Civilinė byla Nr. 2S-565-945/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20147-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.5.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1835-1070/2020 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolis Regimantas Budreika, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir R. T..
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė antstoliui 2019 m. lapkričio 19 d. skundą (b. l. 3–11), kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolio 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymo Nr. S19-12262 dalį, susijusią su reikalavimu pateikti pareiškėjos kontaktus, adresus, duomenis apie bendrovės turtą, kasos knygą, įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su disponavimo apribojimu, įpareigojimu atvykti pas antstolį per 5 dienas nuo pranešimo gavimo; 2) ištaisyti klaidingus skaičiavimus vykdomojoje byloje Nr. 0085/11/00589; 3) panaikinti 2019 m. lapkričio 5 d. turto arešto aktą Nr. 0085/19/01987; 4) panaikinti 2019 m. lapkričio 5 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-85-13061; 5) už perteklinį užklausų atlikimą ir su tuo susijusį išlaidų didinimą skirti antstoliui rašytinį įspėjimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 611 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka; 6) panaikinti 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S19-12260 2.2 punktą, 2.13 punktą, 2.17.15 punktą; 7) įpareigoti antstolį atlyginti visas transporto ir kitas išlaidas, susijusias su reikalavimu D. S. atvykti į antstolio kontorą; 8) panaikinti visus antstolio patvarkymus, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/01987; 9) nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0085/11/00592, Nr. 0085/19/01987 ir Nr. 0085/11/00589.
2. Antstolis 2019 m. gruodžio 5 d. patvarkymu (b. l. 15–18) netenkino pareiškėjos 2019 m. lapkričio 19 d. skundo bei persiuntė jį kartu su vykdomosiomis bylomis Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad jam reikalinga žinoti dabartinį skolininkės adresą bei veiklos vietą vykdymo veiksmams atlikti ir procesiniams dokumentams siųsti. Įpareigojimas buvo nustatytas nepavykus įteikti dokumentų antstoliui žinomu adresu. Reikalavimas pateikti duomenis apie skolininkės turtą ir kasos knygą yra priimtas vadovaujantis CPK 624, 585, 645 straipsnių nuostatomis. Antstolis jokių taisymų dėl palūkanų skaičiavimo vykdomojoje byloje atlikti negali, nes Kauno apygardos teismo vykdomajame rašte Nr. 2-386-3624/2009 jos yra nurodytos kaip priteistos. Skolininkė mini skunde teismo nutartį Nr. 2-386-324/2009 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau ši nutartis apima tik turto areštą nesant teismo sprendimo, todėl joje galėjo būti tam tikros išlygos dėl dalies areštuotų pinigų panaudojimo skolininkės reikmėms. Vykdymo procese nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės, kurios galioja tik vykdymo procese, todėl nėra pagrindo naikinti patvarkymo dalį, kuria nuspręsta apriboti turto disponavimo teisę. PLAIS sistema veikia taip, kad antstolis gali pritaikyti areštą ir būsimoms sąskaitoms ateityje, t. y. jeigu skolininkė atidarytų sąskaitą banke, ji automatiškai būtų areštuota, todėl šis veiksmas nėra perteklinis ir nereikalingas. Nors šis veiksmas yra būtinas, tačiau už jį neskaičiuojamos vykdymo išlaidos. Skolininkės nurodyti punktai vykdymo išlaidų apskaičiavime yra dėl veiksmų, atliktų iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., t. y. 2011 m. kovo 17 d., 2011 m. balandžio 11 d. Tuomet šie veiksmai negalėjo būti vertinami kaip pertekliniai. 2019 m. lapkričio 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime buvo surašyti veiksmai, kuriuos antstolis atliko ir apskaičiavo per visą laikotarpį nuo vykdomųjų bylų pradėjimo. Skolininkas privalo atvykti pas antstolį tuo atveju, kai jis yra kviečiamas pagal CPK 644 straipsnio 3 dalį, ir antstolis neturi aiškinti skolininko atvykimo priežasčių bei atlyginti jo atvykimo išlaidų, kadangi tai yra skolininko pareiga. Antstolis, priėmęs vykdyti išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) vykdomąjį dokumentą vykdyti, atidėjo jai, kaip biudžetinei įstaigai, vykdymo išlaidų apmokėjimą pagal CPK 610 straipsnio 2 dalį ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punktą. Vykdomojo dokumento pateikimo senaties terminas nebuvo pasibaigęs, nes vykdomasis raštas Nr. 2-386-324/2009 buvo grąžintas 2018 m. gegužės 8 d. antstolio V. Z. su aktu apie išieškojimo negalimumą. Pareiškėjai raginimas įvykdyti teismo sprendimą ir kiti dokumentai buvo išsiųsti registruotu laišku adresu (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai nebuvo įteikti siųstu adresu, todėl raginimas įvykdyti teismo sprendimą buvo paskelbtas interneto svetainėje www.antstoliai.lt. Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta, kad už užklausas nėra skaičiuojamos vykdymo išlaidos, todėl nėra jokio dirbtinio vykdymo išlaidų didinimo. Būtinosios vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose Nr. 0085/11/00592 ir Nr. 0085/11/00589 yra apmokėtos pradinės išieškotojos BUAB „NBG grupė“ administratoriaus UAB „Bankrotvita“ 2011 m. kovo 16 d. pagal antstolio išrašytą sąskaitą faktūrą serija BUD Nr. 00002401. Šios išlaidos mokamos vieną kartą, todėl V. A. Č. neprivalėjo mokėti dar kartą būtinųjų išlaidų, nes jis įstojo į vykdymo procesą vėliau, t. y. 2015 m. liepos 22 d. pateikus antstoliui įsiteisėjusią Kauno apygardos teismo nutartį Nr. 2-386-324/2012, kuria teismas pakeitė išieškotoją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi (b. l. 46–55) pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
4. Teismas nustatė, kad išieškotojos BUAB „NGP grupė“ bankroto administratorė, prieš antstoliui priimant vykdomuosius dokumentus bylose Nr. 0085/11/00592 ir Nr. 0085/11/00589 vykdymui, 2011 m. kovo 16 d. įmokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą jo reikalautą būtinųjų vykdymo išlaidų sumą (CPK 610 straipsnio 1 dalis), vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/01987 būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimas VMI kaip biudžetinei įstaigai buvo atidėtas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punktas). Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. vykdomasis raštas Nr. 2-386-324/2009 buvo grąžintas išieškotojai VMI 2018 m. gegužės 8 d. su išieškojimo negalimumo aktu, todėl nuo šios datos pradedamas skaičiuoti naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti (CPK 607 straipsnio 3 dalis). Išieškotoja VMI pateikė antstoliui Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. vykdomąjį raštą 2019 m. spalio 7 d., t. y. nesuėjus 5 metų terminui nuo 2018 m. gegužės 8 d. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad antstolis pagrįstai, nesant CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte, 606 straipsnyje nurodytų pagrindų, netenkino pareiškėjos prašymo nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0085/11/00592, Nr. 0085/11/00589 ir Nr. 0085/19/01987.
5. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos motyvai dėl neteisėto turto arešto yra nepagrįsti, kadangi antstolio teisė areštuoti skolininkės turtą, išsiuntus jai raginimą, numatyta CPK 658 straipsnyje. Pareiškėjos minėtos Kauno apygardos teismo nutartys dėl areštų, pritaikytų pareiškėjos turtui civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi pareiškėjos turtas antstolio patvarkymu areštuotas ne baigtoje civilinėje byloje, bet skolos išieškojimo procese.
