Civilinė
byla Nr. 3K-3-459/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
42.11.1;
42.11.2; 44.5.1; 50.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos
Januškienės (kolegijos pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mano tikslas“ ir atsakovo
uždarosios akcinės bendrovės „Armitana“ kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo ir Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio
7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios
uždarosios akcinės bendrovės „Mano tikslas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei
bendrovei „Armitana“ dėl subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu
ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl teisės normų,
reglamentuojančių nuomos (subnuomos) sutarties vienašališką pakeitimą ir
nutraukimą, nuostolių dėl negautų pajamų ir verslo nuvertėjimo atlyginimą, aiškinimo
ir taikymo.
Ieškovas BUAB „Mano tikslas“ teismo prašė pripažinti neteisėtu 2007 m.
sausio 24 d. sudarytos subnuomos sutarties nutraukimą, vienašališkai atliktą
atsakovo UAB ,,Armitana“, ir iš jo priteisti 1 173 900 Lt nuostolių atlyginimo,
6 proc. metinių palūkanų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu
ieškovas atsisakė reikalavimo dalies dėl 18 403,90 Lt ir 1 180 Lt.
Ieškovas nurodė, kad 2007 m. sausio 24 d. patalpų
subnuomos sutartimi išsinuomojo
komercinės paskirties patalpas prekybos centre ,,Flagman” Vilniuje, Gedimino
pr. 16/Vilniaus g. 10. 2008 m. kovo 26 d. atsakovas pranešė, jog
vienašališkai keičia visiems subnuomininkams naudojimosi patalpomis taisykles, ir
informavo, kad jos tampa privalomos visiems subnuomininkams be jokių išimčių.
Ieškovas, susipažinęs su naujai nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka,
nesutiko su ja, nes joje buvo nurodytas ieškovui nenaudingas darbo laikas.
Ieškovas didžiausio klientų srauto išsinuomotose patalpose sulaukdavo vakarais,
naktimis ir savaitgaliais, nes tai nulėmė ūkinės-komercinės veiklos, kuria vertėsi
ieškovas, pobūdis – laisvalaikio pramogos: biliardo klubas ir baras. Atsakovui tvarkos
pakeitimu neleidus ieškovo klientams patekti į subnuomojamas patalpas po 20
val., ieškovas neteko galimybės dirbti pelningiausiu paros metu. Ieškovo teigimu,
vienašališkai pakeisdamas patalpų subnuomos sutarties 8.2 punktą, pagal kurį
visi sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jei jie yra sudaryti
raštu ir pasirašyti abiejų šalių, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y.
nevykdė sutartyje įtvirtintos pareigos – ribojo ieškovo galimybes naudotis
subnuomojamomis patalpomis iki 2008 m. liepos 29 d. Ieškovas faktiškai nutraukė
veiklą jose. Jis taip pat teigė, kad 2008 m. birželio 11 d. gavo atsakovo
pranešimą apie vienašališką subnuomos sutarties nutraukimą nuo 2008 m. birželio
25 d. Jame nurodyta, jog ieškovo skola už subnuomą viršijo dviejų mėnesių įmokas
pagal subnuomos sutartį. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo
padarytas subnuomos sutarties pažeidimas lėmė ieškovo finansinės būklės
pablogėjimą ir negalėjimą atsiskaityti pagal subnuomos sutartį, atsakovas
subnuomos sutartį nutraukė neteisėtai. Dėl patalpų ankstyvesnio uždarymo
sumažėjo lankytojų skaičius, tai lėmė sumažėjusią ieškovo veiklos apyvartą,
kuri paskutiniaisiais ieškovo veiklos mėnesiais krito beveik aštuonis kartus.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu nusprendė priimti ieškovo
BUAB „Mano tikslas“ atsisakymą nuo 18 403,90 Lt ir 1 180 Lt
reikalavimo dalies atsakovui UAB „Armitana“; pripažinti neteisėtu 2007 m.
sausio 24 d. patalpų subnuomos sutarties, sudarytos UAB „Armitana“ ir UAB „Mano
tikslas“, nutraukimą; priteisti iš atsakovo UAB „Armitana“ ieškovui BUAB „Mano
tikslas“ 104 288,79 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo
2008 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio
dalį atmesti.
Teismas nustatė, kad pagal 2007
m. sausio 24 d. patalpų subnuomos sutarties
sąlygas šalys sulygo dėl darbo valandų, leidžiančių ieškovui naudotis
nuomojamomis patalpomis nuo 11 val. iki 24 val., ketvirtadieniais,
penktadieniais, šeštadieniais - nuo 11 val. iki 4 val. Sutarties sudarymo metu
atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas naudosis viršutiniu prekybos centro „Flagman“
aukštu, atskiro įėjimo į ieškovui išnuomotas patalpas nėra, pakliūti į jas bus
galima tik perėjus visus prekybos centro aukštus, taip pat kad išnuomotose
patalpose bus dirbama gerokai ilgiau nei kituose aukštuose esančiose prekybos
centro patalpose, kad ieškovo lankytojai rinksis į jas vėlyvu paros metu ir bus
prekiaujama alkoholiu. 2008 m. kovo 26 d. atsakovo lydraščiu pakeistos
naudojimosi patalpomis vidaus tvarkos taisyklės ir subnuomininkams nustatyta,
kad prekybos centre leidžiama pradėti darbą ne anksčiau, kaip 10 val. darbo
dienomis ir šeštadieniais, o sekmadieniais ne anksčiau kaip 11 val., baigti
darbą ne vėliau kaip 20 val. darbo dienomis ir šeštadieniais, bei 18 val.
sekmadieniais. Pakeistomis vidaus darbo tvarkos taisyklėmis sutrumpinus
naudojimosi patalpomis laiką smarkiai sumažėjo ieškovo pajamos iš patalpose
įrengto pulo klubo veiklos: 2008 m. sausis – 80 432,71 Lt, vasaris – 79 762,62
Lt, kovas – 80 058,21 Lt, balandis – 39 382,20 Lt, gegužė – 18 184,52 Lt,
birželis – 10 507,60 Lt ir liepa – 8 994,25 Lt. Atsakovas UAB „Armitana“ vienašališkai
nutraukė sutartį su ieškovu nuo 2008 m. birželio 25 d., apie sutarties nutraukimą
jį informuodamas 2008 m. birželio 11 d.
