Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [PK-23-743-2013].doc
Bylos nr.: PK-23-743/2013
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lazdijø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens garbei ir orumui (BK XXII skyrius)
Įžeidimas ( BK 155 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
Tyčia (BK 15 str.)
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
Laisvės apribojimas ( BK 48 str.)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens garbei ir orumui (BK XXII skyrius)
Įžeidimas (BK 155 str.)
Įžeidimas pagal BK 155 str. 1 d. (BK 155 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Privataus kaltinimo bylų procesas (BPK XXX skyrius)

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. PK-23-743/2013

(Teisminio proceso Nr. 1-27-3-00004-2012-2)

                                                     Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.2.; 1.2.4.8.1.;1.2.8.2.1; 2.3.6.4.5.

 (S)

 

 

LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gegužės 7 d.

Lazdijai

 

 Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant kaltinamosioms R. V., J. D., gynėjui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui, advokatui Kazimierui Juknai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

 R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini)., neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį.

J. D. (ikisantuokinė pavardė – P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, (duomenys neskelbtini) buhaltere, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio1 dalį.    

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

 

n   u   s   t  a   t   ė :

 

R. V. 2012 m. kovo 2 d. apie 15.30 val. Lazdijų m. Vilniaus g. 1, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos pastate, laiptinėje tarp antrojo ir trečiojo aukštų, tyčia rankomis griebė J. D. už plaukų, stūmė ją nuo laiptų ir apdraskė jai veidą dešinės pusės smakro srityje ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl paviršinio odos įbrėžimo veido dešinėje pusėje smakro srityje, o pavadindama ją žodžiais ,,kekšė“, ,,žiurkė“ bei matant pašaliniams asmenims jos atžvilgiu rodydama nepadorų gestą, ją veiksmu ir žodžiu užgauliai pažemino ir taip ją įžeidė.

J. D. kaltinta tuo, kad ji 2012 m. kovo 2 d. apie 15.30 val. Lazdijų m. Vilniaus g. 1, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos pastate, laiptinėje, viešai, žodžiais pavadindama R. V. ,,durne“, ,,kekše“, ,,psichine ligone“ ir veiksmu – parodydama nepadorų gestą – vidurinįjį pirštą, užgauliai pažemino ją ir taip įžeidė, o tyčia smūgiuodama jai į veidą šaliku sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji J. D. kalta neprisipažino, paaiškino, kad 2012 m. kovo 2 d. apie 13.30 val. ji kartu su sutuoktiniu M. D. buvo nuvykę į Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių, kur M. D. turėjo susitikti ir R. V. dėl bendravimo su dukra. R. V. iš kabineto išėjo pirma, paskui ją M. D.. R. V. pirma pradėjo lipti laiptais žemyn, paskui ją, maždaug metro atstumu, ėjo ji su M. D.. Lipdami laiptais jie ją aplenkė ir laiptais pirmiausiai lipo M. D., paskui jį, ji, o už jos - R. V.. Lipant laiptais ji išgirdo artėjančius žingsnius ir pajuto timptelėjimą už plaukų, tuomet suriko, atsisuko į ją ir R. V. ją pastūmė bei įdrėskė veidą. Griūvančią ją sugavo M. D., atskyrė nuo jos R. V., kuri buvo įsikibusi jai į drabužius. Jie su M. D. nulipo laiptais žemyn, o R. V. užlipo į viršų ir lipdama pavadino ją ,,kekše“, ,,žiurke“, parodė nepadorų gestą, t.y. į viršų iškeltą vidurinįjį pirštą. Dėl šių R. V. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, nes skaudėjo tempiant už plaukų, perštėjo apdraskytą odą, be to, ji  buvo įžeista, R. V. 2012 m. gruodžio 3 d. buvo iškvietusi žurnalistus, po jų apsilankymo jautė įtampą, nerimą, todėl kreipėsi pas psichiatrą, lankėsi pas psichologą. Prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos bei turtinę žalą: išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertui už apžiūrą, vaistams bei kelionės išlaidas. Ji jokio smūgio R. V. šaliku nesudavė, šaliko iš viso neturėjo, jos niekaip neįžeidinėjo ir jai nepadorių gestų nerodė, todėl su jos pareikštu ieškiniu ir kaltinimu nesutinka (b. l. 114,115).

