Civilinė byla Nr. 2A-1365/2012
Proceso Nr. 2-58-3-00489-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
16.5.5; 19.2; 121.21
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Č. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Femtas“ ieškinys atsakovui Č. M. dėl materialinės žalos priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-1171-71/2011.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas, teismo posėdžio metu sumažinęs savo reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo 68 297,34 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas Č. M., kuris bankroto bylos ieškovui iškėlimo dieną buvo įmonės vadovas, neperdavė bankroto administratoriui dalies bendrovės turto, kurio vertė yra 58 382,93 Lt, o taip pat atsakovas iš įmonės kasos yra paėmęs 9914,41 Lt ir šios sumos į kasą negrąžino.
Atsakovas prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad daugelis daiktų buvo įsigyti prieš 10-18 metų, yra nusidėvėję. Ieškovo reikalaujamos priteisti už negrąžintą turtą sumos visiškai neatitinka jų realios vertės. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas yra paėmęs iš kasos 9 914,14 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas iš atsakovo Č. M. priteisė 15 383,51 Lt žalą ieškovui bankrutuojančiai UAB „Femtas“ ir 462 Lt žyminio mokesčio bei 15 Lt pašto išlaidų valstybei. Bylos dalį dėl 134 445,39 Lt žalos atlyginimo teismas nusprendė nutraukti.
Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais: UAB „Femtas“ 2011-03-01 balansu, 2011-02-24 pelno nuostolių ataskaita, sąrašu apie pagrindinių priemonių likučius, ilgalaikio turto perdavimo - priėmimo aktais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, bandomuoju balansu, ir 2011-11-02 neperduoto turto aprašu. Kadangi prašomas perduoti turtas yra nusidėvėjęs, ieškovo ieškinys tenkintinas tik iš dalies ir priteistina ieškovui iš atsakovo neperduoto turto likutinė vertė, kuri pagal paskutinį pateiktą ieškovo neperduoto turto aprašą yra 5 469,10 Lt, o taip pat iš atsakovo priteistina negrąžinta 9 914,41 Lt skola.
Teismas nurodė, kad remiantis Akcinių bendrovių įstatymu, atsakovas laikytinas vienasmeniu valdymo organu, todėl nesant turto, jis turi pareigą atlyginti neperduoto turto vertę. Atsakovo argumentai, kad jis nėra skolingas bendrovei, prieštarauja byloje pateiktai medžiagai ir yra atmestini. Kitų įrodymų, patvirtinančių pinigų grąžinimą bendrovei atsakovas nepateikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Č. M. prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir byloje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė 9 914,41 Lt skolą, nes netinkamai vertino byloje esantį įrodymą – bendrovės bandomąjį balansą. Šis balansas sudarytas, naudojant dvejybinės buhalterinės apskaitos sistemą, pagal kurią kiekvienos ūkinės operacijos vertė fiksuojama dvejybiniu įrašu – ūkinės operacijos registracijos metu jos vertinę išraišką įrašant į sąskaitos debetą (kai turtas, gautinos sumos ar sąnaudos padidėja) ir į kreditą (kai turtas, gautinos sumos ar sąnaudos sumažėja). Kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas UAB „Revizorius“ raštas paaiškina, kad bandomajame balanse „Debetas lygus nuliui“ reiškia, kad Č. M. neskolingas įmonei, o „Kreditas lygus 9 914,41 Lt“ reiškia, kad įmonė skolinga šią sumą Č. M..
- Teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė 5 469,10 Lt kaip žalos atlyginimą dėl atsakovo ieškovui neperduoto turto, nes nepagrįstai vadovavosi ieškovo sudarytu, tačiau niekieno nepasirašytu turto sąrašu, kuriame turto neįmanoma identifikuoti, tad ir nustatyti jo likutinę vertę. Teismas nevertino atsakovo argumentų, kad dalies daiktų perdavimas ieškovui tiesiog yra formaliai neįformintas, tačiau yra jo žinioje, be to, teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, jog ieškovo sąraše nurodytų daiktų neįmanoma identifikuoti ir objektyviai nustatyti jų vertę.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Femtas“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Šiaulių apygardos teismo 2011-11-23 nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
- Apelianto pateiktą naują įrodymą – UAB „Revizorius“ raštą nėra pagrindo prijungti prie bylos, atsižvelgiant į CPK 314 straipsnio nuostatas.
- Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas priteisė 5 469,10 Lt žalą dėl neperduoto turto, vadovaudamasis vien ieškovo sudarytu, tačiau niekieno nepasirašytu turto sąrašu, kuriame turto neįmanoma identifikuoti, tad ir nustatyti jo likutinę vertę.Iš tiesų teismas vadovavosi daugeliu įmonės buhalterinių dokumentų. Atsakovas jokių įrodymų, kuriuose atsispindėtų kitokia turto vertė, nepateikė. Vadovaujantis įrodinėjimo taisyklėmis, išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat paduodant apeliacinį skundą byloje, nėra siekiama ginti viešąjį interesą (nors ginčas šioje byloje ir yra kilęs iš bankroto teisinių santykių), todėl bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Byloje ieškovas- bankrutuojanti įmonė pareiškė reikalavimą buvusiam administracijos vadovui atsakovui Č. M. dėl dvejopo pobūdžio nuostolių atlyginimo- bankrutuojančios bendrovės administratoriui neperduoto turto bei negrąžintų piniginių lėšų. Apeliaciniame skunde keliami įrodymų pakankamumo bei jų patikimumo klausimai.
Dėl nuostolių, kuriuos sudaro administratoriui neperduotas turtas.
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto 5469,10 Lt nuostolių, kuriuos sudaro administratoriui neperduotas bankrutuojančios bendrovės turtas. Apeliantas nurodo, esą teismas nepagrįstai vadovavosi tik paties administratoriaus sudarytu, jo vieno pasirašytu neperduoto turto sąrašu, kuriame negalima identifikuoti turto. Šis apelianto argumentas nepripažįstamas pagrįstu: ieškovo reikalavimas, kiek tai susisiję su administratoriui neperduotu turtu, buvo grindžiamas UAB ,,Femtas“ pagrindinių priemonių likučių sąrašu, nors sudarytu jau po bankroto bylos iškėlimo, t.y. 2011-04-05, tačiau parengtu bei pasirašytu buvusio įmonės vyr. finansininkės V. K. (b.l. 14-19). Taip pat tiek ieškovas, tikslindamas (mažindamas) ieškinio reikalavimus, tiek teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi turto perdavimo aktais, kuriais tarp atsakovo ir bankrutuojančios bendrovės administratoriaus įformintas bendrovės turto perdavimas (aktai Nr. 2, 3, 4- b.l. 49-52, 63). Neperduoto turto sąrašas (b.l. 62) atspindi skirtumą tarp duomenų, esančių pagrindinių priemonių likučių sąraše ir ilgalaikio turto perdavimo- priėmimo aktuose, t.y. jame atspindėti suvestiniai, palyginamieji duomenys, patvirtinantys kuris turtas, buvęs turto sąraše, neperduotas administratoriaus žinion. Todėl aplinkybė, jog šį sąrašą, remdamasis turimais duomenimis, surašė ir pasirašė administratorius, nepaneigia šio dokumento įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai. Remiantis CPK 178 str., kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Šiuo atveju ieškovas pateikė įrodymus apie bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovėje buvusį turtą ir įrodymus, koks turtas buvo perduotas administratoriui. Šio turto skirtumas ir sudaro neperduoto turto masę, už kurią, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra atsakingas buvęs bendrovės administracijos vadovas- atsakovas. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodomas faktines aplinkybes, kad turtas, įrašytas pagrindinių priemonių likučių sąraše ir neatspindėtas turto perdavimo aktuose, iš tiesų buvo perduotas administratoriaus žinion ar jo perimtas, ar kad šio turto bankroto bylos iškėlimo dieną įmonėje dėl kokių nors priežasčių nebebuvo (pvz., kad jis teisės aktuose nustatyta tvarka buvo nurašytas kaip susidėvėjęs, perleistas kitiems asmenims ar pan.). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai yra pakankami pripažinti, jog dalies turto, būtent to, kuris yra išvardintas administratoriaus sudarytame sąraše, atsakovas bendrovei nėra perdavęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį šioje dalyje patenkino.
Apeliantas taip pat nurodo, jog neperduoto turto sąraše įrašyto turto nėra galimybės identifikuoti, todėl nebuvo galimybės ir nustatyti šio turto vertę. Šis argumentas nepripažįstamas pagrįstu: minėta, jog šis sąrašas parengtas remiantis bendrovės (UAB ,,Femtas“) pagrindinių priemonių likučių sąrašu ir ilgalaikio turto perdavimo- priėmimo aktais. Pagrindinių priemonių likučių sąrašas sudarytas pagal duomenis, kurie buvo bendrovėje bankroto bylos iškėlimo dienai. Taigi pagal tai, kaip buvo tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita, kaip buvo apskaitomas ir identifikuojamas jos turtas iki bankroto bylos iškėlimo, buvo sudarytas ir neperduoto turto sąrašas. Duomenys apie turtą šiame sąraše yra pakankamai išsamūs- nurodomas turto kodas (analogiškas kaip pagrindinių priemonių likučių sąraše), turto pavadinimas, pirkimo kaina, nusidėvėjimo vertinė išraiška, likutinė vertė. Taigi, tokios apimties duomenys yra visiškai pakankami identifikuoti turtą, juo labiau, kad lygiai taip pat turtas identifikuojamas ir jį perduodant administratoriui- perdavimo aktuose nurodomi tie patys duomenys, kas patvirtina faktą, jog tokių duomenų visiškai pakako nustatyti koks turtas buvo perduotas, o koks- ne.
Dėl piniginių lėšų (9914,41 Lt) negrąžinimo bendrovei.
Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovo skolą bendrovei, rėmėsi bandomuoju balansu, 2011-04-05 parengtu UAB ,,Femtas“ vyr. finansininkės V. K. (b.l. 28), kuriame ties atsakovo pavarde grafoje ,,likutis periodo pradžiai“ skiltyje ,,debetas“ nurodyta 0,00, o skiltyje ,,kreditas“ nurodyta 9914,41. Pirmosios instancijos teismas sprendime nemotyvavo, kodėl tokį įrašą bandomajame balanse vertino kaip atsakovo įsiskolinimą bendrovei, o ne priešingai- bendrovės skolą atsakovui. Įprastai balanso skiltyje ,,debetas“ ar ,,debitoriniai įsiskolinimai“ apskaitomos kitų asmenų skolos bendrovei, o skiltyje ,,kreditas“ arba ,,kreditoriniai įsiskolinimai“- bendrovės skolos kitiems asmenims. Byloje nėra pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderio, mokėjimo pavedimo, įrašų kasos knygoje ir pan.), kurie patvirtintų aplinkybę, jog atsakovas yra gavęs (paėmęs) iš bendrovės nurodytą pinigų sumą. Duomenys bandomajame balanse turėtų būti įrašomi būtent pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu, todėl, nesant tokių dokumentų teismas turėjo nagrinėti aplinkybes, kokiu pagrindu atitinkamas įrašas balanse buvo padarytas ir kokia tikroji šio įrašo reikšmė (ar tai atsakovo skola bendrovei, ar priešingai- bendrovės skola atsakovui). Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, atsakovas neigė savo skolos bendrovei egzistavimo faktą ir prašė iškviesti į teismą bei apklausti liudytojomis bandomąjį balansą sudariusią bendrovės vyr. finansininkę bei kasininkę, kurios galėtų paaiškinti bandomojo balanso duomenis. Teismas šį prašymą atmetė ir sprendimą priteisti iš atsakovo 9914,41 Lt nuostolius priėmė remdamasi jau minėtu bandomuoju balansu, nors, teisėjų kolegijos vertinimu, šis įrodymas nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas nurodytą sumą yra skolingas bendrovei. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje suformuotas tikimybių pusiausvyros principas nereiškia, jog šalys neprivalo savo nurodomų faktinių aplinkybių pagrįsti įrodymais, o teismas- įvertinti įrodymų visetą. Šio principo esmė yra ta, kad netgi tam tikros aplinkybės, kurios nėra visiškai įrodytos, gali būti teismo pripažįstamos nustatytomis (įrodytomis), jeigu dauguma įrodymų liudija, jog labiau tikėtina tokias aplinkybes buvus, negu jų nebuvus. Nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas neanalizavo bandomojo balanso duomenų tikrosios reikšmės, nors ieškovo atstovas jokių paaiškinimų dėl skolos atsiradimo pagrindo nepateikė, tai pat, minėta, nebuvo pateikti jokie pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl vien remiantis šiuo įrodymu nėra pagrindo konstatuoti, jog tikėtina, kad atsakovas yra skolingas bendrovei. Pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus, susijusius su aptariama skola bendrovei, netinkamai taikė CPK 185 str. normas ir dėl šios priežasties sprendimas šioje dalyje pripažįstamas nepagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d.), o byla šioje dalyje grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo dėl neatskleistos bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi teismo sprendimas dalyje naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, naikintina ir ta dalis sprendimo, kuria iš atsakovo priteistas žyminis mokestis valstybei nuo patenkinto ieškinio reikalavimo 9914,41 Lt sumai, t.y. dėl 297,43 Lt priteisimo. Teismo sprendimas dalyje, kuria priteista iš atsakovo žyminis mokestis už patenkintą ieškinio reikalavimą 5469,10 Lt sumai, t.y. dėl 164,07 Lt priteisimo, paliekamas nepakeistas (CPK 93 str. 1-3 dalys). Naikintina ir sprendimo dalis dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo iš atsakovo, šių išlaidų priteisimo klausimą, priklausomai nuo bylos baigties, perduodant spręsti pirmosios instancijos teismui, priimant galutinį sprendimą byloje.
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jam iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų apie išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, nepateikė, todėl šis prašymas netenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo Č. M. ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Femtas“ priteista 5469,10 Lt materialinės žalos atlyginimo ir 164,07 Lt žyminio mokesčio valstybei, taip pat sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo, palikti nepakeistas.
Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo Č. M. priteista ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Femtas“ 9914,41 Lt žalos atlyginimo, valstybei priteista 297,43 Lt žyminio mokesčio bei 15 Lt pašto išlaidų, panaikinti ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Vytas Milius
Nijolė Piškinaitė