Administracinė byla Nr. eA-484-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01058-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2017 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. AP-58 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir 2017 m. vasario 27 d. įsakymas) ir Agentūros direktoriaus 2017 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. AP-79 „Dėl R. Š. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir 2017 m. kovo 9 d. įsakymas).

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiami 2017 m. vasario 27 d. ir 2017 m. kovo 9 d. įsakymai yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti pažeidžiant tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras. Pasisakydamas dėl 2017 m. vasario 27 d. įsakymo, pareiškėjas teigė, kad pareiškė nušalinimą dviem komisijos nariams, kilus abejonių dėl jų nešališkumo, tačiau dėl pareiškėjo pareikšto nušalinimo komisija nepasisakė. Pareiškėjas pažymėjo, kad minėtame įsakyme yra konstatuotos faktinės aplinkybės, tačiau nėra išvadų, kuriomis būtų konstatuoti pareiškėjo atlikti netinkami veiksmai ar kiti pažeidimai, dauguma faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo netinkamu elgesiu, nepasitvirtino, taip pat nei komisijos išvadoje, nei skundžiamame įsakyme nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo padarinių, kurių pagrindu skiriama tarnybinė nuobauda.

3.       Pareiškėjas taip pat nesutiko su komisijos išdėstyta išvada, kad jo siųstas 2016 m. gruodžio 22 d. elektroninis laiškas Personalo skyriaus vedėjai yra melagingas ir neatitinkantis tikrovės. Pareiškėjo teigimu, tai, kad komisijai nebuvo pateiktas paaiškinimas dėl elektroninio laiško turinio, nesudaro pagrindo teigti, kad elektroniniame laiške išdėstyta informacija yra neatitinkanti tikrovės. Pareiškėjo manymu, atliktas pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos, t. y. pastabos, paskyrimas yra neproporcingas.

4.       Pateiktu skundu pareiškėjas taip pat skundė 2017 m. kovo 9 d. įsakymą, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas atliko tarnybinį nusižengimą, tačiau dėl jo mažareikšmiškumo tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta, ir teigė, kad Agentūros direktorius pareiškėjo atžvilgiu priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės) nenumatytą sprendimą. Komisijai nustačius, kad atliktas pažeidimas yra mažareikšmis, pareiškėjo manymu, pagrindo konstatuoti, kad buvo atliktas tarnybinis nusižengimas, nėra.

5.       Pareiškėjo teigimu, komisija pažeidė tarnybinio tyrimo procedūrą, t. y. komisija neapklausė rašto, kurį pareiškėjas atsisakė pasirašyti, rengėjo ir nepagrįstai rėmėsi tik tarnybiniu pranešimu. Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui buvo įteiktas tik su vienu iš komisijos narių parašų ir pareiškėjas negalėjo pareikšti asmeniui, įteikusiam pranešimą, nušalinimo.

6.       Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7.       Atsakovas, pasisakydamas dėl 2017 m. vasario 27 d. įsakymo pagrįstumo, nurodė, kad dėl pareiškėjo prašymo nušalinti komisijos narius buvo kreiptasi į Agentūros direktorių ir, atsižvelgus į jo priimtą sprendimą, buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, nes nebuvo nustatyta galimo privačių interesų konflikto tarp šalių, kuris turėtų įtakos objektyviam sprendimo priėmimui.

8.       Atsakovas teigė, kad tarp valstybės tarnautojų įvyko žodinis konfliktas, kai Agentūros darbuotoja supažindino pareiškėją su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, tačiau esant prieštaringiems įrodymams, buvo pagrįsta abejonė dėl pareiškėjo galimai įžeidžiančių žodžių pasakymo, todėl šioje komisijos išvados dalyje nebuvo konstatuotas tarnybinio nusižengimo padarymas. Nors nebuvo konstatuotas pažeidimas dėl pareiškėjo galimai pasakytų įžeidžiančių žodžių, tačiau komisija, įvertinusi pareiškėjo siųstą 2016 m. gruodžio 22 d. elektroninį laišką ir jo turinį, konstatavo, kad pareiškėjas elektroniniame laiške nurodė melagingas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurios buvo išdėstytos neetiškai ir nepagrįstai apkaltinant Personalo skyriaus vedėją.

