Civilinė byla Nr. e2S-1646-936/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00174-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.2.5; 3.3.2.6.2; 3.3.2.7

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apelianto) A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. ir A. K. prašymą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2041-494/2023, dalies vykdymo išdėstymo, suinteresuotas asmuo A. A..

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2041-494/2023 ieškovui A. A. solidariai iš atsakovų D. K. ir A. K. priteistas 30 000,00 Eur avansas, 30 000,00 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (60 000,00 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat ieškovui A. A. iš atsakovų D. K. ir A. K. lygiomis dalimis priteistos 3 605,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteista po 1 802,75 Eur.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-635-643/2024 atsakovų A. K. ir D. K. apeliacinis skundas atmestas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimas paliktas nepakeistas, ieškovui A. A. iš atsakovų A. K. ir D. K. lygiomis dalimis priteistos 907,50 Eur, t. y. po 453,75 Eur iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimas įsiteisėjo 2024 m. balandžio 2 d.

3.       Pareiškėjai D. K. ir A. K. (toliau – ir pareiškėjai arba atsakovai) prašo išdėstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl 30 000,00 Eur nuostolių ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo minėtos sumos sumokėjimo ieškovui vykdymą 15 mėnesių laikotarpiui, atsakovams kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos mokant ieškovui po 2 000,00 Eur ir atitinkamai 5 procentų dydžio procesines palūkanas į ieškovo banko sąskaitą, bei nustatyti, kad atsakovai įmokas pradės mokėti ieškovui nuo mėnesio, kurį bus priimta nutartis dėl sprendimo dalies išdėstymo tvarkos. 

3.1.                      Prašyme pareiškėjai nurodo, kad yra fiziniai asmenys, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti ir pasirūpinti jų būtinaisiais poreikiais. Pareiškėjai susiduria finansiniais sunkumais ir jų finansinė padėtis yra sudėtinga, todėl nepakeistus sprendimo vykdymo tvarkos dar labiau pablogėtų pareiškėjų finansinė padėtis ir tai apsunkintų galimybę ne tik kad pasirūpinti savimi bei užtikrinti savo mažamečių vaikų būtinuosius minimalius poreikius, tačiau taip pat galimai apsunkintų atsakovų galimybę atsiskaityti su ieškovu net ir ateityje.

3.2.                      Pažymėjo, kad D. K. jau nuo 2023 m. vasario 9 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turi bedarbio statusą, šiai dienai nedirba ir negauna jokių pajamų. O A. K. sugrįžo į savo pagrindinę darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik 2023 m. liepos 12 d. Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 4 d. A. K. buvo nėštumo ir gimdymo, o laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. liepos 11 d. pareiškėja A. K. buvo vaiko priežiūros atostogose. Pareiškėja A. K. darbo užmokesčio pajamos už 2023 m. siekė tik 3 821,85 Eur sumą, 2024 m. pirmąjį ketvirtį siekė tik 2 435,40 Eur sumą, taigi pareiškėjų pajamos per mėnesį vidutiniškai buvo tik apie 700,00 Eur. Pajamos keturių asmenų šeimai yra pakankamai mažos, taip pat pareiškėjai turi kreditorinių įsipareigojimų Šeimos kredito unijai, kiekvieną mėnesį turi mokėti po 747,82 Eur. A. K. pajamos nėra pakankamos atsakovų bei jų dviejų mažamečių vaikų pragyvenimui ir kasmėnesinėms kredito įmokoms mokėti. Pareiškėja, nors ir vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba, tačiau minėta bendrovė jau nuo 2022 metų veiklą vykdo nuostolingai, t. y. bendrovė patyrė 15 959 Eur nuostolį. Pareiškėjos bendrovei veiklą vykdant nepelningai, ji taip pat neturi galimybės nei pasiskolinti piniginių lėšų iš bendrovės, nei išsimokėti dividendus, kuriuos galėtų panaudoti atsiskaitymui su ieškovu A. A..

3.3.                      Ieškovas yra 2 bendrovių vadovas, t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios neturi jokių įsiskolinimų valstybės biudžetui. Vadovaujantis tuo, galima pagrįstai teigti, kad priešingai nei pareiškėjų atveju, tai minėtos bendrovės yra sėkmingai vykdančios veiklą, todėl darytina prielaida, kad ieškovo finansinė padėtis yra gera, o išdėsčius sprendimo įvykdymą, būtų išlaikyta ieškovo bei pareiškėjų teisėtų interesų pusiausvyra bei nepažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Pareiškėjai, elgdamiesi sąžiningai, prašo teismo išdėstyti tik dalį sprendimo dėl 30 000,00 Eur nuostolių ir atitinkamai nuo minėtos sumos apskaičiuotų 5 proc. dydžio palūkanų išdėstymo, o ne visas sprendimu iš atsakovų ieškovo naudai priteistas sumas. Ši aplinkybė patvirtina, kad šiuo konkrečiu teismui tenkinus šį atsakovų prašymą dėl dalies sprendimo įvykdymo išdėstymo būtų išlaikyta ieškovo bei pareiškėjų teisėtų interesų pusiausvyra bei nepažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

