Baudžiamoji byla Nr. 1-199-1081/2020

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00311-2011-6

                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                               1.1.7.2.5.; 1.2.14.5.2.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.

      (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 26 d.

Kretinga

        Plungės  apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Danutei Šolinskienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokurorei Danutei Rudienei, kaltinamajam K. Ž., jo gynėjui advokatui Aliui Galminui, 

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.

       Teismas

 n u s t a t ė : 

        K. Ž. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2011 m. gegužės pabaigoje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), A. A. namuose K. Ž. prisistatė A. A. kaip asmuo, galintis Jungtinėje Karalystėje pigiai įgyti ir pristatyti krautuvų „Bobcat“ ir kaip avansą vieno mini krautuvo pirkimui paėmė iš A. A. 3500 Eur (12084,80 Lt) grynųjų pinigų. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas įgyti visišką A. A. pasitikėjimą K. Ž. ne mažiau kaip dvidešimt vieno telefoninio pokalbio metu įtikino A. A. radęs ir galįs nupirkti ne mažiau kaip septynis mini krautuvus, siuntė A. A. neva paties darytas krautuvų nuotraukas, surastas internete, ir taip iš esmės suklaidinęs A. A. dėl krautuvų pirkimo, nurodė A. A. į B. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įnešti 12400 Eur (42814,72 Lt) pinigų, skirtų dar šešiems krautuvams nupirkti. A. A. ir jo šeimos nariams laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2011 m. liepos 20 d. per penkis kartus (2011 m. birželio 10 d. 9 val. 31 min. – 3500 Eur (12084,80 Lt), 2011 m. birželio 28 d. 13 val. 32 min. – 2000 Eur (6905,60 Lt), 2011 m. liepos 7 d. 11 val. 31 min. – 2000 Eur (6905,60 Lt), 2011 m. liepos 13 d. 13 val. 34 min. – 1000 Eur (3452,80 Lt), 2011 m. liepos 20 d. 13 val. 55 min. – 3900 Eur (13465,92 Lt)) įnešus iš viso 12400 Eur (42814,72 Lt) K. Ž. dalį šių pinigų – 7000 Lt 2011 m. birželio 14 d. bankomatuose Kretingoje nedelsdamas išgrynino ir pasisavino, 3100 Lt pervedė sugyventinei V. G. bendriems šeimos poreikiams tenkinti, likusius apgaule užvaldytus 32714,72 Lt iš B. Ž. sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė į savo vardu atidarytas sąskaitas užsienio bankuose ir tokiu būdu apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą – 15 900 Eur (54899,52 Lt).

         K. Ž. savo kaltę pripažino ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo susitarę su nukentėjusiuoju pirkti tuos autokrautuvus, pirkimas turėjo įvykti. Nebuvo planuota, kad  pasisavins tuos pinigus. Ne jis, o nukentėjusysis jį susirado per jo brolį. Žinojo, kad daug metų gyveno Anglijoje ir žinojo, kad Anglijoje autokrautuvų kainos yra pigesnės nei Lietuvoje. Po to tokia įvykių seka gavosi, kad viskas gavosi, kas gavosi dabar. Jokios sutarties nepasirašė. Nebuvo jokio pirminio susitarimo, kad abu kartu pirks. Nuo kiekvieno parduoto autokrautuvo turėjo skirti jam tam tikrą procentą pinigų. Buvo perkami dar kiti padargai tiems autokrautuvams. Nukentėjusysis nusipirko ir prašė juos parvežti, už parvežimą jokių pinigų nemokėjo. Pripažįsta savo kaltę, kad nukentėjusysis jam tuos pinigus pervedė, o jis juos pasisavino ir autokrautuvų į Lietuvą neparvežė.Tai įvyko 2010 ar 2011 metais. Pervedė jam pinigus per kelis kartus, buvo sumokėtas avansas už vieną autokrautuvą, bet iki galo nei vienas autokrautuvas nebuvo nupirktas. Autokrautuvai buvo reklamuojami Anglijoje, stovėjo jie aikštelėse, tokias nuotraukas ir išsiuntė nukentėjusiajam. Nusprendė nebepirkti autokrautuvų ir negrąžinti pinigų, kai nukentėjusysis pats Anglijoje nusipirko autokrautuvo priedus ir jo paprašė parvežti į Lietuvą, bet už parvežimą nenorėjo mokėti pinigų, dėl to kilo konfliktas. Nupirkti autokrautuvų kaušai buvo atvežti jam į kiemą Jungtinėje Karalystėje, taip ir liko ten gulėti. Tada ir suprato, kad ir už parvežimą bus sunku iš nukentėjusiojo išsireikalauti pinigus. Už vieną autokrautuvą sumokėtas avansas nebuvo grąžintas, nes buvo uždelstas laiko tarpas, per kurį įvykdyti pilną pirkimą. Sakė nukentėjusiajam, kad vienas krautuvas yra pakrautas parvežti ir tuo pačiu sakė, kad už parvežimą reikės susimokėti, norėjo pažiūrėti kaip nukentėjusysis į tai reaguos, nors iš tikro krautuvas nebuvo pakrautas ir vežamas. Balandžio gale ar vidury grįžo iš Anglijos į Lietuvą. Jam Anglijoje buvusių pinigų Lietuvoje nereikėjo, nes Anglijoje turėjo pinigų. Iš nukentėjusiojo gautus pinigus išsigrynino, kad turėtų Lietuvoje pinigų, dalį tikriausiai pervedė sugyventinei, kad ji turėtų pinigų. Sunku pasakyti, kodėl taip pasielgė. Pats šiai dienai nesupranta, nepateisina savo poelgio ir veiksmų, gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai. Sutinka sumokėti nukentėjusiajam padarytą 15 900 Eur turtinę žalą, nesutinka su reikalavimu dėl 5 proc. palūkanų ir neturtinės žalos, sutinka atlyginti išlaidas advokatui. Supranta, ką padarė, kad pasielgė neteisingai ir nesąžiningai kito žmogaus atžvilgiu. Į Angliją vykstant ikiteisminiam tyrimui išvažiavo, nes reikėjo dirbti, nes Lietuvoje kai iškelta byla susirasti darbą labai sunku. Šiuo metu turi Anglijoje santaupų, galėtų nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą per 6 mėnesius ir galėtų sumokėti 7, 8 ar 10 tūkstančių baudą. Kodėl iki šiol neatlygino nei dalies padarytos žalos pasakyti negali.

             Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).

             Kaltinamojo K. Ž. kaltė padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

            nukentėjusiojo A. A. protokolu - pareiškimu ir parodymais, kad 2011 m. gegužės pabaigoje pažįstamas N. Ž. pasiūlė pigiai įsigyti mini krautuvų, kuriuos yra suradęs jo brolis K. Ž.. Po to jam paskambino pats K. Ž., atsiuntė jam kelis pasiūlymus su nuotraukomis ir kainomis. Birželio pradžioje K. Ž. atvažiavo pas jį į namus ir sutarė, kad kurs bendrą verslą, remontuos ir pardavinės Lietuvoje mini krautuvus. Taip sutarus K. Ž. kaip avansą vieno mini krautuvo pirkimui paėmė iš jo 3500 Eur (12084,80 Lt) grynųjų pinigų. Vėliau K. Ž. telefonu įtikinęs jį radęs ir galįs nupirkti daugiau krautuvų, siuntė jam, neva, paties darytas krautuvų nuotraukas, surastas internete, ir taip suklaidinęs nurodė į B. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įnešti 2011 m. birželio 10 d. – 3500 Eur (12084,80 Lt), 2011 m. birželio 28 d. – 2000 Eur (6905,60 Lt), 2011 m. liepos 7 d. – 2000 Eur (6905,60 Lt), 2011 m. liepos 13 d.  – 1000 Eur (3452,80 Lt), 2011 m. liepos 20 d. – 3900 Eur (13465,92 Lt) sumas, skirtas dar šešiems krautuvams nupirkti. Jokios rašytinės sutarties su K. Ž. nesudarė, nes pažinojo jo brolį. Sutarė jog įgytų krautuvų parvežimu pasirūpins K. Ž., nes jis tuo metu gyveno Anglijoje. Apie išankstinį atlygį už technikos nupirkimą Anglijoje su Ž. nebuvo kalbėta, buvo žodžiu sutarę, kad kartu pusiau dalinsis gautą pelną viską pardavus Lietuvoje. Buvo įsitikinęs jog už kiekvieną perkamą krautuvą Ž. moka pilną sumą. Jokių dokumentų, įrodančių, kad nors už vieną nupirktą mini krautuvą yra sumokėti pinigai, iš Ž. negavo. Ž. kalbėdavo labai įtikinamai, todėl jis juo pasitikėjo. 2011 m. liepos mėn. Ž. informavo, jog yra suradęs vilkiką, kuris galės parvežti iš Anglijos du ar tris krautuvus. 2011 m. liepos 22 d. 14:17 ir 14:45 val. iš K. Ž. priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į savo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) gavo SMS žinutes su tekstais: (duomenys neskelbtini) v.“, ir “ (duomenys neskelbtini)“. Tai buvo žinutės su krovinį vežusio vairuotojo vardu, telefono numeriu ir krovinį vežančio automobilio angliški numeriai. Bandant paskambinti nurodytu numeriu abonentas būdavo išjungtas. Jam belaukiant sugrįžtančio automobilio su kroviniu, K. Ž. ieškojo konteinerio, į kurį galėtų pakrauti pargabenimui likusius sulaužytus krautuvus. Ž. sakė, kad krovinys į laivą su likusiais krautuvais buvo pakrautas 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Jokių tokį faktą įrodančių dokumentų Ž. nepateikė. Reikalavo užmokesčio už transportavimą laivu atsiųsdamas 2011 m. rugpjūčio 25 d. SMS žinutę. Supratęs apgaulę, už krovinį pinigų nepervedė. Kad yra apgautas, pirmą kartą suprato, kai, neva, dingo krautuvus vežęs vilkikas. Ž. taip pat sakė, kad jam neatvykus į Klaipėdą pasiimti konteinerio, krovinys buvo išgabentas į Akmenę pas draugą. Nors ne kartą prašė pateikti pirkimo pardavimo sąskaitas, nė vieno apmokėjimą už Anglijoje nupirktus krautuvus įrodančio dokumento iš Ž. negavo. Bijodamas būti apgautas įrašinėjo 2011 m. rugpjūčio mėnesį buvusius telefoninius skambučius. Tyrimui pateiktuose garso įrašuose užfiksuota, kaip buvo derinamas krautuvų „Bobcat“ parvežimas į Lietuvą - jis prašė Ž. pasidomėti kaip jis galėtų pigiau ir paprasčiau parsigabenti iš aukciono nupirktus ekskavatoriaus kaušus, Ž. kaušus pažadėjo parvežti kartu su krautuvais „Bobcat“. Sekančiuose įrašuose užfiksuoti pokalbiai, kuriuose Ž. kalba apie nupirktų krautuvų dokumentus. 09 įraše išsaugotas pokalbis kuriame K. Ž. nurodo jam, jog greitu laiku ruošiasi pajudėti krovininis automobilis į Lietuvą. 17-21 įrašuose aptariamas laukiamas krovinys. Įrašuose, pažymėtuose numeriais 27 ir 28, jis įkalbinėjamas atsiųsti į K. Ž. motinos sąskaitą pinigų. 31 – 36 numeriais pažymėtuose įrašuose K. Ž. teiraujasi ar su juo dar nesusiekė krovinį vežantis vairuotojas, su kuriuo, pasak Ž., neina susisiekti. 39 numeriu pažymėtame įraše užfiksuota, kaip Ž. jį informuoja, jog į Lietuvą parplaukia konteineris su kitais jo nupirktais krautuvais. 41 įraše užfiksuotas pokalbis, kurio metu Ž. nurodo, jog krautuvai yra vietoje, iškrauti pas draugę. Sekančiame pokalbyje Ž. jau nurodo, kad krautuvai yra pas draugą Akmenėje, adresą žada duoti, kai jis suras prašomą sumą pinigų. 45 įraše užfiksuotas pokalbis, kaip Ž. pripažįsta buvęs atsakingas už krautuvų parvežimą (1 t. b. l. 1-3, 46-48; 50-60; 61-63);

          nurodymais pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, patvirtinančiais, kad  B. Ž. 2011 m. birželio 10 d. su nukentėjusiuoju susijusių asmenų buvo pervesta 3500 Eur, 2011 m. birželio 28 d. – 2000 Eur, 2011 m. liepos 7 d. – 2000 Eur, 2011 m. liepos 13 d. 1000 Eur, 2011 m. liepos 20 d. – 3900 Eur, iš viso 12400 Eur  (1 t. b. l. 75-80);

          A. A. susirašinėjimo elektroniniais laiškais laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. su respondentu (duomenys neskelbtini) duomenimis, patvirtinančiais, kad respondentas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. A. A. atsiuntė ne mažiau kaip 5 minikrautuvų „Bobcat“ nuotraukas (1 t. b. l. 81-94);

         A. A. nurodyto interneto puslapio (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu nustatyta, kad respondento (duomenys neskelbtini) 2011-05-23 10 val. 17 min. A. A. siųstose nuotraukoje (šalia įrašo (duomenys neskelbtini) užfiksuoti puslapio (duomenys neskelbtini) vaizdai; respondento (duomenys neskelbtini) 2011-05-31 15 val. 32 min. A. A. siųstoje nuotraukoje (šalia įrašo 227 K) užfiksuoti puslapio (duomenys neskelbtini) vaizdai (1 t. b. l. 95-102);

           nukentėjusiojo A. A. tyrimui pateiktų garso įrašų duomenimis, kuriuose užfiksuoti pokalbiai apie tai, kad asmuo, į kurį kreipiamasi K., sakosi pats daręs nuotraukas ir žada jas atsiųsti, kalba apie „bobkatų“ iškrovimą Akmenėje, turintį skambinti vairuotoją; apie konteinerį, kurį būtina paimti iš uosto; apie „bobketą“, esantį Lietuvoje; apie pinigus už „bobketo“ parvežimą (1 t. b. l.103-128);

          nukentėjusiojo A. A. tyrimui pateikto mobiliojo telefono (duomenys neskelbtini) trumpųjų žinučių, kontaktuojant su numeriu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. duomenimis – siuntėjas (duomenys neskelbtini) rašydamas gavėjui (duomenys neskelbtini) piktinasi, kam gavėjas pardavinėja be jo žinios „bobcatus“, prašo pirkimo pardavimo sąskaitų kopijų, konteinerio numerio; siuntėjas (duomenys neskelbtini) rašydamas gavėjui (duomenys neskelbtini) piktinasi, kad šis nemokėjo už parvežimą, nurodo, kad jo dalis stovi Londone saugioje aikštelėje, siūlo nupirkti bilietus ir skristi pasižiūrėti, reikalauja sumokėti pinigus už parvežimą, nurodo pervesti į B. Ž. sąskaitą 3500 Eur (1 t. b. l. 130-154);

           Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų pagal teisinės pagalbos prašymą atlikto tyrimo duomenimis – bendrovės (duomenys neskelbtini) pateiktasis adresas (duomenys neskelbtini) nėra tikrasis bendrovės adresas, šiuo adresu yra bendrovė (duomenys neskelbtini), registruojanti naujai susidariusias bendroves asmens vardu. Asmuo M. A. nėra A1 bendrovės darbuotojas. Atlikus patikrinimą Įmonių rūmuose buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo panaikinta 2011 m. rugpjūčio 23 d. Nacionalinio Voterso registro duomenimis adresu (duomenys neskelbtini) nėra nė vieno asmens vardu M. S., M. A. ar bendrovės pavadinimu (duomenys neskelbtini). Jokioje policijos duomenų bazėje nėra jokių (duomenys neskelbtini) pėdsakų (1 t. b. l. 197-200);

           K. Ž. telefoninių pokalbių duomenimis – sprendžiant pagal pokalbių turinį kaltinamasis įkalbėjo Jungtinėje Karalystėje gyvenantį A. B. pagaminti du įmonės „(duomenys neskelbtini)“ depozito kvitus, patvirtinančius avanso sumokėjimą už krautuvus „Bobcat“ bei šios įmonės atstovo pranešimą. Pokalbių metu K. Ž. nurodo A. B. apsimesti įmonės atstovu A. bei įsigyti naują telefono abonento numerį, į kurį jam, kaip, neva, įmonės atstovui A., galėtų paskambinti Lietuvoje bylą tiriantys pareigūnai. Suvestinėse užfiksuoti faktai, kad K. Ž. internetiniame Forex tinklalapyje užsiima prekyba valiuta (2 t. b. l. 4-44);

            dokumentų, gautų paštu 2011 m. spalio 3 d. voke, adresuotame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato tyrėjai R. L., apžiūros duomenimis – voke aptikti du (2011 m. birželio 13 d. ir 2011 m. liepos 20 d.) depozito kvitai ir 2011 m. spalio 20 d. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas – pranešime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) negali pateikti depozito kvitų originalų, tuo tarpu pridedamuose depozito kvituose parašai originalūs, pranešimas datuotas 2011 m. spalio 20 d., tuo tarpu ant voko esančiame antspaude užfiksuota data 2011 m. spalio 3 d. (2 t. b. l. 46-53);

            liudytojos, apklaustos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais (byla dėl bendrininkavimo nutraukta) V. G. parodymais, kad 2011 m. birželio 10 d. sugyventinio mama B. Ž. į jai priklausančią banko „SEB“ sąskaitą pervedė 2100 Lt, o 2011 m. birželio 23 d. - 1000 Lt. Šie pinigai buvo parama jų šeimai ir dėl jų kilmės V. G. nesigilino (2 t. b. l. 59-60);

            liudytojo, apklausto BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais ( byla dėl bendrininkavimo nutraukta) N. Ž. parodymais, jog apie krautuvų „Bobcat“ nupirkimą nieko nežinojęs. Nors pats Anglijoje lankosi dažnai, iš kur buvo perkami krautuvai jis nežino (2 t. b. l. 81-82, 86-87, 91, 126-127; 130-131);

            liudytojos B. Ž. (byla dėl bendrininkavimo nutraukta) parodymais, kad sūnaus K. Ž. prašoma pervedinėjo iš savo sąskaitos pinigus, kiek pinigų ir į kokias sąskaitas jai pervesti nurodė K. Ž.. Visus išgrynintus pinigus atidavė K. Ž. (2 t. b. l. 97-98, 102-103, 104-105);

           B. Ž. sąskaitų išrašais, kurių bylai reikšmingi duomenys tokie – 2011 m. birželio 10 d. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) atliktas 2100 Lt pervedimas V. G., 2011 m. birželio 23 d. – 1000 Lt pervedimas V. G.; 2011 m. birželio 10 d. iš gautų iš B. Ž. sąskaitos (duomenys neskelbtini) (SEB banke) į sąskaitą (duomenys neskelbtini) (DNB banke) 9965,83 Lt 2700 Lt pravesta į (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB Ūkio banke; 7000 Lt 2011 m. birželio 14 d. per 4 kartus išgryninti bankomatuose Kretingoje (2 t. b. l. 138-143; 146-152;155-156);

           K. Ž. pateiktu jo paties „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, ID (duomenys neskelbtini), įrašu už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d., iš kurio matyti, kad dalis iš A. A. įgytų lėšų buvo pervesta į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kita dalis išgryninta Lietuvoje esančiuose banko terminaluose (3 t. b. l. 54-64).

          Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012).

           BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. 1 MGL dydis laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. buvo 37,66 Eur.

           Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).

            Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą.         

          Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad K. Ž. apgaule, t. y. įkalbinėdamas, siųsdamas nukentėjusiajam A. A. neva paties darytas krautuvų nuotraukas, surastas internete, ir taip iš esmės suklaidinęs A. A. dėl krautuvų pirkimo, įkalbėjo jį pervesti į  kaltinamojo nurodytą B. Ž. banko sąskaitą pinigines lėšas, iš viso 15 900 Eur, tačiau gavęs pinigus nei vieno krautuvo nenupirko ir gautų pinigų nukentėjusiajam negrąžino. Nors kaltinamasis nurodė, kad pradžioje tyčios nepirkti krautuvų ir negrąžinti pinigų neturėjo, o sugalvojo tai vėliau, paaiškinti dėl kokių aplinkybių nusprendė taip pasielgti, teisme negalėjo, ir savo kaltę dėl sukčiavimo apgaule įgyjant 15 900 Eur A. A. priklausančių pinginių lėšų pripažino, todėl darytina išvada, kad K. Ž. numatė, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, to norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pagal veikos padarymo metu galiojusį MGL, didelė turtinė žala sudarė 9415 Eur (37,66 Eur x 250), todėl atsižvelgiant į tai, kad K. Ž. apgaule įgytos piniginės lėšos sudarė 15 900 Eur, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

              Dėl bausmės skyrimo

             Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi, BK 43 straipsnio nuostatomis.

              BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

               Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi.

               Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.).              

               Nors kaltinamasis K. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dėl to gailisi, kaltinamojo gynėjas prašė pripažinti tai kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminis tyrimas K. Ž. atžvilgiu buvo pradėtas dar 2011 m., K. Ž., pažeisdamas jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, išvyko į Jungtinę Karalystę ir savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino tik 2020 m. kovo 5 d., apklausiamas po to, kai buvo sulaikytas ir parvežtas į Lietuvą pagal Europos arešto orderį, ikiteisminio tyrimo metu siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį teikė neva Jungtinėje Karalystėje veikiančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ jam išrašytų depozito kvitų kopijas, dėl ko jo atžvilgiu net buvo atliekamas tyrimas dėl dokumentų klastojimo ir trukdymo ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, kuris vėliau buvo nutrauktas (2 t. b. l. 54-55), teisiamojo posėdžio metu taip pat nors ir pripažino savo kaltę, savo poelgio kritiškai nevertino, sprendžia, jog kaltinamojo K. Ž. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo yra deklaratyvus, o nenuoširdus, todėl pagrindo pripažinti tai kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra.

             Kaltinamojo K. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

             Skiriant bausmę K. Ž. atsižvelgtina į tai, kad jis praeityje neteistas (3 t. b. l. 8-9), administracine tvarka nebaustas (3 t. b. l. 12), psichikos sveikatos centre nesilankė (3 t. b. l. 14), gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, nusikalstama veika padarytos žalos neatlygino. Kaltinamasis padarė vieną sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio nuostatų  - laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, taikymas nei nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje straipsnio redakcijoje, nei nuosprendžio priėmimo metu galiojančioje straipsnio redakcijoje nenumatytas. 

            Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, tačiau už sunkų nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala beveik du kartus viršija įstatyme numatytos didelės turtinės žalos sumą, kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo atliekamas nuo 2011 m., nei teisme jokios dalies turtinės žalos neatlygino, nors ir teigė turintis didelių santaupų, nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, jog pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar BK 62 straipsnį ir skirti kaltinamajam švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę nėra, o bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje paskiriant vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis.

            Kaltinamajam pripažinus kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 641 straipsniu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

          Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo kaltinamojo K. Ž. sulaikymo pagal Europos arešto orderį 2020 m. sausio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2020 m. gegužės 26 d.

           K. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir suėmimas paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. 

           Dėl civilinio ieškinio

            Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis), ką šiuo atveju ir padarė nukentėjusysis A. A..

             Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

             Nukentėjusysis A. A. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 15 900 Eur turtinės žalos, kuri susideda iš kaltinamajam pervestų ir negrąžintų lėšų, 3975 Eur palūkanų, paskaičiuotų pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį, t. y. 5 proc. metines palūkanas nuo pasisavintos sumos už penkerius metus, 3000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metines palūkanas nuo bendros priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo A. A. naudai ir patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

             Teismui nustačius, kad kaltinamasis K. Ž. apgaule įgijo 15 900 Eur nukentėjusiajam priklausančių piniginių lėšų, tuo padarydamas nukentėjusiajam 15 900 Eur turtinę žalą, nei dalies padarytos žalos neatlygino, tačiau jos dydžio neginčija ir sutinka atlyginti, yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl 15 900 Eur turtinės žalos atlyginimo ir priteisti šią sumą iš kaltinamojo nukentėjusiojo A. A. naudai.

             CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

               Nors K. Ž. padarytas nusikaltimas nesmurtinis, tačiau teismas sutinka, jog šiais, priešingais įstatymui kaltinamojo veiksmais, nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala.

               Nukentėjusysis savo patirtą neturtinę žalą įvertino 3000 Eur. Nurodė, jog iš jo buvo išviliota labai didelė suma, o jos perkamoji galia 2011 metais buvo daug didesnė, todėl dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė šoką ir dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusysis turi šeimą, nepilnamečius vaikus, kuriuos turėjo išlaikyti, todėl kaltinamajam perdavus turėtas santaupas ir negavus nei sutartų mini krautuvų, nei piniginių lėšų, patyrė didelius išgyvenimus, sutriko miegas, nuolat teko galvoti iš kur gauti pinigų šeimai išlaikyti. Kaltinamasis ilgą laiką slapstėsi, naudojosi nukentėjusiojo pinigais, tuo tarpu nukentėjusysis turėjo dirbti ilgesnes valandas, mažiau laiko leisti su šeima, kas neabejotinai pablogino jo gyvenimo kokybę.

               Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturinės žalos dydžio, vertina tai, kad nukentėjusiajam padaryta 15 900 Eur turtinė žala, kurios jokia dalis nėra atlyginta, dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, stresą ir įtampą, nes kaltinamajam pervestų pinigų negalėjo panaudoti savo ir savo šeimos poreikiams tenkinti, baudžiamasis procesas užsitęsė ilgiau nei aštuonerius metus. Teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės sukėlė nukentėjusiajam neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kuriuos turi atlyginti kaltas asmuo, tačiau teismo vertinimu nukentėjusiojo prašoma 3000 Eur neturtinė žala yra aiškiai per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina ir nukentėjusiojo naudai priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

              CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi pagal CK nuostatas palūkanos gali atlikti dvi funkcijas: mokėjimo ir kompensacinę.

                Minėtos CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad deliktinės atsakomybės atveju tarp šalių nėra kreditoriaus ir skolininko santykių, nes turtinės ir neturtinės žalos dydis nustatomas bylos proceso metu ir fiksuojamas teismo proceso baigiamajame akte išnagrinėjus bylą. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, kuri  baudžiamajame procese suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl palūkanos nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo pasekmė.

                Tiek CK, tiek teismų praktikoje yra imperatyviai ir vienodai nurodomas procesinių palūkanų skaičiavimo laikotarpis – nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis tokiu teisės aiškinimu, atsakovas deliktiniuose teisiniuose santykiuose būtų preziumuojamas skolininku nuo ieškinio priėmimo ir jam, priimant sprendimą atgaline data, būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo ieškinio pareiškimo, nepriklausomai nuo to kiek užtruko teismo procesas ir kieno iniciatyva jis buvo tęsiamas. Pagal tokį teisinį reguliavimą, siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui sprendimo, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Įtvirtinus tokį ginčo sprendimo būdą, iš esmės pasunkinama atsakovo teisė ginčyti savo kaltę ir ieškinio dydį baudžiamajame procese, o ieškovui sukuriamos prielaidos piktnaudžiauti teise. Tokia situacija yra nesuderinama su nekaltumo prezumpcija (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1A-388-202/2018).

           Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką civilinio ieškinio dalis dėl 3975 Eur mokėjimo palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo A. A. naudai visiško įvykdymo, atmestina.                

           Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis A. A. pateikė prašymą priteisti 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, nukentėjusiojo atstovo dalyvavimą procese, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, sprendžia, jog nukentėjusiojo prašomos priteisti išlaidos yra protingos ir pagrįstos, todėl yra pagrindas jas priteisti iš kaltinamojo K. Ž..

          Dėl ekstradicijos išlaidų

          Byloje pateikti duomenys, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė 1967,07 Eur išlaidų, susijusių su K. Ž. ekstradicija iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką (3 t. b. l. 138-145).

           BPK 103 straipsnio 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal galiojančią teismų praktiką, proceso išlaidomis taip pat pripažįstamos ir ekstradicijos išlaidos. Ekstradicijos išlaidos, kaip proceso išlaidos, priteisiamos iš nuteistųjų tais atvejais, kai šios išlaidos atsiranda dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų – pasislėpus po įtarimo (kaltinimo) pareiškimo, pažeidus kardomąsias priemones ir pan., ir nepriteisiamos tais atvejais, kai jos atsiranda ne dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2006).

           Nagrinėjamu atveju ekstradicijos išlaidos susidarė būtent dėl K. Ž. veiksmų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas 2011 m. rugsėjo 2 d., pranešimas apie įtarimą K. Ž. įteiktas 2011 m. rugsėjo 13 d.,  tą pačią dieną jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2013 m. birželio 4 d. paskelbta K. Ž. paieška, 2014 m. sausio 3 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas suėmimas ir 2014 m. sausio 15 d. išduotas Europos arešto orderis. Jungtinėje Karalystėje K. Ž. buvo sulaikytas 2020 m. sausio 8 d., Lietuvai perduotas 2020 m. vasario 27 d.

            Visus nurodytos aplinkybės patvirtina, kad K. Ž., žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą ir jam paskirtas kardomąsias priemones, išvyko į Jungtinę Karalystę ir nors turėjo galimybes sugrįžti į Lietuvą pats iki ekstradicijos procedūros, pats į Lietuvą negrįžo.

            Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pagal byloje pateiktus dokumentus Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė 1967,07 Eur išlaidų, susijusių su K. Ž. ekstradicija iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš K. Ž. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

           Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 vnt. CD diskų, saugomų voke prie bylos, paliktini saugoti byloje.

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

          K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  182 straipsnio 2 dalyje ir  paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

          Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. Ž. laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

             Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2020  m. gegužės 26 d.

            K. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir suėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

             Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

             Nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. Ž. nukentėjusiajam A. A. 15 900 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos bei 400 Eur atstovavimo išlaidų.

             Pripažinti ekstradicijos išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš K. Ž. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 1967,07 Eur ekstradicijos išlaidų.

             Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 vnt. CD diskų, palikti saugoti byloje.

             Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                               Kristina Vorienė