Civilinė byla Nr. 3K-3-157-219/2015
Teisminio proceso numeris: 2-55-3-02600-2012-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 42.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. Š., P. Š. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų D. Š., P. Š. ieškinius atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Konekesko Lietuva“ ir notarei Jurgitai Šukienei dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, trečiasis asmuo antstolė V. Ž..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vekselių paskirtį ir notarų vykdomųjų įrašų išdavimo tvarką.
Atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ ir ieškovas D. Š. 2010 m. kovo 24 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 1 (toliau – paskolos sutartis), pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui 690 560 Lt (200 000 Eur) paskolą. Ieškovas įsipareigojo šią paskolą grąžinti iki 2010 m. liepos 30 d. Atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ ir ieškovas P. Š. 2010 m. kovo 24 d. sudarė laidavimo sutartį, kuria ieškovas P. Š. įsipareigojo solidariai su ieškovu D. Š. atsakyti atsakovui, jei ieškovas D. Š. neįvykdys įsipareigojimų pagal paskolos sutartį. 2010 m. liepos 19 d. priedu Nr. 2010.07.19 prie paskolos sutarties paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2010 m. rugsėjo 1 d. 2010 m. liepos 19 d. ieškovas D. Š. atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – paprastasis neprotestuotinas vekselis, vekselis), pagal kurį įsipareigojo iki 2010 m. rugsėjo 1 d. besąlygiškai sumokėti atsakovui 690 560 Lt (200 000 Eur), ieškovas P. Š. laidavo atsakovui už ieškovo D. Š. prievolės pagal vekselį įvykdymą.
2010 m. spalio 1 d. mokėjimo nurodymu ieškovas D. Š. pervedė atsakovui 360 580 Lt, arba 104 431,19 Eur (įvykdė dalį įsipareigojimų pagal paskolos sutartį).
2011 m. vasario 2 d. atsakovė notarė J. Šukienė išdavė vykdomąjį įrašą (registro Nr. JŠ-934; toliau – ir vykdomasis įrašas) dėl 357 119,74 Lt (103 429,02 Eur) skolos pagal vekselį ir 1787,60 Lt (517,72 Eur) atlyginimo notarui išieškojimo solidariai iš ieškovų.
Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir panaikinti atsakovės notarės J. Šukienės jo pagrindu padarytą vykdomąjį įrašą, priteisti iš atsakovų ieškovams bylinėjimosi išlaidas. Jie nurodė, kad vekselis atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ naudai buvo išduotas įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti, o vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, jis negali būti laikomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone. Atsakovas yra nesąžiningas vekselio įgijėjas ir realizuotojas. Vekselis įgytas dėl atsakovo ekonominio spaudimo, apgaulės ir dėl suklydimo (valios ydingumo). Vykdomasis įrašas išduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos (toliau – ir Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka) 3 punktą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, priteisė atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ iš ieškovų 10 399,96 Lt (3012,04 Eur) bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš ieškovų – 814 Lt (235,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sprendė, kad nepagrįstas ieškovų reikalavimas pripažinti vekselį negaliojančiu tuo pagrindu, kad atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ vekseliu siekė prievolės pagal paskolos sutartį užtikrinimo, o vekselis negali būti laikomas prievolių užtikrinimo būdu. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, nustatęs, kad vekselis buvo išduotas ieškovo D. Š. ir atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ paskolos teisinių santykių pagrindu, teismas padarė išvadą, kad ieškovui D. Š. 2010 m. liepos 19 d. išrašius atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ paprastąjį neprotestuotiną 690 560 Lt (200 000 Eur) vekselį, ieškovo prievolė pagal paskolos sutartį buvo pakeista prievole pagal vekselį, t. y. prievole be sąlygų sumokėti atsakovui vekselyje nurodytą sumą, vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ vekselį laikė vertybiniu popieriumi. Tai, teismo vertinimu, patvirtina aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi dėl reikalavimo pagal vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 81 straipsnį. Aplinkybė, kad atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ vekseliu siekė užtikrinti ieškovo D. Š. prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymą, nesudaro pagrindo teigti, jog vekselis yra ne vertybinis popierius, o prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė. Plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją. Vekseliu atsakovas užsitikrino prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymą ta prasme, kad vekselis leidžia atsakovui paprasčiau patenkinti reikalavimą pagal vekselį (ne ginčo tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą).
Teismas laikė nepagrįstu ieškovų reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu CK 1.90, 1.91 straipsniuose nustatytais pagrindais, kaip sudarytą dėl ieškovų valios ydingumo, nulemto atsakovo ekonominio spaudimo, apgaulės ir suklydimo, taip pat dėl atsakovo nesąžiningumo ir tyčinio veikimo ieškovų nenaudai įgyjant vekselį. Teismas nurodė, kad, abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo; pažymėjo, kad ieškovas D. Š. jau buvo išrašęs atsakovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį pagal paskolos sutartį (užtikrindamas paskolos grąžinimą iki 2010 m. liepos 30 d.), todėl ieškovas iki 2010 m. liepos 19 d. vekselio išrašymo turėjo galimybę apsvarstyti ir įvertinti vekselio išrašymo padarinius. Nurodęs, kad vekselio, kaip prievolės užtikrinimo plačiąja prasme, naudojimas yra paplitęs verslo praktikoje, teismas sprendė, jog reikalavimas išrašyti vekselį nelaikytinas nesąžiningu veiksmu ar ekonominiu spaudimu. Ieškovas D. Š., išrašydamas vekselį, o ieškovas P. Š., laiduodamas pagal vekselį, neprisiėmė daugiau prievolių, nei pagal paskolos ar laidavimo sutartis, kurių (ieškovai) neginčija.
Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kad atsakovo ekonominis spaudimas pasireiškė tuo, jog atsakovas, žinodamas apie D. Š. paskolos poreikį, pareikalavo išrašyti vekselį, kuris buvo paskolos suteikimo sąlyga. Paskola ieškovui D. Š. suteikta 2010 m. kovo 24 d. paskolos sutarties pagrindu, pervedant šią sumą ieškovui 2010 m. birželio 8 d. – t. y. iki 2010 m. liepos 19 d. vekselio išrašymo. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ir ieškovų argumentą, kad atsakovas, pareikalaudamas išrašyti vekselį, siekė nepagrįstai praturtėti ieškovų sąskaita, nes neinformavo ieškovų, jog bus galimas dvigubas išieškojimas (pagal paskolos sutartį ir vekselį). Teismas konstatavo, kad ieškovai turi prievolę sumokėti atsakovui vekselyje nurodytą sumą, ne grąžinti paskolą pagal paskolos sutartį. Atsakovas nėra kreipęsis į teismą dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo, o 2010 m. spalio 1 d. ieškovo D. Š. atliktą dalies paskolos grąžinimą įskaitė į skolos pagal vekselį apmokėjimą. Be to, ieškovai į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo vekselio surašymo, nors sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, jei šio išrašymas neatitinka vidinės jo valios.
Teismas sprendė, kad nors UAB „Konekesko Lietuva“ nepateikė notarei pakvitavimo apie dalies vekselio sumos sumokėjimą (nes toks dokumentas ieškovui D. Š. neišduotas, byloje nėra įrodymų, kad jis būtų reikalavęs tokio dokumento), tai nesudaro pagrindo pripažinti vykdomąjį įrašą negaliojančiu.
Teismas sutiko su atsakovu UAB „Konekesko Lietuva“, kad nesumokėta suma pagal vekselį – 357 119,74 Lt (103 429,02 Eur), todėl atsakovė notarė J. Šukienė šiai sumai išieškoti pagrįstai išdavė vykdomąjį įrašą. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad paskolos sutartimi ieškovas D. Š. įsipareigojo grąžinti 690 560 Lt, arba 200 000 Eur, iki 2010 m. rugsėjo 1 d., be to, už naudojimąsi paskola įsipareigojo sumokėti atsakovui 10 proc. dydžio metines palūkanas, ieškovas D. Š. atsakovui pervedė tik dalį sumos (360 580 Lt, arba 104 431,19 Eur), atsakovas už naudojimąsi paskola apskaičiavo 27 139,74 Lt (7860,21 Eur) palūkanas (ieškovai šios sumos nepaneigė), taigi, vadovaujantis CK 6.54 straipsnio 1, 2 dalimis, atsakovas turi teisę ieškovo D. Š. įmokas skolai pagal paskolos sutartį grąžinti visų pirma įskaityti palūkanoms pagal paskolos sutartį apmokėti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ iš ieškovų po 750 Lt (217,21 Eur) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2008 m. birželio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, 2014 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu jis buvo išduotas, užtikrinimo funkciją, yra pagrįsta. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad paskolos sutarties sąlyga (susitarimas) dėl vekselio, užtikrinančio įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymą, išrašymo nėra draudžiama teisės normų, nepažeidžia bendrųjų teisės principų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, atitinka sutartyje abiejų šalių išreikštą valią. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo pripažinti ginčijamą vekselį negaliojančiu tuo pagrindu, kad jis buvo išduotas, turint tikslą užtikrinti įsipareigojimų pagal 2010 m. kovo 24 d. paskolos sutartį įvykdymą.
Spręsdama dėl ieškovų argumentų, kad šiuo atveju prievolė pagal paskolos sutartį prievole pagal vekselį nebuvo pakeista ir tai patvirtina aplinkybė, jog nei paskolos sutartyje, nei 2010 m. liepos 19 d. priede Nr. 2010.07.19 prie šios sutarties nenurodyta, kad, ieškovams išdavus vekselį, paskolos sutartis pasibaigia ar paskolos teisiniai santykiai kitokiu būdu modifikuojasi, teisėjų kolegija nurodė, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovui D. Š. 2010 m. liepos 19 d. išrašius atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ paprastąjį neprotestuotiną 690 560 Lt, arba 200 000 Eur (skolos pagal paskolos sutartį), vekselį, ieškovo prievolė pagal paskolos sutartį buvo pakeista prievole pagal vekselį. Tokią išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja faktas, kad atsakovas pasinaudojo savo teise reikalauti vekselyje nurodytos sumos, t. y. reikalauti pagal vekselį sumos, lygios nepadengtai paskolos sumai. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad paskolos sutartis buvo pakeista prievole pagal vekselį visa apimtimi, nes atsakovui išliko teisė pagal paskolos sutartį reikalauti palūkanų, netesybų.
Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turi galimybę tos pačios sumos reikalauti tiek pagal vekselį, tiek pagal paskolos sutartį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kreditoriaus reikalavimo teisė yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (ginčyti kreditoriaus reikalavimą teisme, reikšti ieškinį dėl kreditoriaus nepagrįsto parturtėjimo, kt.) Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs savo teise ir siekęs išsiieškoti tą pačią sumą pagal paskolos sutartį ir vekselį. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmetė ieškovų argumentus, kad atsakovas veikė apgaulės būdu, nes neinformavo ieškovo apie tai, jog, neįvykdžius prievolės pagal paskolos sutartį, bus galimas išieškojimas jo naudai tiek pagal vekselį, tiek pagal paskolos sutartį.
Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog nėra pagrindo pripažinti vekselį negaliojančiu CK 1.90 ir CK 1.91 straipsniuose nustatytais pagrindais, todėl nekonstatavo pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas pripažinti vekselį negaliojančiu, vadovaujantis pirmiau nurodytomis Civilinio kodekso nuostatomis.