4.       Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepime į pareiškėjų A. K. ir D. K. prašymą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.1.                      Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjai prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą iš esmės grindžia savo sunkia finansine padėtimi, tačiau vien tokių aplinkybių nustatymas, remiantis kasacinio teismo praktika, savaime nėra pakankamas nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Kiekvienu atveju, be kita ko, turi būti įvertinta tai, ar per terminą, kuriam prašoma išdėstyti sprendimo vykdymą, skolininkas realiai įgis galimybę įvykdyti teismo sprendimą ir ar teismo sprendimu priteistos sumos išdėstymas nepažeis kitos šalies (išieškotojo) interesų bei pagrindinių civilinės teisės principų.

4.2.                      Pareiškėjai be deklaratyvių teiginių apie savo sunkią finansinę būklę nepateikia jokių įrodymų apie faktines galimybes sumokėti skolą per 15 mėnesių laikotarpį. Priešingai pagal pateiktus į bylą įrodymus pareiškėjams turėtų neužtekti deklaruojamų gaunamų lėšų net padengti esamą kreditą, nekalbant apie savo ir vaikų išlaikymą. Taip pat pažymėta, kad pats 15 mėnesių terminas įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą negali būti laikomas atitinkančiu protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus.

4.3.                      Aplinkybė, kad pareiškėjas D. K. Užimtumo tarnyboje turi bedarbio statusą ir nedirba ir negauna jokių pajamų taip pat kelia pagrįstų abejonių pareiškėjų teiginių sąžiningumu. Teismo proceso metu pareiškėjas nurodė, kad veikia statybų sektoriuje, kuriame paskutinį dešimtmetį yra labai didelis trūkumas darbuotojų. Todėl sugretinus pareiškėjų deklaruojamas pajamas, išlaidas seka logiška išvada, kad pareiškėjai galimai turi nedeklaruojamų pajamų.

4.4.                      Pareiškėjų turtinė padėtis neteikia pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Priešingai, byloje nurodyti duomenys teikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjai turi realių galimybių teismo sprendimu ieškovui priteistas pinigų sumas nedelsiant sumokėti ir neatidedant sprendimo vykdymo. Pareiškėjai valdo visą eilę nekilnojamojo turto objektų, kuriuos realizavus būtų galima nesudėtingai atsiskaityti su ieškovu.

4.5.                      Pareiškėjų verslo sprendimai veikti savo versle nuostolingai negali riboti jos kontrahento teisės laiku gauti teismo priteistas sumas. Priteista skola yra reikšmingo dydžio, kurios mokėjimo išdėstymas net penkiolikos mėnesių laikotarpiui, nepagrindus išimtinio būtinumo nukrypti nuo bendros teismo sprendimų vykdymo tvarkos, neatitinka ieškovo interesų ir nedera su kasacinio teismo išaiškinimais.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjų D. K. ir A. K. prašymą dėl sprendimo dalies vykdymo išdėstymo – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2041-494/2023 dalies dėl 30 000,00 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą (30 000,00 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ieškovui A. A. solidariai iš atsakovų D. K. ir A. K. vykdymą išdėstė 6 mėnesių laikotarpiui, atsakovams D. K. ir A. K. kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos mokant ieškovui A. A. po 5 000,00 Eur ir atitinkamai 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo likusios sumokėti sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo į ieškovo banko sąskaitą, atsakovams įmokas pradedant mokėti nuo 2024 m. gegužės mėn. bei priteisė iš pareiškėjų D. K. ir A. K. po 90,75 Eur bylinėjimosi išlaidų A. A..

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, D. K. ir A. K. yra įvykdę dalį teismo Sprendimo, t. y. 2024 m. balandžio 19 d. atliko 38 277,39 Eur mokėjimą antstoliui Gintui Badikoniui pagal vykdomąją bylą Nr. 0040/24/00752 ir prašo išdėstyti likusią neįvykdyto sprendimo dalį - dėl 30 000,00 Eur nuostolių ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų vykdymą 15 mėnesių laikotarpiui.

