Civilinė byla Nr. 2-715-178/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00557-2015-0

  Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, civilinėje byloje Nr. 2-4253-302/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir šio teismo tiesėjams, Kauno apygardos teismui ir šio teismo teisėjams bei Kauno apylinkės teismui ir šio teismo teisėjams dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. B. pareiškė ieškinį atsakovams „kriminalinei“ Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai „kriminalinės“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, „kriminalinei“ institucijai Kauno apygardos teismui ir „pseudoteisėjams“ D. Š., A. A., J. K., „kriminalinei“ institucijai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir „pseudoteisėjams“ A. A., V. P., R. B., A. P., D. B., O. F., A. K., V. M., „kriminalinei“ institucijai Kauno miesto apylinkės teismui ir „pseudoteisėjai“ A. N. dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pripažinimo bei 372 375,34 Eur (1 285 437,58 Lt) žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. aiškiai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą, pateikti paskaičiavimus ir įrodymus, kuriuose atsispindėtų ieškovo patirta turtinė ir neturtinė žala, pridėti ieškinyje nurodytus įrodymus, pašalinti iš ieškinio teiginius ir reikalavimus, įžeidžiančius Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijas ir teisėjus. Teismas nurodė, kad iš ieškinio negalima suprasti kokiais teismų (teisėjų) veiksmais buvo pažeistos ieškovo teisės, t. y. nesuformuluotas ieškinio faktinis pagrindas. Ieškovas taip pat nenurodė, kaip jo patirta turtinė ir neturtinė žala pasireiškė kiekvienu konkrečiu atveju, nenurodė, kas konkrečiai sudaro jo prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė prašomą priteisti turtinę žalą. Be to, ieškovui būtina nurodyti priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, jog ieškovo patirta žala yra nulemta konkrečių neteisėtų veiksmų pasekmė. Teismas pažymėjo, kad ieškovas  prašomos atlyginti žalos nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais bei jų nenurodė ieškinyje. Taip pat ieškovas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė neturtinė žala.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas atsakovo atstovais taip pat nurodė teismus ir teisėjus, tačiau šie asmenis negali būti atsakovais byloje, todėl turi būti pašalinti iš ieškinio. Be to, ieškinyje naudojami įžeidžiantys teiginiai Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ir teisėjų atžvilgiu, o jie negali būti toleruojami civiliniame procese, todėl turi būti pašalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skundu ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį ir perduoti klausimą apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas netinkamai taikė CPK 135 straipsnį, nes nepagrįstai nustatė, jog neaiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas, nepateikti skaičiavimai ir įrodymai dėl turtinės ir neturtinės žalos. Ieškinyje pateiktos aplinkybės ir įrodymai, kad neteisėti ir nusikalstami teismų ir teisėjų veiksmai padaryti panaudojus suklastotus faktus ir aplinkybes dėl neva apelianto faksu siųsto pareiškimo nagrinėti baudžiamąją bylą jam nedalyvaujant, nes jokio pareiškimo apeliantas nesiuntė. Todėl buvo suklastoti dokumentai, kurių pagrindu teismai nubaudė jį bauda už neatvykimą į teismo posėdį be svarbios priežasties kaip nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą ir atsisakė priteisti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
2. Teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 4 dalį, nes klaidingas teismo pavadinimo nurodymas ar nenurodymas, įrodymų nepateikimas ar nenurodymas ir kiti netikslumai nesudaro esminių kliūčių priimti ir išnagrinėti ieškinį. Pagal teismų praktiką ieškinio priėmimo stadijoje negalima reikalauti įrodyti materialinį ieškinio reikalavimą. Įrodymai, pagrindžiantys padarytą neturtinę žalą, yra nurodyti kaip pateikti paliktoje nenagrinėta civilinėje byloje Nr.2-4297-611/2014, kurią prašoma prijungti su visais ten esančiais įrodymais. Taip pat kaip rašytinius įrodymus prašoma išreikalauti civilinę bylą ir baudžiamąsias bylas Nr. 2-5566/2000, Nr. I-1825-437/2013, Nr. I-64/99, kurių eiga patvirtins padarytą žalą ir jos dydį bei neteisėtus teisėjų veiksmus panaudojant suklastotus faktus ir darant nusikaltimus apelianto atžvilgiu.
3. Teismas netinkamai taikė CK 1.137, 6.272 straipsnių nuostatas, įpareigodamas pašalinti iš atsakovų teismus ir teisėjus, kadangi galimas regresinis reikalavimas bei CPK 300 straipsnio taikymas, nustačius nusikaltimo pažymius panaudojant suklastotus faktus ir dokumentus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pakankamai išsamiai ir teisingai nurodė CPK normų keliamus reikalavimus ieškinio turiniui ir formai, tinkamo ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimo svarbą procesui, todėl skundžiamoje nutartyje tokio pobūdžio motyvų apeliacinės instancijos teismas nebekartoja. Juo labiau, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog reikalavimai ieškinio turiniui ir formai, jų laikymosi svarba iš ilgametės ir gausios apelianto bylinėjimosi praktikos jam yra žinoma, be to, ir jis pats turi teisinį išsilavinimą.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė tokius trūkumus: 1) nėra aiškiai suformuluotas ieškinio faktinis pagrindas (CPK 135 str. 1 d. 3 p.), 2) apeliantas ieškinyje netinkamai atsakovo atstovais nurodė teismus ir teisėjus (teismas nurodė, kad šie asmenys negali būti atsakovais byloje, todėl turi būti pašalinti iš ieškinio), 3) ieškinyje naudojami įžeidžiantys teiginiai Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ir teisėjų atžvilgiu, o tai negali būti toleruojama civiliniame procese (teismas nurodė, kad tokie teiginiai taip pat turi būti pašalinti). Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija.

1) Kaip matyti iš pateikto ieškinio, apeliantas reikalavimų pirmuoju punktu prašo pripažinti, kad teismai, teisėjai, Generalinė prokuratūra, Teisingumo ministerija klastoja ir panaudoja aplinkybes ir faktus, kad nebūtų vykdomi įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys ir dėl to jam nebūtų atlyginama padaryta žala; antruoju ieškinio reikalavimų punktu  prašoma priteisti konkrečią turtinę ir neturtinę žalą. Taigi, pirmuoju reikalavimų punktu apeliantas prašo konstatuoti valstybės institucijų ir pareigūnų neteisėtus veiksmus, t.y. aplinkybes, kurias jis privalo pagrįsti ir įrodyti, siekdamas žalos atlyginimo. Toks reikalavimas negali būti vertinamas kaip savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, nes jis byloje nustatinėtinas tik kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų antrajam reikalavimui (atlyginti žalą) realizuoti. Civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nustatinėjimo kontekste apeliantas turi ieškinyje nurodyti ne tik neteisėtus veiksmus, bet ir tai, kaip jie prisideda ar sąlygoja Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimo neįvykdymą, iš ko kildinama žala (priežastinis ryšys), taip pat žalos atsiradimo faktą (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad iš ieškinyje nurodytų deklaratyvių teiginių iš tikrųjų nėra aiškūs ne tik konkretūs valstybės institucijų neteisėti veiksmai, bet, juo labiau, priežastinis ryšys tarp jų ir kilusių pasekmių - teismo sprendimo neįvykdymo. Pavyzdžiui, visiškai neaišku, ką bendro (priežastinis ryšys) turi Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimo, kuriuo apeliantui priteista 4 000 Lt suma, neįvykdymas su ikiteisminiu tyrimo K. T. nepradėjimu iki suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, baudžiamosios bylos K. T. atžvilgiu eiga bei procesiniai sprendimai joje, apeliantui paskirta bauda už neatvykimą į teismo posėdį baudžiamojoje byloje, apie jo (ne)buvusią ar (ne)suklastotą faksogramą ir pan. Kitaip tariant, neaišku, kokiu būdu apelianto nurodomos aplinkybės lėmė tai, kad teismo sprendimas neįvykdytas, bei rodo, kad valstybės institucijos būtent tokio rezultato ir siekė. Be to, taip pat pagrįstai konstatuota, kad ieškinyje nėra nurodyti jokie neturtinės žalos turinį sudarantys CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardinti (ar kiti)  kriterijai.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškinio pagrindas nėra aiškiai suformuluotas ir tai kelia kliūtis tinkamam pasiruošimui bylai bei jos nagrinėjimui

2) Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje ieškinio trūkumu pripažintas netinkamas atsakovės atstovų nurodymas nėra kliūtis ieškinio priėmimui. Atsakove byloje nurodyta valstybė, žalą prašoma priteisti iš jos. Pagal CPK 51 straipsnio 4 dalį civiliniame procese valstybei atstovauja Vyriausybė, įstatymų numatytais atvejais – kita institucija, taip pat ją gali atstovauti atstovai pagal pavedimą.  Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 497 yra patvirtintos Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklės. Taigi, tinkamas valstybės atstovavimas civiliniame procese yra reglamentuotas teisės aktais, dėl ko jais remiantis pats teismas gali užtikrinti tinkamą valstybės atstovavimą netgi ir nepaisant to, kokia yra ieškinį teikiančio asmens nuomonė (nuoroda) dėl valstybės atstovų. Todėl tai, kad ieškinyje apeliantas atsakovės atstovais nurodo teismus ir teisėjus, savaime nereiškia, kad jie turėtų atstovauti valstybę ir/ar jų nurodymas kelia kliūtis ieškinio priėmimui.

3) Vertinant skundžiamos nutarties ir apelianto atskirojo skundo motyvus dėl apelianto vartojamų išsireiškimų „kriminalinė“, „pseudo“ ir pan., pažymėtina, kad teismai ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, jog tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių inter alia pavadinimuose. Taip pat buvo išaiškinta, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Apeliantui ne kartą nurodyta ir tai, kad jo procesiniuose dokumentuose naudojami epitetai, įvardijant atsakovais, atstovais bei kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis įvairius subjektus negali būti vertinami nereikšmingu rašymo apsirikimu ar tiesiog netikslumu. Toks apelianto pasirinktas valstybės (atsakovės), ją atstovaujančių institucijų įvardijimas, aiškiai iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti. Skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai dėl trūkumų šalinimo aptariamu aspektu  atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-161-186/2016; 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-168-516/2016). Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apeliantas šiais savo veiksmais reiškia aiškią nepagarbą Lietuvos Respublikai ir jos institucijoms, bei nustatė terminą procesinio dokumento trūkumų šalinimui.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi trūkumams pašalinti nustatytas terminas yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336-338 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Nustatyti ieškovui A. B. naują terminą – iki 2016 m. balandžio 14 d. – ieškinio trūkumams pašalinti.

Teisėjas                                                                                                 Alvydas Poškus