Teismas konstatavo, kad darbo
laiko sutrumpinimas ieškovui, gaunančiam pagrindines veiklos pajamas po 20
val., pripažintinas esminiu sutarties pažeidimu, įvykdytu atsakovo, nes, jam
vienašališkai nustačius ieškovui trumpesnį naudojimosi patalpomis laiką,
ieškovas nebegalėjo gauti to, ko tikėjosi gauti iš šios verslo sutarties (CK
6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pripažinus, kad atsakovas sutartį
nutraukė neteisėtai, ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl
sutarties neįvykdymo atlyginimo, taip pat netesybų (CK 6.221 straipsnio 2
dalis). Ribojimu naudotis subnuomuojamomis patalpomis ieškovas nuo 2008 m.
balandžio 14 d. iki 2008 m. liepos 28 d. patyrė 104 288,79 Lt nuostolių
dėl negautų pajamų (pelno) (CK 6.249 straipsnis; T. 5, b. l. 2), neskaičiuojant
pridėtinės vertės mokesčio.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio
7 d. nutartimi ieškovo BUAB „Mano tikslas“ apeliacinis skundas tenkintas iš
dalies, atsakovo UAB „Armitana“ – atmestas ir nutarta pakeisti Vilniaus
apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą bei padidinti priteistą
nuostolių atlyginimą ieškovui iš atsakovo iki 1 026 900 Lt ir priteisti 6 proc.
metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo.
Apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad subnuomos sutarties 8.2 punktu nustatyta, jog
visi sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jeigu jie yra
sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Dėl to atsakovas neturėjo teisės
vienašališkai keisti sudedamąja sutarties dalimi esančių naudojimosi patalpomis
tvarkos taisyklių, kurių pakeitimai prieštaravo subnuomos sutarties sąlygoms.
Nurodytų taisyklių 6.2 punktu nuomotojui suteikta galimybė papildyti taisykles,
tačiau ne jas keisti. Taisyklių pakeitimu pakeistas ,,Flagman“ prekybos centro
darbo laikas – viena pagrindinių subnuomos sutarties sąlygų. Apeliacinės
instancijos teismas pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime
neįvertino ieškovo pateiktos verslo vertinimo ataskaitos, kuri sudaryta
atsižvelgus į faktą, kad subnuomos sutartis turėjo galioti iki 2013 m., taip
pat sutartis nustatė pasibaigus šiam terminui ieškovui pirmumo teisę atnaujinti
sutartį penkerių metų laikotarpiui. Vertinant ieškovo verslą atsižvelgta į
sutarties ilgalaikiškumą. Ataskaitoje apskaičiuojant ieškovo verslui padarytą
žalą, buvo nustatytos verslo optimistinės ir pesimistinės prognozės, remtasi jų
vidurkiu. Teismas pažymėjo, kad ataskaita parengta turinčio turto verslo
vertintojo kvalifikaciją asmens – UAB ,,Euristika“ ir ekspertės D.
Makarevičiūtės. Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovo argumentą, kad
ekonominis sunkmetis galėjo nulemti ieškovo verslo nuvertėjimą. Verslo vertę
rinkoje savininkų (akcininkų) požiūriu išreiškia įmonės, kaip ūkio vieneto,
sudaryto iš jos materialiųjų ir nematerialiųjų aktyvų bei atitinkamų
įsipareigojimų visumos, generuojami pinigų srautai (verslo vertinimo ataskaitos
27 puslapio 5 pastraipa). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad
ieškovo veiklos ir verslo apyvarta bei pelnas nuo 2008 m. tolydžio augo
iki atsakovas ėmėsi neteisėtų veiksmų – vienašališkai pakeitė subnuomojamų
patalpų naudojimo taisykles bei sutartį ir nutraukė subnuomos sutartį. Verslo
vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad UAB „Mano tikslas” verslas vertinamas taikant
naudojimo pajamų (piniginių srautų diskonto) vertės metodą, kai turtas
vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis
pelną. Metodo pagrindas - būsimųjų grynųjų pinigų srautų prognozės ir jų
dabartinė vertė. Šis metodas taikomas tada, kai tikimasi, kad vertinamo turto
naudojimo vertė objektyviausiai parodys turto vertę rinkoje. Diskontuotų
piniginių srautų metodas leidžia įvertinti įmonę ir jos akcijas kaip verslą.
Šio metodo pagrindinis privalumas – tikslesnis įvertinimas, nes vertinant
atsižvelgiama į konkrečios įmonės dabartinę padėtį, veiklos perspektyvas,
pelningumo galimybes, rizikas, kapitalo struktūrą bei investicijų poreikį. Ataskaitoje
pažymėta, kad įmonę, kaip ūkinį vienetą, sudaro jos materialiųjų ir
nematerialiųjų aktyvų bei atitinkamų įsipareigojimų visuma. Tačiau vertinant
veikiančią įmonę tik kaip nematerialaus ir materialaus turto sumą nebūtų
atsižvelgta į tai, kad veikianti įmonė generuoja pinigų srautus, kurie ir
išreiškia jos vertę rinkoje savininkų (akcininkų) požiūriu.
2008
m. liepos 31 d. verslo vertės ataskaitos ir verslo vertės nustatymo pažymos
išvadose dėl verslo vertės nurodyta, kad UAB „Mano tikslas” verslo dalies – pulo
klubo „Kuba“, įsikūrusio prekybos centre „Flagman“, – 2008 m. balandžio 14-os
dienos rinkos vertė, nustatyta naudojimo pajamų (piniginių srautų diskonto)
metodu, yra 1 238 000 Lt (pagal pesimistines prognozes – 1 091 000
Lt); 2008 m. balandžio 14 d. – 2008 m. liepos 28 d. laikotarpiu dėl
vykusių ginčų bendrovės UAB „Mano tikslas” verslo vertės patirti nuostoliai dėl
veiklos plėtros galimybių apribojimo bei rinkos dalies praradimo galėjo būti
apie 610 000 Lt. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir kaltės ieškovas
neteko verslo dalies – pulo klubo „Kuba“, įsikūrusio prekybos centre
„Flagman“, rinkos vertės. Dėl to atsakovas privalo atlyginti ieškovui netektos
verslo dalies rinkos vertės dydžio nuostolius.
Dėl
neteisėtų atsakovo veiksmų ir kaltės ieškovas turėjo išsikelti iš subnuomojamų
patalpų 2008 m. liepos 29 d. Verslo arba verslo dalies netekimas ar vertės
sumažinimas yra žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal prievolės esmę ir CK
6.245 straipsnio 5 dalies reikalavimus taikytinos kainos, buvusios žalos
padarymo momentu. Dėl to atsakovui atsirado prievolė atlyginti ieškovui 1 091
000 Lt nuostolių, nustatytų pagal pateiktas į bylą verslo vertinimo ataskaitos
pesimistines prognozes. Byloje nustatyta, kad ieškovas pardavė atsakovo
pasiūlytam pirkėjui už 70 000 Lt dalį inventoriaus, kurio neturėjo galimybės
panaudoti dėl nurodytos verslo dalies praradimo. Taigi atsakovo atlygintina
ieškovui 1091 000 Lt nuostolių suma mažintina iki 1 021 000 Lt (1 091 000 – 70 000
= 1 021 000). Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad atsakovas privalo
atlyginti ieškovui 5900 Lt išlaidų, turėtų dėl verslo vertinimo ataskaitos
atlikimo ir nuostolių dydžio nustatymo. Dėl to iš atsakovo priteista ieškovui iš
viso 1 026 900 Lt (1021000 + 5900 = 1026900) nuostolių atlyginimo.