Dėl vykdomojo įrašo panaikinimo. Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 3 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko; kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas) ar čekis, užprotestuoto vekselio ar čekio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio ar čekio sumos dalis. Pagal ĮPVĮ 41 straipsnio 3 dalį, sumokėjęs sumos dalį, vekselio mokėtojas gali reikalauti, kad tai būtų pažymėta vekselyje ir jam būtų išduotas pakvitavimas. Remdamasi šiomis nuostatomis, teisėjų kolegija nurodė, kad pakvitavimas išduodamas tuo atveju, jei vekselio mokėtojas jo pareikalauja, o duomenų apie tai, kad ieškovas D. Š. pakvitavimas buvo išduotas, jis tokio dokumento reikalavo, byloje nėra. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neturėjo (negalėjo) kartu su prašymu dėl vykdomojo įrašo pateikti notarei pakvitavimo, kuris vekselio davėjui faktiškai nebuvo išduotas. Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2011 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011, pažymėjo, kad ĮPVĮ 81 straipsnyje nustatyta, jog kai atsiranda reikalavimo teisė vekselį užprotestavus arba atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą bei pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, jog vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka. Toks įstatymo reguliavimas nagrinėjamoje byloje tampa aktualus, aiškinant notaro funkcijas išduodant vykdomuosius įrašus dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių. Tai reiškia, kad vekselio turėtojas turi teisę patenkinti savo reikalavimus ne ginčo tvarka, jeigu įvykdytos ĮPVĮ 81 straipsnyje nustatytos sąlygos: pirma, turi būti atsiradusi reikalavimo teisė; antra, turi būti pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 6 punktą notaras, priimdamas prašymą, patikrina, ar: vekselį ar čekį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; vekselis ar čekis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus; vekselis ar čekis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio ar čekio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 punktas įpareigoja notarą, priėmus prašymą, pareikalauti, kad vekselio ar čekio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį ar čekį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas, arba čekis neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegijos vertinimu, nei ĮPVĮ, nei Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka neįpareigoja notaro reikalauti vekselio turėtojo pateikti pakvitavimą, įrodantį vekselio davėjo dalinį atsiskaitymą. Būtų netikslinga reikalauti iš vekselio turėtojo pakvitavimo, kurio jis nėra išdavęs dėl to, kad tokios valios nebuvo išreiškęs vekselio davėjas (ĮPVĮ 41 straipsnio 3 dalis). Be to, ginčo dėl to, kad atsakovas, prašydamas išduoti notaro vykdomąjį įrašą, turėjo reikalavimo teisę į įsipareigojusius pagal vekselį asmenis – vekselio davėją D. Š. ir laiduotoją ieškovą P. Š., ir kad atsakovas 2010 m. rugsėjo 3 d. raštais pranešė vekselio mokėtojui ir laiduotojui, kad vekselis neapmokėtas, byloje nėra.
Pakvitavimo buvimas pas skolininką sudaro pagrindą preziumuoti, kad prievolė yra įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). Nei ĮPVĮ, nei kitų teisės aktų nuostatose neįtvirtintas draudimas notarui padaryti vykdomąjį įrašą ne dėl visos vekselyje nurodytos sumos, o dėl jos dalies. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad atsakovas pagal vekselį reikalauja nepagrįstai per didelės sumos, t. y. kad piktnaudžiauja savo teisėmis, siekia nepagrįstai praturtėti, todėl ir dėl šios aplinkybės nėra pagrindo panaikinti ginčijamą vykdomąjį įrašą. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovai neginčija fakto, jog įsipareigojimus pagal paskolos sutartį įvykdė tik iš dalies, – atsakovui pervedė 360 580 Lt (104 431,19 Eur), ir sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ prašyme notarei pagrįstai nurodė, jog nesumokėta suma pagal vekselį yra 357 119,74 Lt (103 429,02 Eur), o notarė šiai sumai išieškoti pagrįstai išdavė vykdomąjį įrašą. Paskolos sutartimi už naudojimąsi paskola ieškovas buvo įsipareigojęs mokėti atsakovui 10 proc. dydžio metines palūkanas. Atsakovas apskaičiavo 27 139,74 Lt (7860,21 Eur) palūkanų. PVM sąskaitų faktūrų ir jose nurodytų sumų ieškovas įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijo, taip pat neneigia, jog pagal paskolos sutartį buvo įsipareigojęs mokėti palūkanas už naudojimąsi paskola. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.54 straipsnio 1, 2 dalimis, kurios suteikia atsakovui teisę ieškovo D. Š. įmokas, skirtas skolai pagal paskolos sutartį grąžinti, visų pirma panaudoti palūkanoms pagal paskolos sutartį apmokėti. Tai, kad vekselyje nenurodyta, jog suma skirta palūkanoms padengti, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas, išdavus jam vekselį, apskritai prarado teisę reikalauti palūkanų pagal paskolos sutartį, nes tokiu atveju būtų pažeisti atsakovo teisėti lūkesčiai ir pažeistas principas, kad sutarties sąlygos šalims turi įstatymo galią. Be to, vekselio išdavimas nagrinėjamu atveju nepakeitė paskolos sutarties visa apimtimi. Taigi nėra pagrindo teigti, kad vekselio išdavimas panaikino paskolos gavėjo pareigą mokėti paskolos davėjui palūkanas už naudojimąsi paskola. Šiuo atveju atsakovas notarei teisėtai nurodė, kad nesumokėta vekselio suma 357 119,74 Lt (103 429,02 Eur), o notarė dėl šios sumos (plius 1787,60 Lt (517,72 Eur) atlyginimo notarui išieškojimo) išdavė vykdomąjį įrašą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovų ieškinio reikalavimus arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Teismai netinkamai taikė ir aiškino (pažeidė) materialiosios teisės normas – Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 3 punktą, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostatas. Notarė J. Šukienė, vekselio pagrindu išduodama 2011 m. vasario 2 d. vykdomąjį įrašą, pažeidė Notariato įstatymo 2 straipsnį, pirmiau nurodytos tvarkos 3 punktą, nes nesiėmė veiksmų tam, kad būtų patikrinta, ar atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ 2011 m. sausio 24 d. prašyme dėl vykdomojo įrašo išdavimo nurodyta neapmokėta vekselio suma atitinka vykdomajame įraše nurodytą išieškotiną sumą; prieš atlikdama vykdomąjį įrašą, nepareikalavo, kad vekselio mokėtojas pateiktų dokumentą, patvirtinantį dalinio atsiskaitymo faktą bei sumą. Notarei neatlikus šių veiksmų, nepagrįstai ir neteisėtai buvo išduotas ginčo vykdomasis įrašas ne dėl 329 980 Lt (95 568,81 Eur) sumos (skolos suma – apmokėta suma), o dėl didesnės – 357 119,74 Lt (103 429,02 Eur) neva neapmokėtos vekselio sumos ir 1787,60 Lt (517,72 Eur) notarės atlyginimo išlaidų sumos (iš viso – 358 907,34 Lt, arba 103 946,75 Eur). Vykdomasis įrašas teismų turėjo būti pripažintas negaliojančiu ab initio. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad notaras, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, neturi pareigos reikalauti iš vekselio turėtojo pakvitavimo arba dalinį vekselio apmokėjimą patvirtinančio dokumento, kartu – patikrinti dalinio vekselio apmokėjimo faktą. Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 3 punkte nurodyta pakvitavimo sąvoka teismų aiškinta formaliai ir siaurai, ją sutapatinant tik su ĮPVĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtinai vekselio davėjo gautino „pakvitavimo“ sąvoka, neatsižvelgiant į tame pačiame punkte įtvirtinto vekselio turėtojo notarui pateiktino pakvitavimo, kaip vekselio turėtojo disponuojamo dalinį prievolės įvykdymą įrodančio dokumento, prasmę. ĮPVĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vekselio davėjo teisė apmokėjus vekselį arba jo dalį reikalauti iš vekselio turėtojo apmokėjimą patvirtinančio pakvitavimo. Tačiau tokia vekselio davėjo teisė nesietina su notaro atliekamomis pareigomis. Vekselio davėjo dalinio apmokėjimo pakvitavimo iš vekselio turėtojo nepareikalavimas ar negavimas neeliminuoja (negali eliminuoti) notaro pareigos ir prievolės prieš atliekant vekselio vykdomąjį įrašą pareikalauti, kad vekselio turėtojas pateiktų pirminius dokumentus (įrodymus), patvirtinančius, jog vekselis iš dalies apmokėtas ir kokia dalimi (suma) apmokėtas. Pažymėtina, kad pakvitavimas yra išduodamas vekselio davėjui, kuris iš esmės nedalyvauja vekselio vykdomojo įrašo išdavimo procese (ne jis teikia prašymą notarui dėl vykdomojo įrašo atlikimo, taigi neturi galimybės pateikti notarui dalinį atsiskaitymą patvirtinantį pakvitavimą). Vekselio turėtojas, nepriklausomai nuo to, ar išduotas pakvitavimas (prievolės įvykdymą patvirtinantis dokumentas) vekselio davėjui, ar ne, nedisponuoja tokiu pakvitavimu, atitinkamai paties pakvitavimo negali pateikti notarui. Tačiau vekselio turėtojas privalo disponuoti pirminiu finansiniu dokumentu (kasos pajamų orderiu, mokėjimo pavedimu ar pan.), patvirtinančiu atitinkamos dalies vekselio apmokėjimą. Būtent tokį dokumentą notarui paprašius jis turi pateikti prieš atliekant vekselio vykdomąjį įrašą. Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 3 punkte aiškiai įtvirtinta, kokius dokumentus turi pateikti notarui vekselio turėtojas (įskaitant pakvitavimą arba dalinį apmokėjimą patvirtinantį dokumentą) kartu su prašymu dėl vekselio vykdomojo įrašo atlikimo. Reikalavimas pateikti konkrečius dokumentus suponuoja išvadą, kad notaras, kuriam keliami didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai, privalo tokius dokumentus (atitinkamai vekselio turėtojo deklaratyviai pateiktus duomenis apie skolos pagal vekselį likutį) patikrinti. Tokia notaro pareiga kyla iš Notariato įstatymo 2 straipsnio nuostatų. Esant notarui nepateiktam dokumentui apie dalinį prievolės pagal vekselį įvykdymą, dėl kurio patikimumo nekiltų abejonių (pvz., mokėjimo pavedimas, kasos pajamų orderis ir pan.), akivaizdu, kad vykdomojo įrašo išdavimo procedūra buvo pažeista ir yra neteisėta, todėl išduotas vykdomasis įrašas pripažintinas negaliojančiu.
Teismai netinkamai taikė ir aiškino (pažeidė) materialiosios teisės normas – ĮPVĮ 50 straipsnio 1 dalį, Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 9 punktą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Teismai nepagrįstai nurodė, kad notarė teisėtai išdavė ginčo vykdomąjį įrašą dėl 357 119,74 Lt (103 429,02 Eur) neapmokėto vekselio sumos su priklausančiomis 6 proc. metinėmis palūkanomis, priskaičiuotomis iki prievolės įvykdymo, taip pat dėl 1787,60 Lt (517,72 Eur) notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo atlikimą išlaidų sumos, dėl ko nėra pagrindo ginčo vykdomojo įrašo pripažinti negaliojančiu. Teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ pozicija dėl vykdomojo įrašo sumos yra pagrįsta ir teisėta. Pažymėtina, kad vekselis buvo išduotas nurodant konkrečią ir apibrėžtą – 690 560 Lt, arba 200 000 Eur, – sumą. Jame nenurodytos palūkanos. 2010 m. spalio 1 d. ieškovas D. Š. pervedė atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ 360 580 Lt (104 431,19 Eur), taigi liko skolingas 329 980 Lt (95 568,81 Eur). Atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ laikantis pozicijos, kad 690 560 Lt (200 000 Eur) skola pagal paskolos sutartį „modifikavosi“ į analogiško dydžio paprastąjį neprotestuotiną vekselį, ieškovui D. Š. sumokėjus pirmiau nurodytą sumą, likusi neapmokėta vekselio suma turėjo būti 329 980 Lt (95 568,81 Eur). Dėl tokio dydžio neapmokėtos vekselio sumos ir galėjo būti išduotas vykdomasis įrašas, o notarė išdavė vykdomąjį įrašą dėl 27 139,74 Lt (7860,21 Eur) didesnės sumos. Teisminio proceso metu paaiškėjo, kad į šią sumą įtraukos atsakovo apskaičiuotos 10 proc. dydžio palūkanos pagal paskolos sutartį. Vadovaujantis ĮPVĮ 50 straipsnio 1 dalį, Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 9 punktu, vekselio turėtojas gali reikalauti tik neapmokėtos vekselio sumos ar jos dalies (o ne kitos kilmės (šiuo atveju, pagal paskolos sutartį) mokėjimų, netesybų, kompensacijų) ir būtent vekselyje nustatytų palūkanų, atitinkamai vykdomasis įrašas gali būti išduotas tik dėl nesumokėtos vekselio sumos (ar jos dalies) su vekselyje nustatytomis palūkanomis. Taigi teismai nepagrįstai pripažino vekselio turėtojui teisę reikalauti 10 proc. dydžio palūkanų, nes jos nebuvo nustatytos vekselyje.
Teismai, nustatydami bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl vykdomojo įrašo sumos kilmės, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes neatsižvelgė į atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ teismo posėdžių metu ir pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes dėl konkrečios vykdomojo įrašo (neapmokėtos vekselio) sumos susidarymo; nepagrįstai konstatavo kitokias, nei nurodė atsakovas (ir juolab ieškovai), aplinkybes (kad vykdomojo įrašo suma susidarė dėl to, jog dalis 2010 m. spalio 1 d. sumokėtos 360 580 Lt (104 431,19 Eur) sumos buvo panaudota palūkanoms pagal paskolos sutartį padengti, dėl ko neapmokėta vekselio suma liko tokia, kokia nurodyta vykdomajame įraše – 357 119,74 Lt, arba 103 429,02 Eur). Atsakovas ne kartą nurodė, kad įsiskolinimas pagal paskolos sutartį – 357 119,74 Lt, arba 103 429,02 Eur (negrąžinta skola – 329 980 Lt, arba 95 568,81 Eur, ir palūkanos – 27 139,74 Lt, arba 7860,21 Eur).
Atsiliepime į ieškovų kasacinį skundą atsakovė notarė J. Šukienė prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ji nurodo, kad nei ĮPVĮ, nei Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje nenustatyta pareigos notarui tikrinti, ar buvo išmokėti pinigai, ar jie visi, ar dalis yra grąžinti. Jeigu vekselis atitinka formalius įstatyme nustatytus reikalavimus, galioja vekselio turėtojo sąžiningumo prezumpcija, kol neįrodyta kitaip. Nėra esminio skirtumo, ar patvirtinimą (pakvitavimą), kad dalis sumos pagal vekselį yra sumokėta, pasirašo vekselio turėtojas pakvitavime, ar toks vekselio turėtojo patvirtinimas yra išreiškiamas prašyme išduoti vykdomąjį įrašą pagal vekselį. Notaras negali išduoti vykdomojo įrašo dėl visos sumos, nurodytos vekselyje, jeigu vekselio turėtojas prašyme išduoti vykdomąjį įrašą pagal vekselį nurodo mažesnę sumą. Kadangi UAB „Konekesko Lietuva“, pateikdamas notarei prašymą atlikti vykdomąjį įrašą pagal vekselį, nurodė, kad nesumokėta vekselio suma – 357 119,74 Lt (103 429,02 Eur), ir prašė išduoti vykdomąjį įrašą pagal vekselį 358 907,34 Lt, arba 103 946,75 Eur (su vykdomojo įrašo išdavimo išlaidomis), tai atskiro pakvitavimo nereikalauta. Jeigu kyla vekselio turėtojo ir davėjo ginčas dėl neapmokėtos sumos pagal vekselį dydžio, nesutarimai sprendžiami teisme, notaras ginčo atveju nenustatinėja juridinių faktų, tai yra teismo prerogatyva. Notaras priimdamas prašymą patikrina, ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo, ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus, ar vekselio turėtojas atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Priėmęs prašymą, notaras pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Vekselio turėtojas pateikė visus įrodymus, kad vekselio davėjui ir vekselio laiduotojui nustatytu laiku buvo išsiųsti pranešimai apie vekselio neapmokėjimą, vekselis, kaip vertybinis popierius, atitiko visus įstatyme nustatytus rekvizitus, taigi vykdomasis įrašas buvo išduotas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų procedūrų.
Atsiliepime į ieškovų kasacinį skundą atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodo, kad nors kartu su 2011 m. sausio 24 d. prašymu dėl vykdomojo įrašo išdavimo notarei nepateikė pakvitavimo, patvirtinančio, jog D. Š. sumokėjo dalį vekselio sumos, o notarė jo nepareikalavo, ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti vykdomąjį įrašą, nes atsakovas dėl paties D. Š. neveikimo neturėjo galimybės pateikti pakvitavimo. Būdamas sąžiningas atsakovas prašyme nurodė ne visą, o tik neapmokėtą vekselio sumą. Notarė neturėjo pareigos savo iniciatyva aiškintis vekselio teisinio santykio dalyvių dalinio atsiskaitymo aplinkybių, reikalauti atsakovo pateikti dokumentus, liudijančius, kad bendrovei buvo sumokėta vekselio sumos dalis. Pakvitavimas turi būti išduodamas tik tais atvejais, kai vekselio mokėtojas, veikdamas pagal ĮPVĮ 41 straipsnio 3 dalį, jo pareikalauja iš vekselio turėtojo. D. Š. nereikalavo atsakovo, kad vekselio sumos dalies sumokėjimas būtų pažymėtas vekselyje, o jam išduotas pakvitavimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neturėjo (negalėjo) kartu su prašymu dėl vykdomojo įrašo pateikti notarei pakvitavimo. Ieškovai įrodinėja, kad pagal vekselio santykių teisinį reglamentavimą egzistuoja du skirtingo turinio (prasmės) ir skirtingą paskirtį turintys pakvitavimai, t. y. pakvitavimas, kurio vekselio mokėtojas, sumokėjęs vekselio sumos dalį, gali pareikalauti iš vekselio turėtojo, ir pakvitavimas, kurį vekselio turėtojas turi pateikti notarui, jeigu vekselio davėjas sumoka vekselio sumos dalį. Tačiau tiek Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 3 punkte, tiek ĮPVĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta viena ir ta pati pakvitavimo sąvoka. Bet kuriuo atveju pakvitavimu nelaikytinas vekselio turėtojo turimas pirminis finansinis (apskaitos) dokumentas, patvirtinantis, kad vekselis iš dalies apmokėtas, nes pakvitavimo esmė yra ne skolininko patvirtinimas kreditoriui, bet kreditoriaus patvirtinimas skolininkui apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. UAB „Konekesko Lietuva“ neturėjo pareigos pateikti notarei, o ši – reikalauti, kad prieš išduodant vykdomoji įrašą atsakovas pateiktų kokius nors finansinius (apskaitos) dokumentus. Notaro pareigos priimant ir priėmus prašymą išieškoti pinigus iš skolininko yra detaliai aprašytos Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 6 ir 8 punktuose, tačiau nė viename jų nenustatyta ieškovų nurodomos notaro pareigos. Vykdomojo įrašo padarymas yra pinigų išieškojimas ne ginčo tvarka (formalizuotas, supaprastintas procesas). Taigi, esant tokiai situacijai, kai Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje nenustatyta, kad prieš išduodamas vykdomąjį įrašą dėl neapmokėtos vekselio sumos dalies notaras privalo patikrinti (išnagrinėti) vekselio turėtojo pateikto prašymo ir jame nurodytų duomenų pagrįstumą ir teisingumą, pareikalauti iš vekselio turėtojo kokių nors papildomų dokumentų ir (ar) imtis kitokių aktyvių priemonių neapmokėtai vekselio sumai nustatyti, ieškovų argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestini. Bet kokiu atveju vykdomojo įrašo išdavimo procedūros pažeidimas (jei toks būtų konstatuotas) laikytinas formaliu (neesminiu), nes jei notarei ir būtų pateiktas pakvitavimas, jame būtų nurodyta tokio paties dydžio sumokėta suma, kokia nurodyta atsakovo prašyme dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Kadangi iš ieškovų išieškotina vekselio suma yra pagrįsta (teisinga), tai vien pakvitavimo nepateikimas notarei nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą vykdomąjį įrašą, nes tai neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nepagrįstai suvaržytų atsakovo teises gauti savo reikalavimo patenkinimą ne ginčo tvarka.
Pagal paskolos sutartį D. Š. įsipareigojo už naudojimąsi paskola mokėti UAB „Konekesko Lietuva“ 10 proc. dydžio metines palūkanas. Paskolos sutartyje šalys nesusitarė dėl palūkanų mokėjimo tvarkos, todėl, remiantis CK 6.872 straipsnio 2 dalimi, D. Š. palūkanas privalėjo mokėti kas mėnesį iki bus grąžinta paskolos suma. Ieškovui palūkanų nemokėjus, pagal paskolos sutartį apskaičiuota 27 139,74 Lt (7860,21 Eur) palūkanų. Šios faktinės aplinkybės teismų nustatytos. Vekselio išdavimas nepanaikino D. Š. prievolės mokėti atsakovui palūkanas pagal paskolos sutartį. Už naudojimąsi paskola susidariusias ir nesumokėtas palūkanas UAB „Konekesko Lietuva“ pasidengė iš D. Š. 2010 m. spalio 1 d. sumokėtos 360 580 Lt (104 431,19 Eur) sumos, nes turėjo tokią teisę (CK 6.54 straipsnis). Vekseliui apmokėti iš 360 580 Lt (104 431,19 Eur) sumos paskirti 333 440,26 Lt (96 570,97 Eur), o pagal vekselį nesumokėta liko 357 119,74 Lt (103 429,02 Eur), dėl kurių išieškojimo ne ginčo tvarka ir buvo kreiptasi į notarę. Vykdomasis įrašas išduotas dėl neapmokėtos 357 119,74 Lt (103 429,02 Eur) vekselio sumos, į kurią neįtrauktos nei palūkanos pagal vekselį (tokios sąlygos vekselyje nenustatyta), nei pagal paskolos sutartį. Teismai pagrįstai palūkanas pripažino ne įtrauktomis į vykdomajame įraše nurodytą sumą, o dar iki tol apmokėtomis.
