Administracinė byla Nr. A-1509-442/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02541-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 50 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškino, kad pareiškėjo laisvė nuo 2013 m. vasario 25 d. buvo apribota pažeidžiant teisės aktus. Periodiškai Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotai yra 6–8 kv. m, pareiškėjas buvo laikomas su 1–4 asmenimis, nors vienam kamerų tipo patalpose laikomam asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėjo, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, orumą žeminančiomis, žiauriomis sąlygomis: kamerose buvo drėgna ir šalta, plito pelėsiai, ropojo tarakonai, pareiškėjui trūko privatumo, jautė nuolatinę įtampą. Dėl tinkamų teisės aktuose nustatytų sąlygų nesudarymo pareiškėjas patyrė didelę neturtinę žalą: didžiulį psichologinį ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, stipriai pablogėjo sveikata ir savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pareiškėjas negalėjo ramiai miegoti, tapo dirglus, nervingas, jautė padidėjusią baimę aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės. Patirtą neturtinę žalą vertino 50 000 Lt.
Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, laisvės atėmimo įstaigos administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
Atkreipė dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką suteikiamas kamerose laikomiems asmenims – išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K nuo 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti – kameros yra vėdinamos pro langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Tvirtino, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisė 6 000 Lt (1 737 Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Teismas konstatavo, kad atsakovas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. vasario 27 d. iki skundo surašymo dienos, Lukiškių TI-K buvo laikomas 430 dienų. Lukiškių TI-K pateikti duomenys patvirtina, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, pareiškėjas buvo laikomas tik 1 dieną, t. y. 2014 m. balandžio 15 d., bei 2 pusdienius, kurie atskirai neskaičiuojami, darant išvadą, jog visą tą dieną pareiškėjui nebuvo skiriama pakankamai ploto. Taigi pareiškėjui, kalint Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu, 429 dienas nebuvo užtikrintas vienam kalinamam asmeniui turintis tekti minimalus plotas. Kitus pareiškėjo teiginius dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, laikė nepagrįstais.
Neturtinės žalos sumą teismas priteisė, atsižvelgęs į socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžius.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas nesutinka su teismo priteista pinigine kompensacija už patirtą neturtinę žalą. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje nurodytos priteisiamos sumos dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Lietuvos valstybės teismų praktika priteisiant mažesnį neturtinės žalos dydį nei Europos Žmogaus Teisių Teismas priteisia savo sprendimuose, kuri grindžiama asmenų gaunama maža minimalia mėnesine alga, yra diskriminacinė, pažeidžia ne tik tautinės lygybės principą, bet ir asmenų, gaunančių mažas pajamas, ir asmenų, gaunančių dideles pajamas, lygybės principą. Pareiškėjo nuomone, tokia diskriminacija yra nesuderinama su Europos žmogau teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsniu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, kurią jis grindžia sudarytomis netinkamomis sąlygomis Lukiškių tardymo-izoliatoriuje, atlyginimo. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis, kamerose buvo drėgna, šalta, plito pelėsiai, ropojo tarakonai, todėl jautė nuolatinę įtampą ir patyrė dvasinius išgyvenimus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga.
Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalią ploto normą, turinčią tekti vienam asmeniui laisvės atėmimo vietose, nustatė (galioja ir šiuo metu) Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas V-124). Įsakymo V-124 1.3.1 punkte įtvirtinta, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietoje buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka Lukiškių TI-K. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateikta Lukiškių TI-K informacija apie pareiškėjo Lukiškių TI-K kalinimo laiką, jo gyvenamųjų kamerų plotą bei jose laikomų asmenų kartu su pareiškėju kiekį (b. l. 11), pažymi, kad pareiškėjui 3,6 kv. m kalinimo plotas nebuvo užtikrintas 268,5 paros, o 170 parų pareiškėjui tenkantis plotas svyravo, todėl pareiškėjas minėtu laiku buvo kalinamas ir tinkamomis, ir netinkamomis tenkančio ploto vienam asmeniui sąlygomis. Kadangi iš minėtų duomenų nėra aišku, kada pareiškėjui tekęs plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, o kada jų neatitiko, aptariama informacija vertinama pareiškėjo naudai, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas iš 441,5 paros, praleistos Lukiškių TI-K, 438,5 paros gyveno vienam asmeniui tenkančio ploto sąlygomis, kurios neatitiko nustatytos 3,6 kv. m minimalios ploto normos vienam asmeniui (3 paras pareiškėjui tenkantis kalinimo plotos buvo didesnis nei 3,6 kv. m minimali ploto norma).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), kurioje nustatyti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai bei sveikatos priežiūros organizavimas (Higienos normos HN 76:2010 1 punktas). Pabrėžtina, kad aptariamo teisės akto reikalavimai taikomi projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Higienos normos HN 76:2010 2 punktas).
Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų rezultatai dėl Lukiškių TI-K sudarytų laikymo sąlygų atitikimo Higienos normos HN 76:2010 reikalavimams nurodyti byloje pateiktuose patikrinimo aktuose. 2013 m. birželio 17 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-715 (b. l. 28–29) nurodyta, kad kameroje Nr. 115 buvo atliktas paprastasis remontas, sutvarkyti sanitariniai techniniai-įrenginiai. Minėtame akte pažymėta, kad Lukiškių TI-K karantino poste registruojami pagrindinio valymo darbai. 2013 m. liepos 2 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16.-783 (b. l. 30–31) konstatuota, jog kameroje Nr. 306 patikrinimo metu nustatyta temperatūra buvo 27,8 laipsniai šilumos, santykinė drėgmė siekė 53,8 procento – šie rodikliai atitinka Higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus. Kameroje Nr. 306 išmatuota dirbtinė apšvieta buvo 315 lx – šis rodiklis atitinka Higienos normos HN 76:2010 22 punktą, o šios kameros naktinė apšvieta siekė 19 lx – šis rodiklis atitinka Higienos normos HN 76:2010 23 punktą. 2013 m. gruodžio 10 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. 13(13.3.)-13.16-1612 D (b. l. 32–33) pažymėta, kad Lukiškių TI-K pagrindinių patalpų valymas atliekamas kartą per mėnesį, kurį atlieka kamerose apgyvendinti asmenys, tam jie aprūpinami valymui skirtu inventoriumi ir priemonėmis. Patikrinimo metu kameroje Nr. 278 tarakonų bei kitų buitinių parazitų vizualiai nenustatyta. Akte konstatuota, kad profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas Lukiškių TI-K organizuojamas sutarties su UAB „Profilaktinės dezinfekcijos stotis“ pagrindu, nepažeidžiant Higienos normos HN 76:2010 60 punkto reikalavimų. Šis punktas nustato kad, esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Lukiškių TI-K atlikti profilaktinio kenksmingumo pašalinimo darbai yra registruojami Lukiškių TI-K administracijos nustatyta tvarka specialiame žurnale, kuriame nurodyta darbų atlikimo data, vieta, darbų pobūdis bei atsakingo asmens parašas. 2014 m. vasario 10 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-96 (b. l. 34–36) nurodyta, kad kameroje Nr. 119 patikrinimo metu išmatuota dirbtinė naktinė apšvieta siekė 19 lx – šis rodiklis atitinka Higienos normos HN 76:2010 23 punktą. Išmatuota oro temperatūra kameroje Nr. 119 buvo 18,5 laipsnių šilumos, santykinė drėgmė siekė 51 procentą – šie rodikliai atitiko Higienos normos HN 76:2010 26 punktą. Kameroje Nr. 119 pelėsio vizualiai nenustatyta. Pažymėta, kad patikrinimo metu patalpose buvo vizualiai švaru. Patalpų valymas, sanitarinių įrenginių dezinfekcija Lukiškių TI-K organizuojami pagal teisės aktų reikalavimus. Nustatyta, kad Lukiškių TI-K kalinamų asmenų patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai, taip pat jiems yra sudaryta galimybė naudotis viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugomis. Byloje pateiktos sutartys (b. l. 18–26), atliktų darbų aktai (b. l. 37–46), Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalai (b. l. 47–49) taip pat patvirtina, kad nagrinėjamu pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Lukiškių TI-K kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbai buvo atliekami.
Duomenų dėl kalinimo sąlygų kitose pareiškėjo kalinimo kamerose atitikimo Higienos normos HN 76:2010 reikalavimams byloje nėra pateikta, tačiau, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 115, 119, 278, 306 higienos normų pažeidimai nenustatyti, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kalinimo metu būtų kreipęsis su skundais ar pretenzijomis į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų sudarymo, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jo gyvenamosiose kamerose Lukiškių TI-K buvo drėgna ir šalta, plito pelėsiai, ropojo tarakonai, yra nepagrįsti.
Byloje pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatą (b. l. 50–60) patvirtina, kad jis turėjo sveikatos negalavimų, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K galėjo kenkti pareiškėjo sveikatai.
Nors higienos normų pažeidimų nenustatyta, Lukiškių TI-K pažeidė Įsakymo V-124 1.3.1 punkte numatytą reikalavimą, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto, dėl to Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti. Pažeidimas su pertraukomis truko 438,5 paros, todėl pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Pasisakydama dėl priteistino žalos dydžio pareiškėjui, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors konstatuota, jog pareiškėjas 438,5 paros gyveno vienam asmeniui tenkančio ploto sąlygomis, kurios neatitiko nustatytos 3,6 kv. m minimalios ploto normos, tačiau pažymėtina, kad 170 parų iš 438,5 paros pareiškėjui tenkantis plotas kito, todėl akivaizdu, jog buvo dienų, kai jam tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (pvz., nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2013 m. kovo 15 d. (viso – 15,5 paros) pareiškėjo kameroje Nr. 185 kalėjo 2–4 asmenys, kameros plotas buvo 7,94 kv. m, nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. lapkričio 4 d. (viso – 60,5 paros) pareiškėjo kameroje Nr. 290 kalėjo 1–4 asmenys, kameros plotas buvo 7,76 kv. m, nuo 2014 m. balandžio 16 d. iki 2014 m. gegužės 2 d. (viso – 17 parų) pareiškėjo kameroje Nr. 132 kalėjo 2–3 asmenys, kameros plotas buvo 7,94 kv. m ir kt.). Be kita ko, nebuvo nustatyti kiti pareiškėjo nurodyti pažeidimai (išskyrus minimalaus ploto vienam asmeniui neatitikimą teisės aktų reikalavimams), dėl kurių pareiškėjas būtų patyręs dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų nekilo sunkesnių padarinių, pvz., sveikatos sutrikimų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Taigi, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu pinigų sumos dydžiu pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė