Administracinė byla Nr. eI3-4790-320/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00572-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.2; 20.2.3.2; 53.4; 55.1.3

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 20 d.

Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,

dalyvaujant pareiškėjui L. V., jo atstovei advokatei Egidijai Vėbraitei,

atsakovių Kalvarijos savivaldybės ir Kalvarijos savivaldybės administracijos atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovėms Kalvarijos savivaldybei, atstovaujamai Kalvarijos savivaldybės administracijos, ir Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl įsakymų, išvados panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas L. V. (toliau– ir L. V., ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė:

1) panaikinti Kalvarijos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. A1-55 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. V.“ (toliau- ir Įsakymas Nr. A1-55), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas;

2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. A1-56 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. V.“ (toliau- ir Įsakymas Nr. A1-56), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas;

3) panaikinti Administracijos karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau- ir Vertinimo komisija) 2021 m. vasario 17 d. išvadą Nr. 1 (toliau- ir Išvada), kuria pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai;

4) panaikinti Administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. A1-60 (11.3E) „Dėl L. V. tarnybinės veiklos vertinimo“ (toliau- ir Įsakymas Nr. A1-60), kuriuo pritarta Administracijos karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2021 m. vasario 17 d. išvados Nr. 1 siūlymui vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą nepatenkinamai bei nuspręsta parengti pareiškėjo tarnybinės veiklos gerinimo planą;

5)  priteisti patirtą 500 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu jis ir jo atstovė paaiškino, kad dirba Kalvarijos savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigose. Pagal komisijos dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo (toliau– ir Komisija) 2021 m. vasario 11 išvadą Nr. VL-105 (4.9) Administracijos direktorius Įsakymu Nr. A1-55 jam paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą, konstatavus, jog pareiškėjas neatliko jo pareigybės aprašymo 7, 13, 15, 16 punktuose nurodytų funkcijų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau- ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Paaiškino, kad pagal Komisijos 2021 m. vasario 11 d. išvadą Nr.VL-104-(4.9) Administracijos direktorius 2021 m. vasario 17 d. įsakymu Nr.A1-56 paskyrė jam tarnybinę nuobaudą- griežtą papeikimą, konstatavus, jog pareiškėjas neatliko jo pareigybės aprašymo 5.6. ir 5.11 punktuose nurodytų funkcijų ir tuo pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Be to, atlikus pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, Administracijos karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2021 m. vasario 17 d. surašė išvadą Nr. 1, kuria pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė į pareigas priimančiam asmeniui valstybės tarnautoją atleisti iš pareigų, pasibaigus tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinamai.  Administracijos direktorius Įsakymu Nr. A1-60 pritarė Administracijos karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos Išvadoje nurodytam vertinimui bei siūlymui, įpareigojo Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėją parengti pareiškėjo tarnybinės veiklos gerinimo planą, o pasibaigus tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui, inicijuoti neeilinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą.

Nurodė, kad nesutinka su paskirtomis tarnybinėmis nuobaudomis ir tarnybinės veiklos įvertinimu. Atsakovui pačiam panaikinus Įsakymus Nr.A1-55, A1-56 ir A1-60, laikė, kad atsakovas jo skundo dalį dėl šių įsakymų panaikinimo patenkino geruoju, šios dalies skundo atsisakė. Teigė, kad Išvada yra pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantis aktas, todėl skundo reikalavimas dėl Išvados panaikinimo teisme turi būti nagrinėjamas iš esmės. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo veiksmus, rėmėsi 2007 m. neigiama jo tarnybinės veiklos vertinimo išvada, pareiškėjas mano, kad atsakovas gali pasiremti Išvada ir ateityje vertindamas pareiškėjo veiksmus. Pareiškėjo teigimu, Išvada nemotyvuota. Pareiškėjas užpildė Tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu (toliau– ir Motyvuotas siūlymas), bet pareiškėjo vertinimas su tiesioginio vadovo vertinimu nesutapo dėl visų 8 kompetencijų ir ženkliai skyrėsi, o tiesioginio vadovo komentaro nei ties vienu vertinimu nebuvo, nors jie turėjo būti. Atliekant pareiškėjo kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą turėjo būti atliktas pokalbis, bet pokalbis neįvyko, todėl nebuvo aptarti nei veiklos rezultatai, nei įvertinti pareiškėjo siūlymai, neaptartos einamųjų metų užduotys, neaptarta pareiškėjo kvalifikacija ir jos tobulinimo poreikis bei kiti klausimai, nors Motyvuotame siūlyme tiesioginio vadovo buvo įrašyta, kad tobulintina kompetencija - kvalifikacija. Motyvuotame siūlyme tiesioginis vadovas prieštaringai nurodė, kad neįvykdytos užduotys, dėl to nepasiekti rezultatai, nors Motyvuoto siūlymo I skyriuje patvirtino, kad visos užduotis įvykdytos, visi rezultatai pasiekti. Su tiesioginio vadovo vertinimu nesutiko ir kreipėsi į Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją, tačiau, pareiškėjo ir tiesioginio vadovo prieštaravimai nebuvo pašalinti, o juo labiau motyvuotai pagrįsti, nes Vertinimo komisija netinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją, Vertinimo komisijos išvada nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, Vertinimo komisija išvadą priėmė, remdamasi įsakymais dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo, kuriuos vėliau panaikino pats atsakovas.  

Dėl neteisėtų atsakovės- Administracijos veiksmų, nepagrįstai jam paskiriant tarnybines nuobaudas bei neigiamai vertinant jo tarnybinę veiklą, pareiškėjas patyrė stresą, labai pergyveno, ko pasėkoje jam pablogėjo sveikata, teko kreiptis pas gydytojus, lankėsi pas psichiatrą, diagnozė - kaklo nervų šaknelių sutrikimai, adaptacijos sutrikimai, paskirtas gydymas ir vaistai. Nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. kovo 15 d. turėjo nedarbingumą, nustatytas nervinis išsekimas ir nervinė įtampa, prasidėjo nemiga, jaučiamas nuolatinis nerimas ir baimė dėl ateities, sutriko virškinimas, tirpsta ranka, prasidėjo nesutarimai šeimoje. Pareiškėjas yra nepagrįstai pažemintas kolegų akyse kaip aplaidus, neatsakingas ir nevykdantis pareigų darbuotojas, pabloginta pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, reputacija, pablogėjo bendravimas su kolegomis, buvo pažeisti teisėti lūkesčiai gauti skatinimo priemonę, jautėsi esąs neteisingai įvertintas ir nepaskatintas.

Atsakovė Kalvarijos savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, o kitoje dalyje administracinę bylą nutraukti. Atsiliepime teismui atsakovė nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Administracijos direktorius panaikino Įsakymą Nr. A1-55, Įsakymą Nr. A1-56 ir Įsakymą Nr. A1-60, todėl ginčo dėl minėtų įsakymų nebeliko ir administracinė byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta. Atsakovas teigė, kad turi būti nutraukta ir administracinės bylos dalis dėl skundo reikalavimo panaikinti Išvadą, nurodė, kad pagal VTĮ 27 straipsnio 9 dalį, jei valstybės tarnautojo tarnybinę veikla yra įvertinta nepatenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima 1-4 punktuose nurodytus sprendimus. Taigi nei tiesioginio vadovo, nei vertinimo komisijos išvados ar siūlymai tiesioginių teisinių pasekmių valstybės tarnautojui, kurio veikla įvertinama nepatenkinamai, nesukelia. Šiuo atveju valstybės tarnautojo teisėms ir pareigoms tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimai numatyti VTĮ 27 straipsnio 9 dalyje, todėl būtent valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimai, priimti pagal vertinimo komisijos pasiūlymus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Išvada pareiškėjui nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, todėl administracinė byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta. Manė, kad pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos yra nepagrįsta. Tarnybines nuobaudas pareiškėjui Administracijos direktorius paskyrė pagrįstai, veikdamas savo kompetencijos ribose, Administracijos direktorius turėjo teisę ir panaikinti savo priimtus įsakymus. Atsakovės atstovo teigimu, Administracijos neteisėtų veiksmų šioje situacijoje nėra. Be to, pareiškėjas neįrodė atsakovo deliktinei atsakomybei kilti kitų būtinų sąlygų, o jo skunde nurodyti tariamai patirti neigiami išgyvenimai, stresas ir kitos aplinkybės yra paremti tik paties pareiškėjo subjektyviais paaiškinimais, nes tai pagrindžiančių įrodymų nėra pateikta. Pareiškėjo tarnybinė veikla nuolat buvo vertinama prastai, jis buvo nuteistas už nusikalstamos veikos įvykdymą, todėl vien tik nuobaudų skyrimas ar neigiamos Išvados surašymas negalėjo jam sukelti tokio masto neigiamų pasekmių, kokias skunde nurodė pareiškėjas.

