Civilinė byla Nr. e2-107-514/2020
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00530-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.11.2; 3.2.6.1; 3.1.7.11
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 4 d.
Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,
sekretoriaujant Vilmai Grosienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams D. M., adv. E. A., M. L.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams R. A., R. S., V. D., adv. L. S.,
trečiojo asmens viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui V. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimo (priėmimo mokesčio indeksavimo) ir pagal uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimo (priėmimo mokesčio indeksavimo), tretieji asmenys uždarosios akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ patikslintu ieškiniu prašė pakeisti 2013 m. liepos 12 d. sudarytą Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. yra taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 39,99 Eur/t; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ūkio subjektų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį (toliau – Teikėjas) ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 12 d. sudarė Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Šia sutartimi Teikėjas įsipareigojo tinkamai atlikti komunalinių atliekų apdorojimą, užtikrinant sutarties 2.2. punkte nurodytas sąlygas, o atsakovė (Užsakovas) įsipareigojo mokėti Teikėjui už tinkamai teikiamas paslaugas Sutartyje numatytą atlyginimą. Sutarties 10.2. punktu šalys susitarė, kad paslaugų kaina bus skaičiuojama pagal formulę, kuri susieta su komunalinių atliekų kiekiais ir priėmimo mokesčio dydžiu, nurodytu Teikėjo pateiktame pasiūlyme. Ieškovės pateiktame 2012 m. liepos 7 d. Teikėjo pasiūlyme nurodytas priėmimo mokestis – 26,65 Eur/t be PVM. Sutarties 10.10. punktu šalys susitarė, kad priėmimo mokestis bus indeksuojamas pagal indeksavimo metodiką, nustatytą sutarties priede Nr. 6 (toliau – Indeksavimo metodika). Indeksavimas atliekamas ne dažniau kaip kartą per metus ir priėmimo mokesčio pakeitimas įforminamas papildomu susitarimu prie sutarties (metodikos 3.6 punktas).
Ieškovė nustačiusi, kad atsirado Indeksavimo metodikoje nurodyti pagrindai taikyti indeksavimą ir perskaičiuoti mokestį pagal Indeksavimo metodikoje nustatytą tvarką, 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė atsakovei prašymą Nr. S-156 dėl paslaugų kainos indeksavimo nuo 2018 m. gruodžio 1 d. Negavusi jokio atsakymo iš atsakovės, ieškovė pakartotinai 2019 m. sausio 29 d. raštu „Dėl paslaugų kainos indeksavimo“ Nr. S-18 kreipėsi į atsakovę ir pakvietė ją 2019 m. sausio 31 d. atvykti pasirašyti papildomą susitarimą dėl priėmimo mokesčio indeksavimo ir perskaičiuoto 39,59 Eur mokesčio dydžio nustatymo pagal pridėtą paslaugų kainos indeksavimo apskaičiavimą. Ieškovė 2019 m. sausio 29 d. raštu informavo atsakovę, kad atsakovei neatvykus pasirašyti susitarimo, ieškovė nuo 2019 m. sausio 1 d. pradės taikyti naują pagal sutarties nuostatas indeksuotą priėmimo mokesčio dydį.
Ieškovė nuo 2019 m. sausio 1 d. taikytiną indeksuotą priėmimo mokestį apskaičiavo pagal Indeksavimo metodiką, jos nuostatas taikydama ir aiškindama analogiškai, kaip ir apskaičiuodama nuo 2017 m. gruodžio 1 d. taikytiną indeksuotą priėmimo mokesčio dydį, kurį įsiteisėjusiu 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu patvirtino Plungės apylinkės teismas (civ. b. Nr. e2-615-1024/2018). Nepaisant to, atsakovė nesutiko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuotu indeksuoto priėmimo mokesčio dydžiu ir siūlė nuo 2018 m. gruodžio 1 d. nustatyti 30,85 Eur/t mokestį. Atsakovės 2019 m. sausio 30 d. raštu pateiktas siūlymas dėl indeksuoto mokesčio dydžio buvo nepagrįstas, siūlomas mokesčio indeksavimo apskaičiavimas neteisingas ir atliktas ne pagal Indeksavimo metodiką. Kadangi atsakovė nepagrįstai vengė pasirašyti susitarimą dėl mokesčio indeksavimo pagal sutartyje nustatytą Indeksavimo metodiką ir vilkino priėmimo mokesčio indeksavimo procesą, ieškovė nuo 2019 m. sausio 1 d. pradėjo taikyti 2019 m. sausio 29 d. rašte Nr. S-18 nurodytą pagal Indeksavimo metodiką apskaičiuotą priėmimo mokesčio dydį ir 2019 m. vasario 9 d. atsakovei pateikė 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje paslaugų kaina apskaičiuota taikant 39,59 Eur dydžio priėmimo mokestį. Atsakovė 2019 m. vasario 14 d. raštu Nr. S-94 atsisakė priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą sąskaitą faktūrą, motyvuodama tuo, kad šalys nėra pasirašiusios sutarties pakeitimo ar papildymo, susijusio su priėmimo mokesčio pakeitimu bei paprašė ieškovės paaiškinti tam tikrus ieškovės atlikto mokesčio indeksavimo apskaičiavimo momentus, su kuriais atsakovė nesutinka. Ieškovė 2019 m. vasario 19 d. raštu pateikė atsakovei detalų paaiškinimą bei papildomai pagrindė ieškovės atlikto priėmimo mokesčio indeksavimo atitikimą sutartimi patvirtintos Indeksavimo metodikos nustatytai tvarkai ir sąlygoms. Tačiau atsakovė 2019 m. vasario 22 d. raštu ir toliau nesutiko su ieškovės atliktu Priėmimo mokesčio indeksavimu ir perskaičiavimu, t. y . nesutiko su ieškovės taikyta 3,7 dydžio SVKI (suderinto vartotojų kainų indekso) reikšme, teigdama, kad turėjo būti taikoma 2,5 SVKI reikšmė. Taip pat atsakovė kėlė klausimą dėl matematinio sudėties veiksmo atlikimo, apskaičiuojant paslaugų kainos indeksavimą dėl atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimo. Atsakovei neatvykus pasirašyti papildomo susitarimo dėl priėmimo mokesčio indeksavimo ir toliau nepagrįstai atsisakant pakeisti priėmimo mokesčio dydį pagal ieškovės atliktą indeksavimą (nustatyti 39,59 Eur/t priėmimo mokesčio dydį) ir vengiant pasirašyti atitinkamus sutarties pakeitimus dėl pagal sutartį apskaičiuoto indeksuoto mokesčio dydžio, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.223 straipsniu, teismine tvarka siekia pakeisti sutarties sąlygas, nustatant priėmimo mokesčio dydį, taikytiną nuo 2019 m. sausio 1 d.
Ieškovė, remdamasi bylos nagrinėjimo metu į bylą trečiuoju asmeniu įtraukto Indeksavimo metodikos rengėjo – trečiojo asmens VšĮ „(duomenys neskelbtini)" atsiliepimu bei prie jo pridėtu Indeksavimo metodikos pavyzdžiu su papildomais paaiškinimais, pakoregavo savo skaičiavimus ir tokiu būdu buvo nustatyta, kad pagal sutarties sąlygas indeksuoto Priėmimo mokesčio dydis sudaro 39,99 Eur/t, kuris taikytinas nuo 2019 m. sausio 1 d. dienos.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad ieškovės perdirbtos ar kitaip apdorotos atliekos 2018 m. iš visų atliekų kiekio sudaro 62,69 ?, todėl ieškovė yra įvykdžiusi Sutarties sąlygas dėl komunalinių atliekų perdirbimo ( 2.2.2, 2.2.3 p.). Paaiškino, kad po mechaninio mišrių komunalinių atliekų apdorojimo gauta stabilizuota masė kaip stabilatas, atitinkantis 2012 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-778 „Dėl reikalavimų techninių komposto, techninio raugo ir stabilato kokybei naudojimui patvirtinimo“ nustatytus parametrus perduodamas atsakovei. Perduodant stabilatą atsakovei, pateikiamos deklaracijos dėl stabilato kokybės kartu su tyrimų protokolais, patvirtinančiais, kad stabilizuota masė atitinka stabilatui keliamus parametrus, todėl perduotoji medžiaga nėra atlieka. 2016 m. birželio 22 d. susitarimu šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad po mechaninio biologinio komunalinių atliekų apdorojimo gauta medžiaga – stabilatas – ieškovės yra perduodamas atsakovei sąvartyno kaupo teritorijos perdengimui. Sutarties 10.3 p. šalys susitarė, kad „inertines medžiagas ir Techninį kompostą ir/ar Techninį raugą ir/ar Stabilatą <...> išskirtas iš komunalinių atliekų, Teikėjas turi teisę perduoti Užsakovui netaikant šalinimo mokesčio. Šio susitarimo tikslais atsakovė yra įsipareigojusi priimti ieškovės pagamintą stabilatą, Per 2018 m. buvo pagaminta ir perduota 13 454.410 t stabilato, atsakovė jokių pretenzijų dėl stabilato kokybės pretenzijų nereiškė, kas rodo, kad atsakovė perduotą medžiagą laikė kaip tinkamai apdorotą atlieką, už perduotą stabilato kiekį sumokėdama. Atkreipė dėmesį, kad pagal Sutarties 7.2 p. atsakovė turi teisę kontroliuoti, kaip ieškovė vykdo sutartinius įsipareigojimus, todėl nustačiusi, kad perduota medžiaga (stabilatas) neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų, turėjo reikalauti neatitikimus nedelsiant pašalinti, tačiau jokių pretenzijų iki ginčo nagrinėjimo teisme dėl perduotos medžiagos kokybės neturėjo. Pažymėjo, kad pagal technologinį procesą ieškovė neturi galimybės pagaminti kitų medžiagų nei stabilatas.
Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti, kadangi ieškovė nėra įgijusi teisės į priėmimo mokesčio indeksavimą, be to, skaičiavimuose ieškovė naudoja Indeksavimo metodikoje nenumatytas reikšmes, Metodika yra parengta netinkamai, todėl prašomas pakeisti priėmimo mokestis yra paskaičiuotas neteisingai.
Pasisakydama dėl ieškovės teisės į priėmimo mokesčio indeksavimą atkreipė dėmesį į tarp šalių sudarytos sutarties 10.10 p., kuriame numatyta, kad ieškovė teisę indeksuoti priėmimo mokestį įgyja tik tokiu atveju, jeigu įvykdė sutarties 2.2 p. nurodytas sąlygas. Sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad ieškovė, vykdydama ginčo sutartį, privalo: užtikrinti, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. sąvartyno kaupo teritorijoje šalinamos biologiškai skaidžios komunalinės atliekos sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus nuo 2000 metų Telšių regione susidariusio kiekio biologiškai skaidžių komunalinių atliekų, t. y. ne daugiau kaip 8 600 tonų per metus ( toliau – 1 indeksavimo sąlyga); užtikrina ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų tvarkymo regiono ar regionų grupės teritorijoje susidarančių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų perdirbimą ir (ar) kitokį naudojimą (toliau - 2 indeksavimo sąlyga); užtikrinti ne mažiau kaip 50 procentų regiono ar regionų grupės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų perdirbimą ir (ar) kitokį panaudojimą (toliau - 3 indeksavimo sąlyga). Ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad įvykdė visas 2.2. p. numatytas sąlygas, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė.
Atsakovė, atlikusi ieškovės pateiktų ataskaitų apie komunalinių atliekų apdorojimą kiekvienais metais analizę, padarė išvadą, kad ieškovė nėra įvykdžiusi privalomos trečios sąlygos, tam, kad įgytų teisę indeksuoti priėmimo mokestį. Ieškovė, prisiimdama trečios indeksavimo sąlygos įgyvendinimą, įsipareigojo užtikrinti, kad ne mažiau kaip 50 procentų Telšių regione susidarančių komunalinių atliekų bus perdirbamos ir (ar) kitaip panaudojamos. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 punktas atliekų perdirbimą apibūdina kaip atliekų naudojimo veiklą, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas. To paties įstatymo 2 straipsnio 11 punktas atliekų naudojimo veiklą apibūdina kaip veiklą, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau - Aplinkos ministerija). Pagal paminėtą teisinį reguliavimą darė išvadą, kad ieškovė, siekdama įrodyti, kad įvykdė 3 indeksavimo sąlygą, privalo pateikti duomenis, iš kurių būtų matoma, kad ne mažiau kaip 50 procentų Telšių regione surinktų komunalinių atliekų buvo perdirbtos arba kitaip panaudotos. Iš ieškovės atsakovei pateiktos 2018 m. perdirbtų ar/ir kitaip panaudotų mišrių komunalinių atliekų ataskaitos matyti, kad iš viso 32 354, 08 tonų per metus gautų komunalinių atliekų ieškovė panaudojo ar perdirbo tik 5 775,573 tonų atliekų, kas sudaro 17,86 procento, t. y. 3 indeksavimo sąlyga nebuvo įgyvendinta, todėl ieškovė neturi teisės į priėmimo mokesčio indeksavimą. Dėl šios priežasties ieškovės ieškinys dėl priėmimo mokesčio indeksavimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Tuo atveju, jeigu teismas vis dėl to pripažintų, kad ieškovė turi teisę į priėmimo mokesčio indeksavimą pagal sudarytos sutarties esmę bei turinį, atsakovės skaičiavimu indeksuotas priėmimo mokestis turėtų sudaryti ne 39,99 Eur/t, bet 35,31 Eur/t. Pažymėjo, kad specialistei tyrimo išvadoje konstatavus, kad Indeksavimo metodika parengta netinkamai ir remiantis ja nėra galimybės vienareikšmiškai perskaičiuoti priėmimo mokestį, darė išvadą, kad sutarties tekstas (Indeksavimo metodika) nėra aiškus, todėl siūlė indeksuoti tas priėmimo mokesčio dalis, kurių dydis kinta nepriklausomai nuo ieškovės valios. Tokiomis priėmimo mokesčio dalimis atsakovė laikė pasikeitusį pridėtinės vertės mokesčio dydį (2 punktas), pasikeitusį vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio indeksą (4.1. punktas), pasikeitusį vartotojų kainų indeksą (4.2. punktas), pasikeitusią atliekų morfologiją (sudėtį) (5 punktas). Atsakovė nurodė sutinkanti ieškovei kompensuoti PVM padidėjimą, darbo užmokesčio bei vartotojų kainų indekso (infliacija) didėjimą, bei kompensuoti planuotas, bet negautas pajamas iš antrinių žaliavų. Kadangi PVM per 2018 m. nesikeitė, aktualios priėmimo mokesčio dalys, kurias atsakovė yra įsipareigojusi indeksuoti, t. y. darbo užmokestis, infliacija, pajamos iš antrinių žaliavų. Vadovaudamasi atlikto tyrimo ataskaitos duomenimis atsakovė indeksavo 2018 m. balandžio 16 d. teismo sprendimu patvirtintą priėmimo mokestį ir gavo, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. jis galėtų sudaryti 35,31 Eur/t. Atsakovės vertinimu toks priėmimo mokesčio indeksavimas šiuo metu labiausiai atitiktų sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes ir toks aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, nes ta dalis ieškovės išlaidų, kurių augimo ji negali kontroliuoti, būtų kompensuota.
Pažymėjo, kad 2018 m. balandžio 16 d. teismo sprendimu atsakovės ieškovei mokamas Priėmimo mokestis buvo indeksuotas nuo 26,65 Eur iki 34,25 Eur, kas reiškė, kad priėmimo mokestis pakilo 28,52 proc. Toks priėmimo mokesčio padidėjimas ir buvo sąlygotas to, kad pagal atliekų morfologiją, komunalinių atliekų sraute ženkliai sumažėjo plastiko, kas tiesiogiai atsiliepė ieškovės pajamoms už antrines žaliavas. Tai reiškia, kad 34,25 Eur priėmimo mokestyje jau yra kompensuoti ieškovės praradimai netekus pajamų iš antrinių žaliavų.
Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė savo pasiūlyme nurodė, kad jos numatomas pelnas yra 2,93 Eur/t. Ieškovė šiuo metu pagal finansinės veiklos rezultatus tokio lygio pelningumą ir išlaiko, kas reiškia, kad jos lūkestis uždirbti pelną iš sudarytos sutarties yra pilnai patenkinamas. Indeksavus priėmimo mokestį pagal ieškovės pageidavimą, per metus mokestis išaugtų apie 15,6 proc. Toks didelis augimas būtų nepagrįstas nei sutartimi, nei faktiškai. Atsakovės pasiūlytas priėmimo mokesčio indeksavimas jį padidintų tik ta apimtimi, kiek Telšių regione didėjo darbo užmokestis bei augo infliacija.
