Civilinė byla Nr. e2-1112-1097/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17516-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.12; 3.2.4.4; 3.2.4.11

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,

sekretoriaujant Ingridai Žuraitei, Deimenai Krasauskaitei,

vertėjaujant Giedriui Račkauskui,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daroda“ atstovams R. B. ir advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovo Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso atstovams A. C. ir advokatui Sauliui Ženteliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daroda“ ieškinį atsakovui Lietuvos profesinių sąjungų Aljansui dėl tikrovės neatitinkančios informacijos pašalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo už dalykinės reputacijos sugadinimą.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB ,,Daroda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos profesinių sąjungų Aljansui dėl tikrovės neatitinkančios informacijos pašalinimo ir neturtinės žalos už dalykinės reputacijos sugadinimą atlyginimo, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš atsakovo tinklalapio ir Facebook paskyros straipsnius: 2021 m. sausio 11 d. straipsnį „Kenkėjiškas darbdavių elgesys vis sunkiau įrodomas. Darbo migranto iš Tadžikistano istorija“, 2021 m. vasario 12 d. straipsnį „Kas pasirašė kasos išlaidų orderį?“; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 9 000 Eur neturtinei žalai dėl ieškovo dalykinės reputacijos sugadinimo atlyginti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas savo internetiniame tinklalapyje https://aljansas.eu/ bei savo Facebook paskyroje paskelbė du straipsnius, kurie yra šmeižikiški, melagingi, neatitinkantys tikrovės, menkina ir gadina ieškovės UAB „Daroda“ dalykinę reputaciją. Šiuose straipsniuose minimas buvęs atsakovės darbuotojas iš Tadžikistano S. A. (toliau – ir darbuotojas). 2021 m. sausio 11 d. straipsnyje „Kenkėjiškas darbdavių elgesys vis sunkiau įrodomas. Darbo migranto iš Tadžikistano istorija“ yra pateikiama visiškai melaginga ir klaidinanti informacija, menkinanti ieškovės dalykinę reputaciją, jog:

2.1.                      „vairuotojas dėl darbdavio kaltės negalėjo tęsti darbinės veiklos, nes neturėjo laikino leidimo gyventi Lietuvoje“. Darbuotojui 2020 m. rugsėjo 28 d. išduotas užsieniečio leidimas laikinai gyventi Lietuvoje galiojo iki 2022 m. rugsėjo 28 d. Tai patvirtina, kad užsieniečiui (buvusiam darbuotojui) leidimas laikinai gyventi dar ilgai galiojo, todėl užsienietis (buvęs darbuotojas) galėjo susirasti kitą darbą. 

2.2.                      „karantino metu, kai susisiekimas apribotas, grįžti namo būtų labai sunku“, nes teiginys sukuria klaidingą ir nepagrįstą įspūdį, jog būtent dėl ieškovės neva neteisėtų veiksmų užsienietis yra priverstas grįžti namo. Užsieniečio laikinas leidimas gyventi Lietuvoje galiojo iki 2022 m. rugsėjo 28 d., tad užsienietis nebuvo priverstas grįžti namo.

2.3.                      „kad esamas darbdavys anuliuos jo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir jis bus deportuotas iš šalies“, nes darbdavė ieškovė neturi nei teisės, nei įgaliojimų anuliuoti darbuotojo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Visus sprendimus dėl nacionalinės vizos bei dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei panaikinimo priima Migracijos departamentas, o ne darbdavys (ieškovė). Darbdavys teisės aktais yra tik įpareigotas informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties nutraukimą.

2.4.                      „be to, visą laikotarpį, kai migrantas neturėjo su savimi leidimo laikinai gyventi Lietuvoje dokumento originalo, jį galėjo palaikyti nelegalu ir deportuoti iš šalies“. Toks teiginys yra nepagrįstas ir klaidingas, nes nagrinėjamu atveju užsieniečio leidimas gyventi Lietuvoje galiojo iki 2022 m. rugsėjo 28 d., todėl, net ir neturėdamas su savimi originalaus dokumento, užsienietis vis tiek yra laikomas teisėtai gyvenančiu Lietuvoje. Teiginys apie galimą deportavimą neturint originalaus dokumento su savimi klaidina visuomenę, o ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

2.5.                      „vairuotojas į Lietuvą po 5 mėnesių alinančios komandiruotės grįžo 2020 m. spalio 23 dieną“ yra melagingas teiginys. Užsienietis iki grįžimo iš komandiruotės (2020 m. spalio 23 d.)  nebuvo 5 mėnesių komandiruotėje, nes nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo nemokamose atostogose (jo paties prašymu). Taigi, iki 2020 m. spalio 23 d. užsienietis turėjo net 3 savaites atostogų, per kurias galėjo pailsėti nuo darbo. Straipsnyje pateikta informacija yra ne tik melaginga, bet ja siekiama sumenkinti įmonės (ieškovės) dalykinę reputaciją bei sudaryti blogą įspūdį apie pačią bendrovę (ieškovę), jog neva ieškovė netinkamai elgiasi su savo darbuotojais.

2.6.                      teiginiai, kad „tolimųjų reisų vairuotojas migrantas iš Tadžikistano net 14 dienų iš eilės buvo priverstas lankytis įmonės ofise ir maldauti, kad grąžintų jam priklausantį dokumentą. UAB ,,Daroda“ vadovas R. B. vairuotojui asmens dokumento neatidavė piktybiškai. Vairuotojas į Lietuvą po 5 mėnesių alinančios komandiruotės grįžo 2020  m. spalio 23 dieną. Tą pačią dieną jis kreipėsi į įmonės vadovą R. B., kad jam atiduotų asmens dokumentą. Tačiau vadovas liepdavo ateiti ,,rytoj!“ Tai tęsėsi iki gruodžio 6 dienos“ yra visiškai nepagrįsti, nelogiški ir žeminantys ieškovės dalykinę reputaciją. Užsienietis (buvęs darbuotojas) neprašė jam duoti laikino leidimo gyventi Lietuvoje, vietoj to, užsienietis tik parašė 2020 m. spalio 23 d. prašymą dėl nemokamų atostogų. Be to, pats užsienietis parašė prašymą, kad būtų atleistas iš darbo nuo 2020 m. lapkričio 6 d. savo noru. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog tuo metu (2020 m. spalio 23 d.) užsienietis neprašė ieškovės atiduoti jam laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, nes kitu atveju nebūtų ėmęs nei nemokamų atostogų, nei savanoriškai parašęs prašymo išeiti iš darbo. Be to, nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. užsienietis turėjo poilsio dienas. Jeigu jis būtų susipykęs su ieškovės vadovu, tai tokiu atveju nebūtų sutikęs nei su poilsio dienomis, nei būtų ėmęs nemokamų atostogų, o būtų iškart parašęs prašymą išeiti iš darbo. Akivaizdu, jog užsienietis 2020 m. spalio 23 d. neprašė ieškovo, kad atiduotų jam laikiną leidimą gyventi Lietuvoje ir 14 dienų iš eilės nevaikščiojo pas ieškovą. Ieškovė neturėjo jokios priežasties, kodėl turėtų piktybiškai neatiduoti užsieniečiui minėto laikino leidimo gyventi Lietuvoje. Tai, kad ieškovė rūpinosi užsieniečiu, patvirtina aplinkybė, jog ieškovė, kaip darbdavė, padėjo jam gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Pats užsienietis straipsnyje nurodė, jog nemoka kalbos, nežino įstatymų, todėl ieškovė padėjo užsieniečiui. Tiesiog įvyko nesusipratimas ir nesusikalbėjimas: jeigu užsienietis būtų paprašęs grąžinti dokumentą, ieškovas jį būtų iškart grąžinęs, tačiau užsienietis minėto dokumento nepaprašė grąžinti, todėl ieškovės vadovas apie tokį dokumentą pamiršo.

