Administracinė byla Nr. eA-855-492/2022

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nepriklausomos profesinės pareigūnų sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuro skundą atsakovui Nepriklausomai profesinei pareigūnų sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P. dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas Lietuvos kriminalinės policijos biuras (toliau – ir pareiškėjas, Biuras) skunde prašė panaikinti Nepriklausomos profesinės pareigūnų sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2021 m. birželio 3 d. raštą Nr. 15-2(1.4) „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. P.“ (toliau – ir Raštas).

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.       Nustačius, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) padarė tarnybinį nusižengimą, pareiškėjas kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti A. P. tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga skundžiamu Raštu nesutiko, jog Profesinės sąjungos pirmininkui A. P. būtų skirta tarnybinė nuobauda. Toks Profesinės sąjungos nesutikimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.2.       Atlikus auditą, buvo nustatyta, kad A. P. 2020 m. gegužės 12 d. ne tarnybos tikslais jungėsi prie Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko (toliau – Duomenų bankas) registrų, t. y. A. P., pasinaudodamas tarnybine padėtimi, tarnybos metu (2020 m. gegužės 12 d. 11:29:39 val.) Duomenų banko naršyklėje Gyventojų registre pagal savo asmens kodą tikrino savo asmens duomenis, taip pat duomenis apie deklaruotą savo gyvenamąją vietą. Duomenų banko naršyklėje Sodros duomenų modulyje (2021 m. gegužės 12 d. 11:29:53, 11:31:06 val.) atliko užklausas pagal duomenų paieškos kriterijus: „duomenys apie asmens darbovietes“ ir „draudimo įmokas“. Duomenų paieškos pagrindą nurodė – kitas tarnybinis naudojimas, o toje vietoje, kurioje nurodomi papildomi duomenys, nurodė – duomenų tikslinimas. A. P., neturėdamas jokio teisinio pagrindo, nurodė tikrovės neatitinkantį tikrinimo tikslą ir pagrindą. Tikrinti duomenys buvo nesusiję su pavestų tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnybiniu būtinumu, nes pareigūnui niekas nedavė tokio pavedimo, todėl laikytina, kad duomenys buvo tikrinami dėl asmeninio suinteresuotumo ar kitų priežasčių. Tokiais savo veiksmais A. P. padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

2.3.       Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindamos pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Savo atsakyme Profesinė sąjunga nepateikė jokių nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą priežasčių ir argumentų. Nėra jokių duomenų, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Tokiu nepagrįstu atsisakymu Profesinė sąjunga nepagrįstai suvaržo pareiškėjo galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į policijos pareigūnų netinkamą elgesį.

2.4.       Pareiškėjas pateikė tarnybinio patikrinimo išvadą Profesinei sąjungai dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą vyriausiajam tyrėjui A. P., kuris yra šios Profesinės sąjungos pirmininkas. Sprendimą dėl sutikimo / nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą turėjo priimti Profesinės sąjungos renkamasis organas, tačiau skundžiamą Raštą pasirašė A. P., kuriam ir siūloma skirti tarnybinę nuobaudą. A. P., siekdamas išvengti interesų konflikto, turėjo nusišalinti nuo sprendimo priėmimo, o, pasirašydamas Raštą (atsakymą) dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, supainiojo interesus.

3.       Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1.       Pareiškėjui Raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių, o, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų. Pasak atsakovo, tarnybinis patikrinimas A. P. buvo pradėtas 2021 m. vasario 26 d., tačiau baigtas tik 2021 m. gegužės 25 d., t. y. praėjus beveik 90 dienų. Tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 4 dalį tarnybinės nuobaudos negalima skirti, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo atliktas tarnybinis patikrinimas nepatenka į išimčių sąrašą, kuris numato 3 metų senaties terminą tarnybinei nuobaudai skirti, yra akivaizdu, jog, praėjus daugiau nei 1 metams nuo galimo tarnybinio nusižengimo dienos (2020 m. gegužės 12 d.), pareiškėjas ir dėl šios priežasties negalės skirti A. P. tarnybinės nuobaudos, todėl prašymas panaikinti Raštą nesukels nei pareiškėjui, nei A. P. jokių teisinių pasekmių.