Pažymėtina, kad ieškovai iš esmės kvestionuoja tik vykdomojo įrašo dalį dėl 27 139,74 Lt (7860,21 Eur), o reikalavimą reiškia dėl šio įrašo panaikinimo visa apimtimi. Jeigu vykdomojo įrašo dalis dėl 329 980 Lt (95 568,81 Eur) nepažeidžia ieškovų teisių, tai jis negali būti naikinamas visa apimtimi. Be to, net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad vykdomojo įrašo dalis dėl 27 139,74 Lt (7860,21 Eur) padaryta nepagrįstai, ši dalis ne naikintina, o konstatuotina, kad UAB „Konekesko Lietuva“ neturi tokios reikalavimo teisės (arba ieškovų prievolė nurodyta apimtimi yra įvykdyta ir pasibaigusi).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vekselio teisinės prigimties ir paskirties
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika vekselio teisinės prigimties ir paskirties klausimais nuosekli ir nuolat plėtojama. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau kartu kasacinio teismo pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat, kas aktualu nagrinėjamu atveju ir paneigia kasatoriaus argumentą, kad vekselis negali būti prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone, gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Vekselis, išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos V skyriaus normos, tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškia reikalavimus skolininkui ir vekselių davėjams, kurie užtikrino skolininko prievolės tinkamą įvykdymą, per se nesudaro teisinio pagrindo vekselius pripažinti negaliojančiais, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys. Vis dėlto kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Pažymėtina, kad įstatyme yra įtvirtintas privalomų vekselio rekvizitų sąrašas, tačiau nėra draudimo į vekselį įrašyti papildomus duomenis, todėl siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus vekselio davėjas gali jame nurodyti, kad vekselis skirtas kitai prievolei užtikrinti. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (ginčyti kreditoriaus reikalavimą teisme, reikšti ieškinį dėl kreditoriaus nepagrįsto praturtėjimo, kt.; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008; 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Ž. ir kt. v. AS „Parex banka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-343/2013; 2014 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas SNORAS, bylos Nr. 3K-3-14/2014; kt.). Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas SNORAS, bylos Nr. 3K-3-14/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. T. v kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, bylos Nr. 3K-3-203/2014).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Konekesko Lietuva“ ir kasatorius D. Š. 2010 m. kovo 24 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas suteikė kasatoriui 690 560 Lt (200 000 Eur) paskolą. Atsakovas ir kasatorius P. Š. 2010 m. kovo 24 d. sudarė laidavimo sutartį, kuria šis įsipareigojo solidariai su D. Š. atsakyti atsakovui, jei D. Š. neįvykdys įsipareigojimų pagal paskolos sutartį. 2010 m. liepos 19 d. ieškovas D. Š. atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2010 m. rugsėjo 1 d. besąlygiškai sumokėti atsakovui 690 560 Lt (200 000 Eur), ieškovas P. Š. laidavo atsakovui už ieškovo D. Š. prievolės pagal vekselį įvykdymą. Taigi kasatoriaus D. Š. išduotas vekselis suteikė kreditoriui (atsakovui) papildomą garantiją, kad skolininkas grąžins pagal paskolos sutartį gautą sumą, o jei sutartu laiku negrąžins, kreditorius vekselio pagrindu galės ją iš skolininko (kasatoriaus) išsiieškoti neteismine tvarka. Pagal aptartą teisminę praktiką vekselis šiuo atveju atliko paskolos sutartimi suteiktos pinigų sumos grąžinimo (sutartinės prievolės įvykdymo) užtikrinimo funkciją. Minėta, kreditoriaus reikalavimo teisė gauti iš skolininko ir kito asmens, jei vekselį išdavė ne skolininkas, dvigubą sumokėjimą (pagal paskolos sutartį ir pagal vekselį) apribota. Tai reiškia, kad kreditorius gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos ir pagal paskolos (pirminį) sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Tai taip pat reiškia, kad kreditorius pagal pirminį sandorį ir taip pat vekselio turėtojas, skolininkui neįvykdžius visos ar dalies prievolių pagal pirminį sandorį, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl visos ar dalies vekselyje nurodytos sumos išieškojimo, tačiau ne daugiau, negu skolininkas neįvykdė pagal pirminį sandorį, ir ne daugiau, negu nurodyta vekselyje (nagrinėjamu atveju ne daugiau nei vekselyje nurodytų 690 560 Lt, arba 200 000 Eur). Byloje nustatyta, kad 2010 m. spalio 1 d. mokėjimo nurodymu kasatorius (skolininkas) D. Š. pervedė atsakovui 360 580 Lt (104 431,19 Eur). Taip pat nustatyta, kad pagal paskolos sutartį (2.1 punktas) kasatorius D. Š. įsipareigojo mokėti kreditoriui (UAB „Konekesko Lietuva“) 10 proc. dydžio metines palūkanas, kurios, atsakovo skaičiavimu, sudarė 27 139,74 Lt (7860,21 Eur); PVM sąskaitų faktūrų ir jose nurodytų sumų kasatorius nenuginčijo, taip pat neneigė, kad pagal paskolos sutartį buvo įsipareigojęs mokėti palūkanas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai sprendė, jog atsakovas turėjo teisę 360 580 Lt (104 431,19 Eur) įmoką, kreditoriaus gautą iš atsakovo vykdant prievolę pagal paskolos sutartį, paskirstyti visų pirma panaudojant ją palūkanoms pagal paskolos sutartį apmokėti, o likusią sumą – pagrindinei prievolei įvykdyti (padengti dalį suteikto kredito; CK 6.54 straipsnio 1 dalis, paskolos sutarties 5.4.1 – 5.4.4 punktai). Įvykdęs dalį įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, kasatorius liko skolingas 357 119,74 Lt, arba 103 429,02 Eur (suteikto ir negrąžinto kredito). Teisėjų kolegija išaiškina, kad kadangi kasatoriaus D. Š. pagal paskolos sutartį neįvykdytos prievolės dalis neviršijo vekselyje nurodytos sumos, tai kreditorius UAB „Konekesko Lietuva“ turėjo teisę pagal vekselį reikalauti išieškoti visą pagal pirminį sandorį neįvykdytos prievolės dalį. Pažymėtina, kad tokia teise kreditorius disponuoja nepriklausomai nuo to, ar iš paskolos sutarties atsiradusią (neįvykdytą) prievolę sudaro tik negrąžinto kredito dalis, ar negrąžinto kredito dalis ir apskaičiuotos palūkanos.
Dėl vykdomojo įrašo teisėtumo
Kasatoriai teigia, kad atsakovė – notarė J. Šukienė – vekselio pagrindu išduodama vykdomąjį įrašą privalėjo patikrinti, ar atsakovo UAB „Konekesko Lietuva“ prašyme išduoti vykdomąjį įrašą nurodyta neapmokėta vekselio suma (357 119,74 Lt, arba 103 429,02 Eur) atitinka vykdomajame įraše nurodytą išieškotiną sumą; notarė privalėjo, vadovaujantis, inter alia, Notariato įstatymo 2 straipsniu, pareikalauti, kad vekselio turėtojas pateiktų pirminius finansinius dokumentus (kasos pajamų orderį, mokėjimo pavedimą), patvirtinančius, jog vekselis iš dalies apmokėtas ir kokia jame nurodytos sumos dalis neapmokėta.
Teisėjų kolegija nekonstatuoja kasatorių nurodytų teisės normų – Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 3 punkto, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostatų – pažeidimo. Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 3 punkte nurodyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas) ar čekis, užprotestuoto vekselio ar čekio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio ar čekio sumos dalis. Remiantis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, sumokėjęs sumos dalį, vekselio mokėtojas gali reikalauti, kad tai būtų pažymėta vekselyje ir jam būtų išduotas pakvitavimas. Kai atsiranda reikalavimo teisė vekselį užprotestavus arba atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą bei pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo piniginiai reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka (ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalis). Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4 punkte reglamentuojami reikalavimai vekselio turėtojo prašyme nurodytos informacijos turiniui, o 6 punkte – notaro patikrinimo pareigos, priimant prašymą, apimtis: notaras turi patikrinti, ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas, ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus ir ar vekselis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Priėmęs prašymą, notaras 1) pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas, ir 2) nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (8 punktas). Kaip teisingai sprendė šią bylą nagrinėję teismai, pirmiau nurodytuose teisės aktuose nenustatyta pareigos notarui reikalauti vekselio turėtoją pateikti pakvitavimą, įrodantį vekselio davėjo dalinį atsiskaitymą, kai toks apskritai neišduotas (kaip nagrinėjamu atveju). Juose taip pat nenustatyta pareigos notarui pareikalauti kito dokumento, kaip teigia kasatoriai, patvirtinančio, kad vekselis iš dalies apmokėtas ir kokia jame nurodytos sumos dalis neapmokėta. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės įtvirtinta pareiga vekselio turėtojui prašyme išduoti vykdomąjį įrašą sąžiningai nurodyti pagal vekselį išieškotiną (nesumokėtą) sumą. Notarė J. Šukienė pagrįstai atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad, vekseliui atitinkant formalius įstatymo keliamus reikalavimus, galioja vekselio turėtojo sąžiningumo prezumpcija, kol neįrodyta kitaip. Notariato 2 straipsnyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Teismams nustačius, kad atsakovas, prašydamas išduoti vykdomąjį įrašą, turėjo reikalavimo teisę į vekselio davėją ir laiduotoją (kasatorius), pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims tinkamai pranešta, kad jis neapmokėtas, pirmiau konstatavus, kad pagrįsta teismų išvada, jog atsakovas teisėtai, remdamasis paskolos sutartimi, apskaičiavo palūkanas (27 139,74 Lt, arba 7860,21 Eur) ir turėjo teisę visų pirma jas padengti iš kasatoriaus D. Š. sumokėtos 360 580 Lt (104 431,19 Eur) įmokos, likusi nesumokėta suma pagal paskolos sutartį sudarė 357 119,74 Lt (103 429,02 Eur), kuri ir buvo pagrįstai nurodyta kaip nesumokėta vekselio suma, o pagal paskolos sutartį neįvykdytos prievolės dalis neviršijo vekselyje nurodytos sumos, teisėjų kolegija pirmiau nurodytus kasatorių argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Teismai pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti vykdomąjį įrašą, nes jis atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir yra teisėtas.
Kiti kasacinio skundo argumentai (dėl ginčo vykdomojo įrašo (neapmokėtos vekselio) sumos sudėties), atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir į procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti ją, remiantis kasacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus kasacinio skundo, kasatorių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Atsakovas UAB „Konekesko Lietuva“ pateikė duomenis apie 1159,08 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis rekomendacijomis (8.14 punktu), atsižvelgusi, inter alia, į bylos sudėtingumą, sprendžia, kad atsakovo reikalaujamos atlyginti išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 509,58 Eur. Ši suma atsakovui priteistina lygiomis dalimis iš kasatorių – po 254,79 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas patyrė 11,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinos iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Konekesko Lietuva“ (j. a. k. 111750538) iš ieškovų D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – po 254,79 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis Eur 79 ct) iš kiekvieno ieškovo.
Priteisti valstybei iš ieškovų D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – po 5,51 Eur (penkis Eur 51 ct) iš kiekvieno ieškovo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Andžej Maciejevski
Vincas Verseckas