Kopija
Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-64/2010
Teisėjas Vytautas
Butvilas Proceso
Nr. 1-81-1-00513-2007-9
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.;
1.1.8.1.1.; 1.1.8.8.; 1.2.23.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.7.; 2.4.9.
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 15 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės
Klavdijos Kruminienės,
teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,
sekretoriaujant Irenai Skaringienei,
dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,
gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros
prokuroro apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio
20 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos
BK 259 str. 2 d. ir nubaustas 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją
sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. G. pripažintas
kaltu pagal Lietuvos
Respublikos BK 259 str. 2 d. ir nubaustas 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda,
įpareigojant ją sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo
dienos.
Teisėjų kolegija, išklausiusi
pranešimą,
n u s t a t ė :
J. G. nuosprendžiu
pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2009-08-20, apie 21 val.,
Vilniuje, iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar
kitaip platinti, įgijo už alaus butelį nedidelį kiekį narkotinės medžiagos -
0,248 g kanapių (ir jų dalių), kurias laikė piniginėje, o 2009-08-21
automobiliu „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys
neskelbtini) šią narkotinę medžiagą gabeno iš Vilniaus į Radviliškį ir ją laikė piniginėje iki 2009-08-22 0.39 val. kol
asmens apžiūros metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
D. G. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2009-08-20, apie 21 val. Vilniuje
iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar platinti,
įgijo už 15 Lt nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - 0,235 g kanapių (ir jų
dalių), kurias laikė prie savęs, o 2009-08-21 automobiliu „Opel Astra“,
valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu J. G., šią narkotinę medžiagą gabeno iš Vilniaus į
Radviliškį, ir ją laikė kišenėje iki 2009-08-22 2 val., kol šią narkotinę
medžiagą rado ir paėmė policijos
pareigūnai.
Apeliaciniu skundu Radviliškio
rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Radviliškio rajono
apylinkės teismo 2010-01-20 nuosprendį: J. G. ir D. G., pripažintiems kaltais pagal BK 259 str. 2 d., paskirti
po 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudas, įpareigojant jas sumokėti per 6 mėnesius nuo
nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas J. G. ir D. G. padarytas veikas kvalifikavo teisingai, tačiau jiems
paskyrė itin švelnias bausmes. Teismas nustatė J. G. ir D. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jie prisipažino
padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei teismas atsižvelgė į
tai, kad J. G. ir D. G. nusikalstamas
veikas padarė pirmą kartą, charakterizuojami teigiamai, įvertino jų socialinę
bei turtinę padėtį ir parinko vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą,
tačiau teismas nuosprendyje nemotyvavo kodėl skiria iš esmės minimalaus dydžio
baudas. Mano, kad teismas, skirdamas J. G. ir D. G. bausmes, nesivadovavo BK 54 str. įtvirtintomis bausmės
skyrimo taisyklėmis, neįvertino visų bylos aplinkybių – tai, kad abu
kaltinamieji, būdami jauno amžiaus, sistemingai daro administracinius teisės
pažeidimus (iki nusikalstamos veikos padarymo D. G. buvo
padaręs 6, o J. G. 4 administracinius teisės pažeidimus),
jog 2009-08-22, kai policijos pareigūnai pas juos aptiko narkotines medžiagas,
abu kaltininkai buvo neblaivūs ir J. G. buvo surašytas
administracinio teisės pažeidimo protokolas už transporto priemonės vairavimą
būnant neblaiviam. Pažymi, kad atsakomybė už disponavimą nedideliu kiekiu
narkotinių medžiagų yra numatyta Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. bei
Lietuvos Respublikos ATPK 44 str. 1 d., tačiau baudžiamojo įstatymo draudžiamos veikos nuo administracinių teisės pažeidimų
išsiskiria pavojingumu, dėl ko įstatymų leidėjas drausdamas daryti tokias
veikas už baudžiamojo nusižengimo padarymą nustatė griežtesnę bausmę - iki 50
MGL (6500 Lt) dydžio baudą, o už administracinį teisės pažeidimą - baudą iki 1000 Lt. Kaltininkams paskirtos bausmės
savo dydžiu yra mažesnės net už ATPK 44 str. numatytos baudos vidurkį.
