Civilinė byla Nr. e2-782-407/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02014-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „HIDROMOTAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atmestas prašymas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SLM group“ bankrotą pripažinti tyčiniu, suinteresuoti asmenys civilinėje byloje – T. V., T. A.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „SLM group“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 4 d. 

2.       Nemokumo administratorė 2021 m. balandžio 28 d. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „SLM group“ bankrotą tyčiniu, o 2022 m. kovo 30 d. pareiškimu šio reikalavimo atsisakė, teismas atsisakymą nuo pareiškimo priėmė.

3.       Kreditorės UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B. 2022 m. balandžio 7 d. pareiškimu taip pat kreipėsi į teismą dėl atsakovės UAB „SLM group“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Prašė pripažinti UAB „SLM group“ bankrotą tyčiniu dėl T. V. neteisėtų veiksmų, t. y. dėl to, kad UAB „SLM group“ sumokėjo UAB „Vaitesa“ 58 298,58 Eur už fiktyvius statybos rangos darbus, taip pat dėl to, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir netinkamai, dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kreditorių teigimu, bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu dėl paskutinio bendrovės direktoriaus T. A. veiksmų ir (ar) neveikimo, šiam neperdavus nemokumo administratorei 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanse apskaityto ir turėto 177 969 Eur vertės turto, sudarius bendrovei nenaudingus sandorius, taip pat laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi tenkino pareiškėjos BUAB „SLM group“ prašymą dėl atsisakymo nuo 2021 m. balandžio 28 d. pareiškimo ir civilinę bylą nutraukė. Teismas atmetė kreditorių UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B. prašymą dėl BUAB „SLM group“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir prašymą pripažinti atsakingais už BUAB „SLM group“ tyčinį bankrotą T. V. ir T. A.. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutiko su kreditoriais, kad yra pagrindas pripažinti BUAB „SLM group“ bankrotą tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog T. V. sudarė apsimestinius sandorius su UAB „Vaitesa“. Sandoriai nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkybė, jog kilo ginčas dėl to, kaip kokybiškai ir kokia apimtimi UAB „Vaitesa“ atliko pastato stogo skardinimo, šiltinimo, langų, durų, vartų įsigijimo ir montavimo darbus, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, numatančias rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, bet ne ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

6.       Teismas nurodė, kad UAB „Vaitesa“ ir BUAB „SLM group“ sutartiniai santykiai, remiantis sutarties uždarumo principu, negali būti ginčijami UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B., nebent būtų nustatytas imperatyvus teisės normų pažeidimas arba viešosios tvarkos ir geros moralės pažeidimas. Kreditoriai neįrodinėja, jog UAB „Vaitesa“ ir BUAB „SLM group“ rangos sutartis būtų niekinė ir dėl to negaliojanti. Teismas taip pat tokių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, teismas nevertino kreditorių į bylą pateiktų įrodymų, kurie yra susiję su UAB „Vaitesa“ atliktais ir perduotais BUAB „SLM group“ darbais. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje kreditoriai turėjo įrodinėti, jog būtent nuomos sutartinių santykių vykdymas buvo tiek netinkamas, kad sukėlė tyčinį bankrotą.

7.       Byloje nėra ginčo, kad BUAB „SLM group“ išnuomotame pastate norėjo įrengti pramogų areną (batutų parką), o šalia pastato esančiame, išsinuomotame žemės sklype įrengti teniso kortus. UAB „SLM Group“ planavo pardavinėti lankytojams bilietus į batutų parką bei nuomoti teniso kortus ir iš to generuoti pelną. Vadinasi, būtent šios aplinkybės ir yra esminės, kuriomis remiantis kreditoriai galėjo įrodinėti netinkamą BUAB „SLM group“ vadovo T. V. pareigų vykdymą, tai yra su pramogų verslo vykdymo aplinkybėmis. Tokiu atveju esminę reikšmę turi ne eksperto išvados dėl neatliktų darbų, o tai, kad teikiamose Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir Agentūra) tikrinimo ataskaitose fiksuotas (be kita ko su fotofiksacija) tinkamas paramos lėšų įsisavinimas ir panaudojamas nuomojamame turte.

8.       Projektas dėl pramogų arenos įrengimo buvo prižiūrimas Agentūros, kuri paramos sutarties nenutraukė, paramos lėšų grąžinti nereikalavo, esminių projekto vykdymo pažeidimų nenustatė. Paramos sutartyje buvo nustatyta, kad dalis paramos lėšų (63 602,58 Eur) skiriama sporto inventoriui, viešinimui, bendrosioms išlaidoms ir kt., o realų finansuojamų lėšų panaudojimą projekte patvirtina byloje pateikti trys pagrįsti ir Agentūros tenkinti mokėjimo prašymai, 2014 m. gegužės 30 d. Galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita, patvirtinanti tinkamą projekto įgyvendinimą, išrašas iš Agentūros portalo apie projekto vykdymo eigą, kuriame nurodoma, kad visi trys pateikti mokėjimo prašymai buvo patikrinti ir įvertinti teigiamai, todėl buvo išmokėtos paramos lėšos. Taigi Agentūra konstatavo, jog BUAB „SLM group“ galėjo vykdyti veiklą, kuriai gavo finansavimą. Kreditorių teiginys, kad Agentūros tikrinimo ataskaitos turinys galimai yra suklastotas, nėra įrodytas.

9.       Atsakovo T. V. vadovavimo laikotarpiu BUAB „SLM group“ pelno nuostolių ataskaitos už 2015 ir 2016 metus įrodo, kad bendrovė veikė pelningai: 2015 m. grynasis pelnas 34 237 Eur, 2016 m. grynasis pelnas 23 230 Eur. Turto bei įsipareigojimų santykis taip pat buvo teigiamas: 2015 m. turto iš viso už 251 470 Eur, įsipareigojimų už 117 409 Eur, 2016 m. turto iš viso už 177 969 Eur, įsipareigojimų už 64 712 Eur. Tai, jog kreditoriai nesutinka su pelno nuostolių ataskaitos duomenis, savaime nepaneigia objektyviai fiksuotos ir nenuginčytos aplinkybės, kad atsakovo T. V. vadovavimo laikotarpiu UAB „SLM group“ veikė pelningai.

10.       Dėl aplinkybės, kad BUAB SLM group“ bankroto byloje buvo patvirtintas T. V. 58 205,05 Eur, o ne 91 651,99 Eur dydžio finansinis reikalavimas, nurodė, kad šis finansinis reikalavimas patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi, kurioje konstatuota, jog 58 205,05 Eur dydžio finansinis reikalavimas įrodytas buhalteriniais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas vertino tarp BUAB „SLM group“ ir T. V. 2013 m. balandžio 19 d. sudarytą paskolos sutartį, nurodė, kad 2018 m. vasario 12 d. skola atsakovui T. V.buvo 91 651,99 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartis buvo sudaryta neteisėtai, nenurodė, kad toks BUAB „SLM group“ kreditavimas buvo nepagrįstas, privedęs prie nemokumo. Atsakovo T. V. 58 205,05 Eur finansinis reikalavimas buvo patvirtintas, tuo paneigiant kreditorių argumentą, kad UAB „Vaitesa“ buvo nurodyti fiktyvūs darbai, tai yra, jog nebuvo pagrindo atsiskaityti už darbus iš 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutarties lėšų.

11.       Prasidėjus teisminiams ginčams tarp UAB „SLM Group“, UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B., UAB „SLM Group“ veiklos vykdymas sustabdytas, kadangi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis UAB „SLM Group“ buvo uždrausta naudotis turtu. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus šią nutartį ir leidus UAB „SLM Group“ turtu naudotis, šiuo turtu jai naudotis neleido patys nuomotojai. Vadinasi, UAB „SLM Group“ nebegalėjo vykdyti veiklos dėl pačių kreditorių veiksmų, UAB „SLM Group“ nebegeneravo pajamų, todėl nebegalėjo mokėti numos mokesčio. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė kreditorių teiginius, kad atsakovo veiksmai buvo nukreipti į sąmoningai blogą UAB „SLM Group“ valdymą.

12.       Kreditoriai neneigė atsakovo T. A. nurodytos aplinkybės, kad visi UAB „SLM Group“ priklausantys daiktai bei smulki įranga buvo likusi pastate ir ją atsiimti UAB „SLM Group“ galėjo tik gavusi leidimą iš nuomotojų bei jiems dalyvaujant. Vadinasi, ne atsakovo T. A. neveikimas lėmė tai, kad, nutraukus nuomos sutartis, BUAB „SLM Group“ negalėjo išsikelti patalpų.

13.       Nustatyta, kad BUAB „SLM group“ tam tikras turtas buvo likęs kreditoriams priklausiusiose patalpose, nes kai kurių įrenginių nebuvo galima techniškai išmontuoti. BUAB „SLM Group“ visas turtas neperduotas administratorei, nes ilgalaikį bendrovės turtą sudarė UAB „HIDROMOTAS“ priklausančiame pastate įrengtas slambolo (ang. Slamball) ringas su batutu, krepšinio stovas, vėdinimo medžiagų komplektas ir D. B. sklype įrengta tvora kartu su varteliais. Vėdinimo sistema ir tvora su varteliais yra neatskiriamos sklypo ir pastato dalys, šis turtas, vadovaujantis nuomos sutarčių 5.3.4 ir 5.2.6 papunkčiais, buvo paliktas nuomotojams. Tuo tarpu slamball ringas su batutu ir krepšinio stovas buvo išpjauti iš patalpų, kadangi kitokiu būdu jų pašalinti iš pastato nebuvo galimybės. Kaip paaiškino atsakovas T. A., supjaustant batutą gabalais, dalyvavo UAB „HIDROMOTAS“ direktorius V. B.. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, atmetė kreditorių argumentą, kad BUAB „SLM Group“ bankrotas yra tyčinis, nes BUAB „SLM group“ neperdavė turto už 177 969 Eur.

14.       Teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus duomenis, sprendė, kad UAB „SLM group“ buvo iškelta bankroto byla dėl nepasisekusio verslo, bet ne dėl tyčinių jos vadovo veiksmų. Kreditoriai nepagrindė aplinkybės dėl sąmoningai blogo šios įmonės valdymo.

15.       Kreditoriai taip pat nurodė, jog konstatuotinas netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas dėl neperduotų dokumentų ir neįmanoma nustatyti tam tikros informacijos apie BUAB „SLM group“ turtą, įsipareigojimus arba jos patikrinti. Pastebėtina, kad nemokumo administratorė atsisakė bet kokių reikalavimų atsakovui T. A.. Byloje nėra įrodymų, kad nemokumo procedūrų nebūtų galima vykdyti. Kreditoriai nėra tie subjektai, kurie galėtų pasisakyti dėl apskaitos dokumentų iki bankroto bylos iškėlimo dienos perdavimo aplinkybių.

16.       Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ nuostatos neįpareigoja nustatyti už tyčinį bankrotą kalto asmens.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17.       Kreditorė UAB „HIDROMOTAS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties dalį, kuria buvo atmesti kreditorių reikalavimai dėl BUAB „SLM group“ bankroto pripažinimo tyčiniu atsakingais už jį pripažįstant T. A. ir T. V. bei priimti naują nutartį – kreditorės UAB „HIDROMOTAS“ prašymą tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismas nepagrįstai protokoline nutartimi atsisakė patenkinti atsakovo T. V. prašymą (su kuriuo sutiko ir kreditoriai 2022 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu) sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol nebus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1496-577/2022 pagal kreditorių netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo. T. V. įvykdytą sąmoningą BUAB „SLM group“ privedimą prie nemokumo kreditoriai įrodinėja T. V. sudarytais įmonei nenaudingais sandoriais neatlygintinai perleidžiant įmonės lėšas už neva atliktus fiktyvius statybos darbus. Todėl tyčinį bankrotą nagrinėjusio teismo atsisakymas sustabdyti šią bylą sukėlė riziką, jog dviejose atskirose bylose (šioje byloje bei byloje dėl žalos atlyginimo) bus skirtingai vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės ir nesuderinami teismo sprendimai dėl tų pačių aplinkybių skirtingo vertinimo.

17.2.                      Teismas visiškai nepagrįstai atmetė kreditorių prašymą pripažinti atsakingu už tyčinį UAB „SLM group“ bankrotą T. V. šiam neatlygtinai perdavus UAB „Vaitesa“ 88 971,20 Eur už neatliktus fiktyvius darbus, tokiu būdu privedant įmonę prie nemokumo, o taip pat su tuo susijusį apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimą. Iššvaistytų lėšų dydis nuo 58 298,58 Eur iki 88 971,20 Eur buvo padidintas kreditorių 2022 m. gegužės 30 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo, atsižvelgiant į 2022 m. gegužės 4 d. padidintą žalos dydį civilinėje byloje.

17.3.                      Nei darbų priėmimo perdavimo aktus ir sąskaitas faktūras pasirašęs bei pinigus UAB „Vaitesa“ sumokėjęs UAB „SLM group“ direktorius T. V., nei vėlesnis jos vadovas ir civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 UAB „SLM group“ atstovavęs T. A., remiantis ekspertizės nustatytomis išvadoms dėl neatliktų darbų, neginčijo minėtų apskaitos dokumentų ir nereikalavo iš UAB „Vaitesa“ grąžinti sumokėtas už neatliktus (fiktyvius) darbus lėšas. UAB „SLM group“ atstovavęs T. A. civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 atsisakė ieškinio reikalavimo dalies dėl neatliktų darbų dalyje (58 298,58 Eur) sumai, o tai reiškia, kad buvę bendrovės direktoriai pripažino, jog dalis 88 971,20 Eur sumos buvo panaudota neteisėtai ir priešingai pelno siekiančios bendrovės interesams. Tačiau tyčinį bankroto nagrinėjęs teismas visiškai į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jomis nesivadovavo. Kad T. V. neatlygintinai sumokėta 88 971,20 Eur suma su juo susijusiai įmonei UAB „Vaitesa“ prisidėjo prie UAB „SLM group“ nemokumo ir negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, patvirtina ir faktas, jog dar tais pačiais 2016 metais (2016 m. rugpjūčio 9 d.), pastato ir žemės sklypo nuomos sutartys antrą kartą buvo nutrauktos bendrovei nemokant nuomos mokesčių, t. y. įmonei negalint vykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams.

17.4.                      Teismas nepagrįstai T. V. sumokėtos 88 971,20 Eur sumos pagrįstumą grindė ne teismo eksperto išvada, bet Agentūros tikrinimo ataskaitose fiksuotą neva tinkamą paramos lėšų įsisavinimą ir panaudojamą nuomotame turte. Ataskaitose duomenys apžiūros metu buvo fiksuoti paviršutiniškai ir asmens neturinčio atitinkamos teismo ekspertui prilyginamos kvalifikacijos. Be to, Agentūros įgalioti asmenys neatliko ir nevertino nuomoto pastato būklės iki finansuojamų pagerinimo darbų atlikimo, o tai buvo labai svarbu vertinant realiai atliktų statybos bei įrengimo darbų mastą.

17.5.                      Be to, teismas nevertino kreditorių argumento, kad pateiktas Agentūros tikrinimo ataskaitos turinys galimai yra suklastotas. Ši ataskaita yra surašyta dėl objekto, kuris buvo vystomas (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o atsakovai nuomojo pastatą (duomenys neskelbtini), taigi 2014 m. birželio 19 d. ataskaita parengta dėl skirtingo objekto nei vyksta ginčas šioje byloje. Tad jau vien dėl šios priežasties ataskaita negali būti laikoma patikimu įrodymu.

17.6.                      Teisės aktai nenumato draudimo ir ar ribojimo kreditoriams ginčyti ar įrodinėti aplinkybes dėl buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo nemokumo administratorei. Nemokumo administratorei nebuvo ilgą laiką iš viso perduoti visi BUAB „SLM Group“ apskaitos dokumentai, o buvo pateikti tik iš dalies, ir tik dalimis pagal T. V. pageidavimą, šiam kreipusis į 2021 m. metais teismą dėl savo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Kadangi nėra perduoti visi dokumentai, neaišku kur ir kaip buvo panaudotas, bei kam buvo perleistas dar 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovėje buvęs turtas, kuris iš viso sudarė 177 969 Eur.

17.7.                      Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai bei aplaidžiai, o galimai ir sąmoningai ją klastojant. Tai patvirtina faktai, kad T. V. netinkamai vykdė savo pareigas, tai yra neužtikrino, kad būtų pildomi statybos darbų žurnalai, panaudotų medžiagų deklaracijos, išpildomosios nuotraukos, nebuvo imtasi priemonių, kad darbai ir medžiagos atitiktų 2013 m. liepos mėn. UAB „2L Architektai“ parengtą techninį projektą, o visas ūkines operacijas dėl medžiagų, įrenginių, darbų įsigijimo patvirtintų išrašytos sąskaitos faktūros, taigi bendrovės vadovas yra kaltas dėl netinkamai vykdytų fiduciarinių pareigų.

17.8.                      Kreditoriai T. A. atsakomybę už tyčinį bankrotą įrodinėjo šiais pagrindais: apgaulingai tvarkant apskaitą, įmonei esant nemokiai esmingai pabloginus įmonės turtinę padėtį nepagrįstai padidinus įmonės įsipareigojimus ir pradanginant bei neperduodant nemokumo administratorei didelės vertės 177 969 Eur dydžio bendrovės turto; delsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai. Kreditoriai įrodinėjo, kad bendrovės sudaryti ir į bylą pateikti balansai sudaryti netinkamai; neaišku, kas yra įtraukta į finansinės atskaitomybės dokumentus; T. V. ir T. A. pasirašytame tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte melagingai nurodoma, kad bendrovė skolinga T. V. 91 651,99 Eur sumą; byloje yra skirtingi balansai už 2015 metus, teismas į tai neatsižvelgė, taip pat abiem jais vadovavosi.

17.9.                      Bendrovė jau 2016 metais buvo nemoki, nes į balansą įrašytas turtas (ilgalaikis turtas) 46 462 Eur buvo mažesnis nei turimi turimi įsipareigojimai – 64 712 Eur, nekalbant apie balanse deklaruotą 59 384 Eur nuostolį už 2016 m. Faktą, kad įmonei nepakako lėšų veiklai vystyti, patvirtino ir teismo posėdžio metu pats T. A., nurodęs, jog, 2016 m. pradžioje jam perėmus UAB „SLM Gruop“ akcijas ir direktoriaus pareigas, jis turėjo rinktis arba mokėti už nuomą, arba investuoti pinigus į katilinės įrengimą (kitokių pagerinimų nebuvo atlikta ir dėl to nebuvo pateikta įrodymų). Tačiau teismas dėl UAB „SLM Gruop“ nemokumo iš viso nepasisakė, dėl to skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

17.10.                      T. A. yra atsakingas už tyčinį UAB „SLM Gruop“ bankrotą, nes jis nuo pat 2016 m. sąmoningai įmonei esant nemokiai delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai patvirtina ir faktas, jog bankroto bylą teismas iškėlė remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva.

17.11.                      T. A. sąmoningai delsė išsikelti iš nuomojamo pastato ir tokiu būdu tik didino bendrovės įsipareigojimus, kurie padidėjo atitinkamai nuo 1 516,96 Eur iki 10 167,37 Eur (UAB „HIDROMOTAS“) ir nuo 4 342,64 Eur iki 29 073,29 Eur (D. B.). Neteisėtas naudojimasis pastatu ir žemės sklypu po to, kai buvo nutraukta nuomos sutartis, taip pat delsimas iki pat 2018 m. pavasario iškraustyti bendrovei priklausantį turtą ir iš neteisėtai užimamų pastato ir žemės sklypo, padidino bendrovės įsipareigojimus, ir toliau sunkino nemokios bendrovės padėtį. Todėl bendrovės vadovo delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat sąmoningas didinimas bendrovės įsipareigojimus, sudarant jai nenaudingus sandorius, lėmė sąmoningą bendrovės privedimą prie tyčinio bankroto.

17.12.                      Teismo teiginys jog dėl neva pačių kreditorių veiksmų, UAB „SLM Group“ nebegeneravo pajamų ir todėl nebegalėjo mokėti numos mokesčio prieštarauja įsiteisėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-20003-734/2017 ir Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-1402-866/2022, kadangi teismai pripažino, jog nuomos sutartys buvo nutrauktos teisėtai, ne dėl kreditorių veiksmų, bet dėl to, kad UAB „SLM Group“ nemokėjo nuomos mokesčio.

17.13.                      Teismas nevertino fakto, kad UAB „SLM Group“ neteistai užimdama nuomojamus pastatą ir žemės sklypą, nors nuomos sutartys buvo nutrauktos, ir toliau vykdė veiklą bei gavo pajamas, tačiau nuomos mokesčio vis tiek nemokėjo, net nesikreipė į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atvirai ignoruodami bei pažeidinėdami UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B. kaip turto savininkų nuosavybes teises.

17.14.                      Iš 138 593,89 Eur sumos trumpalaikio turto 9 146 Eur buvo priskirta prie per vienerius metus gautinų sumų, tačiau nemokumo administratorei T. A. neperdavė jokių dokumentų, susijusių su BUAB „SLM Group“ reikalavimo teisėmis į trečiuosius asmenis, todėl teismo nutartis, jog visas 138 593,89 Eur vertės trumpalaikis turtas perėjo kreditorių nuosavybėn, yra visiškai nepagrįstas. Be to, turtas, kuris turėjo būti apskaitytas kaip ilgalaikis turtas, net nebuvo įrengtas, todėl nesamas turtas negalėjo likti nuomininkams. Akivaizdu, kad 43 327 Eur vertės turtas buvo iššvaistytas T. A., nors galėjo būti perduotas nemokumo administratorei.

17.15.                      T. A. teiginius, neva Slamball ringas su batutu ir krepšinio stovas buvo išpjauti iš patalpų ir neva buvo utilizuoti 2016 metais, paneigia 2017 m. liepos 21 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (video medžiagos) ištrauka (stop kadras), kad UAB „HIDROMOTAS“ priklausančiame pastate 2017 m. liepos 21 d. BUAB „SLM group“ priklausęs batutų ringas ir krepšinio stovas buvo puikios būklės. Be to, Slamball ringo su batutu ir krepšinio stovo nuotraukos, užfiksuotos T. V. pateiktame 2013 m. spalio 18 d. patikrinimo akte, yra mobilūs ir galėjo būti išnuomoti bei be žalos jiems perkelti į kitą vietą, todėl akivaizdu, kad didelės 43 327 Eur vertės turtas BUAB „SLM group“ nebuvo sunaikintas, bet buvo iššvaistytas T. A., nors galėjo būti perduotas nemokumo administratorei ir iš šio turto galėjo būti tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai.

17.16.                      Bankrotas turi būti pripažintas tyčiniu ir dėl to, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. 2016 m. bendrovė, vadovaujama T. A., tik didino bendrovės skolas (buvo skaičiuojamos nuomos sąnaudos), o pajamas iš tiesų gavo susijusi bendrovė UAB „Baltic Telecommunications Team“, kuri neva subnuomavo pastatą, nors tokios teisės bendrovė neturėjo. Tokiu būdu bendrovė, vadovaujama T. A. negavo pajamų, nes sąmoningai veikla buvo perleista kitai bendrovei, siekiant tokiu būdu išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir didinant bendrovės įsipareigojimus kreditoriams.

18.       Kreditorė D. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė jį tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo iki nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1496-577/2022 pagal kreditorių netiesioginį ieškinį atsakovui T. V. dėl žalos atlyginimo. Tiek civilinėje byloje Nr. e2-1496-577/2022, tiek šioje byloje kreditoriai įrodinėja atsakovo T. V., kaip BUAB „SLM Group“ vadovo, neteisėtus veiksmus, dėl kurių įmonė tapo nemoki, t. y. realiai neatlikus projekte numatytų visų darbų negalėjo vykdyti veiklos, kuri buvo suplanuota, taip pat be jokio faktinio pagrindo apmokėjo už fiktyvius darbus ir medžiagas, sumažino BUAB „SLM Group“ turimą turtą 88 971,20 Eur suma ir tokiu būdu galimai dar ir padidino BUAB „SLM Group“ įsipareigojimus, dėl to tuoj po to, kai 2016 m. pradžioje perleido savo akcijas atsakovui T. A., įmonė dar 2016 m. I pusmetyje tapo nemoki.

18.2.                      BUAB „SLM group“ iki 2016 m. pradžios jokios veiklos faktiškai nevykdė, nes neturėjo tinkamai įrengtos katilinės, nors jos įrengimas T. V. buvo aktuotas kaip atliktas ir apmokėtas. Netinkamas katilinės įrengimas buvo patvirtintas ir BUAB „SLM group“ su UAB „HIDROMOTAS“ bei D. B. 2016 m. kovo 15 d. susitarimu. Taigi T. V. tyčia neįrengė katilinės, o pinigus už jos įrengimą, kaip ir už kitus darbus, pervedė su juo susijusiai įmonei UAB „Vaitesa“, o neįrengus katilinės, BUAB „SLM group“ negalėjo tinkamai vykdyti veiklos, dėl kurios ji ir buvo įsteigta.

18.3.                      Kitoje civilinėje byloje 2022 m. birželio 27 d. gautoje teismo eksperto Sergejaus Šutovo specialisto išvadoje buvo nustatyta, kad UAB „Vaitesa“ pagal atsakovo T. V. pasirašytą ir vėliau apmokėtą 2013 m. rugsėjo 2 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1 laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d. šiame akte nurodytų darbų neatliko ir medžiagų nepanaudojo. Dėl to atsakovas T. V. neturėjo faktinio pagrindo iš savo vadovaujamos UAB „SLM group“ sumokėti UAB „Vaitesa“ 30 672,62 Eur (105 906,44 Lt) sumos. Kadangi ši suma nepagrįstai buvo sumokėta UAB „Vaitesa“, sumažėjo jau nemokios UAB „SLM group“ galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

18.4.                      Atsakovas T. V., žinodamas, kad pasirašinėja fiktyvius darbų atlikimo aktus ir sumokėdamas net 88 971,20 Eur už darbus, kurie nebuvo atlikti, ir medžiagas, kurios nebuvo panaudotos, pažeidė savo pareigą veikti maksimaliai protingai, rūpestingai ir atidžiai vadovaujamo juridinio asmens naudai. Šie veiksmai sukėlė įmonei žalą ir įmonė tapo nemoki, nes, neįrengus tinkamai katilinės, įmonė nevykdė veiklos, neturėdama iššvaistytų 88 971,20 Eur, negalėjo tuo pačiu metu vykdyti veiklos (įrengiant katilinę) ir mokėti už nuomą, būtiną sąlygą veiklai vykdyti.

18.5.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-20003-734/2017 konstatuota, kad nuomos sutartys buvo nutrauktos teisėtai, dėl to UAB „SLM group“ už vėlavimą atlaisvinti išnuomotus pastatą ir žemės sklypą buvo įpareigota sumokėti UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B.. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2210-803/2019 (UAB „SLM group“ bankroto byla), patvirtino kreditorių UAB „Hidromotas“ ir D. B. papildomus finansinius reikalavimus už vėlavimą išsikelti iš nuomojamų objektų, taigi teismas nepagrįstai sprendė, jog UAB „SLM Group“ nebegalėjo vykdyti veiklos dėl pačių kreditorių veiksmų.

18.6.                      Net jeigu 2016 m. kovo 15 d. susitarimas ir galėjo patenkinti kreditorių interesus (o taip nebuvo, nes pagal šį susitarimą numatyto viso nuomos mokesčio iki 2017 m. gruodžio 31 d. kaip kompensacijos už neatliktus darbus taip ir negavo), tai šis susitarimas tikrai neatitiko BUAB „SLM group“ interesų ir jiems prieštaravo, kadangi, kaip nurodė atsakovas T. A., padidinus nuomos mokesčius, BUAB „SLM group“ arba turėjo nemokėti nuomos mokesčių kreditoriams, arba neįrenginėti pagal projektą katilinės būtinos normaliai BUAB „SLM group“ pramoginei veiklai vykdyti.

18.7.                      Teismas negalėjo vadovautis nustatinėdamas įmonės nemokumą 2015 m. ir 2016 m. BUAB „SLM group“ finansinės atskaitomybės dokumentais, nes jie buvo galimai suklastoti.

19.       Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir nurodė, kad tarp atsakovės ir apeliantės susiklostė tarpusavio teisiniai santykiai, grįsti tarpusavio teisėmis ir pareigomis. Agentūra šalių teisiniuose santykiuose nedalyvavo, todėl dėl kreditorės atskirojo skundo argumentų nepasisako.

20.       Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

21.       Atsakovas T. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

21.1.                      Teismas iš esmės nevertino kreditorių (pareiškėjų) į bylą pateiktų įrodymų, kurie yra susiję su UAB „Vaitesa“ atliktais ir perduotais BUAB „SLM group“ darbais. Tuo tarpu būtent šios aplinkybės yra kitos Vilniaus apygardos teismo civ. bylos Nr. e2-1496-577/2022 pagal pareiškėjų ieškinį atsakovui T. V.dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo dalykas ir esmė. Taigi, nestabdęs nagrinėjamos bylos, teismas iš esmės nesukėlė galimo teismo sprendimų nesuderinamumo rizikos ir nepadarė procesinio pažeidimo. Todėl šiuo aspektu teismas turėjo teisę ir pagrįstai bylą išnagrinėjo jos nestabdydamas.

21.2.                      Kreditoriai net neįrodinėjo ir neįrodė bendrovės nemokumo momento.

21.3.                      Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams bei argumentams, kad kreditoriai neįrodė sąmoningai blogo bendrovės valdymo bei jos nemokumo T. V. vadovavimo metu, tuo pačiu ir priežastinio ryšio tarp sąmoningai blogo valdymo ir bendrovės nemokumo.

21.4.                      Bendrovės ūkinė komercinė veikla iš esmės prasidėjo 2012 m. spalio 10 d. su Agentūra pasirašius paramos sutartį dėl projekto „Slamball arena“ (batutų parko) (toliau – ir projektas) įgyvendinimo bei 2012 m. sausio 18 d. tarp bendrovės ir kreditorių pasirašius nuomos sutartis. Vykdant šias paramos bei nuomos sutartis, atsakovo bei paramos lėšomis buvo finansuojama tų pačių kreditorių turto (angaro bei žemės sklypo) rekonstrukcija, pritaikymas projekte numatytai „Slamball arena“ veiklai, taip pat kreditoriams buvo mokamas nuomos mokestis. T. V. vadovavimo bendrovei metu projektas buvo tinkamai įgyvendintas, tai neginčijamai patvirtina Agentūros sprendimai dėl mokėjimo prašymų tenkinimo, paramos lėšų išmokėjimo, ataskaitų patvirtinimo. Sėkmingai įgyvendinus projektą, t. y. paruošus bendrovę ūkinei komercinei veiklai, atsakovas T. V. 2015 m. pabaigoje pasitraukė iš bendrovės vadovo pareigų ir bendrovės akcijas pardavė, o atsakovas T. A. toliau turėjo vykdyti bendrovės veiklą.

21.5.                      Nuomos sutartys su UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B. 2016 m. buvo nutrauktos atsakovui T. V.neinant bendrovės vadovo pareigų ir nebuvus atsakingam už šių nuomos sutarčių nutraukimą, civiliniai bei teisminiai ginčai tarp bendrovės ir nuomotojų UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B. taip pat kilo jau atsakovui neinant bendrovės vadovo pareigų, atitinkamai, ir prie bankroto bylos bendrovei iškėlimo ar įmonės nemokumo atsakovas niekaip neprisidėjo. Teismas pagrįstai nurodė, kad, kaip matyti iš bendrovės pelno nuostolių ataskaitos už 2015 m. ir 2016 m., bendrovė, kai jai vadovavo atsakovas, veikė pelningai: 2015 m. grynasis pelnas buvo 34 237 Eur, 2016 m. grynasis pelnas siekė 23 230 Eur. Turto bei įsipareigojimų santykis taip pat buvo teigiamas. Taigi, atsakovas bendrovę naujam vadovui perdavė kaip pelningai veikiančią bei mokią įmonę.

21.6.                      Verslo nesėkmės rizika ypač didelė verslo pačioje pradžioje, kai investicijos (išlaidos) į verslą viršija verslo generuojamas pajamas, tikintis, kad ateities pajamos kompensuos pradines investicijas į verslą. Panašiai ir įvyko nagrinėjamu atveju, t. y. bendrovė buvo paruošta veiklai, tačiau ta veikla iš esmės neįsibėgėjo, nes verslas negeneravo pakankamai apyvartinių lėšų, pritrūko investicijų, o patys kreditoriai pasinaudojo situacija bei nutraukė nuomos sutartis, užkirsdami bendrovei galimybę vykdyti veiklą ir tokiu būdu neatlygintinai gaudami visus atliktus pagerinimus į pastatą bei žemės sklypą.

21.7.                      Aplinkybės, kaip rangovas UAB „Vaitesa“ iš bendrovės (ir T. V. skolintų lėšų) bei paramos lėšų faktiškai bei kokia apimtimi vykdė rekonstrukcijos, įrengimo darbus, visiškai nėra susijusios su bendrovės nemokumu bei bankroto priežastimis. Aplinkybės dėl UAB „Vaitesa“ veiklos, kaip ir pagrįstai pažymėjo teismas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

21.8.                      Agentūra, kurios pagrindinis tikslas užtikrinti tinkamą paramos lėšų įsisavinimą, atlikusi UAB „Vaitesa“ atliktų darbų pagal projektą patikras vietoje, nenustatė jokių pažeidimų ir UAB „SLM Group“ skyrė paramos lėšas. Be to, patys kreditoriai su bendrove 2016 m. kovo 15 d. pasirašė susitarimą, kuriuo kreditoriai patvirtino, kad neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų dėl nuomininko UAB „SLM Group“ pagal abi nuomos sutartis atliktų pastato bei sklypo statybos bei įrengimo darbų, kitų patobulinimų ir pertvarkymų. Taigi 2016 m. kovo 15 d. visos šalys fiksavo tinkamą pastato bei žemės sklypo darbų atlikimo faktą, o tai paneigia kreditorių šioje bei kitose bylose keliamas nepagrįstas prielaidas, esą UAB „Vaitesa“ kaip rangovas neatliko užaktuotų ir Agentūros patikrintų darbų.

21.9.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prejudicinę reikšmę turinčioje 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-378/2021 jau pasisakė dėl apeliantų taip akcentuojamo ekspertizės akto, kaip įrodymo, nepakankamumo.

21.10.                      Atsakovo vadovavimo bendrovei metu, bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama tinkamai, finansinių ataskaitų rinkiniai už 2013–2016 m. buvo tinkamai pateikti valstybės įmonei „Registrų centras“ (vieši duomenys), tai beje buvo vienas iš Agentūros reikalavimų pagal paramos sutartį. Baigęs eiti bendrovės vadovo pareigas, visus dokumentus atsakovas perdavė naujajam vadovui T. A., kuris šiuos dokumentus priėmė. Nėra jokio galiojančio teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, kad atsakovas klaidingai ar netinkamai organizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kad pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai būtų negaliojantys ar suklastoti.

21.11.                      ĮBĮ nėra įpareigojimo nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą, tačiau apeliantas vis tiek savo atskiruoju skundu prašo pripažinti atsakingais už tyčinį bankrotą asmenimis T. V. ir T. A.. Tačiau apeliantas visiškai nepateikia jokių argumentų, kodėl tą teismas turėtų daryti ir nepaisyti pirmosios instancijos teismo cituotos kasacinio teismo praktikos.

22.       Atsakovas T. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

22.1.                      Prieš pastate įrengiant pramogų areną reikėjo atlikti esminę pastato rekonstrukciją, sutvarkyti šildymo, nuotėkų sistemas ir atlikti kitus darbus. Visiems darbams buvo naudojamas iš Agentūros gautas finansavimas, taip pat buvo naudojamos bendrovės akcininkų įmonei skolintos lėšos. Iš viso iki 2015 m. balandžio mėnesio UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B. priklausančiame turte BUAB „SLM Group“ buvo atlikta darbų už 801 838,83 Lt (232 228,58 Eur) sumą, todėl nuomojamo turto būklė bei vertė žymiai pakilo. Tarp UAB „SLM Group“ ir UAB „HIDROMOTAS“ bei D. B. sudarytų nuomos sutarčių sąlygos numatė, kad, pasibaigus nuomos sutartims ar jas nutrukus, pastato sklypo pagerinimai įskaitant naujus statinius, pastato įrangą bei įrenginiai, sklype įrengtos dangos yra paliekamos nuomotojams.

22.2.                      UAB „SLM Group“ pabaigus pastato remonto ir pagerinimo darbus bei įrengus batutų areną, verslas sekėsi neblogai, įmonė generavo pelną tol, kol prasidėjo ginčai su nuomotojais (kreditoriais) dėl nuomos sutarčių vykdymo ir jų nutraukimo. Kreditoriai, pastebėję, kad jiems priklausantis turtas iki UAB „SLM Gruop“ investicijų buvo prastos būklės, o jame atlikus darbus tapo labai patrauklus, sąmoningai ir piktybiškai pradėjo ieškoti prielaidų nutraukti su UAB „SLM Group“ sudarytas nuomos sutartis ir perimti turtą valdyti patiems.

22.3.                      Prasidėjus teisminiams ginčams tarp UAB „SLM Group“, UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B., UAB „SLM Group“ iš esmės jau negalėjo vykdyti veiklos, kadangi UAB „HIDROMOTAS“ vadovas V. B. pakeitė pastate spynas bei sudarė kitas kliūtis bendrovės atstovams patekti į pastatą.

22.4.                      Kreditoriai ,teigdami, kad UAB „SLM Group“finansinė padėtis 2015 m. ir 2016 m. nebuvo tokia, kokia ji buvo nurodyta finansinės atskaitomybės dokumentuose, iš esmės nepateikia tam jokių įrodymų, taigi tokie kreditorių teiginiai yra deklaratyvūs ir atmestini.

22.5.                      Bendrovės veikla buvo pelninga, tačiau visos iš veiklos gautos lėšos buvo reinvestuojamos į šį verslą (iš esmės į kreditorių turto pagerinimą), t. y. veiklą pradėjusios Slamball arenos sąlygų pagerinimą. Pradėjus veiklą, išaiškėjo tam tikros probleminės vietos, kurias reikėjo patobulinti ir pagerinti. Kadangi arenos lankytojai daugiausiai buvo vaikai, tuometinis bendrovės vadovas norėjo užtikrinti tinkamas sąlygas saugiems vaikų žaidimams arenoje.

22.6.                      Bankroto administratorei yra pateikti iš esmės visi buhalterinės apskaitos dokumentai, jų pakanka bendrovės veiklos nustatymui, šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad bankroto administratorė atsisakė savo pareiškimo dėl BAUB „SLM Goup“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Be to, bankroto administratorė nereiškia jokių reikalavimų T. A. dėl trūkstamų buhalterinės apskaitos dokumentų.

22.7.                      Tai, kad Vilniaus apygardos teismas patvirtino 58 205,05 Eur T. V. finansinį reikalavimą, nors atsiskaitymų suderinimo akte yra nurodyta, jog bendrovės įsiskolinimas T. V.yra 91 651,99 Eur, savaime nereiškia, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Turimų dokumentų pagrindu T. V. sugebėjo įrodyti tik 58 205,05 Eur dydžio reikalavimą bendrovei, tuo tarpu kitos skolos dalies tiesiog nebuvo įmanoma įrodyti.

22.8.                      BUAB „SLM Group“ kreditoriams priklausančiame turte įrengta Slamball arena, į kurią bendrovės buvo investuota 801 838,83 Lt (232 228,58 Eur) suma iš esmės pradėjo veikti tik T. A. perėmus bendrovės vadovavimą, t. y. 2016 m. Iki tol buvo atliekami arenos įrengimo darbai. Pradėjus veikti arenai, buvo nuolat pastebimi tam tikri jos trūkumai bei vietos, kurias reikėjo tobulinti, t. y. nebuvo apsauginių sienelių, bortų ir kt. Šie trūkumai turėjo būti ištaisyti kuo skubiau, kadangi tai kėlė grėsmę vaikų saugumui. Šiems ir kitiems trūkumams ištaisyti buvo naudojamos iš bendrovės veiklos gautos lėšos.

22.9.                      Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė investavo į kreditorių turtą 801 838,83 Lt (232 228,58 Eur) sumą, taip pat tai, jog bendrovės pajamos taip pat buvo investuojamos į kreditorių turto pagerinimą, buvo tikėtasi, kad kreditoriai (nuomotojai) bus lankstesni ir galės palaukti, kol bendrovė gaus papildomas pajamas, jog būtų galima su jais atsiskaityti. Tačiau kreditoriai buvo kategoriški, nutraukė su bendrove sudarytas nuomos sutartis bei užkirto bendrovei kelią toliau vykdyti veiklą jų turte, generuoti pajamas bei su jais atsiskaityti.

22.10.                      Aplinkybė, kad T. A. būdamas bendrovės vadovu teikė prioritetą bendrovės gautų pajamų investavimui į kreditoriams priklausančio turto pagerinimą, dėl to vėluojant mokėti kreditoriams nuomos mokestį, negali būti laikomas bendrovės nemokumą pagrindžiančia aplinkybe. Toks bendrovės gautų pajamų paskirstymas akivaizdžiai neprieštarauja tarptautinėje teisėje įtvirtintai verslo priėmimo taisyklei (angl. business judgment rule).

22.11.                      T. A., kreditoriams pateikus bendrovei pranešimą apie nuomos sutarčių nutraukimą, tikėjosi, kad klausimas bus išspręstas geranoriškai ir bendrovė galės toliau vykdyti veiklą jos įrengtame pastate. Tačiau 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigoje bendrovei įvairiais būdais buvo užkertamas kelias vykdyti veiklą ir gauti pajamas. Iš karto po to tarp bendrovės ir kreditorių kilo teisminis ginčas dėl nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Bendrovė ir T. A. pagrįstai tikėjosi, kad bendrovei bus leista grįžti atgal į išnuomotą turtą, vykdyti veiklą bei pavyks išvengti bankroto. Jau prasidėjus apeliaciniam procesui, t. y. priėmus UAB „SLM Group“ apeliacinį skundą ir bylą išsiuntus į apeliacinę instanciją, UAB „SLM Group“ buvo iškelta bankroto byla.

22.12.                      Ilgalaikį bendrovės turtą sudarė pastate įrengtas Slamball ringas su batutu, krepšinio stovas, vedinimo medžiagų komplektas ir D. B. sklype įrengta tvora kartu su varteliais. Kadangi vėdinimo sistema ir tvora su varteliais yra neatskiriamos sklypo ir pastato dalys, šis turtas buvo paliktas nuomotojų nuosavybėje. Kitas ilgalaikis turtas, t. y. Slamball ringas su batutu ir krepšinio stovas buvo išpjauti iš patalpų, kadangi kitokiu būdu jų pašalinti iš pastato nebuvo galimybės. Pašalinant šį turtą iš pastato, t.y. supjaustant batutą gabalais, dalyvavo ir pats UAB „HIDROMOTAS“ direktorius V. B., kuris šią aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, kad šių elementų daugiau niekur panaudoti nebuvo galimybės, šis turtas buvo utilizuotas. Šį turtą utilizavus, jis nebuvo išbrauktas iš įmonės balanso ir ilgalaikio turto sąrašo, kadangi įmonė jau iš esmės nevykdė jokios veiklos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

23.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

Dėl taikytino teisinio reguliavimo

24.       Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė ir citavo kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32 punktas). Taigi apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir patikslina, kad teisinis reguliavimas turi būti nustatomas ne pagal tai, kada iškelta bankroto byla (kaip nurodė pirmosios instancijos teismas), o pagal tai, kada buvo atlikti veiksmai, kurie yra nurodomi kaip tyčinio pagrindo faktinis pagrindas. Kadangi tiek veiksmai, kuriais grindžiamas pareiškimas dėl tyčinio bankroto, tiek bankroto byla buvo iškelta iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įsigaliojimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčui taikė ĮBĮ teisės normas.

25.       Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 34 punktas). Pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, atsiranda ĮBĮ nurodytos teisinės pasekmės, tokios kaip administratoriaus pareiga patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis); teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis); žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriams prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmenys, dėl kurių veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šių asmenų veikimo ar neveikimo ir šie kreditoriai CPK nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 29 punktas, 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 45, 46 punktai).

26.       Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai, todėl teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje neišvengiamai sprendžiama ir dėl konkrečių bendrovės vadovų veiksmų. Nors ĮBĮ, kuriame reglamentuojama bankroto pripažinimo tyčiniu tvarka ir sąlygos, neįpareigoja įvardinti atsakingo (kaltojo) asmens, tačiau iš esmės to ir nedraudžia (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-171-407/2022 38 punktą).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

27.       Kreditoriai prašė pripažinti UAB „SLM group“ bankrotą tyčiniu remdamiesi tuo, kad T. V. susijusiai įmonei sumokėjo už darbus, kurie nebuvo realiai atlikti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra įrodymų, jog T. V. sudarė apsimestinius sandorius su UAB „Vaitesa“; sandoriai nėra nuginčyti. Teismas nurodė, kad sandorių uždarumo principas lemia, jog sutartiniai teisiniai santykiai, susiklostę tarp UAB „Vaitesa“ ir BUAB „SLM group“, negali būti ginčijami nesusijusių asmenų UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B.. Teismas nevertino kreditorių argumentų, susijusių su UAB „Vaitesa“ atliktais ir perduotais BUAB „SLM group“ darbais.

28.       Kreditoriai atskirajame skunde su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad tokiu būdu pats teismas paneigė civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 nustatytas aplinkybes dėl dalies 58 298,58 Eur lėšų neatlygintino perdavimo UAB „Vaitesa“. Be to, kreditoriai įrodė, kad T. V. pasirašytas 2013 m. rugsėjo 2 d. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 1 dėl 30 672,62 Eur atliktų darbų vertės taip pat buvo fiktyvus, akte nurodytas medžiagas pirko bei darbus atliko ne UAB „Vaitesa“, o UAB „HIDROMOTAS“. Taigi BUAB „SLM group“ neteko 88 971,20 Eur dėl sąmoningų ir priešingų bendrovės interesams atsakovo T. V. veiksmų. Bendrovė faktiškai dėl nebaigtų nuomojamų veiklai statybos ir remonto darbų veiklos nevykdė ir negaudavo pajamų, dėl to negalėjo laiku atsiskaityti su savo kreditoriais ir būtent dėl bendrovės negebėjimo atsiskaityti su nuomotojais 2016 m. buvo nutraukta nuomos sutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su šiais atskirojo skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

29.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo analizuojamos ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto kontekste ir atskirajame skunde nėra keliamas teisinio kvalifikavimo klausimas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktu reguliuojami tie atvejai, kai susijusiam asmeniui yra neatlygintinai ar mažesnėmis nei rinkos kainomis perduodamas turtas. Šiuo atveju joks materialus turtas susijusiam asmeniui nebuvo perduotas. Kreditoriai pažymi, kad buvo atsiskaityta už darbus, kurie nebuvo atlikti, taigi, kreditorių teigimu, iš esmės buvo sumažinta bendrovės turto masė (pinigai), tačiau įmonė negavo jokios realios naudos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, remiantis šiomis kreditorių nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas spręsti dėl bendrovės tyčinio bankroto remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis.

30.       Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-7-30-969/2021 59 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisinių santykių kvalifikavimas nelaikomas šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų reikalavimų peržengimu.

31.       Be to, tiek pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek atskirajame skunde teigiama, kad T. A. taip pat priėmė bendrovei nenaudingus ir nuostolingus sprendimus, o būtent, nepagrįstai ginčijo kreditorių vienašalį nuomos sutarties nutraukimą, tokiu būdu tik didindamas kreditorių finansinius reikalavimus, laiku neišsikėlė iš nuomojamo turto, nepriėmė kreditorių pasiūlymo sumokėti 2 950 Eur kompensacijos už skubų išsikraustymą.

32.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

33.       Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nepakanka nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

34.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad BUAB „SLM group“ verslas buvo pradėtas vystyti ir kreditorei UAB „HIDROMOTAS“ priklausančiame pastate darbai buvo atliekami naudojant paramai skirtas lėšas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones. Kaip nurodo kreditorė atskirajame skunde ir šios aplinkybės nėra ginčijamos, pagal paramos sutarties nuostatas Agentūra turėjo kompensuoti bendrovės išlaidas statybos darbams ir sporto įrangai įsigyti 178 224,92 Eur (615 375 Lt) arba nedaugiau nei 65 proc., o bendrovė, kaip paramos gavėja, įsipareigojo prisidėti 95 967,62 Eur (331 357 Lt) suma arba 35 proc. savo įnašais. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad paramos sutartis buvo nutraukta ar galioja procesinis sprendimas ar administracinis aktas grąžinti paramos lėšas. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šios aplinkybės nėra ginčijamos, kad 2014 m. gegužės 30 d. galutinėje projekto įgyvendinimo ataskaitoje patvirtinama apie tinkamą projekto įgyvendinimą, visi pateikti mokėjimo prašymai buvo patikrinti ir įvertinti teigiamai, todėl buvo išmokėtos paramos lėšos.

35.       Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylą pateiktos Agentūros tikrinimo ataskaitos turinio ir jos, kaip įrodymo, vertinimo civilinėje byloje. Teismas pažymėjo, kad kreditoriai neįrodė, jog Agentūros ataskaitos turinys yra suklastotas. Apeliacinės instancijos teismas šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria. Pažymėtina, kad civilinėje byloje nuomonę teikė ir Agentūra, kuri turėjo teisę ir galimybę susipažinti su šalių procesiniais dokumentais, tačiau duomenų, kurie patvirtintų kreditorių teiginius, nenurodė, abejonių dėl į bylą pateiktų dokumentų tikrumo neišreiškė. Taigi ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti į bylą pateikta Agentūros ataskaita.

36.       Civilinėje byloje (civilinės bylos Nr. e2-987-647/2020, teisminio proceso Nr. 2-52-3-03568-2019-6, kuri baigėsi teismui patvirtinus taikos sutartį ir ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų ir kurioje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje) pagal ieškovės BUAB „SLM group“ ieškinį atsakovui T. V.dėl žalos priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims – Agentūrai, UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B., Agentūra pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad BUAB „SLM group“ projektą įgyvendino trimis etapais: 2013 m. buvo pateiktas mokėjimo prašymas, kuris buvo įvertintas ir ieškovei išmokėta 44 973,89 Eur paramos suma už bendrąsias išlaidas (statinio projektą), statinio rekonstravimą (fasado ir cokolio), sporto inventorių (batutus, krepšinio stovus) bei pritaikyta sankcija už pavėluotai pateiktą mokėjimo prašymą; pagal 2014 metų sausio mėnesį ieškovės pateiktą prašymą buvo išmokėta 55 257,47 Eur paramos suma už sklypo sutvarkymą, statinio rekonstravimą (grindų įrengimą, vidaus konstrukcijas, inžinerinius tinklus), pagal 2014 m. gegužės mėnesį ieškovės pateiktą prašymą buvo išmokėta 77 539,39 Eur už statinio rekonstravimą (inžinierinius tinklus, vidaus apdailą) ir batutų kambario įrangą. Projektas buvo užbaigtas 2015 metais, tačiau projekto kontrolės laikotarpiu buvo nustatyti pažeidimai, pavyzdžiui, buvo nesilaikyta reikalavimo įdarbinti nustatytą skaičių kaimo gyventojų, nebuvo pasiektas paraiškoje planuotas pardavimo pajamų rodiklis: 2015 m. planuota gauti 249 879,81 Eur pardavimo pajamų, o gauta tik 63 073 Eur. Už tai bendrovei buvo taikytos baudos.

37.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad projekte paramos lėšos buvo skiriamos išlaidų kompensavimo būdu, tai reiškia, kad pirma ieškovas patyrė tam tikras išlaidas, jas pagrindžiančius dokumentus teikė Agentūrai, o ši, įvertinusi dokumentus, priėmė sprendimą dėl paramos lėšų išmokėjimo, taigi projektinės lėšos turėjo konkretų joms skirtą panaudojimo būdą. Byloje nėra duomenų, kad projekto lėšos buvo naudojamos taip, jog būtų išvengta nuomos mokesčio ar kitų prievolių mokėjimo, kad būtų tyčia siekiama bankroto.

38.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „SLM group“ buvo įsteigta 2011 metais, 2012 metais buvo sudaryta pastato ir žemės sklypo nuomos sutartis, remiantis šiomis sutartimis, 2012 metais buvo sudaryta paramos sutartis su Agentūra. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kreditorei priklausančiose patalpose 2013–2015 metais vyko remonto ir batutų parko įrengimo darbai, bendrovė veiklą pradėjo tik 2015 metais. Taigi vienintelė bendrovės veikla buvo batutų parko eksploatavimas, kuris ir buvo realiai pradėtas 2015 metais, tačiau vystoma veikla nebuvo sėkminga, kadangi generuojamos pajamos nebuvo pakankamos. Byloje nėra duomenų, kad bendrovės veikla būtų organizuota taip, kad būtų kenkiama bendrovės veiklai sąmoningai siekiant negauti pajamų ir tokiu būdu siekiama sukelti bendrovei bankrotą.

39.       Kreditoriai neįrodė ir nepagrindė, kad, net jeigu ir pasitvirtintų aplinkybė, jog T. V. susijusiai įmonei sumokėjo už darbus, kurie realiai nebuvo atlikti, šiuos pinigus būtų galima panaudoti nuomos mokesčiui sumokėti ar kitiems finansiniams įsipareigojimams dengti ir įmonė nebūtų privesta prie bankroto (esmingai bloginama nemokios įmonės padėtis). Taip pat neįrodyta, kad lėšos, kurios galimai buvo sumokėtos UAB „Vaitesa“ už faktiškai neatliktus darbus, turėjo ir galėjo būti panaudotos kitiems būtiniems darbams atlikti. Kaip jau buvo minėta, bendrovė vykdė projektą, prižiūrimą Agentūros. Projekto tikslas buvo tas, kad bendrovė būtų galėjusi veikti ir vykdyti batutų pramogų verslą, ir šis tiksas buvo pasiektas. Kaip matyti iš Agentūros atsiliepimo ir direktoriaus paaiškinimo 2022 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžio metu, bendrovė negeneravo pakankamai pajamų, nors lankytojų srautas buvo. Bendrovė buvo priversta nutraukti veiklą nepraėjus nei metams nuo veiklos pradžios. Taigi byloje taip pat neįrodytos aplinkybės, kad bendrovė negalėjo pradėti veiklos dėl sąmoningai neatliktų, bet Agentūros finansuotų darbų.

40.       Kita vertus, kreditorių argumentai, kad sąmoningais atsakovų veiksmais nebuvo įrengta katilinė ir tai buvo pagrindinė įmonės bankroto priežastis, yra prieštaringi. Iš byloje esančio 2016 m. kovo 3 d. susitarimo dėl negyvenamojo statinio ir žemės sklypo nuomos ir žemės sklypo nuomos sutarčių pakeitimo priedo Nr. 1 matyti, kad UAB „HIROMOTAS“, D. B. ir UAB „SLM group“ patvirtino, jog patalpose buvo įrengtas kieto kuro katilas, vandens oro šildytuvas, radiatoriai, kaminas ir kt., visų šių daiktų būklė įvardinta kaip „gera“ (5 t, b. l. 24). Be to, UAB „HIROMOTAS“ direktorius 2021 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad labai abejotina, ar bendrovė būtų galėjusi vykdyti veiklą, jeigu nebūtų įrengta katilinė. Byloje pakanka duomenų ir iš esmės nėra ginčo dėl to, kad bendrovė veiklą pradėjo ir ją vykdė, taigi tai taip pat pagrindžia aplinkybę, kad, labiau tikėtina, jog katilinė buvo įrengta, atlikti kiti statybos darbai, kurie buvo būtini bendrovės veiklai pradėti ir vykdyti.

41.       Atskirajame skunde nepagrįstai remiamasi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu išnagrinėta civiline byla Nr. e2-735-803/2018. Pirma, civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 buvo sprendžiamas ginčas tarp BUAB „SLM group“, UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B., taigi T. V. civilinėje byloje nedalyvavo ir šioje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės negali būti prejudicinės nagrinėjamoje civilinėje byloje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-378/2021 30, 31 punktus). Antra, minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl investuotų į nuomojamą turtą pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Tačiau byloje nebuvo keliamas klausimas ir analizuojama, kokie darbai pastate nebuvo atlikti. Trečia, aplinkybė, kad ieškovė, atstovaujama T. A. atsisakė dalies reikalavimų, negali būti traktuojama kaip ekspertizės akto pripažinimas, sutikimas su teiginiu, kad 58 298,58 Eur vertės darbai nebuvo atlikti UAB „SLM group“ naudai ir interesais. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 esantys duomenys patvirtina tyčinius T. V. veiksmus ir yra konstatuota, jog buvo atlikti fiktyvūs darbai, atmestini kaip nepagrįsti.

42.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovės direktoriaus T. A. priimtas sprendimas ginčyti vienašališką nuomos sutarties nutraukimą negali būti vertinamas kaip veikimas priešingai bendrovės interesams ar ekonomiškai nenaudingo sandorio sudarymas. Jeigu byla būtų laimėta, bendrovė būtų galėjusi toliau tęsti veiklą išnuomotose patalpose, o tai visiškai atitinka bendrovės interesus. Kitų tikslų ar interesų, kurie galėtų būti vertinami kaip priešingi bendrovės interesams ir kurių būtų siekiama sąmoningai vedant civilines bylas, nenustatyta.

43.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, net jei ir būtų konstatuotas tyčinio bankroto požymis, jog T. V. sumokėjo UAB „Vaitesa“ už darbus, kurie nebuvo realiai atlikti, tačiau šioje civilinėje byloje neįrodyta, kad, jei nebūtų buvę šių sąmoningų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki ar dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nenustatytas priežastinis ryšys tarp tarp galimai sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019 ir kt.).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

44.       Kreditorės pareiškime dėl UAB „SLM group“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai. Šį savo teiginį grindė tuo, kad iš perduotų bankroto administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentų neįmanoma nustatyti, kas sudarė 177 969 Eur vertės turtą, šis turtas nemokumo administratoriui perduotas nebuvo. Be to, T. V. neužtikrino, kad būtų tinkamai pildomi statybos žurnalai, panaudotų medžiagų deklaracijos, išpildomosios nuotraukos ir kt. Pareiškime nurodoma, kad į bylą pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai sudaryti klaidingai. Kreditorių teigimu, T. V. perleido 91 651,99 Eur dydžio finansinį reikalavimą į bendrovę UAB „Sversa“, tačiau šis finansinis reikalavimas buvo išgalvotas.

45.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „SLM group“ tam tikras turtas buvo likęs kreditoriams priklausiusiose patalpose, nes kai kurių įrenginių nebuvo galima techniškai išmontuoti. Slamball ringas su batutu ir krepšinio stovas buvo išpjauti iš patalpų, kadangi kitokiu būdu jų pašalinti iš pastato nebuvo galimybės. Teismas sprendė, kad, iškėlus UAB „SLM Group“ bankroto bylą, bankroto administratorei UAB „SLM Group“ priklausantis turtas nebuvo perduotas, kadangi faktiškai jo nebuvo. Teismas taip pat pažymėjo, kad kreditoriai nėra tie subjektai, kurie galėtų pasisakyti dėl apskaitos dokumentų iki bankroto bylos iškėlimo dienos perdavimo aplinkybių, o bankroto administratorė atsisakė bet kokių reikalavimų atsakovui T. A. dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Kreditorė atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

46.       Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-702-823/2018).

47.       Remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanonumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

48.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019, 36 punktas).

49.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su T. A. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad bankroto administratorė jokių pretenzijų T. A. dėl galimai trūkstamų buhalterinės apskaitos dokumentų nereiškia. Iš UAB „SLM Group“ bankroto bylos duomenų matyti, kad į bylą yra pateiktas 2021 m. kovo 2 d. priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo nemokumo administratorei buvo perduoti UAB „SLM Group“ buhalterinės apskaitos dokumentai – kasos knygos, avanso apyskaitos, sutartys, banko išrašai ir kt. (2 t, b. l. 148, 3 t, b. l. 47). Be to, 2021 m. lapkričio 15 d. papildomai buvo pateikti dokumentai dėl ilgalaikio turto likvidavimo, su vykdytu projektu susiję dokumentai, įvairūs prašymai ir pranešimai (4 t, b. l. 14–16).

50.       Aplinkybė, kad buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ir bendrovėje nebuvo vykdyta finansinė apskaita taip, kad būtų galima nustatyti bendrovės prisiimtus įsipareigojimus už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. lapkričio 8 d., buvo grindžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-322-803/2021, tačiau ši nutartis buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-378/2021 konstatavus, kad teismas netinkamai, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo civilinę bylą. Be to, Agentūra, atlikdama patikrinimą 2014 m. birželio mėnesį pastabų dėl buhalterinės apskaito vedimo neturėjo, nurodė, kad buhalterinę apskaitą tvarkė bendrovė „Contus“, vedama buhalterinė apskaita naudojant programą „Rivilė“, visos patirtos išlaidos įtrauktos į buhalterinę apskaitą (6 t, b. l. 153, DOK-20603 priedas Nr. 1.3).

51.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog kreditorės būtų teikusios prašymą susipažinti su nemokumo administratorės turimais bendrovės dokumentais ar būtų atlikusios juridinio asmens dokumentų patikrinimą (JANĮ 65 straipsnis), todėl, nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai nurodė, kad kreditoriai nėra tie subjektai, kurie galėtų pasisakyti dėl apskaitos dokumentų iki bankroto bylos iškėlimo dienos perdavimo aplinkybių, tačiau iš esmės teisingai sprendė, jog pareiškimo argumentai dėl bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pažymėtina, kad T. A., perdavęs dokumentus nemokumo administratorei, papildomai jų negalėjo pateikti, o nemokumo administratorė atsisakė pareiškimo dėl tyčinio bankroto pripažinimo ir iš esmės civilinės bylos nagrinėjime toliau nedalyvavo ir prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra (6 t, b. l. 38, 148–151).

52.       Kaip jau buvo minėta, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bendrovė buvo įsteigta 2011 metais, bendrovė buvo įsteigta tam, kad įrengtų ir vykdytų batutų pramogų verslą nuomojamose patalpose, Agentūra kompensavo tinkamas bendrovės realiai patirtas išlaidas, bendrovė realiai vykdė veiklą nuo 2015 metų pabaigos iki 2016 metų pabaigos, kai buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis ir bendrovė iškeldinta iš patalpų. Visas turtas, priklausęs UAB „SLM Group“, iš esmės buvo įgytas paramos lėšomis ir laikomas UAB „HIDROMOTAS“ priklausančiose patalpose. 2016 m. gruodžio mėnesį buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bendrovei uždraudžiant naudotis pastatu, buvo sudaromos fizinės kliūtys pateikti į pastatą ir vykdyti veiklą: pakeistos spynos, draudžiama artintis prie pastato (5 t, b. l. 32), šias aplinkybes patvirtino UAB „HIDROMOTAS“ direktorius 2022 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžio metu. Be to, iš UAB „SLM Group“ bankroto byloje esančio 2017 m. kovo 16 d. prašymo patekti į patalpas matyti, kad UAB „SLM Group“ atstovai negalėjo patys patekti į UAB „HIDROMOTAS“ priklausantį pastatą, todėl raštu kreipėsi dėl daiktų – elektrinių mašinėlių, smulkaus inventoriaus, kompiuterių, dokumentų, kėdžių, televizorių – pasiėmimo. Šis prašymas buvo derinamas su UAB „HIDROMOTAS“. 2017 m. kovo 16 d. patalpose liko dalis UAB „SLM Group“ priklausančių baldų ir inventoriaus (3 t, b. l. 98). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovės veiklos pobūdis ir veiklos trukmė lemia, kad nepaisant aplinkybės, jog galėjo būti neišsaugoti absoliučiai visi buhalterinės apskaitos dokumentai ar buhalterinė apskaita galėjo būti vedama nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau, remiantis netiesioginiais įrodymais, galima (įmanoma) nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.

53.       Byloje nėra duomenų, kad bendrovė, pradėjusi veiklą, turėjo kokio nors konkretaus turto. Taigi visas turtas, kurį jį turėjo, buvo įgytas paramos ir skolintomis lėšomis bei skirtas bendrovės tolesnei veiklai – batutų pramogų centro veiklos vystymui būtent kreditorei UAB „HIDROMOTAS“ priklausančiose patalpose. Iš byloje esančios ilgalaikio turto kortelės matyti, kad bendrovė 2014 metais buvo įsigijusi batutą, 2013 metais – krepšinio stovą su lenta ir stovu, Slamball ringą, 2015 metais – vartelius ir tvorą, vėdinimo medžiagų komplektą (6 t, b. l. 32–33), 2014 metais už daugiau nei 164 tūkst. litų buvo pirkta batutų kambario įranga (6 t, b. l. 34). Nors atskirajame skunde nurodoma, kad teismo ekspertas nustatė, jog sąskaitose išrašyta darbų daugiau nei iš tiesų faktiškai buvo atlikta, nerasti 5 vnt. varstomų vartelių, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų procesiniuose dokumentuose dėstomais atskirtimais, kad ekspertizė buvo atlikta 2018 metų pavasarį, taigi per dviejų metų laikotarpį pastato bei žemės sklypo sutvarkymo darbai, kuriuos vertino ekspertas, galėjo būti perdaryti, išardyti, modifikuoti ir ekspertizės akte užfiksuota patalpų būklė nebūtinai reiškia ir įrodo, kad tokia būklė buvo ir 2016 metais. Įranga buvo perkama naudojant paramos lėšas ir prižiūrint Agentūrai, 2014 metais Agentūros atstovai faktiškai apžiūrėję patalpas ir įrenginius, įvertinę pirminių dokumentų originalus, patvirtino, kad projektas buvo įgyvendinamas tinkamai.

54.       Be to, kreditorė atskirajame skunde įrodinėja, kad batutas 2016 metais nebuvo utilizuotas, šiuo savo argumentus grindžia 2017 m. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „HIDROMOTAS“ direktorius V. B. 2022 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog dalyvavo išvežant iš patalpų didįjį batutą, kuris buvo supjaustytas. Net jeigu ir būtų įrodytos aplinkybės, jog bendrovė turėjo turto (pavyzdžiui, mobilių krepšinio stovų), kuris nebuvo sugadintas jį išvežant iš nuomojamų patalpų ir jį būtų galima perduoti nemokumo administratoriui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju nebūtų pagrindo vertinti kaip tyčinio bankroto požymio, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai galėtų būti pagrindas kreditoriams savo teises ginti kitais įstatyme nustatytais būdais. V. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad turi išsamius duomenis apie iš patalpų išgabenamą turtą, taigi tai paneigia UAB „HIDROMOTAS“ argumentus, kad negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

55.       Kreditorės nurodomi argumentai, kad UAB „SLM Group“ bankroto byloje buvo patvirtintas T. V. 58 205,05 Eur dydžio finansinis reikalavimas, o ne 91 651,99 Eur dydžio finansinis reikalavimas taip pat nepagrindžia aplinkybės, kad yra pagrindas pripažinti UAB „SLM Group“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir UAB „SLM Group“ bankroto bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Sversa“ kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti antrosios eilės 91 651,99 Eur dydžio finansinį reikalavimą bankrutavusios UAB „SLM Group“ bankroto byloje (2 t, b. l. 107). Nurodė, kad šį finansinį reikalavimą įsigijo iš pradinio kreditoriaus T. V. (2 t, b. l. 110), kuris turi reikalavimo teisę į skolininkę UAB „SLM Group“ pagal 2013 m. balandžio 19 d. paskolos sutartį dėl paskolintos 550 000 Lt paskolos sumos bei su tuo susijusių visų kitų sumų bei išmokų grąžinimo (2 t, b. l. 111). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-655-881/2021 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartis, kuria buvo atmestas UAB „Sversa“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, palikta nepakeista. Vėliau reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Sversa“ ir T. V. buvo nutraukta (3 t, b. l. 139) ir T. V. kreipėsi į teismą dėl jo 58 205,05 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo. Nors Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjo T. V. prašymo netenkino (3 t, b. l. 176), tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1287-450/2021 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį panaikino ir nutarė patvirtinti pareiškėjo T. V. 58 205,05 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „SLM group“ bankroto byloje (4 t, b. l. 18). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad finansinio reikalavimo sumažinimas nereiškia pripažinimo, jog atsakovas šio finansinio reikalavimo neturi, tai gali būti traktuojama tik kaip faktas, kad turimų dokumentų pagrindu T. V. sugebėjo įrodyti tik 58 205,05 Eur dydžio reikalavimą bendrovei.

56.       Nei taikos sutarties sudarymas, nei reikalavimų atsisakymas, nei reikalavimų sumažinimas negali būti vertinamas kaip pripažinimas, kad šių reikalavimų pareiškėjas neturi, jeigu tai aiškiai nenurodoma procesiniuose dokumentuose. Procesiniai sprendimai sudaryti taikos sutartį ar sumažinti keliamus reikalavimus, jų atsisakyti, gali būti priimami išimtinai dėl procesinių priežasčių – neturint dokumentų, galinčių įrodyti reikalavimų pagrįstumą, siekiant palengvinti bylinėjimosi procesą ar sumažinti bylinėjimosi išlaidas ir kt. T. V. finansinis reikalavimas UAB „SLM Group“ bankroto byloje galiausiai buvo patvirtintas, tai tik papildomai pagrindžia aplinkybę, kad įmanoma iš byloje esančių buhalterinės apskaitos duomenų nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

57.       Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 mokestinius metus sudaryti netinkamai. Kreditorė atskirajame skunde nurodo, kur yra padarytos klaidos ir kaip jos turi būti ištaisytos, taigi galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Be to, teisės aktai nedraudžia koreguoti, taisyti finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl aplinkybė, kad finansinės atskaitomybės dokumentai buvo taisomi, pati savaime nepagrindžia ir neįrodo, kad buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai ir aplaidžiai, jog būtų pagrindas UAB „SLM Group“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

58.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai, jog neįmanoma nustatyti, kas sudarė 177 969 Eur vertės turtą, atmestini kaip neįrodyti, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino UAB „SLM Group“ bankroto tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 punkte nurodytų tyčinio bankroto požymių

59.       Kreditorės pareiškime prašė pripažinti UAB „SLM Group“ bankrotą tyčiniu ir nurodė, kad T. A., būdamas bendrovės vadovu, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi jau 2016 metais bendrovė buvo nemoki. Tokiu būdu buvo didinami bendrovės įsipareigojimai ir padaryta žala kreditoriams.

60.       Be to, kreditorės pareiškime prašė pripažinti UAB „SLM Group“ bankrotą tyčiniu ir dėl to, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Šios aplinkybės nurodytos ir atskirajame skunde. Kreditorės teigimu, 2016 m. bendrovė, vadovaujama T. A., tik didino bendrovės skolas (buvo skaičiuojamos nuomos sąnaudos), o pajamas iš tiesų gavo susijusi bendrovė UAB „Baltic Telecommunications Team“, kuri neva subnuomavo pastatą, nors tokios teisės bendrovė neturėjo. Tokiu būdu bendrovė, vadovaujama T. A., negavo pajamų, nes sąmoningai veikla buvo perleista kitai bendrovei, siekiant tokiu būdu išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir didinant bendrovės įsipareigojimus kreditoriams.

61.       Kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas nenustatė bendrovės nemokumo momento, taip pat nepasisakė dėl UAB „SLM Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė ir neanalizavo aplinkybių, susijusių su ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu tyčinio bankroto požymiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, ginčo nagrinėjimas nėra įmanomas apeliacinės instancijos teisme, kadangi tyčinio bankroto vertinimas tais aspektais, kuriais teismas iš viso nepasisakė, reikštų reikalavimo nagrinėjimą beveik visa apimtimi nauju aspektu. O tai neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas grąžina bylą pirmosios instancijos teismui neišspręstų reikalavimų dalyje nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinės bylos sustabdymo

62.       Bylos šalys savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad civilinė byla dėl UAB „SLM Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti sustabdyta, kol nebuvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1496-577/2022 pagal kreditorių netiesioginį ieškinį atsakovui T. V. dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas jau anksčiau konstatavo, kad, nepriklausomai nuo civilinės bylos pagal kreditorių netiesioginį ieškinį baigties, nėra pagrindo pripažinti UAB „SLM Group“ bankrotą tyčiniu, kadangi, net jeigu ir būtų konstatuota, jog UAB „SLM Group“ sumokėjo UAB „Vaitesa“ už realiai neatliktus darbus, civilinėje byloje neįrodytas šių aplinkybių priežastinis ryšys su nemokumu ar nemokios įmonės finansinės padėties esminiu pabloginimu. Taigi neegzistuoja CPK 163 straipsnyje įtvirtinti privalomo bylos sustabdymo pagrindai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

63.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad, remiantis kreditorių nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo pripažinti UAB „SLM Group“ bankroto tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimą atmetė nenustatęs priežasitnio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš viso neanalizavo ir nepasisakė dėl pareiškime nurodytų argumentų, susijusių su ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintais tyčinio bankroto požymiais. Taigi yra pagrindas neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

64.       Grąžindama dalį bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

nutaria:

skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties dalį, kuria atmestas kreditorių UAB „HIDROMOTAS“ ir D. B. prašymas pripažinti BUAB „SLM group“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais, palikti nepakeistą.

Grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo neišspręstų reikalavimų dalyje dėl UAB „SLM group“ bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais.

Teisėjas                                                                                Vigintas Višinskis