6. Teismas atmetė pareiškėjos motyvus dėl antstolio neteisėtų veiksmų, įpareigojant pareiškėją (jos direktorių) pateikti informaciją apie pareiškėjos turtą bei atvykti į antstolio kontorą dėl pareiškėjos turtinės padėties išsiaiškinimo ir skolos išieškojimo veiksmų nurodęs, kad tokia antstolio teisė ir pareiga vykdant išieškojimą pagal išduotus ir pateiktus vykdyti vykdomuosius raštus nustatyta CPK 585 straipsnio 1 dalyje, 654 straipsnyje, 658 straipsnio 1 dalyje (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Esant pareikštam antstolio reikalavimui dėl informacijos apie skolininkės turtinę padėtį pateikimo, skolininkas privalo vykdyti tokį antstolio reikalavimą (CPK 645 straipsnis).
7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolis skaičiavo vykdymo išlaidas pagal tris vykdomuosius raštus, du iš kurių buvo priimti vykdymui 2011 m. kovo mėn., vienas – 2019 m. spalio mėn., atsižvelgdamas į Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijas, galiojusias nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., bei jų 3 priede nurodytus atskirų antstolio procesinių veiksmų įkainius (tarp jų – už vykdymo išlaidų apskaičiavimą, už užklausas, susijusias su skolininko turtinės padėties patikrinimu, už antstolio surašyto dokumento kopijų išdavimą), sprendė, kad antstolis, apskaičiuodamas vykdymo išlaidas visose trijose vykdomosiose bylose, nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų.
8. Įvertinęs vykdomosiose bylose Nr. 0085/11/00592, Nr. 0085/11/00589 ir Nr. 0085/19/01987 antstolio atliktų veiksmų apimtį ir jų reikalingumą, teismas konstatavo, kad nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog antstolis atliko perteklinius ir nereikalingus veiksmus, už kuriuos nepagrįstai skaičiavo vykdymo išlaidas.
9. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą ištaisyti klaidingus skaičiavimus vykdomojoje byloje Nr. 0085/11/00589, nurodęs, kad antstolis vykdo tokį vykdomąjį dokumentą, kuris jam buvo pateiktas, jis neturi teisės savo nuožiūra pasirinkti, kokią dalį vykdomojo rašto vykdys, o kokios – nevykdys. Antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, kuriame nurodoma, kad išieškomos ir 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, neturėjo pagrindo jų neišieškoti.
10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad skundžiami antstolio veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0085/19/01987, Nr. 0085/11/00592 ir Nr. 0085/11/00589 yra teisėti, atlikti laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Pareiškėja atskiruoju skundu (b. l. 57–74) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį (nutarties dalį) ir priimti naują nutartį dėl šių reikalavimų: 1) panaikinti antstolio 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymo Nr. S19-12262 dalį, susijusią su reikalavimu pateikti pareiškėjos kontaktus, adresus, duomenis apie bendrovės turtą, kasos knygą, įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su disponavimo apribojimu, įpareigojimu atvykti pas antstolį per 5 dienas nuo pranešimo gavimo; 2) ištaisyti klaidingus skaičiavimus vykdomojoje byloje Nr. 0085/11/00589; 3) panaikinti 2019 m. lapkričio 5 d. turto arešto aktą Nr. 0085/19/01987, 4) panaikinti 2019 m. lapkričio 5 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-85-13061; 5) už perteklinį užklausų atlikimą ir su tuo susijusį išlaidų didinimą skirti antstoliui rašytinį įspėjimą CPK 611 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka; 6) panaikinti 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S19-12260 2.2 punktą, 2.13 punktą, 2.17.15 punktą; 7) įpareigoti antstolį atlyginti visas transporto ir kitas išlaidas, susijusias su reikalavimu D. S. atvykti į antstolio kontorą; 8) panaikinti visus antstolio R. Budreikos patvarkymus, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/01987; 9) nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0085/19/01987; 10) pripažinti, kad antstolis, nepareikalavęs iš išieškotojos VMI sumokėti privalomų būtinųjų vykdymo išlaidų, priėmęs išieškojimui vykdomąjį dokumentą, kurio išieškojimui yra pasibaigęs įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, atlikinėjęs perteklines užklausas, neišsiuntęs galimam skolininkui raginimo įvykdyti sprendimą per nustatytą terminą deklaruotos buveinės vietos adresu, nesiųsdamas registruotu paštu kitų vykdymo proceso dokumentų, tokiais veiksmais ir neveikimu pažeidė imperatyviąsias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso vykdymo proceso teisės normas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nutartis nepagrįsta ir tendencinga, teismas akivaizdžiai pataikauja antstoliui, ignoruodamas akivaizdžius ir grubius antstolio procesinius pažeidimus. Didžioji dalis skundo reikalavimų skundžiamoje nutartyje neaptarta, kas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.
1.2. Antstolis piktybiškai nevykdo 2020 m. sausio 13 d. pirmosios instancijos teismo nutarties dėl išieškotojo V. A. Č., kuris jau daugiau negu 1,5 metų yra miręs, pakeitimo, todėl jam taikytina atsakomybė už imperatyvių vykdymo proceso normų pažeidimus.
1.3. Antstolio reikalavimas pateikti pareiškėjos kontaktus ir adresus yra nesuprantamas, nes įmonė nuo pat įkūrimo veikia tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini).
1.4. 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymo Nr. S19-12262 dalis, susijusi su reikalavimu pateikti duomenis apie bendrovės turtą ir kasos knygą, naikintina, nes šiuo metu pareiškėja rengia 11 prašymų dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose, tarp jų ir civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009, kurioje išduotus vykdomuosius raštus vykdo antstolis. Be to, pateikti kasos knygos pareiškėja negali, nes ji buvo pateikta baudžiamąją bylą Nr. 1-19-753/2018 nagrinėjusiems teismams.
1.5. Nuo bylinėjimosi išlaidų palūkanos neskaičiuojamos. Skolininkas negali nukentėti dėl to, kad Kauno apygardos teismo darbuotojai išrašė akivaizdžiai neteisingą dokumentą. Jeigu antstolis to ištaisyti pats negali, teismo turi įpareigoti antstolį su klaidomis surašytą teismo vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui arba kreiptis į vykdomąjį dokumentą išdavusį teismą dėl jo esminių klaidų ištaisymo.
1.6. 2019 m. lapkričio 5 d. turto arešto aktas Nr. 0085/19/01987 ir tos pačios dienos patvarkymo Nr. S19-12262 dalis, susijusi su visišku disponavimo teisės apribojimu, grubiai prieštarauja viešosios teisės imperatyvioms normoms, kliudo pareiškėjai pareikšti ieškinius žalą padariusiems asmenims (buvusiai bankroto administratorei R. T., jos sugyventiniui V. A. Č., kitiems pareigūnams), yra priimti viršijant antstolio įgaliojimus, pažeidžia ir civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 teismų priimtas nutartis, kuriomis buvo leista pareiškėjai iš areštuotų lėšų atlikti mokėjimus. Viso turto disponavimo uždraudimas yra leidžiamas tik baudžiamosiose bylose, sankcionavus teismui.
1.7. Vienintelė pareiškėjos banko sąskaita yra uždaryta ir tai antstoliui turi būti žinoma, todėl teismo argumentai, kad antstolis gali užklausinėti banko įstaigas, akivaizdžiai prieštarauja sveikam protui, sąžiningumo ir teisingumo principams bei yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise.