Teigia, kad neatsižvelgdamas į šiuos
duomenis teismas tinkamai neįvertino nuteistųjų asmenybių, padarė klaidingas
išvadas dėl kaltininkams skirtinų bausmių dydžių, dėl ko teismas J. G. ir D. G. paskyrė neteisingas
aiškiai per švelnes bausmes ir mano, kad nebus pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti
bausmės tikslai, teisingumo principo įgyvendinimas. Prašo, įvertinus kaltininkų
atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jų asmenybes, socialinę bei turtinę padėtį, įvertinus teisiamajame posėdyje jų
išreikštą pageidavimą, jog teismas iš įstatymo numatytų
alternatyvių bausmės rūšių parinktų būtent baudą (taip patvirtinant savo
mokumą), už nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. padarymą, jiems skirtina
bauda mažesnė nei numatytas baudos vidurkis, tačiau didesnė nei maksimali bauda už
administracinio teisės pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 44 str. 1
d. padarymą, o tai, kad kaltininkai yra studentai ir neturi pastovių pajamų,
nustatytinas ilgesnis nei 2 mėnesių baudos sumokėjimo terminas. Be to, atkreipia dėmėsį, kad teismas
neteisingai apskaičiavo D. G. skirtinos 3 MGL baudos dydį,
nes jį prilygino 350 Lt.
Atsikirtimu į prokuroro
apeliacinį skundą nuteistasis J. G. prašo apylinkės teismo
nuosprendį palikti nepakeistą, nes mano, kad už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą
yra teisingai paskirta bauda. Nurodo, kad pirmos
instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, teisingai vadovavosi BK 54 str. įtvirtintomis bausmės
skyrimo taisyklėmis ir pagrįstai nustatė, jog jis yra teisiamas pirmą
kartą, kad dėl nusikaltimo prisipažino ir labai gailisi, yra teigiamai
charakterizuojamas, yra neakivaizdinio skyriaus studentas, niekur nedirba, yra
išlaikomas savo tėvų, neturi jokių savo pajamų, už jo studijas moka taip pat tėvai, nes jie tiki jo ateitimi ir jo gerumu, be to, teismas atsižvelgė
ir į nusižengimo aplinkybes bei pavojingumo laipsnį. Taip pat nurodo,
kad du iš keturių prokuroro skunde minimų jo padarytų administracinės teisės
pažeidimų yra pripažinti padaryti tuo pačiu
metu, kada ir buvo išaiškintos aplinkybės dėl BK 259 str. 2 d. numatyto baudžiamojo
nusižengimo, t.y. baudžiamasis nusižengimas buvo išaiškintas dėl susiklosčiusių
aplinkybių tuo metu, kai jį pagavo dėl administracinės teisės pažeidimo - vairavimo
neblaiviam ir dėl to, kad ant jo tėvo automobilio, kurį tuo metu vairavo,
nebuvo ženklo „vairuotojas neturintis 2
metų stažo“. Už šiuos administracinės teisės pažeidimus jam yra paskirtos
baudos, kurias jau sumokėjo ir nemano, kad už tai turėčiau būti
baudžiamas antrą kartą. Mano, kad teismas atsižvelgė į tai, kad dėl padarytų
administracinės teisės pažeidimų jam jau yra
paskirta bausmė ir antra bausmė už tą patį nusižengimą negali būti paskirta. Teigia,
kad jo girtumas nelaikytinas sunkinančia aplinkybe, nes jo girtumas
neturi jokios įtakos baudžiamajam nusižengimui, kadangi narkotines medžiagas,
neturėdamas tikslo parduoti, įsigijo 2009-08-20, o tik 2009-08-22 dėl administracinės teisės pažeidimo jos buvo rastos
ir paimtos policijos pareigūnų. Teigia, kad 2009-08-20 alkoholio
nevartojo, buvo blaivus baudžiamojo nusižengimo padarymo metu, o už tai, kad 2009-08-22
būdamas neblaivus vairavo automobilį, jau yra nubaustas.
Teismo posėdyje prokurorė prašė
patenkinti apeliacinį skundą, nuteistųjų gynėja prašė apeliacinį skundą
atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas
iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai
paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines
bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos
Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų
kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė
ir teisingai kvalifikavo jų veiką, be to, prokuroras apeliaciniame skunde neginčija
J. G. ir D. G. nusikalstamų veikų
kvalifikacijos. Todėl teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK
320 str. 3 d., patikrino bylą nuteistųjų nuteisimo dalyje, neviršydama
apeliacinio skundo ribų.
Dėl paskirtos
bausmės
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas
nuteistiesiems J. G. ir D. G. bausmes
už padarytus baudžiamuosius nusižengimus, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54
str. numatytų bendrųjų bausmės
skyrimo pagrindų, nes atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Iš
bylos medžiagos matyti, kad abu nuteistieji nevedę, nedirbantys, studijuoja,
charakterizuojami teigiamai, anksčiau neteisti, tačiau ne kartą bausti
administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų. Pirmosios
instancijos teismas nustatė ir pagrįstai pripažino abiejų nuteistųjų atsakomybę
lengvinančia aplinkybe tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir
nuoširdžiai gailisi. Teismas nenustatė nuteistųjų atsakomybę sunkinančių
aplinkybių.
