Civilinė byla Nr. 3K-3-430/2007

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2007 m. spalio 10 d.

Vilnius 

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas),  Janinos Januškienės (pranešėja) ir Virgilijaus Grabinsko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovui R. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

           

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

                                                            I. Ginčo esmė

 

Ieškovė D. N. 2006 m. birželio 30 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad  2005 m. spalio 27 d. sudarė su atsakovu R. K. dvi paskolos sutartis Nr. 15708 ir Nr. 15709, kuriomis atsakovas paskolino ieškovei 30 000 Lt ir 14 000 Lt. Šios paskolos sutartys yra negaliojančios, nes buvo sudarytos dėl psichologinio smurto ir realaus grasinimo, be to, ieškovė realiai jokių pinigų pagal sutartis nėra gavusi.

Ieškovė D. N. nurodė, kad gyveno su atsakovu faktinėje santuokoje apie  dvylika metų. Nuo 2003 m. atsakovas R. K. išvažiavo dirbti į Angliją. Kadangi ieškovės pajamos buvo mažos, atsakovas reguliariai siųsdavo ieškovei, kaip faktinei sutuoktinei, lėšų pragyventi, namui išlaikyti. 2005 m. rudenį pašlijus ieškovės D. N. ir atsakovo R. K. santykiams,  2005 m. spalio 25 d. atsakovas kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad ieškovė pavogė iš jo 10 000 svarų sterlingų, kurių vertė 50 088 Lt. 2005 m. spalio 27 d. Vilniaus m. VPK KP NTT pareiškus ieškovei įtarimus dėl šių pinigų vagystės, R. K. pasiūlė atsiimti kaltinimus su sąlyga, kad D. N. pasirašys pas notarą paskolos sutartis. Priešingu atveju ieškovei grėsė laisvės atėmimas nuo septynerių iki dešimties metų. D. N. gynęs advokatas (pagal paskyrimą) pritarė šiam pasiūlymui, teigdamas, kad tik tokiu būdu pavyks išvengti bausmės, todėl 2005 m. spalio 27 d.  ieškovė sudarė su atsakovu R. K. notariškai patvirtintas minėtas paskolos sutartis.

Ieškovė, remdamasi CK  1.91, 6.870 straipsniais, 6.875 straipsnio 2 dalimi, prašė teismą pripažinti negaliojančiomis 2005 m. spalio 27 d. paskolos sutartis Nr. 15078 ir Nr. 15079, nes jos buvo sudarytos naudojant psichologinį smurtą, įtraukiant teisėsaugos institucijas, nepagrįstai apkaltinant vagyste, gąsdinant, kad bus nuteista realia laisvės atėmimo bausme. Be to, pinigai pagal nurodytas paskolos sutartis realiai ieškovei nebuvo perduoti.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas R. K. nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti. Atsakovas, dirbdamas Anglijoje, 2004 m. liepos 11 d.–2005 m. spalio 4 d. laikotarpiu atsiuntė ieškovei 10 000 svarų, tačiau pinigai buvo skirti ne jai.  Kadangi ieškovė gražiuoju nesutiko grąžinti pinigų, atsakovas ėmėsi priemonių įteisinti pinigų pasisavinimą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neginčijo, jog pinigus iki sutarčių pasirašymo yra gavusi. Be to, sutartis ieškovė ėmė ginčyti tik po to, kai atsakovas 2006 m. birželio 7 d. pateikė Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui  pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pagal 2005 m. spalio 27 d. paskolos sutartį.

 

                                    II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė privalėjo nuginčyti notariškai patvirtintas sutartis, tačiau jokių patikimų įrodymų dėl to, kad jos buvo pasirašytos dėl psichologinio smurto ir realaus grasinimo, nepateikė. Be to, ieškovė pripažino, kad pinigus iš atsakovo buvo gavusi iki sutarties pasirašymo - šie pinigai jai buvo siunčiami.  Teismas laikė, kad notarinėje kontoroje ieškovė galėjo pareikšti sutartis tvirtinančiai notarei dėl jai daromo poveikio. Tą patį ieškovė galėjo pareikšti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nes, atliekant ikiteisminį tyrimą, D. N. atstovavo advokatas.

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 7 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė sutarties negaliojimo pagrindų. Ieškovė D. N. paskolos sutartis ginčijo dviem pagrindais: dėl to, kad nurodytų sutartyse pinigų ji nebuvo gavusi, ir dėl to, kad sutartis pasirašė paveikta psichologinio smurto ir grasinimo (CK 1.91 straipsnis). Kolegija laikė, kad ieškovė pripažino pinigus iki sutarties sudarymo gavusi. Atsakovas R. K., išvykęs dirbti į Angliją, ieškovei, kaip savo faktinei sutuoktinei, siuntė pinigų jai išlaikyti, taip pat ir 10 000 svarų  butui pirkti. Šių pinigų savo nuožiūra ji išleisti negalėjo. Ieškovė D. N. neginčijo, kad tam tikrą nurodytų pinigų sumą ji išleido be atsakovo leidimo, tačiau negalėjo nurodyti kokią konkrečiai sumą. Be to, ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad sutartis buvo pasirašyta dėl psichologinio smurto ir realaus grasinimo. Kolegija atsakovo R. K. kreipimąsi į Vilniaus m. VPK KP NTT dėl kaltinimo vagyste bei pasiūlymą sudaryti paskolos sutartis vertino kaip siekimą atgauti savo prarastus pinigus. Kadangi ieškovė ikiteisminio tyrimo metu turėjo galimybę pasinaudoti teisine pagalba, tai kolegija nesutiko su teiginiu, jog atsakovas D. N. gąsdino laisvės atėmimu.  

.

                        III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu ieškovė D. N. prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            1. Teismai netinkamai taikė CK 6.870 straipsnį, kuriame nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį  pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Nors teismai nustatė, kad atsakovas iki sutarties pasirašymo siuntė ieškovei lėšas, tačiau neatsižvelgė į būtiną paskolos sutarties sąlygą – paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti paskolą. Kadangi kasatorė su atsakovu buvo faktinėje santuokoje apie dvylika metų, gyveno atsakovui priklausančiame name, jį prižiūrėjo, tarp jų nebuvo jokio įsipareigojimo siunčiamus pinigus grąžinti.

            2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl paskolos sampratą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-722). Šioje teismo nutartyje nurodyta, kad paskolos sutarties sudarymo teisinės pasekmės yra tos, jog paskolos sutarties objektas, kurį sudaro pinigai ar kitokie rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai, nuo jų perdavimo momento pereina paskolos gavėjo nuosavybėn kartu pastarajam prisiimant pareigą grąžinti tokią pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Teismai net neanalizavo, ar buvo ieškovės įsipareigojimas grąžinti atsakovo siųstus pinigus. Pats atsakovas pripažįsta nebuvus jokio jo ir ieškovės paskolos sandorio, nes tokių veiksmų ėmėsi tik siekdamas susigrąžinti pinigus, kurie buvo persiunčiami ieškovei kaip civilinei partnerei.

            3. Teismai pripažino, kad paskolos sutartys buvo pasirašytos dėl to, jog dėl ieškovės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nevertino, kaip ši aplinkybė paveikė pačią ieškovę bei jos  reputaciją. Teismai visiškai nevertino CK 1.91 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo teismui atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinama amžių, finansinę bei ekonominę būklę, veiksmų pobūdį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kasatorė nesutinka su teismų argumentais, kad advokato ir notaro buvimas paneigia realaus grasinimo faktą. Advokatas bet kokiomis aplinkybėmis siekė nutraukti ikiteisminį tyrimą, todėl pritarė atsakovo siūlymui pasirašyti paskolos sutartį, o notarė nesigilino į paskolos sandorių sudarymo priežastis.

            Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas R. K. prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti priimtus teismų sprendimus, teismai pateiktų įrodymų pagrindu išsamiai ir nuodugniai ištyrė bylą, tinkamai įvertino ieškovės pateiktus argumentus ir priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas buvo išsireikalavęs baudžiamąją bylą tam, kad papildomai išsiaiškintų visas bylos aplinkybes.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

                                    IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

 

            Pinigus ieškovė gavo prieš pasirašydama sutartis ir jais disponavo savarankiškai be atsakovo sutikimo. Sutartys buvo sudarytos siekiant įteisinti faktinius tarp šalių susiklosčiusius santykius. Atsakovas nereiškė pretenzijų dėl jo reikmėms išleistų (ieškovei perduotų) pinigų. 2005 m. gruodžio 23 d. nutarimu  buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės veiksmų, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo  ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Valios trūkumų, sudarant paskolos sutartis, teismai nenustatė.

.

 

                                    V. Kasacinio skundo argumentai ir išaiškinimai.

 

Kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą teisės taikymo aspektu keliami teisės normų, reglamentuojančių sutarties prigimties, šalių valios sudarant sutartį bei sutarties galios   aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutarties sudarymo, sutarties prigimties ir jos galios. CK 6.156 straipsnis įtvirtina sutarties laisvės principą. Pagal šio straipsnio 1 dalį sutarties laisvė reiškia tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti. Tai reiškia, kad negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nurodyta įstatyme ar vienašaliame įsipareigojime (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Sutarties laisvė apima ir laisvę savarankiškai nustatyti jos turinį bei formą, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ar teisės principai.

Teismų priimtuose sprendimuose nustatyta, kad šalys gyveno kartu, atsakovas, dirbdamas Anglijoje, per kelis kartus ieškovei perdavė 10 000 svarų sterlingų saugoti, juos ieškovė turėjo grąžinti atsakovui; atsakovas taip pat perdavė ieškovei pinigų pragyventi – jo namo priežiūrai ir kitoms reikmėms. Šalys žodžiu susitarė, kad atsakovas perduoda ieškovei jam priklausančius pinigus (skirtus butui pirkti ar verslui steigti), o jam pareikalavus ieškovė juos grąžina. Šalių artimi santykiai lėmė jų tarpusavio pasitikėjimą, dėl to atsakovas perdavė pinigus saugoti ieškovei, o ši įsipareigojo juos grąžinti. Tai patvirtina šios bylos ir pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 16-1-01154-05 duomenys. Šį žodinį susitarimą šalys patvirtino notarine tvarka sudarytomis paskolos sutartimis (2005 m. spalio 27 d. notarinio reg. Nr. 15078; 2005 m. spalio 27 d. notarinio reg. Nr. 15079). Pagal šias sutartis ieškovė įsipareigojo grąžinti 44 000 Lt (atsakovas iš ieškovei perduotų 50 000 Lt nereikalavo grąžinti jo reikmėms išleistų 6000 Lt).

CK 6.156 straipsnyje apibrėžtas sutarties laisvės principas reiškia šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šalys turi teisę sudaryti ir tokias sutartis, kurių CK tiesiogiai nereglamentuoja, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Sutarties laisvės principas leidžia šalims pasirinkti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus, be to, šalys gali sudaryti sutartį, kur jos nustato sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims (CK 6.156 straipsnio 2 dalis).

Šalių tarpusavio susitarimai (žodiniai ir rašytiniai) dėl pinigų perdavimo ir jų grąžinimo turi pasaugos ir paskolos sutarčiai būdingų elementų (CK 6.870 straipsnis, 6.830 straipsnis), tačiau dėl to ginčijamos paskolos sutartys negali būti pripažintos neteisėtomis. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjui)  nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Teismų priimtuose sprendimuose nustatyta, kad atsakovas perdavė 10 000 svarų sterlingų ieškovei, ši įsipareigojo juos grąžinti, tačiau pinigus išleido savo reikmėms, vadinasi, pinigus ieškovė perėmė savo nuosavybėn be atsakovo sutikimo. Šiuos tarp šalių susiklosčiusius santykius teismai pagrįstai laikė paskoliniais, kurie vėliau šalių buvo įforminti notarine tvarka patvirtintomis paskolos sutartimis. Dėl to negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad teismai netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, vadovaudamiesi paskolos sutartimi (CK 6.870 straipsnis). CK 6.193 straipsnyje įtvirtintose sutarčių aiškinimo taisyklėse nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos atsižvelgiant į abiejų šalių  tikruosius ketinimus, faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu ir kitokius šalių veiksmus, o ne tik į rašytinį sutarties tekstą. Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad teismai, aiškindami sutarties turinį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. A. G. ir kt., Nr. 3K-3-1145/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. UAB ,,Vaidluvė“, Nr. 3K-3-406/2000 ir kt.). Kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad pinigus iš atsakovo gavo kaip jo partnerė, todėl nebuvo įsipareigojimo juos grąžinti. Teisėjų kolegija tokį kasacinio skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu kaip prieštaraujantį įstatymui. Negaliojant partnerystės santykius reglamentuojančioms normoms, asmenų bendro gyvenimo nesudarius santuokos faktas nedaro įtakos jų turimo turto statusui, t. y. tik šis faktas, nesant kitų bendrosios nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų, nėra pakankamas vieno sugyventinio teisėms į kito sugyventinio įgytą turtą, pinigines lėšas atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. R. S., K. B., Nr. 3K-3-497/2004). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju susiklostę tarp šalių santykiai dėl pinigų perdavimo kvalifikuotini kaip paskoliniai.

 Dėl valios trūkumo. Kasatorė nurodo, kad ginčijamas paskolos sutartis ji sudarė dėl psichologinio spaudimo ir grasinimo. Minėta, kad sutartis yra dviejų asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, todėl būtinas sutarties elementas yra savanoriškumas, nesuderinamas su prievarta. Bet kokie veiksmai, lemiantys šalies valios trūkumus, gali lemti sutarties negaliojimą. Dėl to sutarties laisvės principas reiškia, kad iš esmės sutartys sudaromos savanoriškai, tad negalima versti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią. Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė ieškovės valios trūkumų, sudarant ginčijamas sutartis, konstatavę, kad ieškovė pinigų gavimo fakto neginčija, juos gavo prieš pasirašant sutartis (tai nurodyta ir sutartyse) bei disponavo gautais pinigais savarankiškai; paskolos sutartimis įteisinti faktiniai santykiai. Kadangi pagal faktiškai susiklosčiusius tarp šalių santykius ieškovei atsirado pareiga grąžinti pinigus, tai teismai laikė, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir pasiūlymas sudaryti paskolos sutartis tam, kad atsakovas susigrąžintų perduotus pinigus, negali būti pripažinti psichologiniu spaudimu, grasinimu ir pan. sudaryti ginčijamas sutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti ginčijamas paskolos sutartis negaliojančiomis vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi – dėl valios trūkumų (sudarytos dėl grasinimo, psichologinio spaudimo). Kreditoriaus bandymas apginti savo pažeistas teises leistinomis ir teisėtomis priemonėmis, tarp jų ir pranešant atitinkamoms institucijoms apie, jo nuomone, nusikaltimo padarymą, ir tokio tyrimo atlikimo faktas savaime negali būti pripažįstamas grasinimu arba psichologiniu spaudimu. Ar psichologinis spaudimas, grasinimas lėmė sutarties sudarymą, nustato teismas. Teismai konstatavo, kad paskolos sutartimis šalys įtvirtino jų žodinį susitarimą dėl pinigų perdavimo ir jų grąžinimo. Įstatymu siekiama derinti tiek vidinės valios, tiek jos išorinės išraiškos reikšmę sandoriui,  taip pat  sandorio abiejų šalių interesus. Šalių tarpusavio santykių pobūdis bei teismų konstatuotos aplinkybės dėl šalių susitarimo neleidžia daryti išvados, kad ginčijamos sutartys buvo sudarytos dėl valios trūkumo. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia teismų padarytų išvadų dėl ginčijamų sutarčių teisėtumo.

Kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų priimtus sprendimą ir nutartį.

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1  punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistus.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                             Česlovas Jokūbauskas

 

 

         Janina Januškienė

 

 

         Virgilijus Grabinskas