1.8. Antstolis 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkyme Nr. S19-12262 nenurodė ir nepagrindė, kokiu tikslu jis siekia fizinio susitikimo su bendrovės vadovu D. S.. Vadovui kartu su atstove 2019 m. lapkričio 21 d. nuvykus į antstolio kontorą oficialiai paskirtu susitikimų laiku antstolio kontoroje nebuvo, kaip paaiškino asmenys, dirbantys priimamajame, antstolio Kaune nebūna, o jų kontora turi standartinius patvarkymų šablonus, kuriuos jie siunčia visiems be išimties, į nurodymą atvykti reikėjo nekreipti dėmesio. Tokiu elgesiu buvo grubiai pademonstruota nepagarba D. S., jo atstovaujamai įmonei ir kartu atvykusiai atstovei.
1.9. 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymas Nr. S19-12262 dėl reikalavimo pateikti duomenis apie turimą turtą, susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti vykdomąjį dokumentą, ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, yra prieštaraujantis viešosios teisės normoms, Konstitucijai, yra tendencingas ir su akivaizdžiu antstolio siekiu pakenkti bendrovei, o ne realiai vykdyti išieškojimą. Antstoliui jau keletą metų buvo žinomos civilinės bylos Nr. 2-386-324/2009 vykdomųjų raštų kilmės aplinkybės, tačiau antstolis nesielgia apdairiai, vykdymo proceso, esant pakankamiems net ir įstatyminiams pagrindams, iki šiol nestabdė.
1.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad išieškotoja VMI nepraleido 5 metų termino pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes vykdomojoje byloje matyti, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog išieškojimas būtų vykdytas anksčiau ar kažkoks antstolis būtų vykdomąjį dokumentą sugražinęs atgal VMI. Yra tik 2019 m. rugsėjo 24 d. VMI raštas, kuriame aiškiai matyti vykdomojo dokumento išdavimo metai – 2010 m. Byloje nėra ir teismo nutarties, kuria praleistas terminas atnaujintas, todėl vykdomoji byla Nr. 0085/19/01987 privalo būti nutraukta suėjus vykdymo senaties terminui. Be to, VMI nėra sumokėjusi būtinųjų vykdymo išlaidų, kas sudaro savarankišką pagrindą nutraukti vykdomąją bylą.
1.11. Antstolis keliskart atlikinėjo perteklines užklausas, įskaitant užklausą į ginklų registrą. Už piktnaudžiavimą antstoliui turi būti skirtas įspėjimas.
12. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl duomenų išreikalavimo
15. Pateiktame atskirajame skunde pareiškėja pareiškė prašymą kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Kriminalinės policijos biurą, Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos su prašymu išslaptinti visą medžiagą, kuri yra surinkta apie D. S. ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-753/2018 minimus asmenis ir sustabdyti atskirojo skundo nagrinėjimą tol, kol bus gauta ši medžiaga.
16. CPK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Šie reikalavimai nustatyti, siekiant įsitikinti prašomo išreikalauti rašytinio įrodymo sąsajumu su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku bei išvengti situacijos, kai įpareigojimas nustatomas asmeniui, neturinčiam to įrodymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017).
17. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad tapatų prašymą pareiškėja buvo pateikusi ir bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 2 d. nutartimi atmesdamas šį prašymą pagrįstai nurodė, kad prašoma išslaptinti medžiaga apie D. S. galimai susijusi su kitoje civilinėje byloje spręstu antstolio nušalinimo klausimus, o ne su šioje byloje ginčijamais konkrečiais antstolio veiksmais, be to, šiuo atveju turi būti sprendžiama dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų teisėtumo išieškant skolą ne iš D. S., bet iš juridinio asmens UAB „Strategy and management“. Teikdama tapatų prašymą dėl duomenų išreikalavimo apeliacinės instancijos teisme, pareiškėja šio prašymo visiškai nemotyvavo ir niekaip nepagrindė prašomų išreikalauti duomenų ryšio su byloje pateikto atskirojo skundo dalyku, nenurodė, kokias reikšmingas aplinkybes, susijusias su šioje byloje ginčijamais konkrečiais antstolio atliktais procesiniais veiksmais, šie duomenys galėtų patvirtinti ar paneigti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl įrodymų išreikalavimo netenkinamas.
Dėl bylos sustabdymo
18. Pareiškėja taip pat prašo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki apeliacine tvarka bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-31174-713/2019 dėl antstolio nušalinimo.
19. Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 6 d. neskundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-31174-713/2019 netenkino pareiškėjos pareiškimo dėl antstolio R. Budreikos nušalinimo vykdomosiose bylose Nr. 0085/11/00592, Nr. 0085/19/01987 ir Nr. 0085/11/00589. Pareiškėjos pateiktą atskirąjį skundą dėl šios nutarties Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatavęs, kad nutartis dėl antstolio nušalinimo negali būti apeliacijos objektu.
20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad antstolio nušalinimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi, pareiškėjos prašymas dėl bylos sustabdymo netenkinamas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
21. Teismų informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 pagal ieškovės BUAB „NBG grupė“ ieškinį atsakovams D. S., UAB „Strategy and management group“, tretiesiems asmenims UAB „K. K. odontologijos paslaugos“ ir K. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei 17 800 Lt žalos atlyginimą iš atsakovo D. S., pripažino negaliojančiais ieškovės ir atsakovės UAB „Strategy and management group“ 2006 m. balandžio 5 d. ir 2006 m. gegužės 15 d. sudarytus konsultavimo paslaugų sandorius, taikė restituciją ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Strategy and management group“ 37 000 Lt, kitus ieškinio reikalavimus atmetė, paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas ir priteisė ieškovei iš atsakovo D. S. 5 proc. dydžio, iš atsakovės UAB „Strategy and management group“ – 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimą pakeitė, priteisė iš atsakovo D. S. ieškovei 11 197 Lt, priteisė solidariai iš atsakovės UAB „Strategy and management group“ ir atsakovo D. S. ieškovei 37 000 Lt, panaikino teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir paskirstė tarp bylos šalių bylinėjimosi išlaidas taip: priteisė iš atsakovo D. S. ieškovei BUAB „NBG grupė“ 890 Lt advokato pagalbos išlaidų, valstybei 1 531 Lt žyminio mokesčio bei 61 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme; priteisė iš atsakovės UAB „Strategy and management group“ ieškovei 478 Lt advokato pagalbos išlaidų, valstybei – 825 Lt žyminio mokesčio ir 33 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.
22. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 8 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 (toliau – vykdomasis raštas Nr. 1), kuriame nurodyta: 1) priteisti solidariai iš UAB „Strategy and management group“ ir atsakovo D. S. ieškovei BUAB „NBG grupė“ 37 000 Lt; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Strategy and management group“ – šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (vykdomoji byla Nr. 0085/11/00592).
23. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 8 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 (toliau – vykdomasis raštas Nr. 2), kuriame nurodyta: 1) priteisti iš atsakovės UAB „Strategy and management group“ ieškovei BUAB „NBG grupė“ 478 Lt advokato pagalbos išlaidų; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Strategy and management group“ – šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (vykdomoji byla Nr. 0085/11/00589).
24. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 7 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 (toliau – vykdomasis raštas Nr. 3), kuriame nurodyta: priteisti iš atsakovės UAB „Strategy and management group“ valstybei 825 Lt žyminio mokesčio ir 33 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (vykdomoji byla Nr. 0085/19/01987).
