Civilinė byla Nr. e2A-349-790/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02611-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.8.11.2; 2.6.11.4.5

                                                               (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“ dėl sutarties kainos sumažinimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ priešieškinį ieškovei Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė Ukmergės rajono savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2013 m. kovo 27 d. su atsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Ekonovus“ sudarytos paslaugų pirkimo sutarties „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo paslaugos teikimo“ Nr. 20-179 (toliau – Sutartis) 2 punktą, 13.3 papunktį, 19.16 papunktį, 19.17.3 papunktį, 22 punktą, pakeisti minėtos sutarties 3 ir 14 punktus, sumažinti Sutartyje numatytą kainą 425 000 Eur ir šią sumą priteisti ieškovei iš atsakovės. Pasibaigus minėtos Sutarties galiojimui, nurodžiusi, kad nebeliko teisinio pagrindo nagrinėti ieškinio reikalavimus dėl Sutarties pakeitimo, ieškovė patikslino ieškinio dalyką ir prašė priteisti iš atsakovės 425 000 Eur sumą ir 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2013 m. sausio 2 d. Savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą dėl atliekų tvarkymo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje (toliau – Pirkimas), numatant paslaugų pirkimą 5 metams, preliminarų atliekų kiekį – apie 17 000 tonų per metus, visos Sutarties galiojimo metu preliminarų atliekų kiekį – apie 80 000 tonų, bei tai, kad tiekėjas turės įrengti atliekų rūšiavimo liniją. Pirkimo sąlygų 4 priedu esančioje techninėje specifikacijoje buvo numatyta, kad tiekėjo paslaugos turinį sudaro ne tik mišrių komunalinių atliekų, žaliųjų atliekų, pavojingų atliekų, padangų ir kitų atliekų surinkimas, vežimas bei šalinimas, bet ir atliekų rūšiavimo linijos (galingumas – 15 000 tonų per metus, orientacinis dienos atliekų kiekis – 60 tonų) perkančiosios organizacijos parinktoje vietoje įrengimas savo lėšomis.

3.       Ieškovė 2015 m. kovo 3 d. raštu atsakovei nurodė, kad neturės galimybės užtikrinti (garantuoti) Sutarties apimtyje numatyto orientacinio mišrių komunalinių atliekų kiekio dėl 1) įgyvendinamų biologiškai skaidžių atliekų susidarymo prevencijos priemonių poveikio; 2) savivaldybės teritorijoje vykdomos pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų atskiro surinkimo plėtros vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. 366, pagal kurį turi būti pradėta vykdyti rūšiuojamojo surinkimo priemonių plėtra; 3) užstato sistemos įvedimo; 4) savivaldybės įsipareigojimų naudotis kuriama Vilniaus regionine biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūra, kuriai pradėjus veikti Vilniuje statomam naujam mechaniniam apdorojimo įrenginiui (toliau – MBA), Ukmergės rajono savivaldybė kartu su kitais UAB „VAATC“ akcininkais, akcininkų sutartimi įsipareigojusi savo teritorijoje surinktas mišrias komunalines atliekas nukreipti apdorojimui į MBA įrenginį.

4.       Įvertinusi atliekų rūšiavimo linijos įrengimo kainą, ieškovė atsakovei pateikė susitarimo projektą, kuriuo išskaičiuojama iš atsakovei už suteiktas paslaugas mokamų sumų 425 000 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM)), tačiau atsakovė nesutiko su tokiu išskaičiavimu. Ieškovės įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas, susijęs su komunalinių atliekų turėtojų teisėmis gauti tinkamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą už teisingą ir realią kainą. Ieškovei atsisakius rūšiavimo linijos įrengimo, ji prarado ekonominį ir finansinį interesą tęsti sutartinius santykius pagal Sutartį su atsakove, atsakovei atsisakant pasirašyti ją pakeičiantį susitarimą, kuriuo būtų išskaičiuojama iš atsakovės už jos suteiktas paslaugas mokėtų ir mokėtinų sumų 425 000 Eur, todėl tai sudaro pagrindą sumažinti Sutarties kainą 425 000 Eur ir šią sumą priteisti ieškovei iš atsakovės.

5.       Atsakovė UAB „Ekonovus“ pateikė priešieškinį ieškovei Savivaldybės administracijai, prašydama priteisti iš ieškovės 381 627 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė nurodė, kad ieškovė iš esmės pažeidė Sutartį, netinkamai vykdė ir pažeidė iš sutartinių santykių kylančias pareigas. Ieškovė Pirkimo sąlygose nurodė netikslias prielaidas – linijos reikalingumą, nors jo nebuvo jau nuo 2010 m., ir paslaugų metines apimtis – 17 000 tonų atliekų, o atsakovė Pirkime teikė pasiūlymą, įvertindama būtent nurodytas prielaidas ir pagrįstai tikėjosi, kad jos yra teisingos. Be to, ieškovė per protingą terminą neinformavo atsakovės apie Sutarties vykdymo kliūtis ir linijos poreikio išnykimą, tokiu būdu pažeisdama bendradarbiavimo pareigą. Žemės sklypą atsakovei ieškovė perdavė 6 mėnesiais vėliau nei buvo numatyta Sutarties 22.2 papunktyje, todėl linijos statybos darbai nebuvo atlikti laiku ir tinkamai, o galiausiai ieškovė iš viso prarado suinteresuotumą linijos įrengimu ir apie tai, prieš pradedant linijos įrengimo darbus, informavo atsakovę. Kadangi atsakovė negavo techninėje specifikacijoje nurodyto atliekų kiekio, negalėjo įrengti linijos, rūšiuoti komunalinių atliekų ir gauti pajamas iš išrūšiuotų antrinių žaliavų pardavimo, todėl ieškovei taikytina sutartinė civilinė teisinė atsakomybė – ieškovė privalo atlyginti atsakovei 381 627 Eur dydžio žalą, pasireiškusią negautomis pajamomis.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 96 333 Eur be pagrindo gauto turto, 5 procentų procesines palūkanas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės priešieškinį teismas atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad tarp šalių nekilo ginčo, jog į Sutarties 13 punkte nurodytą fiksuotą atliekų tvarkymo paslaugos įkainį – 143 Lt / t (be PVM) arba 173,03 Lt / t (su PVM), kurį įsipareigojo mokėti ieškovė, buvo įtraukta tiek atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo ir šalinimo, tiek atliekų rūšiavimo linijos įrengimo bei perdavimo užsakovei kaina. Per 2013 – 2018 m. Sutarties galiojimo metus atsakovei Sutartyje nustatyta tvarka pagal jos pateiktas apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras buvo sumokėta 4 411 668,08 Eur. Todėl teismas sprendė, kad atsakovei buvo sumokėtas atlyginimas ne tik už jos faktiškai surinktas, išvežtas, pašalintas, priduotas kitoms atliekas tvarkančioms įmonėms buityje susidarančias mišrias komunalines bei kitas atliekas, bet ir atlyginimas už atliekų rūšiavimo linijos, kuri pasibaigus Sutarčiai turėjo būti perduota užsakovės nuosavybėn, įrengimą (pastatymą) atitinkamoje teritorijoje. Visgi, po Sutarties sudarymo atliekų rūšiavimo linija Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka nebuvo įrengta ir nebuvo perduota ieškovės nuosavybėn, o ieškovė, nors ir buvo pradėjusi atlikti nuo jos priklausančius linijos įrengimui reikalingus veiksmus, susijusius su žemės sklypo linijos statyboms parinkimu, tačiau vėliau dėl pasikeitusios valstybės politikos atliekų rūšiavimo srityje, atitinkamų priimtų teisės aktų sumažėjusio atliekų kiekio, tokios atliekų rūšiavimo linijos įrengimui Ukmergės rajono savivaldybėje tapus neaktualiam ir nereikalingam, nebereikalavo šios linijos įrengimo iš atsakovės. Todėl teismas sprendė, kad ieškovei turėtų būti priteista atsakovės be pagrindo gauta piniginių lėšų (atlyginimo), skirtų atliekų rūšiavimo linijos įrengimui bei perleidimui ieškovei, dalis.

8.       Įvertinęs byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad tiek rengdama Pirkimo sąlygas, tiek vykdydama Pirkimą ir sudarydama Sutartį ieškovė nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti apie tai, kad daugiau nei po metų (13 mėnesių) pasikeis aktualus Sutarties vykdymui teisinis reglamentavimas, valstybės vykdoma politika atliekų rūšiavimo srityje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuspręs imtis atitinkamų priemonių, tarp jų ir vieningo regioninio mechaninio atliekų apdorojimo įrenginio įrengimo, bei įpareigos savivaldybes juo naudotis ir jų teritorijose surenkamas atliekas pristatyti rūšiavimui būtent į šį įrenginį, ir jog vėliau bus priimti atitinkami tai įgyvendinantys teisės aktai, programos, planai.

9.       Nors Ukmergės rajono savivaldybė yra viena iš UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ (toliau – VAATC), kuriai pavestas projekto „Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ įgyvendinimas akcininkų, o jos ir kitų akcininkų sutartimi savivaldybė yra įsipareigojusi nesteigti ir neorganizuoti kitos atliekų tvarkymo sistemos ar tam tikros paslaugos savo administruojamoje teritorijoje, jeigu tokią paslaugą teikia šios sutarties pagrindu sukurta atliekų tvarkymo sistema, tačiau Pirkimo vykdymo ir Sutarties su atsakove sudarymo metu toks regioninis įrenginys ir regioninė atliekų tvarkymo sistema dar nebuvo sukurta ir pradėta eksploatuoti, todėl Sutartyje su atsakove buvo numatytas atskiros, Ukmergės rajone veikiančios ir jo teritorijoje surenkamų atliekų rūšiavimo linijos įrengimas bei perleidimas ieškovės nuosavybėn, nes tik Ukmergės rajono savivaldybės tarybai patvirtinus naują atliekų tvarkymo planą, ieškovei oficialiai tapo aišku, kad atliekų rūšiavimo linijos įrengimas Ukmergės rajono savivaldybėje nereikalingas, netikslingas ir negalimas.

10.       Nors techninėje specifikacijoje prie ieškovės rizikos priskirtas toks faktorius, kaip teisės aktų pakeitimai, turintys ypač didelę reikšmę tiekėjo pajamoms ar darbui, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti šio faktoriaus atsiradimo ir buvimo jau vien dėl to, kad ieškovė per visą Sutarties galiojimo laikotarpį atsakovei sumokėjo 4 411 668,08 Eur, tuo tarpu ieškiniu prašomas priteisti, kaip be pagrindo atsakovei sumokėtas, atlyginimas už atliekų rūšiavimo liniją, kuri dėl teisės aktų pakeitimų nebuvo įrengta, sudaro 425 000 Eur, t. y. apie 9,6 procentus viso atsakovei sumokėto atlyginimo, ir tokia suma negali būti laikoma ypač dideliu atsakovės pajamų sumažėjimu.

11.       Teismas, įvertinęs ieškovės neveikimą ir delsimą po to, kai sužinojo, kad dalis Pirkimo objekto yra neaktuali ir toliau tęsiant mokėjimus atsakovei be teisinio pagrindo, sprendė, kad yra pagrindas pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 2 dalies nuostatą ir sumažinti iš atsakovės ieškovei grąžintiną, kaip be pagrindo gautą, pinigų sumą, konstatuojant, jog iš dalies atsakovės turto gavimas be pagrindo tam tikrą laikotarpį vyko ir dėl priežasčių, už kurias atsako pati ieškovė.

12.       Spręsdamas dėl ieškovei priteistinos sumos dydžio, teismas vadovavosi teismo paskirtos finansinės ekspertizės akto išvadomis ir nurodė, kad atliekų rūšiavimo linijos įsigijimo savikainai esant 425 000 Eur (t. y. 394 000 Eur atsakovės nurodyta stacionarios įrangos kaina + 85 000 Eur tentinis pastatas), Sutarties laikotarpiui – 60 mėnesių, naudojant liniją 36 mėnesius per 4 metų (2015 – 2018 m.) laikotarpį, įvertinus jos nusidėvėjimą, likutinė jos vertė būtų 170 000 Eur. Tačiau įvertinęs pačios ieškovės, be pagrindo mokėjusios atsakovei pinigines lėšas, nepateisinamą delsimą, trukusį apie dvejus metus bei kitus veiksmus, iš dalies prisidėjusius prie atsakovės turto gavimo be pagrindo, sprendė, kad ieškovei grąžintina suma mažintina iki 96 333 Eur, t. y. iš 170 000 Eur teismo nustatytos, kaip be pagrindo atsakovės gautos sumos, apskaičiuotos už 60 Sutarties vykdymo mėnesių, atimant 26 mėnesius ir gaunant proporcingą sumą (60 mėn. – 26 mėn. = 34 mėn.; 34 mėn. × 170 000 Eur / 60 mėn.).

13.       Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, teismas nenustatė ieškovės neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, todėl priešieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Ekonovus“, jau dalyvaudama Pirkime, spręsdama dėl pasiūlymo teikimo bei rengdama pasiūlymą, galėjo žinoti ir įvertinti visus jos rizikai priskirstus veiksnius bei aplinkybes, įskaitant galimą preliminarių atliekų kiekių pasikeitimą. Ieškovė negarantavo ir neįsipareigojo pateikti ne mažesnį, nei 17 000 tonų per metus atliekų kiekį. Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyti ieškovės neteisėti veiksmai, pavėluotai perduodant atsakovei atliekų rūšiavimo linijos įrengimui reikalingą žemės sklypą ir / arba pavėluotai informavus atsakovę apie atliekų rūšiavimo linijos poreikio išnykimą, tokie sutartiniai pažeidimai negalėtų būti laikomi esminiais.

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14.       Apeliaciniame skunde ieškovė Savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Teismas sprendime pagrįstai vertino, kad atsakovė nepagrįstai įgijo turtą – pinigines lėšas be pagrindo, t. y. ieškovės sąskaita, tačiau padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės be pagrindo gautų lėšų sumos dydžio.

14.2.                      Teismas ne tik be teisinio pagrindo sumažino ieškovei priteistiną 425 000 Eur sumą, bet ir nepagrįstai ignoravo reikšmingą aplinkybę, kad ieškovė Sutartį su atsakove sudarė atstovaudama Ukmergės rajono komunalinių atliekų turėtojus ir užtikrinant jų teises gauti tinkamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą už realią ir teisingą kainą. Teismas, atsisakęs sugrąžinti ieškovei 328 677 Eur sumą, iš esmės pritaikė sankciją ne ieškovei, o Ukmergės rajono vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojams, kadangi šią sumą turės sumokėti būtent rinkliavos mokėtojai.

14.3.                      Teismas nepagrįstai, be teisinio pagrindo išėjo už ieškinio bei priešieškinio nagrinėjimo ribų ir sprendimą grindė prielaidomis bei samprotavimais, teigdamas, kad ieškovė nesvarstė galimybės nutraukti Sutartį su atsakove ir paskelbti naują viešąjį pirkimą.

15.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Ekonovus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Teismas neteisėtai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą, kadangi ieškovė prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, be to, šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovės yra sudaryta Sutartis, todėl negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Ieškovės prisiimta rizika pasireiškė tuo, kad jai pagal Sutarties nuostatas priskiriama rizika dėl Sutarties apimties, dėl to ieškovė neturi teisinio pagrindo kelti atsakovei reikalavimus dėl atitinkamos sumos priteisimo, be to, ieškovė jau Pirkimo paskelbimo, Sutarties pasirašymo metu žinojo (negalėjo nežinoti) apie tai, kad rūšiavimo linijos įrengimas visgi bus nereikalingas.

15.2.                      Ieškovė, pasirašydama ir vykdydama Sutartį, prisiėmė galimas rizikas, susijusias su teisės aktų pakeitimais bei Ukmergės rajono savivaldybės tarybos galimais sprendimų priėmimais, kurie gali turėti įtakos Sutarties vykdymui. Kitaip tariant, jei pasikeitė teisės aktai ar buvo priimti tam tikri ieškovės sprendimai, susiję su Sutarties vykdymu, tai reiškia, kad dėl to ieškovė neturi teisės reikšti jokių pretenzijų ar reikalavimų. 

15.3.                      Pasikeitus aplinkybėms, kai atliekų rūšiavimo linijos įrengimas nebuvo reikalingas ir ieškovė pati tokio įrengimo atsisakė, tai jokiu būdu neturi įtakos Sutarties kainai, kadangi Sutartyje nėra įtvirtintas toks kainos perskaičiavimo mechanizmas. Sutarties vykdymui neabejotinai svarbios ne tik pačios Sutarties, bet ir Pirkimo, kurio metu sudaryta sutartis, sąlygos. Sutartyje nesant įtvirtintam kainos keitimo mechanizmui (kainos mažinimui), toks Sutarties keitimas iš esmės būtų negalimas.

15.4.                      Sutarties objekto dalies apibūdinimas (rūšiavimo linijos įrengimas) buvo esminė Sutarties sąlyga, kurios keitimas yra negalimas ir prieštarautų viešųjų pirkimų principams. Tai reiškia, kad iš esmės turėjo būti svarstomas ne Sutarties keitimo aspektas, bet Sutarties nutraukimas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepaaiškino, kodėl nesvarstė galimybės nutraukti Sutartį su atsakove, t. y. kodėl Sutarties nutraukimas būtų buvęs blogesnė alternatyva nei jos tęsimas ir lėšų atsakovei mokėjimas už objektus ir paslaugas. Nustačius Sutarties pakeitimo negalimumą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad jei Sutartis nebūtų pasibaigusi, tai būtų taikomos CK 6.204 straipsnio nuostatos.

15.5.                      Teismas ignoravo aplinkybę, kad šiuo atveju neegzistuoja visos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui, dėl to nepagrįstai nusprendė priteisti 96 333 Eur sumą iš atsakovės. Teismas dėl rūšiavimo linijos įrengimo neturėjo iš atsakovės priteisti jokios tariamai be pagrindo įgytos sumos. Tačiau, net jei būtų vertinama, kad atsakovė tariamai be teisinio pagrindo įgijo turtą, priteista 96 333 Eur suma yra nepagrįsta.

15.6.                      Ieškovė iš esmės pažeidė Sutartį, atliko neteisėtus veiksmus, dėl to atsakovei turi būti priteisti nuostoliai. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino visų civilinės atsakomybės sąlygų, o tik deklaratyviai nurodė, kad nenustatyti ieškovės neteisėti veiksmai. Teismas privalėjo vertinti visas civilinės atsakomybės sąlygas ir dėl jų pasisakyti. Egzistuoja akivaizdūs ieškovės neteisėti veiksmai, kurių pagrindu atsakovė patyrė nuostolius. Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovė patyrė nuostolius, kadangi Sutarties vykdymo metu susidarė situacija, kad sumažėjo atliekų kiekiai, o tai taip pat tiesiogiai susiję su Sutarties objekto pakeitimu (rūšiavimo linijos atsisakymu), dėl to atsakovė neįgijo teisės gauti pajamų už antrines žaliavas.