9.       Atsakovas, pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, kad nebuvo nustatyta neigiamų padarinių, teigė, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytas formalus pažeidimas, t. y. kai pažeidžiama pati teisinė tvarka, pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas. Pareiškėjas, gavęs nepasirašytą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, dėl šio trūkumo į komisiją nesikreipė ir nesiekė jo ištaisyti, o tik pažymėjo šią klaidą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad išnagrinėjo ir raštą, kurį atsisakė pasirašyti pareiškėjas, rašto rengėjo tarnybinį pranešimą, elektroninį susirašinėjimą tarp pareiškėjo ir rašto rengėjo ir kitus dokumentus, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad komisija neįvertino visų aplinkybių, turinčių įtakos skundžiamo įsakymo priėmimui.

II.

10.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškėjo R. Š. skundą patenkino. Panaikino Agentūros direktoriaus 2017 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. AP-58 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir 2017 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. AP-79 „Dėl R. Š. tarnybinio nusižengimo“.

11.       Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. vasario 27 d. įsakymo bei šiuo įsakymu paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos ir 2017 m. kovo 9 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

12.       Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus 2016 m. gruodžio 22 d. Agentūros Personalo skyriaus vedėjo tarnybinį pranešimą dėl nepagrįstų kaltinimų ir šmeižto (registracijos Nr. 24P-48). Tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 21 d. Agentūros Personalo skyriaus vedėjas pareiškėjui pasirašytinai įteikė susipažinti sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ir motyvuotą išvadą dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau įteikiant dokumentus tarp šalių susiklostė konfliktinė situacija.

13.       2016 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas išsiuntė Agentūros Personalo skyriaus vedėjui ir Agentūros direktoriui informacinį laišką, kuriame nurodė, kad po Agentūros Personalo skyriaus vedėjo agresyvių ir nepagrįstų veiksmų pareiškėjui pablogėjo sveikata, todėl jis ketina kreiptis medicininės pagalbos. Ištyrus susiklosčiusią situaciją, buvo priimta 2017 m. sausio 27 d. išvada Nr. 12P-6, kurioje nustatyta, kad nesant objektyvių ir pagrįstų įrodymų, galinčių pagrįsti tarnybiniame pranešime nurodytus teiginius, pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas Agentūros Personalo skyriaus vedėjo ir kitų darbuotojų atžvilgiu vartojo necenzūrinius ar įžeidžiančius žodžius, nėra. Nors 2017 m. sausio 27 d. išvada Nr. 12P-6 nebuvo pripažinta, kad pareiškėjas vartojo necenzūrinius ar įžeidžiančius žodžius Agentūros darbuotojų atžvilgiu, tačiau komisija, sudaryta tyrimui atlikti, įvertino pareiškėjo siųstą 2016 m. gruodžio 22 d. elektroninio laiško turinį Agentūros Personalo skyriaus vedėjui bei Agentūros direktoriui ir nurodė, kad pareiškėjas elektroniniame laiške pateikė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie Agentūros Personalo skyriaus vedėją ir taip pažeidė valstybės tarnautojui nustatytus veiklos etikos principus. Atsižvelgusi į tai, komisija nusprendė, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 22 d. elektroniniame laiške išdėstytu turiniu elgėsi nerūpestingai, pateikė melagingą ir neatitinkančią objektyvios tikrovės informaciją, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Agentūros direktorius, atsižvelgęs į komisijos pateiktą išvadą, priėmė skundžiamą 2017 m. vasario 27 d. įsakymą, kuriuo paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