2.7.                      melagingai nurodoma, jog „Piliečiui R. B. (direktoriui) suorganizuotas ,,profilaktinis“ pokalbis bei įspėtas dėl netinkamo elgesio“. Tokio pokalbio nebuvo, o policija konstatavo, jog nėra jokio administracinio nusižengimo ieškovės atžvilgiu. Toks melagingas ir šmeižikiškas teiginys žemina ne tik įmonės (ieškovės) dalykinę reputaciją, bet žemina ir įmonės direktoriaus garbę ir orumą.

2.8.                      nepagrįstai nurodoma, jog „Kauno m. Santakos policijos komisariato vyr. tyrėjos sprendimą Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga skųs. UAB ,,Daroda“ direktoriaus administracinės teisės pažeidimai akivaizdūs“. Nei ieškovė, nei jos direktorius neatliko jokių administracinių nusižengimų ir nebuvo taikyta jokia administracinė nuobauda, o straipsnyje visiškai be įrodymų atsakovas nurodė kategorišką teiginį, jog administracinės teisės pažeidimai akivaizdūs. Tai akivaizdus neetiškas elgesys, kuris menkina ieškovės dalykinę reputaciją.

2.9.                      2021 m. vasario 12 d. straipsnyje „Kas pasirašė kasos išlaidų orderį?“ pateikiama melaginga, šmeižikiška ir ieškovės dalykinę reputaciją menkinanti informacija – teiginys ,,deja, šie pinigai į vairuotojo rankas nepateko“. Tai yra konkretus teiginys, tačiau atsakovas visiškai nepagrindžia ir nepateikia įrodymų, jog pinigai į vairuotojo (užsieniečio, buvusio darbuotojo) rankas nepateko. Be to, užsienietis (buvęs darbuotojas) laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo nemokamose atostogose bei galėjo ateiti į įmonę pasiimti pinigų pagal kasos pajamų orderį. Todėl vien tai, jog kasos pajamų orderis išrašytas 2020 m. rugpjūčio 20 d., kai buvusiam darbuotojui buvo nemokamos atostogos, neįrodo, jog darbuotojas tų pinigų negavo. Ant kasos pajamų orderio yra darbuotojo ranka parašytas tekstas bei parašas, kuris patvirtina, jog darbuotojas pasirašė ir gavo pinigus. Su buvusiu darbuotoju ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi, todėl šis straipsnis yra visiškai nepagrįstas ir gadinantis ieškovės dalykinę reputaciją. Straipsnis parašytas tokiu stiliumi, jog yra pateikiami konkretūs kaltinimai (be jokių įrodymų) ieškovei dokumentų klastojimu.

3.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 9 000 Eur neturtinei žalai dėl dalykinės reputacijos sugadinimo ir melagingos bei visuomenę klaidinančios informacijos paskleidimo atlyginti. Ieškovės teigimu, atsakovas klaidinančią, tikrovės neatitinkančią, šmeižikišką ir ieškovės dalykinę reputaciją menkinančią informaciją pateikė ir skleidė per visuomenės informavimo priemones (Facebook) bei per savo tinklalapį. Tokios melagingos informacijos skleidimas sugadino ieškovės dalykinę reputaciją, sukėlė grėsmę tarpusavio bendradarbiavimui su ieškovės klientais, nes tokie straipsniai griauna pasitikėjimą ieškove. Straipsniuose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista plačiai ir suformavo neigiamą žmonių nuomonę bei vertinimą apie ieškovę. Ieškovė pažymėjo, kad daug metų stengėsi dėl savo reputacijos, ją užsitarnavo gerais darbais, rezultatais, todėl po atsakovo paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos, ieškovei užtruks daug metų vėl atstatyti sugadintą įmonės dalykinę reputaciją.

4.       Atsakovas Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ginčo straipsniuose pateikė aplinkybes, jas aprašė tokiu būdu, remdamasis šaltiniais ir pačiu įvykiu, kurių patikimumu nebuvo ir nėra pagrindo abejoti. Buvo remtasi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro darbuotojos D. G. pateikta informacija apie įvykį, 2020 m. gruodžio 28 d. Kauno apskrities VKP nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylą, 2020 m. gruodžio 11 d. S. A. pareiškimu Migracijos departamentui ir 2020 m. lapkričio 6 d. pareiškimu atsakovui. Be to, dalyje ieškovės nurodomų teiginių yra cituojamas ne atsakovas, o jo informacijos šaltinis – buvęs ieškovės darbuotojas. Atsakovas pateikė informaciją, kad dėl ieškovės veiksmų buvęs darbuotojas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje iš ieškovės atgavo tik įsikišus policijos pareigūnams. Dokumentas darbuotojui grąžintas tik po 14 dienų, o, atgavęs šį leidimą, darbuotojas tą pačią dieną atleistas iš darbo ir prarado pagrindą gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Atsakovas nurodė, kad ieškovės ginčijami teiginiai atitinka tikrovę. Buvęs ieškovės darbuotojas ketino keisti darbdavį, nes jam nemokėtas atlyginimas, todėl ieškovės vadovas sąmoningai sudarė situaciją, kai buvęs darbuotojas fiziškai atgavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo metu, kai buvo išnykę pagrindai jam galioti, tai yra buvo pasibaigę darbo santykiai, kurių pagrindu šis leidimas išduotas. Be galiojančio leidimo, kuris buvo panaikintas mažiau nei po mėnesio, S. A. būtų Lietuvoje nelegaliai, o tai ženkliai apsunkintų jo situaciją ir suvaržytų galimybę bylinėtis su darbdaviu dėl jam priklausančio darbo užmokesčio išieškojimo. Atsakovas taip pat nurodė, kad antrame straipsnyje pagrįstai iškeltas klausimas dėl kasos išlaidų orderio pasirašymo, nes darbuotojo Sodros duomenys rodo nedraudiminį laikotarpį, darbuotojas nurodė pinigų negavęs, o ieškovė nurodo, jog tuo laikotarpiu darbuotojas lankėsi įmonėje, jam mokami pinigai. Dėl to keliami pagrįsti klausimai, kuriuos kelti bei viešinti yra atsakovo pareiga, nes atsakovo, kaip organizacijos, tikslas yra ginti savo narių pažeistas teises.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad darbuotojo laikinas leidimas gyventi Lietuvoje galiojo ir visą tą laiką darbuotojas galėjo tęsti darbinę veiklą. Ieškovė neturi galimybės eliminuoti leidimo gyventi Lietuvoje. Pažymėjo, kad darbuotojui buvo telefonu persiųsta leidimo gyventi Lietuvoje fotonuotrauka, kurios pakanka norint įsidarbinti, nes duomenys apie išduotą leidimą yra elektroninėje Migracijos departamento sistemoje ir fiziškas kortelės neturėjimas nelemia leidimo gyventi Lietuvoje neturėjimo. Darbuotojas buvo priverstas parašyti pareiškimą policijai dėl neva 14 dienų neatiduodamo dokumento, todėl toks veiksmas patvirtina atsakovo, o ne darbuotojo, poziciją. Be to, nėra jokių įrodymų, kad darbuotojas būtų vaikščiojęs į įmonę ir dokumento neatgavęs 14 dienų. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas papildomai paaiškino, kad neapmokamų atostogų metu 2020 m. rugpjūčio 24, 25 d. paprašė darbuotojo pervaryti vilkiką iš Vilniaus į autoservisą Kaune ir tai buvo ne darbo laikas, o darbdavio nurodymas darbuotojui pasiruošti darbui. Po to darbuotojas ilsėjosi, buvo Lietuvoje ir galėjo ateiti tiek pasiimti pinigų, tiek dokumento. Vadovo teigimu, su darbuotoju buvo sudėtinga bendrauti, jis nepatikimas, nepaaiškinęs aplinkybių dingdavo.  