4.2.       Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nėra jokių draudimų profesinės sąjungos valdymo organo pirmininkui dalyvauti svarstant klausimus, susijusius ir su juo pačiu. Taip pat nėra ir jokio įpareigojimo nusišalinti tuo atveju, jei nagrinėjamas klausimas, liečia jį patį. Pareiškėjas nenurodė jokio teisės akto, kuris nustatytų šį draudimą ar reikalavimą profesinės sąjungos valdymo organo nariui vengti interesų konflikto, nagrinėjant klausimus dėl sutikimo skirti jam pačiam tarnybinę nuobaudą, todėl pareiškėjo argumentas, kad neva A. P., siekdamas išvengti interesų konflikto, turėjo nusišalinti nuo klausimo sutikti ar ne dėl jam tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra visiškai nepagrįstas.

4.3.       Kaip matyti iš pridedamų dokumentų, būtent A. P. skundai dėl pareiškėjo vyresniųjų pareigūnų tyčinio neveikimo, sąmoningo vilkinimo skirti atostogas bei kitokio netinkamo elgesio su atsakovo nariais ir buvo vada pradėti tarnybinį tyrimą bei inicijuoti jam tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras. Atsakovui nebuvo pateikta jokia išsami medžiaga, susijusi su atliktu tarnybiniu patikrinimu, su kuria jis galėtų susipažinti ir įvertinti, ar iš tiesų pareiškėjo atliktas tarnybinis tyrimas ir A. P. inkriminuojamas tarnybinis pažeidimas yra nesusijęs su A. P., kaip Profesinės sąjungos nario ir pirmininko, veikla. Todėl atsakovas pagrįstai nusprendė nesutikti su pareiškėjo prašymu leisti skirti tarnybinę nuobaudą A. P..

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuro prašymą tenkino ir panaikino Nepriklausomos profesinės pareigūnų sąjungos 2021 m. birželio 3 d. rašte Nr. 15-2 (1.4) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. P..

6.       Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. birželio 28 d.) 21 straipsnio 2 dalį, darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

7.       Teismas pažymėjo, kad Rašte nėra pateikta jokių konkrečių argumentų, kodėl nesutinkama dėl A. P. siūlytinos skirti tarnybinės nuobaudos. Atsakovas nesutikimo motyvus skirti tarnybinę nuobaudą pateikė atsiliepime į skundą, o trečiasis suinteresuotas asmuo išdėstė teismo posėdžio metu.

8.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, kad pastarajam tarnybinė atsakomybė taikoma tik dėl Profesinės sąjungos pirmininko aktyvios veiklos ir narystės profesinėje sąjungoje, kad toks persekiojimas darbe prasidėjo tik dėl to, kad jis surašė tarnybinius pranešimus dėl darbo laiko apskaitos pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog A. P. galbūt vykdomas persekiojimas tarnyboje vyksta būtent dėl to, kad jis siekė aktyviai apginti Profesinės sąjungos narius ir / ar dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos pirmininkas.

9.       Įvertinęs 2021 m. gegužės 24 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 38-IS-1 (toliau – ir Išvada) nustatytus pažeidimus, teismas akcentavo, kad jie nėra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Teismas pabrėžė, kad nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti A. P. tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys. Teismo vertinimu, bendro pobūdžio teiginiai, jog pareigūnas aktyviai dalyvavo Profesinės sąjungos veikloje, aktyviai gynė savo ir kitų pareigūnų teises, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog dėl tokių pareigūno veiksmų atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje, nes šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

10.       Teismas akcentavo, kad aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo tyrimo terminais, jų nesilaikymu, nėra aktualios, kaip ir kiti klausimai, susiję su tarnybinės nuobaudos skyrimu, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama, todėl dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui atlikto tarnybinio patikrinimo procedūrų teismas nepasisakė.

11.       Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Raštą pasirašė trečiasis suinteresuotas asmuo, būdamas Profesinės sąjungos pirmininku, teismas nurodė, kad, nors Įstatymo nuostatos neįpareigoja (nenumato draudimo) profesinės sąjungos valdymo organo nariui (pirmininkui) vengti interesų konfliktų, nagrinėjant klausimus dėl sutikimo skirti jam pačiam tarnybinę nuobaudą, tačiau pats A. P., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, turėtų įvertinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įvardintus pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, be kita to, įpareigojančius valstybės tarnautoją laikytis ir viešumo ir skaidrumo principo. Teismas vertino, kad Raštu trečiasis suinteresuotas asmuo pats išreiškė savo valią ir, pasinaudodamas tokia forma, siekė labiau apginti savo individualias teises, o ne realizuoti Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyto profesinės sąjungos sutikimo instituto paskirtį – apsaugoti valdymo organo narį nuo persekiojimo.

12.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. P. yra neteisėtas ir nepagrįstas.

III.