Dalis bylos nutrauktina, kita pareiškėjo skundo dalis tenkinama iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teismui paduotu skundu kėlė ginčą dėl Įsakymo Nr. A1-55, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, taip pat dėl Įsakymo Nr. A1-56, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, taip pat dėl Administracijos karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2021 m. vasario 17 d. išvados Nr. 1, kuria pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, taip pat dėl Įsakymo Nr. A1-60, kuriuo pritarta Išvadoje suformuluotam Vertinimo komisijos siūlymui, teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareiškėjas prašė priteisti jam 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-01-20 įsakymu Nr.A1-14 buvo pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galimai neatliktų darbų- laiškų, gaunamų elektroniniu paštu, neskaitymo, užduočių, gautų per dokumentų valdymo sistemą (DVS) nevykdymą bei sudaryta komisija L. V. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui.  Administracijos direktorius 2021-02-17 įsakymu Nr. A1-55 pripažino, kad pareiškėjas neatliko jo pareigybės aprašymo 7, 13, 15, 16 punktuose nurodytų funkcijų, tuo pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 20 d. įsakymu Nr.A1-13 buvo pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galimai neatliktų darbų- atsiliepimų į ieškinius 16-oje bylų per nurodytus terminus nepateikimo Marijampolės apylinkės teismui bei sudaryta komisija L. V. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui. Administracijos direktorius 2021-02-17 įsakymu Nr. A1-56 pripažino, kad pareiškėjas neatliko jo pareigybės aprašymo 5.6. ir 5.11 punktuose nurodytų funkcijų, tuo pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ir pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Atlikus pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, Administracijos karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2021 m. vasario 17 d. surašė išvadą Nr. 1, kuria pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai, pasiūlė Administracijos direktoriui valstybės tarnautoją atleisti iš pareigų, pasibaigus tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinamai. Administracijos direktorius, atsižvelgęs į Išvadą, 2021-02-19 įsakymu Nr. A1-60 pritarė Vertinimo komisijos siūlymui, L. V. tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai bei įpareigojo Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėją parengti pareiškėjo tarnybinės veiklos gerinimo planą, o pasibaigus tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui, inicijuoti neeilinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą.

Atsakovas su atsiliepimu į skundą teismui pateikė Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-04-19 įsakymą Nr.A1-130 (11.3E), kuriuo Įsakymus Nr.A1-55, A1-56 ir A1-60 pripažino negaliojančiais.

Pareiškėjas teismui 2021-05-07 pateikė prašymą dėl dalies skundo atsisakymo, kuriame prašė nutraukti administracinę bylą dalyje dėl skundo reikalavimo panaikinti Įsakymą Nr. A1-55, Įsakymą Nr. A1-56 ir Įsakymą Nr. A1-60, nurodė, kad Administracijos direktorius 2021 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. A1-130(11.3E) jau panaikino Įsakymą Nr. A1-55, Įsakymą Nr. A1-56 ir Įsakymą Nr. A1-60, dėl ko neliko ginčo dėl minėtų įsakymų teisėtumo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad dalies skundo atsisakymo ir administracinės bylos nutraukimo šioje dalyje pasekmės jam yra žinomos ir suprantamos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus ABTĮ 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Pareiškėjo skundo dalies atsisakymas neprieštarauja įstatymams ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl dalies skundo atsisakymas teismo priimtinas. Esant tokioms aplinkybėms, administracinės bylos dalis dėl reikalavimų panaikinti Įsakymus Nr.A1-55, A1-56 ir A1-60 nutrauktina.

