Civilinė byla Nr. e2-2240-1171/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31679-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8; 3.1.7; 3.2.6.1; 3.4.1.7

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei,

vertėja Ana Rastenienė,

dalyvaujant ieškovui  Y. K. ir jo atstovei Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkei R. K.,

atsakovės atstovui advokatui  Justinui Usoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Y. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transavis“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Teismas

nustatė: 

ieškovas Y. K. per atstovę Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą kreipėsi į teismą, pareikšdamas ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Transavis“, kuriame prašo priteisti ieškovo naudai iš atsakovės: 1) neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 6 145,80 Eur (neto) sumą, kurią sudaro darbo užmokesčio, kelionės išlaidų ir dienpinigių nepriemoka; 2) netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; 3) įpareigoti atsakovę priteistą sumą pervesti į Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė UAB „Transavis“ 2024 m. spalio 15 d. sudarė darbo sutartį Nr. 740. Darbo sutartis įsigaliojo 2024 m. spalio 16 d., nuo šios dienos ieškovas pradėjo dirbti. Remiantis atsakovės pateiktais duomenimis, ieškovui buvo išmokėta 7 551,71 Eur darbo užmokesčio ir 6 473,30 Eur dienpinigių, iš viso – 14 025,01 Eur (neto). Tuo tarpu pagal LVPS atliktus skaičiavimus, grindžiamus darbo ginčo komisijos procese gautais dokumentais, ieškovui turėjo būti išmokėta ne mažiau kaip 20 170,81 Eur (neto), iš jų: 7 718,26 Eur darbo užmokesčio, 324,55 Eur kelionės išlaidų kompensacija ir 12 128,00 Eur dienpinigių. Todėl susidarė 6 145,80 Eur (neto) su darbo santykiais susijusių išmokų nepriemoka. Ieškovo atstovė mokėtą darbuotojui darbo užmokestį sulygino su atsakovo pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis. Buvo nustatyta, kad 2025 m. kovo ir gegužės mėnesiais darbdavys netinkamai apmokėjo naktinį, šventinių bei poilsio dienų darbo laiką. Bendra ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio suma dėl neteisingai skaičiuoto darbo užmokesčio sudaro 166,55 Eur. Ieškovui mokamų dienpinigių suma buvo mažinama remiantis UAB „Transavis“ direktoriaus 2024 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 20240927-1 patvirtinta Komandiruotės dienpinigių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Nors darbdavys daugeliu atvejų taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių tarifus, tačiau kai kuriais atvejais tarifai buvo savavališkai sumažinti, nesilaikant Aprašo reikalavimų. 2024 m. spalio 16 d. įsakyme Šveicarijai buvo taikytas 53 Eur tarifas, nors turėjo būti 80 Eur, o Prancūzijai – 63 Eur vietoj 69 Eur. 2024 m. spalio 31 d. ir gruodžio 31 d. įsakymuose Austrijai buvo taikytas 63 Eur tarifas, nors taikytinas dydis yra 69 Eur. Be to, darbdavys išvis nemokėjo dienpinigių už šias faktiškai ieškovo komandiruotėje praleistas dienas: 2025 m. kovo 8 d., 2025 m. kovo 27–28 d. bei 2025 m. gegužės 14–17 d., iš viso – 7 dienas. Dėl aukščiau nurodytų neatitikimų susidarė 5 654,70 Eur dienpinigių nepriemoka. Komandiruotės metu ieškovas patyrė išlaidų apgyvendinimui – 324,55 Eur, kurių atsakovas jam nekompensavo. Darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės nutraukti 2025 m. gegužės 21 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, dėl to tarp šalių ginčo nebuvo. Atsakovo priimti įsakymai ir kiti vidiniai teisės aktai dėl dienpinigių mažinimo laikytini negaliojančiais darbuotojo atžvilgiu, kadangi, nenurodant dėl kurių konkrečių kriterijų dienpinigiai buvo mažinami, nesuteikė ieškovui realios informacijos ir tuo pačiu - galimybės ginčyti. Atsakovo vidiniai teisės aktai laikytini prieštaraujančiais imperatyvioms normoms (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 p.) ir todėl negali sukelti teisinių pasekmių, t. y. negali būti pagrindas mažinti ieškovui mokėtinus dienpinigius. Atitinkamai 5 654,70 Eur suma, kuria dienpinigiai buvo nepagrįstai sumažinti, turi būti priteista ieškovui kaip neišmokėta su darbo santykiais susijusi išmoka. Atsakovo priimti įsakymai ir kiti vidiniai teisės aktai dėl dienpinigių mažinimo laikytini negaliojančiais darbuotojo atžvilgiu, kadangi, nenurodant dėl kurių konkrečių kriterijų dienpinigiai buvo mažinami, nesuteikė ieškovui realios informacijos ir tuo pačiu - galimybės ginčyti. Atsakovo vidiniai teisės aktai laikytini prieštaraujančiais imperatyvioms normoms ir todėl negali sukelti teisinių pasekmių, t. y. negali būti pagrindas mažinti ieškovui mokėtinus dienpinigius. Atitinkamai 5 654,70 Eur suma, kuria dienpinigiai buvo nepagrįstai sumažinti, turi būti priteista ieškovui kaip neišmokėta su darbo santykiais susijusi išmoka. Nagrinėjamu atveju darbdavys nepadengė darbuotojo išlaidų apgyvendinimui komandiruotės laikotarpiu, kurios sudarė 324,55 Eur. Kadangi šios išlaidos buvo tiesiogiai susijusios su darbo funkcijų vykdymu užsienyje, jos privalėjo būti darbuotojui atlygintos. Atsižvelgiant į tai, kad nuo darbo santykių pasibaigimo dienos atsakovas nepervedė visos priklausančios darbo užmokesčio dalies ir kitų išmokų, ieškovas turi teisę į DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas.

Teismo posėdyje ieškovas Y. K. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad tuo metu, kai dirbo Europoje visi piniginiai mokėjimai jam buvo atliekami avansu, kuris sudarė 300–500 Eur. Transporto priemonė, su kuria dirbo, buvo skirta gyvenimui, ten ruošė maistą ir miegojo. Teigė, jog tuo metu kai mašina buvo servise, jis buvo apsistojęs viešbutyje ir už viešbutį sumokėjo savo kortele. Viešbutį rezervavo darbdavys. Darbdaviui jis pateikė dokumentus dėl apmokėjimo, tačiau jų darbdavys neapmokėjo. Apie tai klausė darbdavio, tačiau jam nieko nepaaiškino. Tvirtina, jog iki komandiruotės darbo vietos jis vyko ir grįždavo atgal su mikroautobusiuku, kurį  vairuodavo pasikeisdami patys vairuotojai (vyko po 5–6 vairuotojus). Kelionė trukdavo po pusantros paros arba dvi paras. Kelte paslaugų negavo, tačiau maitinimas į kelto bilietą įeina – gali valgyti nemokamai. Kuponų maistui negavo, už produktus turėjo apsimokėti iš savo kišenės. Nesiaiškino kokia infrastruktūra galėtų naudotis. Sutinka, kad priteisti pinigai būtų pervesti į Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos sąskaitą.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkė R. K. palaikį ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad su ieškovu buvo tinkamai atsiskaityta. Iš viso darbuotojui buvo išmokėta 7551,71 Eur darbo užmokesčio ir 6473,30 Eur dienpinigių. Kaip matyti pagal pateiktus darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius darbdavys fiksavo darbuotojo darbą naktį, švenčių dienomis ir atitinkamai už tai mokėjo. Kaip įtvirtinta Tvarkos 5.1 p., dienpinigiai darbuotojams mažinami atsižvelgiant į tai, jog reiso metu jiems suteikiama darbo ir poilsio infrastruktūra mažinanti išlaidų poreikį. Infrastruktūrą, be kita ko, apima atsakovo partnerių galimi nemokamai pasinaudoti tualetai, dušai, drabužių skalbimo bei maisto gaminimo, poilsio patalpos, viryklės ir dujų balionai maistui gaminti, patogiai įrengtos naudojamos transporto priemonės. Taigi, įtvirtinti objektyvūs kriterijai mažesnių dienpinigių mokėjimui. Nagrinėjamu atveju atsakovė darbuotojui faktiškai sudarė tokias darbo sąlygas, kurios mažintų jo kasdienes asmenines išlaidas komandiruočių metu (t. y. suteikė galimybę naudotis geresne infrastruktūra). Ieškovui buvo suteikta: (a) dujų balionas su virykle maistui pasigaminti, maistui ar gėrimams pasišildyti. Kiekvienam vairuotojui darbdavys parengia ir suteikia atitinkamų priemonių komplektą; (b) šaldytuvas maistui laikyti, komplektuojamas vilkike; (c) galimybė pasirinkti mokamas stovėjimo aikšteles. Kiekviename vilkike yra planšetinis kompiuteris, kuriame vairuotojas mato visas mokamas aikšteles ir atitinkamai gali pasirinkti arčiausiai jo esančią aikštelę sustojimui. Tokiose aikštelėse atsakovės darbuotojai gali nemokamai pasinaudoti dušais, skalbimo ir džiovinimo mašinomis, internetu, poilsio erdvėmis. Išlaidas, susijusias su aikštelėmis, padengia darbdavys (atitinkamai, jeigu vairuotojai naudojasi partnerių aikštelėmis, sąskaitą tiesiogiai apmoka darbdavys, arba, kitu atveju, darbdavys kompensuoja darbuotojams jų patirtas išlaidas, šiems pateikus čekius už sumokėtas komandiruočių metu naudotas aikšteles ar kitą infrastruktūrą). Darbdavys komplektuoja vilkikus ir sudaro maršrutus komandiruočių metu taip, kad būtų užtikrintas saugus poilsis, mažinamos asmeninės vairuotojų išlaidos. Dėl aukščiau nurodytų darbo ir poilsio sąlygų darbuotojas patyrė mažesnes komandiruotės išlaidas, nei būtų patyręs darbdaviui nesudarius minėtų sąlygų. Taigi, darbdavys pagrįstai mažino darbuotojo dienpinigius, kadangi jam reikėjo kompensuoti mažesnes patirtas išlaidas. Kaip matyti iš atsakovės pateikiamų dokumentų, darbdavys tinkamai ieškovui (kaip ir kitiems darbuotojams) mažino dienpinigius ir yra visiškai atsiskaitęs. Ieškovas dėl savo kaltės nevykdė savo darbo pareigų, tinkamai neužplombavo puspriekabės, todėl darbuotojui skirta 7500 GBP bauda (8896,17 Eur), kurią turėjo sumokėti darbdavys. Darbdavys dėl darbuotojo kaltės patyrė 8896,17 Eur žalą. Galimai dėl to darbuotojas nutraukė darbo santykius. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog darbdavys elgėsi skaidriai, t. y. atliko mokėjimus banko pavedimais, rengė įsakymus dėl komandiruočių ir jų priedus, su kuriais darbuotojas buvo supažindintas, yra patvirtinęs Tvarką, su kuria darbuotojas taip pat buvo supažindintas ir kt. Tokia informacija leidžia teigti, kad darbuotojas žinojo ar bent jau turėjo žinoti apie tai, kokio dydžio dienpinigiai jam yra mokami darbo sutarties galiojimo laikotarpiu. Nepaisant to, darbuotojas niekada nereiškė nusiskundimų ar pretenzijų dėl mokamų sumų, nesikreipė ir, pavyzdžiui, pakartotinai susipažinti su Tvarka.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas Justinas Usonis su ieškiniu nesutiko, jį prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad valandos vykstant autobusiukais į darbo vietą, yra kitas darbo laikas – buvimas darbdavio žinioje. Pasirengimas darbui tai nėra darbo laikas, nes darbuotojas neatlieka darbo funkcijų, tachografe jis nepažymėtas ir jis neapskaitomas kaip darbo laikas. Kad iki komandiruotės vietos ieškovas vairavo mikroautobusą, darbdavys tokių duomenų neturi, nes yra skiriamas asmuo, kuris vairuoja. Paaiškino, jog byloje yra pateikta sąskaita, kuri patvirtina, kad viešbutį rezervavo darbdavys ir jį apmokėjo. Darbdavys negavo jokio prašymo, kad reikėtų apmokėti sąskaitą. Darbuotojas supažindintas su dienpinigių mažinimo tvarka. Kriterijai yra susiję su tuo, kad darbdavys sudaro sąlygas darbuotojui patirti mažesnes išlaidas, nes jų dalį darbdavys prisiima. Duodami kuponai aikštelėse vairuotojams maistui už 20-25 Eur, o kelte vairuotojai maistą gauna.  Be to, pats ieškovas nurodė, kad yra galimybė maistą pasidaryti transporto priemonėje, kuriose taip pat yra šaldytuvai, stovėjimo aikštelėse galima naudotis skalbyklėmis. Taigi darbdavys sudaro sąlygas, kad sumažinti vairuotojams išlaidas. Dar viena sąlyga dienpinigių mažinimui yra tai, kad toje valstybėje kurioje jie dirba, yra nustatyti mažesni dienpinigiai, t.y. vietiniai gyventojai gauna mažesnius dienpinigius negu Lietuvoje, pvz. Belgijoje 20 Eur, Vokietijoje – 28 Eur, Lenkijoje -10 Eur. Taip pat nurodė, jog vykstant į Jungtinę Karalystę ieškovas darbdaviui padarė 8896 Eur žalą, kurią atsakovė prašo priteisti iš ieškovo. Ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka į Darbo ginčų komisiją darbdavys dėl to nesikreipė.

Liudytojas E. V. teismo posėdyje parodė, jog jis UAB „Transavis“ dirba transporto priežiūros vadovu ir yra atsakingas už priežiūrą. Paaiškino, jog vairuotojai pasirašytinai yra supažindinami su visais dokumentais, perskaito visus dokumentus. Prieš išvykstant į komandiruotę papildomai duodamas instruktažas. Dienpinigių dydžiai mažinami atsižvelgiant į kitų valstybių dydžius. Jie nustatomi individualiai. Kiekvienai komandiruotei yra skaičiuojamas dienpinigių dydis. Komandiruotė prasideda nuo išvykimo iš Lietuvos, jų mikroautobusu. Vykimo į darbo vietą laikas ir grįžimo laikas turi būti apskaitomi. Visą laiką yra žymimas darbo laikas nuo išvykimo iki grįžimo. Buhalterijai pateikia tachografo duomenis. Klausimų apie dienpinigius iš vairuotojų sulaukia retai. Kiekvienas vairuotojas yra supažindinamas, kokios techninės būklės turi būti vilkikas atvykstant į Jungtinę Karalystę. Šiuo atveju vairuotojas nevykdė reikalavimo užplombuoti transporto priemonę, kad nepatektų nelegalūs migrantai. Jungtinė Karalystė nustatė pažeidimą. Baudą sumokėjo įmonė, nors bauda buvo išsiųsta vairuotojui pagal gyvenamąją vietą. Į darbo vietą vairuotojus nuveža 1-2 įmonės paskirti vairuotojai. Jei koks vairuotojas vairuotų mikroautobusą, reikalaujama pažymėti, kas vairavo transporto priemonę dėl darbo laiko apskaitos. Šis vairuotojas niekuomet nevairavo mikroautobuso vykstant į komandiruotę. Atvykęs į parkingą, vairuotojas gauna kuponą, kuriuo atsiskaito parkingo parduotuvėje. Keltuose su kelto bilietu taip pat gauna kuponą restoranui – barui keliantis į Jungtinę Karalystę. Parkinge gali nusipirkti bakalėjos prekių. Gali apsipirkti ir be kvituko, nes kvitukas įskaitytas į parkingo kainą. Kuo ilgiau stovi parkinge, tuo didesnė dalis yra skiriama maistui, paprastai apie 18 Eur. Už kuponą, jei stovi 9 val., moka 27 Eur ir 18 Eur įeina maisto daviniui.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo Y. K. ir atsakovės UAB „Transavis“ 2024 m. spalio 15 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 740, kuria ieškovas nuo 2024 m. spalio 16 d. įdarbintas vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose pas ieškovę. Šalys sutarė, kad ieškovui bus mokamas darbo užmokestis, apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlyginimą padauginus iš koeficiento 1,65 (Sutarties 1.3 p.). Taip pat sutarė, kad bus mokami dienpinigiai ne mažiau kaip 50 procentų nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, o esant darbuotojo prašymui ir/arba poreikiui ir priklausomai nuo kelionės trukmės, maršruto ir kitų aplinkybių dienpinigiai gali būti didinami (5.3 p.). Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2025 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Per visą darbo santykių laikotarpį ieškovui buvo išmokėta 7 551,71 Eur darbo užmokesčio ir 6 473,30 Eur dienpinigių, iš viso – 14 025,01 Eur (neto). Ieškovas manydamas, jog su juo tinkamai darbdavys neatsiskaitė, per atstovę 2025 m. rugpjūčio 20 d. pateikė prašymą Darbo ginčų komisijai, kuriame patikslinęs prašymo reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovės neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 5830,33 Eur sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, bei prašė priteisti netesybas. Darbo ginčų komisija 2025 m. spalio 16 d. darbo byloje Nr. APS-135-19719/2025 nusprendė atmesti ieškovo Y. K. prašymą atsakovei UAB „Transavis“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo kaip nepagrįstą. Tuo pačiu sprendimu Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti atsakovės UAB „Transavis“ priešinį prašymą ieškovui Y. K. dėl turtinės žalos išieškojimo, nesant darbo ginčų komisijos kompetencijai.

Šioje byloje kilo ginčas dėl darbuotojui priklausančių su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo (neišmokėjimo) ir dienpinigių dydžio bei jų išmokėjimo (neišmokėjimo) bei netesybų.

DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos sudaro darbo sutarties turinį (DK 33 straipsnio 1 dalis).

Pagal DK 144 straipsnio 1 dalį už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. 4 dalyje įtvirtinta, kad už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną ir (arba) viršvalandinį darbą švenčių naktį – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Ieškovo tvirtinimu, 2025 m. kovo ir gegužės mėn. darbdavys netinkamai apmokėjo naktinį, šventinių bei poilsio dienų darbą. Bendra ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio suma dėl neteisingai skaičiuoto darbo užmokesčio sudaro 166,55 Eur. Tuo tarpu atsakovės atstovas tokio reikalavimo nepagrįstumą grindė tuo, jog vykimo į darbo vietą laikas nėra darbo laikas, paaiškindamas, jog tai yra darbuotojo buvimo darbdavio žinioje laikas. 

Iš 2025 m. kovo mėn. vairuotojo kortelės matyti, jog ieškovas dirbo 88 val. 48 min dienos metu ir 8 val. 05 min. nakties metu, bendras darbo laikas 96 val. 53 min. (T. 1, e. b. l. 81). 2025 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, darbdavys pažymėjo 8 val. 05 min. nakties metu, 0,09 min. švenčių dienomis ir bendras darbo valandas 96 val. 44 min.  Iš 2025 m. kovo mėn. atlyginimo žiniaraščio matyti, jog darbdavys priskaičiavo 1041,98 Eur etatinio atlyginimo, 3,28 Eur už darbą poilsio ir švenčių dienomis, 43,54 Eur už darbą naktį ir dar 162,20 Eur darbo užmokesčio už kitus darbus, t. y. iš viso priskaičiavo 1779,79 Eur darbo užmokesčio, išmokėjimui – 1153,48 Eur. Tai reiškia, jog darbdavys tinkamai apskaitė naktinį, šventinių bei poilsio dienų darbą 2025 m. kovo mėn. ir tinkamai išmokėjo darbo užmokestį. Ginčo, kad minėtas darbo užmokestis ieškovui buvo išmokėtas nėra. Tuo tarpu ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog darbdavys neapskaitė ir neišmokėjo darbo užmokesčio už vykimo į darbo vietą laiką, nes darbuotojas važiuoja dvi dienas iki darbo vietos, todėl pridėjo 16 val., už kurias darbdavys turi sumokėti. Tačiau iš 2025 m. kovo 7 d. įsakymo dėl komandiruotės Nr. TRA/20250307-1 matyti, jog ieškovas buvo siunčiamas 2025 m. kovo 7 d. į komandiruotę Vakarų Europos šalyse, o komandiruotės maršruto detalizacija patvirtina, jog komandiruotė 2025 m. kovo 7 d. prasidėjo Lenkijoje (T.1, e. b. l. 51–52), kas reiškia, jog vairuotojui nereikėjo 2 dienas vykti iš Lietuvos į darbo vietą Lenkijoje, todėl darytina išvada, jog ieškovas nepagrįstai siekia iš darbdavio prisiteisti papildomą darbo užmokestį už vykimą į komandiruotę 2025 m. kovo mėn. ir grįžimą, nes kita komandiruotė tęsėsi Vokietijoje.

Iš 2025 m. gegužės mėn. vairuotojo kortelės matyti, jog ieškovas dirbo 82 val. 29 min dienos metu ir 4 val. 03 min. nakties metu, bendras darbo laikas 86 val. 32 min. (T. 1, e. b. l. 83). 2025 m. gegužės  mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, darbdavys pažymėjo 4 val. 03 min. nakties metu, 5 val. 22 min švenčių dienomis ir bendras darbo valandas 81 val. 10 min. Iš 2025 m. gegužės mėn. atlyginimo žiniaraščio matyti, jog darbdavys priskaičiavo 827,47 Eur etatinio atlyginimo, 109,43 Eur už darbą poilsio ir švenčių dienomis, 20,64 Eur už darbą naktį ir dar 129,81 Eur darbo užmokesčio už kitus darbus, t.y. iš viso priskaičiavo 1398,98 Eur darbo užmokesčio, išmokėjimui – 960,41 Eur. Tai reiškia, jog darbdavys tinkamai apskaitė naktinį, šventinių bei poilsio dienų darbą 2025 m. gegužės mėn. Ginčo, kad minėtas darbo užmokestis ieškovui buvo išmokėtas nėra. Iš 2025 m. balandžio 1 d. įsakymo dėl komandiruotės Nr. TRA/20250401-43 matyti, jog ieškovas buvo siunčiamas 2025 m. balandžio 1 d. į komandiruotę Vakarų Europos šalyse, o komandiruotės maršruto detalizacija patvirtina, jog 2025 m. balandžio 30 d. komandiruotė baigėsi Didžiojoje Britanijoje, o nuo 2025 m. gegužės 1 d. ieškovo komandiruotė prasidėjo Prancūzijoje pagal 2025 m. balandžio 30 d. įsakymą dėl komandiruotės Nr. TRA/20250430-11, kas reiškia, jog vairuotojui nereikėjo 2 dienas vykti iš Lietuvos į darbo vietą Prancūzijoje. Tuo tarpu pastaroji komandiruotė baigėsi 2025 m. gegužės 20 d. Lenkijoje, kas taipogi reiškia, jog iki Lietuvos nereikėjo vykti dvi dienas (T.1, e. b. l. 51–52), todėl darytina išvada, jog ieškovas nepagrįstai siekia iš darbdavio prisiteisti papildomą darbo užmokestį už vykimą į komandiruotę ir grįžimą 2025 m. gegužės mėn.

Apibendrinant tai, kas aptarta, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, jog darbdavys jam 2025 m. kovo ir gegužės mėn. netinkamai apskaičiavo ir apmokėjo darbo užmokestį už naktinį, šventinių bei poilsio dienų darbą, todėl prašymas dėl 166,55 Eur darbo užmokesčio priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Ieškovas taip pat siekia prisiteisti 5654,70 Eur dienpinigių nepriemoką, kadangi atsakovė, pasak jo, neteisėtai mažino dienpinigius pagal savo vidaus tvarką; kriterijai nebuvo objektyvūs, nesusiję su faktiniu išlaidų mažėjimu ir nebuvo individualizuoti pagal komandiruotes. 

 Kaip minėta, šalys darbo sutartyje susitarė, kad bus mokami dienpinigiai ne mažiau kaip 50 procentų nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių  dienpinigių dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas) 2 punktą dienpinigiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra, – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte. Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte negali būti nustatomi mažesni kaip 50 procentų Vyriausybės nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai. Taigi išlaidų, patirtų dėl vykimo į komandiruotę, kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta DK, dienpinigių mokėjimo tvarka detalizuota poįstatyminiame akte. Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrąją taisyklę, kad į užsienį komandiruojamam darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius, tam nereikalingas atskiras darbo teisinių santykių šalių susitarimas. Taip pat šis teisinis reguliavimas nustato bendrosios taisyklės išimtį – galima taikyti mažesnius dienpinigių dydžius, jei tokie mažesni dydžiai nustatyti kolektyvinėje ar vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte. Be to, nustatyta riba, iki kurios gali būti mažinami dienpinigių dydžiai.

Pažymėtina, jog vadovaujantis Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo nuostatomis darbdavys komandiruojama darbuotojui gali mokėti sumažintos normos dienpinigius tik esant šių sąlygų visetui: jei darbdavys šalių darbo santykių metu buvo nustatęs konkrečius, diferencijuotus pagal objektyvius kriterijus, dienpinigių dydžius; sumažintos normos dienpinigių dydžiai įforminti darbdavio vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte; įvykdytos darbuotojo informavimo ir konsultavimo procedūros; darbuotojas supažindintas raštu su jam mokėtinu dienpinigių dydžiu.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad mažesnis dienpinigių dydis nustatytas teisės aktų reikalavimus atitinkančios formos dokumente – vidiniame norminiame akte, t.y. atsakovės UAB „Transavis“ direktoriaus 2024 m. rugsėjo 27 d.  įsakymu Nr. 20240927-1 „Dėl komandiruotės dienpinigių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Komandiruotės dienpinigių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 5 punkte atsakovė nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių mažinimo objektyviuosius kriterijus, o būtent: 

- darbuotojas naudojasi darbo ir poilsio infrastruktūra, mažinančia asmeninių išlaidų poreikį – pavyzdžiui, nemokamai pasiekiamomis poilsio patalpomis, maisto ruošimo įranga, prekybos centrais ar kitomis lengvatas suteikiančiomis aplinkybėmis (5.1 p.); 

- darbdavys sudaro sąlygas naudotis kelionėje dirbančiam darbuotojui patogia infrastruktūra – transporto priemonėje įrengtomis viryklėmis, kriauklėmis, šaldytuvais ar kitomis priemonėmis, leidžiančiomis pasiruošti maistą ir gėrimus (5.2 p.); 

- darbdavys apmoka visas ar dalį darbuotojo asmeninių išlaidų – pavyzdžiui, už maistą ar paslaugas (5.3 p.);

            - automobilio įranga leidžia naudotis vandeniu ir/ar maistu pasirūpinančiais įrenginiais, pavyzdžiui, šildytuvais ar šaldytuvais (5.4 p.);

            - darbuotojas dirba trumpiau nei 4 valandas per dieną (5.5p.);

            - dalis veiklos vykdoma vykstant keliu keltu ir/ar traukiniu (5.6 p.);

            - valstybėje, kurioje vyksta komandiruotė, teisės aktai numato mažesnį dienpinigių dydį nei Lietuvoje (5.7 p.);

- dienpinigiais (pagal komandiravimo direktyvą) kompensuojamas skirtumas tarp atlyginimo Lietuvoje ir toje valstybėje, kurioje teikiamos paslaugos, ir šis skirtumas sudaro ne mažesnę sumą nei darbo užmokestis pagal toje šalyje galiojančius teisės aktus (5.8 p.).

Be to, Aprašo 5.8 papunktyje įtvirtinta, kad dienpinigių norma mažinama 50 procentų šiose valstybėse: Belgija, Lenkija Austrija, Čekija, Prancūzija Vokietija, Nyderlandai, Slovakija, Italija, Latvija Lietuva.

Nepagrįstą dienpinigių mažinimą ieškovo atstovė grindžia tuo, jog Įsakymuose dėl komandiruotės nėra nurodyta kokiu pagrindu dienpinigiai yra mažinami. Vertinant tokius argumentus, visų pirma, pažymėtina, jog ginčo nėra byloje dėl to, jog ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su Komandiruotės dienpinigių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašu. Ieškovo parašai po įsakymais dėl komandiruočių patvirtina, jog su komandiruočių įsakymais ieškovas buvo supažindintas ir su jais sutiko. Kaip parodė teismo posėdyje liudytojas E. V., „vairuotojai pasirašytinai yra supažindinami su visais dokumentais, perskaito visus dokumentus. Prieš išvykstant į komandiruotę papildomai duodamas instruktažas“. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog jam būtų kilę kokių nors klausimų dėl dienpinigių dydžio ar jų dydžiu būtų nesutikęs, juolab jog darbo santykiai tęsėsi 7 mėnesius. Tuo tarpu atsakovė teigė, jog darbuotojui faktiškai sudarė tokias darbo sąlygas, kurios mažintų jo kasdienes asmenines išlaidas komandiruočių metu (t. y. suteikė galimybę naudotis geresne infrastruktūra). Ieškovui buvo suteikta: (a) dujų balionas su virykle maistui pasigaminti, maistui,  gėrimams pasišildyti. Kiekvienam vairuotojui darbdavys parengia ir suteikia atitinkamų priemonių komplektą; (b) šaldytuvas maistui laikyti, komplektuojamas vilkike; (c) galimybė pasirinkti mokamas stovėjimo aikšteles. Kiekviename vilkike yra planšetinis kompiuteris, kuriame vairuotojas mato visas mokamas aikšteles ir atitinkamai gali pasirinkti arčiausiai jo esančią aikštelę sustojimui. Aikštelėse ieškovas galėjo nemokamai pasinaudoti dušais, skalbimo ir džiovinimo mašinomis, internetu, poilsio erdvėmis. Išlaidas, susijusias su aikštelėmis, padengė darbdavys. Teismo posėdyje ieškovas patvirtino, jog „transporto priemonė, su kuria dirbo, buvo skirta gyvenimui, ten ruošė maistą ir miegojo“.

Šiuo atveju, sprendžiant dėl kriterijų objektyvumo ar neobjektyvumo, kaip teismo precedentu teismas vadovaujasi atsakovės nurodyta Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-558-569/2023. Šioje Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje kaip ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje buvo sprendžiami iš esmės identiški klausimai ir nagrinėjama kito juridinio asmens patvirtinta dienpinigių mokėjimo tvarka, kurioje buvo nustatyti labai panašus į atsakovės Tvarkoje įtvirtintus dienpinigių mokėjimo kriterijus. Nutartyje išaiškinta, kad darbdavys turi diskrecijos teisę priimti lokalinį teisės aktą, kuriame nustatytais kriterijais remiantis turi teisę mokėti darbuotojui ne maksimalų dienpinigių dydį, tačiau 50 procentų šio dydžio dienpinigius bei kad darbdavys neprivalo mokėti 100 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių, jeigu lokaliniame akte nurodyta mokėti ne mažiau kaip 50 procentų maksimalaus dydžio arba dėl to susitarta darbo sutartyje, ar kitame darbuotojo ir darbdavio susitarime. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti atsakovės nustatytus dienpinigių mažinimo kriterijus neobjektyviais (visi kriterijai nėra susieti su darbuotojų darbo užduočių vykdymo kokybe ar pan.).

Pažymėtina, jog ieškovas buvo komandiruotas į valstybes, į kurias komandiruojant remiantis Aprašo 50 p., komandiruotės metu mokamas 50 procentų dienpinigių dydis. Be to, kaip jau buvo minėta, transporto priemonė su kuria vyko ieškovas buvo pritaikyta maisto ruošimui, jame taip pat buvo šaldytuvas ir viryklė maisto gaminimui, be to, pats ieškovas galėjo pasirinkti stovėjimo aikštelę su infrastruktūra, kurioje galima nemokamai pasinaudoti dušais, skalbimo ir džiovinimo mašinomis, internetu, poilsio erdvėmis. Teismo vertinimu, tai kad ieškovas buvo komandiruotas į Vakarų Europos valstybes, su gera infrastruktūra, ir už aikšteles apmokėjo darbdavys, patvirtina, jog tai leido sumažinti ieškovo patiriamas išlaidas komandiruotės metu. Pastebėtina, jog komandiruotės išlaidas taip pat mažino ir tai, jog kelte maitinimas įėjo į bilieto kainą, ir kaip parodė liudytojas E. V., dalis maisto kainos yra kompensuojama ir stovėjimo aikštelėse, nes vairuotojas „parkinge gali nusipirkti bakalėjos prekių. Už kuponą, jei stovi 9 val., moka 27 Eur ir 18 Eur įeina maisto daviniui.“

Aprašo 8 punkte nurodyta, kad jei susidaro aplinkybės dėl kurių darbuotojas negali pasinaudoti šio aprašo 5.1-5.4 p. kriterijuose nurodytomis sąlygomis, darbuotojas privalo apie tai pranešti jo darbą koordinuojančiam vadybininkui, kad tokią informaciją atsakingi įmonės darbuotojai galėtų įvertinti. Darbuotojui nepateikus informacijos apie kliūtis pasinaudoti nurodytomis sąlygomis, ar joms nepasitvirtinus, yra laikoma kad sumažintų dienpinigių pakanka. Aprašo 9 punkte įtvirtinta, kad darbuotojui gali būti išmokėti didesni dienpinigiai jei gali atsirasti dėl pareigų vykdymo kilusių neplanuotų asmeninių išlaidų arba būtina kompensuoti atlyginimo skirtumą pagal komandiravimo direktyvos nuostatas.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nuo darbo sutarties sudarymo dienos atsakovui reiškė nusiskundimus ar pretenzijas dėl darbo ir komandiruočių sąlygų, dėl darbo užmokesčio ir dėl dienpinigių. Todėl, teismo vertinimu, ieškovas Apraše nurodytais kriterijais pasinaudoti galėjo ir taikyti Aprašo 8 p. nebuvo pagrindo.

