Civilinė byla Nr. e3K-3-256-469/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26193-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7.; 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novus LT“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių V. A. ir uždarosios akcinės bendrovės „Novus LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aldasa“ dėl suteiktų nekokybiškų paslaugų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių užsakovo teisių gynimo būdus, taikomus statybos rangos sutarties nutraukimo atveju, ir teismo pareigą išspręsti visus byloje pareikštus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 260 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovės V. A. ir UAB „Novus LT“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Aldasa“ dėl suteiktų nekokybiškų paslaugų, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad 2021 m. sausio 6 d. Užsakymo atlikimo sutartis Nr. 21/P11 (toliau – Sutartis) buvo faktiškai sudaryta tarp ieškovės (užsakovės) V. A. ir atsakovės (Sutartyje – „Gamintojo“) UAB „Aldasa“; 2) pripažinti Sutartį nutraukta dėl atsakovės UAB „Aldasa“ kaltės (netinkamo sutarties įvykdymo), įpareigoti atsakovę savo sąskaita ir lėšomis ne vėliau kaip per keturiolika dienų išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus ir duris, o atsakovei to laiku neįvykdžius, suteikti teisę ieškovei atlikti tai atsakovės sąskaita pasitelkus kitus rangovus; 3) priteisti ieškovei V. A. iš atsakovės sumokėtą 4654 Eur sumą (t. y. 4054 Eur – Sutarties kaina ir 600 Eur – montavimo pagal 2021 m. kovo 8 d. kvitą LC 19725 kaina); 4) priteisti iš atsakovės 800 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovės nurodė, kad būtent ieškovė V. A. buvo faktinė užsakovė pagal Sutartį, nes ji, o ne UAB „Novus LT“, užsakė ginčo gaminius asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl ginčas kvalifikuotinas kaip buitinio vartotojo ginčas su verslininku. Ieškovių teigimu, atsakovė neginčija parengusi, surašiusi ir užpildžiusi tipinę Sutartį, žinodama, jog Sutartis turėjo būti sudaryta V. A. vardu. Atsakovė netinkamai (galimai nesąžiningai) Sutarties preambulėje kaip užsakovę įrašė UAB „Novus LT“, todėl nėra pagrindo laikyti, jog Sutartis sudaryta su UAB „Novus LT“. Esant ginčui dėl Sutarties šalies (užsakovo), Sutarties nuostatos turi būti traktuojamos ieškovės naudai. Todėl ieškovės reiškia bendrus reikalavimus dėl Sutarties pripažinimo nutraukta dėl atsakovės kaltės ir dėl Sutarties pripažinimo sudaryta faktiškai su V. A.
4. Ieškovių teigimu, ginčas kilo dėl sumontuotų langų montavimo trūkumų (trūksta atraminių kaladėlių, tvirtinimo taškų ir kt.) ir netinkamai pagamintų (netinkamų dydžių) bei nesumontuotų langų ir durų. Atsakomybė už netinkamai atliktus matavimus tenka atsakovei, kurios meistrai matavo langus užsakymo metu. Atsakovės sumontuotų langų ir durų trūkumai užfiksuoti eksperto dr. D. K. 2021 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros akte Nr. A21-0014 (toliau – Apžiūros aktas), kuriame nurodyta, kad neišlaikytas atstumas tarp tvirtinimo taškų, trūksta atraminių kaladėlių, tvirtinimo taškų bei nustatyti (nesumontuotų) langų ir durų trūkumai: „netinkamas vitrininių langų aukštis, turi būti pagaminti naujai (yra 2,08 m, turi būti 2,03 m); netinkamas durų aukštis 2,08 m, kai tuo tarpų likusių langų 2,03 m. Sudėjus grindis, durys neatsidarys.“ Apžiūros akte nurodyta, kad dėl nustatytų trūkumų langai neatitinka statybos techninių reglamentų, o trūkumų pašalinimo vertė yra 2279 Eur (tai sudaro 56,21 proc. sutarties kainos (4054 Eur)). Sumontuotų langų trūkumų pašalinimo vertė – 650,33 Eur. Nesumontuotų langų ir durų trūkumų pašalinimo vertė – 629,04 Eur. Taigi nesumontuotų langų ir durų trūkumų (netinkami dydžiai) pašalinimo vertė – 1629,04 Eur. Kadangi dėl nustatytų trūkumų buvo sumontuoti tik atitikusių dydžių langai, o langų ir durų matavimus atliko atsakovė, ieškovių vertinimu, yra pagrindas Sutartį nutraukti dėl netinkamo jos įvykdymo.
5. Ieškovės nurodo, kad atsakovė langus perdarė savo sąskaita ir sumontavo, tačiau neatitikusių dydžių langus ir duris atsisakė perdaryti, jie liko nesumontuoti. Atsakovė turi savo sąskaita ir lėšomis ne vėliau kaip per keturiolika dienų išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus, o to laiku nepadarius, suteikti teisę tai atlikti ieškovėms jos sąskaita ir kitų rangovų jėgomis. Atsakovė turi grąžinti visą sumokėtą sutarties kainą – 4054 Eur ir atlyginti neturtinius nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad Sutartis faktiškai sudaryta tarp ieškovės UAB „Novus LT“ ir atsakovės UAB „Aldasa“ ir kad Sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės (netinkamo Sutarties vykdymo). Reikalavimo dalį dėl atsakovės įpareigojimo savo sąskaita ir lėšomis ne vėliau kaip per keturiolika dienų išmontuoti ir pasiimti ginčo langus bei duris atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovės UAB „Novus LT“ naudai 2554,90 Eur defektų šalinimo išlaidų. Atmetė reikalavimus iš atsakovės priteisti 4054 Eur sumą, 600 Eur sumą už montavimą bei reikalavimą dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Priteisė iš atsakovės ieškovės V. A. naudai 2780 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat priteisė iš ieškovės UAB „Novus LT“ atsakovės naudai 2062 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
7. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės V. A. ir atsakovės UAB „Aldasa“, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo kvalifikuoti teisinius santykius kaip vartojimo. Teismas nepripažino, kad atsakovė suklaidino ieškovę, nes ieškovė turi aukštąjį išsilavinimą ir ji visiškai suvokė savo atliekamus veiksmus bei galimas pasekmes. Pažymėtina, kad Sutarties turinys, apibrėžiantis jos esmę, atitiko aiškumo ir suprantamumo reikalavimus, taip pat šalių parašai, mokėjimo nurodymai ir el. laiškai liudija, kad visa informacija apie Sutartį, jos šalis, sąlygas ir pan. ieškovei V. A. buvo atskleista tinkamai. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė savo poziciją dėl Sutarties šalių teisinio statuso ir Sutarties kvalifikavimo kardinaliai pakeitė prasidėjus ginčui tarp šalių dėl Sutarties vykdymo, taip siekdama sau palankesnės padėties (kaip vartotojos) vykdant Sutartį. Teismas, įvertinęs tai, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei pagaminti gaminius pagal prie Sutarties pridėtą individualų ieškovei pritaikytą projektą ir tik po to juos pristatyti bei sumontuoti, t. y. būtent atsakovės darbai, o ne prekių pardavimas, sudarė esminę jos prievolių, kylančių iš Sutarties, dalį, ginčo Sutartį kvalifikavo kaip statybos rangos sutartį.
8. Teismas nurodė, kad atsakovė Sutarties 5.1 punktu įsipareigojo atlikti matavimo darbus, nes ji yra savo srities profesionalė, todėl nusprendė, jog būtent atsakovė yra atsakinga už gaminių matmenų teisingumą ir jai kilo pareiga įvertinti objekto, kuriame bus montuojami gaminiai, ypatumus. Atsakovė, atlikusi matavimus, priėmė sprendimus, todėl ji turėjo įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su gaminių montavimu. Taip pat atsakovė yra patyrusi verslininkė, veiklą vykdo 23 metus, todėl ji suvokė ar privalėjo suvokti, kokiomis sąlygomis sudarė Sutartį ir kokias pareigas prisiėmė, ir atsakovei kaip verslininkei yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Be to, Sutarties šalys papildomai sutarė, jog atsakovės darbai apima ir Sutartyje nurodytų gaminių sumontavimą, todėl Sutarties priede Nr. 1 nurodyta nuostata, kad tuo atveju, kai klientas gaminio matmenis pateikė pats, gamintojas už tai neatsako, netaikoma. Teismas, remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (2023 m. spalio 26 d. teisme gautu statybos techninės ekspertizės aktu (toliau – Ekspertizės aktas)) ir eksperto paaiškinimais teismo posėdyje, nusprendė, kad atsakovės sumontuoti langai ir durys turi trūkumų, šie užfiksuoti ir Apžiūros akte, kuriame nurodyta defektų šalinimo kaina (2279 Eur) yra artima Ekspertizės akte nurodytai defektų šalinimo kainai – 2554,90 Eur. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartį, kadangi tiek jos gaminiai, tiek montavimo darbai turėjo defektų ir, kaip patvirtino ekspertas, kad būtų pasiektas tinkamas rezultatas, nepakanka montavimo procese sureguliuoti durų ir langų (kaip teigė atsakovė), o reikia atlikti nurodytus defektų šalinimo darbus, kurių kaina yra 2554,90 Eur.
9. Teismas nurodė, kad Sutartyje ir jos priede Nr. 1 šalys aiškiai apibrėžė jos dalyką, terminą ir detalizavo šalių pareigas, tačiau atsakovė Sutarties laiku neįvykdė, kadangi ieškovė 2021 m. kovo 10 d. el. laišku kreipėsi į atsakovę, nurodydama, jog darbai nebuvo atlikti laiku ir atlikti nekokybiškai, įmonė vengia bendradarbiauti. Todėl, atsižvelgdamas į Sutarties pobūdį, jos dalyką, Sutarties 2.1 punkto reikalavimą, susijusį su sutartinių prievolių įvykdymo terminu, taip pat Sutarties 3 punktą dėl produkcijos kokybės, Sutarties 5.1 punktu atsakovės prisiimtus įsipareigojimus užsakovei atlikti matavimo darbus teismas vertino kaip esmines Sutarties sąlygas, o jų pažeidimą kvalifikavo kaip esminį pažeidimą. Teismas konstatavo, kad atsakovė Sutartį įvykdė netinkamai ir ieškovė iš esmės negavo tai, ko tikėjosi pagal Sutartį, atsakovė per protingą laikotarpį nepašalino visų gaminių ir darbų trūkumų, todėl nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 3 dalimi, nutraukti Sutartį.
10. Teismo vertinimu, racionaliausias ir teisingiausias būdas yra pripažinti Sutartį vienašališkai nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo, priteisti ieškovei defektų šalinimo kainą. Pažymėjo, kad svarbi aplinkybė yra ta, jog ieškovė pagal Sutartį sumokėjo atsakovei 4654 Eur, o defektų šalinimo kaina pagal Ekspertizės aktą sudaro 2554,90 Eur, t. y. daugiau nei pusę Sutarties kainos. Nors, remdamasis tiek Ekspertizės aktu, tiek Apžiūros aktu, teismas laikė, kad darbų trūkumai gali būti pašalinti pagal savo pobūdį, tačiau spręsdamas dėl tokių defektų šalinimo darbų teismas pažymėjo negalintis ignoruoti fakto, jog tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, ieškovė yra praradusi pasitikėjimą atsakove ir konkrečioje situacijoje objektyviai neįmanoma sureguliuoti šalių konfliktinių santykių taip, kad būtų pasiektas kompromisas išsaugant Sutartį, o būtent – kad atsakovė šalintų darbų trūkumus. Teismo vertinimu, tokiu gynimo būdu nebūtų sureikšminti vienos šalies interesai, priešingai – toks būdas būtų proporcingas abiejų šalių interesams. Teismas nusprendė, kad šalių sudaryta Sutartis negali būti išsaugota, todėl priteisė ieškovei UAB „Novus LT“ Ekspertizės akte nustatytą defektų šalinimo kainą – 2554,90 Eur.
11. Teismas ieškovės reikalavimą, pripažinus Sutartį nutraukta dėl atsakovės kaltės (netinkamo Sutarties įvykdymo), įpareigoti pastarąją savo sąskaita ir lėšomis ne vėliau kaip per keturiolika dienų išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus, o to nepadarius laiku, suteikti teisę tai atlikti ieškovei ir grąžinti visą sumokėtą Sutarties kainą – 4054 Eur vertino kaip neproporcingą ir suteikiantį jai dominuojančią padėtį atsakovės atžvilgiu, įvertinant byloje konstatuotą faktą, kad abi šalys pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir nesiekė išsaugoti Sutarties. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad negali neįvertinti ir fakto, jog Ekspertizės akte nustatyta, kad dalis gaminių gali būti naudojami pagal paskirtį ir buvo pagaminti tinkamai, ir to, kad ekspertizės atlikimo metu nebuvo galimybės patikrinti dviejų nesumontuotų nevarstomų langų matmenų, kadangi ieškovės nesudarė galimybės ekspertui apžiūrėti ginčo gaminių. Taip pat teismas, nenustatęs vartojimo santykių, netenkino ieškovės V. A. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės V. A. ir atsakovės UAB „Aldasa“ apeliacinius skundus, 2021 m. birželio 18 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir atsakovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies: pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, sumažindama iš atsakovės ieškovės UAB „Novus LT“ naudai priteistas defektų šalinimo išlaidas nuo 2254,90 Eur iki 1693,43 Eur. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Priteisė iš ieškovės V. A. atsakovės naudai 476 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
13. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp dviejų juridinių asmenų, ir, spręsdamas ginčą, netaikė vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, taip pat netenkino reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
14. Kolegija pažymėjo, jog byloje esantys duomenys nepagrindžia, o tokių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad darbai būtų pabaigti ar kad atsakovė, besiverčianti šia veikla, per protingą laikotarpį būtų pašalinusi visus gaminių ir darbų trūkumus. Kadangi atsakovė neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o užsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi sudarydama Sutartį, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs gaminius ir (ne)atliktus montavimo darbus bei nustatęs trūkumus, pagrįstai pripažino juos esminiais. Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje situacijoje objektyviai neįmanoma sureguliuoti šalių konfliktinių santykių taip, kad būtų pasiektas kompromisas išsaugant Sutartį ir atsakovė ištaisytų nustatytus trūkumus, todėl racionaliausias ir teisingiausias būdas yra pripažinti Sutartį vienašališkai nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo.
15. Kolegija nurodė, kad restitucijos klausimas ((ne)taikymas, apimtis, būdas ir pan.) pagal įstatymą priskirtas išimtinei teismo teisei, todėl teismas, nusprendęs dėl defektų šalinimo kainos priteisimo, o ne ieškovių prašomos taikyti restitucijos, nuo kasacinio teismo praktikos nenukrypo, todėl ieškovės argumentai dėl to, kad, nuspręsdamas, jog turi būti atlygintos defektų šalinimo išlaidos, teismas priėmė siurprizinį sprendimą, kolegijos atmesti kaip nepagrįsti.
16. Kolegija įvertino tai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ieškovei UAB „Novus LT“ ne pagal Sutartį sumokėtus atsakovei 4654 Eur, o pagal Ekspertizės aktą apskaičiuotą defektų šalinimo kainą, kuri sudaro 2554,90 Eur, įvertinęs tai, kad: 1) didžioji Sutarties dalis nėra įvykdyta tinkamai, tačiau darbų trūkumai, remiantis tiek eksperto paaiškinimais, tiek Apžiūros aktu, pagal savo pobūdį gali būti pašalinti; 2) abiem šalims pažeidus bendradarbiavimo pareigą ieškovės reikalavimo patenkinimas priteisti visą sumokėtą sumą būtų neproporcingas ir suteiktų jai dominuojančią padėtį atsakovės atžvilgiu; 3) dalis gaminių gali būti naudojama pagal paskirtį ir buvo pagaminti tinkamai, tik nėra atlikti tinkamai montavimo darbai. Tokiu atveju kolegija neturi pagrindo nepritarti teismo parinktam ieškovės teisių gynimo būdui – priteisti ieškovei UAB „Novus LT“ eksperto apskaičiuotą defektų šalinimo sumą kaip labiausiai atitinkančią teisingumo ir protingumo principus. Kolegija pažymėjo ir tai, kad vienas iš užsakovo teisių gynimo būdų gali būti ir trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas, o tai nagrinėjamu atveju ir spręsta, priteisiant defektų šalinimo kainą, todėl vien tai, kad ieškovė siekia susigrąžinti visą sumokėtą pagal Sutartį sulygtą sumą, nesudaro pagrindo laikyti, jog pirmosios instancijos teismo parinktas teisių gynybos būdas nėra nagrinėjamoje situacijoje teisingas.
17. Kolegija nurodė, kad Ekspertizės akte nustatyta defektų šalinimo darbų rinkos kaina – 2554,90 Eur. Ji susideda iš tokių darbų: 1) 449,54 Eur su PVM sumontuotų langų defektų šalinimo darbų rinkos kaina; 2) 861,47 Eur su PVM pavėsinėje grindų lygio pažeminimo darbų rinkos kaina ir 1243,89 Eur su PVM naujų nevarstomų langų „H=203 cm L=152 cm“ ir lauko durų „H=203 cm L=100 cm“ pagaminimo rinkos kaina. Taip pat Ekspertizės akte nurodyta, kad nustatytas defektas dėl blokų „lauko durys + statinė jungtys + nevarstomas langas H=208 cm, L=254 cm“ gali būti pašalinamas dviem būdais: 1) pažemintas grindų lygis 4–5 cm; 2) pagamintos naujos lauko durys ir nevarstomi langai „H=203 cm“. Taigi, kolegija pritarė atsakovės argumentui, jog eksperto nurodomi pastarojo defekto pašalinimo būdai yra alternatyvūs. Todėl įvertinusi tai, kad nėra aišku, kuris iš alternatyvių būdų bus pasirinktas siekiant pašalinti trūkumus (pažeminamos grindys ar pagamintos naujos durys su nevarstomais langais), kolegija laikė, kad teisingiausia būtų parinkti didesnę defektų pašalinimo kainą, apimančią ir grindų pažeminimo darbų sumą. Tokiu atveju užsakovė turės teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių būdų nustatytiems lauko durų, statinės jungties ir nevarstomo lango blokų defektams pašalinti. Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios dalies neįvertino alternatyvių defektų šalinimo galimybių ir priteisė defektų šalinimo kainą už abu alternatyvius būdus. Tokiu atveju kolegija išminusavo iš 2554,90 Eur su PVM eksperto apskaičiuotos defektų šalinimo kainos 861,47 Eur su PVM grindų lygio pažeminimo darbų rinkos kainą ir laikė, kad ieškovei UAB „Novus LT“ iš atsakovės priteistina defektų šalinimo kaina sudaro 1693,43 Eur su PVM.
18. Kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovei UAB „Novus LT“ iš atsakovės 2554,90 Eur defektų šalinimo išlaidas, nustatydama, kad priteistina defektų šalinimo išlaidų suma sudaro 1693,43 Eur, o kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Novus LT“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutartį ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteistos iš atsakovės defektų šalinimo išlaidos, ir šią dalį išdėstyti taip: taikyti restituciją natūra ir ieškovei UAB „Novus Lt“ priteisti iš atsakovės UAB „Aldasa“ likusią nepriteistą 2960,57 Eur (4654 – 1693,43 = 2960,57 Eur) sumą, taip pat įpareigoti atsakovę UAB „Aldasa“ savo sąskaita ir lėšomis ne vėliau kaip per keturiolika dienų išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus ir duris, o atsakovei UAB „Aldasa“ to per nustatytą terminą neįvykdžius, suteikti teisę tą atlikti ieškovei UAB „Novus Lt“ atsakovės UAB „Aldasa“ lėšomis. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui netenkinus pirmiau nurodytų reikalavimų, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo priteistos iš atsakovės UAB „Aldasa“ defektų šalinimo išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismai netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taikymą sutarties nutraukimo atveju (CK 6.222 straipsnis), todėl be pagrindo taikė kitą, nei ieškovių reikalautas ieškinyje, ieškovės teisių gynybos būdą, t. y. defektų šalinimo kainą, bet netaikė dvišalės restitucijos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė bendrą restitucijos taikymą reglamentuojančią teisės normą (CK 6.145 straipsnis), nors šiuo atveju turėjo būti taikoma kita teisės norma (CK 6.222 straipsnis), nes Sutartis buvo nutraukta teismo sprendimu, todėl teismai neturėjo pagrindo spręsti dėl restitucijos taikymo ex officio (pagal pareigas), kadangi byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovės prašė tik pripažinti Sutartį nutraukta dėl atsakovės kaltės ir taikyti restituciją, nustatytą CK 6.222 straipsnio 1 dalyje. Taigi, ieškovė reikalauja grąžinti jai tik tai, ką atsakovė yra gavusi pagal sutartį – sumokėtą atsakovei Sutarties 4654 Eur kainą už langų pagaminimą ir jų sumontavimą, įpareigoti atsakovę savo sąskaita ir lėšomis išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus, t. y. iš esmės prašo taikyti dvišalę restituciją, nustatytą CK 6.222 straipsnyje, o ne atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
19.2. Teismai pažeidė ir proceso teisės normas, nes nukrypo nuo ieškovės patikslintame ieškinyje pareikšto reikalavimo ribų, priteisdami defektų šalinimo išlaidas, pakeitė ieškinio dalyką ir priėmė siurprizinį sprendimą, taip pažeisdami CPK 265 straipsnio 2 dalį.
19.3. Ieškovei priteista defektų šalinimo išlaidų suma (1693,43 Eur) nėra pakankama ir negrąžina jos į padėtį, buvusią iki pažeidimo, nes ši suma skirta tik sumontuotų langų trūkumų šalinimo išlaidoms padengti. Atsakovė neatliko visų Sutartyje sutartų darbų, todėl teismai turėjo nustatyti, kiek kainuotų nesumontuotų langų montavimas. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į šį ieškovės apeliacinio skundo argumentą. Teismams nepritaikius dvišalės restitucijos pagal CK 6.222 straipsnį, tačiau priėmus galutinį sprendimą, susidarė situacija, kai ieškovė sumokėjo visą langų kainą su montavimo darbais, tačiau dalis užsakytų langų liko nesumontuoti ir ieškovei nėra atlygintos (priteistos) šių langų montavimo išlaidos. Tokia situacija yra negalima, o šalių ginčas dėl Sutarties nebuvo išspręstas iki galo, iš esmės pažeidžiant CPK 260 straipsnį.
20. Atsakovė UAB „Aldasa“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės UAB „Novus LT“ atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų kasaciniame procese atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. Priešingai nei teigia ieškovė, CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta tik šalies teisė reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi, tačiau teisės normoje nėra nustatyta draudimo teismui spręsti kitaip, nei prašo šalis, t. y. netaikyti restitucijos. CK 6.222 straipsnyje nustatyta, kokiomis sąlygomis turi būti taikoma restitucija nutraukus sutartį, taip pat atvejai, kai restitucija netaikoma. Spręsdamas dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo apeliacinės instancijos teismas nutarties 65 punkte pagrįstai nurodė tris priežastis, dėl kurių nusprendė priteisti ne sumokėtą atsakovei 4654 Eur sumą pagal Sutartį, o pagal Ekspertizės aktą apskaičiuotą defektų šalinimo kainą. Todėl teismai nepažeidė CK 6.222 straipsnio.
20.2. Ieškovė kasaciniame skunde nesiremia tuo, kad tam tikri argumentai ar įrodymai ieškovei nebuvo žinomi ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti. Teismas turi teisę savo nuožiūra spręsti, ar taikyti restituciją, ir tai nevertintina kaip ieškinio dalyko pakeitimas. Todėl kasacinio skundo argumentai dėl siurprizinio sprendimo priėmimo ir CPK 265 straipsnio 2 dalies normos pažeidimo yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių užsakovo teisių gynimo būdus, taikomus statybos rangos sutarties nutraukimo atveju, aiškinimo ir taikymo
21. Kasaciniame skunde keliami teisės klausimai susiję su materialiosios teisės normų, nustatančių bendruosius ir specialiuosius civilinių teisių gynimo būdus, be kita ko, restitucijos taisykles, konkurencijos problematika.
22. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta viena iš principinių civilinių santykių reglamentavimo nuostatų: asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą. Pagal šį principą civilinių santykių subjektai yra laisvi spręsti dėl civilinių teisių įgijimo, jų įgyvendinimo bei jų gynybos. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisės nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 17, 18 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Aptariama teismo diskrecija susijusi su kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma teismo pareiga atlikti teisinį nagrinėjamų santykių kvalifikavimą ir nustatyti taikytinus įstatymus. Į teismą besikreipiantis asmuo privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį, ir kokį konkretų reikalavimą reiškia atsakovui, tačiau nėra įpareigotas pateikti teismui teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. kokie materialieji įstatymai turi būti taikomi sprendžiant bylą. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017 52 punktą).
24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos, nuosekliai pabrėžia, kad specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teismų praktikoje tais atvejais, kai tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lot. lex specialis derogat legi generali) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023 66 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai reikalavimai yra reiškiami dėl rangos sutarties darbų trūkumų, CK 6.665 straipsnyje įtvirtintiems užsakovo teisių gynybos būdams turėtų būti taikoma pirmenybė prieš bendrąsias civilinės atsakomybės instituto normas. Kasacinio teismo nurodyta, kad CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų, savo ruožtu kiti užsakovo teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 44–47 punktai).
26. Restitucija – įstatyme nustatytas civilinių teisių gynimo būdas, kai šalys grąžinamos į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CK įtvirtintas restitucijos, kaip civilinių teisių gynimo būdo, taikymas, be kita ko, grindžiamas bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos taisyklėmis.
27. Bendriausio pobūdžio teisės normos, reglamentuojančios restituciją, įtvirtintos CK šeštosios knygos X skyriuje.
28. Sutarčių teisėje taikytinos bendrosios restitucijos taisyklės nustatytos CK 6.222 straipsnyje. Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.
29. Kasacinio teismo išaiškinta, kad restitucijos taikymo ypatumas sutarties nutraukimo atveju pasireiškia ir tuo, kad ji nėra taikoma teismų ex officio (pagal pareigas), t. y. būtinas šalies prašymas ją taikyti. Tuo šis restitucijos taikymas skiriasi nuo restitucijos, pripažinus sandorį negaliojančiu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pripažinęs sandorį negaliojančiu, teismas privalo išspręsti restitucijos klausimą ex officio. Restitucijos taikymą nustatanti CK 6.222 norma laikytina dispozityviąja, todėl nutraukus sutartį šalys gali nustatyti ir kitokius sutarties nutraukimo padarinius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Atskiri sutarčių teisės institutai (pvz., pirkimo–pardavimo sutarčių, rangos sutarčių) gali nustatyti specialiąsias restitucijos taisykles, kuriomis nukrypstama nuo bendrųjų taisyklių ir kurios pagal bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos taisykles taikomos prioritetiškai (Mikelėnas, V. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius, Justitia, p. 299).
31. Nagrinėjamo ginčo atveju aktualios specialios restitucijos taisyklės, reglamentuojančios rangos sutarties nutraukimo dėl rangovo netinkamo sutarties vykdymo padarinius ir užsakovo teisių gynimą (CK 6.658, 6.665 straipsniai). Situacija, kai rangos sutartis nutraukiama rangovui atlikus dalį darbų, vertintina kaip atitinkanti CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatytą restitucijos taikymo išimtį – užsakovas negali grąžinti rangovui jo atliktų darbų, todėl negali reikalauti, kad rangovas grąžintų už juos sumokėtą kainą. Todėl rangos sutarties nutraukimo atveju, be kita ko, taikytina CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 3 dalyje nustatyta speciali rangos santykiams taikytina teisės norma, pagal kurią tuo atveju, jeigu rangovas nepašalina sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
32. Procesinė situacija, kai teismas, teisiškai kvalifikavęs nagrinėjamus santykius, pritaiko kitą, negu prašo ieškovas, specialų įstatymo nustatytą teisių gynimo būdą, teismų praktikoje nelaikoma teismo diskrecijos ribų peržengimu, tačiau šalys turi būti deramai išklausytos dėl teismo nustatyto teisių gynimo būdo taikymui reikšmingų bylos aplinkybių.
33. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami šalių ginčą dėl rangos sutarties nutraukimo, pagrįstai taikė CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šio užsakovo teisių gynimo būdui reikšmingos aplinkybės, be kita ko, rangos darbų ir gaminių kokybė, trūkumų šalinimo išlaidos, buvo bylos nagrinėjimo dalyku abiejų instancijų teismuose, šalys turėjo galimybę dėl jų teikti savo argumentus ir įrodinėti savo poziciją, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas siurpriziniu.
Dėl CPK 260 straipsnio (ne)pažeidimo
34. Kitu kasacinio skundo argumentu ieškovė UAB „Novus LT“ teigia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pažeidė CK 260 straipsnį, kadangi teismo priteista defektų šalinimo suma nėra pakankama, nes skirta tik sumontuotų langų trūkumų šalinimo išlaidoms padengti, o klausimas dėl nesumontuotų langų montavimo išlaidų atlyginimo neišspręstas, nors ieškovės šį klausimą kėlė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Įvertinusi bylos procesinius dokumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie ieškovės argumentai pagrįsti.
35. CPK 260 straipsnyje nustatyta, kad galutinis teismo sprendimas priimamas tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą.
36. Ieškovės V. A. ir UAB „Novus LT“ patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašė pripažinus Sutartį nutraukta dėl atsakovės kaltės taikyti restituciją natūra – įpareigoti atsakovę savo sąskaita ir lėšomis išmontuoti ir pasiimti ginčo langus bei duris ir priteisti ieškovei V. A. iš atsakovės visą pagal Sutartį už rangos darbus ir gaminius sumokėtą kainą – 4654 Eur, iš kurių 600 Eur buvo sumokėti pagal papildomą susitarimą už montavimo darbus.
37. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovių reikalavimus dėl restitucijos natūra, taikė CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatytą užsakovo teisių gynimo būdą, t. y. vertino, kokius nuostolius kaip rangos darbų ir gaminių trūkumų šalinimo išlaidas patyrė ieškovė, ir priteisė 2554,90 Eur defektų šalinimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimą skundė atsakovė ir ieškovė V. A. Ieškovė apeliaciniame skunde, be kita ko, iškėlė argumentą, kad teismo priteista defektų šalinimo išlaidų suma nepakankama ir negrąžina ieškovės į iki pažeidimo buvusią padėtį, kadangi skirta tik nekokybiškai atliktų darbų ir gaminių trūkumams ištaisyti, nors dalis langų montavimo darbų nebuvo atlikta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apeliacinės instancijos teismas šių ieškovės argumentų nevertino ir dėl neatliktų montavimo darbų kainos priteisimo ar nepriteisimo nesprendė, nors byloje nustatyta ir šalių neginčijama faktinė aplinkybė, kad dalis langų montavimo darbų, už kuriuos ieškovė sumokėjo, rangovės nebuvo atlikta.
38. Taigi, ieškovės reikalavimas dėl neatliktų montavimo darbų kainos priteisimo išnagrinėjus bylą liko neišspręstas, tai vertintina kaip proceso teisės taikymo klaida, dėl kurios galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės. Dėl to skundžiamos teismo nutarties dalis dėl neatliktų montavimo darbų kainos priteisimo panaikinama ir byla dėl šios dalies grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Bylos dalį grąžinus nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutarties dalį dėl neatliktų montavimo darbų kainos atlyginimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis
Jūratė Varanauskaitė