5.2.                      Pareiškėjai D. K. ir A. K. turi du nepilnamečius vaikus – O. K. ir N. K.. Pagal Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus 5-ojo skyriaus 2024 m. balandžio 4 d. pažymą D. K. nuo 2023 m. vasario 9 d. yra registruotas užimtumo tarnyboje ir turi bedarbio statusą. A. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2024 m. asmeninės sąskaitos duomenis jos darbo užmokestį sudaro 811,80 Eur, atskaičiavus mokesčius. Iš kredito grąžinimo, palūkanų ir kitų mokėtinų mokesčių mokėjimo grafiko matyti, kad A. K. turi kreditorinių įsipareigojimų Šeimos kredito unijai pagal 2019 m. vasario 22 d. kredito sutartį. Remiantis minėtu grafiku mėnesinė kredito įmoka pagal 2019 m. vasario 22 d. kredito sutartį sudaro apie 648,00-694,00 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. balandžio 18 d. išrašus A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), D. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 47/1400 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/30 dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 1/10 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalies kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

5.3.                      Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad D. K. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra įkeistas sutartinės hipotekos pagrindu, todėl išieškojimas iš šio turto ar jo perleidimas nėra įmanomas. Kito D. K. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalys yra nedidelės, todėl tikėtina, kad išieškojimas iš šio turto teismo sprendimui įvykdyti nebūtų pakankamas. Kadangi pareiškėjai turi du nepilnamečius vaikus, išieškojimas iš pareiškėjai A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sukeltų pavojų nepilnamečių vaikų interesams.

5.4.                      Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjų turtinė padėtis yra pakankamai sunki, 30 000,00 Eur teismo sprendimu priteista suma pareiškėjams kaip fiziniams asmenims yra pakankamai didelė ir jų turimų lėšų nepakanka iš karto įvykdyti visą sprendimą. Nors suinteresuotas asmuo kelia prielaidas, jog pareiškėjai gauna kitų neoficialių pajamų, tokie įrodymai į bylą nepateikti. Neturint duomenų apie suinteresuoto asmens A. A. turtinę padėtį ir jam neįrodinėjant, kokiu būdu teismo sprendimo dalies vykdymo išdėstymas gali pakenkti jo turtinei padėčiai, nėra pagrindo spręsti, kad dėl teismo sprendimo dalies vykdymo išdėstymo gali būti pažeisti jo turtiniai interesai. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas išdėstyti dalies teismo sprendimo vykdymą.

5.5.                      Visgi, pareiškėjų siekis išdėstyti teismo sprendimo dalies įvykdymą 15 mėnesių laikotarpiui paneigtų teismo sprendimo privalomumą bei vykdytinumą, pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą pareiškėjų naudai, t. y. pažeistų teisėtus išieškotojo A. A. interesus ir lūkesčius. Teismo vertinimu, laikotarpis, kuriam pareiškėjai prašo išdėstyti teismo Sprendimo dalies įvykdymą, yra pernelyg ilgas, tokia vykdymo trukme iš esmės sumenkinamas teismo sprendimo vykdymo operatyvumo principas. Todėl prašymas tenkintas iš dalies, t. y. teismo sprendimo dalies dėl 30 000,00 Eur nuostolių ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų įvykdymą išdėstytas 6 mėnesių laikotarpiui, kas atitinka abiejų šalių interesus.

5.6.                      Suinteresuoto asmens A. A. prašymas priteisti iš pareiškėjų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tenkintas iš dalies, kadangi pareiškėjų prašymas tenkintas 40 procentų, todėl iš kiekvieno pareiškėjo priteista po 90,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

6.       Suinteresuotas asmuo A. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį - atmesti prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2041-494/2023 didžiąja dalimi jau yra įvykdytas, t. y. 56 926,14 Eur suma grąžinta. G. B. pažymą bei lėšų paskirstymo patvarkymus patvirtina, kad 37 452,60 Eur skola (su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis) išieškota iš A. K., o D. B. pažyma patvirtina 19 473,54 Eur skolos (su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis) išieškojimą iš D. K.. Skundžiama nutartis priimta pagal pareiškėjų pareiškime išdėstytas ir jų savalaikiai nepatikslintas faktines aplinkybes negalėjo būti priimta, nes išdėstyti jau įvykdyto teismo sprendimo dalies negalima.

6.2.                      Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi nuspręsta atmesti pareiškėjų D. K. ir A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje pareiškėjams buvo paaiškinta, kad neginčijant vykdomojo dokumento arba antstolio veiksmų nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Duomenų, kad pareiškėjai būtų ginčiję antstolio patvarkymus išieškojimo procese į bylą nepateikta, todėl atnaujinti jau įvykdyto teismo sprendimo dalies išdėstymą nėra galimybių.

6.3.                      Pareiškėjai turėjo faktines galimybes didžiąją dalį teismo sprendimo įvykdyti vien iš banko sąskaitose turimų / gaunamų lėšų, tačiau siekė tokį vykdymą nepagrįstai atidėti, tokiu būdu suteikiant nepagrįstą pranašumą skolininkams.

