Baudžiamoji byla Nr. 1-618-990/2023

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-13313-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.4.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,

dalyvaujant

teismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,

kaltinamajam J. S. (J. S.), jo gynėjui advokatui Pavelui Borkovskiui (Pavel Borkovski),

nukentėjusiajam A. G. (A. G.),

prokurorei Raimondai Mackevičienei,

viešame teismo posėdyje naudodamasis nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemone žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini), iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

1.       2022 m. balandžio 16 d. apie 16.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu J. S. sudavė ne mažiau kaip keturiolika smūgių kumščiu A. G. į galvą ir į burną bei sudavė plaktuku A. G. smūgius į abiejų rankų dilbius, po to pargriovė A. G. ant žemės ir kulnu įspyrė į galvą, tokiu būdu A. G. padarė abiejų alkūnkaulių vidurinių trečdalių kūnų (kairiojo atvirą), abiejų skruostikaulių ir viršutinio žandikaulio (abipus) lūžius, visišką trijų priekinių viršutinių dantų išnirimą, poodines kraujosruvos abiejų užausių srityje, kairės ausies kaušelyje, kaklo kairėje, akių vokuose su kraujosruvomis akių obuolių junginėse ir muštinę žaizdą kairės akies viršutiniame voke, kairiame žaste, kairiame kelyje, odos įbrėžimus dešinės akiduobės apatinio krašto srityje, dešiniame skruoste, apatinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus ir muštinę žaizdą dešiniame kelyje, po vieną pjautinę žaizdą blauzdose, tokiu būdu jis nesunkiai sutrikdė A. G. sveikatą.

II.                      Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2.       Teisiamojo posėdžio metu J. S. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu jis prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo pas draugą bute ir gėrė alkoholinius gėrimus. Begerdamas jis užmigo. Miegodamas jis išgirdo, kad pas jo panelę S. O. atėjo pašalinis vyras. Jis draugo paklausė, ar šis pažįsta minėtą vyrą, tačiau draugas jam atsakė minėto vyro nepažįstąs. Tada jis minėtam vyrui pasakė, kad svetimi žmonės bute nepageidaujami, liepė tam vyrui išeiti bei smūgiavo šiam į galvos sritį. Po kurio laiko minėtas vyras pradėjo konfliktuoti su S. O., kalbėjo su ja pakeltu tonu, griebė ją už rankos. Tuomet jis priėjo prie minėto vyro ir dar kartą liepė šiam išeiti ir du ar tris kartus smogė minėtam vyrui į veidą. Tada jis pasiūlė minėtam vyrui eiti į kambarį išsiaiškinti, po ko paėmė iš virtuvės medinį plaktuką ir šiuo penkis ar septynis kartus sudavė minėtam vyrui per rankas ir dar vieną kartą smūgiavo į veidą, po ko pakišo minėtam vyrui koją ir liepė šiam greičiau varyti iš buto, o pats pasiėmęs S. O. nuėjo į virtuvę.

3.       Teisiamojo posėdžio metu J. S., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4.       Ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad 2022 m. balandžio mėn. viduryje jo draugas D. S. (D. S.) pakvietė jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jis buvo keletą dienų ir gėrė alkoholinius gėrimus. Kartais į butą ateidavo D. S. pažįstami, kurie po išgertuvių išeidavo. Nagrinėjamo įvykio dieną minėtame bute buvo ir S. O., kuri į minėtą butą atėjo kartu su jam nepažįstamu vyru. Jis tuo metu išgėręs buvo virtuvėje. Jam su S. O. pradėjus aiškintis, kas yra minėtas jam nepažįstamas vyriškis, tarp S. O. ir minėto vyro prasidėjo žodinis konfliktas (jis nelabai atsimena, dėl ko šie pradėjo konfliktuoti - galbūt dėl skolos). Jo paprašytas išeiti minėtas vyras išeiti nepanoro. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu minėtam vyriškiui einant jo link jis pradėjo kumščiais smūgiuoti minėtam vyrui į galvos sritį (kiek smūgių jis sudavė, jis neatsimena, bet tikrai sudavė ne vieną smūgį) bei turimu plaktuku sudavė apie dešimt smūgių minėtam vyrui per rankas ir alkūnes. Minėto vyro jis nespardė. Kiek jis atsimena, grumtynių kambaryje metu minėtas vyras buvo nukritęs ant grindų, rankomis dengėsi veidą, o jis tuo metu minėto vyro rankas daužė plaktuku. S. O. tuo metu kambaryje nebuvo. Ar S. O. mušė minėtą vyrą, jis nematė. Kaip minėtam vyrui pavyko išeiti iš buto, jis neatsimena. Jis netrukus nuėjo miegoti. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (bylos tomas 1, lapai 139-142; bylos tomas 2, lapai 87-90).

5.       Ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, kad 2022 m. balandžio 17 d. apie 16.00 val. jis atėjo pas pažįstamą merginą, kurios vardas lyg ir M., gyvenančią name, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame bute buvo dar du jam nepažįstami vyrai, iš kurių vienas miegojo, o kitas (maždaug 30 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, tamsesnio gymio, galbūt romas) sėdėjo virtuvėje prie stalo. Jis kartu su M. ir virtuvėje sėdėjusiu vyru atsisėdo prie stalo ir išgėrė maždaug keturis stikliukus alkoholinio gėrimo. Po kažkurio laiko jiems sėdint virtuvėje atsikėlė kitas vyras, kuris ankščiau miegojo (maždaug 35 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, rusvų trumpų plaukų, su rusva barzda be ūsų, ant kairės rankos dilbio vidinės dalies turėjo tatuiruotę (išblyškusią), pirštai taip pat buvo tatuiruoti, dėvėjo trumpus marškinėlius, sportines kelnes su kaukolės piešiniu, kalbėjo rusiškai be jokio akcento). Atsibudęs antrasis vyras iš pradžių bendravo draugiškai, su juo kalbėjo, tačiau vėliau nuėjo iki M. ir su ja kažką pakalbėjęs atėjo jau agresyvus: minėtas vyras priėjęs prie jo nieko nesakęs sudavė jam mažiausiai dvylika smūgių abiem kumščiais į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl smūgių gausos jis nespėjo gintis. Minėtas vyras sudavęs du smūgius galva jam į burną išmušė jam keturis viršutinius priekinius dantis. Po smūgių minėtas vyras paėmė virtuvėje buvusį medinį plaktuką, apkaltą metalu, skirtą mušti mėsai, kuriuo pradėjo jį daužyti - smūgiavo į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip keturis kartus, daugiausiai smūgių kliuvo į jo abiejų rankų dilbius, kuriais jis dengėsi savo kūną. Jis traukėsi atbulas, tačiau minėtas vyras pakišo jam koją, dėl ko jis nukrito ant žemės, po ko minėtas vyras kulnu mažiausiai du kartus įspyrė jam į galvą. Tada pirmasis vyras atidarė buto duris ir jam pasakė „Jeigu tu nori likti gyvas, susirink daiktus ir bėk“. Jam išbėgus į gatvę ten buvę žmonės iškvietė medikus (bylos tomas 1, lapai 44-47).

6.       Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. G. atpažino J. S. kaip žmogų, kuris 2022 m. balandžio 16 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė jam smūgius kumščiais, kojomis ir plaktuku (bylos tomas 1, lapai 62-67).

7.       Ikiteisminio tyrimo metu K. K. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2022 m. balandžio 16 d. apie 22.00 val. gavęs pranešimą, kad prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apie 18-20 metų amžiaus vaikiną ką tik kažkas sumušė, jis nuvyko į įvykio vietą, kur jį pasitiko vyras ir moteris, kurie parodė sumuštą jauną vyrą, kurio veidas buvo su daugybe kraujosruvų, patinęs, kruvinas, vyras negalėjo atsikelti nuo žemės, sunkiai valdė rankas. Paklaustas, ką skauda, vyras atsakė, kad jam skauda viską. Vyras paaiškino buvęs pas draugę bute name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur jį sumušė nepažįstamas vyriškis, kurį atpažinti jis galėtų. Sumušimo priežasties minėtas vyras paaiškinti negalėjo. Maždaug po 2-3 valandų nuo šio iškvietimo Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnas paprašė jį nuvykti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur kitam ekipažui buvo reikalinga pagalba bendraujant su agresyviu vyru. Vyras, kurį reikėjo sulaikyti, buvo apie 30 metų amžiaus, pastarasis sugniaužęs kumščius artinosi prie policijos pareigūno P. T., dėl ko teko prieš minėtą vyrą panaudoti ašarines dujas. Minėtas vyras rankomis atstūmė P. T. ir išbėgo pro atidarytas duris, tačiau bėgdamas atsitrenkė į namo sieną, todėl pavyko šį vyrą sulaikyti (bylos tomas 1, lapai 112-115).

8.       Ikiteisminio tyrimo metu D. G. parodė analogiškas aplinkybes kaip ir K. K. (bylos tomas 1, lapai 118-119).

9.       Ikiteisminio tyrimo metu apklausta S. O. parodė, kad A. G. ji pažįsta apie dvejus metus. 2022 m. pavasarį jai paskambino A. G. ir pasakė norįs kartu išgerti bei parūkyti „žolės“. Ji pasiūlė A. G. užeiti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį nuomojo jos pažįstamas D. S. (D. S.) ir kuriame ji tuo metu buvo. A. G. atėjus ji jį pasitiko prie namų ir jiedu kartu užėjo į minėtą butą. A. G. buvo lyg apsvaigęs, jo veidas buvo sumuštas: jis sakė kažkur su kažkuo susimušęs. Jiedu bute gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu A. G. ėmus prie jos kabinėtis prie A. G. prišoko J. S., kuris, kiek ji matė, kumščiu sudavė A. G. du smūgius į veidą, po ko A. G. nukrito. Tada ji nuėjo į kitą kambarį, susirinko savo daiktus ir išvažiavo. Ar J. S. daugiau mušė A. G., ji nematė. Ji A. G. nesudavė nei vieno smūgio, tarp jų nebuvo jokio fizinio kontakto (bylos tomas 1, lapai 162-165).

10.       Specialistas, apžiūrėjęs A. G. kūną bei medicininius dokumentus, nustatė, kad A. G. padaryti šie sužalojimai: abiejų alkūnkaulių vidurinių kūnų (kairiojo atviras), abiejų skruostikaulių ir viršutinio žandikaulio (abipus) lūžiai, visiški trijų priekinių viršutinių dantų išnirimai, poodinės kraujosruvos abiejų užausių srityje, kairės ausies kaušelyje, kaklo kairėje, akių vokuose su kraujosruvomis akių obuolių junginėse ir muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke, kairiame žaste, kairiame kelyje, odos įbrėžimai dešinės akiduobės apatinio krašto srityje, dešiniame skruoste, apatinėje lūpoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai ir muštinė žaizda dešiniame kelyje, po vieną pjautinę žaizdą blauzdose. Pjautinės žaizdos blauzdose padarytos aštrią briauną ar smailumą, ar ašmenis turinčiu daiktu ar įrankiu, kiti sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimus dešiniame kelyje - briauną turinčiu daiktu (daiktais), padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai visumoje dėl abiejų alkūnkaulių, abiejų skruostikaulių ir viršutinio žandikaulio lūžių kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiolika trauminių poveikių (bylos tomas 1, lapai 79-81).