13.       Atsakovas Nepriklausoma profesinė pareigūnų sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuro skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

14.       Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.       Tam, jog įsitikinti, ar iš tiesų procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, pareiškėjas atsakovui turėjo pateikti išsamią tarnybinio tyrimo medžiagą, kad šis galėtų atmesti bet tokias prielaidas, susijusias su įtarimais, jog ji nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl A. P. veiklos Profesinėje sąjungoje. Tačiau iš 2021 m. gegužės 25 d. rašto Nr. 38-S-4648 matyti, kad jokia išsami medžiaga nebuvo pateikta, todėl atsakovas pagrįstai nusprendė nesutikti su pareiškėjo prašymu leisti skirti tarnybinę nuobaudą A. P.. 

14.2.       Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog neva byloje nėra pateikta duomenų, kad dėl A. P. galbūt vykdomas persekiojimas tarnyboje vyksta būtent dėl to, kad jis siekė aktyviai apginti Profesinės sąjungos narius ir / ar dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos pirmininkas. Atsakovas pažymi, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog tarnybinė nuobauda buvo inicijuota būtent dėl to ir po to, kai A. P. 2020 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Biuro viršininką dėl A. G. galbūt neteisėtų veiksmų dėl darbo santykių pažeidimo bei mobingo A. P., kaip Profesinės sąjungos pirmininkui, šiam įgyvendinant darbuotojų atstovavimo funkcijas, ir pakartotinio 2020 m. gruodžio 17 d. pranešimo dėl viršininko A. G. galimo darbo laiko apskaitos pažeidimo. Tai, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas tik dėl aktyvios A. P., kaip Profesinės sąjungos pirmininko, veiklos, siekiant pašalinti Profesinės sąjungos nariams daromus darbo santykių pažeidimus, patvirtina ir faktas, jog tariami atsakovo darbo drausmės pažeidimai buvo nustatyti ne eilinio audito, t. y. kasmetinio patikrinimo, metu. 2021 m. sausio mėnesį duotas nurodymas A. N. ištirti konkretų laikotarpį, o ne visų 2020 m. metų laikotarpį rodo kryptingą siekį surasti tariamus pažeidimus A. P. veiksmuose.

14.3.       Tai, jog A. P., kaip profesinės sąjungos pirmininkui, buvo siekiama daryti spaudimą, patvirtina ir faktas, kad jam tą pačią dieną tyčia buvo pradėti du, o ne vienas tarnybiniai tyrimai pagal to paties viršininko A. G. tarnybinius pranešimus, t. y. 2021 m. vasario 24 d. tarnybinį pranešimą Nr. 38-PR2-204 dėl šioje byloje paminėtų tariamų nusižengimų ir 2021 m. vasario 24 d. tarnybinį pranešimą Nr. 38-PR2-205 dėl Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėjo inicijuoto ginčo dėl dar vieno Profesinės sąjungos nesutikimo skirti drausminę nuobaudą A. P.. 2021 m. vasario 24 d. jau žinant visus galimus A. P. tariamus tarybinius nusižengimus, jų tyrimas buvo išskaidytas į du atskirus tarnybinius tyrimus, o tai rodo siekį skirti A. P. dvi nuobaudas, iš kurių paskutinė būtų griežtesnė, ir tokiu būdu norą tyčia pakenkti A. P., kaip Profesinės sąjungos atstovui, dėl jo visuomeninės veiklos. Visos šios aplinkybės buvo išdėstytos šalims duodant paaiškinimus teismo posėdžio metu. Todėl teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovas neva neįrodė, jog skiriama nuobauda buvo siekiama susidoroti su A. P., kaip su Profesinės sąjungos pirmininku.

14.4.       Teismas sprendime nepagrįstai pritarė pareiškėjo teiginiui, jog neva A. P. nenusišalino nuo atsakovo tarybos nagrinėjamo klausimo dėl sutikimo skirti A. P. tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjas nenurodė jokio teisės akto, kuris nustatytų aukščiau paminėtą draudimą ar reikalavimą profesinės sąjungos valdymo organo nariui vengti interesų konfliktų nagrinėjant klausimus dėl sutikimo skirti jam pačiam tarnybinę nuobaudą. Priešingai nei teismas nurodė sprendime, profesinių sąjungų veikla yra civilinių teisinių santykių sritis ir joje galioja principas, jog viskas, kas tiesiogiai neuždrausta, yra leidžiama. Todėl A. P. veiksmai balsuojant ginčo klausimu negalėjo būti vertintini kaip neteisėti. Teismo sprendimo motyvas neva A. P., siekdamas išvengti interesų konflikto, faktiškai turėjo nusišalinti nuo svarstomo klausimo dėl sutikimo skirti ar ne tarnybinę nuobaudą, yra visiškai nepagrįstas.