6.4.                      Svarbi aplinkybių grupė yra susijusi su atsakovų nesąžiningu elgesiu ir įrodinėjimo naštos paskirstymu ginčijamame sprendime. Nors pirmosios instancijos teismas aptaria pareiškėjų turto įkeitimą už turimus kreditus, tačiau būtent pareiškėjai turėjo įrodinėti nekilnojamojo turto vertės ir kreditų užtikrinimo proporcijas ir jų įtaką galimybėms įgyvendinti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Kol tokių duomenų byloje nėra, negalima pagrįstai priimti sprendimo, kad iš atsakovų nekilnojamojo turto antstoliai negalėtų išieškoti ieškovui priteistų sumų. Atkreiptas dėmesys į aplinkybę, kad pareiškėjai turi pragyvenimo pajamų, kurių neteikia į bylą. Akivaizdu, kad visos atsakovų deklaruojamos gaunamos pajamos yra mažesnės negu vien tik kredito dengimo išlaidos, neskaitant visos keturių asmenų šeimos pragyvenimo. Tačiau tai nesukliudė vien iš banko sąskaitų sumokėti 56 926,14 Eur skolos sumą ir antstolių vykdymo išlaidas.

6.5.                      Atsakovai tikslingai suklaidino teismą apie savo nekilnojamojo turto sudėtį, pateikdami Nekilnojamojo turto išrašus, kurie yra susiję tik su jų asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Tačiau atsakovai turi ir ženklios vertės turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovai taip pat nepateikė teismui duomenų apie aplinkybę, kad 2024 m. kovo 14 d. pardavė tretiesiems asmenims namo dalį su žemės sklypu, kurį ketino parduoti ieškovui už 180 000 Eur sumą. Toks pareiškėjų manipuliavimas savo turtine padėtimi vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise ir vengimas įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

7.       Pareiškėjai D. K. ir A. K. atsiliepime į suinteresuoto asmens A. A. atskirąjį skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pareiškėjai nesutinka su suinteresuoto asmens pozicija, kad skundžiama nutartis negalėjo būti priimta, motyvuojant tuo, kad sprendimas įvykdytas didžiąja dalimi ir pareiškėjai tokios informacijos neatskleidė teismui, kadangi teismo sprendimas nebuvo vykdytinas skubiai, todėl skundžiama nutartis galėjo būti priimta. Teismas pagristai padarė išvadą, kad pareiškėjų finansinė padėtis yra pakankamai sunki.

7.2.                      Atkreiptas teismo dėmesys, jog pareiškėjai, įsivertinę savo turimus įsipareigojimus, įskaitant iš pareiškėjų ieškovo naudai priteistų sumų apimtį, taip pat turimų santaupų bei planuojamų ateityje gauti pajamų santykį, dar 2024 m. balandžio 19 d., sumokėjo iš karto 38 277,39 Eur sumą. Taigi pareiškėjai nuo pat pradžių elgėsi sąžiningai ir siekė kaip įmanoma operatyviau atsiskaityti su suinteresuotu asmeniu. Vis dėl to, likusios neįvykdytos sprendimo dalies pareiškėjai iš karto įvykdyti iš turimų lėšų negalėjo.

7.3.                      Paminėjo, kad pareiškėjai pateikę teismui minėtą prašymą dėl dalies teismo sprendimo išdėstymo, kreipėsi ir į vykdomąsias bylas dėl piniginių lėšų išieškojimo iš atsakovų vykdančius antstolius, t. y. atsakovai nuolatos ir sistemingai teikė tiek antstoliui Dariui Bliznikui, tiek Gintui Badikoniui prašymus, kuriuose nurodydavo faktinę situaciją, kiek tai susiję su sprendimo vykdymu bei atsakovų pateiktu prašymu teismui, taip pat nuolatos prašė antstolių sustabdyti vykdomąsias bylas iki bus priimta skundžiama nutartis. Nepaisant to, antstoliai vykdomųjų bylų dėl piniginių lėšų pagal teismo sprendimą išieškojimo iš atsakovų nestabdė ir vykdymo veiksmus tęsė. Visgi tokios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kaip nepagrįstai tvirtina ieškovas, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta.

7.4.                      Šiai dienai yra priimta skundžiama nutartis bei iš pareiškėjų piniginės lėšos pilna apimtimi dar nėra išieškotos, todėl akivaizdu, kad yra galimybė įvykdyti teismo sprendimo dalies išdėstymą. Kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje – įvykdyti teismo sprendimą atsakovai privalo per 6 mėn., pradedant mokėjimus nuo 2024 m. gegužės mėn. Dėl nurodytos priežasties akivaizdu, jog visa likusi neišieškota iš atsakovų suma privalėtų būti sumokėta iki 2024 m. spalio mėn., kas neginčijamai patvirtina, kad sprendimo neįvykdyta (pilnai antstolių neišieškota) dalis gali būti sumokėta pačių pareiškėjų. Tokiu būdu, be kita ko, būtų užtikrintas ekonomiškumo principas, nes nebūtų didinamos vykdymo išlaidos.