11.       Teismas pažymi, kad J. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat A. G., K. K., D. G. ir S. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, taip pat specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2022 m. balandžio 16 d. apie 16.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu J. S. sudavė ne mažiau kaip keturiolika smūgių kumščiu A. G. į galvą ir į burną bei sudavė plaktuku A. G. smūgius į abiejų rankų dilbius, po to pargriovė A. G. ant žemės ir kulnu įspyrė į galvą, tokiu būdu A. G. padarė abiejų alkūnkaulių vidurinių trečdalių kūnų (kairiojo atvirą), abiejų skruostikaulių ir viršutinio žandikaulio (abipus) lūžius, visišką trijų priekinių viršutinių dantų išnirimą, poodines kraujosruvos abiejų užausių srityje, kairės ausies kaušelyje, kaklo kairėje, akių vokuose su kraujosruvomis akių obuolių junginėse ir muštinę žaizdą kairės akies viršutiniame voke, kairiame žaste, kairiame kelyje, odos įbrėžimus dešinės akiduobės apatinio krašto srityje, dešiniame skruoste, apatinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus ir muštinę žaizdą dešiniame kelyje, po vieną pjautinę žaizdą blauzdose, tokiu būdu jis nesunkiai sutrikdė A. G. sveikatą.

III.                      Veikos kvalifikavimo motyvai

12.       J. S. tyčia suduodamas kumščiu A. G. į galvą ir į burną, suduodamas plaktuku A. G. smūgius į abiejų rankų dilbius, pargriovęs A. G. ant žemės ir kulnu spyręs į galvą padarė A. G. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taigi J. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

IV.                      Bausmės skyrimo motyvai

13.       J. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.

14.       Spręsdamas dėl J. S. skirtinos bausmės rūšies ir termino teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. J. S. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. S. šį tyčinį nusikaltimą padarė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinius nusikaltimus, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad J. S. yra recidyvistas, o tai yra J. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). J. S. baustas administracine nuobauda - bauda, tačiau skirta bauda nesumokėta (bylos tomas 2, lapai 140-141). J. S. yra teistas vienuolika kartų, be kita ko, ir už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą (bylos tomas 2, lapai 107-119), šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas ką tik paleistas iš pataisos įstaigos, kurioje atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę už smurtinio nusikaltimo padarymą, kas leidžia teismui pagrįstai teigti, kad J. S. nedaro jokių socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų: ankstesniais teismo nuosprendžiais J. S. buvo skirtos griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kurios J. S. teigiamos įtakos nepadarė – jis nusikalto vėl, taigi nėra pagrindo manyti, kad švelniausių rūšių bausmių taikymas teigiamai paveiks J. S. elgesį ir jis daugiau nenusikals. Teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. S. skiriant BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant ilgesnį už šios bausmės vidurkį - vienerius metus ir devynis mėnesius.

15.       Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, J. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, J. S. skirtinos vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – septyniais mėnesiais ir J. S. skirtina galutinė vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

16.       J. S. 2022 m. gruodžio 9 d. 08.45 val. buvo laikinai sulaikytas (bylos tomas 2, lapai 79-82). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi J. S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas (bylos tomas 2, lapai 79-82), taigi, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, J. S. laikinai sulaikytam ir suimtam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V.                      Civiliniai ieškiniai

17.       Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 2 467,68 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl J. S. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (bylos tomas 1, lapai 93-95).

18.       Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, A. G. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 2 467,68 eurus, šios žalos baudžiamojo proceso metu J. S. neatlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl J. S. nusikalstama veika dėl A. G. gydymo patirtos 2 467,68 eurų dydžio žalos tenkintinas ir iš J. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 2 467,68 eurų ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po vieno mėnesio nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

19.       Ikiteisminio tyrimo metu A. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti J. S. nusikalstama veika jam padarytą 20 510 eurų dydžio neturtinę ir turtinę žalą, iš kurių 8 050 eurų sudaro išlaidos, kurias jis patirs gydydamas dantis, o likusi suma yra jo patirta neturtinė žala (bylos tomas 1, lapas 68).

20.       Vertindamas A. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo teismas pažymi, kad, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė A. G., minėtų išlaidų jis nepatyrė (dantų neimplantavo), šios išlaidos bus patirtos ateityje.

21.       Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), t. y. į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003). Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019). Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, šalinimo turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-276-458/2019).