BK 259 str. 2 d. sankcijoje
įstatymų leidėjas numatė alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės
apribojimą, baudą arba areštą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, turinčias
reikšmės skiriant bausmę kaltiems asmenims, apylinkės teismas pagrįstai
nuteistiesiems parinko BK 259 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį –
baudą. Nustatydamas nuteistiesiems skirtinos bausmės dydį, teismas privalo
vadovautis BK 61 str. nuostatomis, kurios numato, kad teismas, įvertinęs
atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį,
pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas
aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat
skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
BK 47 str. 3 d. 1 p. nurodyta,
kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma bauda iki 50 MGL dydžio (6500 Lt).
Taigi, sutinkamai su BK 61 str. 2 d., 3 d., už nuteistųjų padarytą baudžiamąjį
nusižengimą skirtinos bausmės – baudos vidurkis būtų lygus 25 MGL (3250 Lt).
Pirmosios instancijos teismas
nuosprendyje nurodydamas, kad nuteistiesiems skirtinos baudos, visiškai
nemotyvavo, kodėl J. G. ir D. G. skirtinos
būtent 3 MGL dydžio baudos, t.y. nemotyvavo skirtinos baudos dydžio, tuo
nesilaikė BK 61 str. reikalavimų, dėl ko paskyrė aiškiai per švelnias bausmes.
Nors padarytas baudžiamasis
nusižengimas ir nuteistieji narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis įsigijo
savo reikmėms be tikslo platinti, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistųjų
padaryto baudžiamojo nusižengimo objektas yra ne tik asmens sveikata, bet ir
visuomenės saugumas, nes pagal Lietuvos
Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.
V-239 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir
labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų I sąrašą, kanapės ir jų
dalys yra uždraustos vartoti net medicinos tikslais.
Taigi, įvertinus nuteistųjų padaryto baudžiamojo nusižengimo pavojingumo
visuomenei laipsnį, pačio baudžiamojo nusižengimo pobūdį ir specifiką,
nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padarę nusikalstamą
veiką ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinčių aplinkybių nebuvimą, bei
nuteistųjų asmenybes - nors jie studijuoja, charakterizuojami teigiamai, nedirba,
neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, teigia ęsą išlaikomi tėvų, tačiau
duomenų, patvirtinančių, jog yra išklaikomi tėvų apart to, kad tėvai moka už jų
studijas, byloje nėra. Užtat iš bylos medžiagos matyti, kad narkotinėms
medžiagoms ar alkoholiui įsigyti, važinėti iš Vilniaus į Radviliškį automonbiliu
bei paskirtoms administracinėms nuobaudoms sumokėti nuteistieji turi pakankamai
lėšų. Atsižvelgiant į įšdestytą kolegija daro išvadą, kad nuteistiesiems
paskirtos baudos dydžiai turi būti didinami iki 8 MGL (1080 Lt), o kadangi
nuteistieji šiuo metu nedirba, jiems nustatytinas 6 mėnesių terminas savanoriškai
sumokėti baudą, kaip prokuroras prašo apeliaciniu skundu. Taigi, pirmosios
instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK
328 str. 2 p.).
Nepagrįstai nuteistasis J. G. atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, kad jis už tą
pačią dieną padarytus administracinės teisės pažeidimus – vairavimas
automobilio būnant neblaiviam ir ant automobilio nesant ženklo „vairuotojas
neturintis 2 metų stažo“ yra nubaustas, o prokuroro prašomas baudos padidinimas
laikytinas kaip nubaudimas antrą kartą. Iš bylos duomenų matyti, kad
nuteistajam J. G. 2009-08-22 buvo surašytas
administracinės teisės pažeidimas tik pagal ATPK 126 str. 1 d. (už transporto
priemonės vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam). Be to, BK 259 str. 2 d.
numatytas baudžiamasis nusižengimas savo pobūdžiu nėra susijęs su padarytu
administraciniu teisės pažeidimu, už kurį nuteistasis yra nubaustas
administracine tvarka. Taigi, bauda, paskirta už padarytą baudžiamąjį
nusižengimą, kokio dydžio ji bebūtų, nelaikytina dvigubu nubaudimu už tą patį
padarytą pažeidimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p.,
n u s p r e n d ž i
a:
Radviliškio rajono apylinkės
teismo 2010 m. sausio 20 d. nuosprendį pakeisti: pripažintiems kaltais pagal
Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. J. G. ir D. G. paskirtas baudas padidinti iki 8 MGL dydžio (1080 Lt),
įpareigojant baudą sumokėti per 6
mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kitą
nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Klavdija
Kruminienė
Teisėjai Vaclovas
Iždonas
Bronius
Zalaga
Kopija tikra
Teisėja
Klavdija Kruminienė