Teismas
atmetė atsakovo apeliacinio skundo teiginį, kad ieškovas išlaidas asmeninei
apsaugai privalėjo apmokėti proporcingai užimamų patalpų plotui. Pateikti į
bylą įrodymai nepatvirtina atsakovo argumentų, kad ieškovas žodžiu buvo
prašytas atlyginti išlaidas už asmeninę apsaugą. Šalys yra pelno siekiantys
juridiniai asmenys, užsiimantys ūkine-komercine veikla. Juridiniai asmenys
privalo tinkamai tvarkyti apskaitą, todėl prievoliniai santykiai paprastai
sprendžiami pareiškiant rašytines pretenzijas, išrašant sąskaitas už konkrečias
prekes ar paslaugas, o ne atliekant derybas žodžiu.
III. Kasacinių skundų
ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovas UAB ,,Armitana“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti
ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde
išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuojamos
CK 6.193-195 straipsniuose. Pagal šias taisykles ir kasacinio teismo praktikoje
pripažintą teisės aiškinimą, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų,
sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus,
atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos
sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po
sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Jei šalys skirtingai
aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant
subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam
sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atskleidžiančiam tikrąją
šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Apeliacinės instancijos teismas
padarė nepagrįstą išvadą, kad remiantis CK 6.138 straipsnio 1 dalimi ir šalių
sudarytos 2007 m. sausio 24 d. subnuomos
sutarties 8.2 punktu šios sutarties ir jos sudėtinių dalių, įskaitant naudojimosi
patalpomis tvarkos taisyklių, pakeitimai buvo galimi tik raštu abiem šalims
pasirašant ir kad atsakovas neturėjo teisės vienašališkai keisti nurodytų
taisyklių. Sutarties 5.4 punkte įrašyta, kad nuomininkas (atsakovas)
supažindina subnuomininką (ieškovą) su vidaus tvarkos taisyklėmis,
subnuomininkas pasirašo, kad susipažino su aptariamomis taisyklėmis.
Kasatoriaus teigimu, šalys susitarė, kad vidaus tvarkos taisyklės nėra šalių
derybų objektas, o privalomas lokalinis teisės aktas, su kuriuo supažindinami
visi prekybos centro ,,Flagman” patalpų nuomininkai, subnuomininkai, kiti
valdytojai. Nurodytų taisyklių 6.2 punkte išdėstyta nuostata, kuri ieškovui
turėjo būti žinoma sutarties sudarymo metu, įtvirtino galimybę nuomotojui
vienašališkai keisti, pildyti šias taisykles. Dėl to šios teisės įgyvendinimas
(nurodytų taisyklių pakeitimas) nepagrįstai apeliacinės instancijos teismo
pripažintas esminiu sutarties pažeidimu.
2. Įgyvendindamas sutartyje turimą teisę pakeisti vienašališkai prekybos
centro vidaus tvarkos taisykles atsakovas nepadarė neteisėtų veiksmų, todėl nėra
būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovui nuostolių
atlyginimą, netinkamai vertino byloje pateiktą ieškovo verslo vertinimo
ataskaitą, nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl žalos nepagrįstumo (CK
6.249 straipsnis, CPK 177-185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas
nepatikrino ieškovo verslo vertinimo ataskaitos duomenų pagrįstumo ir joje
išdėstytų faktų tikrumo. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas duomenis
apie ieškovo verslo vertę neatsižvelgė į tai, kad bendra rinkos situacija,
sukėlusi sunkių padarinių įvairiems rinkos segmentams, yra visuotinai žinoma ir
neįrodinėjama (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Taigi ne atsakovo veiksmai, o
pasaulinė ekonominė krizė turėjo lemti nuostolius ieškovo veikloje. Ataskaitoje
neatsižvelgta į tai, kad ieškovas valdė ne tik pulo klubą prekybos centre
,,Flagman”, bet ir kitą biliardo klubą Vilniuje, Architektų g. 152, ieškovo
veikla nebuvo struktūriškai atskirta nurodytuose klubuose. Ataskaitoje
parduodamo verslo kaina nustatyta neatsižvelgus į bendrovės turto ir
įsipareigojimų tarpusavio santykį. Be to, ataskaita parengta 2008 m. liepos 28
d. , o ieškinys byloje pareikštas 2009 m. rugpjūčio 24 d., t. y. praėjus
daugiau kaip metams nuo ataskaitos atlikimo, kai duomenys, kurių pagrindu
parengta ataskaita, neatitiko ekonominių pokyčių metu nulemto verslo nuosmukio.
Ataskaitoje pateikta ieškovo verslo pajamų augimo tendencija ateityje
prieštaravo objektyviam ekonomikos nuosmukio faktui. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad konkretūs
faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y.
atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų apie jų nepagrįstumą, nepatikimumą ar
kitokį ydingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis I. Ž. v. J. A. V. byloje Nr.
3K-3-733/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartis UAB „Klaipėdos autobusų
parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“ byloje Nr. 3K-3-45/2008). Apeliacinės
instancijos teismas priteisė ieškovui ne konkrečią prarastos galimybės piniginę
vertę, o hipotetinę jos vertę. Tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai,
pagal kurią nuostolių dėl prarastos galimybės piniginės vertės faktas ir dydis
turi būti pagrįstas realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis
pajamomis ar išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis UAB „Ferteksos
transportas“ v. Baltarusijos Respublikinė unitarinė įmonė „Gamybinis
susivienijimas „Belaruskalij“ byloje Nr. 3K-3-273/2009). Ieškovo verslo
dalies rinkos vertė apskaičiuota remiantis netiksliais, klaidingais
ekonominiais rodikliais, jų didėjimas 2008–2013 m. laikotarpiu prognozuotas
neatsižvelgiant į tai, kad iki tol įmonė dirbo nuostolingai, kad įmonės pelnas
buvo fiksuotas tik už tris mėnesius iki sutarties nutraukimo. Ataskaitoje,
sprendžiant dėl ieškovo verslo nuvertėjimo, neatsižvelgta į pasaulinę ekonominę
krizę.
3. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai
aiškino sutarties sąlygas, apibrėžiančias asmeninę subnuomininko apsaugą, dėl
to padarė nepagrįstą išvadą, kad subnuomininkas (ieškovas) neprivalėjo mokėti
už asmeninę apsaugą. Sutarties 6.2 punkte nurodytos bendros apsaugos paslaugos,
skirtos bendro, visiems subnuomininkams tenkančio prekybos centro ploto
apsaugai, ir nustatyta bendrų apsaugos paslaugų išlyga – subnuomininko asmeninė
apsauga. Šiuo atveju asmeninės apsaugos paslaugos neįeina į eksploatacinių
išlaidų sąvoką ir yra laikomos tiesioginėmis išlaidomis, kurias privalo
apmokėti papildomai subnuomininkas. Atsakovas, būdamas atsakingas už visas
prekybos centro ,,Flagman“ patalpas, samdė asmeninę apsaugą ieškovo
subnuomojamoms patalpoms, nes ieškovo darbo laikas buvo ilgesnis už šio
prekybos centro. Asmeninių apsaugos paslaugų teikimą ieškovui patvirtina byloje
pateiktos saugotojo UAB ,,Edlora“ PVM sąskaitos-faktūros.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas BUAB
„Mano tikslas“ prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
1. Ieškovo teigimu, vidaus tvarkos taisyklės
buvo ne lokalinis teisės aktas, o šalių sudarytos sutarties dalis,
reglamentavusi ieškovo teises ir pareigas, susijusias su ūkine-komercine
veikla. Šiose taisyklėse buvo nustatyta, kad jos gali būti pildomos, bet nėra
galimybės jas keisti. Lietuvių kalbos instituto parengtame Lietuvių kalbos
žodyne terminų ,,pakeisti“ ir ,,papildyti“ reikšmės yra nevienodos. Kadangi
sutartyje nustatyta teisė atsakovui papildyti taisykles, bet ne jas keisti, tai
Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neturėjo teisės
vienašališkai keisti taisyklių. Pakeitus taisykles, t. y. sutarties sąlygas, ir
šiais pakeitimais sutrumpinus darbo laiką ieškovas neteko galimybės pelningai
vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, dėl kurios ir buvo sudaryta sutartis. Toks
vienašališkas pakeitimas iš esmės pažeidė ieškovo interesus, apeliacinės
instancijos teismas tai pagrįstai pripažino esminiu sutarties pažeidimu.
Nurodyti atsakovo veiksmai nulėmė tai, kad ieškovas pradėjo dirbti nuostolingai
ir nebepajėgė atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovo skolai viršijus dviejų
mėnesių pagal sutartį mokėti priklausančias įmokas, atsakovas nutraukė sutartį.
Ieškovo teigimu, sutartis sudaryta septyneriems metams, atsakovas ne tik
nepadėjo ją vykdyti, tačiau ir, nutraukdamas ją prieš terminą, nesiekė
sutarties tinkamo įgyvendinimo.
2. Ieškovas ginčija atsakovo kasacinio skundo
teiginį, kad duomenys ieškovo verslo vertinimo ataskaitoje yra neišsamūs ir
nepatikimi. Pagal CPK 212 straipsnio 2 dalį ekspertu skiriamas tik asmuo,
turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Kadangi ieškovo verslui
įvertinti specialių žinių neturėjo nei bylos šalys, nei teismas, tai verslą
įvertino licencijuotas turto ir verslo vertintojas, dėl to paneigti šio
vertintojo ataskaitos išvadas ar nustatyti jų pagrįstumą gali tik kitas
kompetentingas asmuo. Verslo vertinimo ataskaitoje vertintojas neturėjo
galimybės numatyti kilsiančios pasaulinės finansinės krizės, ekonominio
nuosmukio, nes to neprognozavo ir oficialios institucijos (Lietuvos bankas,
Finansų ministerija). Ieškovas sutinka, kad krizė galėjo turėti įtakos jo
veiklai, tačiau tokia prielaida nepakankama konstatuoti faktui, jog vertinimo
ataskaita yra neišsami. Turto vertinimo metodikos 2.11 punkte nustatyta, kad
rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas
jo vertinimo dieną. Ataskaitoje pateikti ieškovo pelno ir apyvartos rodikliai pagrįsti
ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie byloje yra pateikti. Dėl to
nebūtų pagrįsta išvada, kad verslo vertinimo ataskaita yra nepakankama ieškovo
patirtiems nuostoliams įrodyti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė
įrodymų, patvirtinančių ieškovo verslo vertės dydį, taip pat priežastinį ryšį
tarp pasaulinės ekonominės krizės ir ieškovo verslo nuvertėjimo, taip pat
nenurodė, kokia apimtimi krizė galėjo nulemti ieškovo verslo vertę. Teismas
nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia pareiga tenka šalims (CPK 178
straipsnis). Pažymėtina tai, kad atsakovas atsisakė nuo pakartotinės
ekspertizės atlikimo apeliacinės instancijos teisme. Be to, atsakovas
kasaciniame skunde pirmą kartą nurodytomis aplinkybėmis dėl Lietuvos BVP
pokyčių 2008 ir 2009 m. laikotarpiu nesirėmė pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismuose ir neįrodinėjo jų ryšio su ieškovo verslui padarytos žalos
verte. Ieškovas nesutinka su atsakovo kasacinio skundo argumentais dėl ieškinio
reikalavimų teisinio kvalifikavimo kaip reikalavimų priteisti negautas pajamas.
Ieškovas pažymi, kad įrodinėjimo dalykas byloje yra žalos ieškovo verslui
padarymas, o ne negautų pajamų konstatavimas ir jų priteisimas, nes pagal CK
6.249 straipsnio 1 dalį turto netekimas ar sužalojimas priskiriami prie
tiesioginių nuostolių.
3. Nei sutartyje, nei jos prieduose
neapibrėžta subnuomininko asmeninės apsaugos sąvoka. Ieškovo teigimu, sutartyje
asmeninė apsauga, jos samdymas nereglamentuojamas ir nenustatyta ieškovo
pareigos mokėti už asmeninę apsaugą. Atsakovas nereiškė pretenzijų ieškovui dėl
sąskaitų už asmeninės apsaugos paslaugas apmokėjimo ir nesikreipė į teismą dėl
skolos priteisimo. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas turėtas viso
prekybos centro apsaugos išlaidas siekia pagrįsti ieškovui suteiktomis
asmeninėmis apsaugos paslaugomis. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje
pagrįstai atmetė atsakovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras dėl saugojimo
paslaugų kaip neįrodančias, kad šios paslaugos buvo suteiktos vien ieškovui.
Kasaciniu
skundu ieškovas BUAB „Mano tikslas“ prašo Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio
7 d. nutartį pakeisti, papildant jos rezoliucinę dalį išvada - ieškinį
tenkinti visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiant papildomai 104 288,79
Lt nuostolių atlyginimo, taip pat iš viso 1 168 000 Lt nuostolių dėl neteisėto
negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir 5900 Lt išlaidų, susijusių
su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, atlyginimo, bei įstatymo
nustatytų 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Kasaciniame
skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai
argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismo priteista
ieškovo verslo vertė yra lygi apskaičiuotai verslo vertinimo ataskaitoje pagal
joje pateiktą pesimistinę verslo raidos prognozę. Ataskaitoje nurodyta ir
kitokia, t. y. 147 000 Lt didesnė, nei priteista apeliacinės instancijos teismo
nutartimi, ieškovo verslo vertė 2008 m. balandžio 14 d. Dėl šios ieškovo
nuostolių dalies ją atmesdamas teismas nenurodė bylos įrodymų ir teisės aktų,
taip pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose išdėstytus teismo
sprendimo motyvuojamosios dalies reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d.
nutartyje byloje I. Ž. v. J. A. V. byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2010 m.
liepos 30 d. nutartyje D. P., D. P. v. AB ,,Lietuvos draudimas“
byloje Nr. 3K-3-351/2010 išaiškinta, kad ,,konkretūs faktiniai duomenys, gauti
ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas,
jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo.
Eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį
savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje
esančių įrodymų ištyrimu, kaip tai nustatyta CPK 218 straipsnyje. Pagrindas
atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės
akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada
pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais
panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir
rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie
prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi
išankstinės galios“. Apeliacinės instancijos teismas siūlė atsakovui atlikti
pakartotinę ekspertizę – šis atsisakė. Byloje nepateikta įrodymų,
patvirtinančių priešingas nei nustatytos ekspertizės akte aplinkybes.
2. Byloje pirmosios instancijos teismas
priteisė ieškovui iš atsakovo 104 288,79 Lt nuostolių atlyginimo negautų pajamų
pavidalu. Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo apeliacinį skundą,
tačiau priimta nutartimi nepriteisė ieškovui iš atsakovo nurodyto dydžio
negautų pajamų ir jos motyvuojamojoje bei rezoliucinėje dalyse nepasisakė dėl
ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas, taip teismas priėmė procesinį
sprendimą ne dėl visų ieškinio reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB
,,Armitana“ prašo ieškovo kasacinį skundą
atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai nesutikimo su ieškovo kasaciniu
skundu argumentai:
1. Atsakovo teigimu, verslo vertinimo
ataskaita nėra tinkamas bylos įrodymas, galintis pagrįsti ieškinio
reikalavimus. Šis įrodymas atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus
(CPK 177 straipsnio 2 dalis, 197 straipsnio 1 dalis) ir neturi didesnės
įrodomosios galios konstatuojant teisiškai reikšmingus faktus, nes ataskaita
vertintina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio
22 d. nutartis M. B. v. Z. J. byloje Nr. 3K-3-413/2007; 2008 m. gegužės
28 d. nutartis AB ,,Pagirių šiltnamiai“ v. UAB ,,Nada focus“ byloje Nr.
3K-3-225/2008). Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje
ataskaita remiamasi ne kaip ekspertizės aktu, o kaip paprastu rašytiniu
įrodymu. Atsakovo požiūriu, verslo vertinimo ataskaita yra tendencinga, joje
esantys duomenys prieštarauja visuotinai žinomoms ir neįrodinėtinoms
aplinkybėms (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atsakovas nesutinka su ieškovo
teiginiu dėl pakartotinės ekspertizės atsisakymo, nurodydamas, kad byloje
teismo nebuvo paskirta pirminė ekspertizė, dėl to negalėjo būti skiriama ir
pakartotinė. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis remiamasi ieškinyje,
priklauso ieškovui, o pareiga įrodyti atsikirtimus į ieškinį - atsakovui (CPK
178 straipsnis).
2. Atsakovui nekyla pareigos atlyginti ieškovo
reikalaujamus priteisti nuostolius. Teismų praktikoje nuostoliais
nepripažįstamos hipotetinės (tikėtinos) negautos pajamos. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio
6 d. nutarime V. Š. v. A. N., A. N. byloje Nr. 3K-P-382/2006 išaiškinta,
kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai
tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų arba
dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Vien objektyvūs ir nuo šalių valios
nepriklausantys veiksniai neturėtų būti pagrindas reikalauti piniginio atlygio
už prarastą galimybę, taip pat būti vieninteliais kriterijais, nustatant
piniginę prarastos galimybės vertę.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl
subnuomininko (nuomininko) negautų pajamų iš veiklos išsinuomotose
negyvenamosiose patalpose atlyginimo subnuomotojui (nuomotojui) pakeitus tam
tikras subnuomos sutarties sąlygas
Įstatyme
įtvirtinta, kad žala yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų
gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1
dalis). Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei
atsakomybei atsirasti sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai) ir atsižvelgiant į
negautų pajamų dydžio buvimo realumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime V. Š.
v. A. N. byloje Nr. 3K-P-382/2006 išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar
negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos,
kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų
prarasta nauda. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie
tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba
patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar
pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti
esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko
veiksmų.
Nagrinėjamoje
byloje ieškovas pareiškė vieną iš ieškinio reikalavimų atlyginti negautas
pajamas, kurias, ieškovo teigimu, jis būtų gavęs, jeigu būtų vykdoma patalpų
subnuomos sutartis joje nustatytomis sąlygomis ir jeigu šios sutarties viena iš
sąlygų dėl darbo laiko subnuomojamose patalpose nebūtų pakeista subnuomotojo
iniciatyva. Atsakovo kasaciniame skunde ginčijami byloje priimti teismų
sprendimas ir nutartis dėl ieškovo negautų pajamų priteisimo iš atsakovo,
argumentuojant tuo, kad įgyvendindamas sutartyje turimą teisę pakeisti
vienašališkai prekybos centro vidaus tvarkos taisykles atsakovas nepadarė
neteisėtų veiksmų, todėl nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei
atsirasti (CK 6.246 straipsnis); be to, dėl tokių atsakovo veiksmų neįrodytas
ieškovo nuostolių atsiradimas ir jų dydis. Atsižvelgdama į pirmiau aptartus
įstatyme įtvirtinto asmens negautų pajamų atlyginimo teisinio reglamentavimo
pagrindinius ypatumus ir teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje
įtvirtintas nuostatas, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad
sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo
visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra
nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių
pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui.
CK 6.183
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, jog
sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti
pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Patalpų subnuomos sutartyje
šalys išreiškė savo valią, kad sutarties ir jos sudėtinių dalių pakeitimai galimi
tik raštu abiem šalims pasirašant. Sutarties 5.4 punkte įrašyta, kad atsakovas
supažindina ieškovą su prekybos centro ,,Flagman“ nuomojamų patalpų vidaus
tvarkos taisyklėmis, jos pridedamos kaip priedas Nr. 4 ir yra neatskiriama šios
sutarties dalis. Nurodyta sąlyga leido sutarties ir (ar) jos sudėtinių dalių
pakeitimus atlikti abiejų šalių valia, taip pat aptariamų sutarties dalimi
esančių 2007 m. sausio 24 d. vidaus tvarkos taisyklių 6.2 punkte nustatyta
sąlyga, pagal kurią prireikus šios vidaus tvarkos taisyklės gali būti
papildytos atskiru nuomotojo (subnuomotojo) įsakymu. Pagal bylos duomenis dėl
vidaus darbo tvarkos taisyklių, apibrėžiančių darbo laiko pakeitimą,
subnuomininkams pranešta raštu, kuriuo patalpų subnuomininkai įspėti apie
pasikeisiantį prekybos centre ,,Flagman“ esančių nuomojamų patalpų darbo laiką,
įsigaliojus naujoms vidaus darbo tvarkos taisyklėms (pranešta 2008 m. kovo 26
d. raštu, naujos taisyklės įsigaliojo nuo 2008 m. balandžio 14 d.). Tokį
pakeitimą, kuriuo suvienodintas darbo laikas subnuomininkams, nulėmė išnuomotų
patalpų prekybos centre išplanavimas, kai į visas patalpas patekimas įrengtas
bendrais visiems subnuomininkams laiptais. Atsakovas pateikė ieškovui 2008 m.
vasario 14 d. eksploatacinių išlaidų sąskaitą, iš kurios ieškovas sužinojo apie
papildomas išlaidas apsaugos paslaugoms už 2008 m. sausio mėnesį apmokėti; iki
to laiko išlaidas apsaugai atsakovas padengdavo savo lėšomis. Pažymėtina, kad
ieškovas (subnuomininkas) nurodytų klausimų derybų keliu nesprendė, nors tam turėjo
pakankamai laiko iki naujos darbo laiko tvarkos pakeitimo įsigaliojimo. Pulo
klubo darbo laiko grafikas turėjo svarbios reikšmės ieškovui sudarant patalpų
subnuomos sutartį ir vykdant bei planuojant verslo veiklą patalpose.
Vidaus darbo
taisyklių pakeitimas visa apimtimi ir, kaip pirmiau nurodyta, subnuomininkui
svarbių sąlygų dėl prekybos centre esančių patalpų darbo laiko nustatymas
pažeidė subnuomininko verslo interesus, jo lūkesčius, kurių jis galėjo
pagrįstai tikėtis, abiem šalims vykdant sutartį joje nustatytomis sąlygomis.
Reikšmingas kitai šaliai sutarties sąlygų pakeitimas, siekiant išvengti
didesnių jos nuostolių atsiradimo, turi būti atliekamas abiem šalims derinant
būsimus sutarties pakeitimus ir bendradarbiaujant. Įstatyme nustatytas reikalavimas
sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai sutarties šaliai būdu, vykdanti
sutartį šalis turi imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat
aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnio 3, 4 dalys). Byloje
priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose atsakovo veiksmai, pakeičiant
nuomojamų patalpų vidaus darbo tvarkos taisykles, įvertinti sutartį
pažeidžiančiais, neteisėtais veiksmais. Kasacinio teismo vertinimu, atsakovui
(nuomotojui) sutarties sąlygos leido papildyti sutarties sąlygas (vidaus darbo
tvarkos taisykles), tačiau atsakovas sutarties sąlygų nevisiškai laikėsi,
peržengdamas sutartyje nurodytą teisę papildyti vidaus tvarkos taisykles ir
pakeisdamas šias taisykles bei nustatydamas iš esmės skirtingą numojamų patalpų
naudojimosi laiką ir taip iš esmės pablogindamas ieškovo, kaip patalpų
nuomininko, padėtį.
Bendradarbiavimo
pareiga vykdant sutartines prievoles tenka abiem dvišalės sutarties šalims (CK
6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Bendradarbiavimo (šalių
kooperavimosi) pareiga, sprendžiant dėl pažeidusios sutartinę prievolę šalies
atsakomybės dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga
įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar
neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo. Įstatyme įtvirtinta nuostata,
kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo
neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kuriuo
rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 straipsnis). Pažymėtina tai, kad ieškovo
reagavimas į atsakovo naudojimosi patalpomis laiko pakeitimą buvo atsisakymas
mokėti nuomos mokestį. Konstatuotina tai, kad, sutarties šaliai įgyvendinant
sutarties suteikiamas teises didesne, nei tai numatyta sutartyje, apimtimi, ir
kitai sutarties šaliai užginčijus šios šalies veiksmų vykdant sutartį
teisėtumą, tai nesuteikia teisės kitai sutarties šaliai sustabdyti sutarties
vykdymą visa apimtimi (CK 6.207 straipsnis). Atsisakymas mokėti nuomos mokestį
po to, kai nuomotojas pakeitė patalpų naudojimosi laiką, negali būti laikomas
proporcingu kitos šalies atžvilgiu veiksmu ir tai nepadeda siekti šalių
sutarimo dėl tolesnio sutarties vykdymo. Be to, ieškovui tenkančios
bendradarbiavimo pareigos nevykdymą rodo ieškovo veiksmai, kuriais jis nesiekė
išsaugoti sutartinių santykių, neinicijavo taikaus susitarimo su kita sutarties
šalimi, dėl to neveikė, siekdamas sumažinti nuostolius (negautas pajamas), dėl
kurių atlyginimo pareikštas ieškinys byloje. Būdamas verslo subjektas ieškovas
pretenzijų ar tarpusavio derybų būdu neinformavo atsakovo apie aplinkybes,
kurios jam buvo geriau žinomos, nei atsakovui, t. y. kokią reikšmę ieškovo
verslui turi atsakovo nuomojamų patalpų naudojimosi laiko pakeitimas ir kiek
nuostolių ieškovas dėl to patyrė ir patirs ateityje. Dėl tokių savo veiksmų
(neveikimo) ieškovas iš dalies prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką,
nes neveikė už sutartinių santykių ir gerų verslo sąlygų išsaugojimą. Aptartos
aplinkybės apie šalių veiksmus, jų elgesį sutarties vykdymo, jos kai kurių
sąlygų pakeitimo metu iki sutarties nutraukimo, byloje nustatytos ir patvirtina
abiejų šalių kaltę dėl ieškovo negautų pajamų atsiradimo ir jų dydžio
padidėjimo.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė sutarties
šalių pareigas, sutarties nevykdymo teisinius padarinius reglamentuojančias
teisės normas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis, 6.248
straipsnio 4 dalis), taip pat, nustatydami atsakovo kaltę dėl ieškovo nuostolių
(negautų pajamų) atsiradimo, neįvertino ieškovo kaltų veiksmų (neveikimo),
kuriais ieškovas nesiekė išvengti nuostolių padidėjimo. Įstatyme įtvirtinta,
kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini
nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti
atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259
straipsnio 1 dalis). Remdamasi išdėstytais motyvais ir atsižvelgdama į abiejų
šalių kaltę dėl sutarties nevykdymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl
nuostolių (negautų pajamų) atsiradimo atsakingos abi nuomos sutarties šalys,
kurios lygiomis dalimis turi prisiimti tokių nuostolių kompensavimo pareigą.
Dėl to ieškiniu įrodinėta negautų pajamų suma (104 288, 79 Lt), kurią priteisė
pirmosios instancijos teismas sprendimu, sumažintina iki priteistinos 52 144,40
Lt sumos, taip iš dalies tenkinant atsakovo kasacinį skundą dėl ieškinio
reikalavimo priteisti nuostolių, patirtų iki subnuomos sutarties nutraukimo,
atlyginimą. Byloje priimti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
sprendimas bei nutartis pakeistini (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl CPK 270
straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo motyvuoti teismo sprendimą
Ieškovo kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės
instancijos teismas nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą,
tačiau priimta nutartimi nepriteisė ieškovui iš atsakovo 104 288,79 Lt negautų pajamų ir nutarties motyvuojamojoje bei
rezoliucinėje dalyse nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas
pajamas, taip teismas be motyvų priėmė procesinį sprendimą ne dėl visų ieškinio
reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis
teismas nurodo, kad CPK 270 straipsnio 4 dalyje išdėstytas reikalavimas teismui
motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti bylos įrodymų
vertinimą, byloje nustatytas aplinkybes, argumentus, kuriais remdamasis teismas
atmetė tam tikrus įrodymus ir teisės aktus, kuriais teismas remiasi, bei kitus
teisinius argumentus. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pažymėjo,
kad motyvuoti teismų sprendimus reikalauja ir viešasis interesas – teismų
sprendimai turi būti nuspėjami, analogiškos bylos teismuose turi būti
sprendžiamos vienodai. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatyta
teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai
atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Van de
Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61; Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės
27 d. nutartis UAB „Luidas“ v.
UAB „Baltijos laikas“ byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. spalio 13 d. nutartis UAB ,,Revinė” v. UAB
,,Vaivorykštė” byloje Nr. 3K-3-251/2010).
Aptariamas
įstatymo reikalavimas kartu reiškia, kad byloje pareikštų, bet neišspręstų
teismo sprendimu reikalavimų bylą išnagrinėjus negali likti. Be to, motyvų
išdėstymo forma, struktūra ir jų išsamumas priklauso bylą nagrinėjančio teismo
individualiam pasirinkimui, siekiant, kad teismo sprendimo išvados būtų
pakankamai pagrįstos motyvais. Kasacinio teismo teisėjų kolegija negali
visiškai sutikti su ieškovo kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos
teismo nutartyje joje neišdėsčius motyvų išspręsti ne visi ieškinio
reikalavimai.
Sutikdamas su
pirmosios instancijos teismo apskaičiuotu ir sprendimu priteistu ieškovui iš
atsakovo 104 288,79 Lt nuostolių (negautų pajamų) atlyginimu, apeliacinės instancijos
teismas nutartyje nurodė, kad nurodytas nuostolių dydis patvirtina, jog ir
sunkmečio sąlygomis įmanoma dirbti pelningai. Tačiau apeliacinės instancijos
teismas, nutartimi pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat
pripažino, kad ieškovas patyrė didesnių nuostolių, nei priteista pirmosios
instancijos teismo, ir tų nuostolių suma yra ieškovo verslo nuvertėjimo rinkos
vertė, kurią (verslo dalies nuvertėjimą) įvertindamas pinigine išraiška ir
priteisdamas dėl to apskaičiuotus ieškovo nuostolius kartu iš esmės įskaitė tą
nuostolių sumą (104 288,79 Lt), kurią priteisė pirmosios instancijos teismas ir
su kurios dydžio nustatymu, kaip pirmiau nurodyta, iš esmės sutinka kasacinis
teismas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, su kuriais bylos
įrodymais ir šalių argumentais jis sutiko, o kuriuos atmetė, taip pat išdėstė
teisinius priimamos nutarties argumentus. Dėl to nėra pakankamo pagrindo
išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas neišsprendė kurio nors iš
pareikštų ieškinio reikalavimų.
Dėl
ieškiniu iš verslo nuvertėjimo kildinamų nuostolių atlyginimo
Ieškovas dalį
ieškinio reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo byloje grindė nuostoliais,
patirtais dėl verslo nuvertėjimo, įrodinėdamas, kad dėl patalpų, kuriose
ieškovas vykdė ūkinę veiklą, nuomos sąlygų pakeitimo ir vėliau sekusio nuomos
sutarties nutraukimo žlugo ieškovo pulo klubo verslas išsinuomotose patalpose
ir dėl to ieškinyje kildinami nuostoliai, ieškovo skaičiuojami kaip prarasto
ieškovo verslo dalies išsinuomotose patalpose rinkos vertė. Byloje priimtu
pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodyta ieškinio dalis netenkinta,
teismui padarius išvadą, kad atsižvelgiant į bendrą rinkos situaciją, sukėlusią
sunkius padarinius įvairiems verslo santykiams, teismas neturi teisinio
pagrindo pripažinti pagrįsta likusią ieškinio dalį – ieškiniu prašomą priteisti
nuostolių dalį, grindžiamą ieškovo verslo nuvertėjimu. Apeliacinės instancijos
teismas priimtoje nutartyje dėl aptariamos ieškinio dalies padarė priešingą
išvadą – dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir kaltės ieškovas neteko verslo dalies
(pulo klubo išsinuomotose patalpose), kurios rinkos vertė teismo apskaičiuota
pagal ieškovo į bylą pateiktos verslo vertės ataskaitos ir verslo vertės
nustatymo pažymos, kurią parengė kvalifikaciją turintis turto ir verslo
vertintojas, duomenis. Kitų įrodymų šalys neteikė ir nepagrindė dėl verslo
nuvertėjimo nuostolių dydžio. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia
savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
Spręsdamas
bylas dėl civilinės atsakomybės taikymo kasacinis teismas ne vieną kartą
pabrėžė svarbą kiekvienu atveju nagrinėjančiam bylą teismui nustatyti CK 6.245-6.255 straipsniuose nurodytas civilinės atsakomybės
atsiradimo būtinąsias sąlygas (asmens neteisėti veiksmai, kaltė, žala,
priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), kurias konstatavus taikoma
atsakingam už žalos padarymą asmeniui atsakomybė. Byloje kilus ginčui dėl žalos
atlyginimo, teismas nustato ir įvertina faktines aplinkybes, turinčias įrodomosios
reikšmės civilinės atsakomybės sąlygų konstatavimui. Kiekvienos bylos
individualios aplinkybės gali patvirtinti arba paneigti kurias nors iš įstatyme
išvardytų atsakomybės sąlygų.
Ginčas byloje
pagal ieškinio reikalavimą yra dėl žalos, ieškovo skaičiuojamos kaip
nuvertėjusio verslo rinkos vertė, atlyginimo, numatant, kad ieškovas tęstų pulo
klubo išsinuomotose patalpose veiklą laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. ir
ieškovui darant prielaidą, jog šios veiklos pajamos ir pelnas būtų skaičiuojami
tokio lygio, kokį pajamų ir pelno dydį jis turėjo iš šios veiklos 2008 m.
pradžioje. Nuostolių pagrindimui byloje ieškovas pateikė verslo ir turto
vertintojo parengtą ataskaitą dėl ieškovo verslo nuvertėjimo įvertinimo. Tokia
ataskaita pripažįstama paprastu rašytiniu įrodymu ir nėra vertinama kaip teismo
skiriamos ekspertizės aktas (CPK 185 straipsnis, 212 straipsnio 1 dalis).
Aiškindamas CPK 212 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra pasisakęs, kad
eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl iškeltoje
civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada,
kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis J. V. v. UADB ,,Baltikums
draudimas“ byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2005 m. vasario 7 d. nutartis R. S.
v. A. R. Ž. byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2008 m. gruodžio 9 d.
nutartis BUAB ,,Valviktė“ v. UAB ,,Laugina“ byloje Nr. 3K-3-575/2008;
kt.). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama
paprasto rašytinio įrodymo įrodomoji galia tuo atveju, kai vienos iš šalių
užsakymu parengiama ir pateikiama teismui turto ir verslo vertintojo ataskaita
dėl ūkio subjekto verslo vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis likviduojama UAB
,,Klevo lapas“ v. AB ,,ORLEN Lietuva“ byloje Nr. 3K-3-207/2010).
Nuostoliai pripažįstami
kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), atsižvelgiant
į tai, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas
gauti esant normaliai veiklai ir ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko
veiksmų. Sutarties nevykdymo atveju tokios sutarties šaliai pareiškus ieškinį
nuostoliams dėl verslo nuvertėjimo atlyginti šie nuostoliai turi būti pagrįsti
realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis)
pajamomis (išlaidomis), kurias kreditorius būtų gavęs (patyręs), jei nebūtų
kitos sutarties šalies pažeidžiančių sutartį veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d.
nutarimas V. Š. v. A. N. byloje Nr. 3K-P-382/2006).
Aptarti
išaiškinimai reikšmingi sprendžiant kasacine tvarka nagrinėjamą ginčą dėl to,
ar ieškovo nurodomų nuostolių dėl verslo nuvertėjimo iš tikrųjų atsirado dėl
atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar įrodytas nuostolių dydis. Ieškovo valdomo pulo
klubo generuojamos pajamos ir pelnas už praėjusį laikotarpį (2008 m. pradžios
duomenimis) negalėtų užtikrinti tokio paties lygio pajamų ir pelno ateityje
(2009-2013 m.), atsižvelgiant į dėl ekonominio sunkmečio objektyviai iš
esmės pakitusias rinkos sąlygas, sumažėjusį gyventojų vartojimą, tai savo
ruožtu nulėmė prekių ir paslaugų pardavimų apimčių sumažėjimą. Visiems žinomos
aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas),
yra šalies bendrojo vidaus produkto nuosmukis per 2009 m. ir 2010 m.
pradžioje, taip pat Statistikos departamento duomenys (skelbiami interneto tinklalapyje
www.stat.gov.lt), pagal kuriuos paslaugų
srities - meninės, pramoginės ir poilsio veiklos - šalies mastu pardavimų
apimtys per 2009 m. buvo 23,90 proc. mažesnės nei 2008 m., o 2010 m. pirmąjį
pusmetį šiame paslaugų segmente užfiksuotas dar 2,2 proc. sumažėjimas,
palyginus su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu. Dėl to negalima išvada, kad
ieškovo hipotetinės pajamos ir pelnas iš veiklos pulo klube 2009 m. ir
vėlesniais metais būtų išlikusios tokios, kokios buvo prognozuotos pagal
ieškovo pulo klubo pajamas ir pelną, fiksuotus 2008 m. pradžioje. Konkurencinės
rinkos sąlygomis sumažėjus verslo subjekto (ieškovo) pardavimams to padarinys
būtų dar didesnis pelningumo sumažėjimas, nes verslo subjekto veiklos tam tikros
sąnaudos (patalpų nuomos mokestis, išlaidos komunalinėms paslaugoms, darbuotojų
darbo užmokestis, pulo klubo įrangos nusidėvėjimas ir kt.) išliktų stabilios.
Taigi byloje priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nebuvo pagrindo
vadovautis turto ir verslo vertinimo ataskaitos duomenimis dėl ieškovo verslo
vertės, kuri apskaičiuota pagal prognozuojamas ieškovo pajamas ir pelną iš pulo
klubo veiklos, nes, kaip pirmiau nurodyta, ieškovo numatomos pajamos ir pelnas
nėra realios, nes apskaičiuotos pagal praeito laikotarpio duomenis bei visiškai
neįvertintas rinkos nuosmukio lemiamas poveikis ieškovo verslui.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad priežastinio ryšio
nustatymas tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo nuostolių atsiradimo bei
jų dydžio yra fakto klausimai; civilinė atsakomybė atsiranda ir esant
netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš
neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais
padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis B. L.,
A. J. ir kt. v Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras, Vilniaus miesto 22-ojo
notarų biuro notarė S. Bylinskienė byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m.
gegužės 8 d. nutartis UAB ,,Baldų rojus” v. G. O. byloje
Nr. 3K-3-197/2007). Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal
tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio
asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju
pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Ieškovo nurodomų nuostolių
dydžio dėl verslo nuvertėjimo nepagrindžia atsakovo neteisėti veiksmai jam
vienašališkai pakeitus negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties sąlygas, nes,
kaip pirmiau nurodyta, ieškovo pajamų esminį sumažėjimą nulemtų objektyviai
įvykusi nepriklausanti nuo šalių valios priežastis – ekonomikos nuosmukis, dėl
šios priežasties iš esmės sumažėtų pardavimų apimtys ieškovo teiktų paslaugų
rinkos segmente.
Dėl išdėstytų
argumentų kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos
teismo sprendimo išvada, kuria ieškinio reikalavimas atlyginti ieškovo verslo
dalies nuvertėjimą pripažintas nepagrįstu ir dėl to atmestas. Apeliacinės
instancijos teismas nutartyje tenkinti nurodytos ieškinio dalies neturėjo
teisinio pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis pakeistina
(CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pakeitus
byloje priimtus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės
instancijos teismo nutartį, proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio
reikalavimų daliai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame
teisme (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Byloje nepateikti duomenys apie ieškovo ir
atsakovo išlaidas jiems atstovaujantiems advokatams už kasacinių skundų ir
atsiliepimų į kasacinius skundus parengimą ir pateikimą Lietuvos Aukščiausiajam
Teismui, dėl to įstatyme nurodytos išlaidos, nepateikus apie jas įrodymų,
nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d.
sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartį pakeisti, išdėstant keičiamų
teismų sprendimo ir nutarties rezoliucinę dalį taip:
Iš atsakovo UAB ,,Armitana“ priteisti ieškovui bankrutuojančiai UAB
,,Mano tikslas“ 52 144,40 Lt (penkiasdešimt du tūkstančius vieną šimtą
keturiasdešimt keturis litus 40 ct) nuostolių atlyginimo. Kitą ieškinio dalį
atmesti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas
Gurevičius
Janina
Januškienė
Gintaras
Kryževičius