Akcentavo, kad atsakovė yra Telšių, Plungės, Mažeikių ir Rietavo savivaldybių teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, kurio pagrindinė funkcija yra eksploatuoti Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemą, apimančią atliekų surinkimą, vežimą, perdirbimą ir šalinimą visoje savivaldybių administruojamoje teritorijoje, t. y. įgyvendinti savivaldybių savarankiškąsias funkcijas komunalinių atliekų tvarkymo srityje. Atsakovės veiklos sąnaudos yra finansuojamos iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kurią moka savivaldybių gyventojai bei juridiniai asmenys. Ginčo mokestis sudaro didelę atsakovės veiklos sąnaudų dalį, todėl teisingu jo dydžio nustatymu yra suinteresuota ne tik atsakovė, tačiau taip pat ir viso regiono gyventojai, kurių mokamos vietinės rinkliavos dydis yra tiesiogiai susijęs minėtomis išlaidomis.
Papildomai pateiktais rašytiniais paaiškinimais nurodė, kad atsakovė ieškovės 2018 m. perdirbtų ar/ir kitaip panaudotų mišrių komunalinių atliekų ataskaitoje nurodyto 13 454,41 tonų į sąvartyną perduoto stabilato kiekio nelaiko panaudotu ar perdirbtu. Šis kiekis pagal atsakovę laikytinas atlieka, kuri yra perduota pašalinti sąvartyne. Ieškovė per 2018 m. į sąvartyną pristatė ir perdavė 13 454,41 tonų stabilato, sudarydama 36 priėmimo-perdavimo aktus, ieškovė kartu su 2020 m. gegužės 12 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė tik 2018 m. vienos partijos tyrimų protokolą, kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-778 patvirtintų Reikalavimų techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybei ir naudojimui (toliau - Reikalavimai) 9 punkte, nustatyta, kad stabilato gamintojai turi vertinti stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus, nustatytus Reikalavimų 13 punkte, stabilato gamybos metu kiekvienoje stabilato partijoje. 2018 m. rugpjūčio 2 d. deklaracija bei 2018 m. kovo 29 d. tyrimo protokolu Nr. K 253 ieškovė įrodinėja, kad stabilatas, kuris yra perduotas atsakovei 2018 m. balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesiais atitinka Reikalavimuose nustatytus kokybinius biologinio skaidumo parametrus. 2018 m. spalio 2 d. deklaracija ieškovė įrodinėja stabilato, perduoto 2018 m. rugpjūčio mėnesio kokybę kartu pateikdamas 2018 m. kovo 29 d. tyrimo protokolą Nr. K 253. Šie faktai akivaizdžiai įrodo, kad kiekvienos stabilato partijos tyrimai nebuvo atliekami, nes balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais pagaminto ir atsakovei perduoto stabilato tyrimai buvo „atlikti“ kovo mėnesį. 2018 m. pateiktas į sąvartyną stabilatas negali būti laikomas produktu, nes neturi minimalių kokybės reikalavimų atitikimo įrodančių dokumentų, todėl darė išvada, kad ieškovė neįvykdė Sutarties 2.2.3. p. reikalavimų ir neįgijo teisės į priėmimo mokesčio indeksaciją.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti, palaikydami poziciją, jog ieškovė neįgijo teisės į priėmimo mokesčio indeksavimą, nes neužtikrino, kad ne mažiau kaip 50 procentų regiono ar regionų grupės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų būtų perdirbta ir (ar) kitaip panaudota. Kadangi ieškovė perduodama stabilatą atsakovei neatliko privalomų tyrimų kiekvienoje partijoje kokybei nustatyti, perduotą stabilato kiekį laikė atlieka, kuri šalintina sąvartyne. Ieškovės pateikto patikslino nuo 2019 m. sausio 1 d. taikytino priėmimo mokesčio apskaičiavimo neginčijo. 2020 m. kovo 12 d. teismo posėdyje nuo pateikto priešieškinio atsisakė.
Trečiasis asmuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu dėl šalių pateiktų reikalavimų nepasisakė, pateikė paaiškinimus dėl Indeksavimo metodikos nuostatų aiškinimo ir taikymo. Nurodė, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, veikdama jungtinėje veikloje kartu su kitais partneriais UAB „AF-Enprima“ ir UAB „AF-TSP“ atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas, kurios apėmė konsultacijas ir dokumentų projektų, reikalingų atsakovei įgyvendinant projektą „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ Nr. VP3-3.2-AM-01-V-0-009, parengimą. Už pirkimo dokumentų ir sutarties projekto, kuriame įtraukta ir Indeksavimo metodika, parengimą buvo atsakinga VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri šių dokumentų projektus rengė ir perdavė užsakovės suburtai pirkimo komisijai tvirtinti. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rengiant Indeksavimo metodiką nemanė, o užsakovė nekėlė reikalavimo, kad joje reikėtų pateikti Indeksavimo metodikos taikymo pavyzdį esant pasikeitusiai atliekų morfologijai. Nei dokumentų tvirtinimo komisijoje, nei dokumentų tvirtinimo metu Aplinkos projektų valdymo agentūroje (APVA), nei dokumentus tikrinant (APVA) pasamdytiems konsultantams/vertintojams, nei konkurso metu nekilo klausimų dėl metodikos, todėl laikė, jog indeksavimo tvarka tokiu atveju yra pakankamai aiškiai išdėstyta ir suprantama iš Indeksavimo metodikos. Šalims interpretuojant skirtingai ir galimai nukrypstant nuo pirkimo sąlygose pateiktos Indeksavimo metodikoje išdėstytos priėmimo mokesčio indeksavimo tvarkos, pateikė paaiškinimus, koks Indeksavimo metodikos taikymas buvo numatytas rengiant Indeksavimo metodikos sąlygas.
Dėl suderinto vartotojų kainų indekso (SKVI) rodiklio pokyčio reikšmių taikymo (pagal Indeksavimo metodikos 4.2 punktą) nurodė, jog apskaičiuojant nuo 2019 m. sausio 1 d. taikytiną indeksuotą priėmimo mokestį, turėtų būti imama SVKI 12-os paskutinių mėnesių, palyginti su atitinkamai ankstesniais 12-a mėnesių rodiklis, kuris 2018 sudarė 3,7 proc. Tokį paaiškinimą argumentavo tuo, kad pagal Indeksavimo metodiką buvo numatyta, kad indeksuojant turi būti vertinamas SVKĮ metinis pokytis, palyginti su ankstesnių metų analogišku 12 mėnesių periodu.
Paaiškino, kad pagal Indeksavimo metodiką yra numatytas priėmimo mokesčio indeksavimas pasikeitus atliekų morfologijai (sudėčiai), nustatyti konkretūs stebimi rodikliai (metalų, plastikų ir KAK kiekių pokyčiai) bei ribinės šių rodiklių svyravimo reikšmės, iki kurių svyravimai toleruojami. Pagal Indeksavimo metodiką šie rodikliai, kaip ir visi kiti rodikliai (SVKI, vidutinio darbo užmokesčio indeksas) yra stebimi kas metus ir rodiklio pokyčiui viršijus Indeksavimo metodikoje nustatytą ribinę reikšmę, šalys turi teisę kreiptis į kitą sutarties šalį dėl perskaičiuoto (indeksuoto) priėmimo mokesčio nustatymo. Priėmimo mokesčio indeksavimas dėl pasikeitusios atliekų morfologijos (sudėties) gali būti atliekamas kiekvienais metais (esant indeksavimo pagrindui), bet ne dažniau kaip kartą per metus. Nesant tarp šalių ginčo, kad, įvertinus atliekų morfologijos pokytį, remiantis 2018 metų atliekų sudėties tyrimų duomenimis, buvo nustatytas metalų ir plastikų pokytis viršijantis Indeksavimo metodikoje nustatytas ribines reikšmes, pagal Indeksavimo metodiką atsirado pagrindas indeksuoti priėmimo mokestį pagal Indeksavimo metodikos 5 punktą. Jeigu paskutinis priėmimo mokesčio indeksavimas dėl pasikeitusios atliekų morfologijos buvo atliktas daugiau nei prieš metus, ieškovė ir atsakovė kaip sutarties šalys turėtų indeksuoti priėmimo mokestį pagal Indeksavimo metodikos 5 punktą (dėl pasikeitusios atliekų morfologijos). Atlikus priėmimo mokesčio indeksavimą dėl pasikeitusios atliekų morfologijos, sekančiais metais vėl stebimi atliekų morfologijos pokyčiai ir, esant pagrindui, praėjus metams nuo paskutinio indeksavimo, vėl gali būti atliekamas indeksavimas.
