Civilinė byla Nr. e2-2037-465/2019

Proceso Nr. 2-68-3-33496-2018-5 

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19; 3.2.6.1; 3.2.8.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2019 m. sausio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,

sekretoriaujant Birutei Adamonienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams adv. A. C., O. P.

             viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Brigitos Pastuškovos ieškinį atsakovui valstybę atstovaujančiam VĮ Turto bankui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu  

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė nurodo, kad 2018-03-22 mirė jos senelė iš tėvo pusės A. P.. Testamento nepaliko, todėl atsirado teisė įpėdiniams priimti jos palikimą. Teigia, kad palikimą sudaro 5/8 dalys buto, esančio Šaltkalvių g. 12-25, Vilniuje. Kadangi A. P. sutuoktinis ir vienintelis sūnus, ieškovės tėvas, yra mirę, ieškovė yra vienintelė antrosios eilės įstatyminė įpėdinė, turinti teisę priimti palikimą. Ieškovė nurodo, kad 2018m. rugpjūčio mėnesį iš Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro gavo raštą, kur buvo nurodyta, kad dėl A. P. palikimo priėmimo kreipėsi VĮ Turto bankas, atstovaujantis valstybę, o ji yra praleidusi terminą palikimui priimti. Pas notarą ieškovė sužinojo, kad 2016-03-24 miręs jos tėvas, kuriam nuosavybės teise priklausė likusios 3/8 to paties buto dalys. Dėl ieškovė tėvo palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Notarui paaiškinus ieškovei jos teisę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ieškovė prašo atnaujinti praleistą terminą tiek savo senelės A. P., tiek ir savo tėvo V. P. palikimui priimti. Teigia, kad laiku sužinoti apie teisę priimti senelės palikimą jai sutrukdė sveikatos būklė, menkos teisinės žinios ir socialinių įgūdžių stoka. Ji manė, kad mirusios senelės palikimą priims jos tėtis V. P., su kuriuo, kaip ji teigia nebendravo nuo pat paauglystės, kai jis, ieškovei susirgus, paliko jos mamą. Apie tėvo mirtį ieškovė teigia sužinojusi 2018m. rugpjūčio pabaigoje nuvykus pas notarą. Nurodytas priežastis dėl praleisto termino prašo pripažinti svarbiomis. Be to, ieškovė nurodo, kad dėl senelės aplikimo priėmimo į notarą kreipėsi VĮ Turto bankas. Jos žiniomis paveldėjimo teisės liudijimas jam nėra išduotas, todėl ieškiniu prašo A. P. palikimo priėmimą Lietuvos Respublikos naudai pripažinti negaliojančiu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinio reikalavimus palaikė pilnai.

Atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, kad jis nuo 2015-03-20 paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, kreipėsi į notarų biurą dėl A. P. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas. Teigia, kad nors VĮ Turto bankas yra pradėjęs, bet palikimo perėjimo valstybei procedūros nebaigęs, todėl, jei teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą atnaujinti, jis neprieštarus šio prašymo patenkinimui. Bylą prašė nagrinėti, jo atstovui nedalyvaujant.

Civilinė byla dalyje nutrauktina, likusioje dalyje tenkintina.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). 

Terminas palikimui priimti gali būti atnaujintinas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Nesant pirmos eilės įpėdinių, ieškovė yra vienintelė antros eilės įstatyminė įpėdinė, todėl jos teisės turi būti ginamos.

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra V. P., mirusio 2016-03-24 duktė ir A. P., mirusios 2018-03-22, anūkė. (e. bylos 1t., 9,11-13 l.). Abu palikėjai Testamentų nebuvo surašę (e. bylos 1t., 16,17 l.). A. P. mirė būdama našlė (e. bylos 1t.,10, 15 l.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. P. vardu registruotas turtas – 5/8 dalys, o V. P. – 3/8 dalys buto, esančio Šaltkalvių g. 12-25, Vilniuje (e. bylos 1t., 20-22 l.). Dėl palikimo priėmimo į Vilniaus miesto 40-ąjį notarų biurą kreipėsi VĮ Turto bankas (e. bylos 1t., 18, 37 l.).

  Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti/atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-46/2006, 2007-06-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-258/2007, 2010-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-115/2010, 2011-03-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-91/2011, kt.).

Byloje nustatyta, kad įstatymu nustatytu terminu savo teisės į palikimą ieškovė neįgyvendino. Priežastimis, trukdžiusiomis tai atlikti laiku, ieškovė įvardino savo sveikatos būklę bei pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus (e. bylos 1t., 23,24 l.). Be to, ieškovė turi neįgalumą (e. bylos 1t., 25,26 l.). Bylos medžiaga patvirtinta, kad ieškovė, 2018-08-20 gavusi Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro pranešimą dėl A. P. palikimo, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų savo paveldėjimo teisei realizuoti. Ieškovė atvyko į notarų biurą, pateikė pareiškimą dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, rūpinosi teisiniu atstovavimu byloje rinkdama reikalingus duomenis antrinei teisinei pagalbai gauti (e. bylos 1t., 5-8, 19 l.). Svarbu pažymėti, kad šeiminiai ryšiai tarp ieškovės ir jos tėvo bei senelės buvo nutrūkę, todėl tikėtina, kad informacija apie šių asmenų mirtį ir atsiradusį palikimą, ieškovei tapo žinoma tik iš notarų biuro pranešimo, siųsto 2018 metų rugpjūčio mėnesį. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu ir ieškovę atstovaujanti jos motina O. P.. Remiantis išdėstytu galima pagrįstai teigti, kad ieškovė nebuvo pasyvi ir sužinojusi apie savo subjektinę teisę atsiradusiam palikimui priimti, savo aktyviais veiksmais aiškiai išreiškė valią ją realizuoti. Terminas, per kurį ieškovė kreipėsi į teismą, laikytinas protingu ir pagrįstu.

Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas mano, kad terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (CK 5.50 str., 5.57 str.), jį praleidus dėl objektyvių priežasčių.

Dėl reikalavimo valstybės palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu

Byloje nustatyta, kad  VĮ Turto bankas, atstovaujantis paveldėjimo teisiniuose santykiuose valstybę, kreipėsi į notarų biurą dėl A. P. palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas šiuo atveju išduotas nebuvo. Taigi atsakovas, pradėjęs palikimo perėjimo valstybei procedūras, jų nėra pabaigęs. Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad paveldimas turtas pereina valstybei tuo atveju, kai palikėjas neturi įpėdinių pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Atsižvelgiant į tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas valstybę atstovaujančiam VĮ Turto bankui nebuvo, ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl paveldėjimo pripažinimo negaliojančiu laikytinas nesukeliančių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo teisme dalyku. Esant tokioms aplinkybėms byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str.1p., 137 str.2d., 1p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos duomenimis ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Remiantis į bylą pateikta Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad valstybė patyrė 192,79 Eur  advokato, atstovavusio ieškovę užmokesčiui sumokėti (e. bylos 1t., 55,56 l.). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,  293 straipsnio 1 punktu, 578 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

Civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti valstybės palikimo priėmimą negaliojančiu, nutraukti.

Likusius ieškinio reikalavimus tenkinti. 

Atnaujinti Brigitai Pastuškovai, a.k(duomenys neskelbtini) praleistą terminą jos tėvo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2016-03-24 ir senelės A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2018-03-22, palikimui priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                 Margarita Ambrazaitienė