6.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad ginčo straipsniuose išdėstyti teiginiai yra teisingi bei atitinka tikrovę, be to, informacijos šaltinis nėra atsakovas, o dalijimasis informacija nėra draudžiamas. Be to, informacija buvo pagrįsta surinkta medžiaga, atsakovas neturėjo pagrindo netikėti pagalbos prašančiu darbuotoju, t. y. atsakovas rėmėsi šaltiniu ir veikė sąžiningai. Papildomai pažymėjo, kad svetimo dokumento laikymas yra neteisėtas, o įmonės vadovas privalo laikytis įstatymų. Vadovo pareiga buvo užtikrinti dokumento perdavimą darbuotojui. Darbuotojas pažeidžiamas – užsienietis, nemoka kalbos. Kilus konfliktui dėl neatsiskaitymo, taip pat ieškovei neišleidus darbuotojo aplankyti sergančio tėvo, darbuotojas ketino pakeisti darbdavį, tačiau ieškovės vadovas neatidavė tam būtino dokumento 14 dienų. Vadovo žodžiuose atsispindi puikybė ir žeminantis, menkinantis požiūris į darbuotojus užsieniečius, pabrėžiant jų nedėkingumą už neva padarytą gerą iš ieškovės pusės, jų nepatikimumą dėl kitokių religinių įsitikinimų bei kultūros. Straipsnyje aprašyti darbuotojo nuogąstavimai bei baimės buvo pagrįstos, nes, neturėdamas leidimo gyventi Lietuvoje, jis negalėjo įsidarbinti, o neįsidarbinęs – prarado leidimą gyventi Lietuvoje. Policijos nutarime fiksuotas ,,profilaktinis pokalbis“ ir situacija negali žeminti ieškovės reputacijos, nes tai yra įvykęs faktas.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas. 

7.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją (CK 2.24 straipsnio 8 dalis). Taigi, juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas pagal CK 2.24 straipsnį taikomas už tikrovės neatitinkančių duomenų, kurie kenkia juridinio asmens reputacijai, paskleidimą. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, jog tokiais atvejais byloje turi būti nustatyta, kad teiginiai yra faktinio pobūdžio, o ne vertinamieji, ir kad jie gebėjo sukelti žymios žalos ieškovo reputacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013).

8.       Duomenys yra suprantami kaip žinios, informacija ar faktai, kurių tikrumas gali būti patikrinamas įrodinėjimo priemonėse esančiais įrodymais. Duomenimis pagal CK 2.24 straipsnį nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai arba saviraiškos būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006). Teismų praktikoje suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės: žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos ir tikrumo kriterijus. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Ar tam tikri teiginiai yra žinios, informacija, t. y. duomenys CK 2.24 straipsnio prasme, sprendžiama iš visos publikacijos turinio, tikslo, kryptingumo, pavartotų meninės išraiškos formų, sakinių konstrukcijos ir kt. Teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013).

9.       Viešos informacijos rengėjai turi teisę turėti ir skleisti įsitikinimus. Į juos įeina nuomonės, kritika ir kiti saviraiškos būdai. Nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenukrypstant nuo informacijos ir neiškreipiant faktų bei duomenų. Ji grindžiama faktais ir pagrįstais argumentais. Kritika yra asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006). Civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija sumenkinta. Jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs. Ar taikytina teisinė atsakomybė, turi būti sprendžiama pagal tai, ar asmuo, skleisdamas įsitikinimus, buvo sąžiningas – reiškė nuomonę, kurią susidarė pagrįstai ir iš esmės neiškraipydamas jam prieinamos informacijos, paisė kitų asmenų teisių. Turi būti vadovaujamasi proporcingumo principu – turi būti taikomos tokios gynimo priemonės, kurios yra įmanomos pagal įstatymą ir tiek, kiek jų pakanka asmens pažeistai teisei apginti. Viešos informacijos rengėjas gali būti atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu informacija paskleidžiama kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Jeigu nuomonė, komentaras ar vertinimas skleidžiami nesąžiningai, nepagrįstai, neobjektyviai, tai teismas gali svarstyti dėl galimybės atlyginti žalą, jeigu konkrečiu atveju tai būtina asmens pažeistai teisei pakankamai apginti. Taigi, nuomonei taikomi pagrįstumo kriterijai, bet nereikalaujama tiesos ir tikslumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/1999; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006). Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

10.       Saviraiškos laisvė vertinama kaip viena esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų. Teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos turinio aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2012).

