Baudžiamoji byla Nr. PK-124-548/ 2015
Teisminio proceso Nr. 1-20-3-00003-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.9.1; 2.9.6
(S)

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. liepos 7 d.
Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. B. ir Ž. L. atstovo advokato Gintaro Griciaus 2015-02-26 pareiškimą dėl privataus kaltinimo M. M. priėmimo klausimą ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjai V. B. ir Ž. L. per savo įgaliotą atstovą advokatą Gintarą Gricių pakartotinai kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami nuteisti M. M., a.k. (nežinomas), gyv. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatyta tvarka; priteisti V. B. naudai iš M. M. turtinę žalą – 26,64 Eur ir neturtinę žalą – 3000 Eur; priteisti Ž. L. naudai iš M. M. turtinę žalą – 19,40 Eur ir neturtinę žalą – 3000 Eur; priteisti iš M. M. išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Pareiškimas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Privataus kaltinimo bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Nukentėjusiojo skundas (jo atstovo pareiškimas) yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, pagal jame suformuluotą kaltinimą byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Privataus kaltinimo bylose kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, todėl jo statusas sutapatinamas su kaltintojo statusu, o jo skundo (pareiškimo) turiniui keliami reikalavimai atitinka kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Dėl šių priežasčių nukentėjusysis privalo skunde (atstovas - pareiškime) nurodyti nusikalstamos veikos aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius duomenis, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Esminiai skundo (pareiškimo) turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam, nepagrįstam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK 7 str.)) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys, kaltinimas negali būti reiškiamas abstrakčiais teiginiais. BPK 412 str. 2 d. apibrėžtas nukentėjusiojo skundo (pareiškimo) privataus kaltinimo tvarka turinys, kadangi privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). BPK 412 str. 3 d. nurodyta, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas (pareiškimas) nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Pagal BPK privataus kaltinimo bylų procesas galimas tik dėl įstatyme – BPK 407 str., nurodytų veikų. Pareiškimą privataus kaltinimo bylose ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis (BPK 408 str.). Pareiškimas turi atitikti įstatymo keliamus reikalavimus, pareiškime turi būti nurodyta: teismas, kuriam teisminga byla; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pareiškimas paduodamas raštu ir turi būti pasirašytas (BPK 412 str. 1-2 d.). Be to, pagal įstatymą nusikalstamos veikos padarymu įtariamam asmeniui išsiunčiamas pareiškimo nuorašas (BPK 413-414 str.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų V. B. ir Ž. L. pareiškimas dėl privataus kaltinimo M. M. neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Pagal pareiškėjų V. B. ir Ž. L. atstovo advokato Gintaro Griciaus pateiktą 2015-02-26 pareiškimą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka teismui nėra aišku, ar pareiškėjai iš tiesų nori M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), kadangi pareiškimo pabaigoje pareiškėjai tinkamai nesuformulavo prašymo teismui pagal kuriuos BK numatytus straipsnius ir dėl juose numatytų veikų turėtų būti traukiamas baudžiamojoj atsakomybėn M. M., prašydami teismo nuteisti jį įstatymo nustatyta tvarka. Privataus kaltintojo pareikšti kaltinimai asmeniui turi būti aiškiai suformuluoti, kas užtikrintų nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir tinkamai pasiruošti gynybai. Kaip jau minėta, kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys, kaltinimas negali būti reiškiamas abstrakčiais teiginiais.