Kadangi Indeksavimo metodikoje nebuvo pateikta indeksavimo metodikos pavyzdžio, kaip turėtų būti apskaičiuojamas indeksuotas priėmimo mokestis, esant pasikeitusiai atliekų morfologijai, kartu su šiuo atsiliepimu pateikė Indeksavimo metodikos 5 punkto paaiškinimą su taikymo pavyzdžiu. Pažymėjo, kad metalų ir plastikų „C“ (santykinio priėmimo mokesčio pokytis deklaruoto konkurso dieną tarifo atžvilgiu) reikšmės neturi būti sudedamos ir po to dalinamos. Rengiant Indeksavimo metodiką buvo numatyta, kad pagal Indeksavimo metodikos 5 punkto formules atskirai bus apskaičiuojamas kiekvieno rodiklio pokyčio sąlygojamas Priėmimo mokesčio pokytis. Paaiškino, kad tiek dėl metalų pokyčio, tiek dėl plastikų ar KAK pokyčio atskirai turi būti apskaičiuojama „B“ reikšmė (perskaičiuotas priėmimo mokestis) ir, palyginus ją su konkurso dieną deklaruotu priėmimo mokesčiu, nustatomas priėmimo mokesčio pokytis dėl kiekvieno rodiklio pokyčio. Galiausiai dėl kiekvieno stebimo rodiklio svyravimų apskaičiuotos priėmimo mokesčio pokyčio reikšmės yra pridedamos prie konkurso dieną deklaruoto priėmimo mokesčio 26,65 Eur/t.
Trečiojo asmens VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose išdėstytą poziciją,
Trečiasis asmuo UAB „AF-Consult“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl ieškovės teisės į priėmimo mokesčio indeksavimą
Byloje kyla ginčas dėl 2013 m. liepos 12 d. šalių sudarytos Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto priėmimo mokesčio indeksavimo. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti minėtą sutartį, nustatant, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. yra taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 39,99 Eur/t. Atsakovė ginčija ieškovės teisę į priėmimo mokesčio indeksavimą.
Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 12 d. sudarė Projekto „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ Nr. VP3-3.2-AM-01-V-0-009“ Statybos darbų, įrangos tiekimo, projektavimo ir atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugos Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio - biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/09/06. Šia sutartimi šalys susitarė, jog už ieškovės teikiamas komunalinių atliekų sutvarkymo mechaninio biologinio apdorojimo (toliau - MBA) įrenginiuose paslaugas bus atsiskaitoma pagal ieškovės viešajame pirkime pasiūlytą vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo, išrūšiavimo, paruošimo perdirbti ar kitaip panaudoti priėmimo mokesčio įkainį, kuris sudarė 92,00 Lt arba 26,65 Eur be PVM. Sutarties 10.10 punktu ginčo šalys susitarė, kad priėmimo mokestis bus indeksuojamas pagal prie Sutarties pridėtą priedą Nr. 6 „Indeksavimo metodika“ (toliau – ir Metodika) tik tuo atveju, jei paslaugos atitinka Sutarties 2.2. punkte nurodytas sąlygas.
Sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad ieškovė, vykdydama ginčo sutartį, privalo užtikrinti šias sąlygas: kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. sąvartyno kaupo teritorijoje šalinamos biologiškai skaidžios komunalinės atliekos sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus nuo 2000 metų Telšių regione susidariusio kiekio biologiškai skaidžių komunalinių atliekų, t. y. ne daugiau kaip 8 600 tonų per metus (sutarties 2.2.1 p.); užtikrinti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų tvarkymo regiono ar regionų grupės teritorijoje susidarančių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų perdirbimą ir (ar) kitokį naudojimą (sutarties 2.2.2. p.); užtikrinti ne mažiau kaip 50 procentų regiono ar regionų grupės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų perdirbimą ir (ar) kitokį panaudojimą (sutarties 2.2.3 p.). Taigi, pagal Sutarties sąlygas ieškovė teisę indeksuoti priėmimo mokestį įgyja tik įvykdžiusi visas tris Sutarties 2.2 p. nurodytas sąlygas.
Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė tinkamai vykdo sutarties 2.2.1 ir 2.2.2 p. reikalavimus. tačiau atsakovės vertinimu ieškovė neužtikrino, kad ne mažiau kaip 50 procentų Telšių regione susidarančių komunalinių atliekų būtų perdirbamos ir (ar) kitaip panaudojamos, t. y. neįvykdė sutarties 2.2.3 p. numatytos sąlygos. Dėstydama tokią poziciją atsakovė rėmėsi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, susijusiomis su „perdirbimo“ ir „atliekų naudojimo“ sąvokų aiškinimu, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-778 patvirtintais Reikalavimais techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybei ir naudojimui (toliau - Reikalavimai).
Iš ieškovės pateiktos mišrių komunalinių atliekų apdorojimo 2018 metais ataskaitos matyti, kad mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose buvo gauta 32 354,080 t komunalinių atliekų. Remiantis Sutarties nuostatomis, ieškovė privalėjo užtikrinti, kad ne mažiau 50 procentų iš šio kiekio per 2018 metus pateiktų mišrių komunalinių atliekų, t. y. ne mažiau 16 177,04 t būtų perdirbta ir (ar) kitaip panaudota. Atsakovės skaičiavimu pagal 2018 m. perdirbtų ar/ir kitaip panaudotų mišrių komunalinių atliekų ataskaitą iš viso 32 354, 08 tonų per metus gautų komunalinių atliekų kiekio ieškovė panaudojo ar perdirbo tik 5 775,573 tonų atliekų arba 17,86 procento, todėl sprendė, kad ieškovė neturi teisės į priėmimo mokesčio indeksavimą kaip neįvykdžiusi vienos iš Sutarties sąlygų, suteikiančių teisę į priėmimo mokesčio indeksavimą. Vertinant atsakovės skaičiavimą dėl ieškovės panaudoto ar perdirbto atliekų kiekio matyti, kad atsakovė tokiomis laikė 335,160 t atliekų išvežtų sudeginti (ataskaitos 5 eilutė), 3 969,460 t degiųjų atliekų (ataskaitos 6 eilutė) ir 1 470,953 t antrinių žaliavų (ataskaitos 7-12 eilutės). Ieškovės atstovų nuomone į panaudotų ir/ar perdirbtų atliekų kiekį turėtų būti įskaičiuojamos ir atskirtos biologiškai skaidžios atliekos (14 510.000 t, ataskaitos 3 eilutė), tame tarpe ir 13 454,410 t stabilato, atiduoto panaudojimui sąvartyne. Su tokiu vertinimu atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nesutiko, nurodžiusi, jog pagal teisinį reguliavimą ir Sutartį ieškovė privalo pateikti įrodymus, kad surinktos atliekos buvo perdirbtos ar kitaip panaudotos. Ieškovės atsakovei perduotas stabilato kiekis kaip neatitinkantis stabilato kokybei nustatytų reikalavimų laikytinas atlieka, perduota pašalinti sąvartyne.
Iš šalių pasirašytos Sutarties nustatyta, kad pačioje Sutarties nėra sąvokų atliekų perdirbimas ar panaudojimas. Kilus ginčui dėl sutartyje vartojamų sąvokų (perdirbimo ir panaudojimo), teismas vadovaujasi teisės aktuose pateikiamais sąvokų paaiškinimais ir apibrėžimais.
Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – įstatymas) 2 straipsnio 11 punktą atliekų naudojimas – tai veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau - Aplinkos ministerija). Minėto įstatymo 2 dalies 12 punktas nustato, kad atliekų perdirbimas - atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas.
Sutartimi šalys susitarė, jog ieškovė atlygintinai teikia atsakovei į MBA teritoriją pristatytą komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo paslaugas (sutarties 4.1 p.). Ieškovė įsipareigojo iš viso komunalinių atliekų srauto atskirti sutarties priede nurodytas medžiagas ir žaliavas, kitą dalį perduoti biologiniam apdorojimui (sutarties 4.2.2. p.). Priėmimo mokestis reiškia pasiūlyme nurodytą užsakovo teikėjui mokamą mokestį litais už atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugas už vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymą, išrūšiavimą ir paruošimą perdirbti ar kitaip panaudoti. Pagal šalių sutarties turinį ieškovė neturi pareigos atliekas perdirbti, bet privalo jas paruošti apdirbimui ir perdirbimui.
