Civilinė byla Nr. 2-409-227/2011
Proceso Nr.2-59-3-00561-2010-4
Procesinio sprendimo kategorija:44.2; 44.5.2.17.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Margarita Dzelzienė ,
sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,
dalyvaujant ieškovo atstovams A. K. ir A. M.,
atsakovo atstovams A. M. ir I. O.
Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui UAB „Pasvalio vandenys", į.k. (duomenys neskelbtini) dėl žalos padarytos gamtai atlyginimo(419 440Lt) ir
nustatė:
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo: 1) 419 440Lt žalos padarytos gamtai atlyginimo; 2) 5 procentų dydžio metinių palūkanų; 3) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovai ieškinį palaiko. Nurodo, kad atsakovas, pažeisdamas aplinkos apsaugos taisykles, 2010-07-15 išleisdamas nuotekas, viršijančias leistinas koncentracijas, užteršė Lėvens upės vandenis, ko pasėkoje pastebėtas žuvų kritimas 1230 m. upės atkarpoje, kurios plotas 2,40 ha. Faktą, kad iš UAB “Pasvalio vandenys“ nuotekų išleistuvo vamzdžio į Lėvens upę bėga neskaidrus , gelsvai rudos spalvos vanduo ir jaučiamas specifinis kvapas, o prieš išleistuvą vanduo upėje skaidrus, jame matosi plaukiojančios smulkios žuvytės, nustatė Pasvalio rajono agentūros vedėjas J. B., vandens naudotojas- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Pasvalio skyriaus pirmininkas R. K. ir Pasvalio rajono valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas –inspektorius R. V.. Surašė 2010-07-15 patikrinimo aktą Nr.G9-53 bei vandens telkinio ir jo dalies, kurioje užfiksuotas žuvų žuvimas, apžiūros aktą Nr.1. Ištyrus Panevėžio RAAD Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus 2010-07-15 paimtus vandens mėginius: „po valymo įrenginių“ (iš išleistuvo vamzdžio) , „Lėvuo aukš. išleistuvo“, „Lėvuo žemiau išleistuvo 500 m“, „Lėvuo žemiau išleistuvo 50 m“, nustatyta, kad iš išleidėjo vamzdžio į Lėvens upę išleidžiamos nuotekos viršija Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. P2-6/037, išduotame 2006-01-06 ir koreguotame 2010-02-05 leidžiamą organinę taršą, t.y. bichromatinė oksidacija (ChDS) -2164 mg O2 viršija 7,2 karto ir BDS7 -510 mg O2 - 8,5 karto.
Teigia, kad atsakovas padarė žalą aplinkai, nes kartu su išvalytomis nuotekomis išleido į upę paviršines nuotekas, kurių bendra tarša viršijo Taršos leidime nustatytą leistiną koncentraciją. Lemiamos įtakos upės užteršimui galėjo turėti tai, jog buvusių senųjų nuotekų valymo įrenginių biologiniai, susisiekiantys tvenkiniai buvo užpildyti nuotekų dumblu. Esant dideliam kritulių kiekiui jie persipildo ir vamzdžiu patenka į nuotekų surinkimo šulinėlį. Biologinių tvenkinių vamzdis, kurio skersmuo 300 mm, jungiasi su nuotekų šulinėliu Nr.141, kuriuo patenka praskiestas, tvenkiniuose sukauptas nuotekų dumblas.
Nurodo, kad į įvyko vietą buvo iškviesti tie asmenys, kuriuos galima buvo rasti, t. y., kurie neatostogavo, nes reikėjo veikti skubiai. Mano kad, surašydami 2010-07-15 Vandens telkinio ar jo dalies, kurioje užfiksuotas žuvų žuvimas, apžiūros aktą, nepažeidė Aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymu Nr.D1-280 patvirtintų Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 18-20 punktų. Akte surašytos visos žalos atsiradimo aplinkybės, tuo vykdant Aplinkos ministro 2004-10-28 įsakymu Nr.D1-559 patvirtintas administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisykles. Mėginių paėmimo metu dalyvavo atsakovo atsakingas asmuo A. D.. Jam buvo įteiktas vienas pilnai užpildytas Paviršinio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolas.
Tvirtina, kad atsakovas pažeidė : 1) Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 2003-03-25 Nr.IX-13888, 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimą, draudžiantį viršyti į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų ribines vertes; 2) Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 19 straipsnius, įpareigojančius ūkinės veiklos subjektus eksploatuoti objektus pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršyti aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų, saugoti aplinką ir gamtos išteklius; 3) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. P2-6/037, išduotame 2006-01-06 ir pakoreguotame 2010-02-05, nustatytus normatyvus. Žalą, paskaičiuotą pagal LR aplinkos ministro 2009m. gegužės 21 d. įsakymu Nr.D1-280 patvirtintą Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašą ir padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinius įkainius, privalo atlyginti atsakovas - CK 6.245 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str., CPK 178 str..
Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovo atstovai teigia, kad atsakovo išleistuvo nuotekos neįtakoja Lėvens upės vandens būklės(skaidrumo, spalvos, užterštumo rodiklių ir kt), nes pateiktos nuotraukos(b.l.101-103) įrodo, jog liūčių metu Lėvens upės vanduo ir jos prieigos yra nuolat užterštos, o vanduo yra neskaidrus, gelsvai rudos spalvos visoje upės akvatorijoje: virš ir žemiau atsakovo išleistuvo vamzdžio. Tai neigiamai veikia žuvų populiaciją. Aplinkos apsaugos agentūros oficialiai skelbiamoje informacijoje(http://vanduo, gamta.lt/files/pav2.pdf) apie Lietuvos upių vandenų būklę, nurodyta, jog bloga Lėvens upės vandens būklė .
Pažymėjo, kad atsakovo nuotekų valymo įrenginiai veikė įprastu režimu, ribinių teršalų vertės normų neviršijo. Vandens mėginiai paimti ne suderintoje su ieškovu Pasvalio nuotekų valymo įrenginių Schemoje pažymėtoje Mėginių paėmimo vietoje, o visiškai kitose vietose. Tuo ieškovas pažeidė Aplinkos ministro 2001-03-30 įsakymu Nr.11“Dėl vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirminės apskaitos ir kontrolės tvarkos patvirtinimo“ 5.1 ir 5.5 punktų reikalavimus. Vandens mėginys paimtas iš tos vietos, kur atsakovo išvalytos nuotekos jau būna susimaišiusios su paviršinėmis lietaus nuotekomis, kurių atsakovas nevalo ir už jų kokybę neatsako. Vandens kokybei galėjo turėti įtakos kiti ekologiniai ir gamtiniai veiksmai: lietaus nuotekos, neįprastai aukšta oro ir vandens temperatūra, bendras upės užterštumas, dėl karštų orų įvykęs bendras deguonies kiekio sumažėjimas visose Lietuvos vandens telkiniuose ir t.t. Sekančią dieną paimtų vandens mėginių iš atsakovo teritorijoje esančios Mėginio paėmimo vietos, tyrimų rezultatai parodė, kad taršos kiekis yra žymiai mažesnis nei leidžiamos ribinės vertės. Per nepilną dieną technologiškai neįmanoma atstatyti efektyvaus nuotekų valymo įrenginių darbo.
Nurodė, kad atsakovo atžvilgiu netaikytinas Aplinkos ministro 2007-10-08 įsakymu Nr.D1-515 Patvirtinto nuotekų tvarkymo reglamento 7.3 punktas, reikalaujantis valyti lietaus atliekas, nes mišri nuotekų tvarkymo sistema įrengta 1977 m. t.y. iki šio Reglamento įsigaliojimo(įsigaliojo 2007-10-26). Rekonstrukcija buvo baigta 2010 m. rugsėjo mėnesį. Paviršinės nuotekos nėra valomos atsakovo nuotekų valymo įrenginiais, nes ieškovas(Panevėžio RAAD) savo kompetencijos ribose suderino nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos techninį projektą, kuris nenumato paviršinių nuotekų valymo, apskaitos ir kontrolės atsakovo valdomais nuotekų valymo įrenginiais.
Teigia, kad ieškovas tik 2010-08 -03-04 dienomis , t. y. praėjus 20 dienų po žuvų kritimo dienos(2010-07-15) pastebėjo, kad lemiamą įtaką upės užterštumui turėjo tai, jog atsakovo senieji nuotekų valymo įrenginių biologiniai tvenkiniai užpildyti dumblu. Kadangi nei 2010-07-15 nei vėliau nebuvo užfiksuota žuvų kritimo, akivaizdu, kad minėti tvenkiniai neturėjo jokios įtakos Lėvens vandens kokybei. Ieškovo teiginius dėl „perpildytų tvenkinių“ paneigia 2010-08-04 Pasvalio miesto nuotekų valymo įrenginių biologinių tvenkinių apžiūros ir būklės įvertinimo aktas Nr.IV-4 ir 2010-08-06 tyrimų rezultatų aktas Nr.127, kuriame nurodyta, jog 2010-08-06 tyrimui paimtuose veikliojo dumblo pavyzdžiuose iš nudrenuotų buvusių papildomo valymo biologinių tvenkinių, matyti, kad veikliojo dumblo pelningumas(mineralinė dalis) 76 proc, tai reiškia, kad organinė dalis jame sudaro tik 24 proc. ,kuomet gyvybingo veikliojo dumblo sudėtyje esanti organinė dalis sudaro 70-73 proc., o mineralinė dalis - 30-27 proc. Tai rodo, jog likusios nudrenuoto dumblo nuogulos buvusiuose papildomo valymo biologiniuose tvenkiniuose yra mineralizuotos, kas reiškia, kad šis dumblas išgulėjo ne mažiau kaip vienerius metus.
Pažymėjo, kad surašant vandens telkinio ar jo dalies, kurioje užfiksuotas žuvų žuvimas, apžiūros aktą Nr.1 ir apžiūrint Lėvens upę bei skaičiuojant nugaišusias žuvis nedalyvavo asmenys, nurodyti privalomai Aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymu Nr.D1-280 patvirtinto Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 18-20 punktuose. Įrodymų, jog jie informuoti apie atliekamą apžiūrą, nėra. Protokolas nepilnai užpildytas, neaišku kur ir kokiomis sąlygomis buvo laikomi mėginiai. Ieškovas nepateikė pagal Aprašo 19 punktą žuvų kritimo atvejais imperatyviai privalomų tyrimų: dumblo, pakrančių grunto mėginių, ichtiopatologijos tyrimų- žuvų mėginių. Be šių privalomų tyrimų neįmanoma nustatyti tikslios žuvų gaišimo priežasties. Todėl mano, kad protokolas ir aukščiau minėti aktai yra niekiniai ir jie nesukelia teisinių pasekmių.
Ieškinys pagrįstas ir todėl tenkintinas (CK 6.245 str. 4d., 6.246 str.1 d., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str., CPK 178 str.).
Byloje nustatyta: Panevėžio regiono AAD gyvosios gamtos apsaugos viršininkas A. M., dalyvaujant Pasvalio rajono agentūros vyr. valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui J. B., Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Pasvalio skyriaus pirmininkui R. K. ir Pasvalio rajono valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos vyriausiajam veterinarijos gydytojui –inspektoriui R. V. pagal skundą patikrino Lėvens upės atkarpą nuo UAB „Pasvalio vandenys“ nuotekų valymo įrenginių išleistuvo iki upės santakos su Mūša. Tikrinimo rezultatus nurodė 2010 m. liepos 15 d. Patikrinimo akte. Nr.G9-53. Jame pažymėjo, kad Pasvalio medžiotojų ir žvejų draugijos skyriui 2005-08-01 išduotas leidimas Nr.G8-6 naudoti žūklės plotą Lėvens upėje iki 2015-08-01. Nurodė, kad vizualiai iš UAB „Pasvalio vandenys“ valymo įrenginių išleistuvo bėgantis vanduo neskaidrus, gelsvai rudos spalvos, jaučiamas specifinis kvapas. Žemiau valymo įrenginių išleistuvo matėsi įvairių rūšių kritusios žuvus. Prieš išleistuvą vanduo upėje buvo skaidrus, jame matėsi plaukiojančių smulkių žuvų. Panevėžio RAADF Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus specialistai, dalyvaujant UAB “Pasvalio vandenys“ technologui A. D., paėmė nuotekų mėginius iš: 1) nuotekų išleistuvo, 2)upės aukščiau nuotekų valymo įrenginių, 3) 50 m ir 4) 500 m, atstumu žemiau nuotekų valymo įrenginių. Buvo matuojama temperatūra bei ištirpusio deguonies kiekis vandenyje. Komisija, susidedanti iš Panevėžio regiono AAD gyvosios gamtos apsaugos viršininko A. M., Pasvalio rajono agentūros vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus J. B. ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Pasvalio skyriaus pirmininko R. K. apžiūrėjo visą vandens ekvatorijos plotą(2,4 ha) ir šešiuose tyrimų bareluose, atspindinčiuose vidutinę padėtį Lėvens upės dalyje, kurių bendras plotas 600 kv. m ir kur vizualiai matėsi tarša, skaičiavo žuvusias žuvis pagal rūšis ir duomenis surašė į 2010 m. liepos 15 d. Vandens telkinio ar jo dalies, kurioje užfisuotas žuvų žuvimas, apžiūros aktą Nr.1(b.l.10-11). Pasvalio rajono valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos vyr. veterinarijos gydytojas-inspektorius A. V. išskrodė keletą skirtingų rūšių žuvų ir konstatavo, kad žuvys krito visą dieną ir pusdienį- apie 18 valandų laiko tarpą. Ligos požymių, dėl ko galėjo kristi žuvys, nenustatė(b.l.10-13).
AM Panevėžio RAAD Valstybinės analitinės kontrolės skyrius ištyrė paimtus 2010-07-15 14 val 40 min. vandens mėginius ir rezultatus nurodė 2010 m. liepos 23 d. Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokole Nr. A3 -230 (b.l.17-18). Iš Tyrimų rezultatų protokolo matyti, kad mėginyje iš išleistuvo (liudytojų parodymais protokole per klaidą nurodyta po valymo įrenginių) nurodyta, kad bichromatinė oksidacija (ChDS) -2164 mg O2/l, o BDS7 -510 mg O2/l.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr.p 2-6/037, išduotame 2006-01-06 ir koreguotame 2010-02-05 nustatytos leidžiamos tokios teršalų išleidimo koncentracijos: biochromatinė oksidacija (ChDS)- 300 mg O2/1 , BDS 7- 60 mg O2/1(b.l.19).
UAB „Pasvalio vandenys“ kartu su 2010-01-25 paraiška Dėl paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti , pateikė 25 lentelę, kurioje nurodė išleistuvo kordinates, jo numerį, o 28 lentelėje- išleistuvo vietos aprašymą . Išleistuvų sąvade šiam išleistuvui suteiktas identifikavimo kodas, išleistuvas priskirtas UAB „Pasvalio vandenys“.
Ieškovas aplinkai padarytą žalą apskaičiavo remiantis LR aplinkos ministro 2009m. gegužės 21 d. įsakymu Nr.D1-280 patvirtintu Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu ir padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais.
Dėl komisijos sudėties teisėtumo
Panevėžio apskrities viršininkas 2005m. liepos 14d. Sprendimu Nr. Sp1-6 „Dėl leidimo naudoti žūklės plotą išdavimo“ leido išduoti asociacijos Medžiotojų ir žvejų draugijos Pasvalio skyriui leidimą iki 2015 m. naudoti žūklės plotą mėgėjiškai žūklei Lėvens upėje, esančioje Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, nustatė metinį mokestį (b.l.177). Šio įsakymo pagrindu LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas išdavė 2005-08-01 leidimą Nr. G 8-6 naudoti žūklės plotą visuomeninei organizacijai Lietuvos M Ž D Pasvalio skyriui, kodas 193023446 , kaip žūklės ploto naudotojui. Nustatė nuomos mokesčio sumą, įpareigojo naudotoją savo lėšomis organizuoti vandens telkinio žuvų išteklių mokslinius tyrimus ir duomenis pateikti LR AM ir vandens telkinio valdytojui(leidimo 1.3 p), vykdyti patvirtinto žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos vandens telkinyje priemonių plano reikalavimus(leidimo 1.4 p), pastebėjus žuvų sirgimą arba gaišimą skubiai informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir LR AM regiono aplinkos apsaugos departamentą, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra vandens telkinys, paaiškėjus, kad gresia pavojus aplinkai, imtis priemonių jai išvengti, žalingus padarinius nedelsiant pašalinti ir kitus reikalavimus(leidimo 1.7 p, b.l.173-175). Leidimas nepanaikintas. Vadinasi, asociacijos Medžiotojų ir žvejų draugijos Pasvalio skyrius yra vandens telkinio naudotojas ir jis turi prižiūrėti jam išnuomotą vandens telkinį, atlikti visus telkinio tvarkymo darbus, laikytis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, imtis visų būtinų priemonių siekiant išsaugoti vandens telkinį ir teikti informaciją telkinio valdytojui bei LR AM regiono aplinkos apsaugos departamentui.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr.D1-280 patvirtino padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašą(2010-04-28 redakcija galiojo iki 2010-08-22), kuriuo nustatė, kad gavę informaciją apie žuvų ar vandens bestuburių žuvimą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai apie tai informuoja vandens telkinio valdytoją, Aplinkos apsaugos agentūrą, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, o Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai apžiūroje kviečia dalyvauti vandens telkinio valdytojo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, galimai žalą padariusio asmens atstovus (Tvarkos III d. 18 ir 20 p). Šiuo atveju Komisijoje dalyvavo Panevėžio regiono AAD gyvosios gamtos apsaugos viršininkas A. M., valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius J. B., vandens telkinio naudotojas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Pasvalio skyriaus pirmininkas R. K. ir Pasvalio rajono valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas –inspektorius R. V. . Pastarasis skrodė žuvis ir nustatė žuvų gaišimo laikotarpį( visą naktį ir pusdienį, viso apie 18 val). Žuvų gaišimo priežasties nenustatė. Imant vandens mėginius dalyvavo galimai padariusio žalą asmens UAB „Pasvalio vandenys“ atstovas technologas A. D., atsakingas už UAB „Pasvalio vandenys“ kokybišką valymo įrenginių darbą ir už kaimo valymo įrenginių kokybišką darbą visame rajone. Liudytojo J. B. parodymais, jis informavo A. D., jog bus skaičiuojamos žuvys. Pagrindo abejoti jo parodymais, nėra. Kaip paaiškino A. D., po mėginių paėmimo jis išskubėjo prie kitų valymo įrenginių. Atsižvelgiant į tai, jog reikėjo skubiai nustatyti vandens teršimo priežastis ir jas pašalinti, tai, jog buvo atostogų metas, darytina išvada, jog nurodytos sudėties komisija turėjo teisę dalyvauti patikrinime Lėvens upės atkarpos nuo UAB „Pasvalio vandenys“ nuotekų valymo įrenginių išleistuvo iki upės santakos su Mūša, fiskuoti esamą padėtį, imti vandens mėginius, skaičiuoti ir fiksuoti kritusias žuvis. Nuo to, jog būtų dalyvavęs telkinio savininkas, o ne nuomotojas, kaip šiuo atveju, situacija nebūtų kitokia, nei nustatyta minėtos komisijos.
Dėl protokolų, aktų, mėginių paėmimo vietos.
2010 m. liepos 15 d. Paviršinio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolas Nr.230, Vandens telkinio ar jo dalies, kurioje užfiksuotas žuvų žuvimas apžiūros aktas Nr.1 ir Patikrinimo aktas Nr.G 9-53(b.l.10-13, 83) negali būti laikomi niekiniais ir negaliojančiais. Juose nurodyti visi esminiai duomenys. Tokio turinio minėti aktai nebuvo kliūtis mėginių ištyrimui ir neturėjo įtakos Tyrimų rezultatams. Įrodymų, jog netinkamai paimti mėginiai ar jie paimti iš kitų vietų, nei nurodyta Patikrinimo akte -b.l.12-13 ir Protokole- b.l.83 , nėra. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo teiginys, kad tyrimo rezultatai yra visiškai nepatikimi ir niekiniai, nes neaišku, kur buvo laikomi mėginiai 15 val nuo jų paėmimo iki ištyrimo. Apklausta liudytoja Z. R., paėmusi mėginius, paaiškino, kad mėginiai buvo pristatyti 17 val 10 min, tačiau dėl to, kad darbo diena buvo pasibaigusi, jie padėti į šaldytuvą, o sekančią dieną (2010-07-16 8 val) ištirti. Tai atspindėta 2010-07-15 Paviršinio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokole Nr.230 (b.l.83).
Nėra ginčo dėl to, kad atsakovas suderino su ieškovu Pasvalio nuotekų valymo įrenginių Schemą su pažymėta mėginių paėmimo vietą ir tuo įvykdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymą Nr.171 „Dėl vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirminės apskaitos ir kontrolės tvarkos patvirtinimo“. Ieškovui nekilo abejonių, jog atsakovo nuotekų valymo įrenginiai veikė įprastu režimu. Todėl pagrįstai vandens mėginiai nebuvo paimti iš sutartos mėginių paėmimo vietos. Dėl to, kad aiškiai matėsi pakitusi vandens spalva ir kvapas iš atsakovui priklausančio Pasvalio miesto valymo įrenginių išleistuvo į Lėvens upę, komisija pagrįstai mėginį paėmė, būtent, iš šios vietos, taip pat mėginius aukščiau išleistuvo ir žemiau išleistumo atitinkamai 50 m ir 500 m. Žuvys krito tik žemiau išleistuvo. Tai duoda pagrindo teigti, jog jos žuvo ne dėl ligos, o dėl patekusių į upę per išleistuvą nuotekų, viršijančių leistinas ribas. Todėl, nesant aplinkybių, numatytų Aprašo 17 punkte, ieškovas, nepaėmęs dumblo, pakrančių grunto mėginių bei žuvų mėginių ichtiopatologiniam tyrimui, nepažeidė minėtos Tvarkos aprašo 19 punkto reikalavimo.
Dėl deguonies kiekio
Nėra ginčo dėl to, kad įvykio išvakarėse -2010-07-14 buvo stipri liūtis(Panevėžio hidrometeorologijos stoties duomenimis- 34,4 mm kritulių), o dieną temperatūra siekė 27 laipsnius. Tačiau iškritę krituliai padidina ištirpusio deguonies koncentraciją ir sudaro palankesnes sąlygas žuvims. Atsakovo pateiktos nuotraukos(b.l.101-103)patvirtina jo teiginį, kad po liūčių upės vanduo ir prieigos užterštos, o vanduo neskaidrus, gelsvai rudos spalvos visoje upės akvatorijose, kaip virš išleidėjo taip ir žemiau. Tačiau šiuo atveju drumstas vanduo ir žuvę žuvys buvo tik žemiau išleidėjo. Prieš išleistuvą vanduo upėje buvo skaidrus, jame matėsi plaukiojančios smulkios žuvytės. Aiški takoskyra tarp ištekančio iš išleistuvo vandens ir upės švaraus vandens bei nugaišusios žuvys matosi fotonuotraukose(b.l.90). Iš to seka, kad liūtis, o taip pat dėl iškritusio lietaus padidėjęs ištirpusio deguonies kiekis neturėjo įtakos žuvų žuvimui. Kadangi sekančiomis dienomis temperatūra buvo dar aukštesnė nei 2010-07-15, tačiau žuvys negaišo, darytina išvada, kad oro ir tuo pačiu vandens temperatūra neturėjo įtakos žuvų gaišimui. Nustatyta, kad aukščiau išleistuvo ištirpusio deguonies kiekis buvo 5,83 mlg/l, o žemiau išleistuvo nuo 3,5 iki kritinės 2,3 mlg/l ribos, kuomet gaišta žuvys. Šiuo atveju deguonies kiekis žemiau išleistuvo sumažėjo dėl taršos kiekio, viršijančio leistinas ribas.
Dėl išleistuvo
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas kartu su 2010-01-06 prašymu Nr.S-1 Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui „Dėl leistinos taršos normatyvų padidinimo“ pateikė Leidžiamų išleisti nuotekų užterštumo lentelę. Nurodė, kad didžiausias leidžiamų nuotekų užterštumas per buitinių nuotekų išleistuvą Nr.1- BDS7- 60 mg/l, už išleistuvo Nr.1(po valymo įrenginių nuotekų išleistuvas į Lėvens upę), kurio apskaitos prietaiso tipas/markė: trikampė užtvanka LMA-01-1 Nr.0304015, apskaitos prietaiso registracijos duomenys Nr.9603, apskaitą atsakingas technologas A. D.(b.l.31-39). Iš pateikto išleistuvių sąvado matyti, kad nurodytas išleistuvo identifikavimo kodas priskirtas UAB „Pasvalio vandenys“. Iš to seka, kad išleistuvas į Lėvens upę priklauso atsakovui(CPK 178 str.).
Dėl atsakovo veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės ir žalos
Atsakovo išvalytos nuotekos, susimaišiusios su paviršinėmis lietaus nuotekomis, per atsakovui priklausantį išleistuvą patenka į Lėvens upę. Atsakovo teiginys, jog jis neprivalo valyti paviršinį vandenį, o Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas išduotas įmonei, o ne konkrečiai išleistuvui , pagrįstas. Tačiau išleistuvas įeina į atsakovo valymo įrenginių sistemą. Todėl atsakovas atsakingas, kad per jam priklausantį išleistuvą išleidžiamos nuotekos neviršytų taršos leidime nustatytų normatyvų.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr.p2-6/037, išduotame 2006-01-06 ir koreguotame 2010-02-05 nustatytos leidžiamos tokios teršalų išleidimo koncentracijos: biochromatinė oksidacija(ChDS)- 300 mgO2/1 , BDS 7- 60 mgO2/1. Ištyrus paimtą vandens mėginį iš Pasvalio miesto valymo įrenginių išleistuvo į Lėvens upę, nustatyta, kad biochromatinė oksidacija(ChDS) -2164 mg O2/1, o BDS 7-510 mg O2/1(Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokolas 2010 m. liepos 23d. Nr.A3-230(b.l.17-18). Iš to seka, kad nuotekose iš išleistuvo viršyta organinė tarša: biochromatinė oksidacija(ChDS)- 7,2 karto, BDS 7-510 mgO2/1- 8,5 karto, nei leidžia normatyvas. Dėl šios priežasties gaišo žuvys ir buvo padaryta žala aplinkai.
Minėta, kad 2010-07-14 buvo didelė liūtis. Atsakovas atsakingas už tai, jog paviršiniai vandenys, susimaišę su jo išvalytomis nuotekomis, neviršytų Taršos leidime nustatytų ribų. Todėl to nepadaręs, privalo atsakyti už aplinkai padarytą žalą. Nepaneigtas ieškovų teiginys, jog šioje vietoje nėra jokių drenažinių sistemų, iš kurių bėgtų vanduo į upę ir ją užterštų.
Ieškovo teigimu lemiamos įtakos upės užterštumui turėjo ir tai, jog buvusių senųjų nuotekų valymo įrenginių biologiniai, susisiekiantys tvenkiniai buvo užpildyti nuotekų dumblu. Esant dideliam kritulių kiekiui jie prisipildo ir vamzdžiu patenka į nuotekų surinkimo šulinėlį. Biologinių tvenkinių vamzdis, kurio skersmuo 300 m, jungiasi su nuotekų šulinėliu Nr.141, kuriuo patenka praskiestas, tvenkiniuose sukauptas nuotekų dumblas. Atsakovas su tuo nesutinka. Nesutikimą grindžia 2010-08-04 Pasvalio nuotekų valymo įrenginių biologinių tvenkinių apžiūros ir būklės įvertinimo aktu Nr.IV-4 ir 2010-08-06 nutekamojo vandens tyrimų rezultatų aktu Nr.127(b.l.124,125). Apžiūros akte nurodyta, kad tvenkiniai nuo kovo mėnesio nenaudojami, buvusios švarios nuotekos perpumpuotos į nuotekų valymo įrenginių priėmimo kamerą išvalymui, biologiniuose tvenkiniuose likęs iš išvalytų nuotekų nusėdęs dumblas yra sausas ir į atvirus vandens telkinius ištekėti neturėjo galimybės, nutarta demontuot buvusį išvalytų nuotekų išleidimo vamzdį. Tyrimų rezultatų akte nurodytas pelningumas- sausos medžiagos 76 proc. Liudytojos R. J. parodymais atstumas nuo dumblo viršaus iki vamzdžio, susisiekiančio su šulinėliu Nr.141, apačios yra 5-10 cm. Liudytojo A. D. teiginius, kad atstumas yra 1-1,5 metro ir kad vamzdis demontuotas, paneigia vaizdinė medžiaga(b.l.90), liudytojos R. J. parodymai. Be to nurodyti liudytojo A. D. parodymai ir jo teiginys, jog nematė nei vienos nugaišusios žuvies prie išleidėjo, vertintini kritiškai, nes jis yra atsakovo darbuotojas ir tiesiogiai atsakingas už išleidžiamų nuotekų kokybę. Žuvų kritimas užfiksuotas nuotraukose(b.l.90). Liudytojas A. D. pripažino, kad UAB „Pasvalio vandenys“ yra atsakingi, jog užterštas paviršinis vanduo nepatektų į upę.
Topografinė Pasvalio miesto nuotekų valymo įrenginių nuotrauka patvirtina teorinę galimybę dumblui patekti į išleistuvą ir organine trąša užteršti upę(b.l.61). Senųjų nuotekų valymo įrenginių biologinių tvenkinių 2010-08-04 darytose nuotraukose užfiksuotas dumblas, skystos nuotekos ir vamzdis, kurio apačia liečia nuotekų paviršių. Matyti, kad vamzdys neužaklintas ir juo skystos nuotekos(dumblas) galėtų patekti į išleistuvą per surinkimo šulinėlį, jei pakiltų nuotekų lygis. Atsakovas įrodymais patvirtino jog 2010-07-14 buvo liūtis. Veterinarijos gydytojas R. V. 2010-07-15 apie 14 val 40 min( tuo metu paimti vandens mėginiai) nustatė, kad žuvo žuvys apie 18 valandų. Komisija nustatė, kad iš išleistuvo išbėga neskaidrus, gelsvai rudos spalvos vanduo, jame jaučiamas specifinis kvapas, žemiau išleistuvo kritę žuvys, aukščiau- plaukioja žuvys, vanduo skaidrus. Vandens mėginių tyrimų rezultatai patvirtino, kad viršyta organinė tarša.
2010-08-04 Patikrinimo akte, nurodyta, kad buvusių senųjų nuotekų valymo įrenginių biologiniai, susisiekiantys tvenkiniai užpildyti nuotekų dumblu. Ant tvenkinio, rytinėje pusėje, esančio šlaito bei keliuko prie tvenkinio vizualiai matosi neseniai atvežto nuotekų dumblo, kuris skleidė nemalonų kvapą. Iš biologinių tvenkinių išeinantis vamzdis jungiasi su nuotekų šulinėliu Nr.141, kuriuo, esant krituliams, į aplinką gali patekti praskiestas, tvenkiniuose sukauptas nuotekų dumblas. Patikrinus, pilant vandenį, buvo įsitikinta, kad vamzdis nėra užaklintas, t.y. tvenkinys, kuriame sukauptas nuotekų dumblas ir šulinėlis Nr./141 yra susisiekiantys. Į tą patį šulinėlį patenka išvalytos buities ir pramonės įmonių nuotekos iš nuotekų valymo įrenginių. Nuo įmonės teritorijos susidariusios paviršinės nuotekos nuvedamos į šulinėlį Nr.101, į kurį taip pat patenka nuotekos iš šulinėlio Nr.141 ir susimaišiusios patenka į paviršinį vandens telkinį Lėvens upę.
Iš atsakovo pateikto Nutekamojo vandens tyrimų rezultatų akto Nr.127(b.l.125) matyti, kad dumblo drėgmė- 80,6 procentai. Be to, šis tyrimas atliktas 2010-08-06, t. y. praėjus 14 dienų po įvykio, kuomet visą laiką oro temperatūra buvo itin aukšta(nuo 27 iki 31 laipsnio).
2010-07-16 tyrimų rezultatai parodė, kad iš išleistuvo išleidžiamos nuotekos į upę jau neviršija leistinų ribų. Tai duoda pagrindo pripažinti, kad atsakovo valymo įrenginiai veikė įprastu režimu.
Įvertinus visus įrodymus tikėtinumo taisykle, labiau tikėtina, kad 2010-07-14 iškritus dideliam kritulių kiekiui, senųjų nuotekų valymo įrenginių biologiniuose tvenkiniuose nuotekų dumblą praskiedė lietaus vanduo ir prasidėjo dumblo išplaukimas vamzdžiu į šulinėlį , iš jo į išleistuvą ir į upę. Tokiu būdu organine tarša buvo užterštas vandens telkinys. Dėl to, kad išleidžiamose nuotekose buvo viršytos leistinos taršos ribos, gaišo žuvys.
Atsakovo pateikti duomenys, jog 2002 m minėtoje upėje buvo bloga vandens kokybė gyventi žuvims(b.l.105-121), šiai bylai esmės neturi.
Atsakovas vykdė nuotekų valymo įrenginių rekonstrukciją. Jis privalo laikytis LR aplinkos ministro 207 m. spalio 8 d. įsakymo Nr.D1-515 reikalavimų. Nors nereikalaujama, kad atsakovas surinktų, valytų ir apskaitytų paviršines nuotekas, tačiau jis privalo susimaišiusias lietaus ir valymo įrenginiuose biologiškai valytas nuotekas išleisti per išleistuvą tokias, kad jos atitiktų Taršos leidime nurodytas sąlygas. Šiuo atveju atsakovas šio pareigos neįvykdė. Nepaneigti liudytojos R. J. parodymai, kad tokia didelė tarša nuo paviršinių nuotekų negali būti. Organinę trąšą lemia puvimas, dumblas. Teismo posėdyje apklausti liudytojai R. V., Z. R., R.J A., J. B. ir R. K. patvirtino apžiūros akto, patikrinimo akto, nuotekų mėginių paėmimo protokolo ir Tyrimų rezultatų teisingumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog liudytojo A. D., atsakingo už valymo įrenginių darbą asmens, parodymais jis 2010-07-15 ryte matė rudos spalvos nuotekas išbėgančias iš išleistuvo į upę, tačiau nepasidomėjo, kokios koncentracijos tarša išleidžiama į vandens telkinį ir nieko apie tai neinformavo.
Darytina išvada, kad atsakovas UAB „Pasvalio vandenys“ dėl savo nerūpestingumo nuotekomis(organine tarša) užteršdamas upę , pažeidė Lietuvos Respublikos Vandens įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimą, draudžiantį viršyti į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų ribines vertes. Jis nevykdė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 ir 9 straipsnių reikalavimų, nustatančių, kad aplinkos apsauga yra visos valstybės ir kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga ir visi privalo ją saugoti ir to paties įstatymo 19 straipsnio reikalavimą, įpareigojantį ūkinės veiklos objektus eksploatuoti pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršyti aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų, viršijo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. P2-6/037, išduotame 2006-01-06 ir pakoreguotame 2010-02-05, nustatytus normatyvus(CK 6.246 str. 21 d.). Iš to seka, kad atsakovo veiksmų pasektoje –pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neužtikrinus, kad iš jam priklausančio išleistuvo į upę tekėtų nuotekos, neviršijančios Leidime nustatytų taršos ribų- žemiau išleistuvo gaišo žuvys(CK 6.247 str.). Dėl to buvo padaryta žala aplinkai. Žala paskaičiuotą remiantis LR aplinkos ministro 2009m. gegužės 21 d. įsakymu Nr.D1-280 patvirtintu Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu ir padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniais įkainiais(CK 6.249 str).
Žalą(419 440Lt) privalo atlyginti atsakovas (CK 6.245 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str., CPK 178 str.). Ieškinį patenkinus visiškai, nuo priteistos sumos iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos(CK 6.210 str.), žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas ir teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 93 str., 96 str., 88 str.1d.3p).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 , 270 straipsniais, teismas,
N u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti . Priteisti iš UAB „Pasvalio vandenys“, į. k. (duomenys neskelbtini) , PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) , buv. v. (duomenys neskelbtini) , a. s. (duomenys neskelbtini) , AB “Swedbank“:
419 440 Lt (keturis šimtus devyniolika tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt litų) padarytai žalai atlyginti ir nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos(2010-10-14) iki sprendimo visiško įvykdymo LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui;
9 194,40 Lt (devynis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt keturis litus 40 ct) žyminio mokesčio ir 46 Lt (keturiasdešimt šešis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.
Teisėja Margarita Dzelzienė