7.5.                      Priešingai nei teigia apeliantas, tai pareiškėjai jokio tikslo klaidinti teismą apie jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą neturėjo. Informacija apie pareiškėjams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą teismui buvo pateikta, kadangi pats Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi įpareigojo atsakovus pateikti duomenis apie jų vardu asmeninės nuosavybės teise registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Atitinkamai, atsakovai, vykdydami teismo įpareigojimą, ir pateikė teismui duomenis apie atsakovų asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą. Pareiškėjas D. K., reaguodamas į antstolio Dariaus Blizniko pateiktą 2024 m. birželio 17 d. patvarkymą Nr. S-24-35-25149 dėl ekspertizės skyrimo, 2024 m. balandžio 19 d. pateikė antstoliui Dariui Bliznikui prašymą, kuriuo prašė Dariaus Blizniko nenukreipti skolos išieškojimo į skolininko nekilnojamąjį turtą, nes per 6 mėn. laikotarpį, ką patvirtina kartu su prašymu teikiami įrodymai, skolininkas gaus pajamų, kurių pilnai užteks padengti visą iš skolininko neišieškotą sumą bei vykdymo išlaidas. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas D. K. pateikė antstoliui įrodymus, patvirtinančius, kad bus gauta pajamų, kurių užteks išieškoti visą neišieškotą sumą pagal sprendimą, tai išieškojimas iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto bet kokiu atveju nebūtų galimas. Skundžiama nutartis nepažeidžia suinteresuoto asmens teisių. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad yra pagrindas išdėstyti dalies sprendimo vykdymą.

7.6.                      Atskirajame skunde minimas argumentas dėl nekilnojamojo turto pardavimo niekaip nepatvirtina fakto, kad pareiškėjai yra pajėgūs įvykdyti likusią neįvykdytą sprendimo dalį iš karto, kadangi banko sąskaitos yra areštuotos, pareiškėjai neturi galimybės jomis disponuoti, iš sąskaitų būtų nurašomi pinigai antstolių vykdomosiose bylose pagal priimtą sprendimą.

7.7.                      Atskirasis skundas iš esmės yra paremtas tik apelianto subjektyviu ir išimtinai sau palankiai vertinamų aplinkybių kontekste, tačiau nepagrįstas jokiais objektyviais argumentais bei įrodymais. Suinteresuotam asmeniui neįrodinėjant, kokiu būdu teismo sprendimo dalies vykdymo išdėstymas gali pakenkti jo turtinei padėčiai, nėra pagrindo spręsti, kad dėl teismo sprendimo dalies vykdymo išdėstymo gali būti pažeisti jo turtiniai interesai, be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 663 straipsnį, darytina neginčytina išvada, kad skundžiama nutartis visiškai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei ekonomiškumo principus, dėl ko yra teisėta bei pagrįsta ir privalo būti palikta nepakeista.

8.       Suinteresuotas asmuo A. A. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priimti naujus įrodymus ir skirti pareiškėjams baudą, kadangi pareiškėjai nenurodė apie visas gaunamas pajamas. 2024 m. birželio 20 d. prašyme antstoliui Dariui Bliznikui D. K. pateikė nuomos sutartį, pasirašytą dar 2023 m. spalio 27 d., pagal kurią gauna 2000 Eur per mėnesį nuomos mokesčio. Taigi pateikiant prašymą teismui dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, pareiškėjai melavo apie gaunamas pajamas. Pareiškėjai procesiniuose dokumentuose teikdami melagingus duomenis apie savo pajamas, nesąžiningai pateikė procesinius dokumentus ir sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Todėl pareiškėjams turėtų būti skiriama 2000 Eur bauda, 50 proc. baudos priteisiant suinteresuotam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

11.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjų prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Suinteresuotas asmuo A. A. su atskiruoju skundu (el. dokumentas Nr. DOK-36677) pateikė įrodymus: antstolių Dariaus Blizniko ir Ginto Badikonio 2024 m. gegužės 31 d. patvarkymus dėl informacijos pateikimo; antstolio Ginto Badikonio patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo: 2024 m. balandžio 23 d. Nr. S-24-40-9139, 2024 m. gegužės 20 d. Nr. S-24-40-11410, 2024 m. gegužės 22 d. Nr. S-24-40-11544, 2024 m. gegužės 27 d. Nr. S-24-40-12004, 2024 m. gegužės 28 d. Nr. S-24-40-12233, antstolio Dariaus Blizniko 2024 m. gegužės 19 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo Nr. S-24-35-21279. Kartu su papildomu prašymu dėl įrodymų priėmimo (el. dokumentas Nr. DOK-40118) pateikė įrodymus: D. K. 2024 m. birželio 20 d. prašymą antstoliui Dariui Bliznikui, 2023 m. spalio 27 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 5. Šiuos įrodymus suinteresuotas asmuo prašo priimti.

13.       Pareiškėjai D. K. ir A. K. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą (el. dokumentas Nr. DOK-40098) pateikė įrodymus: D. K. 2024 m. balandžio 24 d. prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0035/24/00842 vykdymo sustabdymo; mokėjimo nurodymą Nr. 153; antstolio G. Badikonio 2024 m. balandžio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, raginimą įvykdyti sprendimą ir patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; 2024 m. balandžio 23 d. Vilniaus regiono apylinės teismo pranešimą civilinėje byloje Nr. e2VP-6435-494/2024; pareiškėjų 2024 m. balandžio 16 d. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (kartu su priedais); A. K. 2024 m. balandžio 24 d. prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0040/24/00752 vykdymo sustabdymo; D. K. 2024 m. gegužės 13 d. pakartotinį prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0035/24/00842 vykdymo sustabdymo; Vilniaus regiono apylinės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-6435-494/2024; D. K. 2024 m. gegužės 16 d. pakartotinį prašymą vykdomojoje byloje Nr. 0035/24/00842; A. K. 2024 m. gegužės 16 d. pakartotinį prašymą vykdomojoje byloje Nr. 0040/24/00752; D. K. 2024 m. gegužės 30 d. prašymą dėl 2024 m. gegužės 19 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-24-35-21279 panaikinimo; Vilniaus regiono apylinės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-6435-494/2024; A. K. 2024 m. gegužės 30 d. prašymą dėl priverstinai nurašytų piniginių lėšų grąžinimo ir turto arešto panaikinimo vykdomojoje byloje Nr. 0040/24/00752; Vilniaus regiono apylinės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-6435-494/2024; pareiškėjų el. laiškus, patvirtinančius nurodytų prašymų ir dokumentų siuntimą antstoliams; antstolio Dariaus Blizniko 2024 m. birželio 17 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-24-35-25149; D. K. 2024 m. birželio 20 d. prašymą antstoliui Dariui Bliznikui, 2023 m. spalio 27 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 5.

14.       Pareiškėjai D. K. ir A. K. taip pat 2024 m. liepos 12 d. papildomai pateikė naują įrodymą (el. dokumentas Nr. DOK-24628): antstolio Dariaus Blizniko 2024 m. birželio 27 d. patvarkymą Nr. S-24-35-26670, kuriuo papildomai nori pagrįsti atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes.

15.       Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

16.       Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

17.       Spręsdamas prašymą priimti naujus įrodymus, be nurodyto teisinio reglamentavimo bei jo taikymo praktikoje sąlygų, teismas taip pat turi įvertinti, ar prašomi priimti įrodymai atitinka įrodymų sąsajumo taisyklę. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).

18.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjų prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą, teisėtumo. Taigi šios apeliacinės bylos nagrinėjimo objektas yra, ar (ne)pagrįstai pirmosios instancijos teismas išdėstė sprendimo įvykdymą šešių mėnesių terminui, todėl ir į bylą teikiami nauji įrodymai turi būti orientuoti į nurodytos informacijos atskleidimą. Taigi tiek apelianto, tiek pareiškėjų teikiami nauji įrodymai turi būti orientuoti į pareiškėjų finansinės padėties atskleidimą ir galimybes įvykdyti teismo sprendimą dėl piniginių lėšų priteisimo, jų ateities finansines galimybes ir pan., taip pat šalių turtinę padėtį, kad galėtų būti įvertinta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.

19.       Pirmiausia, vertinant apelianto teikiamus naujus rašytinius įrodymus, matyti, kad jis šiais įrodymais grindžia aplinkybę, jog buvo netinkamai nustatytas skolos likutis pagal priimtą sprendimą, taip pat pareiškėjai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties, suklaidindami pirmosios instancijos teismą. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto naujai pateikti rašytiniai įrodymai kartu su atskiruoju skundu yra reikšmingi šioje byloje nagrinėjamiems klausimams spręsti dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus, nurodytus šios nutarties 12 punkte, priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

20.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad pareiškėjų kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ir papildomu prašymu pateikti rašytiniai įrodymai nėra susiję su šios apeliacinėje instancijoje nagrinėjamos bylos objektu, taip pat dalis dokumentų, pavyzdžiui, pareiškėjų prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, pirmosios instancijos teismo nutartys, jau yra byloje, todėl perteklinis tokių įrodymų priėmimas nėra tikslingas. Paminėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiami klausimai dėl antstolių veiksmų, todėl pareiškėjų pateikti skundai, prašymai ar raštai antstoliams, nurodyti šios nutarties 13 punkte, nėra reikšmingi nagrinėjamos bylos klausimams spręsti, t. y. nustatyti šalių turtinę padėtį, kuo būtent ir rėmėsi pareiškėjai, prašydami išdėstyti sprendimo įvykdymą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas priima apelianto pateiktą D. K. 2024 m. birželio 20 d. prašymą antstoliui Dariui Bliznikui ir 2023 m. spalio 27 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 5, kuriuos teikia ir pareiškėjai, todėl pakartotinai tokių dokumentų nėra tikslinga priimti, kadangi dėl jų apeliacinės instancijos teismas pasisakys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjų pateiktus naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 13-14 punktuose, atsisakytina priimti.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

21.       CPK

22.       CPK

23.       Jeigu tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, suinteresuoti asmenys gali siekti pasinaudoti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sprendimo vykdymo atidėjimo ar vykdymo išdėstymo institutu. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Visgi kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas visuomet reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

24.       Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta jokių konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, tačiau kasacinio teismo praktikoje išskirta, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

25.       Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

26.       Byloje nustatyta, kad ieškovui A. A. solidariai iš atsakovų D. K. ir A. K. priteistas 30 000,00 Eur avansas, 30 000,00 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistos 3 605,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteista po 1 802,75 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškovui A. A. iš atsakovų A. K. ir D. K. lygiomis dalimis priteistos 907,50 Eur, t. y. po 453,75 Eur iš kiekvieno.

27.       D. K. 2024 balandžio 19 d. į antstolio Ginto Badikonio, kuris vykdo išieškojimą iš A. K. vykdomojoje byloje Nr. 0040/24/00752, pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2041-494/2023, depozitinę sąskaitą pervedė 38 277,39 Eur, kurios paskirstytos 2024 m. balandžio 23 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-24-40-9139, kuriame nurodoma, kad liko išieškoti skolos 29 564,60 Eur. Antstolis Darius Bliznikas, kuris vykdo išieškojimą iš D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0035/24/00842, pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2041-494/2023, 2024 m. gegužės 19 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme nurodė, kad iš skolininko D. K. išieškota 20 611,16 Eur, bei liko išieškoti skolos 10 154,16 Eur. Antstolio Ginto Badikonio 2024 m. gegužės 20, 22, 27, 28 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais, buvo paskirstytos lėšos gautos iš skolininkės A. K., ir skolos likutis 2024 m. gegužės 28 d. buvo 9 165,48 Eur. Taigi skundžiamos nutarties priėmimo dienai pareiškėjų skola buvo ženkliai mažesnė, nei jie nurodė prašyme dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, pareiškėjai apie šią reikšmingą aplinkybę pirmosios instancijos teismo neinformavo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant pareiškėjų prašyme išdėstytas aplinkybes, turėjo būti vertinamas būtent realus skolos dydis ir santykis su pareiškėjų turtine padėtimi.

28.       Paminėtina, kad būtent pareiškėjams, kaip asmenims, pateikusiems prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį argumentuoti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius prašyme išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nurodomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).

29.       Pareiškėjai byloje pateikė įrodymus, kad turi du nepilnamečius vaikus - O. K. ir N. K.. D. K. nuo 2023 m. vasario 9 d. yra registruotas užimtumo tarnyboje ir turi bedarbio statusą. A. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2024 m. asmeninės sąskaitos duomenis (už sausio, vasario ir kovo mėn.) jos darbo užmokestį sudaro 811,80 Eur per mėnesį, atskaičiavus mokesčius. Visgi, nors prašyme nurodyta, kad pareiškėjai gauna tik apie 700 Eur pajamų, tačiau iš naujai pateiktų byloje įrodymų matyti, kad pareiškėjai pirmosios instancijos teismui neatskleidė realių savo pajamų. Nustatyta, kad D. K. (nuomotojas) ir I. L. (nuomininkė) 2023 m. spalio 27 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 5, pagal kurią buvo išnuomotos D. K. priklausančios patalpos už 2 000 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Taigi pareiškėjų bendros pajamos 2 811,80 Eur per mėnesį. Tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos, kadangi pareiškėjai tokios informacijos pirmosios instancijos teismui nepateikė.

30.       A. K. turi kreditorinių įsipareigojimų Šeimos kredito unijai pagal 2019 m. vasario 22 d. kredito sutartį, pagal kurią mėnesinė kredito įmoka sudaro apie 747,82 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. balandžio 18 d. išrašus A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), D. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 47/1400 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/30 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 1/10 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalies kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/10 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

31.       Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad pareiškėjai, be šios nutarties 30 punkte nurodyto nekilnojamojo turto, turi bendrosios nuosavybės teise ir žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei statinius, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovai neneigia, kad šį nekilnojamąjį turtą turi, tačiau teigia, kad jo nenurodė, nes Vilniaus regiono apylinkės teismas prašė pateikti teismui duomenis apie pareiškėjų asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą.

