Pranešėja Violeta Miliuvienė
Teisėjas Virginijus Gedeikis
|
Baudž. byla
Nr. 1A–438-174/2009
Procesinio
sprendimo kategorijos:
2.4.; 2.4.5.2.; 1.2.25.4.2.;
2.4.6.3.1.; 1.1.9.2.; 1.1.10.1.; 2.1.15.1.2. (S)
|
KLAIPĖDOS
APYGARDOS TEISMAS
NUosprendis
Lietuvos
respublikos vardu
2009 m.
rugsėjo 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teisėjų Remigijaus Preikšaičio,
Lino Pauliukėno,
sekretoriaujant Danutei
Klimašauskaitei,
dalyvaujant prokurorei Veronikai
Poškuvienei,
nukentėjusiajai D.
S. ,
nukentėjusiosios atstovei
advokatei Monikai Motiejauskienei,
nuteistajam T.
S. ,
nuteistojo gynėjui Algiui
Staškūnui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. S. apeliacinį
skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009-07-13 nuosprendžio, kuriuo T. S. , asmens kodas (duomenys
neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281
straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo
bausme.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7
punktu, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant
nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos,
prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios
vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę
– rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti.
Priteista
iš T. S. D. S. 7 000 Lt neturtinės
žalos atlyginimo, kita ieškinio dalis atmesta.
Bylų nagrinėjimas pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei
ADB „Baltikums draudimas“ dėl 922,80 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1 726,40
Lt neturtinės žalos atlyginimo ir pagal ieškovo Plungės rajono apylinkės
prokuratūros vyr. prokuroro ieškinį dėl 953 Lt gydymo išlaidų Valstybinei
ligonių kasai priteisimo iš atsakovės ADB „Baltikums draudimas“ sustabdytas ir
vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 166
straipsnio 2 dalimi, ieškiniai su reikalingais jiems nagrinėti dokumentais perduoti
bankroto bylą iškėlusiam Vilniaus apygardos teismui.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
bylą,
n u s t a t ė:
T.
S. nuteistas už
tai, kad vairuodamas transporto priemonę
būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pažeidė transporto eismo saugumo taisykles, dėl
to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus
sveikata, tai yra T.
S. 2006 m. gruodžio 17 d., apie 17.42 val., Pelaičių kaime, Rietavo
savivaldybėje, vietinės reikšmės kelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,
vairavo V. V. vardu registruotą automobilį „Volkswagen
Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko
saugaus važiavimo greičio, nepaliko saugų eismą galinčio užtikrinti šoninio
tarpo tarp jo vairuojamo automobilio ir dešiniuoju kelio važiuojamosios dalies
pakraščiu vairuojamo automobilio trajektorijoje dviračiu važiavusios D. S. , kurią partrenkė ir nukentėjusiajai padarė sužalojimus:
odos nubrozdinimus dešiniame skruoste bei pasmakrėje, poodinę nesirezorbavusią
kraujosruvą kaktoje, galvos smegenų sukrėtimą, kairės mentės lūžį – nesunkų
sveikatos sutrikdymą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pažeidė tuo metu
galiojusių Kelių eismo taisyklių
(toliau KET) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr.1950
redakcija, įsigaliojo nuo 2003-04-01, su priimtais 2004-2005 metais pakeitimais
bei papildymais) 53 punkto reikalavimą, įpareigojantį eismo dalyvį
privalomai laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų
eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai; KET 68 punkto
reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam); KET
171 punkto reikalavimą vairuotojui palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų
saugus; KET 172 punkto reikalavimą vairuotojui pasirinkti saugų greitį, kad
kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę; KET 269–269.4 punktuose
numatytas pareigas vairuotojui įvykus eismo įvykiui.
Apeliaciniame
skunde nukentėjusioji D. S. prašo pakeisti pirmosios
instancijos teismo nuosprendį dėl A. S. per švelnios
bausmės paskyrimo ir jai priteisto civilinio ieškinio dydžio – panaikinti T. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, taikyti BK 68
straipsnį – uždrausti tam tikram laikui T. S. naudotis
teise vairuoti transporto priemones; visiškai patenkinti civilinį ieškinį dėl
neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš T. S. . Nurodo,
kad T. S. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3, 79 promilių alkoholio, iš
eismo įvykio vietos pasišalino palikęs ją bejėgiškos būklės važiuojamoje kelio
dalyje, gresiant pavojui jos gyvybei, todėl jo veiksmuose yra BK 144 straipsnyje
numatyto nusikaltimo požymių, tačiau teismas šios aplinkybės be pagrindo nesvarstė.
Tvirtina, kad teismas be pagrindo nenustatė A. S. atsakomybę
sunkinančių aplinkybių, nes jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, paslėpė
automobilį ūkiniame pastate, keitė parodymus tyrimo metu siekdamas išvengti baudžiamosios
atsakomybės.
Nukentėjusioji
A. S. apeliaciniame skunde pažymi, kad T.
S. iš karto po įvykio, pasinaudodamas sunkia jos sveikatos būkle,
ligoninėje apgaulės būdu išgavo jos parašą dėl bylos nutraukimo ir žalos
atlyginimo, dėl to ji buvo priversta kreiptis į prokuratūrą. Nurodo, kad
ligoninėje ji buvo gydoma 11 parų, po to buvo nedarbinga pusę metų. Per tą
laiką T. S. jos nė karto neaplankė, nepasiteiravo apie jos
sveikatos būklę, nepasiūlė pagalbos, nesitarė dėl žalos atlyginimo ir žalos jai
neatlygino.
Apeliantė
A. S. teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė T. S. BK 68 straipsnyje numatyto draudimo naudotis specialia
teise, šiuo atveju draudimo vairuoti transporto priemones tam tikram laikui,
nes T. S. vairavo, būdamas stipriai apsvaigęs nuo
alkoholio, kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams.
A.
S. apeliaciniame
skunde taip pat nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į jos amžių,
pasekmes po sužalojimo, kurias ji jaučia iki šiol, į tai, kad nuteistasis yra
jaunas ir darbingas žmogus bei turi galimybę atlyginti jai padarytą moralinę
žalą, todėl be pagrindo sumažino jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos
atlyginimo.
Nuteistasis T. S. atsikirtimuose į apeliacinį skundą prašo
nukentėjusiosios D. S. apeliacinį skundą atmesti ir
palikti nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2009-07-13 nuosprendį.
Nukentėjusioji ir
jos atstovė prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą
atmesti.
Nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo
nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 str. 1 punktas.
Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio
2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų
veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam
asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę
atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti
teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti
įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos
BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas
naudotis specialia teise – pagal BK 67 straipsnio 3 dalį gali būti skiriama netgi
kartu su bausme, o BK 68 straipsnio 1 dalis nustato esminę šios baudžiamojo poveikio
priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise
vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo
padarė nusikalstamą veiką.
Nors T. S. padarė
neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai
pažeisdamas Kelių eismo taisykles: automobilį vairavo stipriai apsvaigęs nuo
alkoholio, be jokios atsakomybės ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas
eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei,
sveikatai bei turtui. Dėl anksčiau minėtų neatsakingų T. S. veiksmų
buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios D. S. sveikata.
Taigi T. S. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra
labai pavojinga. Pažymėtina ir tai, jog transporto priemonės vairavimas esant
vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės)
arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis (teismas
nustatė, kad T. S. automobilį vairavo būdamas sunkaus
girtumo laipsnio), pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126
straipsnio 4 dalį užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų
tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki
trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su
teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Todėl
kolegija mano, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti nuteistajam kartu su bausme
skirti minimą baudžiamojo poveikio priemonę būtina. Siekiant priversti T. S. laikytis įstatymų ir užkirsti jam kelią daryti naujas
nusikalstamas veikas naudojantis teise vairuoti transporto priemones, vien
bausmė, kurios vykdymas atidėtas, nebus pakankamai efektyvi. To nepagrįstai
nepadarė pirmosios instancijos teismas, todėl, remiantis BK 67 straipsnio 2
dalies 1 punktu, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio
priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra uždrausti naudotis
teise vairuoti transporto priemones 2 metus.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
BK 75 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius
ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne
daugiai kaip šešeriems metams, už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus,
teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tai viena iš įstatymo keliamų
sąlygų bausmės vykdymui atidėti. Už nesunkaus BK 281 straipsnio 2 dalyje
numatyto nusikaltimo padarytą T. S. nuteistas vienerių
metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taigi pirmąją iš įstatymo
reikalaujamų sąlygų bausmės vykdymui atidėti T. S. paskirta
bausmė atitinka. Be to, BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad
bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra
pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus
bausmės atlikimo. Tai antroji įstatymo keliama sąlyga bausmės vykdymui atidėti.
Sprendžiant klausimą, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos
aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe.
Motyvuodamas savo sprendimą T. S. paskirtos laisvės
atėmimo bausmės vykdymą atidėti pirmosios instancijos teismas skundžiamame
nuosprendyje pažymėjo, kad T. S. pagal ankstesnį
nuosprendį teistumas išnykęs, todėl, vadovaujantis BK 97 straipsnio 6 dalimi,
laikomas neteistu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, padarė vieną
neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai
pažeisdamas Kelių eismo taisykles: automobilį vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio,
be jokios atsakomybės ignoruodamas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią
grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. T. S. atsakomybę
lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina ir tai, kad per
laikotarpį nuo nusikalstamos veikos padarymo – 2006-12-17 – iki skundžiamo
nuosprendžio priėmimo - 2009-07-13 - T. S. nepadarė jokių
teisės pažeidimų, charakteristikoje iš gyvenamosios vietos nusiskundimų jo
elgesiu negauta, darbdavio T. S. charakterizuojamas kaip
draugiškas, gerai atliekantis darbą ir drausmės pažeidimų neturintis
darbuotojas. T. S. nevedęs, gyvena kartu su tėvais, dirba V. G. komercinėje įmonėje pagalbiniu darbininku. Atsižvelgdamas
į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nusprendė T.
S. paskirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą
– ir padarė išvadą, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus
bausmės atlikimo, atidėjus jos vykdymą dvejiems metams ir paskyrus įpareigojimą,
tai yra pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bausmės vykdymo atidėjimas
bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti nuteistąjį nuo
nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, paveikti nuteistąjį, kad ateityje jis
laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo
įgyvendinimą. Teismas pažymėjo, kad ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo
forma apribos T. S. galimybę daryti naujas nusikalstamas
veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei greičiau
bus atlyginta žala nukentėjusiajai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų
kolegija pažymi, kad sprendimas atidėti T. S. paskirtos laisvės
atėmimo bausmės vykdymą atitinka tiek BK 75 straipsnio nuostatas, tiek bylos
medžiagą, todėl tokį sprendimą priimdamas pirmosios instancijos teismas
baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Dėl šios priežasties apeliantės
prašymas panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje tas sprendimas
priimtas, yra nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Nukentėjusioji
A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepakankamai
atsižvelgė į jos amžių, pasekmes po sužalojimo, kurias ji jaučia iki šiol, į
tai, kad nuteistasis yra jaunas ir darbingas žmogus bei turi galimybę atlyginti
jai padarytą moralinę žalą, todėl be pagrindo sumažino jos civilinį ieškinį dėl
neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau su šiuo apeliantės skundo argumentu sutikti
negalima.
Pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas
asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos
padarytos žalos atlyginimą. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės
išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais, o jais
neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma.
Neturtinės žalos atlyginimo
dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai
konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas
nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą,
teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio
asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė
žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai
aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas
kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai
reikšmingų aplinkybių visumą. Įstatymai nenustato neturtinės žalos nei
minimumo, nei maksimumo. Pagal teismų praktiką konkretų padarytos turtinės ir
neturtinės žalos dydį nurodo pats nukentėjusysis ieškinio pareiškime.
Pirmosios
instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiajai prašomos priteisti neturtinės
žalos dydį iki 7 000 Lt, tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos
dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės
teismas atsižvelgė į nusikaltimu padarytas pasekmes – nukentėjusiajai D. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl autoįvykio
metu padarytų sužalojimų gydymo įstaigoje ji buvo gydoma nuo 2006-12-17 iki
2006-12-28, po to nuo 2006-12-17 iki 2007-04-28 buvo nedarbinga, nustatytas
darbingumo lygis 85 procentai, todėl teismas padarė išvadą, kad neabejotinai
nukentėjusioji įvykio metu patyrė šoką, skausmą ir laikinus nepatogumus.
Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą apylinkės teismas taip pat
atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusioji D. S. nepateikė
medicininių duomenų apie liekamuosius reiškinius po sužalojimo bei duomenų apie
jai nustatytą nedarbingumo lygį užbaigus gydymą. Be to, teismas nustatė, kad pati
nukentėjusioji nesiėmė visų būtinų priemonių ne tik savo, bet ir kitų eismo
dalyvių saugumui kelyje užtikrinti - važiavo dviračiu, neatitikusiu tuo metu
galiojusių KET 103 punkto reikalavimų – ant D. S. dviračio
nebuvo šviesos atšvaitų ir žibinto. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios
parodymus, kad ji važiuodama dviračiu kelią pasišviesdavo žibintuvėliu, nes
buvo tamsu, padarė išvadą, kad dviratis, pažeidžiant KET 110.3 punkto
reikalavimus, galėjo būti vairuojamas ir viena ranka.
Žalos atlyginimo
instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą
fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus. Teisingumo principas
reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus,
taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai
nusikalstamai veikai. Nuteistojo T. S. padarytas
nusikaltimas yra neatsargus, tačiau veika padaryta jam vairuojant padidinto
pavojaus šaltinį – automobilį, esant neblaiviam, taip pat šiurkščiai
pažeidžiant kitus KET reikalavimus, ir tai buvo pagrindinė priežastis avarijai
įvykti. Nusikalstamos veikos pobūdis laikytinas atsitiktinio pobūdžio:
nuteistasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinio ir dvasinio
skausmo – BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra padarytas dėl
jo neatsargumo, tai reiškia, kad jis sąmoningai nesiekė nagrinėjamojoje byloje
nustatytų pasekmių. Taip pat teisėjų kolegija, vertindama neturtinės žalos
dydį, atsižvelgia į padarytos turtinės žalos dydį, į nuteistojo turtinę padėtį
(vidutinis mėnesio atlyginimas yra apie 500–600 Lt (t. 2, b. l. 13), priteistinos
žalos dydį iš draudiko. Nors nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodoma,
kad T. S. po įvykio nesidomėjo jos sveikatos būkle,
nesitarė dėl žalos atlyginimo, tačiau atsikirtimuose į nukentėjusiosios
apeliacinį skundą T. S. nurodė, kad tuo metu, kai D. S. gulėjo ligoninėje, jo mama pastarajai davė 500 Lt
vaistams bei susitarė likusią padarytos žalos sumą atlyginti, kai bus baigtas D. S. gydymas ligoninėje.
Apylinkės teismas, sumažindamas
reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį, šį sprendimą tinkamai motyvavo
bei nurodė, jog pačios nukentėjusiosios D. S. elgesys,
prieštaravęs Kelių eismo taisyklių reikalavimams, taip pat buvo kilusių
pasekmių sąlyga, todėl įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis
sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atlygintinos neturtinės
žalos dydį pagrįstai sumažino iki 7000 litų. Su tokia apylinkės teismo išvada
sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Pažymėtina,
kad skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią
aplinkybę, kuri įstatymo numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, šiuo
atveju į tai, kad T. S. BK 281 straipsnio 2 dalyje
numatytą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl apylinkės
teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino T. S. atsakomybę
sunkinančia aplinkybe.
Nukentėjusiosios apeliaciniame
skunde nurodoma, kad T. S. iš eismo įvykio vietos
pasišalino, palikęs ją bejėgiškos būklės važiuojamoje kelio dalyje gresiant
pavojui jos gyvybei, todėl, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas
turėjo spręsti klausimą dėl T. S. atsakomybės pagal BK 144
straipsnį. Tačiau pažymėtina, kad toks kaltinimas T. S. nebuvo
pareikštas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė jo
atsakomybės pagal BK 144 straipsnį klausimo.
Iš T. S. D.
S. priteistinos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (BPK106 straipsnio 2
dalis).
Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės
instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde,
bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų
(BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2
punktu, 328 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r
e n d ž i a:
Plungės rajono apylinkės teismo
2009-07-13 nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis
BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti
nuteistajam T. S. baudžiamojo poveikio priemonę –
uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. Šio
draudimo terminą skaičiuoti nuo jo vykdymo pradžios.
Iš
T. S. D. S. priteisti 1 000 Lt
išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Kitą
nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Violeta
Miliuvienė
Kolegijos teisėjai Remigijus
Preikšaitis
Linas Pauliukėnas