25. Vykdomųjų bylų Nr. 0085/11/00592 ir Nr. 0085/11/00589 duomenimis nustatyta, kad vykdomieji raštai Nr. 1 ir Nr. 2 pradinės išieškotojos BUAB „NBG grupė“ buvo pateikti vykdyti antstoliui R. Budreikai, kuris, patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems raštams priimti, 2011 m. kovo 17 d. patvarkymais šiuos vykdomuosius raštus priėmė vykdyti, jų pagrindu buvo užvestos vykdomosios bylos. Tos pačios dienos antstolio patvarkymais buvo surašyti ir raginimai įvykdyti sprendimą bei siūlymai sumokėti vykdymo išlaidas. Visi šie dokumentai 2011 m. kovo 17 d. kartu su lydraščiais Nr. 0085/11/0059/S-1691 ir 0085/11/00589/S-1694 buvo išsiųsti skolininkės (pareiškėjos) registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini). 2011 m. balandžio 12 d. patvarkymais antstolis areštavo pareiškėjos lėšas, esančias vienintelėje jos banko sąskaitoje Danske Bank A/S Lietuvos skyriuje. 2011 m. balandžio 12 d. siūlymu antstolis pasiūlė pareiškėjai sumokėti 4 503,89 Lt vykdymo išlaidų, kurių rūšys ir dydžiai buvo nurodyti 2011 m. balandžio 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime. Debitoriniai išieškotojos BUAB „NBG grupė“ reikalavimai buvo parduoti 2012 m. rugpjūčio 28 d. turto pardavimo be varžytinių aktais Nr. 3 ir Nr. 4 Vytautui A. Č.. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 išieškotoja BUAB „NBG grupė“ pakeista išieškotoju V. A. Č.. 2018 m. gegužės 23 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis nurodė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS) priverstinai nurašyti pinigines lėšas (12 395,13 Eur), esančias visose pareiškėjos banko sąskaitose. 2019 m. lapkričio 5 d. Turto arešto aktu Nr. 0085/19/01987 buvo areštuotos pareiškėjos piniginės lėšos, esančios pareiškėjos kasoje (nurodant, kad areštas taikomas ir būsimoms įplaukoms) 12 194 Eur sumai. 2019 m. lapkričio 5 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S19-12262 „Dėl reikalavimo pateikti duomenis apie turimą turtą, susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti vykdomąjį dokumentą, ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus“. 2019 m. lapkričio 5 d. nurodymu Nr. S-19-85-13061 antstolis nurodė PLAIS priverstinai nurašyti 12 194,91 Eur nuo visų pareiškėjos sąskaitų bei atšaukė nurodymą nurašyti lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0085/11/00592. 2019 m. lapkričio 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S19-12261 antstolis suskaičiavo, kad vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose Nr. 0085/19/01987, 0085/11/00592, 0085/11/00589 sudaro 1 121,30 Eur sumą, iki 2019 m. lapkričio 5 d. buvo išieškota 29,27 Eur vykdymo išlaidų, likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 1 092,04 Eur. 2019 m. lapkričio 5 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S19-12260.
26. Iš vykdomoje byloje Nr. 0085/19/01987 esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. spalio 7 d. antstoliui R. Budreikai VMI pateikė vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 3. Antstolis, patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam raštui priimti, 2019 m. spalio 9 d. patvarkymu Nr. S-19-85-11044 vykdomąjį raštą Nr. 3 priėmė vykdyti. Tą pačią dieną antstolis parengė raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir priėmė patvarkymą dėl reikalavimo pateikti duomenis apie turimą turtą bei atvykti pas antstolį. Visi šie 2019 m. spalio 9 d. antstolio parengti dokumentai kartu su tos pačios dienos lydraščiu Nr. S-19-85-11108 buvo išsiųsti skolininkės (pareiškėjos) registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Siųstų dokumentų skolininkei įteikti nepavyko. 2019 m. spalio 22 d. buvo parengtas naujas raginimas įvykdyti sprendimą.
27. Byloje ginčas kilo dėl šių antstolio veiksmų teisėtumo: vykdomosios bylos Nr. 0085/19/01987 pradėjimo ir jos vykdymo teisėtumo, 2019 m. lapkričio 5 d. turto arešto akto Nr. 0085/19/01987, 2019 m. lapkričio 5 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-85-13061, 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymo Nr. S19-12262 „Dėl reikalavimo pateikti duomenis apie turimą turtą, susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti vykdomąjį dokumentą, ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus“, 2019 m. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir tos pačios dienos vykdymo išlaidų apskaičiavimo, bei palūkanų skaičiavimo vykdomojoje byloje Nr. 0085/11/00589 pagal vykdomąjį raštą Nr. 2.
Dėl vykdomosios bylos Nr. 0085/19/01987 pradėjimo teisėtumo ir reikalavimo ją nutraukti
28. Pareiškėja įrodinėja, kad antstolis neteisėtai priėmė vykdomąjį raštą Nr. 3 vykdyti, nes jis buvo pateiktas vykdyti praleidus jo pateikimo vykdyti senaties terminą, be to, išieškotoja VMI šioje vykdomojoje byloje nėra sumokėjusi būtinųjų vykdymo išlaidų ir dėl šių priežasčių vykdomoji byla privalo būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka.
29. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama tam tikru terminu. CPK 606 straipsnyje nustatyti terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. CPK 607 straipsnis, reglamentuojantis senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti nutraukimą, numato, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti. Tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (CPK 607 straipsnio 3 dalis).
30. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminas pateikti vykdomąjį raštą Nr. 3 vykdymui nebuvo praleistas, nurodo, jog vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad išieškojimas būtų vykdytas anksčiau ar kažkoks antstolis būtų vykdomąjį dokumentą sugrąžinęs išieškotojai VMI. Tačiau šias pareiškėjos keliamas abejones dėl to, ar vykdomasis dokumentas iš tiesų anksčiau buvo pateiktas vykdyti ir antstolio buvo grąžintas išieškotojai VMI, paneigia tiek pačiame vykdomajame rašte Nr. 3 esantis antstolio V. Z. 2018 m. gegužės 8 d. įrašas apie tai, kad vykdomasis raštas grąžinamas su išieškojimo negalimumo aktu, tiek ir išrašas iš Antstolių informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad vykdomasis raštas Nr. 3 nuo 2011 m. vasario 17 d. buvo vykdomas antstolio V. Z., jo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0137/11/00962 buvo užbaigta 2018 m. gegužės 9 d., CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui.
31. Grąžinus vykdomąjį raštą Nr. 3 išieškotojai VMI, pagal CPK 607 straipsnio 3 dalies nuostatas įstatymo nustatytas 5 metų terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti nuo 2018 m. gegužės 8 d. skaičiuojamas iš naujo, kas reiškia, kad pakartotinai pateikti jį vykdyti išieškotoja galėjo iki 2023 m. gegužės 8 d. Nagrinėjamu atveju vykdomąjį raštą Nr. 3 išieškotoja VMI antstoliui R. Budreikai pateikė vykdyti 2019 m. spalio 7 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti nepasibaigus įstatymo nustatytam 5 metų terminui. Esant nustatytoms aplinkybėms, antstolis neturėjo pagrindo vykdomosios bylos nutraukti vadovaudamasis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
32. Nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjos argumentais, kad vykdomoji byla Nr. 0085/19/01987 turi būti nutraukta dėl to, jog išieškotoja VMI nėra sumokėjusi būtinųjų vykdymo išlaidų. Pažymėtina, kad tarp CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose išvardintų aplinkybių, kurios laikomos akivaizdžiomis kliūtimis vykdomojo dokumento priėmimui, nenurodytas būtinųjų išlaidų nesumokėjimas. Šis sąrašas nėra baigtinis ir pagal to paties straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas antstolis turi patikrinti, ar nėra kitų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 45 punkte įtvirtinta, kad, tuo atveju, jei išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, būtinų vykdymo išlaidų nesumoka, antstolis atsisako priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išskyrus šioje instrukcijoje nustatytus atvejus. Sprendimų vykdymų instrukcijos 34 punktas nustato, kad vykdydamas teisės aktų nustatyta tvarka biudžetinių įstaigų pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo, antstolis turi teisę atidėti visų vykdymo išlaidų apmokėjimą arba atleisti išieškotoją ar vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikusią biudžetinę įstaigą nuo šių išlaidų apmokėjimo. Nagrinėjamu atveju išieškotoja VMI yra valstybės biudžetinė įstaiga, o antstolis 2019 m. gruodžio 5 d. patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skolininkės skundą nurodė, kad jis yra atidėjęs išieškotojai VMI vykdymo išlaidų apmokėjimą. Toks jo sprendimas neprieštarauja prieš tai aptartoms Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatoms. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju priimdamas vykdomąjį raštą Nr. 3 vykdyti, kai išieškotoja VMI nebuvo sumokėjusi būtinų vykdymo išlaidų, antstolis CPK 651 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto reikalavimų nepažeidė.
33. Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad vykdomasis raštas Nr. 3 buvo priimtas vykdyti neteisėtai, pareiškėja nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Nenustačius, kad vykdomoji byla Nr. 0085/19/01987 buvo pradėta neteisėtai ir egzistuoja įstatyme nustatytas pagrindas šią vykdomąją bylą nutraukti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo panaikinti visus šioje vykdomojoje byloje priimtus antstolio patvarkymus.
Dėl 2019 m. lapkričio 5 d. turto arešto akto Nr. 0085/19/01987
34. Pareiškėja prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 5 d. turto arešto aktą Nr. 0085/19/01987 nurodydama, kad tokiais veiksmais antstolis kliudo pareiškėjai reikšti ieškinius žalą padariusiems asmenims, peržengia savo įgaliojimus ir pažeidžia civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 priimtas teismų nutartis, kuriomis pareiškėjai buvo leista iš areštuotų lėšų atlikti mokėjimus, taikyti apribojimai grubiai prieštarauja viešosios teisės imperatyvioms normoms, visiškas disponavimu turtu uždraudimas galimas tik baudžiamosiose bylose. Šie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
35. Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti.
36. CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, CPK 665 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eilė: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas.
37. Ginčijamu 2019 m. lapkričio 5 d. turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkės pinigines lėšas įmonės kasoje (įskaitant ir būsimas įplaukas į įmonės kasą) 12 194,91 Eur sumai. Taikytas turto arešto mastas atitinka bendrai pagal visus tris vykdomus vykdomuosius dokumentus išieškomų lėšų ir apskaičiuotų vykdymo išlaidų sumą. Apribojimo areštuoti įmonės kasoje esančias lėšas (įskaitant ir būsimas įplaukas į įmonės kasą) teisės aktai nenumato. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos, nei kiti galiojantys teisės aktai nenumato, kad vykdymo procese areštuodamas pinigines lėšas antstolis privalo leisti skolininkui iš areštuotų lėšų vykdyti mokestines prievoles, mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir pan., todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad antstolio pritaikytas turto areštas grubiai prieštarauja viešosios teisės normoms, atmestinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas.
38. Nepagrįstu pripažįstamas ir argumentas, kad pritaikęs visišką disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis peržengė savo įgaliojimų ribas ir pažeidė teismų civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 priimtas nutartis, kuriomis iš areštuotų lėšų pareiškėjai buvo leista atlikti mokėjimus. Manytina, kad pareiškėja, nurodydama teismų civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 priimtas nutartis, kalba apie šioje byloje pareiškėjos atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau nagrinėjamu atveju antstolis vykdo ne nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą (iš dalies pakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartimi), kuriuo iš pareiškėjos yra priteistos pinigų sumos, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, civilinės bylos nagrinėjimo metu priimtos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pareiškėjos turto arešto) nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės vertinant vykdymo procese antstolio taikyto arešto teisėtumą.
39. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai 2019 m. lapkričio 5 d. turto arešto aktu Nr. 0085/19/01987 areštavo pareiškėjos kasoje esančias ir būsimas lėšas sumos, reikalingos išieškotinoms sumoms ir vykdymo išlaidoms padengti, ribose (CPK 658 straipsnio 2 dalis, 675 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Dėl 2019 m. lapkričio 5 d. antstolio patvarkymo Nr. S19-12262
40. Skundžiamu 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymu Nr. S19-12262 antstolis: 1) įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo raštu antstolio kontorai pateikti duomenis apie pareiškėjai priklausantį turtą ir jo buvimo vietą, lėšas, vertybinius popierius, turtines teises į lėšas ir turtą, pas trečiuosius asmenis esantį pareiškėjos turtą, lėšas, vertybinius popierius, lėšas kredito ar kitose pinigų mokėjimo įstaigose, lėšas pareiškėjos kasoje, bei pateikti antstoliui kasos knygą susipažinimui, nurodyti faktinę veiklos vykdymo vietą bei adresą ir elektroninio pašto adresą, kuriuo būtų galima siųsti procesinius dokumentus šioje vykdomojoje byloje; 2) pareikalavo, kad pareiškėjos direktorius ar kitas įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos atvyktų į antstolio kontorą nurodytomis priėmimo dienomis nustatytomis valandomis; 3) pareikalavo, kad pareiškėja iki vykdomojo dokumento įvykdymo momento arba atskiro antstolio patvarkymo susilaikytų nuo bet kurių veiksmų, galinčių trukdyti įvykdyti vykdomąjį dokumentą, tarp jų nuo prašymų, nurodymų ar pavedimų pateikimo tretiesiems asmenims dėl pareiškėjai mokėti priklausančių lėšų pervedimo (mokėjimo) ne į pareiškėjos banko sąskaitas ar įmonės kasą, nuo reikalavimo perleidimo ir skolos perkėlimo sandorių sudarymo, kai šie sandoriai yra susiję su pareiškėjai mokėti priklausančiomis lėšomis, kurios galėjo būti įskaitytos į pareiškėjos banko sąskaitą ar įmonės kasą; 4) įpareigojo pareiškėją nedelsiant iki vykdomojo dokumento įvykdymo momento arba atskiro antstolio patvarkymo atlikti patvarkyme nurodytus veiksmus, reikalingus įvykdyti vykdomąjį dokumentą; 5) pareikalavo, kad pareiškėja ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo momento raštu pateiktų antstoliui patvarkyme nurodytus duomenis apie savo turtą, lėšas, veiklą, bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.
41. Kaip jau minėta, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). CPK 645 straipsnyje įtvirtintos specialiosios normos, nustatančios skolininko pareigą pateikti informaciją apie turimą turtą. Skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (CPK 645 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimų procesinė forma – antstolio patvarkymas (CPK 613 straipsnis). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis, be kitų įgalinimų, turi teisę taikyti priverstinio vykdymo priemones, nustatytas CPK 624 straipsnyje ir kituose įstatymuose (išieškoti iš skolininko turto ir piniginių sumų, esančių pas kitus asmenis, uždrausti kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles, įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti ir kt.). CPK 624 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.
42. Pareiškėja, ginčydama nurodyto patvarkymo dalį, susijusią su reikalavimu pateikti pareiškėjos kontaktus ir adresus, nurodo, kad įmonė nuo pat įkūrimo 2006 m. veikia tuo pačiu adresu ir šiuo adresu siunčiami laiškai įmonę pasiekia, todėl šis reikalavimas yra nesuprantamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja nuo pat jos įkūrimo veikia tuo pačiu adresu, nesudaro pagrindo spręsti, jog antstolio reikalavimas nurodyti faktinę veiklos vietą bei adresą ir elektroninio pašto adresą, kuriuo galima būti siųsti procesinius dokumentus, yra neteisėtas. Pažymėtina, kad praktikoje yra dažna situacija, kad įmonės registracijos adresas ir veiklos adresas nesutampa, todėl žinoti įmonės faktinį veiklos adresą antstoliui yra reikalinga tiek vykdymo veiksmams atlikti, tiek ir procesiniams dokumentams įteikti, juolab įvertinus tai, kad šiuo atveju tiek iš vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/01987, tiek iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos registracijos adresu ne visuomet pavyksta įteikti procesinius dokumentus. Antstolis, reikalaudamas pateikti skundžiamame patvarkyme nurodytą informaciją, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne tik neviršija jam suteiktų įgaliojimų ir nepažeidžia skolininkės teisių, bet, priešingai, siekia užtikrinti tinkamą skolininkės teisių ir interesų apsaugą vykdymo procese, jos teisę būti tinkamai ir laiku informuotai apie visus vykdymo procese atliktus veiksmus.
43. Ginčijama antstolio patvarkymo dalis, susijusi su reikalavimu pateikti duomenis apie pareiškėjos turtą ir kasos knygą, taip pat yra teisėta. Teisė antstoliui reikalauti skolininką pateikti tokio pobūdžio informaciją yra numatyta CPK 585 straipsnio 1 dalyje, 645 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad pareiškėja faktiškai negali pateikti kasos knygos dėl to, jog ji kartu su kitais įmonės dokumentais yra pateikta baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams, nedaro antstolio reikalavimo neteisėtu. Šiuo atveju pareiškėja turi pareigą nurodyti antstoliui priežastis, dėl kurių negali įvykdyti šio įpareigojimo, bet ne ginčyti antstolio reikalavimo teisėtumą.
44. Pareiškėjos, ginčijant tiek 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymo dalį, susijusią su reikalavimu pateikti duomenis apie pareiškėjos turtą ir kasos knygą, tiek ir kitus vykdomosiose bylose antstolio atliktus veiksmus, nurodoma aplinkybė, kad pareiškėja ketina inicijuoti proceso atnaujinimą civilinėje byloje, kurioje išduoti vykdomieji raštai vykdomi antstolio, taip pat nurodomos aplinkybės, susijusios su pradinės išieškotojos bankroto administratorės R. T. ir reikalavimo teisės perėmėjo V. A. Č. neva neteisėtais veiksmais apgaule įgyjant turtines teises, neturi jokios teisinės reikšmės vertinant antstolio vykdymo procese atliktų veiksmų teisėtumą. Bet kuris teismo priimtas įsiteisėjęs baigiamasis procesinis dokumentas, kuriuo iš esmės yra išsprendžiama civilinė byla, yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 teismų priimti baigiamieji procesiniai sprendimai (Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 16 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis) yra įsiteisėję, galiojantys ir vykdytini. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, neturi teisės vertinti teismo procesinio sprendimo, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, išieškotojui įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintos reikalavimo teisės į skolininką pagrįstumo ir panašių aplinkybių, todėl gavęs vykdyti vykdytiną dokumentą, antstolis privalo jį vykdyti ir imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Pareiškėjos ketinimas inicijuoti proceso atnaujinimą civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 taip pat nesudaro pagrindo antstoliui nevykdyti jam pateiktų vykdomųjų dokumentų. Vien prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimas nėra pagrindas stabdyti byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtų sprendimų vykdymą (CPK 372 straipsnio 1 dalis). Akcentuotina ir tai, kad šiuo atveju pareiškėja kalba tik apie ketinimus inicijuoti proceso atnaujinimą.
45. Nepagrįstu pripažintinas ir pareiškėjos reikalavimas panaikinti antstolio patvarkymo dalį, susijusią su įpareigojimu atvykti į antstolio kontorą per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Antstolis turi teisę reikalauti, kad skolininkas atvyktų į jo kontorą, o skolininkas turi pareigą vykdyti tokį antstolio reikalavimą (CPK 644 straipsnio 3 punktas). Tai, kad antstolis patvarkyme išsamiai nenurodė priežasčių, kodėl skolininkės vadovas ar kitas įgaliotas asmuo yra kviečiamas atvykti, nedaro šio reikalavimo neteisėtu, kadangi įstatymas nenumato tokios antstolio pareigos. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad antstolio patvarkymas iškviesti skolininkės (pareiškėjos) vadovą atvykti į antstolio kontorą šiuo atveju būtų perteklinis ar tokiu būdu antstolis darytų neteisėtą spaudimą, rengtų provokacijas prieš skolininkę (jos vadovą). Pažymėtina ir tai, kad jokie teisės aktai nenumato, jog antstolis privalo kompensuoti skolininko (jo atstovo) turėtas išlaidas, susijusias su atvykimu į antstolio kontorą. Šios išlaidos yra tiesioginė pasekmė to, kad skolininkas geruoju neįvykdo teismo sprendimo ir jis vykdomas priverstinai. Pareiškėja, manydama, kad dėl to, jog jos vadovą išsikvietęs antstolis pats nebuvo kontoroje pareiškėjos vadovui atvykus patvarkyme nurodytu kontoros darbo laiku, pareiškėja patyrė žalą (nuostolių), turi teisę ginčo teisenos tvarka pareikšti ieškinį antstoliui dėl žalos (nuostolių) atlyginimo (civilinės atsakomybės taikymo). Toks reikalavimas negali būti ypatingąja teisena nagrinėjamo skundo dėl antstolio veiksmų dalykas.
46. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindo naikinti ir 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymo dalies, susijusios su antstolio reikalavimu pareiškėjai susilaikytų nuo bet kurių veiksmų, galinčių trukdyti įvykdyti vykdomąjį dokumentą, tarp jų: nuo prašymų, nurodymų ar pavedimų pateikimo tretiesiems asmenims dėl pareiškėjai mokėti priklausančių lėšų pervedimo (mokėjimo) ne į pareiškėjos banko sąskaitas ar įmonės kasą, nuo reikalavimo perleidimo ir skolos perkėlimo sandorių sudarymo, kai šie sandoriai yra susiję su pareiškėjai mokėti priklausančiomis lėšomis, kurios galėjo būti įskaitytos į pareiškėjos banko sąskaitą ar įmonės kasą, su įpareigojimu pareiškėjai nedelsiant atlikti patvarkyme nurodytus veiksmus, reikalingus įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Pagal CPK nuostatas išieškojimas galimas iš skolininko turtinių teisių, taip pat skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis (CPK 624 straipsnio 2 dalies ir 1 ir 2 punktai, 688 straipsnio 1 dalis), tačiau tam, kad antstolis galėtų nukreipti išieškojimą į nurodytą turtą, antstolis turi turėti informaciją apie tokio turto egzistavimą ir jo buvimo vietą. Tuo tikslu antstolis 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymu įpareigojo pareiškėją pateikti informaciją apie turtines teises į lėšas ir turtą, pas trečiuosius asmenis esantį pareiškėjos turtą, lėšas, vertybinius popierius, o tam, kad iki tokios informacijos gavimo pas trečiuosius asmenis esančios pareiškėjos lėšos (pareiškėjai priklausančios išmokėti lėšos), turtinės (reikalavimo) teisės būtų išsaugotos iki antstolio patvarkymų priėmimo ar tokios lėšos būtų išmokėtos tik į jau areštuotas pareiškėjos banko sąskaitas ar areštuotą įmonės kasą, antstolis 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymu įpareigojo pareiškėją susilaikyti nuo patvarkyme nurodytų veiksmų, galinčių trukdyti įvykdyti vykdomąjį dokumentą, taip pat nedelsiant atlikti patvarkyme nurodytus veiksmus, reikalingus įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Šie antstolio reikalavimai neperžengia antstoliui suteiktų įgaliojimų ribų (CPK 585 straipsnio 1 dalis, 624 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo būtini, siekiant užtikrinti teismo sprendimo tinkamą įvykdymą (piniginių lėšų ir turtinių teisių, į kuriuos galima būtų nukreipti išieškojimą, išsaugojimą) bei neapribojo pareiškėjos teisių labiau, nei šiuo atveju buvo būtina šiam tikslui pasiekti.
47. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymą Nr. S19-12262 antstolis neviršijo jam suteiktų įgaliojimų, patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti šį patvarkymą (visą ar jo dalį) nėra pagrindo.
Dėl 2019 m. lapkričio 5 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-85-13061
48. Reikalavimą panaikinti 2019 m. lapkričio 5 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-85-13061 pareiškėja grindžia tuo, kad vienintelė pareiškėjos turėta banko sąskaita yra uždaryta, tai antstoliui turi būti žinoma, todėl šiuo atveju antstolis tik nepagrįstai didina vykdymo išlaidas.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomi argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas nurodymas yra neteisėtas. Pirma, tai, kad pareiškėja neturi banko sąskaitos šiuo metu, nereiškia, jog sąskaitos kredito įstaigoje ji neatsidarys ateityje, o, kaip pažymėjo antstolis, PLAIS sistema veikia taip, kad ir naujai atidarytose sąskaitose esančios lėšoms automatiškai būtų taikomas areštas. Antra, pareiškėjos teiginiai dėl nepagrįsto vykdymo išlaidų didinimo yra nepagrįsti, kadangi pagal šiuo metu (ir ginčijamo nurodymo pateikimo metu) galiojančias Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas vykdymo išlaidos už šį antstolio procesinį veiksmą neskaičiuojamos.
Dėl reikalavimo ištaisyti klaidingus skaičiavimus vykdomojoje byloje Nr. 0085/11/00589
50. Vykdomojoje byloje Nr. 0085/11/00589 yra vykdomas vykdomasis raštas Nr. 2 dėl 478 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo. Pareiškėja, motyvuodama tuo, kad palūkanos nuo bylinėjimosi išlaidų neskaičiuojamos, prašo ištaisyti klaidingus skaičiavimus šioje vykdomojoje byloje.
51. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė nurodęs, kad antstolis neturi teisės vykdydamas jam pateiktą vykdomąjį dokumentą, kuriame nurodoma, kokios konkrečios sumos yra išieškomos pagal išduotą vykdomąjį raštą, savo nuožiūra pasirinkti, kokią dalį vykdomojo rašto jis vykdys, o kokios – nevykdys. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, papildomai pažymėdamas ir tai, kad antstolis neturi teisės vertinti jam pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo ar atlikti jame kokius nors taisymus, susijusius išieškojimo dalyku, toks antstolio veikimas reikštų akivaizdų antstolio veikimą ultra vires. Kartu apeliacinės instancijos pažymi ir tai, kad pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų dalykas buvo reikalavimas ištaisyti klaidingus skaičiavimus vykdomojoje byloje Nr. 0085/11/00589, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis, vykdydamas vykdomąjį raštą Nr. 2, būtų skaičiavęs jame nurodyto dydžio palūkanas nuo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos ir ėmęsis šių palūkanų išieškojimo veiksmų. Tiek 2019 m. lapkričio 5 d. turto arešto aktu, tiek ir tos pačios dienos nurodymu priverstinai nurašyti piniginės lėšas, antstolis areštavo pareiškėjos pinigines lėšas bendrai 12 194,91 Eur sumai, kuri atitinka bendrą pagal visus tris vykdomuosius raštus išieškomą sumą (be juose nurodytų išieškoti palūkanų) ir apskaičiuotų vykdymo išlaidų sumą: 10 715,94 Eur (37 000 Lt) pagal vykdomąjį raštą Nr. 1, 138,44 Eur (478 Lt) pagal vykdomąjį raštą Nr. 2, 248,49 Eur (858 Lt) pagal vykdomąjį raštą Nr. 3 ir 1 092,04 Eur apskaičiuotų ir neišieškotų vykdymo išlaidų. Vien dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti šio skundo reikalavimo.
52. Nesant galimybių pačiam antstoliui ištaisyti vykdomajame rašte esančių klaidų, pareiškėja atskirajame skunde prašė apeliacinės instancijos teismo įpareigoti antstolį tokį tyčia su klaidomis surašytą teismo vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui arba įpareigoti antstolį kreiptis į vykdomąjį dokumentą išdavusį Kauno apygardos teismą dėl jo esminių klaidų ištaisymo. Šis reikalavimas buvo pateiktas tik apeliacinės instancijos teisme. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nurodytas imperatyvus draudimas taikomas ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas šio naujo pareiškėjos reikalavimo nenagrinėja ir dėl jo nepasisako. Kartu pareiškėjai išaiškinama, kad, manydama, jog vykdomasis raštas yra išduotas su klaidomis, pati pareiškėja turi teisę kreiptis į vykdomąjį raštą išdavusį teismą su prašymu ištaisyti, jos nuomone, klaidingą vykdomąjį raštą (CPK 648 straipsnio 6 dalis).
Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo
53. Skundu pareiškėja prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S19-12260 (manytina, kad faktiškai ginčijamas yra tos pačios dienos vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S19-12261) 2.2 punktą, 2.13 punktą ir 2.17.15 punktą, nurodydama, kad šie veiksmai buvo pertekliniai ir nereikalingi, dėl ko dirbtinai ir nepagrįstai yra didinamos vykdymo išlaidos.
54. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomosiose bylose Nr. 0085/11/00592, Nr. 0085/11/00589 bei Nr. 0085/19/01987 antstolio atliktų veiksmų apimtį, konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamos išlaidos yra apskaičiuotos pagrįstai, nes veiksmai, už kuriuos jos buvo apskaičiuotos, antstolio buvo faktiškai atlikti, dauguma pareiškėjos ginčijamų išlaidų yra apskaičiuota už 2011–2012 m. atliktus veiksmus ir pagal tuo metu galiojusias Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas už juos buvo numatyta skaičiuoti papildomas vykdymo išlaidas, šių išlaidų dydžiai atitinka tuo metu galiojusioje Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijoje nurodytus įkainius. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad tam, jog antstolis išsiaiškintų skolininko turtinę padėtį skolos išieškojimo vykdymo metu, jis turi teisę ir pareigą periodiškai tikrinti skolininkės duomenis, teikdamas užklausas įvairioms institucijoms, kaupiančioms duomenis apie skolininkę, todėl užklausos kredito įstaigoms, atliktos tuo metu, kai dar neveikė PLAIS sistema, priešingai nei teigia pareiškėja, nebuvo perteklinis veiksmas. Atskirajame skunde pareiškėja nenurodė jokių argumentų, paneigiančių vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytų veiksmų bei apskaičiuotų vykdymo išlaidų būtinumą ir realumą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis, apskaičiuodamas vykdymo išlaidas visose trijose vykdomosiose bylose, nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad aptariamas pareiškėjos skundo reikalavimas atmestas pagrįstai.
55. Nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos prašymo skirti antstoliui įspėjimą už dirbtinį vykdymo išlaidų didinimą, kadangi įvertinus vykdomosiose bylose Nr. 0085/11/00592, Nr. 0085/11/00589 bei Nr. 0085/19/01987 antstolio atliktus veiksmus ir išanalizavus 2019 m. lapkričio 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytas vykdymo išlaidas, nenustatyta, kad antstolis atliko perteklinius ir nereikalingus veiksmus, už kuriuos nepagrįstai apskaičiavo vykdymo išlaidas (už pareiškėjos nurodomas kaip nepagrįstas 2019 m. lapkričio 5 d. po du kartus atliktas užklausas Nekilnojamojo turto ir kelių transporto registruose, užklausą Ginklų registre vykdymo išlaidos nebuvo skaičiuojamos), be to, įstatymas net nesuteikia teisės teismui taikyti tokio pobūdžio nuobaudos (poveikio priemonės) antstoliui.
Dėl reikalavimo pripažinti, kad antstolis pažeidė imperatyviąsias vykdymo proceso teisės normas
56. Skundu pareiškėja, be jau aptartų reikalavimų, taip pat prašė teismo pripažinti ir konstatuoti, kad antstolis, nepareikalavęs iš išieškotojos VMI sumokėti privalomas būtinas vykdymo išlaidas, priėmęs išieškojimui vykdomąjį dokumentą, kurio išieškojimui yra pasibaigęs įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas, atlikinėjęs perteklines užklausas, neišsiuntęs skolininkei raginimo įvykdyti sprendimą per nustatytą terminą deklaruotos buveinės vietos adresu, nesiųsdamas registruotu paštu kitų vykdymo proceso dokumentų, pažeidė imperatyviąsias CPK vykdymo proceso teisės normas.
57. Dėl daugumos šių pareiškėjos įvardintų antstolio neva padarytų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas jau yra pasisakęs anksčiau, vertindamas atskirų pareiškėjos ginčijamų antstolio veiksmų teisėtumą. Pareiškėjos argumentai dėl raginimo ir kitų vykdymo procese surašytų dokumentų neišsiuntimo yra nepagrįsti, juos paneigia vykdomųjų bylų medžiaga. Vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/01987 esantis išrašas iš pašto paslaugų teikėjo (UAB „Samus“) informacinės sistemos patvirtina, kad 2019 m. spalio 9 d. parengtas raginimas įvykdyti sprendimą ir kiti tą pačią dieną antstolio parengti dokumentai buvo išsiųsti registruota pašto siunta pareiškėjos registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Vykdomosiose bylose Nr. 0085/11/00592 ir Nr. 0085/11/00589 esantys 2011 m. kovo 17 d. lydraščiai Nr. 0085/11/0059/S-1691 ir 0085/11/00589/S-1694 patvirtina, kad skolininkės (pareiškėjos) registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsti antstolio 2011 m. kovo 17 d. parengti dokumentai, tarp jų ir raginimai įvykdyti sprendimą. Nors vykdomosiose bylose nėra duomenų, patvirtinančių faktinį šių dokumentų įteikimą skolininkei, tačiau jose nėra ir grąžintų neįteiktų vokų su pareiškėjai adresuotais procesiniais dokumentais. Tai, kad pati pareiškėja 2015 m. gruodžio mėn. kreipėsi į antstolį su prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikti informaciją apie iš pareiškėjos antstolio nuo 2010 m. vykdomus išieškojimus UAB „NBG grupė“ naudai, patvirtina, jog pareiškėjai apie šias vykdomąsias bylas ir jose atliekamus išieškojimus buvo neabejotinai žinoma, kas leidžia teigti, kad jai buvo įteikti antstolio šioje byloje priimti dokumentai. 2019 m. lapkričio 5 d. antstolio priimtų dokumentų išsiuntimo skolininkės registruotos buveinės adresu ir jų įteikimo faktą patvirtina vykdomojoje byloje Nr. 0085/11/00592 esantis išrašas iš pašto paslaugų teikėjo informacinės sistemos. Visi šie aptarti duomenys paneigia pareiškėjos teiginius apie tai, kad pareiškėjai vykdomosiose bylose nebuvo siunčiami antstolio parengti dokumentai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis pažeidė imperatyvias CPK nuostatas, reglamentuojančias dokumentų siuntimo vykdymo procese tvarką.
Dėl kitų skundo argumentų
58. Skunde pareiškėja teigia, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje neaptarta didžioji dalis pareiškėjos 2019 m. lapkričio 19 d. skunde pareikštų reikalavimų, kas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais.
59. Iš pareiškėjos pateikto 2019 m. lapkričio 19 d. skundo dėl antstolio veiksmų matyti, kad jame buvo pareikšta keliasdešimt įvairių reikalavimų ir procesinių prašymų. Dauguma skundo reikalavimų buvo tarpusavyje susiję, reikalavimai buvo iš esmės besikartojantys (vien dėl 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymo Nr. S19-12262 (jo atskirų dalių) panaikinimo buvo pareikšti 4 reikalavimai). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pateiktą skundą, pareiškėjos pareikštus reikalavimus išnagrinėjo sugrupavęs ir apibendrinęs pagal jų dalyką ir pagrindą, kad teismui nereikėtų kartoti tų pačių motyvų atskirai analizuojant ir vertinant kiekvieno iš pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Vien tai, kad skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nebuvo atskirai paminėtas ir aptartas kiekvienas iš pareikštų reikalavimų, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas šių reikalavimų neišnagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Pažymėtina, kad pareiškėja atskirajame skunde net nenurodė, kurie konkrečiai iš jos pareikštų reikalavimų pirmosios instancijos teismo buvo neišnagrinėti ir dėl jų visiškai nepasisakyta skundžiamoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjos 2019 m. lapkričio 19 d. skundą dėl antstolio veiksmų ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nenustatė, kad kuris nors iš pareiškėjos skunde pareikštų materialinių reikalavimų liko neišspręstas. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų antstolio atliktų veiksmų, kurių teisėtumą ginčijo pareiškėja, atitikties vykdymo procesą reglamentuojančioms normoms, įvertino ir pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos argumentų, kuriais ji grindė skundo reikalavimus, ir skundžiama nutartimi visus pareiškėjos materialinio pobūdžio reikalavimus atmetė, konstatavęs, kad skundžiami antstolio veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0085/19/01987, Nr. 0085/11/00592, Nr. 0085/11/00589 yra teisėti, atlikti laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjos nurodomo esminio proceso pažeidimo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), dėl kurio turėtų būti naikinama skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis.
60. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad antstolis per įstatymo nustatytą 5 darbo dienų terminą nepriėmė patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjos skundą ir jo kartu su vykdomosiomis bylomis neperdavė apylinkės teismui, net ir po 2020 m. sausio 3 d. pirmosios instancijos nutarties priėmimo antstolis nepakeičia išieškotojo vykdomojoje byloje (mirus V. A. Č.), neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumu bei bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas šių pareiškėjos nurodomų aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako. Visgi apeliacinės instancijos teismas informuoja pareiškėją (jeigu ji šios informacijos negavo iš antstolio), kad Kauno apygardos teismui su prašymu juos prijungti prie teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0085/11/00589 ir Nr. 0085/11/00592 buvo persiųsti antstolio 2020 m. vasario 13 d. patvarkymai dėl teisių perėmimo vykdymo procese, kuriais išieškotojas V. A. Č. buvo pakeistas jo palikimą priėmusia įpėdine R. T..
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą
61. Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl CPK 512, 604, 605, 660 straipsnių atitikimo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, Europos Sąjungos sutarties ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos preambulei, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 512, 604, 605, 660 straipsnių prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6, 18, 21, 23, 29, 30, 150 straipsnių normoms.
62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su tokiu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar iškilęs Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjos nurodomų CPK nuostatų konstitucingumo ar atitikties Europos Sąjungos teisei, byloje nėra iškilęs Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą netenkintinas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
63. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, atskleidė nagrinėjamų klausimų esmę ir padarė pagrįstą išvadą, jog skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
64. Netenkinus atskirojo skundo, iš pareiškėjos valstybei priteistina 5,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ (juridinio asmens kodas 300543198) 5,64 Eur (penkių eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei (valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Marius Bartninkas