Pagal bendrą principą saugios ir švarios antrinės medžiagos nebelaikomos atlieka. Bioatliekų atveju atliekų statuso pabaiga reškia, kad perdirbtos (apdorotos) bioatliekos nustoja būti laikomos atliekomis, kai ją anaerobiškai ir/ar aerobiškai apdorojant (perdirbant), pagaminamas saugus ir naudingas produktas. Atliekų tapimo produktu kriterijų pagrindinis principas - atlieka net ir apdorota lieka atlieka (turi atliekos statusą), jeigu jai ir toliau būtina taikyti reglamentavimą ir kontrolę pagal atliekų tvarkymo teisės aktus tam, kad apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą. Visais kitais atvejais laikoma, kad perdirbta (apdorota) atlieka tampa produktu. Šis principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje, pagal kurį tam tikros konkrečios atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus. Konkrečius atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus atskiriems atliekų srautams nustato aplinkos ministras, laikydamasis tokių sąlygų: medžiaga ar daiktas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams; tokiai medžiagai ar daiktui egsiztuoja rinka ar paklausa; medžiaga ar daiktas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus ir standartus; naudojant medžiagą ar daiktą nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. Tam tikros konkrečios atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-778 patvirtintų Reikalavimų techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybei ir naudojimui 4.5 p. stabilatas - tai po mechaninio mišrių komunalinių atliekų apdorojimo gauta stabilizuota masė, apdorota kompostavimo ar anaerobinio rauginimo (fermentavimo) būdu, viršijanti Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus. Pagal Reikalavimus stabilatas laikomas ne atlieka, bet medžiaga, naudojama atliekų sąvartynuose perdengimui (16 p.). Išvadą, kad stabilatas, atitinkantis nustatytus stabilumo parametrus yra medžiaga, produktas (ne atlieka) pateikė ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, išaiškinimą grįsdamas jau minėtu teisės aktu.
Iš technologinio proceso aprašymo, matyti, kad ieškovė sudarant sutartį nurodė, jog galutinis bioskaidžių atliekų biologinio apdorojimo produktas yra stabilatas, tenkinantis techninio komposto reikalavimus ir gali būti naudojamas sąvartyne kaip struktūrinė medžiaga jo uždengimui.
Iš 2016 m. birželio 22 d. šalių papildomo susitarimo prie 2013 m. liepos 12 d. sutarties matyti, kad šalys, sutartyje buvusią techninio komposto sąvoką patikslino, papildydamos techninio komposto sąvoką techniniu raugu ir stabilatu, išdėstydamos taip: „techninis kompostas ir/ar techninis raugas ir/ar stabilatas - Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą biologinė ir/ar stabilizuota medžiaga, kurią po mechaninio-biologinio komunalinių atliekų apdorojimo tiekėjas perduoda užsakovui kaupo teritorijos perdengimui. Šiuo Sutarties pakeitimu šalys susitarė, jog po mechaninio-biologinio komunalinių atliekų apdorojimo gauta medžiaga – stabilatas - ieškovės yra perduodama atsakovei sąvartyno kaupo teritorijos perdengimui. Taip pat šalys susitarė, jog stabilatas perduodamas, netaikant šalinimo mokesčio. Tokie sutarties pakeitimai patvirtina šalių susitarimą dėl stabilato kaip biologinio atliekų apdorojimo produkto (ne atliekos) panaudojimo.
Ieškovės atstovo D. M. paaiškinimais nustatyta, kad šie Sutarties pakeitimai padaryti, įbertinus Sutarties vykdymo procese po atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo gautos medžiagos parametrus bei atsižvelgdamos į teisinį reguliavimą, pagal kurį reikalavimai stabilato kokybei nustatyti tik nuo 2013 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-778 „Dėl reikalavimų techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybei ir naudojimui patvirtinimo“.
Įvertinus teisinį reglamentavimą, šalių sudarytos Sutarties turinį, konstatuotina, kad stabilato pagaminimas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo prasme reiškia atliekų apdorojimo veiklą, todėl stabilatas, atitinkantis kokybei keliamus reikalavimus, laikytinas ne atlieka, bet biologinio apdorojimo procese gautu produktu, kuris gali būti panaudojamas kaip tai numato Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas. Dėl šių priežasčių perduoto stabilato atsakovei kiekis, turi būti skaičiuojamas, vertinant ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
Vienas iš atsakovės argumentų, dėl ko per 2018 m. perduotą stabilatą laiko atlieka yra susijęs su stabilato kokybe. Atsakovės atstovų teigimu ieškovė nepateikė įrodymų, jog perduotas stabilatas buvo tinkamos kokybės.
Reikalavimai stabilato kokybei, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-778 „Dėl reikalavimų techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybei ir naudojimui patvirtinimo“ (toliau - Reikalavimai). Pagal Reikalavimų 13 punktą po mišrių komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo gautas ir reikalavimų 16 punkte tikslais naudojamas stabilatas turi atitikti stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus.
Ieškovė, įrodinėdama stabilato kokybės atitikimą minėtiems Reikalavimų parametrams, pateikė 2018-2020 m. stabilato tyrimų protokolus: 2018 m. sausio 24 d. tyrimų protokolą Nr. K46, 2018 m. kovo 29 d. tyrimų protokolą Nr. K 253, 2019 m. vasario 7 d. tyrimų protokolą Nr. K80, 2020 m. sausio 16 d. tyrimų protokolą Nr. K 39, 2020 m. kovo 27 d. tyrimų protokolą Nr. 340, 2020 m. tyrimų protokolą Nr. K414 bei 2018 m. vasario 1 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. deklaracijas dėl stabilato kokybės ir naudojimo patvirtinimo. Ginčas kyla dėl 2018 m. perduoto stabilato kokybės, todėl aktualūs yra tik 2018 m. tyrimų protokoluose užfiksuoti stabilato rodikliai. Iš 2018 m. sausio 24 d. ir 2018 m. kovo 29 d. tyrimų protokolų matyti, kad atlikus medžiagos iš Telšių regiono mišrių komunalinių atliekų po mechaninio ir biologinio apdorojimą tyrimą, nustatyta, kad bendras organinės anglies kiekis sudaro atitinkamai 41 mg/l ir 372 mg/l. Pagal šiuos tyrimų rezultatus medžiagos, gautos po biologinio apdorojimo, parametrai neviršija bendrosios organinės anglies leistino kiekio (500 mg/l), t. y. po biologinio apdorojimo gauta medžiaga pagal tyrimus, atliktus 2018 m. sausio 24 d. ir 2018 m. kovo 29 d. atitinka stabilato kokybei nustatytus reikalavimus.
Atsakovės atstovų vertinimu ieškovės pateikti tyrimų protokolai nepatvirtina, kad 2018 m. balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesiais susidaręs stabilatas atitinka Reikalavimuose nustatytus kokybinius biologinio skaidumo parametrus, tokių parametrų neatitinka ir 2018 m. rugpjūčio mėnesiais susidaręs stabilatas, kadangi perduoto stabilato kokybė įrodinėjama tyrimų, atliktų 2018 m. sausio ir kovo mėnesiais rezultatais.
Šalių paaiškinimais ir pateiktais įrodymais nustatyta, kad per 2018 m. ieškovė pagal 36 priėmimo-perdavimo aktus atsakovei perdavė 13 454,41 tonų stabilato, pateikdama deklaracijas dėl stabilato kokybės ir naudojimo patvirtinimo kartu su tyrimų protokolais. Pav., susidaręs stabilato kiekis 2018 m. sausio mėnesį atsakovei perduotas pagal 2018 m. vasario 1 d. deklaraciją kartu su perduota kartu 2018 m. sausio 24 d. tyrimų protokolu Nr. K 46, 2018 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesiais susidaręs stabilato kiekis perduotas pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. deklaraciją kartu su 2018 m. kovo 29 d. tyrimų protokolu Nr. K 253, 2018 m. rugpjūčio mėnesį susidaręs stabilato kiekis perduotas pagal 2018 m. spalio 2 d. deklaraciją kartu su tuo pačiu 2018 m. kovo 29 d. tyrimo protokolą Nr. K 253. Tas pats tyrimo protokolas pateiktas ir su 2018 m. gruodžio 31 d. deklaracija dėl spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais susidariusio stabilato. Pagal šiuos dokumentus atsakovei perduodamo stabilato, susidariusio 2018 m. balandžio, gegužės., birželio, liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kokybė patvirtinama tyrimų, atliktų anksčiau nei susidarė stabilatas, rezultatais, t. y. tyrimais atliktais 2018 m. sausio ir kovo mėnesiais. Pagal Reikalavimų 9 punktą stabilato gamintojai turi vertinti stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus, nustatytus Reikalavimų 13 punkte, stabilato gamybos metu kiekvienoje stabilato partijoje. Remdamiesi šia nuostata, atsakovės atstovai teigė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog 2018 m. pateiktas į sąvartyną stabilatas gali būti laikomas produktu, kaip neturintis minimalių kokybės reikalavimų atitikimo įrodančių dokumentų. Su tokiu vertinimu teismas iš dalies sutinka, kadangi reikalavimuose įtvirtinta stabilato gamintojo pareiga vertinti kokybinius parametrus kiekvienoje partijoje. Ieškovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymą „Dėl techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybės ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“, pagal kurį stabilato partija – per vienerius kalendorinius metus pagaminto ir perduoto stabilato kiekis tonomis. Tai, kad šiame įsakyme sąvoka „partija“ apibrėžiama kaip metinis stabilato kiekis, nereiškia, kad ieškovė gali atlikti stabilato kokybės tyrimą kitaip nei Reikalavimuose nustatyta tvarka, pagal kurią kokybinių parametrų tyrimas atliekamas kiekvienai stabilato partijai. Iš ieškovės kartu su siūlymu teikto technologinio proceso aprašymo matyti, kad biologinis bioskaidžių atliekų apdorojimo procesas tęsiasi apie 10-12 savaičių, todėl 2018 m. sausio, kovo mėnesiais atliktų tyrimų rezultatai negali patvirtinti kokybės stabilato, gauto apdorojus biologines atliekas po atliktų tyrimų. Teismo vertinimu stabilato, kaip ir bet kokio kito produkto, tyrimas gali būti atliekamas tik pagaminus produktą, todėl išankstiniai stabilato tyrimai (tokiais laikytini 2018 m. sausio ir kovo mėnesiais atlikti tyrimai) nepatvirtina, kad vėlesniu laikotarpiu susidaręs stabilatas yra tokių pačių parametrų kaip fiksuota tyrimo protokoluose.
