Civilinė byla Nr. e2-403-1019/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30874-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.; 2.6.2.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 31 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. M.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Tomui Petkevičiui,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos, delspinigių už statybos rangos darbus priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“.        

Teismas

2023-01-31 teismo posėdžio metu liudytojas G. M. nurodė, kad yra trečiojo asmens (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini) apdailos darbus atliko apie 30 įmonių, viena iš jų yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, ar ieškovė dirbo objekte. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko vieno aukšto (duomenys neskelbtini) kambarių įrengimo darbus (sienų dažymas, laminuota danga ir kt.), tai buvo antro ar trečio aukšto darbai. Buvo defektų, skundų dėl darbų organizavimo, kokybės – san. mazgų grindų plytelių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakinga už kambarių pilnos apdailos darbus. Buvo sisteminiai pasikartojantys defektai, sugadintos medžiagos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė akto, nereikalavo apmokėti už plytelių klijavimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūkumų netaisė. Už trūkumus nebuvo teiktos sąskaitos, nebuvo mokėta. Kiti darbai (dažymas, laminatas) buvo priimti. Buvo taisyti šie defektai: sienų, langų valymas sutvarkytas. Kas pataisoma, buvo pataisyta. Netaisytos sanitariniuose mazguose plytelės, borteliai, neperklijuotos plytelės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsiskaitę su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaitę už viską, kas aktuota. Kas taisė pagal defektinį aktą – nežino. Nežino UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie subrangovus. Už kokybę atsakingas statybos vadovas. Jis dirba objekte nuolatos. Tikrina priduotą darbą. Prieš surašant defektų aktą, dažniausiai vykdo apžiūrą kartu, nežino kaip tąkart. Nekviečia subrangovų. Iki 2021-06-15 greičiausiai buvo žodinių pretenzijų. Sanitarinių mazgų trūkumus taisė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai. Dėl sienų dažymo nėra kiekių nurodyta – jei buvo trūkumai, jie visi pašalinti. Durys nuteptos dėl lubų dažymo. Langų rėmai nutepti dėl sienų. Dažymo darbų eiga – pirmiausia, glaistymas, gruntavimas, dažymas pirmą kartą, antrą kartą dažymas įrengus grindis. Jei darbai nenurodyti aktuose, tokie nebuvo priimti. Jei buvo defektas, bet nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisytas, nebus įrašytas į atliktų darbų aktą.

2023-01-31 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas paaiškino, kad ginčas kilo iš rangos sutarties. Sutarties vykdymo metu ieškovė atliko dalį darbų, pasirašytas aktas Nr. 1 abiejų šalių. Nebuvo nurodyti trūkumai. Atsakovė statybų sektoriaus bendrovė, puikiai išmananti statybų teisę. Jokių pastabų nėra nurodyta. Pateikus ir pasirašius 2021-05-10, ieškovė laukė apmokėjimo, kai priminė apie atsiskaitymą, prasidėjo pretenzijos dėl defektų. Pagal sutartį, defektai turi būti apžiūrimi kartu. Įvertinus trečiojo asmens ir atsakovės aktus, liudytojo parodymus, plytelių klijavimas neperduotas. Didžiosios dalies darbų ieškovė neatliko. Sienų šlifavimas neapima dažymo – ieškovė darė tik dalį darbų. 2021-06-15 langų rėmų sutepimas – nuo dažymo; kampų akrilinimas – dažymo procesas, neatliko tokių darbų ieškovė. Visų sienų dažymas nekokybiškas – neatliko ieškovė. Lubų gruntavimas, dažymas – po 35 d. nurodė, kad yra trūkumai. Durų nutepimas susijęs su lubų dažymu. Neaišku, kiek buvo durų. Durų rėmai nebuvo įskaičiuoti į kainą. Nėra pagrindo nemokėti už lubų dažymą. Nepagrįsta, kad yra trūkumų. Jei būtų, matytųsi priimant darbus, nes tokie defektai akivaizdūs. Sanitariniuose mazguose plytelių klijavimas – priėmė darbus kaip tinkamus. 2021-06-15 defektų aktas kalba apie sienų plyteles. Atsakovė perdavė trečiajam asmeniui (Nr. 1): lubų gruntavimas, sienų dažymas, langų valymas ((duomenys neskelbtini) vnt.) (2021-04-25 jau užaktuoti), bet nesumokėjo ieškovei, sienų glaistymas (duomenys neskelbtini) kv.m. jau perduota trečiajam asmeniui 2021-04-25. Dėl skylių užtaisymo – nekėlė ginčo, kad atlikta. Aktas Nr. 3 – atlikti darbai įgalioto asmens prašymu, nes atsakovė neturėjo pakankamai darbuotojų. Santykiai pablogėjo 2021-06 pradžioje. Iki 2021 m. birželio vidurio atlikti laminato darbai.

