LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Autokausta“ ir V. S., dėl reikalavimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama panaikinti Kultūros paveldo departamento (toliau – ir Departamentas) Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. rugsėjo 1 d. reikalavimą stabdyti Vilniaus gatvės esamų tašytų akmenų nulyginimo darbus (toliau – ir Reikalavimas).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 12 d. nutartimi priėmė pareiškėjos prašymą.

Administracija pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (toliau – ir prašymas): 1) sustabdyti Reikalavimo Administracijai vykdymą iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos; 2) leisti Administracijai vykdyti Vilniaus gatvės dangos rekonstravimo darbus pagal tvarkybos darbų projektą „Senamiesčio (u.k. KVR 20171) teritorijos dalies – Vilniaus gatvės tvarkybos darbų (remontas, restauravimas) projektas. Laida A“ (toliau – ir Projektas), kuris buvo išduotas pagal Skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. išduotą galiojantį leidimą Nr. LPK-20 (toliau – ir Leidimas) atlikti darbus.

Administracija Prašyme nurodė, kad Kauno miestas yra paskelbtas 2022 m. Europos kultūros sostine. Sustabdžius Vilniaus gatvės remonto darbus šiame grindinio klojimo etape, užtruks visų Projekte numatytų darbų pabaigimas. Vykdant Reikalavimą, sustabdžius remonto darbus Vilniaus gatvėje, užtruks šaligatvių tvarkymo, lietaus nubėgimo latakų įrengimo, Projekte numatytų gatvės naujovių įrengimo, smulkios architektūros sutvarkymo darbai. Sustabdžius darbus neabejotinai bus padaryta neatitaisoma žala Kauno miestui, jo gyventojams bei svečiams. Vilniaus gatvėje žadėtu laiku negalės atsidaryti ir šioje gatvėje įsikūrę verslai, kurie dėl tokios situacijos patiria ir patirs didelius nuostolius. Administracija jau gauna verslo atstovų pretenzijas dėl Vilniaus gatvės tvarkymo ir veiklos sustabdymo, o jų nurodyti nuostoliai yra itin dideli. Sustabdyti darbai jau sukėlė ir kelia didelę žalą Administracijos reputacijai (dėl darbų terminų nesilaikymo, teisėtų verslininkų lūkesčių pažeidimo).

Administracijos nuomone, šiuo atveju nepritaikius prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, Administracijai palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės prarastų prasmę, kadangi darbai būtų sustabdyti nepagrįsto Reikalavimo pagrindu. Vėliau teismui patvirtinus, kad Reikalavimas yra neteisėtas, tačiau Reikalavimo užtikrinimo priemonių nepritaikius, neteisėtas Reikalavimas būtų faktiškai įvykdytas. Tokia situacija pažeistų Administracijos teisę į veiksmingą ir efektyvią teisminę gynybą. Nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teisminis procesas prarastų prasmę.

Administracija teigė, kad Reikalavimo galiojimo sustabdymu siekiama konkretaus ir aiškaus tikslo – užkirsti kelią negrįžtamoms neigiamoms pasekmėms, kurios kiltų vykdant Reikalavimą iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl Reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Prašymas yra adekvatus ir proporcingas.

Atsakovas Departamentas pateikė teismui nuomonę dėl prašymo.

Departamentas nurodė, kad Administracija, neatsižvelgusi į Projekte nurodytą pastabą parengti detalizuotus darbo brėžinius ir papildomai derinti juos su Skyriumi, taip pat į Skyriaus 2021 m. liepos 28 d. rašte Nr. (1.27-K)2K-2446 išdėstytus konkrečius nurodymus, kas turi būti pavaizduota detalizuotuose darbo brėžiniuose, pati savo noru pradėjo darbus, kuriems, kaip matyti, buvo nustatyti trūkumai. Skyrius, gavęs 2021 m. rugpjūčio 9 d. Projekto vadovės V. S. prašymą patikrinti „Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) teritorijos dalies – Vilniaus gatvės Tvarkybos darbų (remontas, restauravimas) LAIDOS A. Darbo projekto (TvDP)“ pasiūlymą vertingosios savybės – tašytų akmenų grindinio – remonto detalei, 2021 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. (12.56-K)2K-2608 pateikė motyvuotą išvadą, pažymėdamas, kad Administracijos siūlymas Vilniaus gatvės saugomą autentiškų, tašytų akmenų grindinį pakeisti „nupjautais ir nudeginto paviršiaus akmenimis“ pažeidžia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalį, 16 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes, vykdant Administracijos planuojamus vykdyti darbus, gali būti negrįžtamai sužalota vertingoji savybė – tašytų ir lauko akmenų grindiniai su tašytų akmenų gatvių bortais. Dėl to Skyrius ir neišdavė pritarimo. Šiuo atveju Administracija pati yra atsakinga už susidariusią situaciją, dėl jos veiksmų kilo teisminis ginčas, tai nesudaro pagrindo tenkinti prašymą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 21 d. nutartimi netenkino Administracijos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Administracijos nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, padarė išvadą, jog jame nėra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymų ir argumentų, jog, nepritaikius prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala ir (ar) teismo sprendimas negalės būti įvykdytas. Nors teismas pripažino, jog Administracija prašyme nurodo galimas neigiamas pasekmes, kurios, nesustabdžius Reikalavimo galiojimo, jai galėtų kilti, tačiau taip pat konstatavo, jog Administracija nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog, nepritaikius jos prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, jai ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kuri būtų didesnė už tą, kurią gali padaryti Administracijos siekis tęsti darbus, kol neišspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl saugotinos vertingosios savybės išsaugojimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktą Departamento nuomonę, priėjo prie išvados, kad byloje susidarė situacija, kai Reikalavimu iš esmės siekiama užkirsti kelią galimai žalai atsirasti, o Administracija, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, dar neišsprendus ginčo iš esmės teismine tvarka, siekia tęsti darbus, kuriais gali būti padaroma žala. 

Teismo vertinimu, šiuo atveju ginčo objektas iš esmės pats savaime turi išskirtinę istorinę paveldosauginę vertę Kauno miestui, todėl, tenkinus prašymą ir leidžiant autentiškų akmenų apdorojimą vykdyti pagal tokius Administracijos sprendinius, kuriems Departamentas nepritaria, gali būti padaryta iš esmės neatitaisoma žala kultūros vertybėms ir negrįžtamai sunaikintos istorinių objektų vertingosios savybės. Šios kultūrinės vertybės apdorojimas, sunaikinant jos autentiškumą, sudarys tokius nuostolius miesto paveldui, kurie istorinių vertybių išsaugojimo prasme iš esmės taps neatitaisomi ir daug didesni nei Administracijos nurodomi laikini nepatogumai miestui ir verslui. Šioje byloje Administracijai įrodžius Departamento veiksmų neteisėtumą, Administracija turėtų galimybę išsireikalauti galimus materialius nuostolius jos patirtai žalai atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų paprastai neturi lemiamos reikšmės, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs keliamo ginčo pobūdį bei mastą, Administracijos ir Departamento pateiktus argumentus, padarė išvadą, kad nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą taikyti Administracijos prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Administracija iš esmės neįrodė, jog, netenkinus prašymo, bus patirta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma žala, kurios būtina išvengti.

Administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti.

Administracija atskirajame skunde dėsto tas pačias faktines aplinkybes, jas pagrindžiančius argumentus, nurodytus skunde ir prašyme pirmosios instancijos teismui.

Administracija nurodo, kad palaiko visus argumentus, išdėstytus prašyme, kurie pagrindžia, kad, netenkinus prašymo, bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, kuri bus didesnė už tą, kurią gali padaryti Administracijos siekis tęsti darbus.

Administracija teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, neįvertinęs aplinkybės, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Leidimas, kurio pagrindu pradėti statybos darbai, yra teisėtas ir galiojantis. Leidimu Departamentas yra pritaręs Administracijos vykdomiems darbams pagal Projektą, todėl šių darbų tolimesnis vykdymas nedaro ir negali daryti neatitaisomos žalos kultūros vertybėms. Skyrius yra davęs pritarimą visiems darbams. Skyrius, išduodamas Leidimą, neturėjo jokių pastabų dėl sprendinio – tašytų akmenų nulyginimas. Dėl šio sprendinio buvo gautas ir nepriklausomų ekspertų vertinimas, kuriame nepateikta jokių pastabų. Teismo išvados dėl neatitaisomos žalos kultūros vertybėms yra nepagrįstos. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kuria grindžiamas atsisakymas tenkinti prašymą, yra nepagrįsta.

Administracija nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog patirtą žalą Administracija galės prisiteisti teisės aktuose nustatyta tvarka. Tokia teismo išvada skatina tolimesnį bylinėjimąsi, kurio būtų galima išvengti tenkinus prašymą. Tai yra nesuderinama su efektyvaus ir operatyvaus proceso principais, efektyvia Administracijos teisių gynyba.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, iš esmės pripažinęs, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali kilti Administracijos nurodyta žala, ir nustatęs, kad, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, netiesiogiai būtų išspręstas dar teismine tvarka neišnagrinėtas ginčas, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas gali sukelti žalą paveldosaugos saugomai kultūros vertybei, netenkino Administracijos prašymo. Teismas taip pat konstatavo, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, aplinkybės, jog ateityje galintys kilti teisminiai ginčai dėl nevykdomų sutartinių įsipareigojimų, nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės. 

Administracija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydama, kad teismas pripažino, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, yra daroma ir gali būti padaryta žala. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, bus padaryta neatitaisoma žala paveldosaugos saugomai vertybei, yra nepagrįsta. Teismas neįvertino, kad nėra ginčo dėl Leidimo, kuris išduotas Departamentui pritarus Administracijos vykdomiems darbams pagal Projektą. Administracija laikosi pozicijos, kad ji įrodė visas sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Administracija kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Reikalavimą, kuriuo Departamentas nurodė Administracijai sustabdyti Vilniaus gatvės esamų tašytų akmenų nulyginimo darbus, kurie, Departamento įsitikinimu, pažeidžia Įstatymo reikalavimus, iki atskiro Departamento sprendimo. Departamentas nurodė, kad būtina rengti vertingosios savybės – tašytų akmenų grindinio detalės – tvarkybos sprendimą ir teikti jį Departamentui derinti. Administracija, nesutikdama su Reikalavimu, pateikė skundą ir prašymą administraciniam teismui, prašydama, be kita ko, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – stabdyti Reikalavimo galiojimą ir leisti Administracijai vykdyti Vilniaus gatvės dangos rekonstravimo darbus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad: teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Administracijos skunde nurodyto reikalavimo pobūdį, prašymo ir atskirojo skundo argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagrįstai atsisakė taikyti Administracijos prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Administracija, teikdama prašymą ir prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, siekia išspręsti ginčą iš esmės, t. y. siekia, kad jos skundo reikalavimas būtų patenkintas neišnagrinėjus bylos iš esmės. Kaip minėta, administracinių teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog reikalavimo užtikrinimo priemonėmis negali būti sprendžiami ir užtikrinami tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai, t. y. ginčas išsprendžiamas iš esmės, nes tokie prašomi atlikti veiksmai neatitinka reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirties ir tikslo, šalių pusiausvyros bei proporcingumo principų. Todėl Administracijos atskirojo skundo argumentai, kuriais reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju grindžiamas Reikalavimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, nesudaro pagrindo tenkinti prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teisėjų kolegija taip pat atmeta Administracijos atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas gali sukelti didesnę žalą paveldosaugos saugomai kultūros vertybei, nes jais Administracija netiesiogiai kvestionuoja Reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, teigdama, kad Departamentas ankstesniais savo veiksmais pats patvirtino, jog Administracijos vykdomi darbai nedaro ir nepadarys neatitaisomos žalos saugomoms kultūros vertybėms. Pažymėtina, kad šie Administracijos argumentai turės būti įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės, surinkus ir ištyrus visus bylai reikšmingus įrodymus.

Vertindama Administracijos atskirojo skundo argumentus dėl Administracijai kilusios ir kilsiančios neatitaisomos ir sunkiai atitaisomos didelės žalos, kurią, Administracijos vertinimu, pripažino ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, prielaida, jog gali būti patiriamos neigiamos pasekmės, pati savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu neįrodoma, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės dėl jau atliktų statybos darbų, Administracijai ir verslui kylančių neigiamų pasekmių, taip pat kylančių ir galbūt ateityje kilsiančių turtinių praradimų, daromos žalos Administracijos reputacijai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesudaro pagrindo taikyti prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o Administracijos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė