Civilinė byla Nr. e2A-554-790/2022
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00081-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto pardavimai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto pardavimai“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio specialus autotransportas“ dėl žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transporto pardavimai“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ 22 990 Eur žalai atlyginti ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2021 m. balandžio 12 d. sudarė krovininio automobilio su liftu pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pristatyti atsakovei naudotą krovininį automobilį, o atsakovė įsipareigojo jį priimti ir tinkamai už jį atsiskaityti. Ieškovė 2021 m. balandžio 28 d. pristatė atsakovei automobilį, o atsakovės atstovai, jį apžiūrėję, žodžiu nurodė jai kelis nereikšmingus trūkumus. Tačiau po dviejų dienų atsakovė pateikė ieškovei raštą, kuriame pažymėjo, kad transporto priemonė neatitinka aptartos specifikacijos ir nurodė papildomus neegzistuojančius transporto priemonės trūkumus.
3. Vykdydama automobilio perdavimo metu prisiimtus įsipareigojimus, ieškovė 2021 m. gegužės 5 d. atliko transporto priemonės keliamosios galios patikrą ir nustatė, kad jos keliamoji galia yra 3 670 kg ir atitinka nustatytus reikalavimus. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti įgaliojimą šiems duomenims įregistruoti, tačiau atsakovė nesuteikė jai įgaliojimo. Vykdydama savo įsipareigojimus, ieškovė transporto priemonės gamintojo atstovybėje taip pat įrengė antros atraminės kaladėlės tvirtinimo vietą, sutvarkė įbrėžimus ir pašalino nereikšmingą gedimą ventiliacijos sistemoje. 2021 m. gegužės 10 d. ieškovė pakartotinai pristatė atsakovei transporto priemonę, tačiau atsakovė jos neapžiūrėjo ir nepriėmė, be to, atsakovė raštu papildomai nurodė tariamus jos trūkumus. Antstolis S. U., vykdydamas ieškovės pavedimą, 2021 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, kad nė vienas iš atsakovės nurodytų automobilio trūkumų neegzistuoja.
4. Ieškovė raštu informavo atsakovę, kad ji piktybiškai nevykdo įsipareigojimo priimti transporto priemonę ir nurodė, jog automobilis bus pristatytas ir perduotas atsakovei 2021 m. gegužės 19 d. 13.30–15.30 val. Tačiau atsakovė ir vėl nepriėmė jai pristatyto automobilio, nenurodžiusi jokių tokio savo sprendimo argumentų. Atsakovė, be pagrindo atsisakiusi priimti automobilį ir vienašališkai nutraukusi sutartį, sukėlė ieškovei žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje pripažino, jog pristatytas automobilis atitiko ne visus techninės specifikacijos reikalavimus, t. y. ji pripažino, kad pagal jos pristatyto automobilio registracijos liudijimą automobilio išskaičiuojamoji keliamoji galia yra mažesnė, nei yra reikalaujama pagal sutartį, kad automobilio gamintojas nebuvo jame įrengęs antros atraminės kaladėlės ir jos tvirtinimo vietos, kad automobilio ventiliavimo sistema turėjo trūkumų, o automobilio kėbulas – įbrėžimų. Atsakovė automobilio patikrinimo metu užfiksavo ir daugiau jo trūkumų ir išvardijo juos ieškovei pateiktame 2021 m. balandžio 30 d. rašte. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių automobilio patikrinimo metu atsakovės nustatytus trūkumus. Ieškovės paaiškinimai, kad šių trūkumų nebuvo, išsakyti tik ginčui persikėlus į teismą, byloje nesant duomenų, kad ieškovė pareiškė dėl jų prieštaravimus iš karto po to, kai atsakovė juos užfiksavo, nėra pakankami siekiant padaryti išvadą, jog šių automobilio trūkumų jo patikrinimo metu nebuvo. Atsakovė, 2021 m. balandžio 28 d. pasinaudojusi jai įstatymo suteikta teise patikrinti prekę, pagrįstai nustatė, jog automobilis neatitinka sutartyje keliamų reikalavimų. Todėl ji turėjo teisę nepriimti pristatyto automobilio. Ieškovės pateikto automobilio neatitiktis techninės specifikacijos reikalavimams leido atsakovei pasinaudoti sutartyje nustatyta teise vienašališkai ją nutraukti ir atsakovė 2021 m. balandžio 30 d. priėmė tokį sprendimą. Sutarties nutraukimo data yra 2021 m. gegužės 11 d.
7. Teismo vertinimu, ieškovei pakartotinai pristačius automobilį 2021 m. gegužės 10 d., atsakovė, atlikusi jo patikrinimą, pagrįstai nustatė, kad automobilis ir vėl neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų. Ieškovės pateikti dokumentai šių aplinkybių nepaneigia. Nors ieškovė pateikė automobilio gamintojos duomenis ir techninės ekspertizės pažymą, iš kurių matyti, kad automobilio keliamoji galia atitinka sutarties reikalavimus, ji nepateikė įrodymų, kad buvo išpildyti gamintojos rašte nurodyti reikalavimai, be to, automobilio duomenų pasikeitimas nebuvo įregistruotas viešajame registre. Ieškovė pateikė duomenis, kad buvo įrengta antros atraminės kaladėlės tvirtinimo vieta, bet ji neįrodė, kad automobilyje buvo antra atraminė kaladėlė. Taip pat ji nepaneigė, kad neveikia centrinis durų užraktas, kad krovinio talpos matmenys neatitinka reikalaujamų dydžių, kad automobilyje įrengtos tvirtinimo kilpos yra savadarbės. Ieškovės pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigia atsakovės užfiksuotų trūkumų, nes jis buvo surašytas vėliau, be to, jį surašant nedalyvavo atsakovės atstovai.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) – neteisėto automobilio nepriėmimo. Neįrodytas ir priežastinis ryšys, siejantis atsakovės neveikimą su ieškovės negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais). Sutartis pasibaigė ne dėl to, kad atsakovė atsisakė priimti automobilį, o dėl to, kad, prieš jį priimdama, atsakovė teisėtai pasinaudojo savo teise jį patikrinti ir nustatė, jog automobilis neatitinka jam keliamų reikalavimų, todėl vienašališkai nutraukė sutartį. Toks sutarties nutraukimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatytą pagrindą. Sutarties 6.2.3 papunktyje nustatytas jos vienašalio nutraukimo pagrindas yra teisėtas ir sąžiningas. Apie vienašalį sutarties nutraukimą ieškovei buvo pranešta sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti jos patirtą žalą dar ir dėl to, kad ji neginčijo atsakovės sprendimo nutraukti viešojo pirkimo pagrindu sudarytą sutartį.
9. Teismas vertino, kad ieškovės elgesys vykdant sutartį nebuvo tinkamas, kadangi ji delsė pasirašyti sutartį, prašė atlaidžiau tikrinti automobilį, aiškino, kad turi pašalinti automobilio trūkumus, tokiu būdu sukeldama atsakovei įtarimų dėl automobilio techninės būklės. Dar iki sutarties pasirašymo ieškovė žinojo apie jos siūlomo automobilio neatitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, todėl, pateikdama atsakovei tokį automobilį, ji nesielgė tinkamai.
10. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog automobilis buvo įregistruotas atsakovės vardu, nereiškia, kad ieškovė jį perdavė, o atsakovė priėmė, taip pat nepagrindžia ieškovės reikalavimo sumokėti nepriimto automobilio kainą. Sutartis yra nutraukta, o jos nutraukimas nėra nuginčytas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė siekia, jog automobilis būtų perregistruotas ieškovės vardu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teismas neatskleidė ginčo esmės. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė 2021 m. balandžio 28 d. pristatė atsakovei transporto priemonę, o atsakovės atstovai, ją apžiūrėję, nesurašė defektinio akto. Tai reiškia, kad transporto priemonė buvo tinkamos kokybės. Tik bendru šalių sutarimu buvo nutarta pašalinti mažareikšmius neatitikimus, kurie buvo neesminiai ir neturėjo įtakos sutarties vykdymui. Apie šių defektų pašalinimą atsakovė buvo informuota 2021 m. gegužės 4 d. atliktų darbų aktu. Nors atsakovė, praėjus dviem dienoms nuo prekės apžiūros, raštu nurodė ieškovei daug neegzistuojančių transporto priemonės trūkumų, teismas nelaikė, kad atsakovė pasielgė neteisėtai.
11.2. Teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Ieškovė neprivalėjo atsikirtinėti į atsakovės išvardytus neegzistuojančius ir deklaratyvius automobilio trūkumus; būtent atsakovė turėjo pareigą juos įrodyti ir pagrįsti. Nepaisant to, kad atsakovės rašte nurodyti trūkumai nebuvo įrodyti, teismas jais rėmėsi.
11.3. Atsakovės antros automobilio apžiūros metu surašytame defektiniame akte nurodyti trūkumai neegzistuoja. Byloje esantys techninės apžiūros pažyma ir gamintojo raštas patvirtina, kad transporto priemonės keliamoji galia atitinka techninės specifikacijos reikalavimus. Antra atraminė kaladėlė ir tvirtinimo vieta automobilyje buvo įrengta, durų ir užrakto gedimų nebuvo, krovinio talpos vidinis matmuo nuo pirmo pristatymo momento nekito, keturios krovinio tvirtinimo kilpos buvo įrengtos transporto priemonės gamintojo ir buvo jau pirmo pristatymo metu. Teismas nepagrįstai vertino, kad defektai egzistavo, nes ieškovė jų neginčijo atsakovei informavus ieškovę apie juos. Ieškovė nesutiko su nustatytais defektais ir nepasirašė defektų akto.
11.4. Antstolis S. U., 2021 m. gegužės 17 d. konstatuodamas faktines aplinkybes, nenustatė atsakovės nurodytų defektų. Atsakovė buvo supažindinta su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir informuota apie pakartotiną transporto priemonės pristatymą dar iki vienašalio sutarties nutraukimo momento. 2021 m. gegužės 19 d. ieškovei pakartotinai pristačius transporto priemonę, atsakovė turėjo pareigą ją priimti ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė be pagrindo atsisakė vykdyti savo prievoles. Byloje nėra duomenų, kaip atsakovė nustatė automobilio trūkumus, ar buvo atliekami matavimai ir kaip jie buvo atliekami.
11.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra perleidusi atsakovei transporto priemonę, ji yra įregistruota atsakovės vardu ir ieškovė jos nebevaldo. Nors nuosavybės teisė į automobilį yra perleista, atsakovė neatsiskaitė su ieškove.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
12.1. Ieškovė ieškinyje pripažino, kad pagal automobilio registracijos liudijimą automobilio išskaičiuojamoji keliamoji galia yra mažesnė, nei yra reikalaujama pagal sutartį. Nors ieškovė teigia, kad automobilio gamintojo deklaruojami keliamosios galios duomenys yra kitokie, pagal techninės specifikacijos nuostatas automobilio registracija buvo privaloma, o ją patvirtinančiame registracijos liudijime įrašyti duomenys yra laikomi teisingais. Kaip pagrįstai nurodė teismas, ieškovė pripažino ir tai, kad automobilio gamintojas nebuvo įrengęs antros atraminės kaladėlės ir jos tvirtinimo vietos, automobilio ventiliavimo sistema turėjo trūkumų, jo kėbulas turėjo įbrėžimų. Atsakovė, apžiūrėjusi automobilį, nustatė ir kitų jo trūkumų, kurių ieškovė nepaneigė.
12.2. Atsakovė turėjo teisę nepriimti pristatyto automobilio. Tokia jos teisė nustatyta sutarties 2.1 papunkčio 3 dalyje. Dėl to nėra pagrindo automobilio nepriėmimą pripažinti neteisėtu. Ieškovei pateikus techninės specifikacijos reikalavimų neatitinkantį automobilį, atsakovė taip pat įgijo teisę nutraukti sutartį. Pačios ieškovės elgesys vykdant sutartį nebuvo tinkamas. Dalyvaudama viešajame pirkime ji žinojo visus pirkimo objektui keliamus reikalavimus, tačiau pateikė atsakovei automobilį, neatitinkantį techninės specifikacijos reikalavimų ir pažeidė sutartį.
12.3. Atsakovei jau priėmus sprendimą nutraukti sutartį ir apie tai pranešus ieškovei, 2021 m. gegužės 10 d. ieškovė vėl pristatė automobilį, o atsakovė dar kartą sprendė klausimą dėl jo priėmimo. Atlikusi automobilio patikrą, atsakovės sudaryta komisija nustatė, kad automobilis neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų ir surašė 2021 m. gegužės 10 d. defektinį aktą, kuriame nurodė, kad automobilis turi trūkumų. Ieškovės atstovas dalyvavo surašant šį aktą, tačiau jo nepasirašė ir nepateikė pastabų dėl jame užfiksuotų aplinkybių. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių akte nustatytus automobilio trūkumus. Ieškovės pasitelktam antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes, kad automobilis neturi atsakovės nustatytų trūkumų, nebuvo kviečiamas atsakovės atstovas, bet dalyvavo ieškovės atstovai, kurių paaiškinimų pagrindu buvo daromos konkrečios išvados. Nedalyvavus atsakovės atstovui, nebuvo galimybės nustatyti, ar antstolis tinkamai išmatavo automobilio krovimo talpos vidinius parametrus.
12.4. Ieškovei byloje nepareiškus reikalavimo dėl sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo pripažinimo nepagrįstu ir praleidus įstatyme nustatytą terminą tokiam reikalavimui pareikšti, teismas neturėjo pagrindo vertinti, ar atsakovė pagrįstai nutraukė sutartį. Teismas taip pat neturėjo pagrindo vertinti, ar ieškovė pristatė atsakovei tinkamos kokybės daiktą, ar ieškovė galėjo patirti nuostolių dėl tariamai nepagrįsto sutarties nutraukimo ir atsisakymo priimti nekokybišką prekę.
12.5. Ieškovė iš esmės reikalauja ne atlyginti jos nuostolius, bet įpareigoti atsakovę įvykdyti sutartį ir sumokėti prekės kainą, nors prekė yra pas ieškovę. Kadangi automobilis yra valdomas ieškovės, o atsakovė nėra įpareigota jo priimti, ieškovės reikalavimas už jį sumokėti atmestinas. Tai, kad automobilis yra registruotas atsakovės vardu, nepatvirtina, jog ieškovė tinkamai įvykdė sutartį ir perdavė atsakovei tinkamos kokybės daiktą. Ieškovė pati vengia persiregistruoti transporto priemonę savo vardu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
14. Ieškovei laimėjus atsakovės vykdytą viešąjį pirkimą, 2021 m. balandžio 21 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė (pardavėja) įsipareigojo per dešimt dienų nuo sutarties pasirašymo dienos pateikti atsakovei (pirkėjai) sutarties 1 priede – techninėje specifikacijoje – nurodytą krovininį automobilį su liftu, o atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku priimti pateiktą prekę bei sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais sumokėti ieškovei už priimtą prekę sutartyje nurodytą kainą (sutarties 1.1–1.3 papunkčiai). Sutartyje nustatyta, kad sutarties objektu esanti prekė bus perduota pirkėjai šalių atstovams pasirašius ją lydinčius dokumentus; pirkėjos atstovas, pasirašydamas prekę lydinčius dokumentus, patvirtina jos priėmimo faktą; nuo šio momento pirkėjai pereina atsakomybė už prekę ir atsiranda prievolė už ją atsiskaityti pagal sutarties sąlygas (sutarties 4.1, 4.3 papunkčiai). Pagal sutarties nuostatas, atsakovė turėjo teisę atsisakyti priimti jai teikiamą prekę, jeigu ji neatitinka jai keliamų reikalavimų (sutarties 2.1 papunktis). Sutartyje taip pat nustatyta, kad tai, jog atsakovei pateikta prekė neatitinka sutarties 1 priede nurodytų reikalavimų, sudaro pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (sutarties 6.2.3 papunktis).
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, įregistravo atsakovės vardu ir 2021 m. balandžio 28 d. pristatė atsakovei sutartyje nurodytą transporto priemonę, tačiau atsakovė jos nepriėmė, nustačiusi, jog pristatyta transporto priemonė neatitinka dalies techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų (žr., pvz., ieškinio 2 psl., atsiliepimo į ieškinį 21 punktą). Nustatytus transporto priemonės trūkumus atsakovė išdėstė ir ieškovei adresuotame 2021 m. balandžio 30 d. rašte, kuriame atsakovė nurodė, kad priimant transporto priemonę buvo nustatyti tokie jos trūkumai: 1) transporto priemonės keliamoji galia nesiekia sutarties priede nurodyto dydžio; 2) automobilio kėbulas yra subraižytas ir su aiškiai matomais pažeidimais; 3) virš automobilio kabinos nėra įspėjamųjų oranžinių žibintų; 4) nėra antros atraminės kaladėlės ir jos tvirtinimo vietos; 5) ant lifto nėra uždėtos atraminės, šviesą atspindinčios gumos; 5) neveikia oro ventiliacija; 6) automobilyje nėra keturių krovinio tvirtinimo kilpų; 7) automobilio durys be centrinio užrakto; 8) apžiūros metu nepateikta eksploatacijos ir darbo saugos instrukcija (vartotojo vadovas) lietuvių kalba. Atsakovė šiame rašte nurodė, kad ieškovė neįvykdė sutarties sąlygų, jos pateikta prekė neatitinka sutarties 1 priede nurodytų reikalavimų, todėl ji, vadovaudamasi sutarties 6.2.3 papunkčiu, vienašališkai nutraukia šalių sudarytą sutartį.
16. Atsakovei nepriėmus automobilio, ieškovė 2021 m. gegužės 10 d. pakartotinai pristatė jį atsakovei, o pastaroji jį apžiūrėjo ir surašė defektinį aktą, kuriame užfiksavo šiuos jai pristatyto automobilio trūkumus: 1) automobilio keliamoji galia yra mažesnė nei 3 500 kg; 2) nėra antros atraminės kaladėlės ir jos tvirtinimo vietos; 3) neveikia durų atrakinimo (užrakinimo) centrinis užraktas; 4) krovinio talpos vidaus matmenys yra mažesni, nei nustatyta techninėje specifikacijoje; 5) keturios krovinio tvirtinimo kilpos, įrengtos vidinėje automobilio kėbulo dalyje, grindyse, yra savadarbės, todėl yra abejotina, ar krovinys galėtų būti gerai ir saugiai pritvirtintas. Atsižvelgdama į nustatytus automobilio trūkumus, atsakovė nutarė: 1) nepriimti techninės specifikacijos reikalavimų neatitinkančio automobilio; 2) informuoti ieškovę apie patikrinimo metu užfiksuotas automobilio charakteristikas, neatitinkančias techninės specifikacijos reikalavimų; 3) įspėti ieškovę, kad, vadovaujantis sutarties 6.2.3 papunkčiu, sutartis bus vienašališkai nutraukta praėjus dešimčiai dienų po įspėjimo, t. y. 2021 m. gegužės 20 d. Defektiniame akte nurodyta, kad ieškovės atstovas dalyvavo surašant šį aktą, tačiau atsisakė jį pasirašyti.
17. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė pakartotinai atsisakė priimti jos sutarties pagrindu teikiamą transporto priemonę, 2021 m. gegužės 18 d. ir 2021 m. gegužės 19 d. raštais informavo atsakovę, kad 2021 m. gegužės 19 d. 13.30–15.30 val., vykdydama sutartį, ji pristatys atsakovei sutartyje nurodytą automobilį. Kartu su šiais raštais ieškovė pateikė atsakovei antstolio 2021 m. gegužės 17 d. parengtą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuoti duomenys apie sutarties pagrindu turimos perduoti transporto priemonės techninę būklę ir jos charakteristikas, paneigiantys atsakovės nustatytus šios transporto priemonės trūkumus. Vis dėlto, kaip matyti iš byloje pateikto antstolio 2021 m. gegužės 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, ieškovei trečią kartą pristačius atsakovei sutarties pagrindu turėtą pristatyti automobilį, atsakovė ir vėl atsisakė jį priimti. Atsakovei nepriėmus ieškovės pristatyto automobilio, ieškovė 2021 m. gegužės 28 d. raštu pranešė jai, kur ši transporto priemonė yra saugoma ir paragino atsakovę ją atsiimti. Ieškovė taip pat nurodė, kad priešingu atveju ji pateiks atsakovei sąskaitą už transporto priemonės saugojimą. Nepaisydama ieškovės raginimo, atsakovė nepriėmė ieškovės teikiamo automobilio.
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą atlyginti jos patirtą žalą ir priteisti jai iš atsakovės 22 990 Eur. Tokį reikalavimą ieškovė grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė nepagrįstai, pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus, atsisakė priimti jos pristatytą automobilį, taip pat be teisinio pagrindo vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą sutartį. Ieškovė vertina, kad nurodyti atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais ir sukėlė jai žalą, kurios dydis atitinka sutartyje nurodytą automobilio vertę. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės pareikštus reikalavimus, ieškinio netenkino. Teismas vertino, kad pati ieškovė netinkamai vykdė savo prievoles atsakovei ir pristatė jai sutarties 1 priede nustatytų reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi sutarties nuostatomis atsisakė šią prekę priimti ir vienašališkai nutraukė šalių sudarytą sutartį. Ieškovė nesutinka su tokia teismo išvada ir apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas dėl ieškovės ir atsakovės veiksmų vykdant sutartį (ne)teisėtumo. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.
Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti jos patirtą turtinę žalą
19. Civilinėje teisėje galioja bendra taisyklė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja jas atlikti tiek tai, kas yra tiesiogiai nurodyta sutartyje, tiek ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1–3 dalys). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį yra atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014).
20. Sutarties šaliai pažeidus savo sutartines prievoles (neįvykdžius šių prievolių ar netinkamai jas įvykdžius), jai gali kilti su tuo susiję neigiami padariniai, be kita ko, jai gali būti taikoma sutartinė atsakomybė ir gali atsirasti pareiga atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius ar sumokėti jai netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ši atsakomybės rūšis yra skirta apginti lūkesčių interesą. Jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekiu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę yra siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-387/2015, 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022). Pažymėtina, kad ši atsakomybės rūšis yra nukreipta į sutartį tinkamai vykdžiusios šalies lūkesčių dėl sutarties rezultato pasiekimo užtikrinimą. Sutartį pažeidusios šalies lūkestis gauti sutartyje nurodytą atlygį negali būti ginamas.
21. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Tačiau sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, nurodė, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, kai nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės jai pristatytą automobilį ir neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį. Dėl tokių atsakovės veiksmų, ieškovės vertinimu, ji patyrė turtinę žalą, nes negavo sutartyje nurodytos už pristatytą automobilį turėtos gauti atlyginimo sumos. Savo ruožtu atsakovė ir jai pritaręs pirmosios instancijos teismas laikosi priešingos pozicijos, kad tai ieškovė, o ne atsakovė, netinkamai vykdė savo sutartines prievoles ir pristatė sutarties 1 priede nustatytų reikalavimų neatitinkantį automobilį, todėl atsakovės sprendimas atsisakyti priimti automobilį ir nutraukti sutartį yra teisėtas. Taigi, šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl to, kuri iš šalių netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus savo kontrahentės atžvilgiu ir tokiu būdu pažeidė sutartį. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje yra aktualu nustatyti, kokie reikalavimai ieškovės turėtai pristatyti transporto priemonei buvo nustatyti šalių sudarytoje sutartyje, taip pat įvertinti, ar ieškovė įrodė, kad jos pristatyta transporto priemonė atitiko šiuos reikalavimus ir atsakovė, vykdydama sutartį, turėjo pareigą ją priimti.
23. Kaip minėta anksčiau, ieškovės sutarties pagrindu turėtos pristatyti transporto priemonės pagrindinės charakteristikos ir jai keliami reikalavimai buvo išdėstyti sutarties 1 priede – techninėje specifikacijoje. Šiame sutarties priede, be kita ko, buvo nurodyta, kad sutarties objektu esančios transporto priemonės keliamoji galia turi būti ne mažesnė nei 3 500 kg; transporto priemonėje turi būti ne mažiau kaip dvi atraminės kaladėlės su joms įrengta tvirtinimo vieta; transporto priemonės kėbulas turi būti be korozijos ir subraižymo žymių; joje turi būti įrengta klimato kontrolės sistema arba kondicionierius. Be pirmiau nurodytų reikalavimų, techninėje specifikacijoje buvo nustatyti ir kiti reikalavimai, pavyzdžiui, joje buvo nurodyta, kad pristatytos transporto priemonės krovimo talpa turi būti ne mažesnė nei 6 000 x 2 500 x 2 400 mm; vidinėje kėbulo dalyje, grindyse turi būti įrengtos ne mažiau nei keturios krovinio tvirtinimo kilpos; transporto priemonės durys turi būti atrakinamos ir užrakinamos centriniu užraktu; krovininis automobilis turi būti parengtas darbui gatvėse ir tamsiu paros metu, todėl virš jo kabinos turi būti įspėjamieji oranžiniai žibintai; kartu su transporto priemone turi būti pateikta eksploatacijos ir darbų saugos instrukcija (vartotojo vadovas), parengta lietuvių kalba. Pagal sutarties nuostatas, ieškovės pateikta transporto priemonė turėjo atitikti visus techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus ir ieškovė, siekdama tinkamai įvykdyti savo sutartines prievoles, turėjo užtikrinti jos atitiktį šiems reikalavimams. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė, 2021 m. balandžio 28 d. pristačiusi atsakovei transporto priemonę, šios savo pareigos neįvykdė.
24. Ieškovė nagrinėjamoje byloje iš esmės neginčijo, kad, jai pirmą kartą pristačius atsakovei transporto priemonę, šalys nustatė kelis jos trūkumus. Ieškinyje (žr. ieškinio 2 psl.) pati ieškovė pripažino, kad: 1) pagal automobilio techniniame pase nurodytus duomenis, transporto priemonės keliamoji galia (3 470 kg) neatitiko techninėje specifikacijoje nurodytos galios; 2) automobilyje nebuvo įrengta antra išorinė atraminės kaladėlės tvirtinimo vieta; 3) automobilyje esanti oro kondicionavimo sistema neveikė tinkamai; 4) ant automobilio kėbulo buvo įbrėžimai. Aplinkybė, kad ieškovės pristatyta transporto priemonė turėjo nurodytus trūkumus, atsispindi ir atsakovės ieškovei adresuotame 2021 m. balandžio 30 d. rašte (žr. plačiau šios nutarties 15 punktą). Be to, šią aplinkybę patvirtina ir pačios ieškovės byloje pateiktas UAB „Adampolis“ 2021 m. gegužės 4 d. raštas, kuriuo pastaroji bendrovė informavo ieškovę apie atliktus transporto priemonės remonto darbus ir nurodė, kad ji pašalino automobilio apibraižymus, įrengė papildomą antros kaladėlės tvirtinimo vietą, kurios nebuvo įrengęs automobilio gamintojas, pakeitė ventiliavimo sistemos filtrą.
25. Nors ieškovė nurodo, kad pirmiau minėti atsakovės nustatyti transporto priemonės trūkumai nėra esminiai ir reikšmingi, su tokiais ieškovės argumentais sutikti nėra pagrindo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė sutarties techninėje specifikacijoje specialiai aptarė konkrečias charakteristikas, kurias turėjo atitikti ieškovės pristatyta transporto priemonė, taigi, atsakovė teikė joms reikšmę ir siekė, jog jai pristatytas automobilis šias charakteristikas atitiktų. Be to, šiuo atveju yra aktualu ir tai, kad sutartis buvo sudaryta ieškovei laimėjus atsakovės vykdytą viešąjį pirkimą, todėl šalys, vykdydamos šią sutartį, nebuvo laisvos keisti savo nuožiūra jos sąlygas, susitarti dėl kitokių, nei aptarta sutartyje, įgyjamo automobilio techninių charakteristikų ir pan. Ieškovės argumentas, kad automobilio priėmimo metu ji įsipareigojo atsakovei pašalinti šiuos, jos vertinimu, nereikšmingus transporto priemonės trūkumus, nepaneigia išvados, kad ieškovė netinkamai įvykdė sutartimi prisiimtą prievolę. Savo ruožtu jos apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad 2021 m. balandžio 28 d. pristatytas automobilis turėjo būti vertinamas kaip atitinkantis techninės specifikacijos reikalavimus, kadangi atsakovė, jį apžiūrėjusi, nesurašė defektinio akto, prieštarauja pačios ieškovės išdėstytoms aplinkybėms, kad jai perduodant automobilį egzistavo ankstesniame šios nutarties punkte išvardyti jo trūkumai.
26. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovė, be pirmiau nurodytų transporto priemonės trūkumų, kuriuos pripažino ieškovė, 2021 m. balandžio 30 d. rašte nurodė ir kitus trūkumus, nustatytus apžiūrėjus pirmą kartą pristatytą automobilį. Atsakovė nurodė, kad virš automobilio kabinos nėra įspėjamųjų oranžinių žibintų, ant automobilio lifto nėra uždėtos atraminės, šviesą atspindinčios gumos, automobilyje nėra keturių krovinio tvirtinimo kilpų, automobilio durys yra be centrinio užrakto, kartu su automobiliu nėra pateikta eksploatacijos ir darbo saugos instrukcija lietuvių kalba. Ieškovė nesutinka su tokiomis atsakovės nustatytomis aplinkybėmis ir teigia, kad šių trūkumų automobilio perdavimo metu neegzistavo. Grįsdama savo poziciją, ieškinyje ieškovė nurodė, kad ant kabinos stogo dedamas oranžinis žibintas – tai mobilus įtaisas, kuris tuo metu, kai jis nėra eksploatuojamas, yra saugomas automobilio daiktadėžėje, todėl buvo joje ir pristačius atsakovei automobilį. Ieškovė taip pat nurodė, kad, jai pristačius automobilį, ant automobilio lifto buvo atraminė, šviesą atspindinti guma, automobilyje buvo įrengtos reikalaujamos krovinio tvirtinimo kilpos, automobilio centrinis užraktas veikė tinkamai, o automobilio eksploatacijos instrukcija buvo saugoma daiktadėžėje. Tačiau, įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad ieškovė šių savo deklaratyviai nurodytų teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad tai ne ji, o atsakovė turėjo įrodinėti, jog konkretūs trūkumai egzistavo, prieštarauja šioje nutartyje aptartoje kasacinio teismo praktikoje pateiktiems išaiškinimais, kad pareiga įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, įskaitant ir jos atlikus neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė kaip nepagrįstas atsisakymas priimti ieškovės pristatytą transporto priemonę, tenka ieškovei. Būtent ieškovė šiuo atveju turėjo įrodyti, kad jos pristatytas automobilis atitiko nustatytus reikalavimus ir atsakovė turėjo prievolę jį priimti. Ieškovei šių aplinkybių neįrodžius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepaneigė atsakovės nustatytų transporto priemonės trūkumų ir kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą atsisakyti ją priimti.
27. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, byloje esantys duomenys sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė teisėtai atsisakė priimti ir antrą kartą ieškovės jai pristatytą transporto priemonę, kadangi ji ir vėl neatitiko visų techninės specifikacijos reikalavimų. Šioje nutartyje jau minėta, kad, antrą kartą apžiūrėjusi jai pristatytą transporto priemonę, atsakovė surašė defektinį aktą, kuriame išvardijo apžiūros metu nustatytus automobilio trūkumus. Šiame akte užfiksuota, kad atsakovė atsisakė priimti transporto priemonę, nustačiusi, jog jos keliamoji galia yra mažesnė, nei nurodyta techninėje specifikacijoje, automobilyje nėra antros atraminės kaladėlės ir jos tvirtinimo vietos, neveikia durų atrakinimo (užrakinimo) centrinis užraktas, krovinio talpos vidaus matmenys neatitinka techninėje specifikacijoje nustatytų dydžių, o vidinėje automobilio kėbulo dalyje, grindyse įrengtos krovinio tvirtinimo kilpos yra savadarbės ir gali neužtikrinti, kad krovinys galėtų būti saugiai pritvirtintas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė nepasirašė atsakovės parengto defektinio akto ir nesutiko su jame išvardytais automobilio trūkumais. Tačiau ieškovė neįrodė, kad, jai antrą kartą pristačius atsakovei ginčo automobilį, jis neturėjo šių defektiniame akte nurodytų trūkumų.
28. Siekdama paneigti atsakovės nurodytą aplinkybę, kad išskaičiuota ginčo automobilio keliamoji galia yra mažesnė nei 3 500 kg, ieškovė pateikė byloje UAB Kauno techninės apžiūros centro 2021 m. gegužės 5 d. techninės ekspertizės pažymą ir automobilio gamintojos bendrovės „MAN Truck & Bus SE“ patvirtinimą. Iš šių ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad didžiausias leidžiamas pakrauto automobilio svoris sudaro 8 800 kg, o ne 8 600 kg, kaip yra nurodyta jo registracijos liudijime. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad pagal registracijos liudijimą parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė sudaro 5 130 kg, pagal ieškovės pateiktus duomenis, automobilio išskaičiuota keliamoji galia sudaro ne 3 470 kg (8 600 kg – 5 130 kg), o 3 670 kg (8 800 kg – 5 130 kg), ir atitinka techninės specifikacijos reikalavimus. Vis dėlto, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilio gamintojos patvirtinime yra ne tik pateikti pakeisti duomenys apie leistiną bendrą automobilio svorį, tačiau yra išvardyti ir veiksmai, kurie turi būti atlikti pakeitus šiuos duomenis – patvirtinime nurodyta, kad bendrovė „MAN-Service“, jos filialas ar nurodytos remonto dirbtuvės turi atlikti transporto priemonės elektronikos pakeitimus; atlikęs parametrų pakeitimus, ekspertas oficialiuose automobilio dokumentuose turi įrašyti pastabą, kad leistinų apkrovų pakeitimas su parametrų pakeitimu yra atliktas, ir nurodyti šių pakeitimų datą; turi būti patikrinta, ar nėra pažeisti teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl apsauginio priekio užkardo ir, jei yra toks poreikis, jis turi būti pataisytas, o remonto dirbtuvės turi patvirtinti, jog visos priemonės techniniu požiūriu taikomos teisingai. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodyta, kad šie gamintojos nurodyti reikalavimai buvo įvykdyti. Ieškovė nepateikė tokių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.
29. Kitus atsakovės nustatytus transporto priemonės trūkumus ieškovė siekė paneigti pateikusi antstolio 2021 m. gegužės 17 d. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Šiame dokumente užfiksuota, kad transporto priemonės priekabos parametrai atitinka techninėje specifikacijoje nustatytus dydžius, yra pašalinti automobilio išorėje esantys įbrėžimai, ant transporto priemonės kabinos uždėtas oranžinės spalvos žibintas, po priekaba yra sudėtos dvi atraminės kaladėlės, transporto priemonėje įrengtos keturios kilpos, transporto priemonės centrinis užraktas veikia, yra sutaisyta jos vėdinimo sistema, yra pateikta automobilio lifto naudojimo instrukcija. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog automobilio perdavimo metu egzistavo atsakovės nurodyti automobilio trūkumai, tinkamai neįvertino šio įrodymo, kuriame užfiksuotos aplinkybės paneigia atsakovės nustatytus defektus. Tačiau, vertinant tokius ieškovės argumentus, pažymėtina, kad jos pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės atspindi situaciją, buvusią 2021 m. gegužės 17 d., o pirmiau aptarti automobilio trūkumai buvo užfiksuoti žymiai anksčiau – jie buvo nurodyti 2021 m. balandžio 30 d. rašte ir 2021 m. gegužės 10 d. defektiniame akte, surašytuose apžiūrėjus ieškovės pirmą ir antrą kartą pristatytą automobilį. Todėl šis įrodymas nepaneigia atsakovės automobilio apžiūros metu nustatytų trūkumų. Kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad automobilis atitiko visus techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus tuo metu, kai jis buvo pristatytas atsakovei, ieškovė nepateikė.
30. Pagal CK išdėstytą reglamentavimą šalis gali vienašališkai, iš anksto pranešusi savo kontrahentui, nutraukti sutartį prieš terminą dviem atvejais: 1) kai kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis); 2) kai atsiranda aplinkybės, kurias šalys sutartyje nurodė kaip jos vienašalio nutraukimo pagrindą (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl antrojo sutarties nutraukimo pagrindo yra išaiškinta, jog, susitardamos dėl atvejų, kai sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, jos šalys įgyvendina sutarties laisvės principą, todėl iš jų nėra reikalaujama, kad jos apibrėžtų sutartyje esminį sutarties pažeidimą pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nes tokiu atveju šalių laisvė susitarti dėl esminio sutarties pažeidimo turinio taptų fiktyvi, o CK 6.217 straipsnio 5 dalis nereikalinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Taigi, šalys yra laisvos pačios susitarti, kokias aplinkybes jos vertina kaip pakankamą pagrindą tam, kad sutartis būtų vienašališkai nutraukta. Sprendžiant, ar sutartis galėjo būti nutraukta vadovaujantis joje nurodytu pagrindu, yra reikšminga nustatyti, kokie sutarties vienašalio nutraukimo pagrindai yra nurodyti sutartyje, taip pat įvertinti, ar susiklosčiusi situacija atitinka sutartyje nurodytas aplinkybes.
31. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje sutartyje, kaip minėta, buvo nustatyta, kad atsakovė turi teisę vienašališkai, įspėjusi ieškovę prieš dešimt dienų, nutraukti sutartį tuo atveju, jeigu ieškovės pateikta transporto priemonė neatitinka techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų. Todėl ieškovė, siekdama tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį ir išvengti jos vienašalio nutraukimo, turėjo pareigą jau pirmą kartą teikdama atsakovei automobilį, pristatyti jai visas sutarties sąlygas ir visus techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus atitinkančią transporto priemonę. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė neįvykdė šios pareigos – ieškovė net du kartus pristatė atsakovei transporto priemonę, o atsakovė abu kartus ją apžiūrėjusi nustatė, jog ji turi trūkumų ir neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pagrįstai atsisakė priimti ieškovės jai pristatytą transporto priemonę ir teisėtai, laikydamasi sutarties sąlygų, vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovės byloje išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad tokie atsakovės veiksmai buvo neteisėti ir sukėlė jai pareigą atlyginti ieškovei žalą.
32. Pagrindo sutikti su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą nesudaro ir jos nurodytos aplinkybės, kad ieškovė jau yra perleidusi atsakovei nuosavybės teisę į ginčo transporto priemonę ir ji yra įregistruota atsakovės vardu viešajame registre, tačiau atsakovė nėra už ją atsiskaičiusi. Iš šalių sudarytos sutarties 2.2 papunkčio ir jos 1 priedo nuostatų matyti, kad ieškovė, prieš perduodama atsakovei transporto priemonę, turėjo įregistruoti ją valstybės įmonėje „Regitra“ atsakovės vardu; šiam tikslui atsakovė įsipareigojo po sutarties pasirašymo išduoti ieškovei įgaliojimą. Tačiau pagal sutarties nuostatas, automobilio įregistravimas atsakovės vardu nėra tapatus jo perdavimui atsakovei. Iš sutarties sąlygų matyti, kad prekės perdavimo momentą šalys siejo ne su jos registracija, bet su prekę lydinčių dokumentų pasirašymu; atsakovė turėjo teisę atsisakyti pasirašyti šiuos dokumentus ir nepriimti prekės nustačiusi, kad ji neatitinka sutartyje nurodytų reikalavimų (žr. plačiau šios nutarties 14 punktą). Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija – atsakovė, apžiūrėjusi jai pristatytą automobilį, kuris jau buvo įregistruotas jos vardu, nustatė, kad jis neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų ir atsisakė jį priimti, o vėliau, 2021 m. birželio 9 d. raštu paprašė ieškovės perregistruoti ginčo transporto priemonę.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
33. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai nustatė ginčo faktines aplinkybes ir pritaikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovės pateikto apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovė pateikė teismui 2022 m. sausio 31 d. sąskaitą ir mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, kad, rengdama šį procesinį dokumentą, atsakovė patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios atsakovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio specialus autotransportas“ (juridinio asmens kodas 247025610) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto pardavimai“ (juridinio asmens kodas 305262066) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Vigintas Višinskis