2023-01-31 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė atsiliepimo argumentus, papildomai paaiškino, kad 2021-04-13 rangos sutartyje numatyta darbų apimtis. Pareiga atsiskaityti, kai darbai atlikti tinkamai. Ieškovė suabsoliutina Aktą1, kad pasirašė atsakovės darbuotojas. Nepatvirtino darbų kokybės. Pasirašant nebuvo galima patikrinti tokį kiekį darbų. Iki 2021-06-15 buvo reiškiamos pretenzijos ieškovei iš atsakovės. Ieškovė aiškintis realios situacijos neketino, vykdyti 7.2. p. pareigos neketino. Darbus (plytelių klijavimą) didžiausioje apimty atliko ieškovė. Pagal sutartį pagrindinis darbas – dažymas. Atliko ieškovė ir dažymo darbus. Nemato pagrindo mokėti – nekokybiškus darbus patvirtina trečiojo asmens pretenzija. Trūkumus šalino atsakovė. Patvirtino ir liudytojas. Tik neatsiminė dėl sanitarinių mazgų. Ieškovė netaisė trūkumų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo pinigų už plytelių klijavimą, nekelia pretenzijos trečiajam asmeniui. Taisymo sąnaudos didesnės. Sanitarinių mazgų grindų trūkumai akivaizdūs, matomi „plika akimi“. Mato pagrindą nemokėti už nekokybiškus darbus. Trūkumai atskleisti labai greitai. Dėl Akte1nurodytų darbų paaiškino, kad dėl 4, 5 p. ginčo nėra. Dėl sanitarinių mazgų – nekokybiški darbai, patvirtina trečiasis asmuo, negavo užmokesčio iš trečiojo asmens. Ekspertizės nebuvo. Dėl Akto3 paaiškino, kad nėra ginčo, kad darbai atlikti, tačiau ginčas – kas atliko. Darbus buvo pradėjusi ieškovė, bet nutraukė atsakovė, atsakovė atliko savo jėgomis. Nebuvo pagal sutartį tartasi. 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2021 m. vasario 4 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti gipso kartono pertvarų įrengimą, kolonų apsiuvimą objekte, adresu (duomenys neskelbtini), o 2021 m. balandžio 15 d. sudaryta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti vidaus apdailos darbus (vidinių sienų, lubų dažymo, plytelių klijavimo, laminuotos dangos įrengimo darbus) objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 13 d. ieškovė, veikdama kaip subrangovė, ir atsakovė, veikdama kaip užsakovė, sudarė subrangos sutartį Nr. 3 (toliau – ir Subrangos sutartis, Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti sienų, lubų dažymo, plytelių klijavimo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1., 3.1 punktai). Byloje nustatyta, kad 2021 m. gegužės 10 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Atliktų darbų aktą Nr. 1 (toliau – ir Aktas1), kuriame nurodyta, kad ieškovė atlikto sienų glaistymo, šlifavimo, lubų gruntavimo, dažymo, sanitarinių mazgų grindų plytelių klijavimo su nuolydžiu, skylių užtaisymo, langų rėmų gramdymo, valymo darbų už 21 979 Eur. Atitinkamai ieškovė atsakovei pateikė 2021 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sąskaita) 21 979 Eur sumai, kuri pasirašyta abiejų šalių. Taip pat ieškovė atsakovei 2021 m. liepos 22 d. pateikė Atliktų darbų aktą Nr. 3 (toliau – ir Aktas3) už laminato klojimo darbus, kurių vertė 3738 Eur, Pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 3 už 2021 m. liepos mėn. bei 2021 m. liepos 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, atsakovė Akto3 nepasirašė.