Pareiškėjas taip pat skundžia Administracijos karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2021 m. vasario 17 d. išvadą Nr. 1, kuria pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015). Atitinkamai viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172-10, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560-10).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172-10, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560-10, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-62-180-11). Kita vertus, nurodyta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-502-278-06, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1669-08). Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-435-10).

Vertinimo komisija, parengdama savo 2021 m. vasario 17 d. išvadą Nr. 1, rėmėsi Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašu (toliau- ir Aprašas), kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (2020 m. gruodžio 8 d. redakcija, galiojo iki 2021 m. balandžio 1 d.). Aprašo V skyriuje reglamentuojamas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje, kurio 42 punktas numato, kad valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo atliktu tarnybinės veiklos vertinimu, per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su Motyvuotu siūlymu ar Siūlymu dienos, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui gali pateikti rašytinį kreipimąsi su prašymu, kad jo tarnybinę veiklą įvertintų vertinimo komisija. Aprašo 54 punkte numatyta, kad Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai arba nepatenkinamai, priima sprendimą dėl vieno iš Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 8 ar 9 dalyje nurodytų siūlymų pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui. Aprašo 55 punkte numatyta, kad Vertinimo komisija, atlikusi Aprašo 49.1–49.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus, surašo vertinimo komisijos išvadą. Aprašo 61 punkte numatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo sprendimą dėl Vertinimo komisijos išvadoje pateikto siūlymo įgyvendinimo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos išvados gavimo dienos. Anksčiau aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad Vertinimo komisijos parengta išvada yra sudėtinė galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl valstybės tarnybinės veiklos vertinimo dalis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada tik siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, kuriuo ir būtų galutinai įvertinta pareiškėjo tarnybinė veikla.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose, taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, laikosi nuoseklios praktikos, kad valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolas ir išvada, kuriose išreiškiami siūlymai dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo, yra tik sudėtinės galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo dalys, kurios vertinamos tikrinant minėto galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-684-556/2019, 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-552/2020, 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-484-492/2021).

Panaikinus Įsakymą Nr.A1-60, kurio sudėtine dalimi laikytina Išvada, neliko ginčo administraciniame teisme objekto. Pareiškėjo keliamas ginčas dėl Vertinimo komisijos 2021 m. vasario 17 d. išvados Nr. 1 iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės (joje nėra formuojami nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos), tiesioginio poveikio asmens, kuriam ji surašyta, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vertinimo komisijos 2021 m. vasario 17 d. išvada Nr. 1 pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172-10, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560-10).

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, administracinė byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Vertinimo komisijos 2021 m. vasario 17 d. išvadą Nr. 1 nutraukiama.

Pareiškėjas skundu taip pat prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos, kurią nagrinėjamoje situacijoje patyrė dėl Administracijos veiksmų, atlyginimą.

Administracija pareiškėjui paskyrė tarnybines nuobaudas bei pareiškėjo veiklą įvertinusi nepatenkinamai, parengė pareiškėjo tarnybinės veiklos gerinimo planą, kurio laikotarpiui pasibaigus, numatė neeilinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą.  Atsakovas pats savo valia panaikino Įsakymus Nr.A1-55, A1-56 ir A1-60. Administracija ginčijamus Įsakymus pripažino netekusiais galios tik 2021-04-19, t.y. po pareiškėjo skundo teismui pateikimo. Teismo posėdyje atsakovių atstovas iš esmės pripažino, kad Administracijos direktorius Įsakymą Nr.A1-130 priėmė, nustatęs Įsakymo Nr. A1-55, Įsakymo Nr. A1-56 ir Įsakymo Nr. A1-60 priėmimo procedūrinius pažeidimus (neatsižvelgus į profesinės sąjungos nario garantijas pagal kolektyvinę sutartį). Todėl teismas konstatuoja neteisėtus Administracijos veiksmus, priimant Įsakymus Nr.A1-55, A1-56 ir A1-60. Įvertinus tai, kad 62 paras - nuo Įsakymo Nr. A1-55 ir Įsakymo Nr. A1-56 priėmimo, iki Įsakymo Nr. A1-130 priėmimo, pareiškėjas buvo laikomas baustu tarnybinėmis nuobaudomis,  bei 60 parų - nuo Įsakymo Nr. A1-60 priėmimo, iki Įsakymo Nr. A1-130 priėmimo, pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai, jo atžvilgiu pradėtos taikyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatytos pasekmės, t.y. pritaikytos neigiamo poveikio priemonės, teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus ir išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei Įsakymas Nr. A1-55, Įsakymas Nr. A1-56 ir Įsakymas Nr. A1-60 nebūtų priimti, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiškėjo teisių apimtį. Pareiškėjas kaip neturtinę žalą nurodo ir tai, kad dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų bei neigiamo tarnybinės veiklos vertinimo jam, kaip Administracijos direktoriaus 2019-05-03 įsakymu Nr.D-155 sudarytos Socialinio būsto pirkimo komisijos nariui, vieninteliam iš komisijos narių nebuvo paskirta vienkartinė piniginė išmoka už vienkartinių ypatingos svarbos užduočių atlikimą, sėkmingai įgyvendinant projektą „Socialinio būsto plėtra Kalvarijos savivaldybėje“. Tiek VTĮ 31 straipsnyje, tiek Lietuvos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 patvirtintame Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos apraše įtvirtinta valstybės tarnautojus į pareigas priimančio asmens teisė, bet ne pareiga skirti darbuotojui skatinimo priemonę- vienkartinę piniginę išmoką, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nesant pareiškėjui paskirtų tarnybinių nuobaudų ar neigiamo veiklos vertinimo, tokia išmoka pareiškėjui būtų buvusi paskirta. Be to, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad šios piniginės išmokos pareiškėjui nepaskyrimą sąlygojo išimtinai paskirtų tarnybinių nuobaudų ar neigiamo vertinimo aplinkybės. Todėl dėl šio pareiškėjo argumento teismas konstatuoja, kad nėra nustatyta neturtinės žalos fakto bei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir  pareiškėjo įvardijamos žalos.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau- ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo būdo, atsižvelgia į tai, kad Įsakymas Nr. A1-60 buvo panaikintas, dar nerealizavus jame pareiškėjui numatytų neigiamų pasekmių (neįgyvendinus tarnybinės veiklos gerinimo plano, neatlikus pareiškėjo neeilinio vertinimo, pareiškėjo neatleidus iš pareigų). Be to, pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę iki Įsakymo Nr. A1-55, Įsakymo Nr. A1-56 bei Įsakymo Nr. A1-60 priėmimų, kas galėtų pagrįsti arba paneigti galimus pareiškėjo ženklius neigiamus sveikatos pokyčius po Įsakymo Nr. A1-55, Įsakymo Nr. A1-56 bei Įsakymo Nr. A1-60 priėmimų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad skundžiami įsakymai galiojo neilgą laiką, atsakovas juos panaikino savo valia dar iki teismo posėdžio. Remiantis anksčiau aptartu, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į valstybės tarnautojo teisių bei garantijų užtikrinimą pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas prašo priteisti byloje turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 2322,40 Eur. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau- ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skundą tenkinus iš dalies, nuosekliai laikomasi taisyklės, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A756-342/2012, Nr. AS492-144/2012, Nr. AS146-113/2012, Nr. A146-85/2011, Nr. A756-1207/2010, Nr. A146-836/2010, Nr. AS146-68/2010, Nr. A146-71/2009, Nr. A575-1415/2008 ir kt.).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą teismui. Nagrinėjamoje byloje teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl skundo dalies atsisakymo ir administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą Nr. A1-55, Įsakymą Nr. A1-56 ir Įsakymą Nr. A1-60 nutraukė. Pareiškėjas šios savo skundo dalies atsisakė todėl, kad Įsakymu Nr. A1-130 panaikinus Įsakymą Nr. A1-55, Įsakymą Nr. A1-56 ir Įsakymą Nr. A1-60, nebeliko ginčo dalies, pradėtos ABTĮ nustatyta tvarka, objekto. Minėta, kad skundas teismui dėl ginčijamų Įsakymų pateiktas 2021-03-12, Administracija ginčijamus Įsakymus pripažino netekusiais galios 2021-04-19, t.y. po pareiškėjo skundo teismui pateikimo. Teismo posėdyje atsakovių atstovas iš esmės pripažino, kad Administracijos direktorius Įsakymą Nr.A1-130 priėmė, nustatęs Įsakymo Nr. A1-55, Įsakymo Nr. A1-56 ir Įsakymo Nr. A1-60 priėmimo procedūrinius pažeidimus (neatsižvelgus į profesinės sąjungos nario garantijas pagal kolektyvinę sutartį). Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių teismas sprendžia, jog Administracija patenkino pareiškėjo reikalavimų dalį geruoju po pareiškėjo skundo padavimo teismui, todėl pareiškėjas įgijo teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą dėl pareiškėjo skundo dalies, susijusios su reikalavimu panaikinti Įsakymą Nr. A1-55, Įsakymą Nr. A1-56 ir Įsakymą Nr. A1-60. 

Pareiškėją nagrinėjamojoje byloje atstovavo advokatė Egidija Vėbraitė pagal 2021-02-23 teisinių paslaugų sutartį Nr.TPS103521-23-0221. Pareiškėjas nurodo, kad už 2 val. trukmės konsultaciją dėl skundo rengimo ir dokumentų peržiūrą advokatui sumokėjo 270 Eur; už 1.35 val. trukmės Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo perklausymą, argumentų atrinkimą skundo parengimui advokatui sumokėjo 222,80 Eur; už skundo parengimą advokatui sumokėjo 1540 Eur, už pasirengimą 2021 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje sumokėjo 290,40 Eur., iš viso pareiškėjas advokatei sumokėjo 2322,40 Eur. Pareiškėjo pateikti 2021 m. kovo 10 d., 2021 m. kovo 12 d. ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad aukščiau nurodyta suma buvo apmokėta.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

 Konsultacija dėl skundo rengimo ir dokumentų peržiūra, Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo perklausymas, argumentų atrinkimas skundo parengimui laikytini sudedamąja skundo teismui parengimo dalimi. Laikytina, kad už skundo parengimą pareiškėjas advokatei sumokėjo 2032,80 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytos maksimalios sumos, yra adekvati išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui.

Rekomendacijų 8.19 punktas nustato, kad už kiekvieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 koeficientas nuo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pasirengimas teismo posėdžiui vertintinas kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamasis elementas. Nagrinėjamojoje byloje teismo posėdis 2021 m. rugpjūčio 4 d. vyko vieną valandą, todėl Rekomendacijų nustatyta maksimali suma už atstovavimą teisme yra 151,7 Eur.

Taigi, maksimali galima priteisti atstovavimo išlaidų suma yra 2184,5 Eur. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad skundo dalis dėl Išvados panaikinimo buvo nutraukta ( ne dėl skundo patenkinimo geruoju), taip pat į tai, kad skundas dalyje dėl žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovės Kalvarijos savivaldybės priteistina 1700 Eur. turėtų atstovavimo išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo L. V. teisė į valstybės tarnautojo teisių bei garantijų užtikrinimą, jam paskiriant tarnybines nuobaudas bei neigiamai vertinant jo tarnybinę veiklą, buvo pažeista.

Administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo L. V. skundo reikalavimų panaikinti Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. A1-55 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. V.“, Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. A1-56 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. V.“, Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. A1-60 (11.3E) „Dėl L. V. tarnybinės veiklos vertinimo“ ir Kalvarijos savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2021 m. vasario 17 d. išvadą Nr. 1 nutraukti.

Priteisti iš atsakovės Kalvarijos savivaldybės pareiškėjui L. V. 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje pareiškėjo L. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų  nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                                                                                    Irena Varžinskienė