išvadai, kad šia sutarties sąlyga neleistinai pasunkinamas kliento teisės nutraukti sutartį įgyvendinimas. Dėl to ieškovas (klientas) privalėjo laikytis sutartyje nustatyto 90 dienų įspėjimo termino sutarčiai nutraukti. Atsakovas sutartį baigė vykdyti nepasibaigus šiam įspėjimo terminui, dėl to nepraleido sutarties vykdymo termino, taigi jam neatsirado pareigos mokėti ieškovui netesybas (baudą), sutartyje nustatytas už pavėluotą vykdymą.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad teismai teisiškai pagrįstai atmetė reikalavimą dėl baudos priteisimo, o kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 750 Lt, išlaidų dydį patvirtina pateiktas mokėjimo dokumentas (b. l. 113). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, atsakovo turėtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo.

Kasaciniame teisme patirta 8,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. gegužės 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų. Kadangi nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dydis nesiekia nurodytos minimalios sumos, tai jų atlyginimas nepriteistinas iš ieškovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Identia“ (juridinio asmens kodas 300005139) atsakovui UAB ,,Verslo sindikato apskaita“ (juridinio asmens kodas 300039209) 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                 Sigita Rudėnaitė             

                                                                                                                              Antanas Simniškis

                                                                                                                              Dalia Vasarienė