Civilinė byla Nr. e2A-2105-603/2025

 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01391-2024-3

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;    2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1; 2.6.16.1; 2.6.16.8; 3.3.1.14.

                                                                              (S)                        

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nauji kemperiai“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „365 kemperiai“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Anava“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nauji kemperiai“ dėl skolos už nuomą ir netesybų priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nauji kemperiai“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Anava“ dėl įpareigojimo grąžinti užstatą ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „365 kemperiai“ ir pagal trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus uždarosios akcinės bendrovės  „365 kemperiai“ ieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Anava“ dėl nuostolių atlyginimo,

ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Anava“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Nauji kemperiai“  4 283,40 Eur nuomos mokesčio skolą, 45,77 Eur už sunaudotą elektros energiją, 41,31 Eur už vandenį ir nuotekas, 4 194,90 Eur baudą, 1 978,35 Eur nuostolių atlyginimą (viso - 10 543,73 Eur), 6 procentų metines palūkanas nuo skolos sumos, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais argumentais:

1.1.        ieškovė 2023 m. vasario 6 d. sudarė su atsakove UAB „Nauji kemperiai“ nuomos sutartį, pagal kurią, ieškovė išnuomojo atsakovei žemės sklypo (kiemo aikštelės) esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurio bendras plotas 1 120 kv. m., taip pat 2 naujus biuro konteinerius (vieno vnt. matmenys 2,50 m x 6 m), 1 naują sandėliavimo konteinerį (2,50 m x 6 m), o atsakovė įsipareigojo už nuomą mokėti 1 770 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (PVM) per mėnesį nuompinigius (toliau – Nuomos sutartis). Šalys pasirašė 2023 m. kovo 1 d. priėmimo perdavimo aktą, kuris patvirtino, jog ieškovė tinkamai įvykdė savo pareigą perduoti naudotis turtu, įrengė teritoriją trinkelių danga, pristatė ir perdavė konteinerius, o  atsakovė pradėjo turtą naudoti;

1.2.        šalys buvo sutarusios dėl terminuotos turto nuomos nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2028 m. kovo 1 d. (sutarties 1.2 punktas). Atsakovė 2023 m. birželio 8 d. raštu informavo ieškovę, jog nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartį nutraukia. Pagal Nuomos sutarties 5.2 punktą nuomininkas turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį anksčiau sutarties termino, įspėjęs nuomotoją prieš 3 mėnesius, taip pat buvo susitarta dėl nuomotojo minimalių nuostolių kompensavimo ir nustatyta bauda lygi šešių mėnesių nuomos mokesčio dydžiui. Atsakovei pranešus apie nuomos sutarties nutraukimą ieškovė 2023 m. birželio 12 d. raštu pareikalavo kompensuoti jos nuostolius dėl išankstinio sutarties nutraukimo;

1.3.        atsakovė 2023 m. rugpjūčio 30 d. informavo, jog atšaukia savo 2023 m. birželio 8 d. pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., apkaltino, jog ieškovė nevykdo nuomos sutarties ir tuo pačiu informavo, jog nuomos sutartį nutraukia nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. Atsakydama 2023 m. rugsėjo 6 d. raštu ieškovė toliau nurodė atsakovei vykdyti savo pinigines prievoles pagal Nuomos sutartį;

1.4.        trijų mėnesių terminas nuo atsakovės pranešimo apie vienašalį nuomos sutarties nutraukimą suėjo 2023 m. rugsėjo 8 d. Atsakovė pasibaigus Nuomos sutarčiai nesumokėjo nuomos mokesčio už 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, sunaudotą vandenį, elektros energiją, viso -  4 370,48 Eur, taip pat neapmokėjo 10 620 Eur baudos dėl išankstinio sutarties nutraukimo. Nutraukusi Nuomos sutartį atsakovė negrąžino raktų nuo konteinerių, pakeliamo užtvaro pultelių, reikėjo konteinerių duris demontuoti (išlaužti), demontavimo metu durys buvo sugadintos, todėl jas reikėjo pakeisti naujomis, taip pat reikėjo sutaisyti atsakovės sugadintą tvorą ir remontuoti vartų automatiką, dėl to ieškovė turėjo 1 978,35 Eur išlaidų;

1.5.        pagal Nuomos sutarties 4.4. punktą atsakovė buvo sumokėjusi ieškovei 3 mėnesių dydžio nuomos mokesčio dydžio (5 310 Eur plius PVM arba 6 425,10 Eur su PVM) užstatą, kuris atliko prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimą. Pasibaigus Nuomos sutarčiai, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio nuostatomis, iš ieškovės gautą užstatą paskirstė atsakovės prievolės mokėti netesybas vykdymui, t. y. 6 425,10 Eur buvo skirti atsakovės prievolei mokėti netesybas įvykdymui. Atlikus įmokų paskirstymą, atsakovė yra skolinga 4 370,48 Eur nuomos mokesčio bei už sunaudotą elektrą ir vandenį, taip pat likusi neįvykdyta 4 194,9 Eur netesybų prievolės dalis, bei 1 978,35 Eur nuostolius dėl netinkamai įvykdytos nuomotų daiktų grąžinimo prievolės.

2.       Atsakovė UAB „Nauji kemperiai“ pateiktu atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

2.1.        ieškovė tarp šalių sudarytos nuomos sutarties pagrindu be kita ko įsipareigojo nevaržyti atsakovės teisėtai vykdomos veiklos (Nuomos sutarties 2.4. punktas). 2023 m. birželio 8 d. pranešimas, kuriuo ieškovė informuota apie Nuomos sutarties nutraukimą nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. buvo atšauktas, todėl Nuomos sutartis nebuvo nutraukta. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 30 d. pateikė  naują pranešimą dėl sutarties nutraukimo;

2.2.        ieškovė reikalavimą priteisti baudą grindžia 2023 m. birželio 8 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą, kuris buvo atsakovės atšauktas Nuomos sutarties nutraukimui neįsigaliojus, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti baudą. Reikalavimui priteisti baudą taikytina ieškinio senatis, kadangi ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalyje 1 punkte nustatytą senaties terminą. Pagal teisinį reglamentavimą sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškovė pradėjo reikalauti sumokėti baudą dar 2023 m. birželio 12 d., o reikalavimą dėl baudos priteisimo teismui ieškovė pareiškė 2024 m. vasario 28 d., taigi jau praleidusi ieškinio senaties terminą, todėl ir dėl šios priežasties reikalavimas priteisti baudą atmestinas;

2.3.        Nuomos objektu atsakovė neteko galimybės naudotis nuo 2023 m. birželio 27 d. ir nesinaudojo iki pat nuomos sutarties nutraukimo dienos – 2023 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovės teigimu, Nuomos sutartis nutrūko 2023 m. rugsėjo 8 d., todėl akivaizdu, jog iki to laiko atsakovė turėjo nevaržyti teisėtai nuomininkės vykdomos veiklos. Ieškovės teiginiai, kad neva atsakovė iki pat nuomos sutarties pabaigos ieškovei nereiškė pretenzijų dėl nuomojamo turto naudojimosi trukdžių, yra klaidinantys teismą ir neatitinkantys tikrovės. Tuo tarpu ieškovė sąmoningai nutyli, kad 2023 m. birželio 28 d. pati pateikė pranešimą atsakovei, kuriuo informavo apie savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį vykdymo sustabdymą, aiškiai nurodydama, kad ,,nuo šiandien apribojame teikiamas paslaugas“. Tokius savo veiksmus nuomotoja grindė deklaratyviais teiginiais, neva, nuomininkė yra nemoki, kadangi nesumokėjo prašytų sumokėti netesybų. Todėl nors ieškinyje teigė, kad atsakovė iki pat sutarties pabaigos nereiškė pretenzijų dėl nuomojamo turto naudojimosi trukdžių, tačiau ieškovės 2023 m. birželio 28 d. pranešimas patvirtina, jog ieškovė nevykdė savo kaip nuomotojos pareigų;

2.4.        atsakovės teigimu, tokie veiksmai, kai yra trukdoma teisėtai nuomininkės veiklai, neleidžiama naudotis nuomos objektu, nuomos objekte esančias transporto priemones prirakinant prie stulpo ir neleidžiant nuomininkei jų pasiimti negali būti kvalifikuojamas kaip sutarties vykdymo sustabdymas, tai yra sąmoningas, tyčinis sutarties nevykdymas, dar daugiau tai yra piktnaudžiavimas teise. Atsakovė 2023 m. birželio 28 d. 16:56 val. pateikė pranešimą nuomotojui nedelsiant vykdyti nuomos sutartį, t. y. iš esmės nustatė papildomą terminą sutarčiai vykdyti, tačiau net ir gavęs pranešimą nuomotojas vykdyti sutartį per jame nurodytą papildomą terminą, nuomos sutarties nepagrįstai nevykdė, todėl nuomininkė nutraukė sutartį. Kadangi atsakovė nuo 2023 m. birželio 27 d. dėl ieškovės kaltės negalėjo naudotis nuomos objektu, kurį atsakovė buvo išsinuomojusi savo veiklai vykdyti, nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomo nuomos mokesčio už 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius;

2.5.        atsakovė 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais nesinaudojo nei vandeniu, nei elektra, todėl taip pat atmestinas ieškovės reikalavimas dėl išlaidų už komunalines paslaugas priteisimo;

2.6.        ieškovė nepagrįstai  teigia, kad atsakovė ir toliau laiko ieškovės teritorijoje vieną turistinį namelį ir nemoka už jo laikymą ieškovei nuomos mokesčio. Antstolio M. Mažrimo 2023 m. rugpjūčio 31 d., 14 val. 40 min. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini) rajonas, sklype esančioje aikštelėje Kemperis su spyna yra prirakintas prie apšvietimo stulpo, o antstolis 2023 m. gruodžio 8 d. užfiksavo protokole, kad kemperis yra užstatytas kitais automobiliais, negalima atsiimti, kad prie teritorijoje esančio pastato matomas pastatytas UAB „365 Kemperiai“ nurodytas kemperis. Kemperiui iš galo yra mobilūs nameliai iš priekio užstatytas krovininis automobilis iš šonų yra statinio siena ir tvora. Taigi, kemperis aikštelėje laikomas ne atsakovės valia, o dėl to, kad nei ji, nei jos partnerė UAB ,,365 kemperiai“ negali jo atsiimti dėl neteisėtų ieškovės veiksmų;

2.7.        nuomotojas nepateikė jokio reikalavimo atsakovei dėl raktų / pultelių sugrąžinimo. Jeigu ieškovė prieš lauždama duris būtų pareikalavusi atsakovės grąžinti raktus, nebūtų patyrusi nuostolių. Ieškovė niekada nebuvo reiškusi pretenzijų atsakovei, be to nepateikė įrodymų, kad tvorą ar vartus sugadino būtent atsakovė. Prašydama priteisti 1 978,35 Eur nuostolių, ieškovė turi įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Dar daugiau, ieškovės nesąžiningumą įrodo ir tai, kad jos išlaidos įmonei IĮ Arma projects sudaro 1 635 Eur, o iš atsakovės ji prašo priteisti 1 978,35 Eur.

3.       Trečiasis asmuo UAB ,,365 kemperiai“ atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti bei priteisti trečiajam asmeniui visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1.        atsakovės atsiliepime nurodytos faktinės aplinkybės yra surašytos teisingai, jas pagrindžia kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti įrodymai. Namelio ant ratų DETHLEFFS, nuosavybės teise priklausančio UAB ,,Kemperiai 365“ nepavyksta atsiimti nuo 2023 m. birželio 30 d. iki šiol (atsiliepimo pateikimo momento). Jis prirakintas su spyna prie apšvietimo stulpo, esančio ieškovės aikštelėje. Ieškovės ir trečiojo asmens, kuriam ieškovė neteisėtai neleidžia pasiimti nuosavybės teise priklausančio namelio ant ratų, sutartiniai santykiai nesieja. Kadangi tarpininkavimo paslaugas dėl kemperių nuomos trečiajam asmeniui teikė atsakovė, namelis ant ratų buvo laikomas nuomos objekte. 2023 m. gruodžio 30 d. atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė ieškovei pretenziją dėl namelio ant ratų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo kiekvienai iš bendrovių.

4.       Atsakovė UAB ,,Nauji kemperiai“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB ,,Anava“ 6 425,10 Eur dydžio užstatą, 765,93 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindė šiais argumentais:

4.1.         Nuomos sutarties 3.1. punkto pagrindu nuomininkė įsipareigojo turtą naudoti kemperių nuomai ir prekybai. Pagal Nuomos sutarties 2.4 punktą nuomotoja įsipareigojo nevaržyti nuomininkės teisėtai vykdomos veiklos. Tačiau nuomos objektu atsakovė neteko galimybės naudotis nuo 2023 m. birželio 27 d. ir nesinaudojo iki pat nuomos sutarties nutraukimo dienos – 2023 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovė pripažįsta, kad Nuomos sutartis nutrūko 2023 m. rugsėjo 8 d., todėl akivaizdu, jog iki to laiko ji turėjo nevaržyti teisėtai nuomininkės vykdomos veiklos. Tačiau nuomotoja elgėsi neteisėtai ir esant galiojančiai nuomos sutarčiai varžė atsakovės teisėtai vykdomą veiklą, kadangi neleido 2023 m. birželio 27 d. nuomininkei išvažiuoti iš nuomojamos aikštelės (specialiai uždarė vartus), 2023 m. birželio 28 d. visą darbo dieną nuomininko personalo neleido į nuomos objektą, 2023 m. birželio 29 d. nuomininkės įgaliotam asmeniui neleido pasiimti nuomininkės valdomo turto esančio nuomos objekte, nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui neleido atsiimti namelio ant ratų. Tokiu būdu ieškovė pažeidė nuomos sutarties 2.4 punktą, dėl ko atsakovė patyrė nuostolius: išlaidas už 2023 m. rugpjūčio 30 d. pretenzijos nuomotojai parengimą, ką pagrindžia pridedama 2023 m. rugsėjo 14 d. MB ,,Masterlegal“ PVM sąskaita faktūra bei jos apmokėjimo duomenys (765,93 Eur);

4.2.         jei nuomotojas nebūtų varžęs nuomininkės teisėtai vykdomos veiklos, nuomininkei nebūtų reikėję patirti išlaidų už pretenzijos parengimą. Taigi egzistuoja priežastinis ryšys tarp nuomotojos neteisėtų veiksmų ir nuomininkės patirtos žalos (patirtų išlaidų).