Tačiau sprendžiant dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir nustatant perduoto stabilato kiekį, reikšmingos byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės..
Byloje nustatyta, kad per 2018 m. ieškovė atsakovei perdavė 13 454,41 tonų stabilato, kurio perdavimas buvo įforminamas stabilato perdavimo-priėmimo aktais. Dokumento turinys patvirtina, kad šalys perdavimo-priėmimo metu sutarė tiek dėl perduodamo produkto, tiek dėl jų kiekio, įvardindamos perduodamą medžiagą stabilatu. Tai, kad akto baigiamojoje dalyje nurodoma, kad perduodamos-priimamos atliekos, nekeičia dokumento esmės, kadangi perduotas stabilatas kaip atlieka pagal atsakovės atstovo V. D. paaiškinimus nebuvo apskaitoma. Pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos informaciją pagal Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 40 p. atliekų vežimo lydraščio pildyti ir nereikėjo, pristatant stabilatą kaip medžiagą.
CK 6.4, 6.38, 6.158, 6.200 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai sutarties šalims bendradarbiauti, nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai prievolės atsiradimo, vykdymo bei pasibaigimo metu. Jeigu atsakovė turėjo pretenzijų ieškovei dėl perduodamo stabilato kokybės, tokios pretenzijos turėjo būti reiškiamos perduodant-priimant stabilatą. Juolab, kad Sutarties 7.2 punktas suteikia teisę atsakovei kontroliuoti kaip ieškovė vykdo sutartinius įsipareigojimus, teikiamų paslaugų kokybę. Tarp šalių buvo nusistovėjusi praktika, kad perduodant stabilatą buvo pateikiama deklaracija dėl stabilato kokybės ir naudojimo patvirtinimo kartu su tyrimų protokolais. Per 2018 m. visą ieškovės perduotą stabilatą atsakovė priėmė ne kaip atlieką, bet kaip stabilatą, apmokėdama už visą kiekį, ir panaudodama kaupo perdengimui, jokių pretenzijų dėl perduoto produkto neturėjo. Toks atsakovės elgesys patvirtina, jog atsakovę perduoto stabilato kokybiniai parametrai tenkino. Be to, atsakovei buvo pateikiamos ir ataskaitos apie per kalendorinį ketvirtį perdirbtų ar/ir kitaip panaudotų komunalinių atliekų kiekius. Ieškovės ataskaitoje dėl mišrių komunalinių atliekų apdorojimo 2018 metais fiksuotas stabilato kiekis (13 454,410 t) atitinka stabilato kiekį pagal 2018 m. priėmimo-perdavimo aktus. Dėl šių kiekio iki ginčo nagrinėjimo teisme atsakovė taip pat pastabų neturėjo. Byloje nustatytos aplinkybės dėl stabilato perdavimo leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, priimdama stabilatą ir dėl jo kokybės nereikšdama jokių pretenzijų, apmokėdama už priimto stabilato kiekį kaip už apdorotą atlieką, patvirtino, kad priimta medžiaga atitinka stabilato kokybei nustatytus reikalavimus.
Be to, ieškovės pateikti tyrimų protokolai vėlesniu laikotarpiu patvirtina, kad ir 2019-2020 m. po biologinio apdorojimo gautos medžiagos kokybiniai parametrai neviršija stabilato kokybei nustatytų reikalavimų (organinės anglies kiekis svyruoja nuo 36 iki 340 mg/l), t. y. po biologinio apdorojimo gaunama analogiškos kokybės medžiaga (stabilatas). Ieškovės atstovo D. M. paaiškinimais nustatyta, kad pagal esamą infrastruktūrą ieškovė neturi galimybės atskirti atliekose esančių sunkiųjų metalų, dėl ko nėra galimybės gauti techninio komposto ir gaunama medžiaga, atitinkanti stabilato parametrus. Tokį atstovo aiškinimą patvirtina 2018 m. spalio 1 d. tyrimo protokolas, pagal kurį biologinėse atliekose esantis sunkiųjų metalų kiekis viršija Reikalavimais leistinas normas techniniam kompostui dėl ieškovei pristatomose atliekose esančių sunkiųjų metalų kiekių (švino 196 mg/kg, vario 439 mg/kg, cinko 2133 mg/kg, kai leistinos normos atitinkamai 150, 300 ir 500 mg/kg), t. y. po mechaninio biologinio apdorojimo gauta medžiaga neatitinka techninio komposto reikalavimų, tačiau atitinka stabilatui keliamus reikalavimus. Vertindamas tai, kad atliekos tiek 2018 m., tiek šiuo metu apdorojamos pagal tą patį technologinį procesą, dėl ko po biologinio apdorojimo gauta medžiaga turėtų būti gaunama tokių pačių kokybinių rodiklių, teismas atsakovės atstovų argumentus dėl netinkamos 2018 m. perduoto stabilato kokybės atmeta kaip neįrodytus.
Sutartimi šalys susitarė dėl komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo paslaugos, pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį atliekų apdorojimas apima ne tik jų naudojimą ar šalinimą, bet ir paruošimą, pasirengimą šioms veikloms vykdyti. Pagal ieškovės mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ataskaitą 2018 metais perdirbta ir apdorota 22 285,57 t (14 510 + 335.100+ 3 969,460+50,173 + 666,520 + 31,280 + 634,110+12,380+
76,490, ataskaitos 3, 5,6, 7-12, 14 eilutės) iš 32 354,080 t, kas sudaro 62,69 procento. Pagal sutartį (sutarties 2.2.3 p.) ieškovė turėjo užtikrinti ne mažiau kaip 50 procentų gauto komunalinių atliekų srauto perdirbimą ir (ar) kitokį panaudojimą, ieškovės apdorotų atliekų kiekis viršija 50 procentų, todėl spręstina, kad ieškovė šiuos sutartinius įsipareigojimus įvykdė. Tarp šalių ginčo dėl kitų sutarties sąlygų vykdymo įsipareigojimų vykdymo nėra. Sutartys, vadovaujantis CK 6.189 straipsnyje įtvirtintais sutarties privalomumo ir vykdytinumo principais, turi būti vykdomos tinkamai jose numatytomis sąlygomis. Anksčiau nurodytos aplinkybės ir ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė atliekas tvarkė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, todėl pagal Sutarties sąlygas priėmimo mokestis turi būti perskaičiuojamas (indeksuojamas).
Dėl priėmimo mokesčio dydžio
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. yra taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 39,99 Eur/t, mokesčio dydį apskaičiuodama pagal trečiojo asmens VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus indeksavimo metodikos pavyzdžius.
Sutarties 10.2 punktu šalys susitarė, kad paslaugų kaina bus skaičiuojama pagal formulę, kuri susieta su komunalinių atliekų kiekiais ir priėmimo mokesčio dydžiu, nurodytu Teikėjo pateiktame pasiūlyme. Sutarties 10.10 punktu šalys susitarė, kad priėmimo mokestis indeksuojamas pagal Indeksavimo metodiką, nustatytą Sutarties priede Nr. 6, tokiu būdu metodikoje nurodytos priėmimo mokesčio apskaičiavimo sąlygos tapo Sutarties sudėtine dalimi. Šalių susitarimas indeksuoti pagal sutartį priklausantį priėmimo mokestį tampa privalomas, nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Atsakovė pripažįsta, jog sutartimi prisiėmė pareigą indeksuoti priėmimo mokestį, šios pareigos neginčijo ir nagrinėjant ginčą 2018 m., priėmimo mokesčio dydžio apskaičiavimo principai ir tvarka yra numatyti sutartyje ir Indeksavimo metodikoje, pagal kurią mokestis perskaičiuojamas, nustatytiems rodikliams peržengus svyravimo ribas, todėl atsiradus Indeksavimo metodikoje nurodytiems pagrindams, taikytinas indeksavimas ir mokestis perskaičiuotinas pagal sutarties sąlygas, kurios nėra pakeistos ir šiuo metu šalims turi privalomą galią.
Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad priėmimo mokestis perskaičiuojamas kiekvienais metais indeksavimo metodikoje nustatytiems rodikliams, viršijus numatytas ribas. Indeksavimo metodikoje numatyti keturi priėmimo mokesčio indeksavimo atvejai bei tvarka: pasikeitus atliekų morfologijai, pasikeitus pridėtinės vertės mokesčiui; pasikeitus vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksui; pasikeitus vartotojų kainų indeksui. Ieškovė prašo taikyti indeksavimą, pasikeitus vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio ir vartotojų kainų indeksams bei pasikeitus atliekų morfologinei sudėčiai. Nėra ginčo dėl to, kad ieškovė, jeigu įvykdė Sutarties 2.2 p., turi teisę į priėmimo mokesčio indeksavimą, pasikeitus vidutiniam mėnesio bruto darbo užmokesčio indeksui ir pasikeitus vartotojų kainų indeksui, kadangi pokytis viršijo nustatytas ribas (atitinkamai 9,3 ir 3,7, kai metodikoje numatyti 3 ir 2 procentai). Pagal ieškovės skaičiavimus, pritaikius Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiamus Telšių apskrities Vidutinio mėnesinio burto darbo užmokesčio indeksą ir suderintą Vartotojų kainų indeksą, perskaičiuota mokesčio dalis, susijusi su darbo užmokesčio sąnaudomis sudaro 3,30 Eur/t (3,02 Eur (deklaruota mokesčio dalis, susijusi su darbo užmokesčiu)x9,3 ?), o perskaičiuota mokesčio dalis, nesusijusi su darbo užmokesčio sąnaudomis 26,68 Eur/t (25,73 (deklaruota mokesčio dalis, nesusijusi su darbo užmokesčiu)x3,7?). Tokiu būdu perskaičiuota priėmimo mokesčio dalis veiklos sąnaudoms, kuriose dominuoja darbo užmokestis yra 0,28 Eur/t, perskaičiuota priėmimo mokesčio dalis veiklos sąnaudoms, kuriose nedominuoja darbo užmokestis sudaro 0,95 Eur/t.
Teismo nutartimi Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto dr. A. S. buvo pavesta nustatyti taikytiną priėmimo mokestį nuo 2019 m. sausio 1 d., pritaikius indeksavimą, nustatytą Indeksavimo metodikoje. Ekspertė, atlikusi tyrimą ir Indeksavimo metodikos vertinimą, pateikė išvadą, kad pagal pateiktą Metodiką neįmanoma gauti logišką ir vieną perskaičiuoto (indeksuoto) Priėmimo mokesčio rezultatą ar net apskritai apskaičiuoti priėmimo mokestį eurais už toną, siūlydama šalims susitarti dėl Metodikos koregavimo ir ją taisyti. Tyrimo išvadoje nurodyta pastaba, kad negali būti indeksuojama pagal kovo mėnesio darbo užmokesčio indeksą, kadangi statistikos departamentas neskelbia darbo užmokesčio rodiklio kas mėnesį. Siūlė taikyti artimiausią atitikmenį pirmo ketvirčio vidutinį mėnesio bruto darbo užmokesčio indeksą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu metodikos rengėjo trečiojo asmens VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovo paaiškinimais nustatyta, kad turi būti vertinamas metinis pokytis, palyginti su ankstesniu metų analogišku 12 mėnesių periodu. Pagal Indeksavimo metodiką indeksavimas taikomas kas metus, todėl ieškovės pasirinktas indeksas, kai taikomas suderintas vartotojų kainų indeksas ir vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksas, palyginti su atitinkamais ankstesniais 12 mėnesių, atitinka Indeksavimo metodikos sąlygas ir tikslus. Ieškovė tokios pozicijos dėl taikytino indekso parinkimo laikėsi nuo pat ginčo pradžios, bylos nagrinėjimo metu dėl taikytino indekso atsakovės atstovai pastabų nebereiškė, todėl laikytina, kad tyrimo išvados pastabos, nurodytas 5 punkte, nebeaktualios, šalims susitarus dėl šių sąlygų taikymo. Taip pat ieškovei atliekant skaičiavimus buvo atsižvelgta ir į pastabas dėl formulės, taikytinos apskaičiuojant priėmimo mokestį dėl atliekų morfologijos pokyčių, ydingumo. Tarp šalių nėra ginčo, kad turi būti vertinami metiniai pokyčiai ir priėmimo mokestis skaičiuojamas pagal pakoreguotą formulę (B=A*(1+C/100).
Atsakovė procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, kad tuo atveju, jeigu teismas vis dėl to pripažintų, kad ieškovė turi teisę į priėmimo mokesčio indeksavimą pagal sudarytos sutarties esmę bei turinį, atsakovės skaičiavimu indeksuotas priėmimo mokestis turėtų sudaryti ne 39,99 Eur/t, bet 35,31 Eur/t. Iš kartu su patikslintu priešieškiniu pateikto skaičiavimo matyti, kad atsakovė, apskaičiuodama priėmimo mokestį, neįvertino per 2018 m. atliekų morfologijos pokyčių. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pagal 2018 metų atliekų sudėties tyrimų duomenis nustatytas metalų ir plastikų pokytis, viršijantis indeksavimo metodikoje nustatytas ribines reikšmes. Tiek ieškovė, tiek atsakovė savo skaičiavimuose nurodė, kad metalų pokytis sudaro - 1,52?, plastikų -0,92 ? (metalams nuo 3,5 procento sumažėjus iki 1,98 procento, plastikams nuo 8 procento sumažėjus iki 7,08 procento), todėl Indeksavimo metodikos 5 punkte nurodyta 0,5 ? rodiklio ribinė reikšmė yra viršyta ir ieškovė turi teisę į priėmimo mokesčio indeksavimą ir dėl atliekų morfologijos pokyčių. Pagal Indeksavimo metodikos 5 punktą priėmimo mokestis apskaičiuojamas pagal formulę A*(1+C), kur A -deklaruotas konkurso priėmimo mokestis, C – santykinio priėmimo mokesčio pokytis deklaruoto konkurso sieną tarifo atžvilgiu. Pradiniame ginčo etape šalys skirtingai apskaičiavo C reikšmes, tačiau trečiajam asmeniui pateikus paaiškinimą, jog turi būti apskaičiuojamos kiekvieno rodiklio pokytis ir atskirai apskaičiuojamas B reikšmė, ieškovė pakoregavo savo skaičiavimus. taip pat atsižvelgdama ir į tyrimo išvadas, jog formulė turėtų būti pakeista B=A*(1+C/100). Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais ieškovės apskaičiavimais, atliktais pagal Indeksavimo metodiką, pagal kuriuos mokesčio dydžio pokytis dėl metalo atliekų santykinio tarifo pokyčio 6,18 Eur/t (C=0,2320 (15,268*1,52-0,0069)/100), B=32,83 (26,65*(1+0,2320)), dėl plastiko atliekų santykinio tarifo pokyčio 5,71 Eur/t (C=0,2143 (23,296*0,92/100), B=32,36 (26,65*(1+0,2143)). Šalys susitardamos dėl indeksavimo metodikos taikymo susitarė, kad priėmimo mokestis perskaičiuojamas dėl pasikeitusių atliekų sudėties, todėl nustatant taikytiną priėmimo mokestį nuo 2019 m. sausio 1 d. turi būti įvertinti ir šie pokyčiai.
Tokiu būdu priėmimo mokesčio pokytis dėl darbo užmokesčio, vartotojų kainų ir atliekų morfologijos pasikeitimo yra 13,12 Eur/t (6,18+5,71+0,28+0,93), atsižvelgiant į konkurso dieną deklaruotą mokesčio dydį (26,65 Eur/t) nustatytina, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. taikomas 39,77 Eur/t (26,65+13,12) priėmimo mokestis. Ieškovė teismo vertinimu atlikdama skaičiavimus pagal Metodiką nustatė mokesčio dalių pokyčius, tačiau apskaičiuodama priėmimo mokestį padarė aritmetinę klaidą, kuri ištaisytina, nustatant, kad priėmimo mokestis yra ne 39,99 Eur/t, bet 39,77 Eur/t, ieškinio dalis dėl 0,22Eur/t didesnio priėmimo mokesčio netenkinama.
Atsakovė nurodė, kad ieškovės praradimai dėl pajamų iš antrinių žaliavų jau buvo kompensuoti teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu. Teismas tokią poziciją vertina kaip nepagrįstą, kadangi pagal Indeksavimo metodiką atliekų morfologiniai pokyčiai kaip ir kiti rodikliai yra stebimi kas metus, todėl minimu teismo sprendimu nebuvo galima įvertinti būsimų pokyčių.
Atsakovė ginčo nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl mokesčio indeksavimo tikslingumo, kadangi ieškovės numatomas pelnas yra nepasikeitęs nuo pasiūlymo pateikimo, ieškovė pagal finansinės veiklos rezultatus išlaiko tokį patį pelningumą, t. y. 2,93 Eur/t. kas reiškia, kad jo lūkestis uždirbti pelną iš sudarytos sutarties yra pilnai patenkinamas. Tačiau priėmimo mokesčio indeksavimas nėra susietas su gaunamo pelno dydžiu, ieškovė perskaičiuojamo priėmimo mokesčio dydį grindė tik indeksavimo metodikoje numatytais rodikliais, sutarties sąlyga dėl priėmimo mokesčio indeksavimo yra galiojanti, atsakovė privalo laikytis sutarties nuostatų dėl mokesčio indeksavimo, todėl teismas šį atsakovės argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Aplinkybė, kad atsakovės vertinimu perskaičiuotas priėmimo mokestis yra per didelis, dėl ko gali atitinkamai didėti mokesčiai už atliekų surinkimą ir tvarkymą fiziniams ir juridiniams asmenims, neatleidžia atsakovės nuo sutarties vykdymo, o keisti sutarties sąlygų nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Nustačius, kad pagal faktines aplinkybes egzistuoja sutartinis pagrindas indeksuoti priėmimo mokestį į ieškovės prašomą, o atsakovei atsisakius tai padaryti, teismas nustato, jog priėmimo mokestis, taikytinas nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 39,77 Eur/t.
Dėl priešieškinio
Atsakovė buvo pareiškusi priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti 2013 m. liepos 12 d. sudarytą Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. yra taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 35,31 Eur/t. Bylos nagrinėjimo eigoje šio reikalavimo atsisakė.
Civiliniame procese šalys gali laisvai disponuoti savo teisėmis, tarp jų ir atsisakyti teismui pateikto ieškinio (priešieškinio (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pasinaudoji jai suteikta įstatymo teise, atsakovės atsisakymas nuo reikalavimo atitinka CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymas nuo priešieškinio priimamas, civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas), atsakovei grąžinama dalis žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys iš esmės yra tenkinamas, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Pagal ieškovės atstovų pateiktus duomenis ieškovė už teisinę pagalbą patyrė 16 696,13 Eur išlaidų. Analizuojant pateiktus duomenis, matyti, kad išlaidos už teisinę pagalbą apskaičiuotos, neprisilaikant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau –Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių.
Pagal Rekomendacijų 3 punktą advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl turi būti vertinamos turėtos faktinės išlaido. Nors nepateiktos kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau atsižvelgiant į nuotolį ataskaitoje nurodomos kuro išlaidos yra realios jos priteistinos (51,36+17,40 (be PVM)+70,35+16,47 (be PVM)). Iš teikiamų ataskaitų matyti, kad į išlaidas įtraukiamos kelionės išlaidos, vykstant į posėdžius, apskaičiuojant šias išlaidas pagal sugaištą laiką, tokių išlaidų atlyginimas Rekomendacijose nenumatytas, dėl ko šios išlaidos nepriteistinos. Pagal ataskaitas dėl kelionių į 2019-06-26, 2019-09-18 (2 kelionės), 2020-03-12 teismo posėdžius, dėl kelionės į derybas 2019-11-18 paskaičiuota 2541 Eur su PVM (be PVM 2100 Eur), šia suma patirtos išlaidos mažintinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-798/2019)..
Pagal pateiktas ataskaitas prašoma priteisti išlaidas už bylos strategijos formavimą 1016,40 Eur (112+476 +140+112 Eur be PVM). Pagal formuojamą teismų praktiką strategijos kūrimas, nėra laikomi savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ar analogiškomis Rekomendacijų 8 punkte nustatytoms teisinėms paslaugoms, yra sudėtinė atstovavimo dalis, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Išlaidų dydis už pasirengimą 2019-06-17, 2019-09-03, 2019-09-10, 2019-09-11, 2019-09-13, 2019-09-16, 2019-09-17, 2019-11-15, 2020-03-10 teismo posėdžiams ir deryboms bei atstovavimą jose apskaičiuotinos pagal Rekomendacijų 8.19 p. Pasiregimas teismo posėdžiams ir deryboms pagal pateiktas ataskaitas truko 2 val. 2019-06-25 ir sudaro 194,06 Eur (970,30*2*0,1), 2019 m. rugsėjo mėnesį už 11,80 val. trukmės pasirengimą posėdžiams - 1490 Eur (1262,70*11,8*0,1), išlaidos už 2019 m. lapkričio mėnesį 9,4 val. sugaištą laiką – 1211,66 Eur (1289*8,4*0,1) ir išlaidos už 2020-03-20 pasirengimo 2 val. 263,52 Eur. (1317,60*2*0.1). Viso 3159,24 Eur, pagal ieškovės teiktas ataskaitas už šias paslaugas paskaičiuota 3625,16 Eur (2996 Eur be PVM) (280+280+168+140+308+140+140+336++140+392+280+252), šios išlaidos mažintinos 465,92 Eur.
Remiantis Rekomendacijų 8.17 p. apskaičiuotinos išlaidos už 2019-09-04 prašymo dėl parengiamojo teismo posėdžio datos pakeitimo, išlaidos sudarytų 126,27 Eur, pagal ataskaitą 304,92 Eur, (252 be PVM) (1262,70*0,1), išlaidos šioje dalyje mažintinos 178,65 Eur.
Rekomendacijų 8.18 p nustatyta tvarka apskaičiuotinos išlaidos už 2019-09-23 paklausimo specialistams rengimą sudaro 12,63 Eur (1262,70*0,01), pagal ieškovę 101,64 Eur (84 be PVM), šios išlaidos mažintinos 89,01 Eur.
Išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose skaičiuojamos pagal sugaištą laiką, teismo posėdžiai tęsėsi 12 val. (209-06-26 1 val., 2019-09-18 4 val., 2019-11-21 1 val., 2020-03-12 4 val., 2020-05-15 2 val.,), atlyginimas pagal Rekomendacijų 8.19 p. sudaro 1530,49 Eur (970,30*1*0,1+1262,70*4*0,1+1289*1*0,1+1317,60*4*0,1+1358,6*2*0,1). Pagal ieškovės ataskaitas atstovavimo išlaidos sudaro 1592,36 Eur, šios išlaidos mažintinos 61,87 Eur.
Kitas išlaidas teisinei pagalbai teismas pripažįsta būtinomis ir pagrįstomis, atsižvelgdamas į ginčo specifiškumą ir dėl to reikalingas darbo ir laiko sąnaudas. Viso iš atsakovės priteistina išlaidų teisinei pagalbai atlyginti 12 343,28 Eur (16 696,13-1016,40-2541-465,92-61,87-178,65-89,01) bei 150 Eur žyminis mokestis.
Už Kauno technologijos universiteto atliktą tyrimą atsakovė įmokėjo 4 464 Eur, tyrimo kaina 4 356 Eur, skirtumas grąžintinas atsakovei. Šia išvada atsakovė įrodinėjo ieškinio nepagrįstumą, ieškinį atmetus, atsakovei išlaidos už minėta tyrimą nepriteisiamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2013 m. liepos 12 d. sudarytą Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. yra taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 39,77 Eur/t.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 12 584,28 Eur (dvylika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis Eur 28 ct) bylinėjimo išlaidų iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Civilinę bylą dalyje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį nutraukti.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 108 Eur iš Plungės apylinkės teismo depozitinės sąskaitos.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 171780190, 112,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. rugpjūčio 7 d.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.
Teisėja Aušra Volskytė