Kaltinamoji R. V. kalta neprisipažino, paaiškino, kad 2012 m. kovo 2 d. apie pietus ji buvo atėjusi į Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių, nes buvo numatytos jos susitikimas su M. D. dėl bendravimo tvarkos su jų dukra. Po pokalbio iš kabineto pirma išėjo ji, po to M. D., matė, kad koridoriuje buvo J. D.. Iš pradžių ji pirma lipo laiptais, vėliau jie ją aplenkė. Pirmas laiptais lipo M. D., paskui jį - J. D., o po to ji. Ją ir J. D. skyrė dvi laiptų pakopos. Lipant laiptais, J. D. trenkė jai su šaliku į kairę veido pusę, prie akies, ji susvyravo, krito į priekį ir sugriebė J. D. už striukės tam, kad nenugriūtų. Pripažįsta, kad šiuo metu galėjo jai netyčia nagu nudrėksti odą. Tuomet M. D. jas išskyrė, ji nulipo į viršų, o J. D. ją įžeidė pavadindama ,,psichine ligone, durne, kekše“, o ji atsakė, kad ji pati tokia, J. D. jai parodė vidurinįjį pirštą, ji atsakė tuo pačiu. Smūgiuojant jai šaliku per veidą, ji patyrė fizinį skausmą, veidas kurį laiką buvo paraudęs, buvo įžeista ir pažeminta, todėl prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. J. D. ieškinį prašo atmesti (b. l. 116).

 Liudytoja R. G. parodė, kad 2012 m. kovo 2 d. ji buvo kvietusi ateiti į skyrių R. V. ir M. D., nes tarp jų kilo nesutarimai dėl bendravimo su dukra tvarkos. Kviestieji atėjo apie 14 val., pokalbis vyko apie 50 min. Kai R. V. ir M. D. išėjo iš kabineto, netrukus į jos kabinetą sugrįžo R. V. ir pasakė, kad ją užpuolė J. D., suprato, kad tarp jų buvo susistumdymas. Tuomet ji telefonu paskambino M. D. ir liepė sugrįžti. Sugrįžus J. D. kaltino R. V., kad ji ją apdraskė ir griebė už drabužių, R. V. tvirtino, kad J. D. jai sudavė su šaliku. Ant R. V. jokių sužalojimų, paraudimų nematė, prie J. D. kaklo matė įdrėskimą. Negali tvirtinti, kad J. D. turėjo šaliką, tvirtina, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kai ji nurodė, kad nematė šaliko pas J. D., yra teisingi (b. l. 117).

M. D. patvirtino, kad 2012 m. kovo 2 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos pastate lipant laiptais žemyn, jis išgirdo J. D. šūktelėjimą, atsisukęs pamatė ją griūnančią nuo laiptų, R. V. jai buvo įsikibusi drabužius. Jis jas išskyrė ir jie su J. D. nuėjo žemyn, o R. V. nulipo į viršų. Lipdama viršun R. V. rodė nepadorų gestą – į viršų pakeltą vidurinįjį pirštą ir vadino J. D. ,,žiurke, kekše“.

E. V. patvirtino, kad prisimena dieną, kai ji buvo atsakinga už įvykius ir budėtojas jai paskambinęs į kabinetą liepė ateiti į budėtojų dalį, nes yra įvykis. Ji nusileido į apačią, ten pamatė abi moteris (nurodo į kaltinamąsias). Jos viena prieš kitą norėjo rašyti pareiškimą, ji jas pakvietė eiti į kabinetą, tačiau jos pasakė, kad nerašys pareiškimo ir išėjo. Tiksliai tos dienos aplinkybių neatsimena, galėjo būti, kad J. D. dėl sužalojimų pasiūlė kreiptis pas gydytoją (b. l. 136).

Liudytojai S. M. ir L. T. patvirtino, kad jie dirbo Lazdijų rajono policijos komisariato budėtų dalyje 2012 m. kovo 2 d., gali patvirtinti, kad šios abi moterys (kaltinamosios) kreipėsi norėdamos parašyti pareiškimus viena ant kitos, buvo iškviesta budinti tyrėja, bet moterys pareiškimų nerašė. Kaip atrodė moterys, ar buvo kokių nors sužalojimų, ar kuri nors turėjo šaliką neprisimena (b. l. 137).

Liudytoja I. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), ilgą laiką dirbo ambulatorijoje, todėl pas ją dažnai žmonės ateina pasimatuoti kraujo spaudimą, ar pasiguosti dėl sveikatos sutrikimų. Negali nei patvirtinti nei paneigti aplinkybės, kad 2012 m. kovo 2 d. buvo pas ją atėjusi R. V. dėl kokių nors sveikatos sutrikimų po konflikto su kuo nors. Tokių aplinkybių neprisimena, šiaip, R. V. pas ją užeidavo (b. l. 136,137).

2012 m. spalio 31 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 72-2-00008-12 nutrauktas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu nenustačius R. V. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje; J. D. pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka (b. l. 5,6).

Specialisto išvada konstatuota, kad J. D. klinikiniais duomenimis nustatytas paviršinis odos įbrėžimas veido dešinėje pusėje smakro srityje padarytas kietu aštriabriauniu daiktu, galimai piršto nagu, galimai 2012 m. kovo 2 d.; sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 10).

Kvitai patvirtina, kad J. D. sumokėjo 65 Lt už jos apžiūrą, išlaidos kurui – 161,06 Lt (b. l. 11). 

2012 m. kovo 19 d. pranešimu J. D. kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės prokuratūrą pranešdama apie R. V. veiksmus 2012 m. kovo 2 d. (b. l. 12,13).

Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 72-2-00008-12 patvirtina, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. apžiūrėjus įvykio vietą Lazdijų rajono savivaldybės administracijos pastate Lazdijų m. Vilniaus g. 1, ant laiptų jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 28-33); tarnybinis pranešimas patvirtina, kad bendraujant su Lazdijų rajono savivaldybės administracijos darbuotojais 2012 m. kovo 2 d. jie, būdami kabinetuose, jokio triukšmo laiptinėje negirdėjo; operatyvinių veiksmų pagalba nenustatyti asmenys, galėję girdėti ar matyti konfliktą tarp R. V. ir J. D. (b. l. 34,35); iš J. D., M. D. ir R. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad konfliktas tarp R. V. ir J. D. įvyko Lazdijų rajono savivaldybės administracijos laiptinėje, tarp trečiojo ir antrojo aukštų (b. l. 42-46; 48-52; 64-68); išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad J. D. 2012 m. kovo 2 d. kreipėsi į gydytojus dėl sužalojimo (b. l. 96,97). 

 

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

J. D. ir R. V. kaltina viena kitą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad šio konflikto metu Lazdijų rajono savivaldybės administracijos laiptinėje buvo tik J. D., jos sutuoktinis M. D. (įvykio metu santuoka dar nebuvo sudaryta) bei R. V. (buvusi M. D. draugė, su kuriuo jie turi nepilnametę dukrą). Ikiteisminio tyrimo metu pašaliniai asmenys, galėję matyti įvykį, nerasti. J. D. tvirtina, kad R. V., jai iš už nugaros patempė už plaukų, pastūmė ją ir įdrėskė dešinės pusės smakro srityje taip padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą. J. D. parodymus patvirtina ir M. D., nurodydamas, kad girdėjo surinktant J. D., o atsisukęs pamatė į J. D. drabužius įsikibusią R. V.. R. V. atskyrus nuo J. D. matė, kad J. D. dešinėje pusėje yra įdrėskimas. Šiuos jų parodymus patvirtina ir specialisto išvada, kurioje J. D. konstatuotas 0,8 cm įbrėžimas, galimai padarytas nagu, jos nurodomoje vietoje, t.y. veido dešinėje pusėje smakro srityje. Šis sužalojimas J. D. užfiksuotas tą pačią dieną jai kreipusis pas gydytoją (ikiteisminio tyrimo medžiaga b. l. 96,97), įbrėžimą iš karto po konflikto patvirtino mačiusi ir liudytoja R. G. (vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja). Vertinant šiuos įrodymus visete pripažintina įrodytu, kad R. V. tyčia patempė už plaukų J. D., pastūmė ją ir įdrėskė į dešinės pusės smakro sritį padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir šie jos veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies kvalifikaciją.

R. V. neigia tyčia sužalojusi J. D.. Duodama parodymus neigė tempusi už plaukų J. D. bei ją stūmusi. Pripažino, kad galėjo netyčia įdrėksti J. D.. Duodama parodymus tvirtino, kad žemiau keliomis pakopomis lipusi J. D. su šaliku jai sudavė per veidą, dėl ko ji, praradusi pusiausvyrą, krito link J. D., o stengdamasi nenukristi ir susilaikyti, griebė už J. D. striukės. Tvirtina, kad šiuo metu galėjo apdraskyti J. D., nurodo, kad J. D. veiksmai jai suduodant šaliku per veidą, jai sukėlė fizinį skausmą, veidas buvo paraudęs, todėl kaltina J. D. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Šių R. V. parodymų nepatvirtina nei M. D., nei J. D., nei R. G., kuri iš karto po konlfikto matė R. V., tačiau nepastebėjo, kad jos veidas buvo paraudęs. J. D. tvirtina, kad šaliko nenešioja ir tą kartą buvo be šaliko, tą patvirtino ir M. D.. Šaliko nemačiusi nurodė ir liudytoja R. G.. R. V. tvirtino, kad po įvykio kreipėsi pas medicinos darbuotoją I. S. dėl prastos savijautos po šio įvykio, tačiau apklausta liudytoja I. S. šių R. V. parodymų nepatvirtino (b. l. 136,137). Šių įrodymų analizė leidžia tvirtinti, kad daugiau niekas be pačios R. V. nepatvirtina jos duodamų parodymų. Pažymėtina ir tai, kad jos nurodoma įvykio situacija taip pat kelia abejones: R. V. tvirtina, kad J. D., būdama pora pakopų žemiau nei ji, sudavė smūgį šaliku jai per veidą ir ji, praradusi pusiausvyrą, krito laiptais žemyn; paprastai, reaguojant į suduodamą smūgį, traukiamasi nuo jo, todėl labiau tikėtina, kad J. D. smūgiuojant, R. V. turėjo atšlyti nuo jos, o ne griūti link jos. Pripažintina, kad J. D., M. D., R. V. tarpusavio santykiai priešiški, M. D. šiuo metu yra J. D. sutuoktinis, tačiau vien šis faktas, negali būti pagrindas netikėti jo parodymais, duotais prisiekus sakyti tiesą. Be to, pažymėtina, kad M. D. parodymus patvirtina ir liudytoja R. G. bei specialisto išvada. Tai, kad po įvykio į policiją nuvyko abi -  R. V. ir J. D., tačiau pareiškimo nė viena iš jų neparašė, neįrodo kieno nors kaltės ar nekaltumo.

Įvertinus anksčiau aptartus įrodymus, pripažintina, kad R. V. tyčiniai veiksmai tempiant už plaukų J. D., stumiant ją ir įdrėskiant pakankami pripažinti ją padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Šių įrodymų kontekste pripažintina ir tai, kad R. V. parodymų dėl jai J. D. suduoto smūgio šaliku nepatvirtina jokie objektyvus įrodymai, o įstatymui draudžiant prielaidomis grįsti nuosprendį (BPK 301 straipsnio 1 dalis), J. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje išteisintina, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

 

Dėl BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis suteikia žmogui teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. BK 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, atsako už įžeidimą. Įžeidimas yra viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas yra viešas, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint. Įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis nukentėjusiojo akivaizdoje. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartyje Nr. 2K-385/2005 nurodė, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes.

J. D. tvirtina, kad R. V. ją pavadino ,,kekše” ir ,,žiurke”, taip pat parodė jai nepadorų gestą – vidurinįjį pirštą pakeltą į viršų. Šias aplinkybes patvirtina ir M. D., kuris nurodė matęs kaip R. V., lipdama laiptais parodė į viršų iškeltą vidurinįjį pirštą ir pavadino J. D. ,,kekše” ir ,,žiurke”. R. V. iš esmės neneigia šios aplinkybės, tačiau nurodo, kad nepadorų gestą ir įžeidžiančius žodžius J. D. parodė ir pasakė tik po to, kai ši ją pavadino pavadino ,,durne”, ,,kekše”, ,,psichine ligone”. Liudytojas M. D. tvirtina, kad J. D. nerodė nepadoraus gesto, įžeidžiančiais žodžiais nevadino R. V.. Įvertinus tai, kad R. V. pripažįsta rodžiusi nepadorų gestą ir vadinusi J. D. įžeidžiančiais žodžiais, tai, kad šią aplinkybę patvirtina M. D., kad vien dėl to fakto, kad jis yra J. D. sutuoktinis negalima netikėti jo parodymais, kad šias aplinkybes nurodo ir pati J. D., pripažintina įrodytu, kad R. V. parodydama J. D. nepadorų gestą, pavadindama ją ,,kekše”, ir ,,žiurke” viešoje vietoje, girdint jos sutuoktiniui, užgauliai ir neigiamai apibūdino ją ir taip viešai žemino jos orumą. Nepadoriai apibūdindama J. D. girdint kitam žmogui R. V. suvokė, kad viešai užgauliai žemina ją  ir to norėjo, taigi - veikė tiesiogine tyčia, todėl šie jos veiksmai  kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas pagal BK 155 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus tai, kad R. V. parodymų apie tai, kad J. D. jai parodė nepadorų gestą ir įžeidė ją, niekas nepatvirtina, J. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsnio 1 dalyje išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

 

Dėl bausmės skyrimo R. V.

Skiriant bausmę R. V. atsižvelgiama į tai, kad ji padarė du tyčinius, tačiau nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikos baigtos, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, neteista (b. l. 52), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 97,98), augina mažametę dukrą (b. l. 53), bendruomenės charakterizuojama kaip tvarkinga, tinkamai prižiūrinti dukrą (b. l. 74,75), nusikalstamos veikos padarytos spontaniškai, dėl susklosčiusių priešiškų tarpusavio santykių. Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis). Įvertinus R. V. asmenybę bei jos padarytas veikas apibudinančias aplinkybes, jai skirtina laisvės apribojimo bausmė žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis.

 

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straispnis).

Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal jį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad J. D. patyrė fizinį skausmą, išgyveno dėl to, dėl sumušimo patyrė nepatogumų: būtini vizitai pas gydytoją, teismo medicinos ekspertą, be to, buvo pažeminta sutuoktinio akyse ir išgyveno dėl to. Įvertinus tai, teisėja sprendžia, kad esant šioms aplinkybėms, J. D. pagrįstai tvirtina, jog patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais ir fiziniu skausmu, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors kėsintasi į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, sveikata sutrikdyta tyčiniais veiksmais, tačiau padarytas  nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė sunkių pasekmių, sužalojimas pasireiškė nedideliu ir trumpalaikiu fiziniu skausmu, pažeidžiant tik viršutinį odos sluoksnį. Nustatant neturtinės žalos dydį dėl įžeidimo pažymėtina, kad psichologo ir psichiatro konsultacijos J. D. prireikė tik po to, kai 2012 m. gruodžio 3 d. R. V. siekiant išspręsti priešiškus tarpusavio santykius į namus atvyko žurnalistai, tačiau dėl šių veiksmų R. V. nepripažintina kalta, todėl spręstina, kad šie neigiami išgyvenimai, psichiatro ir psichologo konsultacijos nebuvo pasekmė R. V. nusikalstamų veiksmų. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į R. V., kaip nedirbančios ir auginančios mažametį vaiką, turtinę padėtį, į anksčiau nurodytą nutartį, J. D. prašoma priteisti neturtinė žala dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažintina iki 150 Lt, o dėl įžeidimo iki 100 Lt.

J. D. prašo priteisti iš R. V. 155,33 Lt turtinės žalos: 65 Lt už jos asmens teismo apžiūrą, 90,33 Lt išlaidos vaistams (b. l. 134). Taip pat prašo priteisti 1 000 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b. l. 15-18,131) bei 161, 06 Lt kuro sąnaudų (b. l. 11). Sprendžiant dėl turtinės žalos priteisimo pažymėtina, kad išlaidos teismo medicininei apžiūrai pagrįstos ir priteistinos, nes šios išlaidos atsirado dėl kaltų R. V. veiksmų, tačiau ieškinys dalyje dėl 90,33 Lt išleistų medikamentų įsigijimui atmestinas, nes nustatyta, kad šis gydymas jais buvo skirtas ne dėl šioje byloje nustatytų kaltų R. V. veiksmų.

Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas (BPK 105 straipsnio 1 dalis). J. D. proceso išlaidas atvykimui į procesą patvirtina kvitai, todėl jo pagrįstos ir priteistinos iš R. V.. Iš R. V. priteistinos ir išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).  

R. V. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktasz). J. P. priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti netenkintinas, nes R. V. pripažintina kalta (BPK 106 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,  teisėja

 

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a  :

        

R. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 155 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant R. V. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per visą bausmės laikotarpį nebendrauti su J. D.;

 - pagal BK 155 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 3 (trims) mėnsiams, įpareigojant R. V. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per visą bausmės laikotarpį nebendrauti su J. D.;

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti iš dalies sudedant prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant dalį švelnesnės bausmės ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. V. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per visą bausmės laikotarpį nebendrauti su J. D..

Priteisti iš R. V. 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) J. D. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. V. 1226,06 Lt turėtų išlaidų J. D..

J. D. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Ji turi teisę ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono  apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                                                  Asta Vailionienė

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • BK 284 str. Viešosios tvarkos pažeidimas
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BPK 301 str. Įrodymai, kuriais pagrindžiamas nuosprendis
  • BPK 303 str. Nuosprendžių rūšys
  • BK 155 str. Įžeidimas
  • 2K-385/2005
  • CK
  • BPK 105 str. Proceso išlaidų išieškojimas
  • BPK 106 str. Advokato darbo apmokėjimas
  • BPK 115 str. Civilinio ieškinio išsprendimas