Civilinė byla Nr. e2-1072-881/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00065-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Varedas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medvedis“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždarojo akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Varedas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei UAB „Medvedis“. Pareiškėja nurodė, kad yra atsakovės kreditorė, atsakovė yra skolinga pareiškėjai 10 902,73 Eur. Susipažinus su atsakovės atstovo į bylą pateiktais buhalteriniais dokumentais, yra pagrindas manyti, kad atsakovės buhalterinė apskaita yra tvarkoma aplaidžiai, galbūt ir apgaulingai, atsakovės vadovas nevykdo teisės aktais jam nurodytų pareigų teikti finansinių ataskaitų rinkinius valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui. Į atsakovės buhalterinę apskaitą neįtraukus statybos darbus objektuose vykdžiusių įmonių PVM sąskaitų faktūrų (pavyzdžiui, UAB „Varedas“, UAB „Litimbera“,
UAB „ESA construction“ ir pan.), o mokėjimus už darbus nurodant kaip avansą, teismui buvo pateikti suklastoti kreditorių ir debitorių sąrašai. Atsakovės teismui pateiktame 2021 m.
gegužės 31 d. balanse nurodyta turimo turto vertė yra 256 992 Eur. Tačiau į balansą, kaip turtas, kurio realybėje nėra, įtrauktos tariamai avansu mokėtos sumos, kurios iš tikrųjų sumokėtos rangovams už faktiškai atliktus statybos darbus, todėl atsakovės buhalterinėje apskaitoje tai turėjo atsispindėti ne kaip turtas, o kaip atsakovės patirtos veiklos sąnaudos. Remiantis 2021 m.
gegužės 31 d. UAB „Medvedis“ balansu, atsakovės deklaruojami įsipareigojimai kreditoriams yra 162 854 Eur, tačiau į įsipareigojimus nėra įtrauktos faktiškai egzistuojančios skolos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), darbus atlikusioms rangovėms UAB „Varedas“,
UAB „Litimbera“, UAB „ESA construction“ ir galbūt kitiems atsakovės pavedimu statybos darbus atlikusiems subjektams, nors šių skolų sumokėjimo terminai seniai pasibaigę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė atsakovei UAB „Medvedis“ iškelti bankroto bylą.
3. Iš atsakovės pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų teismas nustatė, kad atsakovės turto vertė iš viso yra 256 992 Eur, iš jų 2 959 Eur vertės ilgalaikis turtas (t. y. dvi transporto priemonės), 253 709 Eur trumpalaikis turtas (t. y. 226 388 Eur atsargos, 27 103 Eur per vienus metus gautinos sumos, 218 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų) ir 324 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos. Atsakovės įsipareigojimai sudaro 162 854 Eur sumą.
4. Palyginęs 2021 m. gegužės 31 d. balanso duomenis (už 5 mėnesius) ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d., balanso duomenis (už 12 mėnesių), teismas nustatė, kad nors atsakovės įsipareigojimai per šį 5 mėnesių laikotarpį ir padidėjo (nuo 100 788 Eur iki
162 854 Eur), tačiau taip pat gerokai padidėjo ir atsakovės turto vertė (nuo 138 949 Eur iki 256 992 Eur). Teismas pažymėjo, kad atsakovės grynasis pelnas 2019 m. buvo tik 219 Eur, tuo tarpu 2020 m. atsakovė turėjo 35 442 Eur grynojo pelno, o 2021 m. gegužės 31 d. duomenimis, atsakovės grynasis pelnas sudarė 55 977 Eur sumą.
5. Teismas nurodė, kad nors ieškovė abejoja atsakovės pateiktais kreditorių ir debitorių sąrašais, laiko juos suklastotais, tačiau, be ieškovės vertinimų ir samprotavimų, teismui nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad minėti sąrašai yra suklastoti ir negalima jais remtis. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog atsakovė vis dėlto gali tikėtis atgauti iš debitorių skolas ir tai yra realiai atsakovės gautinas turtas, patvirtina atsakovės nurodomas faktas, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo metu du atsakovės debitoriai, t. y. UAB „Centrinis parkas“ ir Auris Gintautas, įvykdė pinigines prievoles ir atsakovei sumokėjo iš viso 9 800 Eur.
6. Teismas iš atsakovės UAB „Paysera LT“ sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 11 d. iki 2021 m. birželio 11 d. nustatė, kad šiuo laikotarpiu atsakovės piniginės operacijos vyko intensyviai, o tai pagrindžia, jog atsakovė vykdo intensyvią ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas, patiria išlaidas. Kad atsakovė yra veikianti ir veiklą vykdanti įmonė, patvirtina ir jos sudarytos sutartys, santykiai tiek su pareiškėja, tiek su šios bylos trečiaisiais asmenimis.