14.       2017 m. sausio 12 d. buvo pateiktas dar vienas tarnybinis pranešimas dėl pareiškėjo veiksmų, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 10 d. atmetė Agentūroje dirbančio specialisto pateiktą pasirašyti raštą ir pateikė pastabas dėl rašto pakoregavimo. 2017 m. sausio 12 d. raštas buvo pakartotinai pateiktas pasirašyti, tačiau ne pareiškėjui, o tiesiogiai Agentūros direktoriui. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pateiktas tarnybinis pranešimas dėl nepasirašyto rašto ir sudaryta komisija, kuri, išnagrinėjusi susiklosčiusią situaciją, priėmė 2017 m. vasario 10 d. išvadą Nr. 12P-8, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas nepagrįstai atsisakė pasirašyti suderintą ir jam pateiktą raštą ir tokiais veiksmais vilkino Agentūros sprendimo priėmimą. Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjo pažeidimas yra baigtinio, formalaus pobūdžio ir nesukėlė neigiamų pasekmių Agentūrai, todėl laikytinas mažareikšmiu. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis ir komisijos priimta išvada, Aplinkos apsaugos agentūros direktorius priėmė skundžiamą 2017 m. kovo 9 d. įsakymą, kuriuo pripažino pareiškėją pažeidus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punkto nuostatas ir padarius tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, tačiau, nesant neigiamų pasekmių Agentūrai ir vertinant pažeidimą kaip mažareikšmį, nuobauda pareiškėjui paskirta nebuvo.

15.       Kaip jau minėta, byloje kilo ginčas dėl valstybės tarnautojui (pareiškėjui) paskirtos tarnybinės nuobaudos (2017 m. vasario 27 d. įsakymas) ir tarnybinio nusižengimo fakto konstatavimo (2017 m. kovo 9 d. įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo.

16.       Teismas pažymėjo, kad būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuris yra sudėtinė įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo dalis, turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti, ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas akcentavo, kad ne bet koks tarnybinių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas laikytinas tarnybiniu nusižengimu, o tik toks, kuris turi visus privalomus tarnybinio nusižengimo požymius ir daro tiesioginę įtaką institucijos ar valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui.

17.       Dėl 2017 m. vasario 27 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo teismas pripažino, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 22 d. elektroniniu laišku pateikdamas melagingą, objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 papunktyje nurodytą prievolę laikytis pagarbos žmogui ir valstybei principo, taip pat netinkamai vykdė 9.2 papunktyje nustatytą pareigą elgtis mandagiai ir maloniai, 9.4 papunktyje įtvirtintą pareigą būti tolerantiškam, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, 9.7 papunktyje nustatytą pareigą konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentų ir ieškoti objektyviausio sprendimo. Agentūros direktoriaus priimtame įsakyme taip pat nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-72 patvirtintų Aplinkos apsaugos agentūros vidaus tvarkos taisyklių ir darbo reglamento 23 punkte nustatytą elgesio reikalavimą palaikyti dalykinę atmosferą ir pagarbiai elgtis su kitais darbuotojais, taip pat VTĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintus lojalumo, pagarbos žmogui ir valstybei bei tarnybinio bendradarbiavimo principus ir 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 ir 6 punktus.

18.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą neabejotinai nustatyta, jog Agentūros Personalo skyriaus vedėjos D. P. 2016 m. gruodžio 22 d. tarnybinio pranešimo pagrindu pradėto ir atlikto tarnybinio tyrimo metu nepasitvirtino aplinkybės, jog pareiškėjas darbo metu elgėsi nepagarbiai, nepadoriai ir nepavyzdingai. Taigi iš esmės pareiškėjui nuobauda paskirta tik už jo elektroninio laiško, adresuoto Agentūros personalo vadovei D. P. ir Agentūros direktoriui R. M., turinį, kurį tarnybinį tyrimą atlikusi komisija vertino kaip melagingą ir neatitinkantį objektyvios tikrovės. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjas nubaustas už 2016 m. gruodžio 22 d. elektroninio laiško, kuriuo Agentūros vadovybė buvo informuota apie pareiškėjo neatvykimo į darbą priežastis, dalį, kuri išvadoje netiksliai pacituota kaip „po Jūsų agresyvių ir nepagrįstų veiksmų 2016 m. gruodžio 21 d.“.

19.       Vertinant šią elektroninio laiško ištrauką, svarbu įvertinti ir visą elektroninio laiško turinį – „Informuoju, kad po vakar agresyvių ir nepagrįstų Jūsų veiksmų, (duomenys neskelbtini).“ Šio elektroninio laiško turinys neabejotinai leidžia spręsti, kad tokiu būdu Agentūros vadovybė buvo informuojama ne apie Personalo skyriaus vadovo elgesį, o apie tai, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės ketina vykti pas medikus. Beje, ši informacija (kreipimasis į medikus ir jų konstatuoti sveikatos sutrikimai) yra patvirtinta byloje surinktais rašytiniais įrodymais. O žodžiai „po vakar agresyvių ir nepagrįstų jūsų veiksmų“ nelaikytini informacija. Šie žodžiai gali būti vertinami kaip pareiškėjo emocija ir / ar nuomonė, kuriai netaikytini objektyvios tiesos kriterijai. Teismas atkreipė dėmesį, kad šie žodžiai skirti Agentūros administracijai, o ne konkrečiam darbuotojui, todėl negali pažeisti asmens garbės ir orumo, negali jo pažeminti, kaip nurodoma Personalo skyriaus vadovo tarnybiniame pranešime.

20.       Vertinant pareiškėjo pasirinktą elgesio modelį ir jo elektroniniame laiške pavartotą leksiką, svarbu atkreipti dėmesį, kad nei tarnybinio tyrimo metu, nei nagrinėjant administracinę bylą nebuvo nustatyta objektyvių, vienareikšmiškų ir neprieštaringų įrodymų dėl Personalo skyriaus vedėjo elgesio konflikto metu su pareiškėju. Įvertinęs elektroninio laiško turinį, teismas darė išvadą, kad jo tikslas yra ne įžeisti ar apšmeižti Personalo skyriaus vedėją Agentūros direktoriui, bet informuoti Agentūros administraciją apie pablogėjusią sveikatą dėl tuo metu vykusių aplinkybių bei pranešti dėl neatvykimo į darbą.

21.       Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tarp pareiškėjo ir administracijos kurį laiką egzistuoja įtampa dėl tarnybinių tyrimų pareiškėjo atžvilgiu, kurie yra peraugę į tarnybinių nuobaudų paskyrimus, o vėliau ir į teisminius ginčus. Tokiame emociniame fone pablogėjus pareiškėjo sveikatai, jo pasirinktus žodžius jeigu ir galima vertinti kaip aštrius, tačiau jokiu būdu šie žodžiai nelaikytini neetiškais ir juolab įžeidžiančiais konkretų asmenį.

22.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu, už kurį ginčijamu 2017 m. vasario 27 d. įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, nagrinėjamu atveju laikyti išskirtinai tik pareiškėjo 2016 m. gruodžio 22 d. elektroninio laiško, adresuoto Agentūros administracijai, žodžiai „po vakar agresyvių ir nepagrįstų jūsų veiksmų“, remdamasis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, t. y. nėra nei tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės (valstybės tarnautojo neteisėto elgesio), nei subjektyviosios pusės (valstybės tarnautojo kaltės). Nesant tarnybinio nusižengimo, nėra pagrindo skirti pareiškėjui ir tarnybinę nuobaudą (VTĮ 29 str.).

