Civilinė byla Nr. e2-4632-759/2020
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00441-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.2.3.2; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 24 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „General Financing“ ieškinį atsakovei M. D. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB ,,General Financing“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės M. D. 1026,17 Eur mokėtinų įmokų, 2,40 delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 23 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 1-2, 29-31).
Atsakovei M. D. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2020 m. gegužės 30 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pasiūlant per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė iki bylos nagrinėjimo teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį (el. b. l. 22).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atsakovė M. D. (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovei buvo suteiktas 657,40 Eur vartojimo kreditas terminui iki 2024 m. vasario 17 d. bei pagal kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą mokant nustatyto dydžio įmokas pagal įmokų mokėjimo grafiką (įskaitant palūkanas už naudojimąsi pinigais) (el. b. l. 3-7). Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2024 m. vasario 17 d., bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 38,9 proc. pagal sandorį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2020 m. kovo 24 d. nutraukė tarp jos ir atsakovės sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė ieškovei liko skolinga 1026,17 Eur įmokų, kurias sudaro negrąžinta kredito dalis, sandorio sudarymo ir tvarkymo mokesčiai, palūkanos, delspinigiai.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku kredito negrąžino. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 543,81 Eur negrąžintą kreditą pagrįstas ir yra tenkintinas.
Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovės negrąžintas įmokas taip pat sudaro sandorio sudarymo mokesčiai ir tvarkymo mokesčiai. Nurodyti mokesčiai vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. vasario 1 d.) įtraukiami į bendrą vartojimo kredito kainą. Bendra vartojimo kredito kaina apibrėžiama kaip „visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui“ (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis). Bendra vartojimo kredito kaina turi atitikti VKĮ 21 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. vasario 1 d.) nustatytus reikalavimus: turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (VKĮ 21 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina pagal sandorį Nr. 1 neprieštarauja VKĮ 21 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės prašomi priteisti be kita ko sutarties sudarymo ir tvarkymo mokesčiai iš esmės iki sutarties nutraukimo dienos. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 105,33 Eur sandorio sudarymo ir 56,10 Eur tvarkymo mokesčius yra pagrįstas ir tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (LAT 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kasacinis teismas taip pat yra suformavęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: „nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų“ (LAT 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).
Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio palūkanas, metinių palūkanų dydis – 23,5 procentų (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 38,9 procento). Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukta 2020 m. kovo 24 d. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus duomenis ir naujausią LAT praktiką, ieškovei priteistina iki sutarties nutraukimo paskaičiuota palūkanų suma – 41,85 Eur.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 279,08 Eur patirtų nuostolių (negautų pajamų), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo dienos, jei vartojimo kredito sutartis nebūtų nutraukta. Po sutarties nutraukimo dienos paskaičiuota 279,08 Eur palūkanų dalis gali būti priteisiama kaip negautos pajamos, tačiau ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (jeigu ji nebūtų nutraukta).
Ieškovė taip pat prašo priteisti 2,40 Eur delspinigius. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad vartojimo kredito sutarties VII skyriumi „Mokėjimų nevykdymo pasekmės“ atsakovė įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (el. b. l. 4). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad ieškovė prašo priteisti 279,08 Eur negautų pajamų ir 2,40 Eur delspinigių. Remiantis LAT suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų“ (LAT 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas), ieškovei priteistina 279,08 Eur nuostolių (negautų pajamų). Esant tokioms aplinkybėms ieškovei iš atsakovės priteistina viso 1026,17 Eur mokėtinų įmokų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1026,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisia 22,54 Eur žyminį mokestį (visa ieškovės reikalavimų suma – 1028,57 Eur, ieškovei priteista 1026,17 Eur, kas sudaro 98 procentų visų ieškovės reikalavimų; ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 23 Eur; kadangi patenkinami 98 procentai ieškovės reikalavimų, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apskaičiuojamos taip: 23 Eur x 98 proc. = 22,54 Eur).
Šioje byloje teismas patyrė 7,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies, 7,09 Eur (7,23 Eur x 98 proc. = 7,09 Eur) šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai). Likusi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis iš ieškovės valstybei nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 1026,17 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt šešis eurus 17 ct) mokėtinų įmokų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1026,17 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,54 Eur (dvidešimt dviejų eurų 54 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „General Financing“, juridinio asmens kodas 300515252, esančios adresu: Vilnius, Perkūnkiemio g. 3, naudai.
Priteisti iš atsakovės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 7,09 Eur (septynių eurų 09 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai, informuojant atsakovę, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5660.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Teisėja Snieguolė Bielskienė