Įvertinęs tai, kas aptarta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje situacijoje atsakovė, vadovaudamasi Aprašu, ieškovui pagrįstai mažino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius. Vien tai, jog Įsakymuose dėl komandiruočių nėra nurodyta konkretūs dienpinigių mažinimo kriterijai nesudaro pagrindo spręsti, jog dienpinigiai yra sumažinti nepagrįstai, todėl  ieškovo reikalavimas priteisti 5654,70 Eur dienpinigių nepriemoką taip pat atmestinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 324,55 Eur kelionės išlaidų, kurias patyrė dėl darbo funkcijų vykdymo užsienyje, sumokėdamas už nakvynę viešbutyje. Patirtas išlaidas ieškovas grindžia 2025 m. balandžio 19 d. mokėjimo nurodymu viešbučiui „Ibis“. Iš 2025 m. balandžio 1 d. UAB „Transavis“ direktoriaus įsakymo Nr. TRA/20250401-43 matyti, jog 2025 m. balandžio 1-30 d. ieškovas buvo komandiruotas į Vakarų Europą, ir juo darbdavys įsipareigojo, be kita ko, apmokėti nakvynės išlaidas pagal išlaidas patvirtinančius dokumentus; iš maršruto detalizacijos matyti (T.1, e. b. l. 54–55), jog laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 14–30 d. ieškovas buvo komandiruotėje  Didžiojoje Britanijoje, kur ir patyrė išlaidas. Kaip teismo posėdyje patvirtino ieškovas, išlaidas patvirtinančius įrodymus jis pateikė darbdaviui, tačiau darbdavys jų neatlygino. Teismo posėdyje paaiškino, jog išlaidas už nakvynę padengė pats darbdavys. Šiai aplinkybei patvirtinti pateikė 2025 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymą 362,15 Eur sumai. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo netikėti, jog ieškovo patirtos išlaidos buvo realios ir jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, kadangi išlaidas patvirtinančius įrodymus darbdaviui pateikė (dėl to ginčo nėra). Tuo tarpu darbdavio pateiktas mokėjimo nurodymas nepatvirtina, jog jis išlaidas turėjo dėl ieškovo, be to, pastebėtina, jog ir išlaidų dydžiai nėra identiški arba bent jau neženkliai skirtųsi dėl konvertavimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodytas, teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė, jog patyrė 324,55 Eur kelionės išlaidų dėl darbo funkcijų vykdymo užsienyje, sumokėdamas už nakvynę viešbutyje, todėl jos priteistinos iš darbdavio.

Ieškovas taip pat prašo priteisti netesybas iš darbdavio už uždelstą atsiskaityti laiką. Teismui atmetus prašymą dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemokos priteisimo, atsisakytina tenkinti prašymą dėl netesybų priteisimo, kaip išvestinį iš pagrindinio ieškinio reikalavimo.

Dėl atsakovo prašymo priteisti turtinę žalą

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas išreiškė žodinį prašymą priteisti iš ieškovo 8896 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurią darbdavys patyrė sumokėdamas baudą už ieškovą.

Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

Šiuo atveju nustatyta, jog ieškovui pasikreipus į Darbo ginčų komisiją, atsakovė Darbo ginčų komisijai pateikė priešinį reikalavimą dėl 8896,17 Eur turtinės žalos atlyginimo. Darbo ginčų komisija 2025 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. APS-135-19719/2025, t.y. tuo pačiu, kuriuo buvo atmestas ieškovo Y. K. prašymas, atsisakė nagrinėti UAB „Transavis“ prašymą dėl turtinės žalos išieškojimo, nesant Darbo ginčų komisijos kompetencijos. Pažymėtina, jog atsakovė UAB „Transavis“ DK 231 straipsnyje nustatytu terminu ieškinio teismui dėl turtinės žalos atlyginimo nepateikė. Ieškovui iškėlus šią civilinę bylą priešieškinio taip pat nepateikė, o atsiliepime savarankiško reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat nesuformulavo. Prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo suformuluotas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, t.y. ne tik kad tinkamai nerealizavus savo teisės į teisminę gynybą, tačiau ir užkertant ieškovui teisę pateikti atsiliepimą. Tai suponuoja teismo išvadą, jog atsakovė nerealizavo tinkamai  savo teisės į teisminė gynybą CPK nustatyta tvarka, todėl atsakovės prašymas dėl 8896,17 Eur turtinės žalos atlyginimo nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

 Ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl abi šalys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė iš viso 6437,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo ir atskirojo skundo parengimą. Patirtas išlaidas patvirtina PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo pavedimas.

Pažymėtina, jog sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi Rekomendacijų 2 punktu, kuriame  įtvirtinta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Atsakovė prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas nedetalizavo, kokias sumas prašo priteisti už advokato atskiras teisines paslaugas, taip pat nedetalizavo advokato darbo laiko sąnaudų. Teismas spręsdamas dėl prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio vertina tai, jog tenkinta 19,94 proc. ieškinio reikalavimų, taip pat tai, jog atskirasis atsakovės skundas nebuvo tenkintas (procesas nutrauktas), taip pat vertintinas bylos sudėtingumas – byla nėra sudėtinga, joje nėra sprendžiami teisiškai sudėtingi klausimai, nereikalingos specialiosios žinios, taip pat nėra nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, todėl atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais teismo vertinimu 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra pakankamas nagrinėjamai bylai, todėl ši suma priteistina iš ieškovo atsakovei.

Teismas šioje byloje patyrė 8,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau jų atlyginimo klausimas nespręstinas, ners yra mažesnis už priteistiną minimalų dydį pritaikius proporciją.

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Y. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transavis“, juridinio asmens kodas 301881765, 324,55 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus 55 ct) kelionės išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transavis“, juridinio asmens kodas 301881765, iš ieškovo Y. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ) bylinėjimosi išlaidas. 

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                     Vilma Brazinskienė