11.       Taigi, teiginiai, kuriais, ieškovės teigimu, pažeista jos dalykinė reputacija ir padaryta neturtinė žala, turi būti įvertinti visame ginčo publikacijų kontekste, tekstą vertinant kaip vientisą, o ne atskirus fragmentus izoliuotai. Be to, turi būti įvertinta, kurie iš nurodytų, ieškovės teigimu, jos reputaciją pažeidžiančių teiginių yra laikytini duomenimis CK 2.24 straipsnio prasme, o kurie – nuomone bei subjektyviu vertinimu, nes, kaip minėta, duomenims taikomi atitikties tikrovei kriterijai, o nuomonei – reikalavimas būti pagrįstai ir sąžiningai, tačiau tokio tikrumo nereikalaujama. Taip pat turi būti išskirti ir teksto fragmentai, kurie publikacijose pateikiami cituojant kitą šaltinį, t. y. aiškiai deklaruojant, jog cituojamas kitas asmuo ir pateikiami jo vertinimai.

Dėl 2021 m. sausio 11 d. publikacijos

12.       Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus, nurodė, kad 2021 m. sausio 11 d. straipsnyje „Kenkėjiškas darbdavių elgesys vis sunkiau įrodomas. Darbo migranto iš Tadžikistano istorija“ yra pateikiama melaginga ir klaidinanti informacija, menkinanti ieškovės dalykinę reputaciją. Ieškovės teigimu, jos dalykinę reputaciją pažeidė aštuoni ieškinyje konkrečiai įvardinti teiginiai: 1) „vairuotojas dėl darbdavio kaltės negalėjo tęsti darbinės veiklos, nes neturėjo laikino leidimo gyventi Lietuvoje“ (1 teiginys);

2)       ,,karantino metu, kai susisiekimas apribotas, grįžti namo būtų labai sunku“ (2 teiginys);

3)       „kad esamas darbdavys anuliuos jo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir jis bus deportuotas iš šalies“ (3 teiginys);

4)       „be to, visą laikotarpį, kai migrantas neturėjo su savimi leidimo laikinai gyventi Lietuvoje dokumento originalo, jį galėjo palaikyti nelegalu ir deportuoti iš šalies“ (4 teiginys);

5)       „vairuotojas į Lietuvą po 5 mėnesių alinančios komandiruotės grįžo 2020 spalio 23 dieną“ (5 teiginys);

6)       „tolimųjų reisų vairuotojas migrantas iš Tadžikistano net 14 dienų iš eilės buvo priverstas lankytis įmonės ofise ir maldauti, kad grąžintų jam priklausantį dokumentą. UAB ,,Daroda“ vadovas R. B. vairuotojui asmens dokumento neatidavė piktybiškai. Vairuotojas į Lietuvą po 5 mėnesių alinančios komandiruotės grįžo 2020 spalio 23 dieną. Tą pačią dieną jis kreipėsi į įmonės vadovą R. B., kad jam atiduotų asmens dokumentą. Tačiau vadovas liepdavo ateiti ,,rytoj!“ Tai tęsėsi iki gruodžio 6 dienos“ (6 teiginys);

7)       „Piliečiui R. B. (direktoriui) suorganizuotas ,,profilaktinis“ pokalbis bei įspėtas dėl netinkamo elgesio“ (7 teiginys);

8)       „Kauno m. Santakos policijos komisariato vyr. tyrėjos sprendimą Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga skųs. UAB ,,Daroda“ direktoriaus administracinės teisės pažeidimai akivaizdūs“ (8 teiginys).

13.       Vertinant šiuos teiginius CK 2.24 straipsnio prasme bei atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus tokio pobūdžio bylose reikšmingus informacijos, kuri ieškovo įvardijama kaip pažeidžianti dalykinę reputaciją, vertinimo kriterijus, pirmiausia būtina duomenis, suprantamus kaip žinia, ir kuriems dėl to keliamas atitikties tikrovei reikalavimas, ir nuomonę, kaip vertinimą bei subjektyvų požiūrį, kuriam keliamas reikalavimas būti pakankamai pagrįsta ir sąžininga. Be to, kaip minėta, visas straipsnio tekstas vertintinas kaip vientisas, atsižvelgiant į tai, kurie teiginiai yra formuluojami atsakovo, kaip straipsnio autoriaus, ir kuriais teiginiais yra perpasakojami darbuotojo vertinimai ar teiginiai, atskleidžiant šios informacijos tiesioginį šaltinį.   

14.       Pirma, iš straipsnio struktūros ir turinio analizės matyti, kad dalis teksto yra formuluojama kaip darbuotojo pasakojimas, t. y. tiesiogiai perpasakojama darbuotojo papasakota patirtis, jausmai, baimės. Tekste yra tiesioginės nuorodos į tai, kad pasakojami asmens jausmai (,,darbo migrantas iš Tadžikistano labai pergyveno, nes bijojo“; ,,dirbti Lietuvoje vairuotojas svajojo seniai“, ,,tokiais savo pamąstymais ir karčia patirtimi dalinosi darbo migrantas iš Tadžikistano“. Taigi, skaitytojui iš taip formuluojamo ir pateikiamo teksto yra akivaizdu, jog aprašomi konkretaus asmens subjektyvūs jausmai bei vertinimai. Asmens savijauta negali būti vertinama teiginių atitikties tikrovei aspektu, nes tai labai individualu bei asmeniška. Dėl to 2 teiginys, jog, darbuotojo teigimu, ,,karantino metu, kai susisiekimas apribotas, grįžti namo būtų labai sunku“, ir 3 teiginys, kad darbuotojas ,,pergyveno, nes bijojo, kad esamas darbdavys anuliuos jo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir jis bus deportuotas iš šalies“, nepatenka į CK 2.24 straipsnyje pateiktą duomenų, kuriais gali būti pažeidžiama dalykinė reputacija, apibrėžtį. Pažymėtina, kad iš šių teiginių, 2 teiginys, nors ir yra asmens subjektyvus vertinimas, taip pat atitinka tikrovę – visuotinai žinoma, kad karantino ribojimo metu susisiekimas buvo apsunkintas, tą patvirtina ir atsakovo papildomai pateikti duomenys apie taikytus judėjimo apribojimus paskelbus karantiną (DOK-11361). Be to, iš 2 teiginio konteksto nėra pagrindo suvokti, jog, kaip nurodo ieškovė, teiginiu sukuriamas įspūdis, kad dėl ieškovės veiksmų darbuotojas buvo priverstas grįžti namo. Tekste tokios minties nėra, o, kaip minėta, perteikiama darbuotojo būsena ir nerimas, kai jis, neturėdamas su savimi leidimo gyventi Lietuvoje kortelės, pergyveno dėl galimybių pasilikti šalyje, ypač atsižvelgiant į karantino metu įverstus judėjimo ribojimus.  

15.       Ieškovė plačiai argumentuoja 3 teiginio neatitikį tikrovei, nurodydama, kad ieškovė neturi įgaliojimų anuliuoti darbuotojo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Šie argumentai vertintini kaip spekuliatyvūs. Visų pirma, kaip minėta, šis teiginys tekste perteikiamas išimtinai kaip darbuotojo baimė dėl tam tikros situacijos. Antra, ieškovės atstovai pripažino ir ne kartą teismo posėdžio metu nurodė, jog darbuotojui leidimas gyventi Lietuvoje išduodamas siejant su įsidarbinimu Lietuvos įmonėje. Nėra ginčo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, leidimo gyventi Lietuvoje išdavimas ar panaikinimas iš esmės siejamas su darbo sutartimi. Dėl to, nors formaliai ieškovė, kaip darbdavė, neturi įgaliojimų anuliuoti darbuotojo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau, kaip pripažino ir ieškovė, darbdavys turi pareigą pranešti Migracijos departamentui apie darbo sutarties nutraukimą, o tai lemia, jog, konstatavus prielaidų gauti leidimą gyventi Lietuvoje išnykimą, šis leidimas gali būti panaikinamas. Dėl to pripažintina, kad darbuotojo nerimas šiuo klausimu turėjo pagrindo.  

16.       Antra, kita grupė teiginių, kuriuos ieškovė įvardija kaip pažeidusius jos dalykinę reputaciją, neatitikusius tikrovės, melagingus bei šmeižikiškus, iš esmės yra susiję su aplinkybės, kai darbuotojas su savimi neturi originalaus leidimo gyventi Lietuvoje dokumento, o tik jo nuotrauką telefone, pasekmių vertinimu. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Tadžikistano pilietis S. A. (toliau – ir darbuotojas) dirbo UAB ,,Daroda“ tolimųjų reisų vairuotoju iki 2020 m. lapkričio 6 d. 2020 m. rugsėjo 28 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, galiojęs iki 2022 m. rugsėjo 9 d. 2020 m. spalio 8 d. telefono ekrano kopijos patvirtina, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvoje nuotraukos siųstos S. A..

17.       Su tuo susiję 1 teiginys – ,,vairuotojas dėl darbdavio kaltės negalėjo tęsti darbinės veiklos, nes neturėjo laikino leidimo gyventi Lietuvoje“, ir 4 teiginys – „be to, visą laikotarpį, kai migrantas neturėjo su savimi leidimo laikinai gyventi Lietuvoje dokumento originalo, jį galėjo palaikyti nelegalu ir deportuoti iš šalies“. Ieškovė argumentuoja, kad šie teiginiai neatitinka tikrovės, nes darbuotojui 2020 m. rugsėjo 28 d. išduotas užsieniečio leidimas laikinai gyventi Lietuvoje galiojo iki 2022 m. rugsėjo 28 d., todėl darbuotojas galėjo susirasti kitą darbą. Ieškovės tvirtinimu, teiginiai klaidingi ir nepagrįsti, nes, net ir neturėdamas su savimi originalaus dokumento, darbuotojas vis tiek yra laikomas teisėtai gyvenančiu Lietuvoje, o darbdaviams priimti darbuotoją į darbą pakanka pateikti leidimo gyventi Lietuvoje nuotrauką. Kaip matyti, ieškovės nurodyti 1, 4 teiginiai, iš esmės susiję su išsiskiriančia ieškovės ir atsakovo nuomone dėl to, ar būtina asmeniui fiziškai turėti su savimi leidimą gyventi Lietuvoje patvirtinančią kortelę. Ieškovės nuomone, tai nėra būtina, nes visi duomenys fiksuojami elektroninėse duomenų bazėse ir gali būti patikrinti institucijų, t. y. darbuotojas, su savimi neturėdamas kortelės, nebus laikomas neturinčiu leidimo gyventi Lietuvoje. Atsakovo teigimu, asmuo, neturėdamas kortelės fiziškai su savimi, negali įsidarbinti, ,,jį galėjo palaikyti nelegalu ir deportuoti iš šalies“.

18.       Teismo vertinimu, nurodyti teiginiai nelaikytini tikrovės neatitinkančiais duomenimis CK 2.24 straipsnio prasme, o atsakovo pateikiama nuomonė dėl leidimą gyventi Lietuvoje patvirtinančios kortelės svarbos yra sąžininga ir turi pagrindo. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 24 straipsnyje įtvirtinta, kad leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu; o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad leidime gyventi elektroniniu būdu fiksuojami užsieniečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus. Taigi, nors ieškovė pagrįstai nurodo, kad suteikti leidimai gyventi Lietuvoje yra fiksuojami elektroninėse duomenų bazėse ir gali būti patikrinti, todėl tokį leidimą patvirtinančios kortelės neturėjimas nereiškia asmens neteisėto buvimo Lietuvoje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad leidimą gyventi Lietuvoje patvirtinanti kortelė iš esmės yra asmens dokumentas, jame fiksuojami asmens identifikavimui būtini duomenys, iš kurių ne visus galima nuskaityti iš kortelės nuotraukos. Asmuo turi turėti asmens dokumentą fiziškai, o jo neturėjimas gali sukelti nepatogumų, papildomai įrodinėjant savo tapatybę ar teisę būti šalyje. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad įsidarbinimui Lietuvoje praktiškai pakaktų potencialiems darbdaviams pateikti tik leidimą gyventi Lietuvoje patvirtinančios kortelės fotonuotrauką (CPK 178 straipsnis). Ieškovės teiginiai apie tai, kad ji pati taiko tokią praktiką, nepagrindžia, jog tokia praktika būtų visuotinė. Atsižvelgiant į leidimo gyventi Lietuvoje kortelės statusą kaip asmens dokumento, atsakovo straipsnyje nurodyti teiginiai negali būti laikomi melagingais ar šmeižiančiais ieškovę.

19.       Šiame kontekste ypač atkreiptinas dėmesys ir į tai, apie kokio asmens dokumentą yra kalbama. Darbuotojas – iš užsienio atvykęs, kalbos bei teisinio reglamentavimo nežinantis asmuo, kuriam leidimas gyventi Lietuvoje suteiktas iš esmės darbo sutarties su ieškove pagrindu. Asmens dokumento svarba suvokiama bet kurio minimalų išprusimą turinčio asmens, todėl nesaugumo jausmas ir nerimas tokio dokumento neturint fiziškai vertintinas kaip suprantama ir natūrali asmens reakcija. Dėl to, kaip pagrįstai nurodė atsakovo atstovas, negali būti pripažinti nepagrįstais ar nesąžiningais teiginiai, perteikiantys nesaugiai besijaučiančio, pažeidžiamo asmens būseną. Tokią jo jauseną patvirtina jau pats kreipimosi į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centrą bei atsakovą, kurių darbuotojai neturėjo pagrindo netikėti pagalbos tokiu klausimu prašančio asmens teiginiais. Aplinkybė, kad iš tiesų išduotas leidimas gyventi Lietuvoje egzistuoja nepaisant fiziško kortelės turėjimo ir gali būti patikrinamas institucijų pareigūnams prisijungus prie informacinių bazių, nepaneigia asmens teisės turėti asmens dokumentą fiziškai. Straipsnyje nurodyti teiginiai pripažintini sąžiningai pateikiamais vertinimais, neturinčiais įžeidžiamojo ar šmeižiančio pobūdžio.   