Nagrinėjamu atveju ieškovė (subrangovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės skolą, teigdama, kad atsakovė nesumokėjo už tinkamai atliktus ir priimtus statybos darbus. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodė, kad ieškovė reikalauja sumokėti už darbus pagal Aktą1, kurie atlikti nekokybiškai, o Akte3 nurodyti darbai nebuvo numatyti Sutartyje, atsakovė šių darbų neužsakė ir nesutiko, kad ieškovė juos atliktų, todėl sužinojus, kad ieškovė šiuos darbus pradėjo be sutikimo, atsakovė nedelsdama perėmė šiuos darbus iš ieškovės ir pati juo užbaigė.

Pagal bylos duomenis šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant jų ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai.

Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis.). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Pagal Subrangos sutarties sąlygas, reglamentuojančias atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus tvarką, už darbus atsakovė ieškovei sumoka ne vėliau kaip per 35 kalendorines dienas nuo sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Sąskaita išrašoma tik po darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo (Sutarties 6.1, 6.2 punktai). 

Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą užsakovas turi pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatą). Priimdamas darbus, užsakovas turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti, ar perduodami darbai neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal bendrąją taisyklę (jeigu ko kita nenustatyta rangos sutartyje), kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs ar nenurodo priėmimo akte akivaizdžių trūkumų, jis netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalis). Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatymo nustatytais teisių gynimo būdais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Taigi, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2008).

Atsakovė, nesutikdama su reikalavimu priteisti skolą už atliktus apdailos darbus pagal Aktą1, nurodo, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, šią aplinkybę grindžia trečiojo asmens (užsakovo) parengtu 2021 m. birželio 15 d. defektiniu aktu (toliau – ir Defektinis aktas), kuriame nurodyti trūkumai, susiję su plytelių klijavimu, dušo bortelių įrengimu, lubų, sienų dažymu (durys, langų rėmai nutepti dažais). Atsakovės teigimu, trūkumus ji šalino pati (DOK-(duomenys neskelbtini)), o už plytelių klijavimą užsakovė jai nesumokėjo, todėl nėra pagrindo atsiskaityti su ieškove.

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad, priimdama apdailos darbus 2021 m. gegužės 10 d., atsakovė nenustatė akivaizdžių darbų trūkumų, darbus priėmė, o trūkumus nurodė 2021 m. birželio 8 d. Defektų akte, kuriame nurodyta, jog atlikti apdailos (dažymas, plytelių klijavimas WC zonose) darbai neatitinka galiojančių kokybės standartų. 

Pažymėtina, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje. Sprendžiant tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, ji turi būti įvertinta ne tik pagal ją reglamentuojančias sutarties sąlygos, bet ir pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus. Statybos darbų rezultatas turi būti tokios kokybės, kad dėl jos nebūtų kliūčių tinkamai naudoti statinį pagal paskirtį (pavyzdžiui, bet koks apdailos elementas turi būti tokios kokybės, kad įprastai naudojant statinį neišsiskirtų iš statinio apdailos visumos ir negadintų bendrojo statinio ar jo dalies estetinio vaizdo) (Sigitas Mitkus „Statybos darbų kokybės teisiniai aspektai“, Mokslo studija, 2017 m., P. 39).