32.       Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022).

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai byloje nepateikė išsamių ir abejonių nekeliančių duomenų apie savo turtinę padėtį, t. y. byloje pareiškėjai nepateikė jokių duomenų apie turimas santaupas, nors iš vėliau sekančių aplinkybių, antstolių patvarkymų, akivaizdu, kad pareiškėjai santaupų turėjo. Taip pat pareiškėjai nebuvo pateikę duomenų, kad jų finansinė būklė ateityje pagerės (CPK 178 straipsnis).

34.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį, nebuvo pagrindo spręsti, kad pareiškėjų finansinės padėtis buvo sudėtinga, ar skola (mažiau nei 10 000 Eur) būtų didelė, lyginant su turimu turtu ir gaunamomis pajamomis. Šią išvadą pagrindžia ir aplinkybė, kad iš Antstolių informacinės sistemos nustatyta, jog išieškojimas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2041-494/2023 dėl 62 256,50 Eur skolos iš skolininkų A. K. ir D. K., vykdomas antstolio Ginto Badikonio vykdomojoje byloje Nr. 0040/24/00752, buvo užbaigtas visiškai įvykdžius 2024 m. rugsėjo 6 d. Paminėtina, kad nors vykdomoji byla Nr. 0035/24/00842, kurioje vykdomas tas pats išieškojimas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2041-494/2023 dėl 62 256,50 Eur skolos iš skolininko D. K., nėra užbaigta, tačiau užbaigus vykdomąją bylą Nr. 0040/24/00752, spręstina, kad solidari pareiškėjų skola A. A. yra padengta.

35.       Ieškovas turi teisėtą lūkestį, kad sprendimas būtų įvykdytas kuo skubiau, o išdėsčius sprendimo vykdymą pirmosios instancijos teismo nurodomu šešių mėnesių terminui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas pareiškėjams, kurių finansinė padėtis, lyginant su skola ieškovui, nebuvo tokia sudėtinga, įvertinant ir tai, kad pareiškėjai neatskleidė visos informacijos apie turimą turtą ir gaunamas pajamas.  

36.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjų prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, kadangi pareiškėjai neįrodė, kad jų finansinė padėtis buvo tokia sudėtinga, dėl kurios jie negalėjo įvykdyti teismo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjų prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą atmetamas.

Dėl baudos pareiškėjams skyrimo

37.       Suinteresuotas asmuo A. A. prašo skirti pareiškėjams D. K. ir A. K. 2000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 proc. baudos priteisti jam.

38.       Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

39.       Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

40.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens prašyme nurodyti pareiškėjų veiksmai neteikia pakankamo pagrindo kvalifikuoti juos kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ta aplinkybė, kad pareiškėjai prašyme pateikė savo turtinės padėties subjektyvų vertinimą, nenurodė visų aplinkybių ir nepateikė visų įrodymų, pagrindžiančių jų turtinę padėtį, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tokie veiksmai nagrinėjamu atveju vertintini kaip pareiškėjų netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas, tačiau klausimo nagrinėjimo metu teismas, turėdamas galimybę naudotis informacija iš informacinių sistemų (AIS) ir registrų (NTR) (CPK 179 straipsnis), nepatikrino atsakovų teikiamų duomenų tikrumo ir aktualumo, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas procesinis sprendimas. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

41.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

42.       Apeliacinės instancijos teismui tenkinus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, perskirstytinos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant visas suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus.

44.       Suinteresuotas asmuo A. A. pateikė įrodymus, kad patyrė 302,50 Eur išlaidas už atsiliepimo į prašymą parengimą. Kadangi atskirasis skundas tenkinamas, pareiškėjų prašymas atmetamas, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl jos priteistinos iš pareiškėjų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 151,25 Eur.

Dėl bylos baigties

45.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies pareiškėjų prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, netinkamai nustatė skolos dydį, netinkamai įvertino pareiškėjų turtinę padėtį lyginant su skola, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjų prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

46.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

48.       Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens atskirasis skundas yra tenkinamas, jam iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteistinas apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 484,00 Eur (302,50 Eur už atskirojo skundo parengimą + 181,50 Eur už prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo), po 242 Eur iš kiekvieno pareiškėjo (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų D. K. ir A. K. prašymą sprendimo dalies vykdymo išdėstymo atmesti.

Priteisti A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. po 151,25 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. po 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 00 ct) iš kiekvieno.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Urmila Valiukienė