20.       Trečia, ieškovė melagingu įvardija 5 teiginį, kad ,,vairuotojas į Lietuvą po 5 mėnesių alinančios komandiruotės grįžo 2020 m. spalio 23 dieną“. Ieškovės teigimu, darbuotojas nebuvo 5 mėnesių komandiruotėje, o darbo sąlygos nelaikytinos alinančiomis. Ieškovė nurodė, kad iki 2020 m. spalio 23 d. darbuotojas turėjo 3 savaites atostogų, per kurias galėjo pailsėti nuo darbo.

21.       Teismas, vertindamas šiuos straipsnyje pateiktus su darbo sąlygomis susijusius teiginius, atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantys duomenys apie darbuotojo atostogų laikotarpius nėra nuoseklūs, be to, yra duomenų, jog darbuotojo darbo apskaitos žiniaraščiuose nurodytas darbo laikas galimai neatspindi visų laikotarpių, kai darbuotojas vykdė darbdavio užduotis bei veikė jo interesais. Su ieškiniu pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, kad darbuotojas buvo išėjęs nemokamų atostogų nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d.; nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. spalio 30 d., fiksuotas poilsio laikas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. Taip pat ieškovė pateikė darbuotojo prašymus: 2020 m. rugpjūčio 16 d. prašymą išleisti nemokamų atostogų nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.; 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymą išleisti nemokamų atostogų nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d.; 2020 m. spalio 23 d. prašymą išleisti kasmetinių atostogų nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. spalio 30 d.; 2020 m. lapkričio 6 d. prašymą atleisti iš darbo nuo 2020 m. lapkričio 6 d. Taigi, prieštaringi duomenys dėl to, kokiose atostogose – nemokamose ar kasmetinėse – darbuotojas buvo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. spalio 30 d. Iš pateikto 2020 m. rugpjūčio 20 d. kasos išlaidų orderio matyti, kad darbuotojas nemokamų atostogų metu pasirašė orderį. Be to, Lietuvos transporto saugos administracija į bylą pateikė darbuotojo vairuoto automobilio tachografo duomenis, iš kurių matyti, kad darbuotojas vairavo ieškovės vilkiką 2020 m. rugpjūčio 24, 25 d. (DOK-18121), t. y. savo nemokamų atostogų metu. Ieškovės atstovai šios aplinkybės neneigė, o ieškovės vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbuotojas ,,pervarė“ vilkiką į kitą miestą remonto darbams. Vadovo teigimu, tai buvo pasirengimas darbui, kuris neturi būti įskaitomas į darbo laiką. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į atsakovo rašytinius paaiškinimus ir kartu su jais pateikiamus išrašus iš darbuotojo ,,Paysera“ banko sąskaitos su atsiskaitymų istorija, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. darbuotojas už įvairias prekes atsiskaitė įvairiose Europos valstybėse (DOK-11361). Atsakovas paaiškino, kad tolimųjų reisų pervežimų sektoriuje yra įprasta, kad darbuotojai vyksta nuskaityti kitų vairuotojų, esančių komandiruotėse, vairuotojų korteles, kaip reikalauja teisės aktai. Aplinkybę, kad su tokia užduotimi vyko į Europos valstybes, patvirtino liudytoju apklaustas S. A.. Liudytoju apklausiamas S. A. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kas yra nemokamos atostogos, nurodė negirdėjęs tokios sąvokos ir nesuprantantis jos prasmės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į bylą pateikti darbuotojo prašymai dėl atostogų yra parengti spausdinant tekstą kompiuteriu ir paliekant vietą vardui, pavardei bei datoms įrašyti, o S. A. teismo posėdžio metu nurodė teksto nerinkęs ir kompiuterio savo poilsio vietoje neturintis.

22.       Šių detalių visuma leidžia pagrįstai abejoti ieškovės teiginiais dėl realios darbuotojo poilsio trukmės, o kartu sudaro prielaidas laikyti, kad atsakovas turėjo pagrindo tikėti informacijos šaltiniu – darbuotoju, paaiškinančiu darbo laiką bei sąlygas (CPK 185 straipsnis). Tuo tarpu teiginys dėl darbo sąlygų laikymo ,,alinančiomis“ pripažintinas subjektyvaus vertinimo dalyku, ypač atsižvelgiant į tai, jog gyvenimas ir darbas automobilyje nukrypsta nuo didžiajai daliai žmonių įprastų darbo sąlygų. Be to, ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kaip užtikrinamos jos vilkikų vairuotojų darbo sąlygos, kad būtų išspręsti natūraliai su gyvenimu automobilyje susiję nepatogumai. Dėl to ieškovės nurodyto 5 teiginio nėra pagrindo pripažinti melagingu, pateiktu nesąžiningai ar pažeidžiančiu ieškovės reputaciją. 

23.       Ketvirta, ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia grupe teiginių, susijusių su dokumento – leidimo gyventi Lietuvoje kortelės – (ne)atidavimu darbuotojui 14 dienų. Ieškovės teigimu, situaciją lėmė nesusipratimas, todėl 6 teiginys: „tolimųjų reisų vairuotojas migrantas iš Tadžikistano net 14 dienų iš eilės buvo priverstas lankytis įmonės ofise ir maldauti, kad grąžintų jam priklausantį dokumentą. UAB ,,Daroda“ vadovas R. B. vairuotojui asmens dokumento neatidavė piktybiškai. Vairuotojas į Lietuvą po 5 mėnesių alinančios komandiruotės grįžo 2020 m. spalio 23 dieną. Tą pačią dieną jis kreipėsi į įmonės vadovą R. B., kad jam atiduotų asmens dokumentą. Tačiau vadovas liepdavo ateiti ,,rytoj!“ Tai tęsėsi iki gruodžio 6 dienos“; 7 teiginys: „Piliečiui R. B. (direktoriui) suorganizuotas ,,profilaktinis“ pokalbis bei įspėtas dėl netinkamo elgesio“; 8 teiginys: „Kauno m. Santakos policijos komisariato vyr. tyrėjos sprendimą Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga skųs. UAB ,,Daroda“ direktoriaus administracinės teisės pažeidimai akivaizdūs“, yra melagingi, neatitinka tikrovės, žeminantys ieškovės dalykinę reputaciją. Ieškovė nurodo, kad darbuotojas neprašė jam duoti laikino leidimo gyventi Lietuvoje, o parašė 2020 m. spalio 23 d. prašymą dėl nemokamų atostogų. Teigia, kad darbuotojas nevaikščiojo į bendrovės patalpas 14 dienų dėl leidimo atidavimo, be to, ieškovė neturėjo jokios priežasties, kodėl turėtų piktybiškai neatiduoti užsieniečiui minėto dokumento. 

24.       Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

25.       Vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina yra tai, jog ieškovės vadovo ir darbuotojo konfliktinė situacija dėl dokumento grąžinimo buvo, jog darbuotojas bent kelis kartus buvo atėjęs dokumento atsiimti ir jį atgavo tik padedant policijos pareigūnams (CPK 185 straipsnis). Vien aplinkybė, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų administraciniam pažeidimui konstatuoti, nepaneigia kitų įrodymų pagrindu galimos daryti išvados, jog 6 teiginys didele dalimi atitinka buvusią situaciją, o panaudotos literatūrinės išraiškos priemonės bei galimi netikslumai dėl dienų skaičiaus ar kitų detalių nekeičia paties fakto, jog nurodytas įvykis, kai darbuotojas dokumentą atgavo atvykęs su policijos pareigūnais, buvo (CPK 185 straipsnis).

26.       Šią išvadą patvirtina 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 20127133039, liudytojų S. A., D. G., V. S., D. N., D. S. parodymai. Visi šie asmenys patvirtino, kad policijos pareigūnai buvo atvykę ir šio vizito metu dokumentas darbuotojui buvo grąžintas. Įvertinus jau aptartą leidimo gyventi Lietuvoje statusą bei reikšmę, situacija, kai darbuotojui šis dokumentas nėra grąžinamas pirmai progai pasitaikius, tenka darbdavio atsakomybei. Pastebėtina, kad liudytojais apklausti UAB ,,Daroda“ darbuotojai D. N. ir D. S. patvirtino, kad S. A. buvo atvykęs ir ieškojo ieškovės vadovo keletą kartų. Taip pat jie nurodė ir tai, jog iš jų darbo vietos nėra matyti, kas atvyksta į vadovo kabinetą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog darbuotojo atvykimo atvejų buvo ir daugiau, nei matė kitose patalpose buvę darbuotojai.

27.       Šiame kontekste tikslus atvykimų skaičius neturi esminės reikšmės, todėl nurodyti teiginiai vertintini kaip atitinkantys tikrovę ir atsakovo pateikti sąžiningai surinkus informaciją – išklausius darbuotoją S. A., gavus jo rašytinį situacijos paaiškinimą ir pagalbos prašymą, atsižvelgus į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro darbuotojų paaiškinimus, įvertinus nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną turinį. Pažymėtina, kad susidariusi situacija, kai pažeidžiamas asmuo, priklausomas nuo darbdavio, nes pastarojo veikimas lemia leidimo gyventi Lietuvoje išdavimą, paprašo pagalbos atgaunant asmens dokumentą, reikalauja operatyvaus veikimo, todėl proceso metu dalyvavusių asmenų paaiškinimai itin svarbūs situacijai apibūdinti.

28.       Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad 7 teiginyje minimo ,,profilaktinio pokalbio“ nebuvo, o policija konstatavo nesant ieškovės vadovo administracinio nusižengimo, todėl 7 teiginys melagingas bei šmeižikiškas. Kaip minėta, vien aplinkybė, jog nebuvo pritaikyta administracinė nuobauda, nereiškia, kad nebuvo policijos 2020 m. gruodžio 28 d. nutarime nurodytos situacijos ir aplinkybių, kurios aprašytos ginčo teiginiais. Be to, policijos nutarime tiesiogiai nurodyta, kad ,,R. B. pravestas profilaktinis pokalbis, bei įspėtas dėl netinkamo jo elgesio“. Buvus šį pokalbį patvirtino ir liudytojas V. S.

29.       Ieškovė reikalavimą kiltina ir iš 8 teiginio, jog „Kauno m. Santakos policijos komisariato vyr. tyrėjos sprendimą Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga skųs. UAB ,,Daroda“ direktoriaus administracinės teisės pažeidimai akivaizdūs“. Ieškovės teigimu, nei ieškovė, nei jos direktorius neatliko administracinių nusižengimų, o straipsnyje be įrodymų teigiama, jog pažeidimai akivaizdūs. Teismo vertinimu, šis teiginys nėra žinią ar faktą perteikiantis, o atspindi atsakovo poziciją dėl situacijos, kurią atsakovas turi teisę turėti ir tai negali būti laikoma šmeižimu ar melaginga informacija. Kaip matyti, straipsnyje nurodytu teiginiu atsakovas tiesiogiai nurodo savo apsisprendimą skųsti nutarimą, nes, atsakovo nuomone, pažeidimų buvo. Nuomonės dėl situacijos išraiška nelaikytina žeminimu ar šmeižimu.  

Dėl 2021 m. vasario 12 d. publikacijos

30.       Ieškovės teigimu, 2021 m. vasario 12 d. straipsnyje „Kas pasirašė kasos išlaidų orderį?“ pateikiama melaginga, šmeižikiška ir ieškovės dalykinę reputaciją menkinanti informacija, nes teiginys – ,,deja, šie pinigai į vairuotojo rankas nepateko“ – nepagrįstas ir neatitinka tikrovės. Ieškovė nurodė, kad darbuotojas nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo nemokamose atostogose ir galėjo ateiti į įmonę pasiimti pinigus pagal kasos pajamų orderį. Ant kasos pajamų orderio yra darbuotojo ranka parašytas tekstas bei parašas, kuris, ieškovės teigimu, patvirtina, jog pinigai darbuotojo gauti. Su darbuotoju ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi, todėl šis straipsnis yra nepagrįstas ir gadinantis ieškovės dalykinę reputaciją. Be to, straipsnis parašytas tokiu stiliumi, jog yra pateikiami konkretūs kaltinimai įmonei (ieškovei) dokumentų klastojimu.

31.       Iš byloje pateikto nurodytos publikacijos turinio matyti, kad iš esmės tai yra ne tiek straipsnis, kiek žinutė, įrašas tinkle. Yra antraštė: ,,Kas pasirašė kasos išlaidų orderį?“; tekstas: ,,Darbuotojas turi Sodros išrašą, kad jis nedirbo 2020 m. rugpjūčio 17 d. – 2020 m. rugpjūčio 31 d. Bet įmonė pateikia Kasos išlaidų orderį, kad šiam žmogui grynais sumokėjo 2 800 Eur. Deja, šie pinigai į vairuotojo rankas nepateko. Tokių atvejų apstu ne tik šioje įmonėje“; ir pridedamas 2020 m. rugpjūčio 20 d. kasos išlaidų orderio vaizdas, kuriame UAB ,,Daroda“ sumokėjo asmeniui 2 800 Eur; grafoje ,,Gavau“ yra įrašas ranka rusų kalba, kuriame įrašyta suma žodžiais ir parašas.

32.       Toks žinutės turinys leidžia vertinti, kad ja atsakovas siekė iškelti visam verslo sektoriui aktualią problemą ir nurodė faktus: laikotarpiu asmuo nedirbo, tuo laikotarpiu pagal kasos išlaidų orderį darbuotojui išmokėti pinigai; darbuotojas teigia pinigų negavęs. Ieškovė, grįsdama reikalavimą pripažinti žinutę melaginga ir šmeižiančia, nurodo, jog darbuotojas pinigus gavo. Byloje yra pateiktas 2021 m. vasario 3 d. S. A. kreipimasis į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo iš UAB ,,Daroda“. Taigi, atsakovas turėjo pagrindo tikėti darbuotojo teiginiais ir teigti, jog ginčas dėl pinigų (ne)išmokėjimo yra. Įvertinus paties kasos išlaidų orderio turinį nėra pagrindo pripažinti, jog šis dokumentas, šios bylos kontekste, vienareikšmiškai be abejonių patvirtintų realų pinigų išmokėjimą darbuotojui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad darbuotojas yra užsienietis ir nemoka lietuvių kalbos. Kasos išlaidų orderio blankas parengtas lietuvių kalba. Grafoje ,,gavau“ nėra įrašo ranka darbuotojui suprantama kalba, kuris patvirtintų pinigų gavimą (pvz., ,,pinigus gavau“). Yra tik ranka rusų kalba įrašyta suma. Turint galvoje, kad asmuo, pasirašęs orderį, nemoka lietuvių kalbos, o ieškovė nepateikė įrodymų ir nepaaiškino, kaip lietuvių kalbos nemokantiems darbuotojams dokumentai yra verčiami į jiems suprantamą kalbą, atsakovui, kaip ir bet kuriam šias aplinkybes vertinančiam asmeniui, galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl dokumente esančio darbuotojo įrašo atitikties blanke nurodytai jo prasmei apie gautus pinigus. Šias abejones patvirtino liudytoju apklaustas S. A., kuris paaiškino, kad visi pinigai buvo mokami tik pavedimu į kortelę, o jis pasirašydavo už sumas, kurios jam priklauso, ir kurios sumokamos į kortelę. Pastebėtina, kad 2021 m. vasario 24 d. taikos sutartimi darbo byloje Nr. APS-2-2454 S. A. ir UAB ,,Daroda“ susitarė, kad bendrovė sumokės darbuotojui 1 500 Eur kompensacinę išmoką. Taigi, darbo ginčo byloje bendrovė pripažino tam tikrą savo skolą darbuotojui. Nors ieškovė nurodė, kad darbuotojas ir atostogų metu gali atvykti pasiimti pinigų, tačiau įprastai atostogų metu darbuotojas teisėtai nebūna darbo vietoje, o su juo atsiskaitoma prieš atostogas, todėl kasos išlaidų orderis atostogų metų sustiprina abejones dėl atostogų realumo, o kartu patvirtina sąžiningą atsakovo abejonę, kurios išdėstymo ginčo teiginiais nėra pagrindo laikyti dalykinės reputacijos pažeidimu.

33.       Šios išvados nepaneigia ieškovės pateiktas raštas dėl darbo užmokesčio mokėjimo ir grynaisiais pinigais (DOK-62500), nes šios bylos dalykas nėra ieškovės atsiskaitymo su darbuotojais tyrimas, o atsakovo publikacijų įvertinimas CK 2.24 straipsnio aspektu. Kaip minėta, atsakovo straipsnyje išvardintos aplinkybės ir jų pagrindu keliamos abejonės, susijusios su netiksliai tvarkomais dokumentų įrašais, kai lietuvių kalba parengti blankai teikiami pasirašyti lietuvių kalbos nesuprantantiems asmenims, laikytinos sąžiningomis bei pagrįstomis. Taip pat išvadų nepaneigia ieškovės pateikti pokalbių telefonu fragmentai (DOK-53464). Minėta, kad atsakovės galutinio atsiskaitymo su darbuotoju klausimas ir laikas nėra šios bylos nagrinėjimo klausimas, o šiai bylai reikšmingos abejonės dėl atsiskaitymo su darbuotoju įforminimo tinkamumu buvo aptartos kaip sudarančios pagrindą atmesti teiginius dėl atsakovo pateiktų vertinimų nepagrįstumo ar melagingumo.

34.       Papildomai pastebėtina, kad atsakovas nėra profesionalus žurnalistas, o ginčo straipsniai pateikti jo, kaip sektoriaus darbuotojų interesus ginančios organizacijos, kurios vienas iš uždavinių yra išryškinti bei iškelti esančias problemas, internetiniame tinklapyje ir Facebook paskyroje. Į tai turi būti atsižvelgiama, nes asmens tinklapis ar paskyra natūraliai suponuoja, kad juose yra skelbiama asmens pozicija bei nuomonė įvairiais klausimais. Dėl to atsakovo nurodytose publikacijose atpasakota vieno darbuotojo istorija vertintina kaip siekis iškelti sektoriaus problemas, kovoti už pažeidžiamų asmenų teises bei interesus. Nėra pagrindo pripažinti, kad nurodyti teiginiai bei nuomonė apie juos neturėtų pakankamo pagrindimo, būtų teikiama nesąžiningai ar siekiant pažeminti, apšmeižti.

35.       Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį. Asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012). Tačiau šiuo atveju ieškovė nurodytų realų poveikį patvirtinančių duomenų nepateikė, taip pat iš esmės neargumentavo dėl prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio pagrįstumo (CPK 178, 185 straipsnis). Viena el. laiško užklausa neatskleidžia tendencijos ar plačių pasekmių. Atsižvelgiant į teiktus duomenis dėl publikacijas perskaičiusių asmenų skaičių, liudytojos O. Š. paaiškinimus, kurie ieškovės nebuvo paneigti, prašomas žalos atlyginimo dydis akivaizdžiai neatitiktų proporcingumo principo.

36.       Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieškinyje nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidė ieškovės dalykinę reputaciją, o pateikta atsakovo nuomonė būtų išreikšta nesąžiningai ar neturėtų faktinio pagrindimo, dėl to ieškinio reikalavimai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovui iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

38.       Atsakovas prašė atlyginti 500 Eur išlaidų teisinei pagalbai; pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus ir patvirtinimą apie šių išlaidų apmokėjimą (popierinio bylos priedo l. 192, 193). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, atsakovo atstovo rengtų procesinių dokumentų skaičių, dalyvavimą teismo posėdžiuose, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovui iš ieškovės.

39.       Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (15,96 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl valstybei iš ieškovės priteistina 15,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daroda“ ieškinį atsakovui Lietuvos profesinių sąjungų Aljansui dėl tikrovės neatitinkančios informacijos pašalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo už dalykinės reputacijos sugadinimą.

Priteisti atsakovui Lietuvos profesinių sąjungų Aljansui (j. a. k. 300135232) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Daroda“ (j. a. k. 303203674) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Daroda“ (j. a. k. 303203674) 15,96 Eur (penkiolika eurų 96 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rūta Latvelė