Pagal 2021 m. gegužės 10 d. Aktą1 buvo perduoti ir priimti šie darbai: 1) sienų glaistymas, šlifavimas ((duomenys neskelbtini) m2); 2) lubų gruntavimas, dažymas ((duomenys neskelbtini) m2); 3) sanitarinių mazgų grindų plytelių klijavimas su nuolydžiu ((duomenys neskelbtini) vnt.); 4) skylių užtaisymas ((duomenys neskelbtini) vnt.); 5) langų rėmų gramdymas, valymas ((duomenys neskelbtini) vnt.). Atsakovė atsisakė apmokėti atliktus minėtus darbus, nes, pasak atsakovės, užsakovas – trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatė trūkumus, kuriuos ištaisė pati atsakovė, o už plytelių klijavimą užsakovas neapmokėjo. Remiantis šalių atstovų paaiškinimais, liudytojo parodymais, atsakovė objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atliko vieno aukšto kambarių įrengimo darbus (liudytojo teigimu, antrame ar trečiame aukšte, ieškovės vadovas R. C. 2022-08-04 parengiamojo teismo posėdžio metu teigė, kad dirbo ketvirtame aukšte). Nustatyta, kad pagal 2021 m. gegužės 14 d. Atliktų darbų aktą Nr. 2 (toliau – Aktas2) buvo perduoti ir priimti šie darbai: 1) (duomenys neskelbtini) esamų lubų dažymas ((duomenys neskelbtini) m2); 2) gipso kartono sienų dažymas viena spalva 2 kartus, įvertintas gruntavimas ir dalinis glaistymas (iki 20 proc. sienų) ((duomenys neskelbtini) m2); 3) papildomi darbai ((duomenys neskelbtini) vnt.) (2022 m. DOK-(duomenys neskelbtini)). Už šiuos darbus atsakovė su ieškove atsiskaitė, ginčo dėl jų nėra. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo už atliktus ir perduotus darbus atsiskaitė su atsakove – darbai objekte, (duomenys neskelbtini) buvo perduoti 2021 m. balandžio 25 d. Atliktų darbų aktu Nr. 1, 2021 m. liepos 22 d. Atliktų darbų aktu Nr. 2, 2021 m. liepos 22 d. Atliktų darbų aktu Nr. 3, atitinkamai išrašytos sąskaitos faktūros (2022 m. DOK-(duomenys neskelbtini)). Trečiasis asmuo, teikdamas atsiliepimą, patvirtino, kad iš atsakovės objekte, (duomenys neskelbtini), priėmė visus statybos rangos darbus, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės atsakovei nereiškė (2022 m. DOK-(duomenys neskelbtini)). Iš pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atliktų darbų aktų matyti, kad plytelių klijavimo darbai neįtraukti į perduodamų darbų sąrašą, už šiuos darbus atsakovė neišrašė sąskaitos-faktūros. Aplinkybę, kad už plytelių klijavimo darbus nebuvo apmokėta atsakovei, patvirtino ir liudytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos projektų vadovas G. M. (2023-01-31 teismo posėdžio garso įrašas).

Vertinant perduotus darbus pagal Aktą1, nustatyta, kad atsakovei vieni perduotų darbų buvo sienų glaistymas ir šlifavimas. Remiantis ieškovo atstovo paaiškinimais, liudytojo parodymais, minėti darbai buvo paruošiamieji darbai dažymui. Atsakovė, nesutikdama apmokėti už nurodytus darbus, teigė, jog užsakovas nustatė šių darbų trūkumus. Kaip matyti iš Defektinio akto, visų patalpų sienų dažymo privedimai prie lubų atlikti nekokybiškai, durys, langų rėmai nutepti dažais, dažant sienas ties skydais neužakrilinti kampai, matosi plyšiai. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Aktu1 sienų dažymo darbai nebuvo perduoti. Pažymėtina, kad sienų dažymo darbai buvo perduoti Aktu2, dėl kurio ginčo nėra (pagal šį aktą atsakovė su ieškove atsiskaitė). Be to, kaip matyti iš Atliktų darbų aktų Nr. 1 ir Nr. 3, atsakovė užsakovei perdavė sienų dažymo darbus, už kuriuos su atsakove buvo atsiskaityta. Byloje nėra įrodymų, kad sienų glaistymo, šlifavimo darbai atlikti nekokybiškai (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovė nepagrįstai atsisako apmokėti už šiuos darbus.

Sprendžiant dėl lubų gruntavimo ir dažymo darbų nustatyta, kad užsakovei Atliktų darbų aktais Nr. 1 ir Nr. 3 buvo perduoti lubų dažymo darbai. Nors atsakovė, nesutikdama apmokėti už atliktus lubų dažymo darbus, remiasi Defektiniu aktu, tačiau jame nėra nustatyta, kad lubų gruntavimo ir dažymo darbai atlikti nekokybiškai. Defektiniame akte nurodoma, kad netvarkingi padažymai aplink dūmų detektorius ir lubų pažeidimo vietose, tačiau neaišku, kokio masto šie trūkumai (kokio ploto lubos, kiek dūmų detektorių apdažyta netvarkingai ir pan.). Įvertinus tai, kad Defektiniame akte nėra duomenų, jog visų lubų gruntavimo, dažymo darbai atlikti netinkamai, nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad lubų gruntavimas ir dažymas atliktas nekokybiškai, teismas atsakovės argumentus, kad šie darbai atlikti nekokybiškai, vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

Vertinant Akte1 nurodytus darbus - skylių užtaisymas ir langų rėmų gramdymas, valymas, pažymėtina, kad jokių šių atliktų darbų trūkumų nėra nurodyta Defektiniame akte, be to, atsakovės atstovas teismo posėdžio teigė, kad dėl šių darbų kokybės ginčo nėra. Kaip matyti iš Atliktų darbų akto Nr. 1, langų rėmų gramdymo ir valymo darbai perduoti trečiajam asmeniui. Taigi darytina išvada, kad atsakovė nepagrįstai atsisako apmokėti už šiuos atliktus ir perduotus darbus.

Sprendžiant dėl sanitarinių mazgų grindų plytelių klijavimo su nuolydžiu darbų atlikimo, nustatyta, kad šiuos darbus atliko ieškovė. Defektiniame akte nurodyta, jog plytelių nuolydžiai ties trapais suformuoti ne pagal nurodytą plytelių išdėstymo schemą, plytelės ties trapais suklijuotos nelygiai ir nekokybiškai, neišlaikyta kvadrato formos anga trapo dangteliams, angos klozetų pajungimui išpjautos netvarkingai ir per didelės, išmuštos sienos plytelės suklijuotos kreivai, siūlės užglaistytos plytelių klijais, kampai neužsilikoninti, dušo borteliai įrengti panaudojat plastikinius kampus, reikalavimas buvo visur naudoti aliumininius kampus, visų dušų grindys suklijuotos nekokybiškai, nesuvestos gretimos plytelės, peraukštimus bandyta lyginti nušlifuojant plytelių kraštus. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, pagal kokią plytelių išdėstymo schemą jos turėjo būti suklijuotos, todėl nėra galimybės vertinti, ar plytelės suklijuotos pagal reikalavimus. Be to, nėra duomenų, kad ieškovė atliko dušo bortelių įrengimo darbus, sienų plytelių klijavimo darbus -ieškovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovė šių darbų neatliko, atsakovė priešingų duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nors liudytojas nurodė, kad trūkumai buvo sisteminiai, tačiau iš pateikto Defektinio akto nėra aišku, ar visose sanitarinių mazgu patalpose buvo defektai. Iš Defektiniame akte pateiktų nuotraukų matyti, kad angos trapo dangteliams (3) išpjautos nelygiai, tačiau iš pateiktų duomenų nėra galimybės vertinti, ar plytelės suklijuotos nelygiai, juolab nėra pagrindo daryti išvadą, kad visų sanitarinių mazgų grindų plytelių klijavimo su nuolydžiu darbai atlikti nekokybiškai. 

Atsakovės teigimu, dėl darbų apimties atsakovės darbuotojai neturėjo galimybės apžiūrėti objekto ir įvertinti priimamų darbų, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ginčo šalys yra verslininkai, turi patirtį statybos versle, dėl šių aplinkybių šalių atstovai remdamiesi savo verslo patirtimi galėjo nustatyti vizualiai atsakovės nurodytus ieškovės darbo trūkumus, jeigu tokie trūkumai buvo ir juos tinkamai įforminti rangos darbų priėmimo-perdavimo aktuose. Darbo priėmimas visada apima vizualią darbų rezultato apžiūrą. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyti trūkumai negali būti priskirti paslėptiems trūkumams, nes visi paminėti trūkumai galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus. Be to, vertinant atsakovės motyvus dėl ieškovės atliktų darbų kokybės ir trūkumų nustatymo yra reikšminga tai, kad atsakovė darbų priėmimo metu privalėjo elgtis rūpestingai, todėl nustačius darbų trūkumus, atsakovė privalėjo juos užfiksuoti darbų priėmimo–perdavimo dokumentuose. Atsakovė elgėsi neatsakingai, todėl privalo priimti visus tokio elgesio padarinius. 