7. Iš atsakovės teismui pateiktų elektroninių susirašinėjimų su ieškove teismas nustatė, kad tarp atsakovės ir ieškovės yra akivaizdus ginčas dėl ieškovės nurodomos atsakovės 10 902,73 Eur skolos. Kadangi UAB „Varedas“ 10 902,73 Eur skolos reikalavimas atsakovei yra ginčijamas, ji nėra teismo priteista, teismas sprendė, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai šios sumos nenurodo kaip savo įsipareigojimo.
8. Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjos UAB „Varedas“ reikalavimas atsakovei būtų pagrįstas ir neliktų ginčo dėl atsakovės skolos ieškovei, net jeigu ir būtų priteista pagal
UAB „ESA construction“ pareikštą ieškinį skola ir bauda iš UAB „Medvedis“, tai nebūtų pagrindas šiuo metu atsakovei iškelti nemokumo (bankroto) bylą, kadangi, remiantis atsakovės pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, kuriais nėra pagrindo nesivadovauti, atsakovės turto vertė vis tiek gerokai viršytų atsakovės turtinius įsipareigojimus.
9. Įvertinęs byloje šalių pateiktus įrodymus, jų paaiškinimus, teismas konstatavo, kad atsakovė pagrindė savo mokumą, galėjimą laiku vykdyti turtines prievoles ir faktą, jog atsakovės įsipareigojimai neviršija jos į balansą įrašyto turto vertės. Atsakovė įrodė, kad ji veikia pelningai, vykdo tęstinę didelės apimties veiklą, gauna realias pajamas, turi turto (turtines teises), kuris būtų pakankamas ieškovės ir kitų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, todėl atsisakė atsakovei iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Varedas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad turi realaus į balansą įrašyto turto už didesnę kaip 162 854 Eur sumą. Didžioji dalis atsakovės nurodytų kaip avansas sumokėtų sumų yra sumokėta už atliktus darbus ir turėjo būti įtraukta į veiklos sąnaudas, tokiu būdu mažinant turimą turtą.
10.2. UAB „Litimbera“ ir UAB ,,ESA construction“ į bylą pateikti dokumentai apie atsakovės naudai atliktus statybos darbus patvirtina, kad atsakovės teismui nurodytos šioms įmonėms sumokėtos sumos yra už faktiškai atliktus darbus ir nėra atsargos, o yra su veikla susijusios sąnaudos, mažinančios turimą turtą.
10.3. Atsakovė į savo buhalterinę apskaitą nėra įtraukusi UAB „Varedas“ už atlikus statybos darbus pateiktų apmokėjimui dviejų PVM sąskaitų faktūrų, taip pat nepaisydama to, kad visi UAB „Varedas“ atliktų darbų aktai vienašališkai buvo pasirašyti dar 2020 m.
rugsėjo mėn. ir nebuvo ginčijami ir yra galiojantys, tik sužinojusi apie UAB „Varedas“ pareiškimą dėl bankroto, atsakovė 2021 m. gegužės 14 d. išrašė šešias PVM sąskaitas faktūras UAB „Varedas“ ir įtraukė jas į buhalterinę apskaitą, pati su atsiliepimu teismui pateikdama raštą, kuriuo UAB „Varedas“ atsisakė priimti šias sąskaitas apmokėjimui.
10.4. Iš atsakovės nurodytos turimos 256 992 Eur turto sumos atėmus byloje surinktais įrodymais be pagrindo kaip turtą nurodytą 101 036,84 Eur sumą, likusio turto 155 955,16 Eur suma yra mažesnė nei įsipareigojimai, kurie sudaro 162 854 Eur.
10.5. Atsakovė nepateikė skolų suderinimo aktų su UAB „Centrinis parkas“ už 5 800 Eur sumą, MB „Bliekorius“ už 1 515,69 Eur sumą, HC Betonas UAB už 629,20 Eur sumą, neaišku už ką atsakovei yra skolingas Auris Gintautas 4 000,01 Eur sumą, todėl visos šios debitorinių įsiskolinimų sumos, kaip abejotinos dėl jų tikrumo ir galimumo išieškoti, pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinamos kritiškai.
10.6. Atsakovė nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija grąžins 5 816 Eur PVM, tačiau tikėtina, kad jokios PVM permokos atsakovė neturi, nes įrašas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainės nėra neginčijamas įrodymas, patvirtinantis PVM susigrąžinimo galimybę.
10.7. Iš atsakovės Paysera sąskaitos išrašo matyti, kad per 1,5 metų laikotarpį atsakovė į savo sąskaitą gavo 428 162,55 Eur lėšų ir atliko pavedimų už 424 740,17 Eur. Mokėjimų sumos viršija atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytas gautas ir sumokėtas sumas.
11. Atsakovė UAB „Medvedis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, skirti pareiškėjai UAB „Varedas“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant atsakovei, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Pareiškėja elgiasi nesąžiningai, inicijuodama nemokumo bylą dėl skolos, kurios atsakovė nepripažįsta. Pareiškėjai neturėjo kilti jokių neaiškumų, kad yra kilęs ginčas dėl atliktų darbų apimties ir kokybės, todėl ji turėjo kreiptis dėl skolos priteisimo ginčo teisenos tvarka ir įrodinėti, kad darbus atliko tinkamai, o ne reikšti ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pareiškėjos kreipimasis dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo bei atskirojo skundo teikimas turėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
11.2. Pareiškėja nelaikytina kreditore Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka, nes ji neturi galiojančio reikalavimo teisės į atsakovę, kuri būtų patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl skolos priteisimo, todėl pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstai buvo atmestas.
11.3. Atskirasis skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais apie atsakovės aplaidžiai tvarkomą buhalterinę apskaitą. Jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų pareiškėja nepateikia.
11.4. Atsakovės už atsargas ir paslaugas sumokėti avansai yra teisėti ir pagrįstai laikomi atsakovės turtu bei pagrįstai traukiami į apskaitą kaip bendrovės turtas. Tai atitinka Verslo apskaitos standartus, kuriais vadovaujantis vedama atsakovės buhalterinė apskaita.
11.5. Pareiškėja iš esmės patvirtino, kad su atsakove nekildavo jokių problemų dėl atsiskaitymo ir mokėjimai net buvo atliekami avansu, kol nepaaiškėjo pareiškėjos netinkamai atlikti / neatlikti darbai, kuriuos pati pareiškėja vertina kaip atliktus tinkamai ir už juos prašo sumokėti tariamą (neįrodytą) skolą.
11.6. Atskirajame skunde yra akcentuojami tarp UAB „Medvedis“ bei UAB „Esa construction“ ir UAB „Litimbera“ susiklostę teisiniai santykiai, tačiau UAB „Medvedis“ su abiem nurodytomis bendrovėmis šiuo metu bylinėjasi teisme dėl netinkamai atliktų darbų.
11.7. Atsakovė jau yra pateikusi į nagrinėjamą bylą dokumentus, patvirtinančius, jog UAB „Centrinis parkas“ sumokėjo atsakovei 5 800 Eur debitorinį įsiskolinimą, o
Auris Gintautas sumokėjo 4 000 Eur debitorinį įsiskolinimą. Pareiškėja, nevertindama į bylą pateiktų įrodymų, atskirajame skunde abstrakčiai kvestionuoja net ir tuos debitorinius įsiskolinimus, kurie šiuo metu yra padengti.
11.8. Jeigu pareiškėja mano, kad Valstybinė mokesčių inspekcija negrąžins atsakovei PVM, būtent pareiškėja turi įrodinėti šią aplinkybę, ir atitinkamai atsakovei negali būti perkeliama neproporcinga įrodinėjimo pareiga paneigti prielaidų būdu keliamus argumentus.
11.9. Atsakovės į bylą pateiktas balansas ir pelno nuostolių ataskaita yra už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. (5 mėnesiai), o Paysera sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 11 d. (18 mėnesių). Kadangi šie dokumentai atspindi skirtingus laikotarpius, tai jų duomenys yra skirtingi.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju apeliantė kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovės UAB „Medvedis“ bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas nustatė nesant pagrindų konstatuoti atsakovės nemokumą. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantė iš esmės argumentuoja netinkamu atsakovės turimų turto ir įsipareigojimų nustatymu. Įvertinęs bylos duomenis, šalių procesinių dokumentų argumentus ir skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinės instancijos teismas šiai apeliantės pozicijai nepritaria.
14. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
15. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo (bankroto) proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
16. Byloje nustatyta, kad atsakovės pateikto tarpinio 2021 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis atsakovės turto vertė iš viso sudarė 256 992 Eur, iš jų 2 959 Eur vertės ilgalaikis turtas (t. y. dvi transporto priemonės), 253 709 Eur trumpalaikis turtas (t. y. 226 388 Eur atsargos, 27 103 Eur per vienus metus gautinos sumos, 218 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų) ir 324 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos. Atsakovės įsipareigojimai sudarė 162 854 Eur sumą. Atsakovės grynasis pelnas 2021 m. gegužės 31 d. duomenimis sudarė 55 977 Eur sumą
17. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės balanse nurodytais duomenimis, todėl nepagrįstai laikė, jog atsakovės turtas sudaro 162 854 Eur sumą. Apeliantės nuomone, atsakovė nepagrįstai atliktusi mokėjimus rangovams už faktiškai atliktus statybos darbus laikė avansu ir šias sumas į balansą įtraukė kaip turtą, o ne kaip atsakovės patirtas veiklos sąnaudas.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant viešojo intereso nulemtų bankroto proceso teisme ypatumų, šiame procese nepraranda reikšmės rungimosi principas, reiškiantis, jog šalys privalo pagrįsti ir įrodyti savo procesinę poziciją. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo įrodyti, kad turto už balanse nurodytą jo vertę, o apeliantė, nurodanti, jog atsakovės atlikti mokėjimai (avansas) neturi būti įskaičiuojami į atsakovės turto masę vertinant mokumą – kad šiais mokėjimais buvo atsiskaityta už atliktus darbus ir jie įtrauktini į atsakovės veiklos sąnaudas, o ne bendrą turto masę.
19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog ji taikė praktiką už darbus mokėti avansu. Atsakovė pateikė į bylą jos vadovo 2020 m. rugsėjo 30 d. elektroninį laišką apeliantės vadovui, kuriame, be kita ko, atsakovės vadovas rašė: „Primename, jog tam, kad netrukdyti užsakovo bei nesukelti finansinių sunkumų rangovui, su įmonės vadovu buvo sutarta, kad piniginės lėšos bus sumokamos avansu ir nepasirašius aukščiau minėtų dokumentų. Iš įmonės UAB „Medvedis“ pusės susitarimas buvo atliktas.“ Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantė buvo nurodžiusi, jog net ir nepriimdama darbų bei PVM sąskaitų faktūrų apmokėti atsakovė atlikdavo avansinius mokėjimus UAB „Varedas“.
20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantei, kad atsakovės atlikti mokėjimai UAB „Litimbera“ ir UAB ,,ESA construction“ taip pat nepagrįstai buhalteriniuose dokumentuose nurodyti kaip avansas. Pasak apeliantės, šiais mokėjimais atsakovė atsiskaitė už atliktus statybos darbus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog tarp atsakovės UAB „Medvedis“ ir minėtų bendrovių šiuo metu vyksta teisminiai ginčai dėl tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-289-1025/2021 ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla
Nr. e2-8415-639/2021). Todėl tarp minėtų šalių vykstant teisminiams ginčams, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad atsakovė nesumokėjo avansų, o minėtos įmonės atliko statybos darbus už kuriuos UAB „Medvedis“ atsiskaitė.
21. Apeliantė, kvestionuodama atsakovės pateiktų buhalterinių duomenų teisingumą, nurodo, kad visos debitorinių įsiskolinimų sumos, kaip abejotinos dėl jų tikrumo ir galimumo išieškoti, pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinamos kritiškai. Su tokiais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad nors apeliantė abejoja atsakovės pateiktu debitorių sąrašu, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog be apeliantės vertinimų ir samprotavimų, teismui nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie būtų pagrindas vertinti, kad šis sąrašas yra suklastotas ir negalima juo remtis.
22. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje ne kartą nurodė, kad dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018).
23. Nustatyta, kad per vienerius metus atsakovės gautinos sumos sudaro 27 103 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės debitoriai UAB „Centrinis parkas“ ir Auris Gintautas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įvykdė savo pinigines prievoles ir atsakovei sumokėjo iš viso 9 800 Eur. Net ir pripažinus, kad kitų debitorių įsipareigojimų atgavimo galimybės yra abejotinus, atsižvelgus į atsakovės turimo kito turto sumą, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog atsakovės balanse nurodyti įsipareigojimai (162 854 Eur) viršija jos turimo turto vertę.
24. Apeliantės teigimu, tikėtina, kad atsakovė neturi 5 816 Eur PVM permokos Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl nėra pagrindo manyti, jog šią sumą atsakovė atgaus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė pateikė įrašą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainės, kuris patvirtina jos teiginius apie grąžintiną PVM, jokių įrodymų, kurie patvirtintų apeliantės abejones dėl šios sumos atgavimo realumo, byloje nėra, todėl sutikti su apeliante apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
25. Apeliantė, kritikuodama atsakovės finansinės atskaitomybės duomenų tikrumą, taip pat nurodo, kad iš atsakovės Paysera sąskaitos išrašo matyti, jog per 1,5 metų laikotarpį atsakovė į savo sąskaitą gavo 428 162,55 Eur ir atliko pavedimus už 424 740,17 Eur sumą. Pasak apeliantės, mokėjimų sumos viršija atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytas gautas ir sumokėtas sumas. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Atsakovės į bylą pateiktas balansas ir pelno nuostolių ataskaita yra už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki
2021 m. gegužės 31 d. (5 mėnesiai), o Paysera sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020 m.
sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 11 d. (18 mėnesių). Kadangi šie dokumentai atspindi skirtingus laikotarpius, nėra pagrindo lyginti šių duomenų ir sutikti su apeliante, kad skirtingi duomenys Paysera sąskaitos išraše ir atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentuose patvirtina apgaulingai tvarkomą atsakovės buhalterinę apskaitą.
26. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys atskleidžia, kad atsakovės veikla yra pelninga, ji vykdo tęstinę didelės apimties veiklą, gauna realias pajamas; atsakovė turi turto, iš kurio gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Paminėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės įsiskolinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; atsakovė turi du darbuotojus.
27. Kaip matyti iš apeliantės procesinių dokumentų, ji atsakovės skolą kildina remdamasi tarp šalių 2020 m. gegužės 27 d. sudaryta Paslaugų sutartimi ir 2020 m. birželio 1 d. sudaryta Rangos sutartimi. Anot apeliantės, ji savo įsipareigojimus pagal minėtas sutartis įvykdė, tačiau atsakovė vengia atsiskaityti – sumokėti likusią 10 902,73 Eur skolą. Tačiau iš atsakovės teismui pateiktų elektroninių susirašinėjimų su apeliante matyti, kad tarp atsakovės ir apeliantės yra kilęs ginčas dėl apeliantės nurodomos atsakovės 10 902,73 Eur skolos, atsakovė nesutinka su apeliantės atliktų darbų mastu ir kokybe, mano, jog apeliantė nepagrįstai reikalauja šios skolos, apeliantės nelaiko savo kreditore, be to, mano, kad mokėdama apeliantei avansu už darbus, kurie turėjo, bet nebuvo atlikti arba buvo atlikti netinkamai, jau yra permokėjusi.
28. Tuomet, kai įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, ginčija pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1094-330/2018). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, šių teismų praktikoje suformuluotų taisyklių pirmosios instancijos teismas būtent ir laikėsi. Nors JANĮ nėra įpareigojimo prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo būtinai inicijuoti skolos priteisimo procesą, tačiau tol, kol įstatyme nustatyta tvarka nėra išspręstas tarp atsakovės ir apeliantės (potencialios kreditorės) iškilęs ginčas dėl atsakovei UAB „Medvedis“ reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumo (nepagrįstumo) ir nėra priimtas įsiteisėjęs teismo (arbitražo) procesinis sprendimas dėl tokio ginčo, negalima
UAB „Varedas“ reiškiamo reikalavimo laikyti neabejotinai pagrįstu ir jį įskaityti į atsakovės
UAB „Medvedis“ pradelstų įsipareigojimų sudėtį.
29. Byloje nustatytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad atsakovė neatitinka nurodytų nemokumo kriterijų, jos turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto, bei pagal pateiktus procesiniuose dokumentuose šalių argumentus, prievolės apeliantei nevykdymas susijęs ne su objektyviu negalėjimu laiku įvykdyti turtinės prievolės, tačiau su tarp šalių kilusiu ginču dėl skirtingo faktinių aplinkybių, susijusių su apeliantę ir atsakovę siejusių sutarčių vykdymu, vertinimo. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutine, kraštutine) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-249/2010). Pagal teismų formuojamą praktiką, bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą savo skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-1297-241/2019).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą
30. Atsakovė prašo skirti apeliantei UAB „Varedas“ 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumos priteisiant UAB „Medvedis“ naudai. Pasak atsakovės, apeliantė, pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atskirąjį skundą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kadangi pirmiausiai turėjo kreiptis į teismą individualaus proceso tvarka ir įrodyti, kad prievolė yra vykdytina ir prašoma suma turėtų būti priteista iš atsakovės
31. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien nepagrįsto pareiškimo ir atskirojo skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nors apeliantės pareiškimas ir atskirasis skundas šiuo atveju laikomi nepagrįstais, tačiau byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių pagrįsti, kad apeliantė nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Apeliantė, kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei, elgėsi tinkamai, neteikė jokių perteklinių, bylos operatyviam ir efektyviam nagrinėjimui trukdančių prašymų, nevilkino bylos proceso. Atsižvelgiant į tai, atsakovės UAB „Medvedis“ prašymas netenkinamas (CPK 95 straipsnio
2 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
34. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovė JANĮ prasme nėra nemoki, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė