Administracinė byla Nr. A-1137-143/2015
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00816-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėja A. D. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (b. l. 5–8) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Kauno skyrius) 2012 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 10.19-37752 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas A. D.“; 2) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSDFV) 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4428 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“; 3) palikti galioti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos rajono socialinio draudimo skyriaus (toliau – ir VSDFV Jonavos skyrius) 1997 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 518 ,,Dėl A. D. teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“.
Pareiškėja nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 10.19-37752 nusprendė neskirti jai kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, kadangi pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 67 straipsnio 5 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtinto Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2, 6.2, 7 ir 9 punktus kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos moterims, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 10 metų dirbo darbus, numatytus TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtintame Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų 2 sąraše (toliau – ir Sąrašas Nr. 2), arba tokius darbus dirbo ne mažiau kaip 5 metus 1988–1994 m. Šiuo sprendimu nepagrįstai buvo panaikintas 1997 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. 518, kuriuo jai buvo paskirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas. VSDFV Kauno skyriaus sprendimas neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjos nuomone, teisės aktuose, kuriais buvo vadovautasi priimant paminėtą sprendimą, nenumatyta, kad į stažą ypatingomis darbo sąlygomis neįskaitomi laikotarpiai, suteikti mokslui arba vaiko priežiūros atostogoms. Aprašo 14 punkte nurodyta, jog reikalingo kompensacijai skirti darbo ypatingomis sąlygomis trukmė ir pobūdis įrodomi įvairiais dokumentais, tarp jų darbo knygelėmis, įskaitant į kompensacijai skirti reikiamą stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai padaryti remiantis įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir kt. dokumentais, kurie patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės antspaudu (14.2 p.), darbo stažo pažymėjimais, darbdavių išduotais remiantis turimais dokumentais (14.3 p.). Nurodė, jog jos darbdavys akcinė bendrovė „Achema“ (toliau – ir AB „Achema“) ne kartą pripažino ir konstatavo, kad ji kenksmingomis sąlygomis įmonėje yra išdirbusi 11 metų ir 2 mėnesius, VSDFV Kauno skyriui buvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Apraše nėra nurodyta, kaip skaičiuojamas darbo stažas išėjus motinystės ar mokslo atostogų, tačiau pagal Pensijų įstatymo, kuris turi aukštesnę galią, 8 straipsnyje įtvirtintą nuostatą į valstybinio socialinio draudimo stažą įskaitomas ir laikas, per kurį asmuo gauna motinystės pašalpas, todėl pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą ji turi būti pripažinta dirbusia 10 metų ypatingomis sąlygomis, nes įskaitant vaiko auginimo atostogas yra išdirbusi 11 metų 2 mėnesius. Aprašo 15 punkto pagrindu dokumentų išdavimo pagrįstumas tikrinamas iki sprendimo skirti kompensaciją, o ne po sprendimo priėmimo. Jei būtų pateikti suklastoti dokumentai, tokiu atveju būtų sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas juos pateikusiems ar suklastojusiems asmenims. Šiuo atveju visi reikiami dokumentai buvo išduoti ir pateikti AB „Achema“, t. y. darbdavio, šie dokumentai atitinka tikrovę, atsakovo jie buvo įvertinti priimant 1997 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 518 skirti kompensaciją, todėl jį panaikinus skundžiamais sprendimais yra akivaizdžiai pažeistos Aprašo procedūros, klaidingai nurodomas Aprašo 15 punkte numatytas teisinis reglamentavimas, pažeidžiamas viešojo administravimo objektyvumo principas, numatytas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, pareiškėjos teisėti lūkesčiai, socialinės paramos ir motinystės teisinės apsaugos principai, įtvirtinti Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje, 39 straipsnio 2 dalyje, 52 straipsnyje, Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių dokumentų – 1966 m. Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 9 straipsnio, 1961 m. Europos socialinės chartijos 13 straipsnio nuostatos.
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 29–32) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai kompensacija už ypatingas darbo sąlygas buvo paskirta VSDFV Jonavos skyriaus 1997 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 518 pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtintą Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką (toliau – ir Tvarka). Kompensacija turėjo būti pradėta mokėti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Tvarkos 10 punkte buvo nurodyta, kad asmenys, turintys teisę gauti kompensaciją ar jos dalį, privalo per dvejus metus nuo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo kreiptis dėl jos į savo nuolatinės gyvenamosios vietos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių. Prie prašymo suteikti kompensaciją pridedami darbo ypatingomis sąlygomis įrodymo dokumentai (darbo knygelė, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas, darbdavių ar archyvų išduotos pažymos apie darbo ypatingomis sąlygomis trukmę bei pobūdį, prireikus – ir kiti dokumentai). Pareiškėja 1996 m. sausio 17 d. pateikė prašymą ir dokumentus, tarp kurių buvo ir AB „Achema“ 1995 m. rugsėjo 18 d. išduota pažyma Nr. 060/236, kurioje buvo nurodyta, kad pareiškėja nuo 1976 m. kovo 16 d. iki 1987 m. gegužės 16 d. dirbo visą darbo dieną Centralizuotame techninės kontrolės skyriuje laborante, aptarnaudama amoniako, oro skaidymo cechus. VSDFV Jonavos skyrius, įvertinęs gautus dokumentus ir vadovaudamasis Tvarka, 1997 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 518, kuriuo nustatė pareiškėjos teisę į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, nurodė, kad kompensacija bus pradėta mokėti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad VSDFV ir VSDFV teritoriniai skyriai turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos. Aprašo 9 punkte nurodyta, kad darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinio darbo ypatingomis sąlygomis trukmę. VSDFV Kauno skyrius, prieš priimdamas sprendimą mokėti 1997 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 518 paskirtą kompensaciją, pareikalavo papildomų pareiškėjos stažą ypatingomis darbo sąlygomis patikslinančių dokumentų. AB „Achema“ pateikė 2010 m. gruodžio 22 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjai atostogos vaiko priežiūrai buvo suteiktos nuo 1985 m. rugsėjo 15 d. iki 1987 m. sausio 21 d. iki vaikui sukaks pusantrų metų. VSDFV Kauno skyrius, patikrinęs dokumentus, nustatė, kad pareiškėjos stažas ypatingomis darbo sąlygomis buvo apskaičiuotas neteisingai ir kompensacija už ypatingas darbo sąlygas paskirta nepagrįstai, nes į stažą ypatingomis darbo sąlygomis buvo įtrauktas laikotarpis, per kurį pareiškėja faktiškai nedirbo darbo ypatingomis darbo sąlygomis, t. y. nepagrįstai į pareiškėjos darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis buvo įtrauktos atostogos vaiko priežiūrai nuo 1985 m. rugsėjo 15 d. iki 1987 m. sausio 21 d. bei pareiškėjos mokslo atostogos, kurios buvo suteiktos nuo 1976 m. rugsėjo 2 d. iki 1976 m. rugsėjo 18 d., nuo 1984 m. birželio 5 d. iki 1984 m. liepos 20 d. ir nuo 1984 m. rugpjūčio 27 d. iki 1984 m. gruodžio 27 d. Kadangi pareiškėja ypatingomis darbo sąlygomis dirbo tik 9.3056 metų, o kompensacija už ypatingas darbo sąlygas gauti pagal Aprašo 6.2 punktą moterims skiriama turint ne mažiau kaip 10 metų stažą faktiško darbo ypatingomis sąlygomis, todėl VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 10.19-37752 teisėtai ir pagrįstai buvo panaikintas 1997 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. 518 ir pareiškėjai atsisakyta skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 22 d. sprendimu (b. l. 56–61) atmetė pareiškėjos skundą.
Teismas vadovavosi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (1994 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. I-549 redakcija) 56 straipsniu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija, įsigaliojo nuo 2005 m. liepos 1 d.) 67 straipsniu.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai VSDFV Jonavos skyriaus 1997 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 518, vadovaujantis Pensijų įstatymo 56 straipsniu, buvo paskirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, nurodyta, jog kompensacija turi būti pradėta mokėti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Šiame sprendime yra užfiksuotas dirbtų ypatingomis darbo sąlygomis metų skaičius: 11.169. Kompensacija buvo paskirta pagal 1996 m. sausio 17 d. pareiškėjos prašymą ir VSDFV Jonavos skyriui pateiktus dokumentus, tarp kurių buvo ir AB ,,Achema“ 1995 m. rugsėjo 18 d. išduota pažyma Nr. 060/236, kurioje buvo nurodyta, kad pareiškėja nuo 1976 m. kovo 16 d. iki 1987 m. gegužės 16 d. dirbo visą darbo dieną Centralizuotame techninės kontrolės skyriuje laborante, aptarnaujant amoniako, oro skaidymo cechus; darbdavio pateikta 1987 m. gegužės 20 d. darbų aprašymo pažyma Nr. T-3324, kurioje taip pat nurodyta, jog pareiškėja nuo 1976 m. kovo 16 d. iki 1987 m. gegužės 16 d. dirbo techninės kontrolės laboratorijoje ir aptarnavo antro amoniako cechą, t. y. dirbo IV kategorijos laborante kenksmingomis sąlygomis. 2010 m. gruodžio 22 d. VSDFV Jonavos skyriui buvo pateikta AB „Achema“ pažyma, kurioje nurodyta, jog pareiškėjai nuo 1985 m. rugsėjo 21 d. iki 1987 m. sausio 21 d. (iki vaikui sukaks pusantrų metų) buvo suteiktos atostogos vaiko priežiūrai, šią aplinkybę patvirtino įrašai pareiškėjos T-2 formos asmens kortelėje. Šioje kortelėje taip pat užfiksuota, jog nuo 1976 m. rugsėjo 2 d. iki 1976 m. rugsėjo 18 d., nuo 1984 m. birželio 5 d. iki 1984 m. liepos 20 d. ir nuo 1984 m. rugpjūčio 27 d. iki 1984 m. gruodžio 27 d. pareiškėja buvo mokslo atostogose.
Teismas atsižvelgė į Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalis, Aprašo 6.2, 7, 13, 14, 15 punktus.
Teismas nustatė, kad VSDFV Kauno skyrius 2012 m., prieš pradėdamas mokėti kompensaciją, patikrino pareiškėjos pateiktus dokumentus kompensacijai gauti ir nustatė, jog Sąraše Nr. 2 numatytus darbus pareiškėja dirbo 9.3056 metų, bei konstatavo, jog į pareiškėjos darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis nepagrįstai buvo įtrauktos atostogos vaiko priežiūrai nuo 1985 m. rugsėjo 15 d. iki 1987 m. sausio 21 d. bei pareiškėjos mokslo atostogos, kurios buvo suteiktos nuo 1976 m. rugsėjo 2 d. iki 1976 m. rugsėjo 18 d., nuo 1984 m. birželio 5 d. iki 1984 m. liepos 20 d. ir nuo 1984 m. rugpjūčio 27 d. iki 1984 m. gruodžio 27 d., t. y. laikotarpiai, kai pareiškėja faktiškai nedirbo, todėl šioje byloje ginčijamu VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 10.19-37752 panaikino 1997 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 518 (1 p.) ir pareiškėjai neskyrė kompensacijos, nurodydamas, jog Sąraše Nr. 2 numatytų darbų pareiškėja nedirbo 10 metų, taip pat paminėtų darbų nedirbo 5 metų laikotarpiu 1988–1994 m.
Teismas konstatavo, kad šioje byloje pareiškėja neginčija atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių dėl įmonėje išdirbto faktinio laiko kenksmingomis sąlygomis, sutinka, jog nuo 1985 m. rugsėjo 15 d. iki 1987 m. sausio 21 d. ji buvo vaiko priežiūros atostogose, o nuo 1976 m. rugsėjo 2 d. iki 1976 m. rugsėjo 18 d. bei nuo 1984 m. birželio 5 d. iki 1984 m. liepos 20 d. ir nuo 1984 m. rugpjūčio 27 d. iki 1984 m. gruodžio 27 d. buvo mokslo atostogose, tik kelia ginčą dėl teisės taikymo.
Teismas, pažymėjęs, kad pagal faktines aplinkybes administracinėje byloje nustačius, jog pareiškėja iki 1994 m. gruodžio 31 d. darbus, numatytus Sąraše Nr. 2, dirbo 9 metus 3 mėnesius ir 20 dienų, t. y. mažiau kaip 10 metų, o 1988–1994 m. laikotarpiu visai nedirbo tokio pobūdžio darbų, padarė išvadą, jog atsakovas pagrįstai ginčijamu sprendimu konstatavo nesant Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos skirti paminėtą kompensaciją ir neatitinkant šio įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos kompensacijos daliai, proporcingai išdirbtam laikui (5 metus 1988–1994 m. laikotarpiu), gauti. Tokios nuostatos aiškinant šias teisės normas laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-397/2011).
Teismas nurodė, kad, pareiškėjos ir jos atstovo nuomone, motinystės atostogų laikas turi būti įskaitytas į stažą kompensacijai už darbą ypatingomis darbo sąlygomis gauti vadovaujantis Pensijų įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta nuostata. Tačiau teismas su šia pozicija nesutiko. Pensijų įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą reglamentuojančios nuostatos, pagal kurias laikas, per kurį asmenys gauna motinystės pašalpas, įskaičiuojamas į stažą valstybinio socialinio draudimo pensijai gauti (8 str. 2 p.), negali būti taikomos kompensacijoms už ypatingas darbo sąlygas apskaičiuoti (stažui apskaičiuoti), nes kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimas, mokėjimas reglamentuojamas specialiojoje teisės normoje, t. y. paminėto įstatymo 67 straipsnyje, kurio 11 dalis numato, jog kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, todėl atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi Pensijų įstatymo 67 straipsnio nuostatomis ir Aprašo sprendimo priėmimo metu galiojusia redakcija (2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 83-3068). Sprendimo priėmimo metu galiojusio Aprašo 9 punkte nurodyta, jog darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinio darbo ypatingomis sąlygomis trukmę. Tokia pati nuostata buvo įtvirtinta ir 1997 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 518 priėmimo metu (Tvarkos 7 p., 1996 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1034 redakcija, įsigaliojusi nuo 1997 m. sausio 1 d.), todėl teisinio reglamentavimo požiūriu pareiškėjos padėtis nepasikeitė, t. y. teisės taikymo požiūriu pareiškėjos padėtis 2012 m., lyginant su 1997 m., nepablogėjo, nes ir tuo metu, ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą paminėto pobūdžio kompensacijai gauti yra reikalingas faktiškai išdirbtas laikas ypatingomis darbo sąlygomis.
Teismas, vadovaudamasis Aprašo 15 punktu, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, kad VSDFV Kauno skyrius, prieš pareiškėjai pradedant mokėti kompensaciją, turėjo teisėtą pagrindą patikrinti jos pateiktų dokumentų pagrįstumą, juolab kad 2010 m. gruodžio 22 d. buvo pateikta AB „Achema“ pažyma, patvirtinanti apie pareiškėjai kompensacijai skirti reikšmingu laikotarpiu (nuo 1985 m. rugsėjo 21 d. iki 1987 m. sausio 21 d.) motinystės atostogų suteikimą, ir nustatęs, jog į stažą paminėtai kompensacijai gauti nepagrįstai buvo įskaičiuoti laikotarpiai, kai pareiškėja faktiškai nedirbo, pažeidžiant Aprašo 9 punkto (1997 m. sprendimo priėmimo metu Tvarkos 7 p.) nuostatas, vadovaudamasis ginčijamame sprendime nurodytomis teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėja nekėlė ginčo, priėmė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas atitinkantį 2012 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 10.19-37752, kuriuo pagrįstai ir teisėtai panaikino 1997 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 518 ir atsisakė pareiškėjai skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, o VSDFV 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4428, pareiškėjai pasinaudojus ikiteismine tvarka, paliko galioti teritorinio skyriaus sprendimą, kadangi pareiškėja neatitiko teisės aktuose nustatyto laiko paminėtai kompensacijai gauti. Nenustatęs skundžiamų administracinių aktų panaikinimo pagrindų, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog viešojo administravimo subjektai, priimdami ginčijamus sprendimus, būtų šališki ar neobjektyvūs pareiškėjos atžvilgiu, todėl skundo argumentus dėl Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinto objektyvumo principo pažeidimo laikė nepagrįstais. Nagrinėjant bylą nenustatyti tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, reglamentuojančių socialinę apsaugą, pažeidimai. Teisėti lūkesčiai gali būti realizuojami tik įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Nustatęs, jog ginčijami sprendimai buvo priimti nepažeidžiant norminių aktų reikalavimų, pareiškėjos argumentus dėl paminėtų aplinkybių teismas vertino kaip nepagrįstus. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai VSDFV Jonavos skyriaus 1997 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 518 pagrindu kompensacija nebuvo pradėta mokėti, objektyviai jos teisėti lūkesčiai negalėjo būti pažeisti. Tuo atveju, jei pareiškėja mano, kad dėl atsakovo ar dėl darbdavio neteisėtų veiksmų jai buvo padaryta žala, ji turi teisę kreiptis įstatymų nustatyta tvarka dėl jos atlyginimo, tačiau skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 67–70) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-397/2011, kurioje buvo išspręstas ginčas vyriškos lyties asmeniui. Šiuo atveju ginčas yra dėl laiko įskaitymo, per kurį buvo gaunama motinystės pašalpa.
2. Nei Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 67 straipsnio 5 dalyje, nei Aprašo 2, 6.2, 7 ir 9 punktuose nenumatyta, kad į stažą ypatingomis darbo sąlygomis neįskaitomi laikotarpiai, suteikti mokslui arba vaiko priežiūros atostogoms. Aprašo 14 punkte nurodyti dokumentai, kuriais įrodomi reikalingo kompensacijai skirti darbo ypatingomis sąlygomis trukmė ir pobūdis. Darbdavys – AB „Achema“ – ne kartą pripažino ir konstatavo, kad ji turi teisę į lengvatinę pensiją, ir padarė išvadą, kad pagal Sąrašo Nr. 2 XI skyriaus 2 punktą kenksmingomis sąlygomis yra išdirbusi 11 metų ir 2 mėnesius. Apraše nėra nurodyta, kaip skaičiuojamas darbo stažas išėjus motinystės atostogų, per kurį buvo mokama pašalpa. Tačiau pagal Pensijų įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintą nuostatą į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomas ir laikas, per kurį asmuo gauna motinystės pašalpas. Pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą, turi būti pripažinta dirbusia ypatingomis sąlygomis minimalų 10 metų laiką, suteikiantį jai teisę gauti kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis. Juo labiau kad ir neįskaičius laiko, per kurį buvo suteiktos mokslo atostogos, jos stažą ypatingomis darbo sąlygomis sudaro 10 metų ir 7 mėnesiai.
3. Pagal Aprašo 15 punktą, dokumentų išdavimo pagrįstumas tikrinamas iki sprendimo skirti kompensaciją, o ne po sprendimo priėmimo. Jei būtų pateikti suklastoti dokumentai, tokiu atveju būtų sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas juos pateikusiems ar suklastojusiems asmenims. Šiuo atveju visi reikiami dokumentai buvo išduoti ir pateikti AB „Achema“, t. y. darbdavio, šie dokumentai atitinka tikrovę, jie buvo įvertinti ir 1997 m. gruodžio 15 d. priimtas sprendimas Nr. 518 skirti kompensaciją. Priimti naują sprendimą tuo pačiu klausimu ir tais pačiais pagrindais po 15 metų, kai nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės, įstatymas draudžia ir už tai numatyta atsakomybė. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, VSDFV Kauno skyrius neturėjo jokios teisės perskaičiuoti jos darbo stažą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti. Motinystės teisinė apsauga numatyta aukščiausios teisinės hierarchijos teisės aktuose.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 75–78) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pareiškėja neteisingai aiškina išdirbto faktinio darbo ypatingomis sąlygomis trukmę, nepagrįstai reikalaudama į faktinio darbo ypatingomis sąlygomis trukmę įskaityti laiką, kai buvo vaiko auginimo atostogose, bei jos mokslo atostogas. Pareiškėja iki 1994 m. gruodžio 31 d. darbus, numatytus Sąraše Nr. 2, dirbo 9 metus 3 mėnesius ir 20 dienų, t. y. mažiau kaip 10 metų, o 1988–1994 m. laikotarpiu visai nedirbo tokio pobūdžio darbų, todėl VSDFV Kauno skyrius konstatavo nesant Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos kompensacijai skirti ir neatitinkant šio įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos kompensacijos daliai, proporcingai išdirbtam laikui. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo / neskyrimo nėra skaičiuojamas pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, o skaičiuojamas stažas kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti. Darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinio darbo ypatingomis sąlygomis trukmę (Aprašo 9 p.), todėl Pensijų įstatymo 8 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.
2. VSDFV teritoriniai skyriai turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos. Tokia teisė nustatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje. Ši įstatymo nuostata taikoma ir sprendžiant klausimus dėl dokumentų tikrinimo skiriant kompensacijas už ypatingas sąlygas, nes šios kompensacijos yra socialinio draudimo išmokos, kurias administruoja VSDFV teritoriniai skyriai. Pagrįsti lūkesčiai negali apimti tų teisių, kurių pareiškėja neturėjo. Tiek motinystės atostogų metu, tiek vėliau ji neturėjo teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl pareiškėjos nuo 1976 m. kovo 16 d. iki 1987 m. gegužės 16 d. ypatingomis darbo sąlygomis dirbto laikotarpio nustatymo Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005-07-01) 67 straipsnio bei iki tol galiojusio šio įstatymo 56 straipsnio (1996-07-04 įstatymo Nr. I-1438 redakcija) taikymo prasme.
Pagal šioje administracinėje byloje taikytiną paminėtos redakcijos Pensijų įstatymo 67 straipsnį (šios materialinės teisės normos taikymo būtinumas šalių nekvestionuojamas), kuris yra skirtas reglamentuoti teisinius santykius dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas mokėjimo, teisę į šią kompensaciją turi moterys, išdirbusios iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į patvirtintą buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) sąrašą Nr. 2 (straipsnio 2 d. 2 p.). Šio Pensijų įstatymo straipsnio 8 dalyje (2011-06-09 įstatymo Nr. XI-1436 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012-01-01) nustatyta, kad nurodytos kompensacijos mokėjimo pradžia yra siejama su asmens šio įstatymo nustatytu senatvės pensijos amžiumi. Straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad kompensacijų apskaičiavimo bei išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pastarosios nuostatos kontekste pažymėtina, kad tokia tvarka buvo nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtintu Aprašu, kurio 9 punkte, be kita ko, nurodyta, kad darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinio darbo ypatingomis sąlygomis trukmę, ir nagrinėjamai bylai taip pat aktualiu laikotarpiu (1997-12-15, kai buvo priimtas pareiškėjos nurodytas VSDFV Jonavos skyriaus sprendimas Nr. 518) - Tvarkos 7 punkte, kuriame buvo nurodytos Aprašo 9 punktui analogiškos nuostatos.
Pensijų įstatymo 56 straipsnyje (1996-07-04 įstatymo Nr. I-1438 redakcija), kuris reglamentavo tuos pačius teisinius santykius, buvo įtvirtintos be išlygų analogiškos (su pirmiau aptartomis šio įstatymo 67 str. nustatytomis) nuostatos.
Pasisakydama dėl šioje byloje nagrinėjamos situacijos, kolegija pažymi, jog byloje nėra kvestionuojama, kad paminėtu laikotarpiu (nuo 1976-03-16 iki 1987-05-16) pareiškėjos AB „Achema“ dirbtas darbas savo sąlygomis atitiko paminėtame sąraše Nr. 2 nurodytus darbus, taip pat nėra kvestionuojama, kad pareiškėjai yra taikytinos Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punkto (ir paminėto šio įstatymo 56 str. 2 d. 2 p.) nuostatos dėl būtinumo išdirbti ne mažiau kaip 10 metų į paminėtą sąrašą Nr. 2 įtrauktus darbus teisei į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas atsirasti. Ginčo esmė yra pareiškėjos nurodytomis sąlygomis dirbto laikotarpio apskaičiavimas. Be to, byloje nagrinėjama situacija yra ypatinga tuo, kad paminėtu VSDFV Jonavos skyriaus 1997 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 518 pareiškėjos teisė į ginčo kompensaciją buvo patvirtinta. Šiame sprendime (kurio vykdymo pradžia dėl su pareiškėjos senatvės pensijos amžiumi sietinų priežasčių buvo nukelta į 2012-09-01) buvo nurodyta, kad pareiškėjos darbo ypatingomis sąlygomis trukmė yra 11,169 metų, t. y. pareiškėjos šioje administracinėje byloje siekiamas metų skaičius.
Kalbant apie bylai reikšmingas faktines aplinkybes, taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos šioje byloje skundžiamais sprendimais paminėtas jos darbo ypatingomis darbo sąlygomis laikotarpis buvo sumažintas nuo 11,169 metų (kaip tai buvo nurodyta paminėtame VSDFV Jonavos skyriaus 1997-12-15 sprendime Nr. 518) iki 9,3056 metų. Tai atsakovo buvo padaryta minusavus iš pirmiau nustatyto laikotarpio pareiškėjos atostogų vaiko priežiūrai (nuo 1985-09-15 iki 1987-01-21) ir jos mokslo atostogų laiką. Pastebėtina, kad pastarosios faktinės bylos aplinkybės yra nustatytos byloje esančiais įrodymais ir ginčo šalių pripažįstamos.
Iš pareiškėjos skundžiamų sprendimų bei atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teismui nurodytų argumentų matyti, kad vieninteliu ir, pastarųjų proceso šalių nuomone pakankamu pagrindu neįskaityti paminėto vaiko priežiūros atostogų ir mokslo atostogų laiko į nurodytai kompensacijai skirti būtiną darbo ypatingomis sąlygomis laikotarpį buvo (yra) Aprašo 9 punkte (o paminėto VSDFV Jonavos skyriaus 1997-12-15 sprendimo priėmimo metu galiojusios Tvarkos 7 punkto) nuostata, kad darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinio darbo ypatingomis sąlygomis trukmę. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, akcentuodami šioje nuostatoje panaudotą žodį „faktinis“ (darbas) laikosi pozicijos, kad paminėtas (ginčytinas) pareiškėjos vaiko priežiūros atostogų bei mokslo atostogų laikas negali būti pripažintas faktiniu darbu ypatingomis sąlygomis Aprašo 9 punkto, tuo pačiu ir Pensijų įstatymo 67 straipsnio taikymo prasme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamai bylai yra reikšmingas ne fakto nustatymo, o teisės aiškinimo klausimas.
Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pirmiausia pažymi, kad minėtai kompensacijai gauti darbo ypatingomis sąlygomis būtinas laikotarpis, pagal Pensijų įstatymo 67 ir 56 straipsnių 2 dalių 2 punktus, yra (turi būti) apskaičiuojamas metais. Tai suponuoja prielaidą, kad šioje įstatymo galią turinčioje materialinės teisės normoje panaudota samprata „darbo laikas“ turi būti traktuojama kaip tam tikro darbo trukmė viso jo tęsimosi prasme. Nei šioje teisės normoje, nei kitose aptariamų straipsnių nuostatose nėra specialiai aptartų išlygų (nuorodų) į tam tikrus darbo trukmės laikotarpius, kurie neįskaitomi į darbo ypatingomis sąlygomis laiką. Todėl ir atsižvelgdama į tai, kad tam tikri su darbuotojų teisių apribojimais sietini atvejai turi būti aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyti (aptarti) įstatymo lygmeniu, kolegija daro išvadą, kad aptariamų Pensijų įstatymo straipsnių nuostatos dėl darbo ypatingomis sąlygomis trukmės negali būti suprantamos ir aiškinamos susiaurintai, t. y. skaidant darbo ypatingomis sąlygomis santykių trukmę pagal ypatingų darbo sąlygų tiesioginio poveikio buvimo ar jo nebuvimo kriterijų.
Pasisakydama dėl bylai aktualių Aprašo (ir Tvarkos) nuostatų aiškinimo, kolegija pažymi, kad nei paminėtame Aprašo 9 punkte, nei kitose Aprašo (Tvarkos) nuostatose taip pat nėra konkrečiai apibrėžti darbo santykių periodai, kurie turi būti neįskaitomi į darbo ypatingomis sąlygomis trukmę Pensijų įstatymo 67 ir 56 straipsnių 2 dalių 2 punktų taikymo prasme. Todėl pirmiau pateikti Pensijų įstatymo 67 ir 56 straipsnių 2 dalių 2 punktų aiškinimo argumentai taip pat yra taikytini Aprašo 9 punkto (Tvarkos 7 p.) nuostatos apie faktinį darbą ypatingomis sąlygomis aiškinimui. Be to, aiškinant Aprašo 9 punktą (Tvarkos 7 p.) sisteminiu teisės aiškinimo būdu, darytina išvada, kad įstatymus įgyvendinančio teisės akto leidėjas neturėjo tikslo sukurti naują, įgyvendinamam teisės aktui prieštaraujančią teisės normą. Šiame kontekste pastebėtina, kad priešingas – tik lingvistinis (atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teismui pateiktas) šios nuostatos aiškinimas suponuotų protingumo kriterijui prieštaraujančią situaciją, kai faktiniam darbui ypatingomis sąlygomis būtų priskirtas tik darbo laikas, per kurį darbuotojas fiziškai būna ypatingose darbo sąlygose, nes tai taip pat reikštų, kad darbo ypatingomis darbo sąlygomis trukmės nebūtų galima įskaityti, pvz., į kasmetinių atostogų laiką. Socialinio teisingumo požiūriu situacija su vaiko priežiūros atostogų neįskaitymu į darbo ypatingomis sąlygomis laiką Pensijų įstatymo 67 straipsnio taikymo prasme diskriminuotų tokioms atostogoms išėjusį asmenį palyginus su kitais tokį patį darbą dirbusiais asmenimis.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir padarytas teisės aiškinimo išvadas, kolegija konstatuotoja, kad Aprašo 9 punktas (Tvarkos 7 p.) pirmosios instancijos teismo pritaikytas ir išaiškintas neteisingai. Tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 143 str.), o pareiškėjos teismui paduotą skundą pripažinti pagrįstu (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti, o pareiškėjos A. D. skundą patenkinti.
Panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2012 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 10.19-37752 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas A. D.“ ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4428 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“.
Palikti galioti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos rajono socialinio draudimo skyriaus 1997 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 518 ,,Dėl A. D. teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė