Civilinė byla Nr. 3K-3-313-378/2015

                                           Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00806-2013-6

              Procesinio sprendimo kategorija 30.2 (S) 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Palangos butų ūkis“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. A1-849 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi“ pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, restitucijos taikymo; tretieji asmenys: UAB „Palangos komunalinis ūkis“, L. T. , D. O. , V. B. , I. Č., S. Č. , M. N. , A. T. , J. N. , R. Š. , M. N. , D. L. , B. L. , E. L. , V. J. , M. Ž. , R. N. , V. J. S., Z. B. , D. L. , R. M. , Ž. S., M. M. , J. K. (J. K.), P. K. , R. V. , M. N. , G. N. , M. S. , R. S. , A. R. , J. V. , S. Ž. , A. Ž. , J. S. , V. R. , L. L. , V. T. , S. K. , P. Š. , S. M. , A. M. , A. N. , P. T. , V. L. , L. B. .

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų teisę pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.84 straipsnio 2 dalis), aiškinimo ir taikymo.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. A1-4.1.-549 UAB „Palangos butų ūkis“ buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratore. Nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai 2013 m. liepos 23 d. ir 2013 m. rugpjūčio 20 d. prašymuose išreiškė valią pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės administratorių ir paskirti administratore UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis direktorių, 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. A1-849 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi“ pakeitė šio gyvenamojo namo administratorę iš UAB „Palangos butų ūkis“ į UAB „Palangos komunalinis ūkis“. 2013 m. lapkričio 30 d. įvykusiame nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų susirinkime butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma pakartotinai dar kartą nusprendė keisti namo administratorę iš UAB „Palangos butų ūkis“ į UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Ieškovas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos įsakymas, kuriuo buvo pakeistas nurodyto namo administratorius, yra neteisėtas, nes priimtas pagal namo gyventojų prašymą, kuris neatitiko įstatymo reikalavimų. Namo administratorius galėjo būti pakeistas butų savininkų susirinkimo sprendimu arba balsavimu raštu. Nurodyto namo savininkų prašymas pakeisti administratorių su gyventojų parašais neatitiko balsavimo raštu reikalavimų, nustatytų aplinkos ministro įsakymu, todėl namo administratorius negalėjo būti pakeistas. Pakeitus administratorių, buvo pažeisti UAB „Palangos butų ūkis“ teisėti lūkesčiai dėl veiklos tęstinumo.

Ieškovas prašė teismo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. A1-849 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi“, ir atkurti ieškovo UAB „Palangos butų ūkis“ teisę administruoti daugiabučius namus pagal Palangos m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. A1-4.1.-549 2 ir 83 punktus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kurių pagrindu priimtas ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas dėl administratoriaus keitimo, padarė išvadą, kad namo butų savininkų sprendimas dėl administratoriaus pakeitimo, įformintas 2013 m. liepos 23 d. ir 2013 m. rugpjūčio 20 d. prašymuose, nevisiškai atitiko įstatymo reikalavimus dėl balsavimo tvarkos ir formos, tačiau šiuos pažeidimus vertino tik kaip formalius, dėl kurių negali būti nuginčyta asmenų valia ir tuo pagrindu panaikintas įsakymas dėl administratoriaus pakeitimo. Teismas konstatavo, kad vėliau, po ginčijamo įsakymo priėmimo, dar kartą surengtas savininkų susirinkimas nepakeitė jų sprendimo, išreikšto minėtuose prašymuose, o tik jį patvirtino ir įrodė savininkų teisės pasirinkti administratorių įgyvendinimą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamą įsakymą dėl administratoriaus keitimo kaip prieštaraujantį teisės normoms ir priimtą iš esmės pažeidus imperatyviąsias teisės normas. Teismas prioritetiniais laikė butų savininkų interesus, o ieškovo, kaip juridinio asmens, ekonominiai interesai negali būti pagrindas daryti įtaką butų savininkų sprendimui pasirinkti turto administratorių. Teismas pabrėžė, kad turto administratoriaus parinkimas ir jo paskyrimas pagal CK 4.84 straipsnio 2 dalį yra turto savininkų teisė ir savivaldybės vykdomosios institucijos pareiga, ir tik tinkamas šios pareigos nevykdymas gali būti ginčijamas teisme ir įvertintas teismo sprendimu.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. liepos 31 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo pateiktomis išvadomis dėl CK 4.84 straipsnio 2 dalies taikymo. Papildomai nurodė, kad ginčo įsakymas priimtas savivaldos institucijai įgyvendinant CK 4.84 straipsnyje įtvirtintus įgaliojimus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nustatymu bei turto administratoriaus skyrimu, ir juo yra keičiami turto administravimo teisiniai santykiai. Kadangi turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą bei vertindamas atsakovo priimto įstatymo teisėtumą, taikė CK 4.84 ir 4.85 straipsnio nuostatas ir nevertino atsakovo veiksmų pagal viešąjį administravimą reguliuojančias nuostatas. Kolegija pažymėjo, kad nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai sprendimą pakeisti atsakovo paskirtą bendrosios dalinės nuosavybės administratorių nusprendė priimti ne sušaukę susirinkimą, bet raštu išreiškę savo valią 2013 m. liepos 23 d. ir 2013 m. rugpjūčio 20 d. prašymuose, kur atskirose eilutėse aiškiai įrašyti butų savininkų vardai, pavardės ir yra jų parašai, prie parašų įrašytas žodis „sutinku“. Nors tokia forma išreikšta butų savininkų valia nevisiškai atitiko CK 4.85 straipsnio 7 dalies ir aplinkos ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo reikalavimus, tačiau tai, kolegijos teigimu, neturėjo esminės reikšmės ir nepaneigė savininkų aiškiai išreikštos valios dėl administratoriaus pakeitimo. Atsakovas, gavęs daugiabučio gyvenamojo namo savininkų prašymus, kuriuose aiškiai išreikšta daugumos jų valia dėl administratoriaus skyrimo, ir įgyvendinamas jai CK 4.84 straipsnyje nustatytus įgaliojimus, pagrįstai priėmė įsakymą dėl administratoriaus pakeitimo, todėl įsakymo naikinimas dėl formalių procedūrinių trūkumų būtų neproporcinga priemonė, iš esmės būtų paneigta butų savininkų besąlyginė teisė pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Kolegija pažymėjo, kad 2013 m. lapkričio 30 d. įvykusiame daugiabučio gyvenamojo namo susirinkime butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma dar kartą patvirtino 2013 m. liepos 23 d. ir 2013 m. rugpjūčio 20 d. prašymuose išreikštą valią pakeisti namo administratorę iš UAB „Palangos butų ūkis“ į UAB „Palangos komunalinis ūkis“, taigi savininkų valia pakeisti daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės administratorių liko nepakitusi. Dėl to atsakovas turėjo pagrindą pakeisti administratorių, todėl atsakovo priimtas įsakymas yra teisėtas ir pagrindo jo naikinti nėra.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Palangos butų ūkis“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 31 d. nutartį ir Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl ginčo įsakymo vertinimo kaip administracinio akto. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 punkte nurodyta, kad individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Įsakymas atitinka visus kriterijus, būdingus individualiam administraciniam teisės aktui, ir privalėjo būti priimamas bei teismų vertinamas taikant Vietos savivaldos ir Viešojo administravimo įstatymų nustatytas tokiam aktui priimti būtinas procedūras, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismai nevertino šio akto teisėtumo. Sisteminė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir CK 4.84 straipsnio analizė leidžia teigti, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdamas ginčijamą įsakymą, privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose įtvirtintais principais, tačiau šios savo pareigos nevykdė, o bylą nagrinėję teismai tokį jo piktnaudžiavimą turimais įgaliojimais pateisino ir visai nevertino jo veiksmų pagal viešosios teisės normas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju administravimo teisiniai santykiai yra nustatomi administraciniu aktu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis), atsakovui priėmus ginčijamą įsakymą ir įgyvendinus CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas, bylą nagrinėję teismai privalėjo išnagrinėti, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu atsakovas priėmė šį įsakymą. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nevertino atsakovo veiksmų pagal viešąjį administravimą reguliuojančias nuostatas, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas šiuose teisiniuose santykiuose veikė ne kaip civilinės apyvartos subjektas, įgyvendinantis savo civilines subjektines teises, bet kaip viešojo administravimo įgaliojimus  turintis  subjektas, priimantis kitiems asmenims privalomus administracinius teisinius aktus. Dėl to atsakovo atliktiems veiksmams negali būti taikomas civilinėje teisėje vyraujantis dispozityvumo principas, o ginčo įsakymas teismų turėjo būti vertinamas pagal viešąjį administravimą reguliuojančius teisės aktus, atsižvelgiant į viešosios teisės principus.

Dėl ginčo įsakymo, kaip administracinio akto, neteisėtumo. Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 17 punkte nurodyta, kad administratorius pakeičiamas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu, jeigu tokį reikalavimą raštu pateikia patalpų savininkai, priėmę sprendimą pagal CK 4.85 straipsnį. Tam, kad atsakovas galėtų įgyvendinti jam CK 4.84 straipsnyje ir pavyzdiniuose nuostatuose suteiktus įgaliojimus, turėtų būti pateikiamas patalpų savininkų CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka balsų daugumos priimtas sprendimas dėl administratoriaus keitimo, tačiau ginčo įsakymas buvo priimtas gavus ne patalpų savininkų susirinkime ar balsuojant raštu surinktos balsų daugumos priimtą sprendimą dėl administratoriaus keitimo, bet 2013 m. liepos 23 d. ir 2013 m. rugpjūčio 20 d. butų ir kitų patalpų dalies savininkų prašymus, o tokio įsakymo (individualaus administracinio akto) priėmimo pagrindo imperatyviosios CK 4.84 straipsnio nuostatos neįtvirtina. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai tik kaip formalius ir įsakymo teisėtumui įtakos neturinčius pažeidimus vertino aplinkybę, kad atsakovas, priimdamas ginčo įsakymą, ignoravo tą faktą, jog ji tokį aktą priima nesant CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio pagrindo, ir veikė priešingai, nei nustatyta CK. Ginčo įsakymas buvo priimtas neturint pagrindo atsakovei vykdyti savo, kaip viešojo administravimo subjekto, įgaliojimus bendrojo naudojimo objektų administravimo santykiuose ir keisti administratorių, todėl toks įsakymas negali būti pripažįstamas teisėtu. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai nurodė, kad ginčo įsakymas nevertintinas pagal viešąjį administravimą reguliuojančias nuostatas. Vienas iš pagrindinių vietos savivaldos sistemos principų yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas, t. y. atsakovas, įgyvendindamas jam, kaip savivaldybės vykdomajai institucijai, pavestus uždavinius, savo veiklą privalėjo grįsti bendraisiais teisės principais, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais teisės principais. Dėl to įsakymas, priimtas nesant tam CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyto pagrindo, yra akivaizdžiai neteisėtas, nes buvo priimtas atsakovui tikslingai viršijant įgaliojimus. Dar daugiau, ginčo įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-17 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių butų ir kitu patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo tvarkos aprašo“ patvirtintomis nuostatomis, tačiau ši bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo tvarka 2013 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje iniciatyva buvo panaikinta pačios Palangos miesto savivaldybės, nes toks vietinis teisės aktas prieštaravo teisiniam reguliavimui, kurį nustatė įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. Taigi toks įsakymas negali būti laikomas teisėtu. Palangos miesto savivaldybės tarybai panaikinus minėtą sprendimą, atsakovas savo iniciatyva privalėjo panaikinti ir ginčijamą 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą. Atsižvelgdamas į tai, kasatorius daro išvadą, kad, taikant Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktuose įtvirtintus principus, ginčo įsakymas neteisėtas, nes priimtas nesant CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyto pagrindo.

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų prašymų vertinimo ir pripažinimo balsavimu raštu. CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.85 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai. Balsavimo raštu tvarka nustatyta aplinkos ministro 2012 m. spalio 31d. įsakymu Nr. Dl-895 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše. Tačiau bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai ir padarė tik formalią išvadą, pripažindami patalpų savininkų prašymus balsavimu raštu, nors savivaldybės vykdomosios institucijos įsakymo priėmimo klausimas yra reglamentuojamas imperatyviai. Daugiabučio namo patalpų savininkų sprendimas pakeisti bendrojo  naudojimo objektų administratorių laikytinas sandoriu pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį, nes tokiu sprendimu yra siekiama pakeisti turto administravimo civilinius teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, įstatymas aiškiai ir imperatyviai nustato butų ir kitų savininkų sprendimų priėmimo tvarką, todėl atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti ginčijamą įsakymą, nes administratoriaus pakeitimo klausimas patalpų savininkų nebuvo sprendžiamas nei susirinkime, nei balsavimu raštu pagal daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumą.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tik vieną kartą išsiuntė tretiesiems asmenims procesinius dokumentus registruota pašto siunta, tačiau, jų neįteikus, nebandė įteikti jiems procesinių dokumentų ir informuoti apie vykstantį procesą kitais galimais būdais, o tenkino atsakovo prašymą įteikti juos viešo paskelbimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į šiurkščius pirmosios instancijos teismo padarytus proceso pažeidimus ir aplinkybę, kad dalis byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų CPK 117 straipsnyje nurodytais prioritetiniais įteikimo būdais faktiškai iki šiol nėra informuoti nei apie ieškinio pareiškimą, nei apie vykusių teismo posėdžių vietą bei laiką, šiems asmenims neturint jokių galimybių teikti paaiškinimus ir įrodymus. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas, tik jei nėra galimybės paskirti kuratorių, t. y. procesinių dokumentų įteikimas tretiesiems asmenims viešo paskelbimo būdu yra išimtinis įteikimo būdas, taikomas nesant galimybės įteikti procesinių dokumentų kitu būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko būtent tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą, neišnaudojęs galimybių juos įteikti kitais procesinio įstatymo nustatytais būdais ir neįsitikinęs, jog nebuvo galimybės skirti kuratorių. Taigi daliai trečiųjų asmenų nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir jie apskritai nebuvo tinkamai informuoti apie vykstančius procesus, o toks netinkamas trečiojo asmens informavimas apie procesą laikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad daugiabučio namo butų savininkai tiek raštiškai išreiškė savo valią, tiek 2013 m. lapkričio 30 d. visuotiniame susirinkime balsavo, kad jų privatų turtą administruotų kitas administratorius, todėl bylą nagrinėję teismai padarė teisingas išvadas, jog savininkams išreiškus valią, esminių pažeidimų nebuvo padaryta. Balsavimo procedūros reglamentuotos tam, kad visi bendraturčiai turėtų galimybę išreikšti savo valią. Savininkai paaiškino, kad jiems buvo sudarytos tinkamos galimybės pareikšti valią, jie sprendimus priėmė viską apgalvoję, niekieno neverčiami ir be jokios įtakos, todėl ieškovas nepagrįstai ginčijo įsakymą. Kasatoriaus argumentai dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra nepagrįsti, nes tretieji asmenys teismų sprendimų neskundžia, sprendimai yra jiems palankūs, atitinka jų išreikštą valią dėl turto administratoriaus pakeitimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo teisinių santykių

Civilinio kodekso 4.236 straipsnio formuluotė neatskleidžia turto administravimo sampratos, o tik nurodo, kad šio kodekso skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas ar kiti įstatymai numato kitą administravimo būdą. Administravimo instituto turinį, sistemiškai aiškinant Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatas, reglamentuojančias turto administravimo rūšis, sudaro turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau šias teises administratorius įgyvendina ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai (CK 4.240 straipsnio 1 dalis, 4.242 straipsnio 2 dalis). Administratorius turi teisę tik į atlyginimą už nurodytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimą (CK 4.238 straipsnio 1 dalis).

CK 4.236 straipsnio 2 dalis įtvirtina kito asmens turto administravimo nustatymo pagrindus – administravimas gali būti nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. CK nurodytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu. Atsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu asmuo administruoja kitam asmeniui priklausantį turtą, gali būti išskiriamas sutartinis administravimas ir administravimas pagal įstatymą. Sutartinis administravimas atsiranda tuomet, kai turto savininkas savanoriškai išreikšdamas savo valią kitam asmeniui suteikia teises administruoti jam priklausantį turtą sudarydamas sandorį. Tokio susitarimo tikslu gali būti savininko siekis kuo ekonomiškiau ir pačiu naudingiausiu įmanomu būdu pasinaudoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.

CK 4.84 straipsnyje nurodytas atvejis, kai turto administravimas nustatomas administraciniu aktu. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Siekdamas efektyvaus jų tvarkymo, įstatymų leidėjas nustato pagrindines šių objektų administravimo (t. y. tvarkymo, priežiūros) teisines formas – namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas arba tvarką, kurią nustato savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis (CK 4.84 ir 4.85 straipsniai). Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nesudarius nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, įstatymų leidėjas tokių objektų administravimą paveda savivaldybės institucijos paskirtam turto administratoriui (CK 4.84 straipsnis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Tik tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Savivaldos institucijai įgyvendinant įgaliojimus, nurodytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis. Savivaldybės institucijos paskirto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklai (jo teisėms ir pareigoms naudos gavėjų atžvilgiu) mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju turto administravimo teisiniai santykiai, nors įforminami administraciniu aktu (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio – jie išlieka santykiais, susijusiais su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų teisę pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.84 straipsnio 2 dalis), aiškinimo ir taikymo. Minėta, kad administravimo instituto turinį sudaro turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau šias teises administratorius įgyvendina ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai. Taigi, administravimo santykius reglamentuojančiose teisės normose yra įtvirtinta turto savininko interesų pirmenybė. Nors įstatymų leidėjas nustatė, kad tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija, turto savininkų teisė spręsti dėl konkretaus turto administratoriaus nėra paneigta. CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad butų ir kitų patalpų savininkai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, turi teisę laisvai nuspręsti dėl jiems priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, o savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas dėl administratoriaus skyrimo (pakeitimo) yra tik butų ir kitų savininkų valios išraišką įforminantis dokumentas. Nors savivaldybės vykdomoji institucija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, tačiau jos priimtu sprendimu dėl administratoriaus skyrimo yra įforminami civilinio teisinio pobūdžio teisiniai administravimo santykiai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, todėl nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste tokio administracinio akto teisėtumas vertinamas civilinės teisės normų aspektu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad savininkų valia dėl administratoriaus pakeitimo buvo aiškiai išreikšta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi daugiabučio gyvenamojo namo savininkų prašymus, kuriuose aiškiai išreikšta daugumos jų valia pakeisti administratorių, šią valią ginčijamu sprendimu įformino tinkamai ir priėmė sprendimą, atitinkantį susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, todėl kasatoriaus argumentai dėl Vietos savivaldos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo normų taikymo šioje byloje neaktualūs.

Dėl butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo pakeisti administratorių priėmimo tvarkos

Pirmiau aptarta, kad administratoriaus pakeitimo iniciatyva priskirta butų ir kitų patalpų savininkams. Kad savininkų sprendimas pakeisti administratorių būtų teisėtas, jis turi būti priimtas ne tik pagal savininkams priskirtą kompetenciją spręsti dėl administratoriaus keitimo, bet ir laikantis teisės aktuose nustatytos susirinkimų organizavimo bei sprendimų priėmimo tvarkos.

Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai (CK 4.85 straipsnio 4, 5, 7 dalys). Balsavimo raštu tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše.

Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principinė nuostata, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai sprendimą pakeisti atsakovo paskirtą bendrosios dalinės nuosavybės administratorių nusprendė priimti ne sušaukę susirinkimą, bet raštu išreiškę savo valią 2013 m. liepos 23 d. ir 2013 m. rugpjūčio 20 d. prašymuose, kuriuose atskirose eilutėse aiškiai įrašyti butų savininkų vardai, pavardės ir yra jų parašai, prie parašų įrašytas žodis „sutinku“. Sprendimą pakeisti administratorių išreiškė daugumos butų ir kitų patalpų savininkai, todėl toks savininkų sprendimas atitinka CK 4.85 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis apeliacinės instancijos teismo išvadas, kad nors tokia forma išreikšta butų savininkų valia nevisiškai atitinka CK 4.85 straipsnio 7 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo reikalavimus, tačiau tai neturi esminės reikšmės ir nepaneigia savininkų aiškiai išreikštos valios dėl administratoriaus pakeitimo. Pažymėtina tai, kad nė vienas iš butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl administratoriaus pakeitimo neginčijo.

Kaip jau aptarta pirmiau, turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu įgyvendinama ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai. Tai reiškia, kad teisė spręsti, kam pavesti valdyti ir naudoti bendrosios nuosavybės teise daugiabučiame name asmenims priklausantį turtą, visų pirma yra suteikta patiems savininkams, todėl tokiu atveju, kai yra priimtas daugumos bendrojo naudojimo objektų savininkų sprendimas dėl turto administratoriaus pakeitimo, vien tik formalių procedūrų pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiais ginčijamus įsakymus.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

Kasatoriaus teigimu, daliai trečiųjų asmenų nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir jie apskritai nebuvo tinkamai informuoti apie vykstančius procesus, o toks netinkamas trečiojo asmens informavimas apie procesą laikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kadangi nagrinėjamoje byloje nė vienas iš trečiųjų asmenų teismų sprendimų neskundė, tai šis kasatoriaus nurodytas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas byloje neaktualus, todėl teisėjų kolegija dėl nurodyto kasacinio skundo argumento nepasisako.

Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, todėl nėra pagrindo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 100,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. gegužės 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus UAB ,,Palangos butų ūkis“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Palangos butų ūkis“ (j. a. k. 152429379) 100,30 Eur (vieną šimtą Eur 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Sigitas Gurevičius

Gražina Davidonienė

Algis Norkūnas