23.       Dėl 2017 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. AP-79 teisėtumo ir pagrįstumo teismas pažymėjo, kad skundžiamame įsakyme, kuris priimtas vadovaujantis 2017 m. vasario 10 išvada Nr. 12P-8, pripažinta, kad pareiškėjas, atsisakęs pasirašyti Agentūros Atliekų licencijavimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus parengtą raštą ir nurodęs pastabas, kurių pagrindu raštas turėtų būti ištaisytas, vilkino sprendimo priėmimą Agentūros vardu ir netinkamai įgyvendino pareiškėjui nustatytas vykdyti funkcijas. Pripažinta, kad pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, tačiau, atsižvelgus į tai, kad žala Agentūrai padaryta nebuvo ir į pažeidimo mažareikšmiškumą, tarnybinė nuobauda pareiškėjui nepaskirta.

24.       Teismas vadovavosi VTĮ 29 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 30 straipsnio 1 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14 punktu ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėjo skunde išdėstytais teiginiais, jog atsakovas skundžiamu 2017 m. kovo 9 d. įsakymu priėmė sprendimą, kuris nėra numatytas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14 punkte.

25.       Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytų teisės aktų loginę konstrukciją, teismas darė išvadą, kad nustačius tarnybinio nusižengimo buvimo faktą, turi būti per įstatymų nustatytą terminą paskirta viena iš VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tarnybinių nuobaudų. Išimtis, kai yra pripažįstama, kad asmuo atliko tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda nepaskiriama, yra tik tuo atveju, jei nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai. Šiuo atveju atsakovas tarnybinės nuobaudos neskyrė dėl veiklos mažareikšmiškumo, tačiau tokia nuobaudos neskyrimo išimtis įstatymų nuostatomis nenumatyta, o viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimus kitų asmenų atžvilgiu, privalo vadovautis teisės aktų nuostatomis ir jose nustatyta tvarka, neperžengdamas įstatymo nustatytų ribų.

26.       Teismas atkreipė dėmesį, kad 2017 m. vasario 10 d. tyrimo išvadoje Nr. 12P-8 konstatuota, jog pareiškėjas nepagrįstai 2017 m. sausio 10 d. ir 2017 m. sausio 11 d. nederindamas Agentūros sprendimo neišduoti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Gabnera“ pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių (toliau – ir Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklės) 14.1 papunkčio ir 45 punkto nuostatų, vilkino Agentūros sprendimo atsisakyti išduoti licenciją priėmimą (išvados 11 psl.). Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas būtų parengęs ir / ar pasirašęs UAB „Gabnera“ adresuotą Agentūros raštą, neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio 2 dalies nuostatų. Išvadoje paminėtos Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 14.1 papunkčio ir 45 punkto nuostatos reglamentuoja, kokius dokumentus privalo pateikti licencijos gavimu suinteresuoti asmenys ir licencijų turėtojų teisė apskųsti sprendimą dėl atsisakymo licenciją išduoti. Taigi pareiškėjas šių nuostatų nei veiksmais, nei neveikimu pažeisti negalėjo. Išvados rezoliucinėje dalyje yra konstatuotas, be kita ko, ir pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.3 papunkčio, nustatančio pareiškėjo kompetenciją pasirašyti Agentūros administracijos struktūrinių padalinių rengiamus dokumentus, pažeidimas. Pareiškėjo pateiktos pastabos dėl jam pagal kompetenciją pateikto vizuoti rašto, nelaikytinos atsisakymu vykdyti pareigybės aprašymo 7.3 punkte nustatytas funkcijas arba netinkamu šių funkcijų vykdymu.

27.       Teismas pabrėžė, kad ginčijamu įsakymu yra pripažįstama, kad pareiškėjas pažeidė tik VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Kaip galima spręsti iš įsakymo turinio, Agentūros vadovas, susipažinęs su tarnybinio tyrimo išvada, kuri, vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 13 punktu, jam nėra privaloma, nagrinėjamu atveju nepritarė komisijos išvadoms dėl VAĮ 8 straipsnio 2 dalies pažeidimo ir pareigybės aprašymo 7.3 punkto pažeidimo bei kaltinimu pareiškėjui neužtikrinus Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 29 punkte nustatyto privalomo termino laikymosi. Teismas pažymėjo, kad tiek VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, nustatančio valstybės tarnautojo pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tiek 4 punkto, įtvirtinančio pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, nuostatos yra blanketinio pobūdžio, t. y. tokiu atveju administraciniame akte, kuriuo pripažįstamas tarnybinis nusižengimas, turi būti nurodyta, kokių konkrečiai teisės aktų pareiškėjas nesilaikė, kokias pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas netinkamai atliko.