22.       Teismas pažymi, kad, kaip konstatavo specialistas, dėl nusikalstamų J. S. veiksmų, be kita ko, A. G. buvo padarytas visiškas trijų priekinių viršutinių dantų išnirimas. Iš A. G. pateikto (duomenys neskelbtini) darbuotojo 2022 m. liepos 4 d. parengto A. G. priekinių dantų protezavimo plano matyti, jog A. G. dantų protezavimas, kuris bus vykdomas penkiais etapais, kainuos 8 020 eurų (bylos tomas 1, lapai 87-88), taigi, esant priežastiniam ryšiui tarp nusikalstamų J. S. veiksmų ir išlaidų, kurias A. G. galbūt patirs šalindamas minėtais nusikalstamais J. S. veiksmais jam padarytą žalą, ši suma priteistina iš J. S. A. G. naudai.

23.       A. G. taip pateikė 2022 m. liepos 4 d. kvitą, patvirtinantį, kad A. G. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 30 eurų (bylos tomas 1, lapas 89). Šios žalos baudžiamojo proceso metu J. S. A. G. neatlygino, dėl ko ši suma priteistina iš J. S. A. G. naudai.

24.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad A. G. civilinis ieškinys dėl nusikalstamais J. S. veiksmais jam padarytos turtinės žalos tenkintinas, priteisiant iš J. S. A. G. naudai 8 050 eurų turtinės žalos.

25.       Vertindamas A. G. civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad A. G. dėl J. S. nusikalstamų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek ir dvasinius išgyvenimus, taip pat dėl padarytų sužalojimų turėjo nepatogumų. Vertindamas A. G. argumentus dėl jam padarytos neturtinės žalos dydžio teismas pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

26.       Teismas sutinka, jog A. G. neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o J. S. kaltė dėl sveikatos sužalojimo pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais. A. G. jautė skausmą, patyrė nerimą, išgyvenimus, dėl sužalojimų skausmą jaučia iki šiol, sumažėjo jo darbingumas. Nustatydamas A. G. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir J. S. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – J. S. yra darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu nedirba. Pagal teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 500 iki 3 500 (apeliacinės bylos Nr. 1A-163-468/2018, 1A-323-932/2020, 1A-8-932/2020, 1A-195-574/2022, 1A-179-468/2022, 1A-46-606/2022, 2K-13-387/2022). Atsižvelgdamas į tai, kad A. G. padaryti sužalojimai pasireiškė alkūnkaulių, skruostikaulių ir viršutinio žandikaulio lūžiais, trijų priekinių viršutinių dantų išnirimu, poodinėmis kraujosruvomis įvairiose kūno vietose, muštine žaizda kairės akies viršutiniame voke, kairiame žaste, kairiame kelyje, odos įbrėžimais, kitais nubrozdinimais ir muštinėmis žaizdomis tiek veido srityje, tiek kitose kūno vietose, teismas konstatuoja, kad A. G. civilinis ieškinys dėl J. S. nusikalstamais veiksmais jam padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš J. S. A. G. naudai 3 000 eurų neturtinės žalos.

VI.                      Procesinės prievartos priemonės

27.       Ikiteisminio tyrimo metu J. S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas (bylos tomas 2, lapai 79-81), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50, 641, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos vykdymo kodekso 46 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pripažinti J. S. (J. S.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. S. (J. S.) skirtos laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – septyniais mėnesiais ir J. S. (J. S.) skirti galutinę vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į J. S. (J. S.) skirtą bausmę įskaityti J. S. (J. S.) laikinai sulaikytam ir suimtam išbūtą laiką nuo 2022 m. gruodžio 9 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

J. S. (J. S.) skirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

A. G. (A. G.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. S. (J. S.) A. G. (A. G.) naudai priteisti 8 050 eurų turtinės žalos ir 3 000 eurų neturtinės žalos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. S. (J. S.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 2 467,68 eurus ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po vieno mėnesio nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas        Mindaugas Ražanskas