15.7.                      Teismas, priimdamas sprendimą, buvo nenuoseklus, kadangi, viena vertus, sprendime nurodė, kad besikeičiantys atliekų kiekiai buvo priskirti prie atsakovės, o ne ieškovės rizikų, todėl atsakovė galėjo žinoti ir įvertinti preliminarių atliekų kiekių pasikeitimą, t. y. atsakovės atžvilgiu taikė ir vertino techninėje specifikacijoje nurodytas rizikas. Kita vertus, teismas sprendime atsisakė vertinti ir ieškovės atžvilgiu taikyti techninėje specifikacijoje nurodytas rizikas dėl teisės aktų priėmimo.

15.8.                      Tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovės patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Jei ieškovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, atsakovė būtų pastačiusi rūšiavimo liniją ir uždirbusi pajamas už antrinių žaliavų realizavimą, be to, nebūtų mokėjusi atitinkamų mokesčių, sutaupiusi transportavimo išlaidas. Taigi, atsakovė būtent dėl ieškovės neteisėtų veiksmų neįrengė ir negalėjo naudotis rūšiavimo linija, dėl to atsakovė patyrė didelio masto netiesioginius nuostolius. Atsakovė dėl ieškovės neteisėtų veiksmų patyrė žalą, pasireiškusią negautomis pajamomis – 381 627 Eur.

16.       Ieškovė Savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

16.1.                      Teismas pagrįstai nustatė, kad tiek rengiant Pirkimo dokumentus, tiek pasirašant Sutartį nebuvo ir objektyviai negalėjo būti žinoma, kad bus nereikalinga rengti atliekų rūšiavimo liniją.

16.2.                      Ieškovė negamina komunalinių atliekų, todėl negalėjo užtikrinti ir negarantavo atsakovei, kad Sutarties vykdymo laikotarpiu kasmet bus patiekta surinkti ir išvežti po 17 000 tonų komunalinių atliekų. Šis dydis Pirkimo dokumentuose buvo priskirtas prie tiekėjo rizikų.

16.3.                      Teismas nepagrįstai konstatavo ieškovės neteisėtus veiksmus dėl nepateisinamo neveikimo ir delsimo spręsti susiklosčiusią situaciją. Darydamas tokias išvadas teismas išėjo už ieškinio ir priešieškinio ribų, sprendimą grindė prielaidomis ir samprotavimais. Teismas neįvertino, kad jeigu ieškovė būtų ėmusis veiksmų nutraukti Sutartį su atsakove ir paskelbti naują viešąjį pirkimą, tam tikrą laikotarpį Ukmergės rajone nebūtų komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikėjo, o tai lemtų neigiamą poveikį visuomenės sveikatai bei aplinkai.

17.       Atsakovė UAB „Ekonovus“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti ir nutraukti jo pagrindu pradėtą teisminį procesą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

17.1.                      Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo teikti ieškinį bei apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, sprendimu atsisakęs sugrąžinti ieškovei 328 667 Eur sumą, iš esmės nenumatytą sankciją pritaikė ne ieškovei, o Ukmergės rajono vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojams, nes šią sumą turės papildomai sumokėti vietinės rinkliavos mokėtojai. Nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neturi teisės teikti apeliacinį skundą (atitinkamai ir ieškinį) dėl sprendimo, nes sprendimas iš esmės neturi įtakos jos teisėms, o ieškovė nepagrindė, kad egzistuoja visos sąlygos, suteikiančios teisę jai ginti viešąjį interesą.

17.2.                      Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad jai turėjo būti priteista visa 425 000 Eur suma. Ieškovė, prašydama priteisti tariamai be pagrindo pasisavintas lėšas ir tuo pačiu metu teigdama bei įrodinėdama, kad šios lėšos iš esmės priklauso ne jai, o vietinės rinkliavos mokėtojams (tretiesiems asmenims), nes nepriteistą sumos dydį turės sumokėti būtent tretieji asmenys, pati paneigia savo teises reikšti tokio pobūdžio reikalavimą.

17.3.                      Ieškovė teiginį, kad teismas turėjo jai priteisti visą 425 000 Eur sumą, iš esmės grindžia vienintele aplinkybe, jog neturėjo būti vertinamas ir skaičiuojamas atliekų rūšiavimo linijos nusidėvėjimas. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius teiginius. Teismas sprendimą grindė teismo ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis, skaičiavimais. Tai reiškia, kad ieškovė, nesutikdama su sprendimo dalimi dėl priteistos sumos, iš esmės nesutinka ir su teismo ekspertizės akte konstatuotomis aplinkybėmis. Tačiau ieškovė skunde nepateikia argumentų, kad teismo eksperto išvada yra netinkama. Taigi, ieškovės skunde nurodyti deklaratyvūs samprotavimai nepagrindžia jos reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo.

17.4.                      Ieškovė, reikalaudama, kad jai būtų priteista visa 425 000 Eur suma, ignoruoja aplinkybę, kad ji prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką (CK 6.242 straipsnio 3 dalis), o tai lemia negalėjimą vadovautis nepagrįsto praturtėjimo institutu. Ieškovės prisiimta rizika pasireiškė tuo, kad, viena vertus, būtent ieškovei pagal Sutarties nuostatas priskiriama rizika dėl Sutarties apimties, dėl to ieškovė neturi teisinio pagrindo kelti atsakovei reikalavimus dėl atitinkamos sumos priteisimo, kita vertus, ieškovė jau Pirkimo paskelbimo, Sutarties pasirašymo metu žinojo (negalėjo nežinoti) apie tai, kad rūšiavimo linijos įrengimas visgi bus nereikalingas. Ieškovė, pasirašydama ir vykdydama Sutartį, prisiėmė galimas rizikas, susijusias su teisės aktų pakeitimais bei Ukmergės rajono savivaldybės tarybos galimais sprendimų priėmimais, kurie gali turėti įtakos Sutarties vykdymui.

17.5.                      Ieškovės veiksmai, kai ji gana ilgai elgėsi pasyviai, nesiėmė veiksmų situacijai taisyti / gerinti ir pan., nors jai buvo žinoma (netgi Pirkimo paskelbimo metu) apie tai, kad nebus reikalinga atliekų rūšiavimo linija, lemia tai, jog ieškovė privalo prisiimti iš tokių nesąžiningų veiksmų kylančius padarinius. Ieškovė, žinodama, kad nebus reikalinga rūšiavimo linija, tuo metu dėl nesuprantamų priežasčių negalvojo apie Ukmergės rajono vietinės rinkliavos mokėtojus ir dėl to nesiėmė jokių veiksmų, kaip teigia ieškovė, ginti gyventojų interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

19.       2013 m. sausio 2 d. Savivaldybės administracija paskelbė Pirkimą atliekų tvarkymo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje paslaugoms įsigyti. Pirkimo sąlygų 11 – 13 punktuose buvo numatyta, kad Pirkimo sutarties tipas – fiksuoto įkainio, preliminarus atliekų kiekis – 17 000 tonų per metus, o paslaugų atlikimo terminas – 60 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos su galimybe pratęsti sutartį iki 6 mėn. dėl nenumatytų aplinkybių.

20.       Pirkimo sąlygų 4 priedu esančioje techninėje specifikacijoje numatyta, kad perkamas paslaugas sudaro buityje susidarančių mišrių komunalinių atliekų surinkimas, jų vežimas bei šalinimas atliekų šalinimo vietose; žaliųjų atliekų surinkimas; buityje susidarančių didžiųjų, pavojingų, taip pat griovimo atliekų surinkimas; elektros ir elektroninės įrangos surinkimas; padangų ir kitų atliekų surinkimas ir / ar pridavimas šias atliekas tvarkančioms įmonėms. Be to, techninėje specifikacijoje buvo numatyta, kad tiekėjas savo lėšomis įrengia atliekų rūšiavimo liniją perkančiosios organizacijos parinktoje vietoje (techninės specifikacijos dalis „Paslaugos turinys“). Techninės specifikacijos dalyje „Tiekėjo veiklos organizavimas“ numatyta, kad visos surinktos komunalinės atliekos turi būti vežamos į veikiantį sąvartyną (kol nėra įrengta atliekų rūšiavimo linija). Tiekėjas savo lėšomis įrengia atliekų rūšiavimo liniją perkančiosios organizacijos parinktoje vietoje (įrengus liniją, atliekos vežamos rūšiavimui ir po rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos gabenamos į sąvartyną). Sutarties metu sukurtas turtas perduodamas perkančiajai organizacijai. Techninės specifikacijos dalyje „Tiekėjo veiklos organizavimas“ numatytos konkrečios atliekų rūšiavimo linijos charakteristikos: linijos galingumas – 15 000 tonų per metus; orientacinis dienos atliekų kiekis – 60 tonų; linija įrengiama lengvų konstrukcijų pastate; atliekų rūšiavimo linija įrengiama ne vėliau kaip per du metus nuo sutarties pasirašymo; kt. 

21.       Techninės specifikacijos dalyje „Prielaidos ir rizika“ nurodyta, kad šioje specifikacijoje numatytas per metus susidarančių atliekų kiekis yra apytikris ir gali keistis. Tiekėjo rizikai priskirtos nenumatytos sąlygos, kuro ir kitų kainų augimas, besikeičiantys atliekų kiekiai ir kt. Tuo tarpu Savivaldybės administracijos rizikai priskirti teisės aktų pakeitimai, turintys ypač didelę reikšmę tiekėjo pajamoms ar darbui, pavėluotas Savivaldybės administracijos privalomų sprendimų priėmimas ir kt.       

22.       Ieškovė 2013 m. vasario 1 d. Pirkimo sąlygų paaiškinime nurodė, kad sutarties galiojimo metu tiek atliekų rūšiavimo linija, tiek rūšiuotos (vertę turinčios) atliekos tvarkomos operatoriaus ir yra jo nuosavybė. Pasibaigus Sutarties galiojimui, pastatas, kuriame įrengta rūšiavimo linija, administracinės, buitinės patalpos darbuotojams ir priklausiniai, be kurių neįmanoma užtikrinti linijos funkcionavimo, perduodami perkančiajai organizacijai neatlygintinai. Šiame paaiškinime ieškovė patvirtino, kad atskiri mokėjimai už linijos įrengimą nebus mokami, perkančioji organizacija mokės tiekėjui paslaugos įkainį (Lt / t su PVM) už visą surinktų ir sutvarkytų atliekų kiekį pagal nustatytą kainodarą.

23.       Atsakovė 2013 m. vasario 22 d. pateikė pasiūlymą, kuriame nurodė siūlomą atliekų tvarkymo paslaugos įkainį – 173,03 Lt su PVM už 1 toną atliekų. Atsižvelgiant į Pirkimo rezultatus, 2013 m. kovo 27 d. ieškovė su atsakove sudarė Sutartį, kurioje numatytos sąlygos iš esmės atitinka Pirkimo sąlygas, be kita ko, numatytas atsakovės įsipareigojimas per 2 metus nuo Sutarties įsigaliojimo įrengti atliekų rūšiavimo liniją. Sutarties 22.2 papunktyje numatytas užsakovo įsipareigojimas ne vėliau kaip per 1 metus nuo Sutarties įsigaliojimo dienos parinkti ir su tiekėju suderinti atliekų rūšiavimo linijos įrengimui bei eksploatavimui tinkančią vietą, priimti visus reikiamus sprendimus ir atlikti kitus veiksmus, sudarančius prielaidas tiekėjui pradėti rūšiavimo linijos įrengimo parengiamuosius veiksmus, projektavimą bei įrengimą.

24.       Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu paprašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės perduoti neatlygintinai savivaldybės nuosavybėn žemės sklypus komunalinių atliekų infrastruktūros plėtrai. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2014 m. birželio 25 d. nutarimu perdavus neatlygintinai žemės sklypus, Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu leido išnuomoti vieną iš žemės sklypų atsakovei, vykdančiai Ukmergės rajono savivaldybei ekonomiškai svarbų projektą – atliekų rūšiavimo linijos įrengimą. Savivaldybės administracija 2014 m. spalio 27 d. kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama dėl užsitęsusių žemės sklypo derinimo klausimų leisti pakeisti Sutarties 2 ir 22.2 papunktyje numatytus terminus sklypo tiekėjui suteikimui ir rūšiavimo linijos pastatymui. Viešųjų pirkimų tarnyba 2014 m. spalio 27 d. raštu su Sutarties pakeitimu sutiko, tačiau Sutarties pakeitimas tarp šalių nebuvo sudarytas.       

25.       Atsakovė 2015 m. sausio 22 d. raštu kreipėsi į ieškovę, pateikdama nuomonę dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo pakeisti Sutarties sąlygas, ieškovės pasiūlyto žemės sklypo nuomos sutarties projekto ir tolimesnio Sutarties vykdymo pasikeitus jos vykdymo aplinkybėms. Šiame rašte atsakovė, be kita ko, nurodė, kad jai žinoma aplinkybė apie vykdomą projektą „Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“, kuriuo numatyta iki 2015 m. rugsėjo 30 d. sukurti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymui reikalingą infrastruktūrą ir sukurti komunalinių atliekų perdirbimo ir (ar) kitokio panaudojimo pajėgumus. Atsakovė nurodė, kad jos atlygis už teikiamas paslaugas tiesiogiai susijęs su surenkamų ir į rūšiavimo liniją pristatomų atliekų kiekiu, todėl ji prašė ieškovės patvirtinti, jog įrengus atliekų rūšiavimo liniją, ieškovė garantuos, kad visos susidarančios atliekos bus vežamos į rūšiavimo liniją iki Sutarties pabaigos.     

26.       Ieškovė, atsakydama į atsakovės 2015 m. sausio 22 d. raštą, 2015 m. kovo 3 d. rašte nurodė, kad dėl ženkliai mažėjančio susidarančių mišrių komunalinių atliekų kiekio savivaldybė neturi galimybės užtikrinti Sutartyje numatyto orientacinio 15 000 tonų per metus mišrių komunalinių atliekų kiekio, ir nurodė veiksnius, turinčius įtakos atliekų kiekio mažėjimui. Atitinkamai, ieškovė 2015 m. kovo 5 d. raštu nurodė, kad ketina kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl Sutarties pakeitimo ir rūšiavimo linijos atsisakymo bei paslaugų teikimo kainos perskaičiavimo ir prašė atsakovės pateikti ekonominius skaičiavimus, pagrindžiančius rūšiavimo linijos įrangos įsigijimą ir jos įrengimą. 

27.       Atsakovė 2015 m. kovo 20 d. raštu sutiko su ieškovės pozicija atsisakyti rūšiavimo linijos įrengimo ir pateikė preliminarius skaičiavimus bei nurodė, kad paslaugų teikėjas į atliekų rūšiavimo linijos įrengimą turėjo investuoti 500 000 Eur, kuriuos sudaro 340 000 Eur stacionarios įrangos kaina ir montavimo darbai, 85 000 Eur tentinis pastatas ir 75 000 Eur mobili technika. Kartu atsakovė nurodė, kad linijos atsisakymas nelems paslaugų savikainos sumažėjimo, nes linijos atnešama nauda turėjo padengti paslaugos teikėjo faktiškai patirtus įrangos įsigijimo ir įrengimo kaštus. Atsakovės nuomone, Sutartyje numatytų paslaugų kaina negalėtų būti mažinama daugiau kaip 3,5 proc. (1 Eur be PVM vienai tonai arba 42 000 Eur). Ieškovė 2015 m. birželio 18 d. raštu siūlė atsakovei pasirašyti susitarimą, pagal kurį Sutartis būtų pakeista atsisakius atliekų rūšiavimo linijos ir atsakovei atlyginant ieškovei 53 166,58 Eur sumą. Vis dėlto tarp šalių susitarimas dėl Sutarties pakeitimo pagal nurodytas sąlygas nebuvo sudarytas. 

28.       Viešųjų pirkimų tarnyba atliko neplaninį Sutarties vykdymo vertinimą ir 2015 m. rugsėjo 2 d. išvadoje nurodė, kad pasikeitus teisės aktams bei atliekų rūšiavimo linijos įrengimui tapus neaktualiam, perkančioji organizacija, siekdama racionalaus Pirkimui skirtų lėšų panaudojimo, turėjo pakeisti Sutarties sąlygas, t. y. atsisakyti atliekų rūšiavimo linijos įrengimo darbų ir atitinkamai perskaičiuoti atliekų tvarkymo paslaugos įkainį, į kurį buvo įskaičiuoti ir atliekų rūšiavimo linijos įrengimo kaštai. 

29.       Ieškovė 2016 m. birželio 9 d. raštu kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo pakeisti sutarties sąlygas ir pridėjo šalių pasirašytą susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, pagal kurį šalys susitarė atsisakyti paslaugų teikėjo įsipareigojimo įrengti atliekų rūšiavimo liniją, o paslaugų teikėjas įsipareigojo savo lėšomis įgyti atitinkamus konteinerius, jų identifikavimo sistemas ir kt. (iš ieškovės 2016 m. birželio 9 d. rašto matyti, kad buvo vertinama, jog atsisakomos linijos kaina yra 425 000 Eur, o paslaugų teikėjo kompensuojama suma – apie 450 700 Eur, kurią sudaro 150 700 Eur atitinkamų objektų įgijimo išlaidos, taip pat 300 000 Eur su PVM tiekėjo negautos pajamos už išrūšiuotas atliekas).

30.       Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. liepos 5 d. sprendimu konstatavo, kad prašymas atsisakyti atliekų rūšiavimo linijos pagrįstas ir nulemtas objektyvių priežasčių, tačiau, atsisakius šios linijos, turi būti perskaičiuotas paslaugos įkainis, įvertinus atliekų rūšiavimo linijos kainą. Tarnyba nesutiko, kad Sutartis būtų pakeista šalių nurodytu būdu, nes susitarimu į Sutartį būtų įtrauktos Pirkimo objektu neapibrėžtos prekės, įranga ir montavimo darbai, t. y. jos būtų įsigyjamos netaikant viešųjų pirkimų procedūros, o Sutartis būtų pakeista taip, kaip tai nebuvo numatyta Pirkimo sąlygose.