Pagal Sutarties 7.2 punktą, pastebėjus atliktų darbų defektus, dalyvaujant rangovo įgaliotam atstovui, surašomas atitinkamas defektinis aktas. Aktą pasirašo užsakovas ir rangovo įgalioti atstovai. Rangovui nepripažinus defektų ar jam neatvykus surašyti defektinio akto, užsakovas gali atlikti nepriklausomą darbų kokybės ekspertizę. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2021-06-08 surašė Defektų aktą, kuriame defektai nurodyti abstrakčiai. Ieškovė su defektų aktu nesutiko. Atsisakydama apmokėti ieškovės pateiktą sąskaitą faktūrą atsakovė rėmėsi trečiojo asmens ir atsakovės atstovų pasirašytu Defektiniu aktu. Kaip matyti iš šalių elektroninio susirašinėjimo, atsakovė 2021-06-10 elektroniniu laišku kvietė ieškovės atstovus 2021-06-10 atvykti defektų apžiūrai. Bylos duomenimis, ieškovės atstovai į apžiūrą nevyko, darbų kokybės ekspertizė nebuvo atlikta.

Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, rašytinių įrodymų, teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės perduoti apdailos darbai pagal Aktą1 atlikti nekokybiškai, todėl ji nepagrįstai atsisako apmokėti už atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti 21 979 Eur skolą už atliktus darbus pagal Aktą1 yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178, 185 straipsnis).

Dėl reikalavimo priteisti 3738 Eur už papildomus darbus.

Ieškovė prašo taip pat priteisti 3738 Eur už laminato klojimo darbus pagal Aktą3. Atsakovė, nesutikdama su šiuo reikalavimu, teigė, kad laminato klojimo darbai tarp šalių sudarytoje Sutartyje nebuvo numatyti, atsakovei sužinojus, kad ieškovė šiuos darbus pradėjo be ieškovės žinios ir sutikimo, atsakovė nedelsdama perėmė iš ieškovės minėtus darbus ir pati juos užbaigė.

Nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2021-07-22 pateikė Atliktų darbų aktą Nr. 3 už liepos mėn. atliktus apdailos darbus (laminato klojimo darbai, (duomenys neskelbtini) m2), kurių vertė 3738 Eur, Pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 3 už 2021 m. liepos mėn., atitinkamai pateikė 2021-07-22 PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, atsakovė Akto3 nepasirašė, pateiktos sąskaitos faktūros neapmokėjo. Byloje kilo ginčas, ar šalys buvo susitarusios dėl papildomų darbų statybos objekte atlikimo.

Ieškovės atstovės teigimu, atlikti laminato klojimo darbus pavedė atsakovės įgaliotas atstovas. Pasak atsakovės, ieškovė šiuos darbus pradėjo be atsakovės pavedimo ir sutikimo, o trečiajam asmeniui perduotus laminato klojimo darbus atlikto pati atsakovė. Pažymėtina, kad Sutartimi subrangovė (ieškovė) įsipareigojo atlikti atsakovei darbus šioje Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, o atsakovė įsipareigojo priimti ir mokėti už atliktus darbus Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 2 p.). Sutarties 1.1 punkte nustatyta, kad darbai be apribojimų apima ieškovės atliekamus statybos darbus – sienų, lubų dažymo, plytelių klijavimo darbus. Pagal Sutarties nuostatas šalys nesusitarė dėl laminato klojimo darbų objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 13.2 punktą Sutartis gali būti pakeista ir (ar) papildyta abiejų šalių rašytiniu susitarimu. Rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo.

Pažymėtina, kad papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo tvarka nustatyta tiek bendrosiose rangos (CK 6.653 straipsnio 4 dalis), tiek specialiosiose statybos rangos (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys) teisinius santykius reglamentuojančiose normose. Rangovas turi teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus daugiau nei sutartyje nustatyta darbų kaina tik tokiu atveju, kai yra suderinta abiejų šalių valia, kad atlikti darbai yra papildomi (sutartyje nenumatyti ar į kainos apskaičiavimus neįtraukti ir negalėję būti protingai numatyti), tačiau būtini sutarčiai įvykdyti (statiniui pastatyti, rekonstruoti ir pan.), be to, suderinta šalių valia dėl tokių darbų kainos. Šių klausimų rangovas negali nuspręsti vienašališkai, be užsakovo sutikimo (išskyrus CK 6.684 straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį), ir reikalauti apmokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2012).

Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; kt.). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Ieškovė reikalavimą priteisti 3738 Eur už laminato klojimo darbus grindė jos pačios parengtu ir pasirašytu Aktu3. Ieškovės nurodomų aplinkybių dėl atsakovės pavedimo atlikti papildomus darbus ir tai, kad ieškovė atliko (duomenys neskelbtini) m2 laminato klojimo darbų, išskyrus ieškovės paaiškinimus, nepagrindžia jokie kiti įrodymai. Be to, byloje nėra įrodymų, dėl kokios kainos, dėl kokio darbų kiekio buvo tartasi (CPK 12, 178 straipsniai).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, kad atsakovė su ieškove susitarė dėl laminato klojimo darbų atlikimo ir kad juos atliko ieškovė (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3738 Eur už laminato klojimo darbus, nurodytus Akte, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl netesybų priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti 722,08 Eur delspinigių (663,77 Eur pagal Aktą1 (0,02 proc. x 151 dienos) ir 58,31 Eur pagal Aktą3 (0,02 proc. x 78 dienos)).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatą netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Nagrinėjamu atveju, Sutarties 6.5 p. nustatyta, kad, jeigu mokėjimas negaunamas per Sutarties 6.2 p. nustatytą terminą (ne vėliau kaip per 35 kalendorines dienas nuo sąskaitos-faktūros gavimo dienos), ieškovė kreipiasi į atsakovę su reikalavimu apmokėti sąskaitą per 7 kalendorines dienas. Jei sutarta suma nebus pervesta per įspėjimo terminą, ieškovė turi teisę apskaičiuoti 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną.

Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad atsakovė neįvykdė savo prievolės laiku atsiskaityti pagal Aktą1 ir pateiktą 2021-05-10 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 663,77 Eur dydžio delspinigius (už pradelstą 151 dieną) yra pagrįstas, todėl tenkintinas. 

Atmetus reikalavimą priteisti 3738 Eur už laminato klojimo darbus, nurodytus Akte3, netenkintinas ir reikalavimas priteisti už šią sumą delspinigius.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi nagrinėjamu atveju abi šalys yra verslininkai, jų sudarytas sandoris yra komercinio pobūdžio, todėl jam yra taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Remiantis įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma yra 0 proc. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 8 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos 22 642,77 Eur (21 979 Eur + 663,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

Ieškovė byloje sumokėjo 595 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl patirtų atstovavimo išlaidų.

Atsakovė byloje patyrė 7595,78 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (už konsultacijas, atsiliepimo, kitų procesinių dokumentų parengimą, pasiruošimą ir atstovavimą parengiamuosiuose, teismo posėdžiuose).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, trukmę, teismas daro išvadą, kad atsakovės nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. 86 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 511,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovei priteistina 1063,41 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš ieškovės atsakovei priteisia 551,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 113,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovės valstybei priteistina 15,89 Eur, iš atsakovės valstybei priteistina 97,63 Eur (CPK 92, 96 straipsniai, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2)).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 21 979 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) skolos, 663,77 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus 77 ct) delspinigių, 8 (aštuonių) proc. metines palūkanas už priteistą sumą (22 642,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 551,71 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 15,89 Eur (penkiolika eurų 89 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 97,63 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 63 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Išaiškinti šalims, kad valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                      Jurgita Rimeikienė