Baudžiamoji byla Nr. 1-3488-814/2019

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42591-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 19 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-42591-19,

kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Jonavos rajonas, nevedęs, bedarbis, teistas 2018 m. spalio 8 dienos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių viešųjų darbų. Bausmę atliko 2019 m. kovo 14 dieną, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

nustatė: 

M. P. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 metų spalio 5 dieną apie 08:00 valandą, namuose (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – kartu su juo gyvenančiu broliu E. P. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam E. P. smūgį kumščiu į veidą dešinės akies srityje, tuo padarė jam žaizdą bei kraujosruvą dešinio antakio srityje ir tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. P. sveikatą.

Kaltinamasis M. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena su tėvais ir trimis broliais, vienas iš kurių yra E. P.. 2019 metų spalio 5 dieną apie 08:00 val.,kartu su kitais dviem broliais miegodamas kambaryje prabudo nuo triukšmo virtuvėje. Girdėjo, kad barasi mama I. P. ir vyriausias jo brolis E. P.. Iš balso buvo aišku, kad brolis stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Brolis aiškino mamai, kad jis vienas namuose viską padaro ir viskas daroma už jo pinigus. Mama bandė jį raminti, bet E. dar labiau įsikarščiavo ir dar garsiau šaukė. Kadangi tokie brolio sukelti barniai namuose ganėtinai dažni, be to, nuo šio barnio jis (M. P.) prabudo, jį brolio elgesys labai supykdė. Pašokęs iš lovos jis nubėgo į virtuvę, iš kurios sklido triukšmas. Brolis sėdėjo ant sofos, o mama stovėjo priešais jį. Nieko neaiškindamas, jis (M. P.) priėjęs prie brolio dešiniu kumščiu smogė jam į veidą. Nepamena, ar smūgio metu brolis buvo į jį atsisukęs. Nuo suduoto smūgio iš E. P. dešinio antakio žaizdos ėmė gausiai kraujuoti, dešiniajame paakyje išryškėjo kraujosruva. Kad brolis E. P. dėl sužalojimo kreipėsi į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, sužinojo iš policijos pareigūnų, atvykusių į jų namus po kelių valandų. Labai gailisi dėl to, kad padarė nusikalstamą veiką – sužalojo brolį. Pageidauja, kad šis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 66-68, 71-72).

Kaltinamojo M. P. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

2019 metų spalio 5 dienos tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad apie E. P. patirtą fizinį smurtą 2019 metų spalio 5 dieną pranešė Viešosios įstaigos Jonavos ligoninės priėmimo skyriaus darbuotoja B. E. P. paaiškino, kad namuose (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui tarp jo ir mamos I. P., brolis M. P. jam sudavė smūgį kumščiu į veidą dešinės akies srityje. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – kraujosruva dešinio antakio srityje (b. l. 20-24).

2019 metų spalio 5 dienos įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad 2019 metų spalio 5 dieną apžiūrėtas namas adresu (duomenys neskelbtini)  (b. l. 25-29).

2019 metų spalio 7 dienos daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas 19 sekundžių trukmės vaizdo įrašas iš Policijos registruojamų įvykių registro, kuriame užfiksuotas E. P., atsakantis į policijos pareigūno klausimus apie įvykio aplinkybes, nurodo, kad jį sumušė brolis M. P.. E. P. dešiniajame paakyje matoma melsvos spalvos kraujosruva, virš dešinio antakio – tvarstis. Ant kairio skruosto tarp nosies ir lūpų – vertikalus odos nubrozdinimas, pasidengęs šašu. Po apžiūros vaizdo įrašas perkeltas į kompaktinę plokštelę (b. l. 17-19).

2019 metų spalio 11 dienos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G2742/2019(02), kurioje nurodyta, kad E. P. nustatyta žaizda bei kraujosruva dešinio antakio srityje. Sužalojimo pobūdis, lokalizacija, pasirinkta gydymo taktika, rekomendacijos rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Sužalojimas galėjo būti patirtas dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimo padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant ir kontaktuojant su daiktu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 42).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0320 duomenys, kuriuose nurodyta, kad 2019 metų spalio 5 dieną 10:31 valandą E. P. nustatytas 3,64 promilių girtumas (b. l. 43-46).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0320 duomenys, kuriuose nurodyta, kad 2019 metų spalio 5 dieną 11:03 valandą M. P. buvo blaivus (0,00 promilių girtumas) (b. l. 43-46).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis M. P. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis M. P. tyčia sudavė nukentėjusiajam E. P. smūgį kumščiu į veidą dešinės akies srityje, tuo padarė jam žaizdą bei kraujosruvą dešinio antakio srityje ir tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. P. sveikatą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. P. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo M. P. atsakomybė lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą. M. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. M. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 104-106).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis M. P. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš kartu gyvenantį brolį (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 79-80), administracine tvarka baustas (b. l. 90-101), nedirba (b. l. 88), Užimtumo tarnyboje registruotas (b. l. 89).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam M. P. už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, nustatant terminą, didesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 722 straipsniu, M. P. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą kaltinamasis M. P. turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, paliktinas saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys atlygintas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant M. P. neatlygintinai kiekvieną mėnesį dirbti 40 valandų visuomenės labui (viso 360 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. P. 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant M. P. neatlygintinai kiekvieną mėnesį dirbti 40 valandų visuomenės labui (viso 240 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą kaltinamasis M. P. turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Išaiškinti M. P., kad:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                  (parašas)                                                      Lina Šafronienė