15.       Pareiškėjas Biuras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16.       Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

16.1.       Profesinei sąjungai pateikta Išvada surašyta detaliai ir išsamiai. Esant poreikiui ar abejonių, Profesinė sąjunga galėjo paprašyti patikslinti vieną ar kitą momentą, paprašyti papildomos medžiagos ar leidimo susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, tačiau Biuras iš Profesinės sąjungos negavo jokių prašymų. Profesinė sąjunga nepateikė jokių argumentų, kodėl nesutinka su siūlymu skirti tarnybinę nuobaudą A. P..

16.2.       Atsakovo teiginys, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl aktyvios A. P., kaip profesinės sąjungos pirmininko, veiklos, siekiant pašalinti sąjungos narių atžvilgiu daromus darbo santykių pažeidimus, yra nepagrįstas. Tarnybinė nuobauda A. P. siūloma skirti dėl pažeidimų, padarytų naudojantis Vidaus reikalų informacinės sistemos Centrinio duomenų banko, Policijos registrais ir informacinėmis sistemomis, o ne dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje.

16.3.       Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad profesinių sąjungų veikla yra civilinių santykių sritis ir joje galioja principas, jog viskas, kas tiesiogiai neuždrausta, yra leidžiama, todėl A. P. veiksmai balsuojant ginčo klausimu negalėjo būti vertintini kaip neteisėti. A. P. yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas – statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas ir (ar) vadovaujantis kitiems pareigūnams (Statuto 3 str. 11 d.). A. P. taikomi etikos principai, kaip ir bet kuriam pareigūnui. Todėl A. P., siekdamas išvengti interesų konflikto, turėjo nusišalinti nuo sprendimo priėmimo, o, pasirašydamas atsakymą dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, supainiojo interesus.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą.

18.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, siekiat jį įbauginti, kad jis nekeltų klausimų dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų pažeidimų ir tai patvirtina profesinių sąjungų ir Biuro vadovybės pasitarimo įrašas. Taip pat pažymi, kad jam vienu metu buvo pradėti net trys tarnybiniai patikrinimai, dėl kurių valdybos viršininkas darė poveikį savo pavaldiniams, o būtent liepė rašyti tarnybinius dėl tariamai jo padarytų pažeidimų, todėl prašo apklausti M. D..

19.       Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, valdybos vadovas A. G. tarnybinio patikrinimo metu pateikė melagingą ir tikrovės neatitinkančią A. P. charakteristiką. Charakteristiką turėjo pateikti tiesioginis vadovas, tai yra skyriaus vadovas, tačiau A. G., siekdamas kuo labiau pažeminti A. P. kolegų akyse ir siekdamas padaryti neigiamą įtaką tarnybinio atlikimo išvadai, pats surašė melagingą ir tikrovės neatitinkančią charakteristiką, dėl kurios paneigimo yra inicijuotas ginčas.

20.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad skyriaus vadovė A. N. tarnybinio patikrinimo metu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, duomenų bazėje neteisėtai tikrino pareiškėją, tarnybinio patikrinimo metu jam nebuvo pateikti duomenys dėl to, kad ji pagal A. P. asmens kodą tikrino Sodros duomenų bazėje, nors tarnybinio patikrinimo metu jis kreipėsi dėl tokių duomenų. Visa tai patvirtina jo teiginius, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir nuobauda skiriama siekiant jį įbauginti, todėl prašo apklausti A. N..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

21.       Ginčas byloje kilo dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. P., kuris yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narys.

22.       Pirmosios instancijos teismas panaikino atsakovo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. P., konstatavęs, kad Išvadoje nustatyti pažeidimai nėra susiję su A. P. veikla Profesinėje sąjungoje.

23.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą, argumentuodamas tuo, kad bylos medžiaga ir proceso šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas tik dėl aktyvios A. P., kaip Profesinės sąjungos pirmininko, veiklos, siekiant pašalinti Profesinės sąjungos nariams daromus darbo santykių pažeidimus.

24.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apklausti liudytojus, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kuri nustato, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė, kodėl prašymo dėl liudytojų apklausos jis neteikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kad ši būtinybė atsirado tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl prašymas dėl liudytojų apklausos netenkinamas.

26.       Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ginant savo narių interesus reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas, kurio 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

27.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūno veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012; 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017 ir kt.).

28.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

29.       Vertindama apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovui nebuvo pateikta išsami tarnybinio tyrimo medžiaga, kad jis galėtų atmesti bet kokias prielaidas, susijusias su įtarimais, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl A. P. veiklos Profesinėje sąjungoje, pažymėtina, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2021 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 38-S-4648 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ Profesinei sąjungai buvo pateikta 2021 m. gegužės 24 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 38-IS-1 „Dėl A. P. veiksmų vykdant duomenų peržiūras registruose ir naudojamų trumpinių paieškai“ (15 lapų), kurioje detaliai aprašyti tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovui nebuvo pateikta pakankamai išsami tarnybinio tyrimo medžiaga. Be to, atsakovas, manydamas, kad pareiškėjas jam pateikė nepakankamai duomenų dėl tarnybinės nuobaudos A. P. skyrimo, galėjo kreiptis į pareiškėją dėl duomenų patikslinimo /gavimo, tačiau to nepadarė.

30.       Iš Išvados turinio matyti, kad A. P. tarnybinę nuobaudą siūloma skirti, nustačius, kad jis, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, tarnybos metu (2020 m. gegužės 12 d. 11:29:39 val.) Vidaus reikalų informacinės sistemos Centrinio duomenų banko naršyklėje Gyventojų registre pagal savo asmens kodą tikrino savo asmens duomenis, taip pat duomenis apie deklaruotas savo gyvenamąsias vietas. Vidaus reikalų informacinės sistemos Centrinio duomenų banko naršyklėje Sodros duomenų modulyje (2021 m. gegužės 12 d. 11:29:53, 11:31:06 val.) atliko užklausas pagal duomenų paieškos kriterijus – „duomenys apie asmens darbovietes“ ir „draudimo įmokos“, duomenų paieškos pagrindą nurodydamas – kitas tarnybinis naudojimas, o ten, kur nurodomi papildomi duomenys, nurodė – duomenų tikslinimas, t. y. neturėdamas jokio teisinio pagrindo, nurodė tikrovės neatitinkantį tikrinimo tikslą ir pagrindą. Išvadoje nurodyta, kad tikrinti duomenys nesusiję su pavestų tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnybiniu būtinumu, pareigūnui niekas nedavė tokio pavedimo, todėl laikytina, kad duomenys buvo tikrinami dėl asmeninio suinteresuotumo ar kitų priežasčių. Išvadoje taip pat nurodyti teisės aktai, kuriuos pareiškėjas pažeidė, atlikdamas minėtus veiksmus.

31.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Išvadoje nurodomas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarnybinės atsakomybės taikymas aptariamu atveju nesusijęs su pareigūno (A. P.) naryste Profesinėje sąjungoje.

32.       Pažymėtina, kad Rašte Profesinė sąjunga nepateikė jokių motyvų, duomenų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su Profesinės sąjungos veikla buvimo, tik nurodė, kad Profesinė sąjunga nesutinka, jog būtų skirta tarnybinė nuobauda jos pirmininkui A. P.. Atsakovas nesutikimo argumentus išdėstė atsiliepime į skundą ir apeliaciniame skunde. Tačiau tik teismo procesiniuose dokumentuose nurodyti nesutikimo argumentai neturi teisinės reikšmės Rašto teisėtumui ir pagrįstumui, nes šie argumentai pirmiausia turėjo būti nurodyti Rašte, kuriuo atsakovas atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos pirmininkui A. P.. Todėl dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kuriomis siekiama papildyti atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos pirmininkui A. P., plačiau nepasisakytina.

33.       Vertindama proceso šalių argumentus, susijusius su tuo, kad A. P. nenusišalino nuo Profesinės sąjungos tarybos nagrinėjamo klausimo dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. P., teisėjų kolegija pažymi, kad šis klausimas Profesinės sąjungos tarybos 2021 m. gegužės 28 d. posėdyje buvo svarstomas kolegialiai, dalyvaujant visiems trims Profesinės sąjungos tarybos nariams ir vienbalsiai nutarta nesutikti, kad būtų skirta tarnybinė nuobauda Profesinės sąjungos pirmininkui A. P. (žr. Profesinės sąjungos tarybos narių 2021 m. gegužės 28 d. posėdžio protokolą). Todėl vien tai, kad A. P. nenusišalino nuo šio klausimo svarstymo, nesudaro pagrindo spręsti, kad nutarimas  dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą buvo priimtas pažeidžiant etikos principus. 

34.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nepriklausomos profesinės pareigūnų sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Dainius Raižys

Virginija Volskienė