Be to, pačiame pareiškime neišsamiai nurodytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas M. M., konkrečios aplinkybės: nors pareiškėjai gana išsamiai nurodo tikslią nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką ir būdą, detaliai išdėsto konkrečius nusikalstamos veikos padarinius, tačiau pareiškime nenurodo nei vieno liudytojo (jų vardų, pavardžių ir gyvenamųjų vietų), kurie galėtų patvirtinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes. Iš pareiškėjų pareiškime, nurodytos įvykio vietos, laiko, aplinkybių, akivaizdu, kad tariamas įvykis, dėl kurio kaltinimai reiškiami M. M., įvyko viešoje vietoje, kaimo turizmo sodyboje, vestuvių metu, kas reiškia, jog pareiškėjų aprašomą įvykį turėjo matyti ne vienas liudytojas, tačiau tokių duomenų pareiškėjai nepateikė. Pažymėtina, kad liudytojų buvimo faktas matyti ir iš su pareiškimu pridėtų rašytinių įrodymų, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjai dalyvavo pareiškėjos Ž. L. pusseserės K. D. vestuvėse, po įvykio policijai apie tai pranešė asmuo pavarde J. D., tačiau patys pareiškėjai savo pareiškime šių asmenų kaip liudytojų nenurodo. Taigi, šių nurodytų duomenų ir įrodymų nepateikimas neduoda pagrindo tikėti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, o jie šių aplinkybių nepatvirtina. Akcentuotina, kad privataus kaltinimo bylų procese privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius neginčytinus duomenis. Pažymėtina, kad teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kai be konkrečių faktų pirmiausia asmenims būtų keliama privataus kaltinimo byla, o tik po to tie faktai renkami. Pats teismas formuluoti kaltinimo ir rinkti kaltinimui pagrįsti medžiagos negali, nes taip prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį. Teisme faktai turi būti tikrinami, ten jie tampa įrodymais, bet konkretūs duomenys apie asmens padarytą nusikalstamą veiką turi būti nurodyti skunde.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjų V. B. ir Ž. L. įgalioto atstovo pareiškime nenurodytos nėra ir jokių duomenų apie pareiškėjų patirtą neturtinę žalą, t.y. kodėl prašoma priteisti būtent po 3000 Eur, o ne kito dydžio neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam pareiškėjui.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai nurodė, jog M. M. gyvenamoji vieta pagal jų nurodytą adresą yra Vokietijoje, tačiau nenurodė, ar M. M. apskritai yra Lietuvos Respublikos pilietis, mokantis lietuvių kalbą, kadangi nemokančiam valstybinės kalbos asmeniui turi būti pateikti skundo vertimai į jam suprantamą kalbą (BPK 8 str.), nenurodyta kokią kalbą moka ir supranta asmuo, kuris yra kaltinamas, taip pat nenurodė nei jo gimimo datos, nei asmens kodo, kad teismas galėtų patikrinti M. M. asmens duomenis, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Be to, pažymėtina, jog pateikus duomenis, jog asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, iš tikrųjų gyvena Vokietijoje, jam adresuoti procesiniai dokumentai būtų siunčiami per atitinkamas valstybines institucijas, kur būtų reikalaujama vertimo į atitinkamos valstybės kalbą.
Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjai pareiškime nurodo, jog jų advokatas 2014-12-09 paštu registruotu laišku išsiuntė M. M. siūlymą dėl žalos atlyginimo, kuriuos pasiūlė per 10 dienų atlyginti jiems padarytą žalą, ir nurodė, jog M. M. šios žalos neatlygino, tačiau kaip įrodymą šių teiginių pareiškėjai tik pateikė registruotos siuntos išsiuntimo kvitą, tačiau tai neįrodo, jog M. M. iš tiesų gavo, t.y. jam buvo įteiktas, minėtas pasiūlymas dėl žalos atlyginimo.
Pasisakytina ir dėl pareiškėjų pareiškime nurodyto reikalavimo priteisti iš M. M. išlaidas už advokato teisinę pagalbą, t. y. nors pareiškėjai su pareiškimu prideda atstovavimo sutartis, sudarytas su advokatu Gintaru Griciumi ir pareiškime prašo iš M. M. priteisti jų patirtas išlaidas už atstovavimą, tačiau nepateikia jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog jie apskritai patyrė kokių nors išlaidų ir, jeigu taip, nenurodė ir neįrodė, kokio dydžio išlaidas patyrė, todėl toks abstraktus reikalavimas dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo taip pat negali būti reiškiamas, kreipiantis su pareiškimu privataus kaltinimo tvarka.
Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad privataus kaltinimo proceso tvarka paduoto pareiškimo trūkumai laikytini esminiais, nes jie sąlygoja pareiškime suformuluoto kaltinimo nekonkretumą, trukdantį pradėti privataus kaltinimo procesą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti pareiškimo trūkumai kliudo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, o įstatymas nenumato tokio pobūdžio pareiškimo trūkumų šalinimo instituto, pareiškimas atsisakytinas priimti ir grąžintinas jį padavusiems asmenims (BPK 412 str. 3 d.). Pašalinus trūkumus, pareiškėjams neužkertamas kelias kreiptis į teismą pakartotinai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 str., teismas
n u t a r i a:
Atsisakyti priimti pareiškėjų V. B. ir Ž. L. įgalioto atstovo advokato Gintaro Griciaus 2015-02-26 pareiškimą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka ir jį jiems grąžinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui.
Teisėjas Ričardas Juodis