5.       Ieškovė UAB „Anava“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad:

5.1.        Nuomos sutarties 5.2 punkte buvo nustatyta nuomininko teisė nutraukti nuomos sutartį anksčiau sutarties termino, įspėjus nuomotoją prieš 3 mėnesius, taip pat buvo susitarta dėl nuomotojo minimalių nuostolių kompensavimo ir nustatyta bauda lygi šešių mėnesių nuomos mokesčio dydžiui. Taigi Nuomos sutartyje numatyta nuomininko teise nutraukti sutartį vienašališkai atsakovė pasinaudojo, todėl atsakovei kilo aptartos pasekmės;

5.2.        ieškovė su tokiu atsakovės valios pareiškimu sutiko, kadangi Nuomos sutartyje buvo numatyta valia nutraukti Nuomos sutartį prieš terminą, tai atitiko šalių susitarimą ir kiekvieną jų įpareigojo. Nuomininko pranešimas apie Nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atšaukimą  taip pat yra vienašalis sandoris, reiškiantis sutarties šalies valią pasikeitimą nenutraukti sutartį, toks pranešimas taip pat turi būti padarytas laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Nuomos sutartyje nėra nurodyta, jog nuomininkas pareiškęs valią nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, vėliau gali savo pranešimą vienašališkai atšaukti, įstatyme taip pat nenustatyta, jog nuomininkas turi teisę vienašališkai atšaukti savo pranešimą apie sutarties nutraukimą, tokio teisinio reglamentavimo nenurodo ir pati atsakovė priešieškinyje. Toks atšaukimas neįpareigoja nuomotojo, jeigu nuomotojas neišreiškė savo sutikimo. Šiuo atveju nėra ieškovės sutikimo priimti atsakovės atšaukimą nutraukti Nuomos sutartį ir tęsti toliau nuomos sutarties vykdymą. Nesant tokio sutikimo, Nuomos sutartis pasibaigė pasibaigus sutartyje nustatytam sutarties pasibaigimo terminui;

5.3.        ieškovė negali būti apkaltinta neteisėtais ar nepagrįstais veiksmais, dėl to, jog pareiškus nuomininkui valią atšaukti savo vienašalį sandorį dėl Nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, ieškovė nesutiko tęsti Nuomos sutarties. Atsakovės pasirinktas Nuomos sutarties vykdymo būdas ir elgesys neatitinka sutarties šalių sąžiningumo, proporcingumo bei interesų pusiausvyros principų. Siekdama įvykdyti Nuomos sutartį ieškovė turėjo nemažų išlaidų nuomos objektui paruošti. Tuo tarpu atsakovė inicijavo nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą praėjus vos 3 mėnesių terminui nuo sutarties sudarymo, todėl realiai atsakovė savo įsipareigojimus vykdė 5 proc. sutartyje numatyto laiko. Toks trumpas sutarties vykdymo laikas ir greitas jos nutraukimo inicijavimas aiškiai pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, ieškovės lūkesčiai nuomoti daiktus ir gauti iš to ekonominę naudą buvo pažeisti, ieškovė sumažinusi nuomos mokestį ir turėjusi išlaidų nuomos objektui negavo to ko tikėjosi pagal sutartį;

5.4.       Nuomos sutarties nutraukimas buvo inicijuotas atsakovės iniciatyva ir ne dėl nuomos sutarties pažeidimo iš nuomotojo pusės, o vienašališku atsakovės sandoriu, pasinaudojant sutartyje nustatyta vienašalio sutarties nutraukimo sąlyga. Konfliktinė situacija, tarp ieškovės ir atsakovės kilo jau po to, kai atsakovė buvo pranešusi apie Nuomos sutarties nutraukimą, pradėjo vengti vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, mokėti nuompinigius ir kt. Atsakovės elgesys pranešus apie sutarties nutraukimą lėmė, jog ieškovė nebegalėjo atsakove pasitikėti ir tikėti jos sąžiningumu. Konstatavus, jog Nuomos sutartis pasibaigė atsakovės iniciatyva vienašalio sandorio nutraukti nuomos sutartį prieš terminą pagrindu, atsakovės reikalavimas grąžinti užstatą yra teisiškai nepagrįstas;

5.5.        netenkinus atsakovės reikalavimo dėl užstato, atmestinas ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kadangi civilinės atsakomybės taikymui būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju nėra ieškovės neteisėtų veiksmų dėl nuomos sutarties nutraukimo. Trijų mėnesių terminas nuo atsakovės pranešimo apie vienašalį nuomos sutarties nutraukimą suėjo 2023 m. rugsėjo 8 d., pasibaigus Nuomos sutarčiai, o atsakovė liko skolinga ieškovei tiek nuomos mokestį, tiek nesumokėjo sutartyje nustatytos baudos užtikrinančios ieškovės nuostolių dėl pirmalaikio sutarties nutraukimo atlyginimą;

5.6.        teisiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, jog yra suėjęs ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti.  Šalių sudaryta nuomos sutartis pasibaigė 2023 m. rugsėjo 8 d., baudos mokėjimas yra susijęs su Nuomos sutarties galiojimo pabaiga, konstatavus, jog Nuomos sutartis pasibaigė atsakovei inicijavus vienašalį sutarties nutraukimą prieš terminą ir atsakovė nesumokėjo baudos. Taigi nuo šio momento ieškovė subjektyviai galėjo įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę. Šešių mėnesių terminas reikalavimui dėl baudos priteisimo suėjo 2024 m. kovo 8 d., ieškovės ieškinys pareikštas 2024 m. vasario 28 d., t. y. nesuėjus ieškinio senaties terminui. Tai, kad ieškovė siuntė raginimą atsakovei vykdyti savo prievoles dar galiojant Nuomos sutarčiai, nekeičia senaties termino pradžios momento, nes galiojant nuomos sutarčiai atsakovė objektyviai turėjo galimybę sumokėti baudą, t. y. ieškovės teisė gauti baudos apmokėjimą nebuvo pažeista.

6.       Trečiasis asmuo UAB „365 kemperiai“ pareikštu savarankišku reikalavimu, ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio patikslinimo prašė iš ieškovės UAB ,,Anava“ trečiojo asmens naudai priteisti 3 345,67 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 429,90 išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, 1 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus grindė šiais argumentais:

6.1.         ieškovei be pagrindo sulaikius namelį ant ratų, trečiasis asmuo, kurio viena pagrindinių veiklos sričių yra kemperių, prikabinamų namelių (namelių ant ratų) nuoma, negalėjo išnuomoti sulaikyto namelio ir gauti pajamų, kurios nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2024 m. birželio 30 d. sudarė 1 506,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad namelis ant ratų grąžintas 2024 m. rugpjūčio 20 d., trečiasis asmuo padidino savo ieškinio reikalavimą dėl negautų nuomos pajamų ir prašo papildomai priteisti negautas nuomos pajamas nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. Kaip matyti iš 2024 m. birželio 17 d. konsultacinės specialisto išvados negautas pelnas už nuomą už vieną kalendorinę dieną siekia 8,8 Eur sumą, todėl nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. trečiasis asmuo negavo 224,40 Eur grynojo pelno už Namelio ant ratų nuomą. Ieškovei be pagrindo sulaikius namelį ant ratų, trečiasis asmuo negalėjo išnuomoti sulaikyto namelio ir gauti pajamų. Taigi būtent dėl ieškovės neteisėtų veiksmų (t. y. panaudojus savigyną neteisėtai ir tam nesant pagrindo) trečiasis asmuo patyrė žalą, t. y. negalėjo gauti pajamų už namelio ant ratų nuomą, kurios buvo numatytos gauti iš anksto ir UAB ,,365 kemperiai“ pagrįstai tikėjosi jas gauti esant normaliai veiklai;

6.2.        ieškovei neteisėtai sulaikius namelį ant ratų, buvo siekiama kelis kartus jį atsiimti, t. y.  2024 m. birželio 27 / 28 d., 2024 m. rugpjūčio 31 d., 2024 m. gruodžio 8 d. vyko iš Vilniaus rajono į Klaipėdos rajoną atsiimti namelio ant ratų iš aikštelės, kurioje laikomas sulaikytas namelis, ir patyrė 126,22 Eur išlaidų degalams. Jeigu ieškovė nebūtų sulaikiusi namelio ant ratų, trečiasis asmuo nebūtų patyręs šių išlaidų;

6.3.        dėl neteisėtos savigynos panaudojimo trečiasis asmuo patyrė 1 488,30 Eur išlaidų už teisines paslaugas MB ,,Masterlegal“. Visos nurodytos išlaidos atsirado dėl aukščiau nurodytų ieškovės neteisėtų veiksmų, jos priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovės neteisėtais veiksmais (trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės sulaikymu), todėl ieškovei kyla pagrindas jas atlyginti trečiajam asmeniui.

7.       Ieškovė atsiliepime su trečiojo asmens reikalavimais nesutiko. Nesutikimą grindė šiais argumentais:

7.1.        trečiasis asmuo ieškinyje aiškiai nurodė, kad jo ir ieškovės nesiejo jokie teisiniai santykiai, ieškovė nėra sudariusi jokių susitarimų su UAB „365 kemperiai“, todėl ieškovės ir atsakovės sudarytos Nuomos sutarties sąlygos negali būti pagrindu reglamentuoti ieškovės ir trečiojo asmens santykius;

7.2.        nepagrįsti teiginiai, jog trečiasis asmuo patyrė nuostolių dėl to, kad priekaba buvo saugoma pas ieškovę. Tokius reikalavimus trečiasis asmuo galėtų reikšti ne ieškovei, o atsakovei. Trečiasis asmuo priekabos viešame registre neregistravo iki 2024 m. sausio 2 d., todėl iki šio momento jis negali remtis savo nuosavybės teisės pažeidimo faktu prieš ieškovę, o po 2024 m. sausio 2 d. trečiasis asmuo nesikreipė į ieškovę dėl priekabos grąžinimo, nors ieškovė inicijavo ginčą su atsakove ir procesiniuose dokumentuose nurodė, jog priekabą atiduos asmeniui patvirtinusiam nuosavybės teisę į priekabą. Tai žinodamas trečiasis asmuo nepasiėmė priekabos, tačiau reiškė reikalavimą priekabą grąžinti teisminio ginčo tvarka. Tik ieškovei procesiniuose dokumentuose pakartojus, jog priekabą atiduos teisėtam priekabos savininkui, trečiasis asmuo pateikė nuosavybės dokumentus ir pareikalavo įpareigoti ieškovę atiduoti priekabą. Taigi, situacija dėl priekabos susiklostė ne dėl ieškovės, o paties trečiojo asmens veiksmų;

7.3.        privaloma civilinės atsakomybės sąlyga yra neteisėti veiksmai. Ieškovė neatliko tokių veiksmų, kurie galėtų būti pripažinti pažeidžiantys trečiojo asmens teisę į priekabą, todėl atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė ir trečiojo asmens išlaidos laikomos nuostoliais, už kuriuos atsakinga ieškovė. Trečiasis asmuo neįregistravęs viešajame registre priekabos net negalėjo jos naudoti viešame eisme, todėl bet kokie trečiojo asmens samprotavimai apie negautas pajamas dėl to, jog neva negalėjo nuomoti priekabos yra neįrodyti, prieštarauja paties trečiojo asmens veiksmams neregistruoti priekabos ilgą laiką registre;

7.4.        su ieškovės veiksmais nėra susiję ir išlaidos teisiniams patarėjams, antstoliui, degalams, ieškovės ir trečiojo asmens nesiejo jokie teisiniai santykiai. Ieškovė trečiajam asmeniui neturėjo jokių pareigų, trečiasis asmuo visus savo reikalavimus, kuriuos kildina iš aikštelės subnaudojimo (ar pasak trečiojo asmens – tarpininkavimo) gali reikšti atsakovei, nes būtent šių teisinių santykių pagrindu, priekaba atsirado ieškovės teritorijoje.

8.       Atsakovė UAB „Nauji kemperiai“ atsiliepime palaikė trečiojo asmens ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė trečiojo asmens ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovės ir trečiojo asmens, kuriam ieškovė neteisėtai neleidžia pasiimti nuosavybės teise priklausančio namelio ant ratų, sutartiniai santykiai nesieja. Kadangi tarpininkavimo paslaugas dėl kemperių nuomos trečiajam asmeniui teikė atsakovė, namelis ant ratų buvo laikomas nuomos objekte.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Nauji kemperiai“ 4 283,40 Eur nuomos mokesčio skolą, 4 194,90 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 478,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 563,30 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Anava“ naudai. Teismas sprendė atsakovės UAB „Nauji kemperiai“ priešiešinio ir trečiojo asmens UAB „365 kemperiai“ ieškinio netenkinti. Taip pat teismas priteisė iš ieškovės UAB „Anava“ 365 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės UAB „Nauji kemperiai“ naudai ir 597,05 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens UAB „365 kemperiai“ naudai.

10.       Teismas nurodė, kad sudarydamos Nuomos sutartį šalys aiškiai nusistatė tarpusavio teises bei pareigas, susitarė dėl galimybės nutraukti sutartį prieš terminą. Nuomos sutarties 5.2 punkte šalys susitarė, kad šalis turi teisę pirma laiko nutraukti šią sutartį raštu įspėjusi apie tai antrąją sutarties šalį prieš 3 mėnesius taip pat šalys susitarė ir dėl nuomininko atsakomybės, jog nutraukus nuomos sutartį anksčiau termino, jis privalės sumokėti nuomotojui baudą, lygią 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžiui.

11.       Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė pasinaudojo Nuomos sutartyje nustatyta teise ir 2023 m. birželio 8 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą, atsakovė pateikė ieškovei prašymą nutraukti nuomos sutartį sudarytą 2023 m. vasario 6 d. ir sustabdyti paslaugų teikimą nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Teismas nurodė, kad priežastys dėl nuomos sutarties nutraukimo minėtame pranešime nenurodytos, jų atsakovės atstovė negalėjo įvardinti ir teismo posėdžio metu. Laikė, kad atsakovei išreiškus norą Nuomos sutartį nutraukti anksčiau sutarto termino, atsakovei atsirado Nuomos sutarties 5.2. punkte šalių nusimatytos pasekmės. Teismas nenustatė, kad ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi Nuomos sutartį ar kliudžiusi atsakovei naudotis išnuomotu daiktu iki 2023 m. birželio 8 d. Teismas atsakovės argumentą, jog sutarties nutraukimą nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. atšaukė, laikė teisiškai nereikšmingu, atsižvelgiant į tai, kad sutartyje šalys tokios galimybės nenumatė, o ieškovė neišreiškė sutikimo atsakovei atšaukti sutarties nutraukimą.

12.       Teismas nesutiko  su atsakovės argumentais, kad pagal analogiją ginčui taikytinos gyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, todėl atsakovė turėjo galimybę atšaukti nuomos sutarties nutraukimą (CK 6.609 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad abi sutarties šalys yra įmonės, sudarydamos sutartį galėjo derėtis dėl jos sąlygų, naudotis teisininkų pagalba. Teismo vertinimu, atsakovei sutikus su tokiomis nuomos sutarties sąlygomis ji turi prisiimti ir iš jos kylančias pasekmes.

13.       Teismas nepritarė atsakovės argumentui, jog įstatymas nenumato baudinių netesybų, o bauda turi būti paremta patirtais nuostoliais, kurių ieškovė neįrodinėjo. Teismo vertinimu, šalys gali laisvai apsispręsti dėl sutarties ir jos sudarymo sąlygų, taip pat gali susitarti dėl tokių sąlygų, kurių nereglamenentuoja teisės aktai ir tai savaime nedaro tokių sutarties sąlygų negaliojančiomis. Teismas įvertino tai, kad ieškovė įsipareigojo pagerinti nuomojamą teritoriją, kad, ieškovės paaiškinimais, šalys susitarė dėl 5 metų nuomos termino ir dėl to atsakovei buvo taikoma mažesnė nuomos kaina, o nutraukus sutartį anksčiau laiko, be sulygtos baudos, ieškovė negautų to, ko pagrįstai tikėjosi sudarydama sutartį. Teismo nuomone, nors konkrečių duomenų apie ieškovės patirtas išlaidas dėl nuomos sutarties byloje nėra, tačiau ieškovė ir neturi jų įrodinėti, kadangi šalys sutartyje nusimatė jų atlyginimą baudine prasme, o atsakovė su tokiomis sąlygomis sutiko.

14.       Teismas laikė, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Nuomos sutartis nutrūko 2023 m. rugsėjo 8 d., suėjus 3 mėnesių terminui nuo atsakovės 2023 m. birželio 8 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą. Vertindamas atsakovės argumentus, kad ieškovė trukdė naudotis nuomos objektu, teismas, remdamasis byloje esančiais šalių susirašinėjimais, liudytojos parodymais nustatė tarp šalių buvusius konfliktiškus santykius, kurių iš esmės neginčijo ir pačios šalys. Byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė pirmiausia išreiškė pageidavimą nutraukti nuomos sutartį 2023 m. birželio 8 d. pranešimu, nenurodant jokių priežasčių (vadovaudamasi sutarties 5.2 punkte įtvirtinta teise), todėl teismo vertinimu atsakovei nebuvo trukdoma iki tos dienos naudotis išnuomotu daiktu. Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina šalių konfliktą dėl atsakovės turto atsiėmimo laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 27 d. iki 2023 m. birželio 30 d., t. y. jau po atsakovės išreikšto pageidavimo nutraukti sutartį. Nustatė, kad atsakovės pageidavimu buvo leista pasiimti turtą, esantį nuomojamame objekte, liko tik vienas namelis ant ratų, kuris nebuvo grąžintas atsakovei negalint pateikti nuosavybės teisės dokumentų. Teismas nurodė, kad po šio įvykio byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovė siekė naudotis išsinuomotu daiktu, o ieškovė būtų neleidusi to padaryti, o su pretenzija dėl negalėjimo naudotis išnuomotu daiktu atsakovė į ieškovę kreipėsi tik 2023 m. rugpjūčio 30 d., t. y. praėjus 2 mėnesiams po šalių konflikto. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių atsakovės teisę vienašališkai pakeisti Nuomos sutarties nutraukimo pagrindą, nurodytą 2023 m. rugpjūčio 8 d. pretenzijoje, todėl atmetė argumentus, kad sutartis nutrūko nuo atsakovės pretenzijos pateikimo dienos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) dėl ieškovės trukdymo atsakovei naudotis nuomojamu daiktu, kaip nepagrįstus.

15.       Teismas nustatė, kad pagal Nuomos sutartį baudos dydį sudaro 10 620 Eur (1 770 Eur x 6 mėn.). Kadangi atsakovė pagal nuomos sutarties 4.4. punktą ieškovei sumokėjo 3 mėnesių nuomos mokesčio dydžio 6 425,10 Eur užstatą, teismas, remdamasis fakitnių aplinkybių visuma ir Nuomos sutarties 5.2 punktu, tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 4 194,90 Eur baudos priteisimo. Tenkinęs ieškovės reikalavimą dėl baudos priteisimo, bei įvertinęs atsakovės sumokėto užstato paskirtį, teismas netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl jos sumokėto 6 425,10 Eur dydžio užstato grąžinimo (priteisimo).

16.       Teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą ir taikyti reikalavimui priteisti baudą sutrumpintą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą ieškinio senaties terminą. Teismas nustatė, kad atsakovė į ieškovę dėl sutarties nutraukimo kreipėsi 2023 m. birželio 8 d. Nuomos sutartyje šalys susitarė, kad šalis turi teisę pirma laiko nutraukti sutartį raštu įspėjusi apie tai antrąją sutarties šalį prieš 3 mėnesius, todėl laikytina, kad šalių nuomos sutartis nutrūko 2023 m. rugsėjo 8 d. Teismo vertinimu, būtent nuo šios dienos atsirado ieškovės teisė ginti pažeistą teisę bei reikalauti atsakovės sutartyje numatytos baudos sumokėjimo. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2024 m. vasario 28 d., todėl laikė, kad ieškovė nepraleido senaties termino. Nors ieškovė į atsakovę dėl baudos sumokėjimo kreipėsi 2023 m. birželio 12 d., tačiau nuomos sutartis dar nebuvo nutrūkusi, todėl galiojant nuomos sutarčiai atsakovė objektyviai turėjo galimybę sumokėti baudą, o ieškovė tuo metu dar neturėjo pagrindo ieškinio pateikimui.

17.       Spręsdamas dėl nuomos mokesčio reikalavimo pagrįstumo teismas sprendė, jog ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės 4 283,40 Eur nuomos mokesčio skolą už 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius. Teismas nurodė, kad pagal sutarties nuostatas atsakovė galėjo naudotis išnuomotu daiktu iki sutarties nutraukimo. Nesant byloje duomenų, kad ieškovė būtų neleidusi ar dariusi kliūtis naudotis nuomos objektu nurodytais mėnesiais, konstatavo, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės nesumokėtą nuomos mokestį. Kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovė sumokėjo nuomos mokestį, tenkino ieškovės 4 283,40 Eur reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo. Teismo vertinimu, tai, jog ginčo laikotarpiu atsakovė nuomos objektu nesinaudojo, savaime nepanaikina jos sutartinės pareigos mokėti nuomos mokestį iki sutarties nutraukimo.

18.       Teismas sprendė netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 45,77 Eur už sunaudotą elektros energiją, 41,31 Eur už vandenį ir nuotekas. Teismo vertinimu, išlaidos apie komunalinius mokesčius nepatvirtina, kad jos yra būtent už atsakovei išnuomotam objektui teikiamas komunalines paslaugas, įvertinant tai, kad iš 2022 m. sausio 3 d. UAB „Anava“ vadovo įsakymo Nr. 2023/01.03 matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) rajone, tiek pastatu, tiek ir teritorija naudojasi ir kiti tretieji asmenys, juolab kad pagal bylos duomenis atsakovė 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais nuomos objektu nesinaudojo ir neturėjo jokios galimybės ginčo objekte naudotis nei elekra, nei vandeniu.

19.       Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 1 978,35 Eur nuostolius, susijusius su sugadintu nuomojamu turtu, bei negrąžintu perduotu turtu, kuriuos grindė 2023 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaita faktūra serija ARMA Nr. 58, bei 2023 m. rugsėjo 1 d. pinigų priėmimo kvitu serija PPK Nr. patvirtinančiais, kad ieškovė sumokėjo 1 635 Eur už biuro ir sandėliavimo konteinerių durų keitimą, teritorijos segmentinės tvoros ir vartų automatikos remontą, teismas laikė, jog ieškovė nepagrindė patirtų nuostolių. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pakeliamų vartų pultelio perdavimo faktą atsakovei, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent atsakovė sugadino tvoros segmentą. Teismas nepritarė ir ieškovės reikalavimui priteisti patirtas išlaidas už biuro ir sandėliavimo konteinerių durų keitimą, motyvuojant tuo, kad atsakovė negrąžino raktų nuo minėtų konteinerių. Teismas nustatė, kad pagal pateiktą 2023 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ARMA Nr. 58 ir ieškovės paaiškinimus durų keitimo darbai atlikti 2023 m. rugsėjo 1 d., kai tuo tarpu šalių sudaryta Nuomos sutartis nutrūko 2023 m. rugsėjo 8 d. Remdamasis tuo, konstatavo, kad konteinerių spynos pakeistos dar nepasibaigus Nuomos sutarčiai, todėl atsakovė, dar turėjusi teisę naudotis nuomojamu objektu, iki 2023 m. rugsėjo 1 d. neturėjo pareigos grąžinti nuomojamo objekto raktų. Teismas nenustatė, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovę dėl perduoto turto grąžinimo byloje. Kadangi nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai dėl perduoto turto negrąžinimo ar sugadinimo, nėra ir visų atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų (CK 6.246-6.249 straipsniai).

20.       Teismas sprendė netenkinti atsakovės reikalavimo dėl nuostolių, kuriuos sudaro 765,93 Eur žala, susijusi su išlaidomis teisininko pagalbai apmokėti už parengtą 2023 m. rugpjūčio 30 d. pretenziją, teisinę konsultaciją, siekiant tokia pretenzija informuoti ieškovę apie nuomos sutarties nutraukimą nuo pretenzijos pateikimo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. priteisimo. Nurodė, kad  sutartinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas, tačiau atsakovė nepagrindė ieškovės neteisėtų veiksmų, t. y. kad atsakovei būtų kliudoma naudotis naudotis išnuomotu daiktu iki sutarties nutraukimo.

21.        Kadangi netenkino atsakovės reikalavimo dėl užstato ir žalos priteisimo, netenkino ir atsakovės prašymo dėl 6 procentų metinių palūkanų priteisimo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

22.       Teismas sprendė netenkinti trečiojo asmens reikalavimo priteisti iš ieškovės 3 345,67 Eur nuostolius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, kuriuos grindė tuo, kad ieškovė pasinaudodama savigyna neteisėtai sulaikė trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį daiktą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, ginčo pobūdį teismas laikė, kad šiuo atveju ginčui nėra taikomos daikto sulaikymą ir / ar savigyną reglamentuojančios teisės normos. Teismas nenustatė, kad trečiąjį asmenį ir ieškovę sietų teisiniai santykiai, o ginčo objektas, namelis ant ratų ieškovės teritorijoje atsirado tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Nuomos sutarties pagrindu. Teismo vertinimu, ieškovė trečiajam asmeniui neturi jokių finansinių reikalavimų, todėl neturėjo jokio pagrindo naudotis sulaikymo ar savigynos teise.

23.       Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad trečiasis asmuo nuosavybės teisę į transporto priemonę Dethleffs, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo 2024 m. sausio 2 d., kai tuo tarpu į ieškovę su pretenzija grąžinti transporto priemonę kreipėsi 2023 m. gruodžio 4 d., 2023 m. gruodžio 6 d. 2023 m. gruodžio 8 d. (nuvykus į aikštelę), 2023 m. gruodžio 29 d. su pretenzija, t. y. neturint nuosavybės teisės patvirtinančio dokumento. Laikė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė būtų negrąžinusi jos aikštelėje saugomos transporto priemonės namelio ant ratų trečiajam asmeniui pateikus nuosavybės teisę patvirtinančius įrodymus. Kadangi nenustatė ieškovės neteisėtų veiksmų, laikė, jog nėra pagrindo taikyti ieškovei civilinę atsakomybę ir priteisti trečiojo asmens patirtus nuostolius ar kitas su bylos nagrinėjimu, teisine pagalba susijusias išlaidas (CK 6.246-6.249 straipsniai). Kartu pažymėjo, kad aplinkybė, jog trečiasis asmuo, žinodamas ieškovės poziciją ir negalėdamas patvirtinti savo nuosavybės teisės į namelį ant ratų ėmėsi kitų veiksmų nuosavybei susigrąžinti, apart nuosavybės teisės išviešinimo, ir dėl to patyrė nuostolius, turi dėl to prisiimti ir kylančias pasekmes.

24.       Teismas taip pat laikė nepagrįstu trečiojo asmens reikalavimą dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo ir atsižvelgiant į tai, kad iki nuosavybės teisės išviešinimo trečiasis asmuo nebūtų galėjęs gauti pajamų (pelno), nes transporto priemonė negalėjo dalyvauti viešajame eisme, be to trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kad po 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. būtų kreipęsis į ieškovę dėl namelio ant ratų grąžinimo ir ieškovė būtų atsisakiusi grąžinti trečiojo asmens nuosavybę.

25.       Nenustatęs ieškovės neteisėtų veiksmų kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, teismas sprendė  plačiau nepasisakyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų kaip neturinčių jokios įtakos teismo sprendimo priėmimui pagal trečiojo asmens keliamus savarankiškus reikalavimus.

26.       Įvertinęs patenkintų/atmestų reikalavimų dalį teismas paskirstė šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas laikė, kad patenkinta 80 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, o atsakovės ir trečiojo asmens reikalavimai atmesti (patenkinta 0 proc.), pagal atmestų priešieškinio ir trečiojo asmens ieškinio reikalavimų dalį ieškovei turi būti atlyginama 100 proc. patirtų išlaidų, o atsakovei ir trečiajam asmeniui pagal ieškovės ieškinio netenkintą dalį po 20 procentų išlaidų. Išvedęs procentinį vidurkį, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 90 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1 563,30 Eur, o atsakovei ir trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisė po 10 procentų jų patirtų atstovavimo išlaidų, t. y. atsakovei iš ieškovės priteisė 365 Eur atstovavimo išlaidų, o trečiajam asmeniui – 597,05 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus bei prašymo argumentai,

27.       Atsakovė UAB „Nauji kemperiai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Anava“ ieškinys tenkintas iš dalies, o atsakovės priešieškinys atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Anava“ ieškinio netenkinti, o atsakovės UAB „Nauji kemperiai“ priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

27.1.       pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė negalėjo atšaukti įspėjimo apie Nuomos sutarties nutraukimą. Atsakovė savo 2023 m. birželio 8 d. pranešimą apie sutarties nutraukimą atšaukė sutarties nutraukimui neįsigaliojus, taigi, sutartis nutraukta nebuvo. Atsakovės siųsti pranešimai yra vienašaliai sandoriai, kuriems pakanka vieno asmens – atsakovės išreikštos valios, o pagal teisinį reglamentavimą galimi sandoriai, nors ir nenumatyti CK, tačiau neprieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.63 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 1.63 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsakovė, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, galėjo atšaukti 2023 m. birželio 8 d.  įspėjimą apie sutarties nutraukimą iki termino pabaigos (iki 2023 m. rugsėjo 1 d.) ir tam nebuvo reikalingas ieškovės sutikimas. Todėl atmestinas ir teismo teiginys, kad ieškovė neišreiškė sutikimo atsakovei atšaukti sutarties nutraukimą, dėl ko nebuvo galima pranešimo atšaukti. Be to, ieškovė neginčijo vienašalio sandorio (atsakovės pranešimo apie įspėjimo atšaukimą iki jo termino pabaigos), neprašė jo pripažinti negaliojančiu, todėl pranešimas apie atšaukimą yra galiojantis. Priešingi teismo teiginiai pažeidžia CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 1.63 straipsnio 3 dalies nuostatas;

27.2.        civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). CK 6.609 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iki įspėjimo termino pabaigos nuomininkas gali atšaukti įspėjimą. Nagrinėjamu atveju nors ši norma nurodyta prie gyvenamosios patalpos nuomą reglamentuojančiame skyriuje, tačiau atsižvelgiant į tai kad nagrinėjamu atveju nors šalys buvo sudarę ne gyvenamosios vietos, o aikštelės nuomos sutartį, turėtų būti taikoma įstatymo analogija – panašius santykius reglamentuojantis civilinės teisės norma;

27.3.        spręsdamas dėl Nuomos sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo aplinkybių pirmosios instancijos teismas savo teiginius grindė selektyviai atrinktais įrodymais. Ieškovė, gavusi atsakovės 2023 m. birželio 8 d. pranešimą apie Nuomos sutarties nutraukimą nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., iki šios dienos neturėjo varžyti atsakovės veiklos, tačiau byloje pateikti duomenys, jog atsakovė neteko galimybės naudotis Nuomos sutarties objektu nuo 2023 m. birželio 27 ir nesinaudojo iki pat Nuomos sutarties nutraukimo dienos dėl ieškovės kaltės. Minėtą aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai: 2023 m. birželio 27 d. ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. video įrašai, pačios nuomotojos 2023 m. birželio 28 d. pranešimas, liudytojos M. K. parodymai, prašymas antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Dėl nuomotojo veiksmų (atjungė nuomininkės darbuotojo telefoną nuo vartų atidarymo sistemos, vieną iš transporto priemonių prirakino) kiekvienas atidus, rūpestingas bei apdairus nuomininkas nebesiektų naudotis ir nesinaudotų išsinuomotų daiktu, todėl ir sprendimo argumentai, jog atsakovė pati nesiekė naudotis objektu, nepagrįsti; 

27.4.       vertindamas Nuomos sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovė, pateikusi 2023 m. birželio 28 d. rašytinį pranešimą apie nuomos sutarties vykdymo sustabdymą, turėjo pateikti įrodymus, kad tokį pranešimą vėliau atšaukė ar kitu būdu pranešė nuomininkei apie nuomos paslaugų teikimo atnaujinimą, tačiau spręsdamas, ar atsakovei buvo pagrindas pakeisti Nuomos sutarties nutraukimo pagrindą, teismas šios aplinkybės neįvertino. Dar daugiau, ieškovė 2023 m. birželio 28 d. pranešimu informavo atsakovę apie įsipareigojimų pagal Nuomos sutarties vykdymo sustabdymą, o teismo vertinimas, jog tai savaime nereiškia, kad atsakovė negalėjo naudotis išnuomotu daiktu iki sutarties nutraukimo prasilenkia su logika ir prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 5 punktui;

27.5.       namelio ant ratų neatidavimas 2023 m. birželio 30 d. bei byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuomotoja varžė teisėtai vykdomą nuomininkės veiklą ne tik nuo 2023 m. birželio 27 d. iki 2023 m. birželio 28 d., bet ir vėliau. Todėl priešingai nei teigia teismas, ieškovė tokiais savo veiksmais pažeidė Nuomos sutarties 2.4 punktą, o  nuomininkė atšaukė 2023 m. birželio 8 d. savo pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutraukė sutartį dėl nuomininkės veiklos varžymo galiojant Nuomos sutarčiai;

27.6.        teismas, nustatęs, kad atsakovė 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais nuomos objektu nesinaudojo, visiškai neatsižvelgė ir neanalizavo aplinkybių, kodėl nuomos objektu nuomininkė nesinaudojo. Teismo neįvertinti byloje įrodymai patvirtina, kad nuomos objektu nuomininkė nesinaudojo dėl ieškovės kaltės, todėl dėl šios priežasties nėra pagrindo priteisti iš jos nuomos mokesčio. Absurdiškas teismo teiginys, kad nuomininkė turėjo reikšti pageidavimą nuomotojai dėl naudojimosi nuomos objektu 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, byloje esant įrodymams dėl paslaugų pagal nuomos sutartį apribojimo iš nuomotojo pusės, vartų atidarymo mechanizmo atjungimo nuo nuomininkės darbuotojo telefono bei nuomotojos atsisakymui grąžinti nuomininkės valdomą ir nuomos objekte laikytą transporto priemonę prirakinti prie stulpo. Akivaizdu, jog perdavus aikštelę laikinai valdyti ir naudotis nuomininkui, nuomotojas negali neleisti naudotis daiktu ir toliau skaičiuoti nuomos mokestį, kaip buvo šiuo atveju. Kadangi  2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais atsakovė nesinaudojo nuomos objektu dėl ieškovės kaltės (ieškovės aukščiau nurodytų neteisėtų veiksmų), nėra pagrindo iš atsakovės priteisti nuomos mokesčio už minimus mėnesius. Be to, pagal Nuomos sutarties 4.4. punktą atsakovės sumokėtas užstatas turėjo būti užskaitytas kaip nuomos mokestis už paskutinius tris nuomos mėnesius. Kadangi teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovės nuomos mokestį už liepos bei rugpjūčio mėnesius, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas grąžinti užstatą, sumokėtą pagal nuomos sutartį turėjo būti tenkintas;

27.7.       teismo argumentas, kad nuomos objekte liko tik vienas namelis ant ratų, kuris neva nebuvo grąžintas atsakovei negalint pateikti nuosavybės teisės dokumentų, paremtas tik ieškovės deklaratyviu teiginiu dėl namelio ant ratų negrąžinimo priežasčių, ignoruojant atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus. Minėtas namelis ant ratų Tarpininkavimo sutarties pagrindu buvo valdomas atsakovės, kuri tokias paslaugas teikė trečiajam asmeniui, ir šiuo pagrindu namelis ant ratų buvo laikomas nuomos objekte. Ieškovė neturėjo teisės tikrinti, kokiu pagrindu atsakovė valdo nuomos objekte esančias transporto priemones, be to, namelio ant ratų savininką ieškovė norėjo sužinoti ne dėl to, kad būtų grąžinusi jį savininkui, tačiau tam, kad pateiktų namelio ant ratų savininkui sąskaitą už aikštelės nuomą. Nuomotojas galėjo tikrinti tik tai, ar atsakovė nuomojamą daiktą naudoja kemperių nuomai ir prekybai, be to,  Nuomos sutartyje taip pat nenurodyta, kad nuomos objekte nuomininkas galėjo laikyti tik nuosavybės teisės pagrindu valdomas transporto priemones. Todėl teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės deklaratyviu teiginiu, kad namelis ant ratų atsakovei nebuvo grąžintas nepateikus nuosavybės dokumentų, nevertindamas atsakovės paaiškinimų bei liudytojos parodymų, kad 2023 m. birželio 30 d. atsakovė negalėjo pasiimti namelio ant ratų dėkl to, kad jis buvo prirakintas prie stulpo. Tuo tarpu ieškovės pozicija, kad pateikus nuosavybės dokumentus namelis būtų neva buvęs atiduotas atsirado jau bylos eigoje, kai atsakovė ir trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog UAB ,,365 kemperiai” skaičiuoja negautas pajamas dėl namelio ant ratų sulaikymo ir kreipsis su ieškiniu į teismą;

27.8.       teismas pažeidė CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatą, netaikydamas ieškinio senaties reikalavimui priteisti baudą. Ieškovė iš atsakovės pradėjo reikalauti sumokėti baudą dar 2023 m. birželio 12 d., o reikalavimą dėl baudos priteisimo teismui ieškovė pareiškė 2024 m. vasario 28 d., taigi jau praleidusi ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovė 2023 m. birželio 12 d. pranešimu nurodė per 14 dienų sumokėti 10 620 Eur baudą į nurodytą sąskaitą, o tuo tarpu 2023 m. birželio 28 d. pranešime apie sutarties vykdymą nurodė, kad negavo netesybų apmokėjimo per 14 dienų terminą, nurodytą 2023 m. birželio 12 d. rašte. Taigi ieškovė jau 2023 m. birželio 28 d. aiškiai žino apie netesybų jai nesumokėjimą per jos pareikalautą terminą, todėl ieškinį turėjo pareikšti per 6 mėnesius nuo šios datos, t.y. iki 2024 m. gruodžio 28 dienos. Tuo tarpu  ieškinys  pareikštas 2024 m. vasario 28 d., žymiai praleidus ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti baudą;

27.9.       be to, pirmosios instancijos teismas net ir nepagrįstai laikydamas, kad yra pagrindas priteisti baudą, nemažino netesybų nurodydamas, kad nors konkrečių duomenų apie ieškovės patirtas išlaidas dėl nuomos sutarties byloje nėra, tačiau ieškovė ir neturi jų įrodinėti, kadangi šalys sutartyje nusimatė jų atlyginimą baudine prasme ir atsakovė su tokiomis sąlygomis sutiko. Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta;

27.10.       netenkindamas atsakovės priešieškinio reikalavimų, teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymo vertinimo taisykles bei normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą. Byloje esantys įrodymai ir detaliai aprašytos faktinės aplinkybės procesiniuose dokumentuose patvirtina, kad nuomotoja elgėsi neteisėtai, esant galiojančiai nuomos sutarčiai, neleisdama 2023 m. birželio 27 d. nuomininkei išvažiuoti iš nuomojamos aikštelės (specialiai uždarė vartus), 2023 m. birželio 28 d. visą darbo dieną nuomininkės personalo neleisdama į nuomos objektą, 2023 m. birželio 29 d. nuomininkės įgaliotam asmeniui neleisdama pasiimti nuomininkės valdomo turto esančio nuomos objekte, 2023 m. birželio 30 d. neleisdama atsiimti namelio ant ratų, taip pat rašytiniu pareiškimu pripažindama, kad nebevykdys Nuomos sutarties. Tokie ieškovės veiksmai,  kai yra trukdoma teisėtai nuomininkės veiklai, neleidžiama naudotis nuomos objektu, nuomos objekte esančias transporto priemones prirakinant prie stulpo ir neleidžiant nuomininkei jų pasiimti negali būti kvalifikuojamas kaip sutarties vykdymo sustabdymas, o laikytini sąmoningu, tyčiniu sutarties nevykdymu bei piktnaudžiavimu teise. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Taigi, tokiu būdu ieškovė  atliko neteisėtus veiksmus, kadangi galiojant nuomos sutarčiai varžė ieškovės teisėtai vykdomą veiklą, pažeisdama  Nuomos sutarties 2.4 punktą, dėl ko atsakovė patyrė nuostolius.

27.11.       dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovė patyrė 765,93 Eur išlaidų už 2023 m. rugpjūčio 30 d. pretenzijos nuomotojai parengimą. Jei ieškovė Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu nebūtų varžiusi nuomininkės teisėtai vykdomos veiklos, nuomininkei nebūtų reikėję patirti išlaidų už pretenzijos, kuria nuomininkė nutraukė nuomos sutartį nuomotojai varžant naudojimąsi nuomos objektu, parengimą. Taigi egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovės patirtos žalos (patirtų išlaidų);

27.12.       kadangi nėra pagrindo priteisti netesybų (baudos), pagal Nuomos sutartį sumokėtą 6 425,10 Eur dydžio užstatą ieškovė turi grąžinti atsakovei.

28.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB ,,365 kemperiai“ pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria jo ieškinys netenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – bylą dalyje dėl trečiojo asmens ieškinio reikalavimo išreikalauti trečiojo asmens UAB ,,365 kemperiai” naudai iš neteisėto ieškovės UAB ,,Anava“ valdymo namelį ant ratų ,,Dethleffs“, Vin kodas Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti trečiajam asmeniui atsisakius nuo šio ieškinio reikalavimo ieškovei šį reikalavimą patenkinus bylos nagrinėjimo metu bei priteisti šioje dalyje trečiajam asmeniui 2 905,15 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, taip pat tenkinti trečiojo asmens ieškinį bei pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo dėl nuostolių priteisimo. Taip pat apeliantas reiškia ir procesinį prašymą išreikalauti iš pirmosios instancijos teismo šios civilinės bylos medžiagą (Nr. e2-253-1067/2025) popierine forma. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1.       pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi  priėmė trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, atsisakymą nuo vieno iš ieškinio reikalavimų ieškovei jį patenkinus, tačiau skundžiamu sprendimu nenutraukdamas bylos ir nepaskirstydamas šioje dalyje bylinėjimosi išlaidų pažeidė procesinės teisės normas. Atsisakius ieškinio reikalavimo, iš ieškovės turėjo būti  priteista 75 proc. žyminio mokesčio, kas sudaro 175,25 Eur žyminio mokesčio (sumokėta už ieškinį 235 Eur žyminio mokesčio);

28.2.        tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo net 4 kartus siekė atsiimti namelį ant ratų iš ieškovės pastarajai nepagrįstai jį sulaikius, tačiau namelis ant ratų nebuvo grąžintas iki pat 2024 m. rugpjūčio 20 d., kadangi iš trečiojo asmens, siekiančio susigrąžinti namelį ant ratų, buvo reikalaujama apmokėti sąskaitą už sulaikytos transporto priemonės sandėliavimą be trečiojo asmens valios, taip pat ir sumas, kurios buvo kildinamos iš ieškovės ir atsakovės sudarytos nuomos sutarties. Namelis ant ratų buvo grąžintas tik kreipusis į teismą. Todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su reikalavimu išreikalauti namelį iš svetimo neteisėto valdymo susidarė dėl ieškovės veiksmų, t. y. reikalavimo buvo atsisakyta ieškovei jį patenkinus bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsižvelgiant, kad trečiasis asmuo pateikė teisme du reikalavimus – dėl namelio ant ratų išreikalavimo bei nuostolių priteisimo, ieškovui po trečiojo asmens ieškinio pateikimo, patenkinus vieną iš dviejų reikalavimų, laikytina, kad trečiasis asmuo įgijo teisę į 50 procentų išlaidų advokato pagalbai bei kitų su byla susijusių bylinėjimosi išlaidų patenkinimą;

28.3.       trečiasis asmuo taip pat prašė priteisti patirtas išlaidas antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas. Išlaidos faktinių aplinkybių konstatavimui yra laikytinos bylinėjimosi išlaidomis pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Trečiasis asmuo patyrė 229,90 Eur išlaidų antstoliui. Atsižvelgiant į tai, kad tai išimtinai susiję su ieškinio reikalavimu dėl namelio ant ratų išreikalavimu iš svetimo neteisėto valdymo, iš ieškovės turėjo būti priteistos visos trečiojo asmens patirtos išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (229,90 Eur). Taip pat trečiajam asmeniui priteistinos ir 50 proc. advokato teisinės pagalbos išlaidos iki teismo, kas sudaro 750 Eur (viso patirta 1500 Eur);

28.4.       teismo sprendimas, kuriame nurodyta, jog buvo patenkinta 0 proc. trečiojo asmens reikalavimų ir ieškinys atmestas, naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – byla dalyje dėl namelio ant ratų išreikalavimo iš ieškovės nutrauktina ieškovei bylos nagrinėjimo metu patenkinus šį reikalavimą ir trečiajam asmeniui priteistinos 2905,15 Eur turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės;  

28.5.       konstatavęs, kad ginčui nėra taikomos daikto sulaikymą ir / ar savigyną reglamentuojančios teisės normos, teismas nenurodė, kokiais įrodymais tokią išvadą padarė ir kokios teisės normos turėtų būti taikomos, kai ieškovė daugiau kaip metus laikė trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę prirakintą prie stulpo, užstatytą kitomis transporto priemonėmis bei neleido jos atsiimti. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino aplinkybę, kad ieškovė neturėjo jokio pagrindo naudotis daikto sulaikymu, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad namelį ant ratų ji sulaikė savavališkai, o trečiasis asmuo namelio ant ratų valdymo teisę prarado be savo valios: namelis ant ratų buvo prirakintas su spyna prie apšvietimo stulpo; trečiojo asmens atstovai buvo atvykę kelis kartus jo pasiimti; trečiasis asmuo kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas; trečiasis asmuo kreipėsi su reikalavimu į ieškovę dėl namelio ant ratų grąžinimo, o ieškovė 2023 m. gruodžio 7 d. pateikė namelio ant ratų savininkei 12 850,35 Eur išankstinę sąskaitą apmokėjimui už transporto priemonės, kurios pati ieškovė neleidžia pasiimti, sandėliavimą, ir kurią trečiasis asmuo atsisakė priimti; ieškovė, atsakovei ir trečiajam asmeniui pareikalavus, nenurodė jokios informacijos apie galimą namelio ant ratų perėmimo datą iš atsakovės. Byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovė neturėjo reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį, taigi, akivaizdu, jog ieškovė neturėjo pagrindo naudotis daikto sulaikymo teise. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad ieškovė faktiškai taikė savigyną, dėl ko yra pagrindas atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai netaikė ieškovei civilinės atsakomybės;

28.6.       atsisakydamas taikyti ieškovei civilinę atsakomybę ir tuo argumentu, kad ieškovė išreiškė savo poziciją grąžinti namelį ant ratų teisėtam savininkui pateikus nuosavybės dokumentą, teismas  visiškai ignoravo atsakovės ir trečiojo asmens rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus. Namelį ant ratų valdė atsakovė Tarpininkavimo sutarties su trečiuoju asmeniu pagrindu ir laikė jį nuomos objekte, o ieškovė  neturėjo teisės tikrinti, kokiu pagrindu atsakovė valdo nuomos objekte esančias transporto priemones, be to, ieškovė namelio ant ratų savininką ji norėjo sužinoti ne dėl to, kad būtų grąžinusi jį savininkui, o pateikti jo savininkui sąskaitą dėl nuomos mokesčio už aikštelę sumokėjimo. Nors ieškovė nurodo, kad turi teisę tikrinti ar nuomininkas tinkamai naudojasi išsinuomotu daiktu, tačiau toks ieškovės tikrinimas neapima teisės tikrinti  atsakovės kemperių, naudojamų nuomai ir prekybai, valdymo pagrindą. Dar daugiau Nuomos sutartyje taip pat nenurodyta, kad nuomos objekte nuomininkas galėjo laikyti tik nuosavybės teisės pagrindu valdomas transporto priemones. Tai, kad ieškovė neprašo pateikti namelio nuosavybės dokumentų, patvirtina ir 2023 m. gruodžio 8 d. pokalbio tarp trečiojo asmens ir ieškovės vadovo įrašas, apie tai, kad namelio negrąžino dėl to, kad nebuvo pateikti jo nuosavybės dokumentai, nenurodo ir ieškinyje. Taigi, aptarti įrodymai tik patvirtina, kad  transporto priemonei užraktas buvo uždėtas dėl ieškovės neteisėto sulaikymo siekiant padaryti spaudimą atsakovei ir trečiajam asmeniui, kad būtų vykdomi nepagrįsti ieškovės reikalavimai (sumokėti už transporto priemonės sandėliavimą be trečiojo asmens valios ir atsiskaityti už atsakovę), o ieškovė iki pat atsiliepimo į priešieškinį neteigė, jog pateikus nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus grąžins namelį;

28.7.       savigyna yra išskirtinis civilinių teisių gynimo būdas, kai asmuo dėl tikrai ar tariamai pažeistų teisių gynimo nesikreipia į teismą, bet savo nuožiūra taiko teisių gynimo priemones, ji leidžiama tik CK nustatytais atvejais, o asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai ar be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą (CK 1.139 straipsnis, 6.253 straipsnio 8 dalis). Tuo tarpu ieškovė ėmėsi savigynos įstatymo nenumatytu atveju, taigi taikė savigyną tam nesant teisinio pagrindo, piktnaudžiavo teise, todėl turi atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą;

28.8.       nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad trečiojo asmens reikalavimas netenkinamas atsižvelgiant į tai, kad iki nuosavybės teisės išviešinimo trečiasis asmuo nebūtų galėjęs gauti pajamų (pelno), nes transporto priemonė negalėjo dalyvauti viešajame eisme, be to trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kad po 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. būtų kreipęsis į ieškovę dėl namelio ant ratų grąžinimo ir ieškovė būtų atsisakiusi grąžinti trečiojo asmens nuosavybę atmestini kaip nepagrįsti. Trečiasis asmuo žinodamas, kad transporto priemonė yra prirakinta prirakinusi prie stulpo ir jos neatiduoda, nematė prasmės registruoti jos VĮ ,,Regitra“, kadangi šios transporto priemonės būtent dėl tokių ieškovės veiksmų negalėjo naudoti nuomai; 

28.9.       el. bylos kortelėje 2024 m. rugsėjo 3 d.  registruotas atsakovės ir trečiojo asmens prašymas dėl 2023 m. gruodžio 8 d. pokalbio tarp UAB ,,365 kemperiai“ atstovų K. ir N. B. bei ieškovės vadovo kompaktiniame diske, kurį buvo prašyta prijungti prie bylos medžiagos. Teismas rezoliucija šį prašymą priėmė, o laikmeną grąžino atsakovei paaiškėjus, jog pateikta laikmena yra pažeista, nėra galimybės iškelti duomenų įpareigojant pateikti tinkamo formato laikmeną, primenant, jog priešingai šaliai taip pat turi būti pateikta įrodymų kopija. Teismas 2023 m. rugsėjo 12 d.  rezoliucija netenkino prašymo priimti vaizdo ir garso įrodymus per aktyvią nuorodą, išaiškino, jog visi į bylą teikiami procesiniai dokumentai privalo būti teikiami per EPP sistemą arba išimtinais atvejais dėl didelio failo formato - laikmenoje, kuri saugoma kartu su elektronine byla, suteikiant galimybę su failo turiniu susipažinti kitoms proceso šalims. Po šios rezoliucijos teisėjos sekretorė atsakovės ir trečiojo asmens atstovę telefonu informavo, jog teisėja nuorodos nepriėmė, tačiau garso ir vaizdo įrašas iš nuorodos, kurią atsiuntė atstovė el. laišku, teismo darbuotojų įrašytas į kompaktinę laikmeną dėl ko teismui pateiktas 2024 m. rugsėjo 23 d. pranešimas, jog atsakovė įvykdė įpareigojimą ir garso įrašą pateikė ieškovei. Taigi, byloje susiklostė situacija, kuomet minimas garso ir vaizdo įrašas  yra byloje, juo atsakovės ir trečiojo asmens atstovė rėmėsi teikdama paaiškinimus, jis pateiktas ieškovei,  tačiau jo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme taip ir neišspręstas. Todėl  apeliacinės instancijos teismo prašo išreikalauti iš pirmosios instancijos teismo šios bylos medžiagą popierine forma su kompaktine laikmena ir išspręsti 2023 m. gruodžio 8 d. garso ir vaizdo įrašo priėmimo klausimą.

29.       Apeliantų atstovė 2025 m. spalio 6 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl 2023 m. gruodžio 8 d. vaizdo ir garso įrašo priėmimo. Nurodo, kad šio įrašo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu iš naujo nebuvo spręstas, nors įrašą teismas turėjo laikmenoje, ši laikmena neperduota apeliacinės instancijos teismui. Taip pat nurodo, kad apie įrašą yra žinoma ieškovei.

30.       Ieškovė atsiliepimu su atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniais skundais nesutinka, prašo jų netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

30.1. atsakovė nepagrįstai teigia, jog vertindamas atsakovės veiksmus atšaukiant įspėjimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo teismas turėjo pagrindą taikyti įstatymo analogiją (CK 6.609 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą) ir pripažinti, kad atsakovė UAB „Nauji kemperiai“ turėjo teisę vienašališkai atšaukti savo įspėjimą dėl sutarties nutraukimo. CK 6.609 straipsnio 2 dalis reglamentuoja gyvenamosios patalpos nuomos pabaigos teisinius santykius. Gyvenamosios patalpos nuomos teisinis reglamentavimas (civilinio kodekso XXXI skyrius) yra specialiosios teisės normos (lex specialis), nustatančios atskiros nuomos santykių srities, kurioje viena iš šalių visada yra tik fizinis asmuo su savo šeimos nariais, reguliavimą. CK 1.8 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai nurodyta, jog neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t.y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų. Nagrinėjamu atveju Nuomos sutarties dalyku nebuvo gyvenamosios patalpos nuoma, pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą Nuomos sutartį atsakovei nuomojama buvo aikštelė ir konteineriai skirti atsakovės verslo vykdymui, todėl taikyti specialiųjų teisės normų reglamentuojančių gyvenamosios patalpos nuomą pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo;

30.2. civilinės teisės požiūriu pranešimas apie sutarties nutraukimą prieš terminą yra vienašalis sandoris, reiškiantis sutarties šalies valią nutraukti sutartį. Pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą turi būti padarytas laikantis sutartyje ar įstatyme (CK 6.218 straipsnis) nustatytos tvarkos, suėjus sutartyje ar įstatyme nustatytam pranešimo apie sutarties nutraukimą terminui, atsiranda teisiniai padariniai – sutartis laikoma nutraukta, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; šalys turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar restitucijos taikymo (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Nagrinėjamu atveju Nuomos sutarties 5.2 punkte nustatyta nuomininko teisė nutraukti Nuomos sutartį anksčiau sutarties termino atitinkamomis sąlygomis. Atsakovė tokia teise pasinaudojo,  t. y. atliko veiksmus, sukuriančius vienašalį sandorį ir iš to atsirandančias pasekmes, o ieškovė sutiko su tokiu atsakovės valios pareiškimu. Nuomininko pranešimas apie tai, jog jis atšaukia sutarties nutraukimą prieš terminą, taip pat yra vienašalis sandoris, toks pranešimas taip pat turi būti padarytas laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Nuomos sutartyje nėra nurodyta, jog nuomininkas pareiškęs valią nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, vėliau gali savo pranešimą vienašališkai atšaukti, įstatyme taip pat nenustatyta, jog nuomininkas turi teisę vienašališkai atšaukti savo pranešimą apie sutarties nutraukimą. Atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad jai elgtis laisvai sprendžiant kaip ji nori nutraukti sutartį, leidžia civilinėje teisėje galiojantis principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“. Šalių santykius reguliuoja pasirašyta Nuomos sutartis,  todėl atsakovė nepagrįstai įrodinėja, jog vienašaliu sandoriu, šalis gali nustatyti pareigas kitai šaliai, nesant kitos šalies valios išraiškos;

30.3. pagal CK 1.63 straipsnio 4 dalies nuostatas, iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka. Taigi ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo ginčyti tokį atsakovės įspėjimo atšaukimą. Ieškovės sutikimo priimti atsakovės atšaukimą nutraukti nuomos sutartį ir tęsti toliau nuomos sutarties vykdymą nėra, todėl Nuomos sutartis pasibaigė pasibaigus sutartyje nustatytam sutarties pasibaigimo terminui. Be to, ir įspėjimo atšaukimas inicijuotas prieš pat nuomos sutarties pabaigos terminą, likus 9 dienoms iki termino pabaigos;

30.4. atsakovei pareiškus valią nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, pati atsakovė iš nuomoto objekto išsikraustė 2023 m. birželio 30 d., todėl ieškovė negali būti objektyviai ir pagrįstai apkaltinta, tuo, jog ieškovė trukdė naudotis nuomos objektu. Atsakovės sprendimas inicijuoti 2023 m. birželio 8 d. pranešimu nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą yra nulemtas tik atsakovės ir nėra įtakotas Nuomos sutarties pažeidimo iš ieškovės pusės. 2023 m. birželio 27-30 dienomis kilęs konfliktas yra susijęs ne su Nuomos sutarties vykdymu, teise naudotis nuomojamu daiktu, o su atsakovės aktyviais veiksmais kraustantis iš nuomos objekto ir ne šios aplinkybės lėmė nuomos santykių pasibaigimo pagrindą. Atsakovė, išsivežusi aikštelėje laikytas savo transporto priemones, toliau disponavo konteinerių raktais ir sprendžiant pagal skaitiklių (vandens, elektros) parodymus, nuomos objektu naudojosi ir turėjo galimybe naudotis;

30.5. atsakovė nei iki 2023 m. birželio 8 d., nei po to  nereiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl nuomos sutarties vykdymo ar nuomojamo daikto naudojimo trikdžių, o 2023 m. rugpjūčio 30 d. įspėjimo apie sutarties nutraukimą prieš terminą atšaukimas su pretenzija yra pareikštas prieš pat nuomos sutarties pabaigą ir skirtas tik tam, kad inicijuojant sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimą būtų sumažintos galimos neigiamos turtinės pasekmes atsakovei. Atsakovė pati sprendė kaip ji naudosis nuomotu objektu iki sutarties termino pabaigos;

30.6. šalys buvo sutarusios dėl terminuotos nuomos sutarties laikotarpio, atsižvelgdama į pakankamai ilgą nuomos terminą ieškovė sumažino nuomos mokesčio dydį. Tam, jog būtų sudaryta nuomos sutartis, ieškovė turėjo nemažai išlaidų nuomos objektui paruošti, t. y. atsakovės pageidavimui įgijo ir pastatė du biuro ir vieną sandėliavimo konteinerį, įrengė nuomojamą teritoriją 80 mm trinkelių danga. Investavus daug lėšų nuomos objektui parengti, nebuvo ieškovei tikslo trukdyti atsakovei naudotis išsinuomota aikštele ar konteineriais. Tuo tarpu atsakovė inicijavo nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą praėjus vos 3 mėnesių terminui nuo sutarties sudarymo, todėl realiai atsakovė savo įsipareigojimus vykdė 5 proc. sutartyje numatyto laiko. Toks trumpas sutarties vykdymo laikas ir greitas jos nutraukimo inicijavimas aiškiai pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, ieškovės lūkesčius nuomoti daiktus ir gauti iš to ekonominę naud, be to, sumažinusi nuomos mokestį ir turėjusi išlaidų nuomos objektui, ieškovė negavo to ko tikėjosi pagal sutartį;

30.7. Nuomos sutarties nutraukimas buvo inicijuotas atsakovės iniciatyva, ne dėl Nuomos sutarties pažeidimo iš nuomotojo pusės, o vienašališku atsakovės sandoriu, pasinaudojant sutartyje nustatyta vienašalio sutarties nutraukimo sąlyga. Konfliktinė situacija, tarp ieškovės ir atsakovės kilo jau po to, kai atsakovė buvo pranešusi apie Nuomos sutarties nutraukimą, pradėjo vengti vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, mokėti nuompinigius ir kt. Siekdama išvengti pareigos sumokėti netesybas ir atlyginti nuostolius atsakovė pradėjo kelti konfliktines situacijas, sugadino ieškovės turtą, likus trumpam laikui iki nuomos sutarties pabaigos pakeitė savo poziciją dėl nuomos sutarties vykdymo. Objektyvus atsakovės elgesio įvertinimas liudija, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai. Atsakovė, inicijavusi numos sutarties nutraukimą, pati pasirinko savo veikimo variantą, todėl negali remtis pačios veiksmais kaltindama ieškovę nuomos sutarties nevykdymu.

30.8.  pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog nuomos sutartis pasibaigė atsakovės iniciatyva vienašalio sandorio nutraukti nuomos sutartį prieš terminą pagrindu, atsakovės reikalavimas grąžinti užstatą yra teisiškai nepagrįstas, todėl teismas pagrįstai jį tokį reikalavimą atmetė;

30.9. nepagrįsti apeliantės argumentai, jog ieškovės reikalavimas dėl baudos dalies priteisimo yra pareikštas praleidus senaties terminą. Apeliantė netinkamai interpretuoja teisės normas reglamentuojančiais teisės į ieškinį pradžios momentą. Trijų mėnesių terminas nuo atsakovės pranešimo apie vienašalį nuomos sutarties nutraukimą suėjo 2023 m. rugsėjo 8 d., pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovė liko skolinga ieškovei tiek nuomos mokestį, tiek nesumokėjo sutartyje nustatytos baudos užtikrinančios ieškovės nuostolių dėl pirmalaikio sutarties nutraukimo atlyginimą. Teismas konstatavo, kad šalių sudaryta Nuomos sutartis pasibaigė 2023 rugsėjo 8 d., baudos mokėjimas yra susijęs su Nuomos sutarties galiojimo pabaiga, todėl ieškovė subjektyviai galėjo ginti savo pažeistą teisę tik pasibaigus Nuomos sutarčiai atsakovės iniciatyva ir nesumokėjus baudos. Reikalavimui dėl baudos priteisimo sutrumpintas ieškinio senaties terminas pasibaigė  2024 m. kovo 8 d., kai tuo tarpu ieškovės ieškinys pareikštas 2024 m. vasario 28 d., t. y. nesuėjus ieškinio senaties terminui. Tai, kad ieškovė siuntė raginimą atsakovei vykdyti savo prievoles dar galiojant nuomos sutarčiai nekeičia senaties termino pradžios momento, nes galiojant Nuomos sutarčiai atsakovė objektyviai turėjo galimybę sumokėti baudą, t. y. ieškovės teisė gauti baudos apmokėjimą nebuvo pažeista;

30.10. teismas neturėjo pagrindo mažinti šalių susitarimu nustatytą baudą, dėl priešlaikio sutarties nutraukimo vienos šalies iniciatyva. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą. Šiuo atveju  šalių susitarimas nustatyti baudą dėl priešlaikinio sutarties nutraukimo atlieka kompensacinę funkciją ir yra grindžiamas ieškovės patirtomis išlaidomis parengiant nuomos objektą nuomai pagal atsakovės pageidavimus. Nuomos sutarties nutraukimas vienašališkai inicijuotas praėjus tik 5 proc. nuomos laiko, todėl nuomotojo turėti lūkesčiai buvo nepateisinti, iš tokios sutarties gautos pajamos nekompensavo nei išlaidų nuomos objektui parengti, nei tuo labiau nuomotojo lūkesčio ilgą laiką gauti nuomos pajamas. Todėl nebuvo pagrindo mažinti šalių nustatytą baudą ar jos netaikyti;

30.11. nepagrįsti trečiojo asmens teiginiai, kad UAB „365 kemperiai“ pareiškus reikalavimą dėl namelio ant ratų grąžinimo, ieškovė patenkino šį reikalavimą, kas sudaro pagrindą priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė niekada nevaldė, nenaudojo ir nedisponavo priekaba, priklausančia trečiajam asmeniui, ieškovės ir trečiojo asmens nesiejo jokie teisiniai santykiai, priekaba buvo atvežta į ieškovės nuomotą teritoriją, o pasibaigus nuomos sutarčiai buvęs nuomininkas (atsakovė) negalėjo pateikti priekabos nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų, todėl priekaba liko ieškovės teritorijoje. Kadangi trečiasis asmuo ir atsakovė yra valdomi vieno asmens, trečiojo asmens atstovams buvo žinoma ieškovės pozicija dėl jos teritorijoje palikto namelio ant ratų. Tačiau pirmą kartą įrodymai apie tai, kad trečiasis asmuo yra  priekabos savininkas, pateikti ginčo metu, tik su trečiojo asmens 2024 m. birželio 17 d. ieškiniu. Priekaba viešame transporto priemonių registre yra įregistruota tik 2024 m. sausio 2 d., trečiasis asmuo nurodė, kad paskutinį kartą kreipėsi į ieškovę dėl priekabos grąžinimo 2023 m. gruodžio 30 d., todėl ieškovė kreipimosi metu negalėjo teisėtai ir pagrįstai nustatyti, jog trečiasis asmuo yra priekabos savininkas ir yra teisėtas priekabos valdytojas. Trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų apie nesąžiningus ieškovės veiksmus, o pateikęs įrodymus, jog yra priekabos savininkas, ją netrukdomas pasiėmė. Taigi, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde, namelį ant ratų trečiasis asmuo pasiėmė iš ieškovės teritorijos ne todėl, kad ji pareiškė reikalavimą ieškovei, o atsiradus faktiniam pagrindui nustatyti namelio ant ratų savininką. Taigi, namelio ant ratų grąžinimas nėra trečiojo asmens reikalavimo įvykdymas pagal reikštą ieškinį, o trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl ieškovės veiksmų. Trečiasis asmuo, naudojęsis sąžiningai savo teisėmis, būtų išvengęs bylinėjimosi išlaidų;

30.12. ieškovės ir trečiojo asmens nesiejo jokie tarpusavio teisiniai santykiai, todėl ieškovės ir atsakovės sudarytos Nuomos sutarties sąlygos negali būti pagrindu reglamentuoti ieškovės ir trečiojo asmens santykius. Atsakovė byloje yra savarankiška šalis ir ji taip pat nesiremia trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis dėl ieškovės sutartinės atsakomybės, todėl ieškovės civilinė atsakomybė prieš trečiąjį asmenį galėtų atsirasti tik iš delikto. Todėl trečiojo asmens skundo argumentai, kuriais trečiasis asmuo ieškovės atsakomybę sieją su Nuomos sutarties sąlygų vykdymu, negali būti pagrindu ieškovės civilinei atsakomybei atsirasti;

30.13. sutartinių santykių tarp ieškovės ir trečiojo asmens nebuvimas sudaro pagrindą laikyti teisiškai nereikšmingais trečiojo asmens teiginius, jog trečiasis asmuo teikė atsakovei tarpininkavimo paslaugas, laikė kemperius, namelius ir pan. Ieškovei iki ginčo teisme pradžios nebuvo žinoma, kokie teisiniai santykiai siejo atsakovę ir trečiąjį asmenį, juolab kad juridinius asmenis valdant vienam asmeniui gali būti nustatyti, modifikuoti, imituoti bet kokie teisiniai santykiai ar jų regimybė;

30.14. ieškovė niekados nevaldė ir nesiekė valdyti trečiojo asmens nurodyto daikto ar jo sulaikyti, todėl ji negali būti pagrįstai apkaltinta nesąžiningu daikto valdymu ar sulaikymu. Ieškovės ir trečiojo asmens nesiejo, jokie teisiniai santykiai, todėl bet koks nuomotoje teritorijoje esančio turto laikymas, naudojimas ir kt. galėjo būti sprendžiamas tik per ieškovės ir atsakovės teisinių santykių prizmę. Be abejonės ieškovė turi teisę tikrinti ar nuomininkas tinkamai naudojasi išsinuomotu daiktu (tokia teisė numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.489 straipsnio 5 dalyje), todėl atsakovės buvo pareikalauta patvirtinti teritorijoje laikomų daiktų teisėtą valdymo pagrindą;

30.15. namelis ant ratų „Dethleffs“, kurio vin kodas Nr. (duomenys neskelbtini) yra priekaba (registracijos liudijimo J dalyje nurodyta reikšmė O2), ji viešame transporto priemonių registre yra įregistruota 2024 m. sausio 2 d. Trečiasis asmuo nurodo, jog priekabą įgijo pagal 2022 m. rugpjūčio 8 d. sąskaitą, t. y. dar iki nuomos sutarties sudarymo momento, taigi turėjo pakankamai laiko ir galimybių priekabą įregistruoti registre. Taigi priekabos neregistravimas registre yra nulemtas subjektyvių trečiojo asmens neatskleistų aplinkybių, kurioms ieškovė neturėjo jokios įtakos. Dar daugiau, CK 1.75 straipsnio 2 dalis nustato, jog neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais, todėl trečiasis asmuo priekabos nuosavybės faktu gali remtis tik po 2024 m. sausio 2 d.;

30.16. nepagrįsti trečiojo asmens skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė trečiojo asmens reikalavimą dėl nuostolių negautų pajamų pavidalu. Trečiasis asmuo priekabos viešame registre neregistravo iki 2024 m. sausio 2 d., todėl iki šio momento jis negali remtis savo nuosavybės teisės pažeidimo faktu prieš ieškovę, o po 2024 m. sausio 2 d. nesikreipė į ieškovę dėl priekabos grąžinimo, nors ieškovė inicijavo ginčą su atsakove ir procesiniuose dokumentuose nurodė, jog priekabą atiduos asmeniui patvirtinusiam nuosavybės teisę į priekabą. Taigi, susiklosčiusią situaciją dėl priekabos lėmė ne ieškovė, o pats trečiasis asmuo. Ieškovė nėatliko neteisėtų veiksmų, kurie yra privaloma civilinės atsakomybės sąlyga. Taigi, atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė, o trečiojo asmens išlaidos laikomos nuostoliais už kuriuos atsakinga ieškovė. Trečiasis asmuo neįregistravęs viešajame registre priekabos net negalėjo jos naudoti viešame eisme (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 27 straipsnio 1 dalis), todėl bet kokie trečiojo asmens samprotavimai apie negautas pajamas dėl to, jog neva negalėjo nuomoti priekabos, yra neįrodyti, prieštarauja pačio trečiojo asmens veiksmams neregistruoti priekabos ilgą laiką registre. Išlaidos teisiniams patarėjams, antstoliui, degalams, taip pat nesusiję su ieškovės veiksmais, kadangi ieškovės ir trečiojo asmens nesiejo jokie teisiniai santykiai, ieškovė trečiajam asmeniui neturėjo jokių pareigų, trečiasis asmuo visus savo reikalavimus, kuriuos kildina iš aikštelės subnaudojimo (ar, pasak trečiojo asmens, - tarpininkavimo) gali reikšti atsakovei, nes būtent šių teisinių santykių pagrindu, priekaba atsirado ieškovės teritorijoje.

 31. Trečiasis asmuo atsiliepime su atsakovės apeliacinio skundo argumentais sutinka, prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti.

32. Atsakovė atsiliepime su trečiojo asmens apeliaciniu skundu sutinka, prašo apeliacinį skundą bei jame nurodomus procesinius prašymus tenkinti.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

34. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo išspręsti reikalavimai, kylantys iš ieškovę ir atsakovę siejusių nuomos sutartinių santykių, tenkinant iš dalies ieškinio reikalavimus ir atmetant atsakovės bei pareiškusio savarankiškus reikalavimus trečiojo asmens, reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

       Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

35. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, apeliaciniame skunde prašė apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš civilinę bylą nagrinėjusio apylinkės teismo bylos medžiagą popierine forma su joje esančia kompaktine laikmena ir išspręsti 2023 m. gruodžio 8 d. garso ir vaizdo įrašo priėmimo klausimą (detalesnės prašymo aplinkybės nurodytos šios nutarties 28.9 punkte). Taip pat, kaip jau nurodyta šios nutarties 29 punkte, apeliantų (atsakovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus), atstovė 2025 m. spalio 6 d. pateikė apeliacinės instancijos teisme papildomą prašymą dėl 2023 m. gruodžio 8 d. vaizdo ir garso įrašo priėmimo, nurodydama ir pakartodama iš esmės tapačias su minėtu garso ir vaizdo įrašu susijusias aplinkybes.

36. CPK

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

38. Nagrinėjamu atveju apeliantų atstovė pateikė apeliacinės instancijos teisme 2023 m. gruodžio 8 d. garso ir vaizdo įrašą, kurio išreikalavimo iš pirmosios instancijos teismo ir priėmimo klausimus prašė išspręsti trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, apeliaciniame skunde.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines aplinkybes, susijusias su 2023 m. gruodžio 8 d. garso ir vaizdo (ne)priėmimu pirmosios instancijos teisme, tai, kad apeliantų atstovė minėtą garso ir vaizdo įrašą pateikė apeliacinės instancijos teismui, kad garso ir vaizdo įrašas žinomas ieškovei (byloje pateikti įrodymai, kad jis buvo apeliantus atstovaujančios atstovės išsiųstas ieškovei), kad apeliantai rėmėsi juo dėstydami savo poziciją dar nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantų atstovės prašymą dėl 2023 m. gruodžio 8 d. vaizdo ir garso įrašo priėmimo tenkina, priima šį įrodymą apekiacinės instancijos teisme ir jį vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis). Tuo tarpu trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, apeliaciniame skunde nurodytas prašymas išreikalauti šios bylos medžiagą popierine forma su kompaktine laikmena, kurioje yra 2023 m. gruodžio 8 d. garso ir vaizdo įrašas, netenkinamas, kadangi tokį prašymą nulėmė galimai civilinės bylos popierinėje formoje esanti kompaktinė laikmena su minimu garso ir vaizdo įrašu, kurios priėmimo klausimas išspręstas pagal atskirą apeliantų atstovės prašymą.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Nuomos sutarties nutraukimo momentu

40. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Nuomos sutartis nutrūko atsakovės 2023 m. birželio 8 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą, pagrindu 2023 m. rugsėjo 8 d., t. y. suėjus 3 mėnesių terminui nuo atsakovės 2023 m. birželio 8 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą. Apeliantės vertinimu, nepagrįstai spręsta, kad atsakovė  negalėjo atšaukti įspėjimo apie Nuomos sutarties nutraukimą, šiuo aspektu netaikyta įstatymo analogija, įtvirtinta CK 6.609 straipsnio 2 dalyje, taip pat neįvertintos ir aplinkybės, dėl kurių atsakovė 2023 m. rugpjūčio 30 d. pretenzija dėl nuomos sutarties sąlygų nevykdymo atšaukė 2023 m. birželio 8 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo, nurodydama, apie Nuomos sutarties nutraukimą nuo šios pretenzijos pateikimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus bei argumentus apeliacinės instancijos teisme, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl Nuomos sutarties nutraukimo momentui nuo 2023 m. rugsėjo 8 d.

41. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (1 dalis). Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje, įtvirtinant, kad šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (1 dalis, 2 dalis). Kartu CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta ir joje nurodytais atvejais. 

42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatas, pažymėta, kad šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1097/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008). Nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms, nebūtinai dėl kitos šalies kaltės, viena iš sutarties šalių praras interesą toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta, kai tokios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, susiklosčiusios aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-687/2020).

43. Nagrinėjamu atveju šalys Nuomos sutarties 1.2 punkte susitarė, kad objekto nuomos trukmė yra penkeri metai, t. y. nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2028 m. kovo 1 d. Nuomos sutarties 5.2 punkte susitarė dėl pirmalaikio Nuomos sutarties nutraukimo, numatydamos, kad šalis turi teisę pirma laiko nutraukti šią sutartį raštu įspėjusi apie tai antrąją sutarties šalį prieš 3 mėnesius, o kadangi nuomos mokesčio dydis nustatytas žemesnis atsižvelgiant į nuomos terminą, taip pat susitarė ir atitinkamos sąlygos, t. y. tuo atveju, jei nuomininkas (atsakovė) nutrauks šią sutartį anksčiau nurodyto sutartyje termino, jis privalės sumokėti nuomotojui baudą, lygią 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžiui. Taigi, šalys aiškiai Nuomos sutartyje aptarė galimybę nutraukti vienašališkai Nuomos sutartį prieš terminą.

44. Nustatyta, kad atsakovė 2023 m. birželio 8 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą, pateikė ieškovei prašymą nutraukti Nuomos sutartį ir sustabdyti paslaugų teikimą nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Ieškovė tuo tarpu 2023 m. birželio 12 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo pareikalavo atsakovės per 14 kalendorinių dienų sumokėti 10 620 Eur baudą į ieškovės nurodytą banko sąskaitą, o 2023 m. birželio 28 d. pranešimu dėl sutarties vykdymo ieškovė pranešė sustabdanti savo įsipareigojimų pagal 2023 m. vasario 6 d. nuomos sutartį vykdymą. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 30 d. pretenzija dėl nuomos sutarties sąlygų nevykdymo atšaukė 2023 m. birželio 8 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kartu informuodama apie nuomos sutarties nutraukimą nuo šios pretenzijos pateikimo dienos ir nurodydama, kad Nuomos sutarties nutraukimo priežastis – ieškovės trukdymas atsakovei naudotis išsinuomotu nuomos objektu.

45. Taigi, apibendrinant faktines aplinkybes, matyti, kad atsakovė Nuomos sutarties nutraukimą nepasibaigus Nuomos sutarties terminui inicijavo savo iniciatyva, pasinaudojusi Nuomos sutarties 5.2 punkte sulygta sąlyga dėl vienašalio Nuomos sutarties nutraukimo, nenurodydama tokios savo valios išraiškos priežasčių. Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog byloje nėra priežasčių, nulėmusių tokią atsakovės valią. Šios išvados neginčijo ir pati apeliantė.

46. Tačiau esminis ginčas byloje kyla dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo atsakovės veiksmus 2023 m. rugpjūčio 30 d. pretenzija atšaukiant 2023 m. birželio 8 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo, ir kaip priežastį tokio atšaukimo nurodant ieškovės trukdymą naudotis išnuomotu objektu. Pirmosios instancijos teismas laikė nesant nustatytų aplinkybių, patvirtinančių atsakovės teisę vienašališkai pakeisti Nuomos sutarties nutraukimo pagrindą, nurodytą 2023 m. birželio 8 d. pranešime. Apeliantė ginčija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, teigdama, jog turėjo pagrindą ir teisę atšaukti 2023 m. birželio 8 d. pranešime nurodytą įspėjimą apie Nuomos sutarties nutraukimą, tokią teisę numato ir teisinis reglamentavimas, o sprendęs priešingai pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą. Apeliantė savo veiksmų teisėtumą, pakeičiant Nuomos sutarties nutraukimo pagrindą, grindžia trimis aspektais: visų pirma, grindžia įstatymo analogija; antra – apeliantės valios išraiška kaip vienašalio sandorio nutraukimo pagrindu bei trečia, ieškovės veiksmais, dėl kurių apeliantė negalėjo naudotis nuomos objektu.

47. Apeliantė laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės veiksmus atšaukiant 2023 m. birželio 8 d. pranešimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo, turėjo pagal įstatymo analogiją taikyti CK 6.609 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, įtvirtinantį gyvenamosios patalpos nuomininko teisę iki įspėjimo termino pabaigos atšaukti įspėjimą, jei nuomotojas su kitu nuomininku nėra sudaręs tos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės nurodoma teisės norma įtvirtinta CK XXXI skyriaus „Gyvenamosios patalpos nuoma“ Antrame skirsnyje „Gyvenamosios patalpos nuomos pabaiga“. Apibrėžiant taikymo skirtį CK 6.575 straipsnyje įtvirtinta gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka, kai šios patalpos priklauso: 1) fiziniams asmenims; 2) valstybei ar savivaldybėms;3) juridiniams asmenims. Tuo tarpu CK 6.578 straipsnyje įtvirtinta, kas gali būti gyvenamųjų patalpų nuomininkas, t. y. fiziniai asmenys, sudarantys tokias sutartis savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų (3 dalis) ir juridiniai asmenys, kuriems gyvenamoji patalpa gali būti suteikta valdymui ir (arba) naudojimui nuomos ar kitokios sutarties pagrindu; tokią gyvenamąją patalpą juridinis asmuo gali naudoti tik fiziniams asmenims apgyvendinti (5 dalis). Taigi, kaip matyti, minėtame skyriuje įtvirtinta konkrečios paskirties - gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka. Dar daugiau, pagal CK 1.81 straipsnio 3 dalį specialios teisės normos netaikomos pagal analogiją. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl gyvenamosios patalpos nuomos, Nuomos sutartis sudaryta dėl objektų, kurie skirti atsakovės verslo vystymui, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pagal analogiją netaikytinos gyvenamosios patalpos nuomos santykius reguliuojančios teisės normos, tarp jų ir teisės normos, įtvirtinančios teisę atšaukti pranešimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pagrindo taikyti pagal analogiją apeliantės nurodomą materialinės teisės normą, todėl apeliantės argumentai, jog teisę atšaukti pranešimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo įtvirtina ir teisinis reglamentavimas, šiuo aspektu atmestini.

48. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismo praktikoje nurodyta, jog  pagal bendrąsias sutarties nutraukimą reglamentuojančias CK nuostatas, galimybę vienašališkai nutraukti sutartį įstatymo leidėjas suteikia esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui kitai šaliai jos neįvykdžius ar netinkamai ją įvykdžius, kuris identifikuojamas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, sutartyje šalių nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio  1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje Nr. e3K-3-232-684/2023, 26 punktas). Kaip minėta, apeliantė pasinaudojo Nuomos sutartyje numatyta tvarka (5.2 punktas) anksčiau termino nutraukti Nuomos sutartį, bylos duomenimis matyti, jog ieškovė sutiko su tokia atsakovės valia, taigi, dėl atsakovės valios atsirado ir šalių Nuomos sutartyje numatytos tokio vienašalio Nuomos sutarties nutraukimo pasekmės. Nors apeliantė teigia, kad Nuomos sutartis nenutrūko, kadangi 2023 m. rugpjūčio 30 d. pretenzija, t. y. dar nepasibaigus Nuomos sutarčiai, atšaukė Nuomos sutarties nutraukimą, tokiu būdu vienašaliu sandoriu išreikšdama valią nenutraukti Nuomos sutarties, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė vienašalį sandorį atšaukti Nuomos sutarties nutraukimą taip pat turi išreikšti  įstatyme ar sutartyje numatyta tvarka. Byloje ginčo nėra, kad Nuomos sutartimi šalys nenumatė galimybės atšaukti pranešimą apie Nuomos sutarties prieš terminą nutraukimą, dar daugiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė neišreiškė sutikimo tokiai atsakovės valiai. Taip pat ir materialinės teisės normose nėra įtvirtinta nuomininko teisė vienašališkai atšaukti pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Nors apeliantė teigia, kad jai tokią teisę suteikia teisinis reglamentavimas, jog galimi sandoriai, nors ir nenumatyti CK, tačiau neprieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.63 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 1.63 straipsnio 3 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklosčiusias teises ir pareigas reglamentuoja ne tik teisės normos, bet ir šalių sudarytas Nuomos sutartis, kuri yra abiejų šalių suderintos valios sukurti tarpusavio nuomos santykius išraiška. Taigi, apeliantė klaidingai remiasi vien tik vienašalio sandorio pagrindu išreikšta savo valia atšaukti Nuomos sutarties nutraukimą, nepaisydama tarp šalių sulygtos Nuomos sutarties sąlygų (įtvirtintų šalių teisių ir pareigų), juolab kad ieškovė neišreiškė pritarimo tokiam atsakovės Nuomos sutarties nutraukimo atšaukimui. Taigi, apeliantės interpretacija, jog 2023 m. rugpjūčio 30 d. atšaukus pranešimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomos sutartis nepasibaigė, nėra pagrįsta nei apeliantės nurodomu teisiniu reglamentavimu, nei šalių sutartinius santykius įtvirtinusios Nuomos sutarties sąlygomis.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad atsakovė turėjo teisę pakeisti Nuomos sutarties nutraukimo pagrindą ir dėl ieškovės veiksmų po 2023 m. birželio 8 d. pranešimo apie Nuomos sutarties nutraukimą anksčiau termino. Nors apeliantė teikdama apeliacinį skundą išskiria ieškovės veiksmus, trukdžiusius jai naudotis nuomos sutarties objektu po minėto pranešimo pateikimo ir nulėmusius Nuomos sutarties pagrindo keitimą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams.

50. Visų pirma, byloje nėra duomenų apie tai, kad  atsakovė iki 2023 m. birželio 8 d. būtų reiškusi pretenzijas ieškovei dėl Nuomos sutarties vykdymo, kaip minėta, atsakovė išreiškė pageidavimą nutraukti nuomos sutartį 2023 m. birželio 8 d. pranešimu nenurodydama jokių priežasčių (vadovaudamasi sutarties 5.2 punkte įtvirtinta teise). Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl kliudymo naudotis nuomojamu objektu ir po 2023 m. birželio 8 d., o su pretenzija dėl negalėjimo naudotis išnuomotu daiktu atsakovė į ieškovę kreipėsi tik 2023 m. rugpjūčio 30 d. Antra, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina šalių konfliktą dėl atsakovės turto atsiėmimo laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 27 d. iki 2023 m. birželio 30 d., jau po atsakovės išreikšto pageidavimo nutraukti sutartį. Iš byloje esančio atsakovės 2023 m. birželio 28 d. pateikto prašymo matyti, jog atsakovės atstovė prašė ieškovės suteikti prieigą į išnuomotą daiktą, atidaryti vartus į teritoriją ir įleisti bei išleisti nurodytą įgaliotą asmenį; nurodė, kad neleidus nurodytam įgaliotam asmeniui lankytis išnuomotame daikte laikys kad trukdo naudotis išnuomotu daiktu. Taigi, iš esmės konfliktas kilo ne dėl naudojimosi nuomos objektu vykdant savo veiklą ar dėl atsakovės teisės naudotis nuomos objektu, o su atsakovės veiksmais išsikraustant iš nuomos objekto, dėl namelio ant ratų atsiėmimo. Trečia, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei buvo leista pasiimti jai priklausantį turtą, buvusį nuomojamame objekte. Tai, kad liko vienas namelis ant ratų, nesudaro pagrindo laikyti, jog atsakovei buvo kliudoma ir toliau naudotis nuomos objektu. Tuo tarpu byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė ir toliau siekė naudotis nuomos objektu, o ieškovė jai neleido. Ketvirta, nors apeliantė teigia, kad negalėjo naudotis nuomos objektu po ieškovės 2023 m. birželio 28 d. pranešimo, kuriuo ieškovė pranešė, kad sustabdo savo įsipareigojimų pagal 2023 m. vasario 6 d. nuomos sutartį vykdymą, tai taip pat nesudaro pagrindo laikyti, jog apeliantė negalėjo naudotis nuomos objektu. Tikėtina, kad toks pranešimas buvo parengtas kilus tarp šalių konfliktui dėl turto atsiėmimo, atsakovei nesumokant 2023 m. birželio 12 d. pranešimu ieškovės pareikalautos sumokėti 10 620 Eur baudos į ieškovės nurodytą sąskaitą. Penkta, nepagrįsti ir apeliantės teiginiai, jog teismas neanalizavo, dėl kokių priežasčių apeliantė negalėjo naudotis nuomos objektu 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Kaip matyti, skundžiamame sprendime pažymėta, jog apeliantė iš nuomojamo objekto pasiėmė turtą, taip pat vertinta, jog ieškovei nebuvo pareikšta jokių pretenzijų iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. pretenzijos pateikimo. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, vertinti visi byloje surinkti duomenys, o tai, kad jų pagrindu padarytos ne tokios išvados, kurių siekia apeliantė, nesudaro pagrindo laikyti, jog teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų. Be to, apeliantės nurodyta aplinkybė, jog ieškovė 2023 m. birželio 30 d. neatidavė likusio namelio ant ratų, nurodydama pateikti šio nuosavybę pagrindžiančius dokumentus, patvirtina, jog apeliantė jau iki 2023 m. birželio pabaigos pasiėmė daiktus iš nuomojamo objekto, taigi, pati pasirinko nesinaudoti nuomos objektu likusį terminą.

51. Taigi, apibendrindamas išdėstytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, jog bylos faktinės aplinkybės nepagrindžia ieškovės kliudymo naudotis atsakovei nuomos objektu iki 2023 m. birželio 8 d. pranešime dėl nuomos sutarties nutraukimo nurodyto termino pabaigos. Tuo tarpu iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog apeliantė pati pasirinko išsikraustyti iš nuomojamo objekto nesulaukusi termino pabaigos, o konfliktas, tikėtina, kilo dėl apeliantės nenoro (atsisakymo) vykdyti Nuomos sutarties 5.2 punkte prisiimtus įsipareigojimus nutraukiant Nuomos sutartį anksčiau laiko, t. y. mokėti aptartą 6 mėnesių nuomos mokesčio baudą. Šias kilusio konflikto priežastis įvardija ir ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti ir tikėtina aplinkybė, jog atsakovė, Nuomos sutartimi prisiėmusi atitinkamus įsipareigojimus, ir pati pasirinkusi nutraukti Nuomos sutartį anksčiau termino (naudojusis nuomos objektu apie tris mėnesius, kai terminas sulygtas 60 mėnesių), siekė pakeisti Nuomos sutarties nutraukimo pagrindą tikslu išvengti baudos sumokėjimo.

52. Taip pat apibendrinant išdėstytus argumentus, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Nuomos sutartis nutrūko 2023 m. rugsėjo 8 d. atsakovei pasinaudojus Nuomos sutarties 5.2 punkte sulygta šalių sąlyga 2023 m. birželio 8 d. pranešimo pagrindu, todėl kartu pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus, jog Nuomos sutartis nutrūko nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. atsakovės pretenzijos pateikimo.

     Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priteistos baudos dydžio (ne)pagrįstumu

53. Kaip minėta, nuomininkei vienašališkai nutraukiant Nuomos sutartį 5.2 punkto pagrindu, atsakovei kyla su šiuo nutraukimu susijusios pasekmės – pareiga sumokėti nuomotojui baudą, lygią 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžiui.  Tuo tarpu Nuomos sutarties 4.1. punktu šalys susitarė, kad nuomininkas už turto nuomą moka nuomotojui 1 770 Eur plius PVM per mėnesį. Viso teismas paskaičiavo, jog pagal Nuomos sutartį baudos dydis sudaro 10 620 Eur, o kadangi atsakovė Nuomos sutarties 4.4 punkto pagrindu sumokėjo ieškovei 3 mėnesių nuomos mokesčio dydžio 6 425,10 Eur užstatą, o jį išminusavus priteisė iš atsakovės 4 194,90 Eur baudą. 

54. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

55. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas iš netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika Nr. 37“. Vilnius: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2012, p. 424–452).

56. Apeliantė teigia, jog priteisdamas baudą pirmosios instancijos teismas nevertino, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.

57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 37 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 41 punktas).

58. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt.

59. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2022 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022 40 punktą).

60. Nagrinėjamu atveju dėl baudos bei jos dydžio buvo šalių susitarta tuo atveju, jeigu atsakovė vienašališkai nutraukia Nuomos sutartį anksčiau sulygto termino (Nuomos sutarties 5.2 punktas). Minėta, kad atsakovė informavo ieškovę 2023 m. birželio 8 d. pranešimu apie Nuomos sutarties nutraukimą praėjus šiek tiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Nuomos sutarties sudarymo. Nuomos sutarties terminas sulygtas 60 mėnesių, tuo tarpu ieškovės paskaičiavimu, atsakovė inicijavo vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą praėjus tik 5 proc. nuomos termino. Ieškovė šalių susitarimą nustatyti baudą grindė ieškovės patirtomis išlaidomis parengiant nuomos objektą nuomai, t. y. atsakovės pageidavimu įgijo ir pastatė du biuro ir vieną sandėliavimo konteinerį, įrengė nuomojamą teritoriją 80 mm trinkelių danga. Minėtas aplinkybes patvirtina šalių pasirašytas 2023 m. kovo 1 d. nuomos objekto priėmimo perdavimo aktas, jų apeliantė neginčija. Taigi, ieškovė pagrindė, jog iki sudarant Nuomos sutartį įvykdė apeliantės reikalavimus ir dėl to patyrė išlaidas. Dar daugiau, atsižvelgtina ir į ieškovės paaiškinimus, jog ieškovė, parengdama nuomos objektą nuomai, tikėjosi, kad atsakovė ir nuomosis objektą visą sutartimi sulygtą terminą, gaudama iš to pajamas. Ieškovės paaiškinimais, nuomos mokestis taip pat buvo sutartas įvertinus objekto nuomos terminą. Taigi, aptartos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant baudos sumažinimo klausimą ir, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tokiu atsakovės sprendimu vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį, nebuvo pateisinti ieškovės lūkesčiai nuomoti objektą 60 mėnesių ir gauti iš to pajamas, kad ieškovė įrengė nuomos objektą taip, kad atsakovė galėtų jį nuomotis, nėra pagrindo laikyti, jog šalių sulygta 6 mėnesių nuomos mokesčio bauda yra neprotinga ar akivaizdžiai per didelė. Dar daugiau, atsakovės argumentų aspektu dėl netesybų mažinimo pastebėtina ir tai, kad abi Nuomos sutartį sudariusios šalys yra juridiniai asmenys, Nuomos sutartis sudaryta verslo tikslais, taigi, atsakovė, sudarydama Nuomos sutartį, kurioje numatyta baud air jos dydis nutraukiant vienašališkai Nuomos sutartį pries terminą, turėjo galimybę pati ar pasitelkdamas profesionalų teisininką įvertinti tiek netesybų dydį, tiek ir aplinkybę, jog vienašališkai nutraukdama Nuomos sutartį turės pareigą sumokėti šalių sulygtas netesybas.

61. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apeliantės teiginiu, jog nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas, ar baudos dydis nėra pernelyg didelis, turėjo įvertinti netesybų santykį su nuostoliais. Kaip nurodyta aukščiau, netesybų tikslai yra gerokai platesni nei vien tik nuostolių kompensavimas, be to, vertinant netesybų dydį atsižvelgiama ne tik į galimai patirtus nustolius, bet ir į kitus kasacinio teismo praktikoje nurodomus kriterijus, taigi, nagrinėjamu atveju vertinami ne tik galimai patirti nuostoliai, tačiau protingumo kriterijaus prasme ir kiti šios nutarties 60 punkte aptarti aspektai. Atsižvelgdama į jau aptartus aspektus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti šalių Nuomos sutarties 5.2 punkte sulygto netesybų (baudos) dydžio.

              Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino netesyboms (baudai) (ne)taikymo

62. Atsakovė nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovės reikalavimui priteisti netesybas (baudą) nėra praleistas ieškinio senaties terminas. Apeliantė nesutinka, jog ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. (Nuomos sutarties pasibaigimo monetas). Apeliantės vertinimu, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo ieškovės reikalavimo sumokėti baudą dar 2023 m. birželio 12 d., kai tuo tarpu ieškinys su reikalavimu dėl baudos priteisimo pareikštas 2024 m. vasario 28 d., taigi, praleidus sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.

63. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną bendrą taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

64. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 34 punktas). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022).

65. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties pradžios momentą reikalavimui dėl netesybų priteisimo,susiejo su Nuomos sutarties nutraukimo momentu, t. y. 2023 m. rugsėjo 8 d. Nors apeliantė teigia, jog sužinojimo momentas apie nesumokėtas netesybas laikytinas 2023 m. birželio 28 d., kuomet pasibaigė ieškovės 2023 m. birželio 12 d. pranešime  nurodytas 14 dienų terminas sumokėti 10 620 Eur baudą į nurodytą sąskaitą, tačiau tai nelaikytina teisės į ieškinį atsiradimo diena. Kaip susitarė šalys, apie vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą viena iš šalių antrąją įspėja prieš trijų mėnesių terminą, kuris nagrinėjamu atveju suėjo 2023 m. rugsėjo 8 d. Taigi, tik pasibaigus Nuomos sutarčiai paaiškėjo atsakovės neįvykdytos prievolės sumokėti nuomos mokestį bei baudą faktinė aplinkybė, ir atsiradus minntas sutarties pažeidimui ieškovė įgijo teisę keiptis į teismą su reikalavimais. Tuo tarpu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, galiojant Nuomos sutarčiai atsakovė objektyviai turėjo galimybę vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tarp jų ir sumokėti baudą. Kadangi ieškovei teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo atsirado nuo 2023 m. rugsėjo 8 d., o ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2024 m. vasario 28 d., ieškinio senaties terminas reikalavimui priteisti baudą nepraleistas. Taigi, pagrįstai spręsta, jog ieškovė su reikalavimu dėl baudos priteisimo į teismą kreipėsi nesuėjus ieškinio senaties terminui.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuomos mokesčiu

66. Apeliantė teigia, jog 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais nesinaudojo nuomos objektu dėl ieškovės kaltės, todėl ji neturi pareigos mokėti už šiuos mėnesius nuomos mokesčio. Kartu nurodo ir tai, kad iš atsakovės nuomos mokestis neturėjo būti priteisiamas.

67. Nuomos sutarties 4.1 punktu šalys susitarė dėl nuomininkės (atsakovės) mokėtino 1 770 Eur plius PVM per mėnesį nuomos mokesčio.

68. Apeliacinės instancijos teismas aukščiau nurodytais motyvais pritarė ieškovei, jog Nuomos sutartis nutrūko nuo 2023 m. rugsėjo 8 d., Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovės veiksmų, dėl kurių atsakovė negalėjo naudotis nuomos objektu visą įspėjimo laikotarpį iki Nuomos sutarties nutraukimo, apeliantė tokių kliūčių buvimo neįrodė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 185 straipsnis). Nustatyta, kad atsakovė iš nuomojamo objekto išsikraustė dar 2023 m. birželio 27-30 dienomis, o ieškovės veiksmai susiję ne su nuomos objekto naudojimu, tačiau su atsakovės kraustymosi aplinkybėmis, ir, kaip ne kartą akcentavo apeliantė, su likusio namelio ant ratų atidavimu atsakovei. Kaip minėta, apeliantė pasirinko išsivežti nuomos objekte laikytas transporto priemones, nesinaudoti nuomos objektu, o už tokį apeliantės pasirinkimą negali būti atsakinga ieškovė. Tai, kad apeliantė negalėjo išsivežti vieno likusio namelio ant ratų, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovei buvo sudaromos kliūtys naudotis nuomos objektu. Taigi, apeliantė, pasirinkusi išsikraustyti iš nuomojamo objekto, ir jo nenaudojusi nurodytais mėnesiais, negali būti atleista nuo pareigos mokėti nuomos mokestį. Byloje nėra duomenų apie sumokėtą nuomos mokestį, apeliantė ginčijo apskritai ieškovės reikalavimą sumokėti nuomos mokestį, taigi, pagrįstai spręsta priteisti iš apeliantės ir nuomos mokestį. Šiuo aspektu apeliacinis skundas taip pat netenkintinas.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su prieišeškinyje keltais reikalavimais

69. Apeliantė nepritaria ir pirmosios instancijos teismo sprendimui netenkinti priešieškinio reikalavimų - priteisti 6 425,10 Eur dydžio užstatą ir 765,93 Eur žalai atlyginti.

70. Pagal Nuomos sutarties 4.4 punktą atsakovė ieškovei sumokėjo 3 mėnesių nuomos mokesčio dydžio užstatą, kuris sudaro 6 425,10 Eur. Atsakovė prašo jį priteisti.

71. Kadangi atsakovės prašomu grąžinti užstatu sumažintas priteistinos baudos dydis, konstatavus, jog ieškovė turėjo pagrindą reikalauti Nuomos sutarties 5.2 punkte sulygtos baudos vienašališkai nutraukiant Nuomos sutartį prieš jos terminą, o atsakovės argumentai, kuriais remiantis baudos reikalavimas yra nepagrįstas, atmesti, pagrįstai netenkintas atsakovės reikalavimas dėl užstato grąžinimo. Dėl atsakovės argumentų šiuo aspektu detaliau nepasisakytina, kadangi nurodomi, atsakovės vertinimu, ieškovės neteisėti veiksmai, jau įvertinti ir dėl jų pasisakyta ankstesniais argumentais. Dėl nurodyto teisėjų kolegija pakartotinai nevertina atsakovės argumentų, kuriais grindžiami jos vertinimu neteisėti ieškovės veiksmai.

72. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai netenkintas ir atsakovės reikalavimas priteisti 765,93 Eur žalos atlyginimą, kurį atsakovė nurodo patyrusi už teisininko pagalbą parengiant 2023 m.  rugpjūčio 30 d. pretenziją bei teisinę konsultaciją.

73. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog būtų taikoma civilinė atsakomybė, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas:  neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą (nuostolius) ir jų dydį, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Byloje aukščiau nurodytais argumentais spręsta, jog šalių sudaryta Nuomos sutartis nutraukta ne dėl ieškovės kaltės, o atsakovės pateikto prašymo, kuriame nenurodytos vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo priežastys, pagrindu. Taip pat nenustatyta, jog ieškovė kliudė atsakovei naudotis išnuomotu daiktu po 2023 m. birželio 27 - 30 dienomis tarp šalių įvykusio konflikto, kaip minėta, atsakovė pasirinko išsivežti iš aikštelės laikytas transporto priemones. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė negalėjo naudotis išnuomotu daiktu iki sutarties nutraukimo, kad jai tai padaryti buvo kliudoma (ar sukliudyta). Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyti ieškovės neteisėti veiksmai kaip viena iš būtinų sąlygų ieškovės civilinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo byloje surinktų įrodymų visuma bei apeliacinio skundo argumentų pagrindu daryti priešingos išvados. Nenustačius visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, pagrįstai netenkintas atsakovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

Dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, apeliacinio skundo argumentų

74. Pareiškęs savarankiškus reikalavimus trečiasis asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jo reikalavimo priteisti nuostolius dėl ieškovės neteisėto namelio ant ratų ,,Dethleffs“, Vin kodas Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikymo. Apelianto teigimu, ir atsakovė, ir trečiasis asmuo siekė anksčiau atsiimti namelį ant ratų, tačiau jis buvo grąžintas tik kreipusis į teismą, dėl ko trečiasis asmuo patyrė nuostolius, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo aspektu, jog priėmęs trečiojo asmens atsisakymą dėl reikalavimo išreikalauti iš neteisėto ieškovės valdymo namelį ant ratų protokoline nutartimi, teismas nenutraukė šioje dalyje bylos ir atitinkamai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų.

75. Trečiasis asmuo UAB ,,365 kemperiai” ieškinyje pareiškė savarankišką reikalavimą be kita ko išreikalauti trečiojo asmens naudai iš neteisėto ieškovės valdymo namelį ant ratų ,,Dethleffs“, Vin kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi priėmė trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, atsisakymą nuo šio reikalavimo.

76  CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukia, jei nenustato, kad ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 

77. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodo apeliantas, atsisakymas nuo dalies reikalavimų priimtas protokoline nutartimi, tačiau neispręstas procesinis klausimas - civilinė byla šioje dalyje nenutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė protokoline nutartimi apeliantės atsisakymą nuo dalies reikalavimų, kad pirmosios instancijos teismas nei atskira nutartimi, nei priimdamas sprendimą nenutraukė civilinės bylos dalies, šis klausimas spręstinas apeliacinės isntancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija sprendžia patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad civilinės bylos dalis dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, reikalavimo išreikalauti trečiojo asmens naudai iš neteisėto ieškovės valdymo namelį ant ratų ,,Dethleffs“, Vin kodas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl apelianto reikalavimų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nutraukiant civilinės bylos dalį, bus pasisakyta šios nutarties dalyje, kurioje bus vertinamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas pirmosios instancijos teisme.

 78. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodinėdamas, kad dėl ieškovės neteisėtai sulaikyto namelio ant ratų bei taikomos savigynos, ir ieškovės neteisėtų veiksmų, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, ieškovei kyla civilinė atsakomybė. Apelianto teigimu, ieškovė yra atsakinga už trečiojo asmens patirtus nuostolius. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo šalis siejusius tarpusavio santykius, procesinių dokumentų turinį, nepritaria tokiems apelianto argumentams.

80.  Visų pirma, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ieškovės ir trečiojo asmens nesiejo jokie tarpusavio sutartiniai santykiai, taigi, apeliantas šiuo atveju negali remtis ieškovės ir atsakovės tarpusavio sutartiniais santykiais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo objektu tapęs namelis ant ratų ieškovės nuomojamoje atsakovei teritorijoje atsirado ieškovės ir atsakovės sudarytos Nuomos sutarties  pagrindu. Taigi, vien šiuo aspektu nepagrįsti apelianto argumentai dėl ieškovės naudojimosi sulaikymo ar savigynos teise. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas aptarė tiek savigyną (CK 6.253 straipsnio 8 dalis), tiek ir sulaikymą (CK 6.69 straipsnio 1 dalis) reglamentuojančias teisės normas, nurodė argumentus, dėl kurių minėtos teisės normos nėra taikomos nagrinėjamu atveju, taigi, apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių įrodymų pagrindu padaryta išvada, atmestini kaip nepagrįsti.

81. Antra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė neteisėtų veiksmų sąlygos ieškovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti, todėl netenkino trečiojo asmens reikalavimo priteisti  patirtus nuostolius ar kitas su bylos nagrinėjimu, teisine pagalba susijusias išlaidas (CK 6.246-6.249 straipsniai). Iš apelianto argumentų matyti, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju ieškovė, neatiduodama namelio ant ratų, neatliko neteisėtų veiksmų. Iš tiesų, kaip jau buvo nustatyta, ieškovei išsikraustant iš nuomojamos teritorijos, joje liko ginčo namelis ant ratų, apie kurio valdymą atsakovė nepateikė ieškovei jokių duomenų. Byloje neginčijamais duomenimis nustatyta, kad nors į ieškovę dėl namelio ant ratų grąžinimo buvo kreiptasi kelis kartus, paskutinį kartą kreiptasi į ieškovę su 2023 m. gruodžio 29 d. pretenzija, tačiau pagal byloje pateiktą VĮ „Regitra“ transporto priemonės registracijos liudijimą trečiasis asmuo nuosavybės teisę į transporto priemonę Dethleffs, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo 2024 m. sausio 2 d., taigi, kaip matyti, į ieškovę buvo kreiptasi dar iki namelio ant ratų įregistravimo transporto priemonių registre. Byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo, įregistravęs transporto priemonę, kreipėsi į ieškovę pateikdamas nuosavybę patvirtinančius įrodymus, įrodymai apie tai, jog trečiasis asmuo įregistravo namelio ant ratų nuosavybę pateikti tik su trečiojo asmens 2024 m. birželio 17 d. ieškiniu. Byloje nėra ir įrodymų, jog trečiajam asmeniui atlikus įregistravimo veiksmus ir pateikus ieškovei tokius duomenis, pastaroji atsisakė namelį ant ratų grąžinti (CPK 178, 185 straipsniai). Pastebėtina, kad net ir įregistravęs namelį ant ratų transporto priemonių registre, trečiasis asmuo namelį ant ratų pasiėmė 2024 m. rugpjūčio 20 d. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, delsęs įregistruoti namelį ant ratų transporto priemonių registre, o net ir įregistravęs bei žinodamas ieškovės reikalavimą pateikti nuosavybę patvirtinančius duomenis, tam, kad galėtų namelį ant ratų pasiimti, tačiau delsęs jį pasiimti ir pasiėmęs tik 2024 m. rugpjūčio 20 d. (praėjus daugiau nei pusei metų nuo įregistravimo), pats pasirinko tokį veikimo modelį ir yra atsakingas už savo (ne)veikimo sukeltas pasekmes, t. y. nurodomus patirtus nuostolius.

  82. Trečia, byloje surinkti duomenys nepagrindžia ieškovės neteisėtų veiksmų aplinkybės kaip būtinos sąlygos iekkovės civilinei atsakomybei kilti. Kaip matyti, trečiajam asmeniui pateikus įrodymus, jog yra namelio ant ratų savininkas, ieškovė netrukdė pasiimti namelio ant ratų. Apelianto argumentai, jog ieškovė neturėjo teisės reikalauti namelio ant ratų nuosavybę patvirtinančių dokumentų iš ieškovės, kad šiuo aspektu buvo pakankamas faktas, jog atsakovę ir trečiąjį asmenį siejo tarpininkavimo tarpusavio santykiai, kad reikalaudama tokių duomenų ieškovė galimai siekė kitų tikslų, teisiškai nereikšmingi, kadangi, kaip jau minėta, trečiasis asmuo nedalyvavo nuomos sutartiniuose santykiuose, kurie siejo ieškovę ir atsakovę, o ieškovė nesuteikė trečiajam asmeniui teisės naudotis nuomos objektu. Kita vertu, ieškovei, kaip nuomotojai įstatymas suteikia teisę tikrinti, kaip nuomininkas naudojasi nuomojamu objektu (CK 6.489 straipsnio 5 dalis).

83. Ketvirta, nors apeliantas nurodo, kad ieškovė neteisėtai namelį ant ratų atidavė praėjus metų laikotarpiui, ir dėl tokių ieškovės neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius, tačiau remdamasi šiais faktiniais duomenimis apeliantas nepagrįstai neatsižvelgia į savo veiksmus per minėtą laikotarpį, taip pat jų ir nevertina. Kaip minėta, namelis ant ratų viešajame registre įregistruotas 2024 m. sausio 2 d., nors trečiasis asmuo nurodo minėtą namelį įgijęs pagal 2022 m. rugpjūčio 8 d. sąskaitą, taigi, kaip matyti, dar gerokai prieš ieškovei ir atsakovei sudarant ginčo Nuomos sutartį. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės argumentui, jog apeliantas turėjo pakankamai laiko iki ieškovei ir atsakovei sudarant Nuomos sutartį įregistruoti namelį ant ratų transporto priemonių registre. Dar daugiau, byloje nėra jokių duomenų apie kliūtis, kurioms esant apeliantas namelio ant ratų registracijos transporto priemonių registre negalėjo atlikti tiek galiojant Nuomos sutarčiai, tiek ir atsakovei išsikrausčius iš nuomojamo objekto. Galop, net ir įregistravęs transporto priemonių registre namelį ant ratų, apeliantas jį pasiėmė tik 2024 m. rugpjūčio 20 d., nors kilus ginčui dėl namelio ant ratų pasiėmimo tiek atsakovei, tiek ir trečiajam asmeniui buvo žinoma, jog ieškovė atiduos namelį ant ratų tik pateikus jo nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Taigi, namelio ant ratų neįregistravimo aplinkybės viešame registre nulemtos tik paties trečiojo asmens subjektyvių sprendimų ir veiksmų, o ne ieškovės neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu apeliantas siekia nuostolių atlyginimo. Apelianto argumentai, jog nematė prasmės registruoti transporto priemonės VĮ „Regitra“ dėl to, kad ieškovė ją prirakino prie stulpo bei tokios transporto priemonės nebuvo galimybės naudoti nuomai, vertintini tik kaip trečiojo asmens gynybinės pozicijos bei savo veiksmų pateisinimo įtakotas agumentas, kuris nepasitvirtina šiame punkte aptartų faktinių aplinkybių pagrindu.

84. Penkta, paminėtina ir tai, kad apelianto reikalavimas dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo nepagrįstas ir tuo aspektu, jog pagal teisinį reglamentavimą neįregistruota transporto priemonė viešame registre negalėjo dalyvauti ir viešame eisme (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Taigi, nėra suprantami apelianto argumentai, kokias galimas pajamas galėjo gauti apeliantas iš transporto priemonės, kuriai pagal teisinį reglamentavimą nėra atlikta privaloma registracija viešajame registre, be to, tokia registracija neatlikta dar nuo transporto priemonės įsigijimo momento.

85. Apibendrinant išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ieškovės neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš būtinų sąlygų ieškovės civilinei atsakomybei kilti. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kitos civilinės atsakomybės sąlygos neturi teisinės reikšmės.

      Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

86. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi  priėmęs trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, atsisakymą nuo vieno iš ieškinio reikalavimų, nenutraukė šioje dalyje civilinės bylos. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nutarė patikslinti apylinkės teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo atsisakė dalies ieškinio, iš dalies pritartina apelianto argumentams dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje dalyje.

87. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį atsisakius ieškinio grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio. Nagrinėjamu atveju apeliantas atsisakė ieškinio reikalavimo dalies, kuria buvo prašoma  išreikalauti trečiojo asmens naudai iš neteisėto ieškovės valdymo namelį ant ratų ,,Dethleffs“, Vin kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš trečiojo asmens ieškinio matyti, kad trečiasis asmuo šį reikalavimą įvertino kaip neturtinį ir už jį paskaičiavo mokėtiną 110 Eur žyminį mokestį. Taigi, apeliantui turėtų būti grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio dalis, o ne, kaip apeliantas nurodė, tokia žyminio mokesčio procentinė dalis priteistina iš ieškovės. Neteisingai apeliantas skaičiuoja ir nurodomą priteistiną žyminį mokestį. Šiuo atveju grąžintina žyminio mokesčio suma skaičiuojama nuo sumokėtos už neturtinį reikalavimą dalies, bet ne nuo visos už trečiojo asmens pareikštus reikalavimus sumokėtos žyminio mokesčio sumos. Taigi, trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus grąžinama 82,50 Eur žyminio mokesčio (110 Eur x75 proc.; CPK 87 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

88. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais, jog iš ieškovės turėtų būti priteistas žyminis mokestis (šiuo atveju 25 proc. žyminio mokesčio už reikalavimą, kurio atsisakė) bei su šiuo reikalavimu susijusios apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos.

89. Atsisakius dalies reikalavimų, toje dalyje byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio1 dalies  4 punktas). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo (ar dalies) atsisakymo priežastys: dalies ieškinio atsisakyta dėl svarbių priežasčių, nenurodant priežasčių ar dėl to, kad ieškinio reikalavimai patenkinti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

90. Taigi, nors trečiasis asmuo vieno iš savo reikalavimų atsisakė ir teigia, jog namelis ant ratų buvo grąžintas tik kreipiantis trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais į teismą, dėl ko ieškovė turėtų atlyginti su reikalavimu išreikalauti namelį iš svetimo neteisėto valdymo susidariusias dėl ieškovės veiksmų bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ir šiems trečiojo asmens argumentams. Bylos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog ieškovės pozicija dėl namelio ant ratų atidavimo buvo žinoma tiek atsakovei, tiek ir trečiajam asmeniui dar iki ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu. Tuo tarpu trečiasis asmuo žinodamas tokią ieškovės poziciją, tik pareiškęs savarankiškus reikalavimus, įregistravo ginčo namelį ant ratų transporto priemonių registre. Trečiasis asmuo, pateikęs duomenis apie tai, kad namelis ant ratų priklauso trečiajam asmeniui, galėjo netrukdomas jį pasiimti, tačiau, kaip matyti, tai padarė jau po reikalavimų pateikimo teisme, o tokia aplinkybė paaiškėjo dar vėliau, trečiajam asmeniui pareiškus reikalavimus. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, namelį ant ratų trečiasis asmuo pasiėmė ne todėl, kad pareiškė atitinkamus reikalavimus ieškovei, tačiau dėl to, kad bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo faktinė aplinkybė, jog ginčo namelis ant ratų trečiojo asmens 2024 m. sausio 2 d. įregistruotas viešajame registre. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo, įregistravęs namelį ant ratų, kreipėsi į ieškovę dėl jo atidavimo, o pastaroji atsisakė jį atiduoti, dėl ko su tokiu reikalavimu apeliantas ir turėjo kreiptis į teismą. Taigi, įvertinus tai, kad priežastis bylinėjimosi išlaidoms susidaryti buvo paties trečiojo asmens veiksmai, taip pat ir paties trečiojo asmens pasirinktas būdas kilusiam ginčui spręsti, nėra teisinio pagrindo tenkinti trečiojo asmens reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės, atsisakius vieno iš reikalavimų, dėl kurio, trečiojo asmens teigimu, patenkinimo ir patirtos nurodomos apeliaciniame skunde bylinėjimosi išlaidos.

91. Kadangi nei atsakovės, nei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais apeliaciniai skundai netenkinti, apeliacinės instancijos teismas nekeičia pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo būdas atitinka tiek teisinį reglamentavimą, tiek ir bendruosius teisingumo ir protingumo principus.

     Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

92.       Įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinius skundus ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip minėta, teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina išspręstais procesinio pobūdžio klausimais, tačiau materialinio teisinio rezultato nekeičia.

93.       Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

94.       Kadangi nei atsakovės, nei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais apeliaciniai skundai netenkinti,  teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

95.       Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą patyrė 1300 Eur teisinės pagalbos išlaidų (pateikė 2025 m. balandžio 24 d. mokėjimą pagrindžiantį dokumentą ir 2025 m. balandžio 23 d. sąskaitą faktūrą JUT Nr. 01073). Ieškovės prašomos priteisti išlaidos  advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jos atitinka bylinėjimosi išlaidoms keliamus realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.), todėl, įvertinus tai, kad atsiliepiant į kiekvieną apeliacinį skundą ieškovė patyrė po 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, jos lygiomis dalimis ieškovei priteistinos iš ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus (CPK 98 straipsnis).  

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, apeliacinių skundų netenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. 

Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad civilinės bylos dalis pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „365 kemperiai“ reikalavimą dėl išreikalavimo trečiojo asmens naudai iš neteisėto ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Anava“ valdymo namelį ant ratų ,,Dethleffs“, Vin kodas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukiama.

Grąžinti trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, uždarajai akcinei bendrovei „365 kemperiai“, juridinio asmens kodas 304871598, 82,50 Eur (aštuoniasdešimt du Eur 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. birželio 18 d. mokėjimo dokumentu kredito įstaigoje AB Swedbank, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Anava“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės  „Nauji kemperiai“ ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „365 kemperiai“ po 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

   Teisėjai                                                                                            Loreta Bujokaitė

                                                                                                              Jūra Marija Strumskienė

                                                                                                                     Eglė Surgailienė