28.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo nepadarė, o Agentūros direktorius skundžiamu 2017 m. kovo 9 d. įsakymu priėmė sprendimą, kuris nenumatytas nei VTĮ, nei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, todėl skundžiamas įsakymas laikytas nepagrįstu ir neteisėtu.

III.

29.       Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde atsakovas vadovaujasi tokiais pagrindiniais motyvais:

29.1.                      Dėl 2017 m. vasario 27 d. įsakymo pažymi, kad pareiškėjas el. laiške pateikė melagingą, objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją „po Jūsų agresyvių ir nepagrįstų veiksmų 2016 m. gruodžio 21 d.“. Valstybės tarnybos paskirtis – garantuoti viešąjį interesą valstybės ir savivaldybių institucijoms vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas, lemia ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-252/2013 konstatavo, kad valstybės tarnautojo įsitikinimai turi būti reiškiami neįžeidžiančiai, nežeminančiai, atitikti pagarbaus ir kultūringo elgesio normas. Saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys privalo elgtis sąžiningai „informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai laikė, kad el. laiške pateikti žodžiai yra pareiškėjo emocija ir / ar nuomonė, kuriai netaikytini objektyvios tiesos kriterijai. Tiek ypatingas valstybės tarnautojo statusas, tiek teisės aktų reikalavimai numato pareiškėjui pareigą reikšti savo įsitikinimus neįžeidžiančiai, nežeminančiai, atitikti pagarbaus ir kultūringo elgesio normas. Priešingu atveju, kai kritika yra išreiškiama, nevengiant asmeninio įžeidinėjimo, orumo žeminimo, reputacijos menkinimo, neigiamų emocijų demonstravimo, nusižengiama valstybės tarnybos tvarkai, pažeidžiami teisės aktų reikalavimai.

29.2.                      Dėl 2017 m. kovo 9 d. įsakymo atsakovas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo pripažinimas mažareikšmiu kiekvienu konkrečiu atveju paliekamas į pareigas priimančio asmens apsisprendimo valiai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrįstumo yra formuojamas tarnybinio nusižengimo mažareikšmiškumo institutas (pvz., administracinė byla Nr. A662-109/2013). Kadangi tarnybinis nusižengimas buvo baigtinio ir formalaus pobūdžio, tarnybinė nuobauda, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, neskirta. Dėl Agentūros sprendimo atsisakyti išduoti licenciją priėmimo vilkinimo motyvuotoje išvadoje Nr. 12P-8 yra nustatytos ir išsamiai ištirtos faktinės aplinkybės, įrodančios, kad pareiškėjo teiktos pastabos rašto rengėjui buvo nepagrįstos, kad anksčiau tokio pobūdžio raštus jis vizuodavo. Taigi motyvuotoje išvadoje Nr. 12P-8, kuri yra įsakymo sudedamoji dalis, pagrįstai konstatuotas vilkinimas priimti Agentūros sprendimą. Išvada Nr. 12P-8 yra išsami, motyvuota ir aiški, joje nurodyti objektas ir subjektas, tiek objektyvioji, tiek subjektyvioji pažeidimo pusės, konkrečiai įvardyta veika, kaltės forma, pažeistų teisės aktų nuostatos.

30.       Pareiškėjas R. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo nustatyti terminą apeliantui apeliacinio skundo trūkumams pašalinti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31.       Pareiškėjas pažymi, kad motyvuotoje išvadoje Nr. 12P-6 konstatuotas vienintelis tarnybinis nusižengimas – netinkamas 2016 m. gruodžio 22 d. pareiškėjo elektroninis laiškas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Atlikto tarnybinio tyrimo metu nepasitvirtino aplinkybės, jog pareiškėjas darbo metu elgėsi nepagarbiai, nepadoriai ir nepavyzdingai. Nei tarnybinio tyrimo metu, nei nagrinėjant administracinę bylą nebuvo nustatyta objektyvių, vienareikšmiškų ir neprieštaringų įrodymų dėl Personalo skyriaus vedėjo elgesio konflikto metu su pareiškėju. Pareiškėjo 2016 m. gruodžio 22 d. el. laiško turinys negali būti vertinamas kaip įžeidžiantis ar žeminantis Personalo skyriaus vedėją. Jame nebuvo naudojami žmogaus orumą įžeidžiantys frazeologizmai, palyginimai bei kiti kalbos elementai, nebūdingi kanceliarinei kalbai. Tarp Agentūros direktoriaus ir pareiškėjo nebuvo normalaus bendravimo ir pareiškėjo atžvilgiu nuo 2016 m. rudens prasidėjo pareiškėjo asmeninis persekiojimas. Per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. kovo 9 d. anksčiau tik teigiamai vertintas pareiškėjas buvo pripažintas padaręs 6 tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtos 5 tarnybinės nuobaudos. Be šios bylos, teismuose nagrinėjamos dar 5 bylos dėl nepagrįstų tarnybinių nuobaudų paskyrimo. Be to, apeliantas be pagrindo vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-252/2013, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

32.       Dėl Agentūros direktoriaus 2017 m. kovo 9 d. įsakymo pareiškėjas pažymi, kad atsakovas priėmė sprendimą, kuris nėra numatytas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14 punkte. Pareiškėjas nepadarė 2017 m. kovo 9 d. įsakyme konstatuoto tarnybinio nusižengimo. Priešingos išvados, daromos apeliaciniame skunde, atsakovas niekaip nemotyvuoja ir neaiškina. Pareiškėjas mano, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas konstatavo veiksmų mažareikšmiškumą, leidžia teigti, kad pats tarnybinis nusižengimas nebuvo padarytas. Be to, nurodo konkrečias priežastis, kodėl nepasirašė Agentūros rašto projekto.

33.       Anot pareiškėjo, apeliacinis skundas yra su trūkumais (prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau nenurodoma, koks sprendimas turėtų būti priimtas), todėl teismas turėtų nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Dėl 2017 m. vasario 27 d. įsakymo

34.        Agentūra nesutinka, kad el. laiške pateikti žodžiai yra pareiškėjo emocija ir / ar nuomonė, dėl ko mano, jog turėtų būti priimtas naujas sprendimas.

35.       Vilniaus apygardos administracinis teismas šio baigiamojo teisės akto 19 ir 20 punktuose nurodė, kad ginčo žodžiai buvo nukreipti į Agentūros administraciją, o ne konkretų darbuotoją, be to, šie žodžiai gali būti vertinami tik kaip pareiškėjo emocija ir / ar nuomonė.

36.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija laikosi kiek kitokios, nei pirmosios instancijos teismas, pozicijos.

37.       Iš elektroninio laiško duomenų matyti, kad jis adresuotas vieninteliam adresatui (kam) – D. P. Kopija siųsta R. M. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas R. Š. el. laišką bei jo turinį tiesiogiai nukreipė į D. P., o R. M. tik informavo apie įvykusį faktą bei tolimesnius savo veiksmus. Iš šių aplinkybių nėra jokio pagrindo teiginiui dėl el. laiško adresavimo tiesiogiai ir būtent Agentūros administracijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.).

38.       37 punkte padaryta išvada lemia kitą teisiškai reikšmingą aspektą, ar žodžiai „informuoju, kad po vakar agresyviu ir nepgrystu jūsu veiksmu“ (taip el. laiške), kurie buvo nukreipti į D. P., iš tikro galėjo lemti tarnybinę atsakomybę.

39.       Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Vieno iš šių elementų nebuvimas visiškai paneigia galimybę konstatuoti tarnybinį nusižengimą.

40. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis). Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas, tiek asmens garbę, tiek orumą lemia visuomenės vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-944/2001; kt.). Pagal lietuvių kalbos žodyną asmens garbė – tai visuomenės pripažįstama pagarba už nuopelnus, geras asmens vardas, o asmens orumas – tai subjektyvus asmens savęs vertinimas, savo vertės pajautimas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 165, 463).

41. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos turinio aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą byloje Hertel prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 25181/94), 46 p., 2005 m. vasario 15 d. sprendimą byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, (pareiškimo Nr. 68416/01), 87 p.; 2008 m. liepos 29 d. sprendimą byloje Flux prieš Moldovą, (pareiškimo Nr. 22824/04), 26 p. ir kt.). Iš EŽTK plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiančių formuluočių (žr., pvz., 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, (pareiškimo Nr. 28871/95).

42. Taigi teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Netoleruotina situacija, kai kritika yra išreiškiama, nevengiant asmeninio įžeidinėjimo, orumo žeminimo, reputacijos menkinimo, neigiamų emocijų demonstravimo bei viešai reiškiant savo antipatijas kitiems tarnautojams.

43. Turint omenyje šios bylos konkrečias faktines aplinkybes matyti, kad pareiškėjas, rašydamas elektroninį laišką D. P., siekė atskleisti savo fizinę būklę, kuri buvo paveikta, kaip jis išsireiškė, vakarykščiais agresyviais ir nepagrįstais D. P. veiksmais.

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo sakinys negalėjo suponuoti tarnybinės atsakomybės. Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai vertino, kad tokio pobūdžio žodžiai nelaikytini neetiškais ir įžeidžiančiais konkretų asmenį. Tai bendriniai nominaciniai žodžiai, kuriais iš tikro išsakyta nuomonė, kad vakarykštis bendravimas (įvykęs veiksmas), pareiškėjo požiūriu, su D. P. buvo agresyvus, bet tai tik jo asmeninis suvokimas, kuris el. laiško tiesioginio adresato negalėjo pažeminti, įžeisti ar sumenkinti jo reputacijos. (Ne)pagrįstumo aspektas, minimas el. laiške, – visiškai vertinamasis dalykas, niekaip negalėjęs sukelti neigiamų asmeninių emocijų el. laiško gavėjui ir nepatenkantis į aukščiau išdėstytus apribojimus, taikomus taip pat ir valstybės tarnautojams. Galima sutikti, jog gavus aptariamą el. laišką, adresatui galėjo kilti susierzinimas, kas yra žmogiška, bet tai vertinti, kaip leistinų visiems priimtinų bendravimo ribų peržengimą, būtų itin formalu.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, ginčo el. laiško dalis nesuponuoja valstybės tarnautojo neteisėto elgesio (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme ir atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiuose įstatymuose, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas), o nesant vieno iš teisės pažeidimo elementų, negalima ir tarnybinė atsakomybė.

Dėl 2017 m. kovo 9 d. įsakymo

46. Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą, kai yra nustatomi tokie tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai, kurie pagal įstatymą yra besąlyginis pagrindas konstatuoti nuobaudos neteisėtumą (pvz., įstatymo nustatytų nuobaudos skyrimo terminų nesilaikymas; pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą ar nuobaudos paskyrimas neturint teisės aktų nustatytų įgaliojimų ir pan.). Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą ir tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o tuo pačiu ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2966-756/2015).

47. Šiuo konkrečiu atveju buvo priimtas teisės aktas – 2017 m. kovo 9 d. įsakymas „Dėl R. Š. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pripažįstama valstybės tarnautojo teisei priešinga veika, bet tarnybinė nuobauda neskiriama.

Priteisti R. Š. iš Aplinkos apsaugos agentūros 1 028,50 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus ir 50 centų) patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Ričardas Piličiauskas

                                                        Veslava Ruskan

                                                        Arūnas Sutkevičius