31.       Ieškovė, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. liepos 5 d. sprendimą, parengė ir 2016 m. rugsėjo 7 d. raštu išsiuntė atsakovei susitarimo dėl Sutarties pakeitimo projektą, kuriuo siūloma išskaičiuoti iš paslaugos teikėjui už suteiktas paslaugas mokamų sumų 425 000 Eur (atliekų rūšiavimo linijos įrengimo kainą). Atsakovė 2016 m. rugsėjo 15 d. raštu su siūlomu pakeitimu nesutiko, nurodydama, kad linijos atsisakymas buvo nulemtas ieškovės, o nurodyta investicijų suma yra klaidinga, nes skaičiuodamas linijos įrengimo kaštus ir teikdamas pradinę kainodarą, tiekėjas vertino ir pajamas, gautinas po linijos įrengimo iš antrinių žaliavų ir užsakovo mokėjimų.

32.       Taigi, šalys iš esmės sutiko pakeisti Sutartį ir atsisakyti atliekų rūšiavimo linijos įrengimo (tokiam Sutarties pakeitimui pritarė ir Viešųjų pirkimų tarnyba), tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl tokio pakeitimo teisinių padarinių – ieškovė 2016 m. gruodžio 4 d. padavė ieškinį, prašydama remiantis CK 6.204 straipsniu pakeisti Sutartį, panaikinant atitinkamas Sutarties sąlygas dėl atsakovės įsipareigojimo įrengti atliekų rūšiavimo liniją, ir Sutarties kainą sumažinti 425 000 Eur (atliekų rūšiavimo linijos įrengimo kaštų) suma, ją priteisiant iš atsakovės. 2018 m. kovo 28 d. pasibaigus Sutarties galiojimui, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir nebereiškė reikalavimų dėl Sutarties atitinkamų sąlygų pakeitimo, tačiau prašė priteisti iš atsakovės 425 000 Eur sumą, remdamasi tiek tuo, jog Sutarties kaina privalo būti sumažinta, tiek ir tuo, kad atsakovė, nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Tuo tarpu atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 381 627 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, nes, atsakovės vertinimu, ieškovė iš esmės pažeidė Sutartį – Pirkimo sąlygose nurodė neteisingas prielaidas apie atliekų rūšiavimo linijos reikalingumą bei paslaugų metinę apimtį (17 000 tonų per metus), taip pat per protingą laiką neinformavo apie Sutarties vykdymo kliūtis ir linijos poreikio išnykimą, galiausiai, žemės sklypą atsakovei perdavė 6 mėn. vėliau, nei buvo numatyta Sutarties 22.2 papunktyje.

33.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, susidariusią situaciją vertindamas kaip atsakovės turto (piniginių lėšų) gavimą be pagrindo, vadovaudamasis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, kartu remdamasis CK 6.204 straipsnio 2 dalies normomis, priteisė ieškovei iš atsakovės 96 333 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atliekų rūšiavimo linijos vertė Sutarties pabaigoje atspindi tą turtinę naudą, kurią ieškovė pagal Sutartį tikėjosi įgyti, tuo pačiu ši vertė leidžia palikti atsakovei tas pagrįstas pajamas, kurias ji siūlydama Pirkime paslaugų įkainį būtų realiai gavusi. Teismas, remdamasis ekonominės – finansinės ekspertizės išvadomis, vertino, kad atliekų rūšiavimo linijos įsigijimo savikainai esant 425 000 Eur ir naudojant šią liniją 36 mėnesius, jos likutinė vertė būtų 170 000 Eur. Tačiau teismas, atsižvelgęs į pačios ieškovės nepateisinamą delsimą inicijuojant Sutarties pakeitimą, trukusį apie dvejus metus, kuris, teismo vertinimu, iš dalies prisidėjo prie atsakovės turto gavimo be pagrindo, grąžintiną sumą sumažino iki 96 333 Eur. Tuo tarpu atsakovės priešieškinio reikalavimus teismas atmetė, nenustatęs neteisėtų ieškovės veiksmų.     

34.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesta dalis ieškinio reikalavimų, nes, jos vertinimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės be pagrindo gautų lėšų dydžio – nustačius, kad atliekų rūšiavimo linijos įsigijimo savikaina yra 425 000 Eur, ši suma turėjo būti priteisiama. Be to, ieškovės vertinimu, teismui sprendime konstatavus, kad ieškovė neatliko neteisėtų veiksmų, priteistino be pagrindo gauto turto suma negalėjo būti mažinama, toks mažinimas pažeidžia Ukmergės rajono komunalinių atliekų turėtojų interesus. Atsakovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria buvo priteistas be pagrindo gautas turtas ir atmesti priešieškinio reikalavimai, teigia, jog teismas neteisėtai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą, be to, CK 6.204 straipsnio nuostatų taikymui taip pat nėra teisinio pagrindo. Atsakovė akcentuoja, kad teismo pozicija dėl 96 333 Eur sumos priteisimo nemotyvuota, teismas, pasirinkdamas vieną iš alternatyvių skaičiavimo metodų, nurodytų ekspertizės akte, nepagrindė šio metodo parinkimo. Be to, atsakovė nesutinka su teismo išvadomis, kad nenustatyti neteisėti ieškovės veiksmai, taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog teismas nevertino pajamų, kurias atsakovė būtų gavusi už išrūšiuotas antrines žaliavas. Dėl šių šalių argumentų teisėjų kolegija pasisako.

Dėl ginčui spręsti taikytino teisinio reglamentavimo

35.       Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus, taikė turto (piniginių lėšų) gavimą be pagrindo reglamentuojančias nuostatas, įtvirtintas CK 6.237 straipsnio 1 dalyje. Šios nuostatos numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.237 straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai iš Sutarties kylanti prievolė, susijusi su atliekų rūšiavimo linijos įrengimu, abiejų šalių valia, jų sutikimu ir konkliudentiniais veiksmais išnyko, todėl sumokėti pinigai už objektą, kuris nebuvo sukurtas, laikytini gautais be teisinio pagrindo. Atsakovė nesutinka su tokiu teisiniu kvalifikavimu, teigdama, kad minėtos CK nuostatos nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos, nes tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, ir dėl atliekų rūšiavimo linijos neįrengimo rizikos spręstina pagal Sutarties nuostatas, kurios tokią aplinkybę priskiria ieškovei.

36.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintas taisykles, nurodo, kad jomis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.). 

37.       Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ir teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas, taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019 18 punktą).

38.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių viešojo pirkimo Sutarties pagrindu buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai ir ieškovė mokėjimus atsakovei iki pat Sutarties galiojimo termino pasibaigimo vykdė remdamasi Sutartyje numatyta kainodara, t. y. fiksuotu atliekų tvarkymo paslaugos įkainiu už 1 toną sutvarkytų atliekų. Nors, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje nustatytų aplinkybių konstatuotina šalių tarpusavio suderinta valia atsisakyti vienos iš techninėje specifikacijoje ir Sutartyje numatytų paslaugų – atliekų rūšiavimo linijos įrengimo tiekėjo lėšomis, vis dėlto šalių susitarimas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka pakeisti Sutartyje numatytą fiksuotą įkainį, mokamą už 1 toną sutvarkytų atliekų, nebuvo pasiektas, kadangi šalių sudarytam susitarimui dėl Sutarties pakeitimo nepritarė Viešųjų pirkimų tarnyba, o naujo susitarimo šalims nepavyko suderinti (plačiau žr. šios nutarties 29–31 punktus). Vadinasi, ieškovės mokėjimai atsakovei Sutarties galiojimo metu buvo vykdomi pagal nepakeistas Sutarties sąlygas. Esant tokioms aplinkybėms, dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo pirmiausia turi būti sprendžiama pagal Sutarties sąlygas ir VPĮ normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo sutarčių keitimo galimybę, bet ne pagal turto gavimo be pagrindo taisykles.

39.       Sutarties šalys, faktiškai suderinę valią atsisakyti vienos iš techninėje specifikacijoje ir Sutartyje numatytų paslaugų – atliekų rūšiavimo linijos įrengimo tiekėjo lėšomis, nepasiekė susitarimo dėl įkainio perskaičiavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, ieškovė pagrįstai pareiškė reikalavimą teismui dėl Sutarties kainos pakeitimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai tarp šalių nėra bendro sutarimo dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo ir toks ginčas pasiekia teismą, būtent šis sprendžia dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo; tokiu atveju teismas privalo vertinti ne tik tai, ar galima keisti viešojo pirkimo sutartį, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir jos keitimo ribojimus, tačiau, įvertinęs tokį galimumą VPĮ  prasme, turi spręsti dėl galimybės keisti viešojo pirkimo sutartį vienos šalies reikalavimu, t. y. ne bendru kontrahentų sutarimu; teisė inicijuoti sutarties pakeitimą pirmiausiai priklauso tai sutarties šaliai, kuri, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, susidūrė su sunkumais, suvaržymais ar kliūtimis, net jei pastarieji atsirado ne dėl sunkumus patiriančios šalies kaltės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020 35, 36 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju Sutarties galiojimas pasibaigė 2018 m. kovo 28 d., tačiau ieškovė teisminės gynybos kreipėsi dar galiojant Sutarčiai, todėl teisėjų kolegija mano, kad teismas turi įgaliojimus spręsti dėl Sutartyje numatytos kainos pakeitimo pasibaigus Sutarties galiojimui bei sumokėtos per didelės kainos (permokos) priteisimo ieškovei, jeigu būtų nustatytas pagrindas Sutartyje numatytos kainos perskaičiavimui.

Dėl atliekų rūšiavimo linijos atsisakymo priežasčių ir jų priskyrimo ieškovės rizikai

40.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė, tiek rengdama Pirkimo sąlygas, tiek sudarydama su atsakove Sutartį, nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti apie aplinkybes, dėl kurių atliekų rūšiavimo linijos įrengimas taps nereikalingas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Pirkimo sąlygos buvo rengiamos ir Sutartis buvo sudaryta galiojant Ukmergės rajono savivaldybės tarybos atliekų tvarkymo planui 2009 – 2018 metams. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 366 patvirtino naują Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metams planą, kuriame numatyta iki 2016 m. baigti įrengti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius (MBA). Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 7-99 patvirtino naują Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metams planą. Šios aplinkybės ir ieškovės 2015 m. kovo 3 d. bei 2015 m. kovo 5 d. raštų turinys (plačiau žr. šios nutarties 26 punktą) patvirtina, kad dėl pasikeitusios valstybės politikos bei teisės aktų pakeitimo, t. y. nusprendus regione susidarančias atliekas nukreipti apdorojimui į naujai įrengiamą regioninį MBA įrenginį, atliekų rūšiavimo linijos įrengimas savivaldybėje tapo neaktualus.

41.       Atsakovė teiginį, kad ieškovė Pirkimo paskelbimo ir Sutarties pasirašymo metu žinojo (negalėjo nežinoti) apie tai, jog rūšiavimo linijos įrengimas bus nereikalingas, grindžia tuo, kad ieškovė yra VAATC akcininkė, be to, 2010 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-1822 pritarė galimybių studijai „Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ ir įgaliojo VAATC teikti paraišką projekto finansavimui gauti, taip pat tuo, jog prie šio projekto vykdymo prisidėjo visos Vilniaus apskrities savivaldybės. 

42.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nors ieškovė yra VAATC akcininkė ir turėjo žinoti apie vykdomą projektą, tačiau Pirkimo procedūrų vykdymo ir Sutarties su atsakove sudarymo metu projektas nebuvo įgyvendintas, regioninis MBA įrenginys ir regioninė atliekų tvarkymo sistema nebuvo sukurta bei pradėta eksploatuoti, jokie sprendimai dėl finansavimo projektui paskyrimo dar nebuvo priimti, vykdomosios valdžios apsisprendimas įgyvendinti projektą nebuvo patvirtintas. Ieškovės elgesys Sutarties vykdymo metu taip pat rodo, kad ji buvo apsisprendusi įrengti atliekų rūšiavimo liniją ir tam atliko aktyvius veiksmus, t. y. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl žemės sklypų komunalinių atliekų infrastruktūros plėtrai perdavimo, nusprendė išnuomoti atsakovei žemės sklypą atliekų rūšiavimo linijos įrengimui ir kt. 

43.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tiek 2015 m. rugsėjo 2 d. išvadoje, tiek 2016 m. liepos 5 d. sprendime konstatavo, jog atliekų rūšiavimo linijos įrengimas tapo neaktualus dėl objektyvių priežasčių. Taigi, šios valstybės institucijos vertinimu, būtinybę atsisakyti atliekų rūšiavimo linijos lėmė objektyvios aplinkybės, susijusios su valstybės politikos ir teisės aktų pasikeitimu, bet ne ieškovės aplaidus elgesys, tinkamai neįvertinus atliekų rūšiavimo linijos poreikio.

44.       Kaip jau buvo minėta, Pirkimo sąlygose (techninėje specifikacijoje) buvo aptartas rizikos paskirstymas tarp Sutarties šalių. Savivaldybės administracijos rizikai buvo priskirti teisės aktų pakeitimai, turintys ypač didelę reikšmę tiekėjo pajamoms ar darbui. Atsakovė, remdamasi šiomis Pirkimo sąlygų nuostatomis, teigia, kad pasikeitus teisės aktams ir atliekų rūšiavimo linijos įrengimui tapus neaktualiu, ši aplinkybė priskirtina ieškovės rizikai ir negali turėti įtakos Sutarties kainai. Tokią atsakovės poziciją teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą.

45.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Pirkimo sąlygas Savivaldybės administracijos rizikai priskiriami ne bet kurie teisės aktų pakeitimai, o tik tie, kurie turi ypač didelę reikšmę tiekėjo pajamoms ar darbui. Nagrinėjamu atveju negalima spręsti, kad atliekų rūšiavimo linijos įrengimo atsisakymas turėjo ypač didelę reikšmę atsakovės pajamų sumažėjimui ar darbo sąlygų pablogėjimui, priešingai, atsakovė dėl šios aplinkybės nepatyrė sąnaudų minėtos linijos įrengimui bei eksploatavimui, o gautina nauda iš išrūšiuotų atliekų šių sąnaudų nebūtų padengusi, atliekų rūšiavimo linijos veiklos rezultatas būtų neigiamas (plačiau apie tai žr. nutarties 61–66 punktus). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti aptariamo faktoriaus atsiradimo.    

Dėl galimybės keisti viešojo pirkimo būdu sudarytą Sutartį 

46.       Atsakovės teigimu, Sutarties objekto dalies apibūdinimas (rūšiavimo linijos įrengimas) buvo esminė Sutarties sąlyga, todėl jos keitimas negalimas ir prieštarautų viešųjų pirkimų principams. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

47.       Nors sudarius viešojo pirkimo sutartį pirkimas pasibaigia, vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos ir perkančiosios organizacijos bei tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai pasibaigia. Viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – tai VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu ir kylantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį byloje Nr. e3K-3-301-969/2020).

48.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant ginčą dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, taikytinas reguliavimas, galiojęs tuo metu, kai iškilo poreikis keisti sutartinių santykių turinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013). Šiuo atveju Sutarties pakeitimui poreikis atsirado 2015 m. kovo mėn., kai Sutarties šalys suderino valią atsisakyti atliekų rūšiavimo linijos įrengimo, todėl teisiniams santykiams dėl Sutarties pakeitimo taikytinas tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas, įtvirtintas VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Šios redakcijos VPĮ 18 straipsnio 8 dalis numatė, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

49.       Sprendžiant, ar sutarties pakeitimas galėtų pažeisti VPĮ įtvirtintus principus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, jog siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C‑337/98).

50.       Galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimas pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06; 2010 m. balandžio 13 d. sprendimas Wall, C-91/08).

51.       Kasacinis teismas, aiškindamas šiuo metu galiojančios redakcijos VPĮ 89 straipsnio normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo sutarties pakeitimą, yra nurodęs, kad ne kiekvienas kontrahentų sutarimas keisti sandorio sąlygas bus laikytinas esminiu viešojo pirkimo sutarties pakeitimu pagal VPĮ 89 straipsnio nuostatas; viešojo pirkimo sutarties sąlygų esmingumas (svarba) tiesiogiai koreliuoja su pakeitimo kvalifikavimu kaip leistino ar draudžiamo, t. y. kuo viešojo pirkimo sutarties sąlyga yra mažesnės svarbos, redakcinio, techninio pobūdžio (pvz., rekvizitai), tuo labiau tikėtina (nors ir nepreziumuojama), kad pačios sutarties pakeitimas nebus laikomas esminiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 145, 146 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

52.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atliekų rūšiavimo linijos įrengimo faktinį atsisakymą nulėmė nuo šalių valios nepriklausiusios aplinkybės, kurių nei viena iš Sutarties šalių nekontroliavo bei dėl jų nebuvo prisiėmusi rizikos, t. y. pasikeitusi valstybės politika ir teisės aktai, pagal kuriuos regione susidarančias atliekas nuspręsta nukreipti apdorojimui į naują regioninį MBA įrenginį. Tai reiškia, kad iš esmės bet kuris kitas tiekėjas, vykdydamas Sutartį, būtų atsidūręs tokioje pat padėtyje, kaip ir atsakovė. Tokio Sutarties pakeitimo vertinti kaip esminio neįgalina šio pakeitimo pobūdis – pakeitimu neperkamas Pirkimo sąlygose nenumatytas Pirkimo objektas, bet, priešingai, išlieka pagrindinis Pirkimo objektas, t. y. atliekų tvarkymo paslaugų teikimas savivaldybės teritorijoje 5 metams, tik Pirkimo objekto apimtis sumažinama, atsisakant vienos iš numatytų paslaugų.

53.       Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė Sutarties vykdymo metu pati sutiko atsisakyti atliekų rūšiavimo linijos įrengimo ir nekėlė klausimo dėl Sutarties pakeitimo galimumo, bet, priešingai, toliau vykdė Sutartį ir buvo sudariusi su ieškove susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kuriam nepritarė Viešųjų pirkimų tarnyba. Taigi, atsakovė, nagrinėjamo ginčo metu reikšdama argumentus dėl Sutarties pakeitimo neleistinumo pagal VPĮ, iš esmės prieštarauja savo pačios ankstesnei pozicijai, kurios ji laikėsi Sutarties vykdymo metu.

54.       Nagrinėjamu atveju galima konstatuoti ir kitos VPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 18 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos egzistavimą – Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą Sutarties pakeitimui. Viešųjų pirkimų tarnyba tiek 2015 m. rugsėjo 2 d. išvadoje, tiek 2016 m. liepos 5 d. sprendime vertino galimybę pakeisti Sutartį, atsisakant atliekų rūšiavimo linijos įrengimo, ir, kaip minėta, konstatavo, kad toks pakeitimas yra nulemtas objektyvaus pobūdžio priežasčių, iš esmės galimas bei nepažeistų viešųjų pirkimų principų, tačiau kartu išreiškė poziciją, jog turi būti perskaičiuojamas atliekų tvarkymo paslaugos įkainis, kadangi atliekų rūšiavimo linijos įrengimo kaštai buvo įskaičiuoti į paslaugos įkainį. Kitaip tariant, šios institucijos požiūriu, atsakovės įsipareigojimo įrengti atliekų rūšiavimo liniją atsisakymas VPĮ taikymo požiūriu leistinas, tačiau turi būti užtikrinta ekonominė sutarties šalių pusiausvyra ir Sutartyje numatytas paslaugos įkainis turėtų būti perskaičiuotas. Iš esmės tokią pat poziciją Viešųjų pirkimų tarnyba išreiškė ir bylą nagrinėjant teisme (žr. tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. atsiliepimą į ieškinį).

55.       Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalims de facto (faktiškai) pakeitus Sutartį ir atsisakius vienos iš joje numatytų paslaugų teikimo, toks pakeitimas iš esmės galimas ir neprieštarautų viešųjų pirkimų principams, atlikus atliekų tvarkymo paslaugos įkainio perskaičiavimą ir tuo užtikrinus, jog ekonominė Sutarties pusiausvyra nepasikeistų atsakovės naudai taip, kaip nebuvo nustatyta Sutarties sąlygose. Kadangi šalys dėl Sutarties kainos perskaičiavimo susitarimo nepasiekė, toks ginčas spręstinas nagrinėjamoje byloje.

Dėl Sutartyje numatytos kainos perskaičiavimo

56.       Ieškovė pareiškė reikalavimą sumažinti Sutarties kainą 425 000 Eur suma, t. y. atsakovės 2015 m. kovo 20 d. rašte ieškovei nurodytais rūšiavimo linijos įrengimo kaštais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime kaip atsakovės be pagrindo įgytą turtą vertino atliekų rūšiavimo linijos likutinę vertę Sutarties galiojimo pabaigoje. Teismas tokią poziciją motyvavo tuo, kad atliekų rūšiavimo linijos vertė Sutarties pabaigoje, kai ji turėjo būti perleista ieškovei, atspindi turtinę naudą, kurią ieškovė pagrįstai pagal Sutartį tikėjosi įgyti, mokėdama tiekėjui Sutartyje nustatyto dydžio atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kartu ši vertė leistų atsakovei palikti protingas ir pagrįstas pajamas bei pelną, kuriuos ji, siūlydama Pirkime įkainį, pagrįstai tikėjosi gauti. Su šiuo teismo vertinimu ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka, nurodydama, kad, nustačius atliekų rūšiavimo linijos įrengimo savikainą (425 000 Eur), ši suma ir turėjo būti priteisiama iš atsakovės.

57.       Byloje iš esmės nekyla ginčo, kad atliekų rūšiavimo linijos įrengimo kaštai turėjo sudaryti 425 000 Eur. Šią sumą atsakovė, kaip minėta, įvardijo 2015 m. kovo 20 d. rašte ieškovei, ją sudaro 340 000 Eur stacionarios įrangos kaina ir 85 000 Eur tentinio pastato kaina, o ieškovė tokios kaštų sumos ne tik neginčija, bet ir ja remdamasi suformulavo ieškinio reikalavimus. Vis dėlto, teisėjų kolegija nesutinka su tuo, kad Sutarties šalims faktiškai atsisakius atliekų rūšiavimo linijos įrengimo, Sutarties kaina turėtų būti sumažinta būtent šia atliekų rūšiavimo linijos įrengimo kaštų suma (425 000 Eur). Atsakovė, kaip ir bet kuris kitas paslaugos tiekėjas, teikdama pasiūlymą Pirkimui ir įsipareigodama savo lėšomis įrengti atliekų rūšiavimo liniją bei siūlydama atliekų tvarkymo paslaugos įkainį, į šį įkainį turėjo teisę įskaičiuoti ne tik numatomą atliekų rūšiavimo linijos įrengimo kaštų sumą ir kitas sąnaudas, susijusias su linijos eksploatavimu, bet ir pajamas iš linijos eksploatavimo, kurių galėjo pagrįstai tikėtis. Pirkimo sąlygose ir jų paaiškinimuose buvo nurodyta, kad rūšiuotos (vertę turinčios) atliekos tvarkomos operatoriaus ir yra jo nuosavybė. Todėl šalims atsisakius atliekų rūšiavimo linijos įrengimo, Sutartyje numatyta kaina turi būti perskaičiuota tokiu būdu, kad būtų įvertinti ne tik linijos įrengimo kaštai, bet ir kiti ekonominiai parametrai (eksploatavimo sąnaudos, gautinos pajamos ir kt.), t. y. iš esmės tai, kokį numatytos įrengti atliekų rūšiavimo linijos veiklos rezultatą atsakovė ar bet kuris kitas Pirkimą laimėjęs tiekėjas pagrįstai galėjo numatyti ir įskaičiuoti į siūlomą bendrą įkainį už atliekų tvarkymo paslaugas. Taigi, ieškovės reikalavimas sumažinti Sutarties kainą atliekų rūšiavimo linijos įrengimo kaštų suma, neįvertinant kitų parametrų (be kita ko, pajamų už išrūšiuotas atliekas), pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas.

58.       Dėl numatytos įrengti atliekų rūšiavimo linijos veiklos rezultato byloje buvo surinkti šie įrodymai: 

58.1.                      Atsakovė kartu su 2015 m. kovo 20 d. raštu ieškovei pateikė skaičiavimus, pagal kuriuos atliekų tvarkymas su rūšiavimo linija būtų efektyvesnis ir per visą Sutarties vykdymo laikotarpį būtų patiriamos 42 000 Eur mažesnės sąnaudos. Atsakovė šiame rašte išdėstė poziciją, kad jeigu sprendimas mažinti kainas būtų priimtas, paslaugų kaina negalėtų būti sumažinama daugiau negu 3,5 proc. arba 1,21 Eur (su PVM) vienai sutvarkomų atliekų tonai, vertinant, kad iki Sutarties pabaigos bus sutvarkyta 42 tūkst. tonų atliekų.

58.2.                      Šalys 2016 m. birželio mėn. sudarytame susitarime dėl Sutarties pakeitimo, kuriam nepritarė Viešųjų pirkimų tarnyba, susitarė, kad vietoje atliekų rūšiavimo linijos įrengimo atsakovė pastatys konteinerius ir perduos ieškovei kitą turtą, kurio bendra vertė sudaro 150 700 Eur. Ieškovė 2016 m. birželio 9 d. rašte Viešųjų pirkimų tarnybai, kuriuo buvo prašoma sutikimo pakeisti Sutarties sąlygas, nurodė, kad atsakovės negautos pajamos už išrūšiuotas atliekas yra apie 300 000 Eur.

58.3.                      Atsakovė kartu su 2018 m. kovo 6 d. priešieškiniu pateikė „Smart Continent“ sudarytą atliekų surinkimo ir transportavimo veiklos pagal Sutartį nuostolių bei negautų pajamų pagrindimą, kuriame išanalizuoti duomenys apie faktinius atsakovės finansinius rezultatus, surinktus komunalinių atliekų kiekius, taip pat pateikti atsakovės finansinių rezultatų alternatyvūs skaičiavimai, jeigu atsakovė būtų tvarkiusi apie 17 tūkst. tonų atliekų per metus ir būtų veikusi atliekų rūšiavimo linija (žr. šio pagrindimo 2.2 papunktį). Šiame pagrindime padaryta išvada (pagrindimo 3 punktas), kad atsakovė patyrė 381 627 Eur nuostolį, neįvykus minėtoms sąlygoms (t. y. nesusidarius 17 tūkst. tonų atliekų per metus kiekiui ir neveikus atliekų rūšiavimo linijai).

58.4.                      Ieškovė kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateikė teismui UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ parengtą „UAB „Ekonovus“ atliekų surinkimo ir transportavimo veiklos Ukmergės raj. sav. nuostolių bei negautų pajamų pagrįstumo analizę“, kurioje atliktas atsakovės pateiktame „Smart Continent“ pagrindime pateikiamų skaičiavimų bei teorinių prielaidų įvertinimas bei padaryta išvada, kad Sutartyje numatytų orientacinių atliekų kiekių apdorojimas rūšiavimo linijoje, net ir esant labai optimistinėms prielaidoms dėl antrinių žaliavų kiekių, kokybės ir supirkimo kainų bei dotacijų nebūtų pelningas, teorinis atsakovės veiklos vykdymo rezultatas per Sutarties vykdymo laikotarpį, jeigu būtų pastatyta atliekų rūšiavimo linija, būtų neigiamas ir sudarytų 167 715 Eur.  

58.5.                      Be to, ieškovė kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateikė teismui pačios atsakovės 2015 m. kovo mėn., svarstant dėl atliekų rūšiavimo linijos reikalingumo, parengtą studiją „MKA rūšiavimo linija Ukmergėje“, kurioje pateiktos išvados, kad linijos statyba būtų galima, jei ji dirbtų ne mažiau 50 – 54 mėn., tuo tarpu pinigų srauto analizė rodo, jog dirbant mažiau kaip 50 – 54 mėnesius, linijos įrengimas būtų finansiškai nenaudingas.

58.6.                      Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi paskyrė ekonominę – finansinę ekspertizę ir pavedė ekspertui atsakyti į klausimus, kokio dydžio žalą negauto pelno forma galimai patyrė UAB „Ekonovus“ dėl to, kad nebuvo įrengta atliekų rūšiavimo linija, taip pat kokio dydžio žalą negauto pelno forma galimai patyrė UAB „Ekonovus“ dėl to, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija neužtikrino: 1) 17 tūkst. tonų surenkamų atliekų kiekio per metus; 2) 15 tūkst. tonų surenkamų atliekų kiekio per metus. Teismo ekspertas 2020 m. birželio 22 d. ekspertizės akte vertino, kokią įtaką atsakovės finansiniams rezultatams turėjo, be kita ko, atliekų rūšiavimo linijos neįrengimas. Atlikdamas skaičiavimus, teismo ekspertas įvertino prielaidas, kad rūšiavimo linijos įrengimo savikaina 394 000 Eur, linija būtų buvusi įrengta 2015 m. balandžio 1 d. ir eksploatuojama 36 mėn. bei kad nenudėvėta linijos dalis perdavimo savivaldybei metu būtų 157 600 Eur vertės, o liniją aptarnautų 6 darbuotojai, kitos išlaidos eksploatacijai sudarytų 2015 – 2017 metams 3 000 Eur metams ir 2018 metams – 2 250 Eur. Teismo ekspertas apskaičiavo, kad tokiu atveju nepatirtos sąnaudos sudarytų 523 682 Eur, o negautos pajamos – 919 145 Eur (pajamos už antrines žaliavas pagal Sutarties 13.3 papunktį sudarytų 52 488 Eur, pajamos už antrinių žaliavų pardavimą ir dotacijas sudarytų 698 215 Eur, pajamos už biologiškai skaidžias atliekas ir pakuočių atliekas iš perkančiosios organizacijos sudarytų 168 442 Eur, jei metinis surenkamų mišrių komunalinių atliekų kiekis būtų 15 tūkst. tonų), taigi, negautas ikimokestinis pelnas sudarytų 395 463 Eur (ekspertizės akto 19–21 psl., 7–11 priedai).

58.7.                      Ieškovė kartu su 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymu dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pateikė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ parengtą atsiliepimą dėl 2020 m. birželio 22 d. ekspertizės akto, kuriame, be kita ko, pateikti argumentai, kad ekspertizės akte buvo remiamasi neteisinga prielaida, jog biologiškai skaidžių atliekų lyginamasis svoris bendrame atliekų kiekyje yra tik 2,5 proc. (atsiliepime nurodomi informacijos šaltiniai, kuriuose nurodytas ženkliai didesnis lyginamasis svoris), atitinkamai, patikslintas išrūšiuotų atliekų kiekis bei negautų pajamų dydis. Šiame dokumente taip pat nurodoma, kad negautos pajamos už antrinių žaliavų pardavimą ir dotacijas turėtų sudaryti ne 698 215 Eur, bet 436 692 Eur.   

58.8.                      Vilniaus apygardos teismas, 2019 m. sausio 24 d. nutartimi skirdamas ekonominę – finansinę ekspertizę, pavedė ekspertui atsakyti ir į klausimą, kokio dydžio nuostolius galimai patyrė Ukmergės rajono savivaldybė per 2015 – 2018 metus dėl padidinto mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą. Kadangi, teismo eksperto teigimu, pirminė galimai patirtos žalos priežastis yra rūšiavimo linijos neįrengimas, ekspertas performulavo teismo užduotą klausimą ir nagrinėjo, kokio dydžio žalą galimai patyrė Ukmergės rajono savivaldybė per 2015 – 2018 metus dėl to, kad nebuvo įrengta atliekų rūšiavimo linija. Teismo ekspertas nurodė, kad pagal Sutarties 3 punktą, pasibaigus Sutarties terminui, rūšiavimo linija su priklausiniais turėjo būti perduodama užsakovui neatlygintinai, dėl to neatlygintinai gautina linija savo ekonominiu turiniu gali būti laikoma negautomis pajamomis, t. y. ieškovei galimai padaryta žala laikytina rūšiavimo linijos, kurios ieškovė negavo, vertė. Teismo ekspertas nustatė, kad rūšiavimo linijos įsigijimo savikainai esant 425 000 Eur, rūšiavimo linijos likutinė vertė Sutarties vykdymo laikotarpio pabaigoje būtų 170 000 Eur.

58.9.                      Ieškovės kartu su 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymu dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pateiktame UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ parengtame atsiliepime dėl 2020 m. birželio 22 d. ekspertizės akto teigiama, kad kadangi nebuvo galimybės atliekų išrūšiuoti, tai Ukmergės rajono savivaldybė buvo priversta mokėti didesnę kainą, nei ji būtų buvusi naudojant rūšiavimo liniją. UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ apskaičiavo, kad ieškovės patirtas nuostolis dėl didesnės kainos už sutvarkytas atliekas mokėjimo sudarė 473 214 Eur, taip pat ieškovė patyrė nuostolį ir dėl negautos rūšiavimo linijos likutinės vertės. 

59.       Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmiausia konstatavo, jog pati atsakovė negalėjo aiškiai ir nuosekliai nurodyti, kokią dalį iš ieškovės jai sumokėto atlyginimo sudarė atlyginimas už atliekų rūšiavimo linijos įrengimą. Padaręs šią išvadą, teismas kartu nurodė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, ir iš esmės nėra įmanoma absoliučiai tiksliai nustatyti, kokia atsakovei sumokėto atlyginimo dalis yra už atliekų rūšiavimo linijos įrengimą. Pirmosios instancijos teismas detaliau neanalizavo minėtų byloje surinktų įrodymų, susijusių su atliekų rūšiavimo linijos ekonominiais parametrais, tačiau vertino, jog būtent teismo eksperto nustatyta atliekų rūšiavimo linijos vertė Sutarties pabaigoje, kai ji turėjo būti perleista ieškovei, atspindi turtinę naudą, kurią ieškovė pagrįstai pagal Sutartį tikėjosi įgyti, mokėdama tiekėjui Sutartyje nustatyto dydžio atlyginimą, kartu ši vertė leidžia atsakovei palikti protingas ir pagrįstas pajamas bei pelną, kuriuos ji, siūlydama Pirkime įkainį, pagrįstai tikėjosi gauti. 

60.       Nors atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo priteista suma, nurodydama, jog teismo pozicija yra nemotyvuota ir nepagrįsta (žr. apeliacinio skundo 2.4.2 papunktį), tačiau ji apeliaciniame skunde iš esmės nepateikia jokių argumentų dėl teismo pasirinkto atliekų rūšiavimo linijos veiklos rezultato apskaičiavimo būdo teisingumo, nepateikia argumentų, koks turėtų taikomas atliekų rūšiavimo linijos veiklos rezultato apskaičiavimo būdas, taip pat nepateikia konkrečių linijos veiklos rodiklių apskaičiavimų, kurie leistų įvertinti, kokią dalį Sutarties kainoje sudarė atlyginimas už atliekų rūšiavimo linijos įrengimą. Apeliaciniame skunde atsakovė tik kelia klausimą, dėl kokių priežasčių teismas pasirinko vieną iš keleto ekspertizės akte nurodytų alternatyvių atliekų rūšiavimo linijos likutinės vertės skaičiavimų. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismo eksperto nustatyta atliekų rūšiavimo linijos likutine verte – 170 000 Eur (ekspertizės akto 17 priedo variantu C), kadangi ji buvo apskaičiuota taikant tas prielaidas, kurios pagrįstos Sutarties nuostatomis ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. kad atliekų rūšiavimo linijos įsigijimo savikaina būtų buvusi 425 000 Eur, Sutarties laikotarpis 60 mėn., o linija būtų naudojama 36 mėn. Kiti alternatyvūs teismo eksperto skaičiavimai remiasi neteisingomis prielaidomis dėl linijos įsigijimo savikainos (394 000 Eur) ir Sutarties laikotarpio (66 mėn.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Taigi, atsakovei nepaneigus pirmosios instancijos teismo nustatytos Sutarties kainos dalies, kurią sudarė atlyginimas už atliekų rūšiavimo linijos įrengimą (170 000 Eur), teisėjų kolegija šia suma remiasi kaip teisinga.

61.       Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atlyginimo už atliekų rūšiavimo linijos įrengimą suma (170 000 Eur) ne tik nebuvo paneigta atsakovės, tačiau ji iš esmės neprieštarauja šios nutarties 58.1 – 58.9 papunkčiuose nurodytų įrodymų visumai. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti įrodymai, kad atsakovės investicija į atliekų rūšiavimo liniją turėjo būti pelninga, nes atsakovė būtų gavusi pajamas iš antrinių atliekų pardavimo bei dotacijas už jas (žr., pvz., „Smart Continent“ atliekų surinkimo ir transportavimo veiklos pagal Sutartį nuostolių bei negautų pajamų pagrindimą), tačiau svarbu tai, jog atsakovės pozicija šalims svarstant dėl Sutarties pakeitimų aiškiai parodo, kad Sutarties galiojimo metu investicija į rūšiavimo linijos įrengimą pačios atsakovės buvo vertinama kaip nuostolinga, kurios negalėtų padengti gautinos pajamos iš išrūšiuotų atliekų. Tokią poziciją atsakovė išreiškė tiek jau minėtame 2015 m. kovo 20 d. rašte ieškovei, vertindama, kad jeigu sprendimas mažinti kainas būtų priimtas, paslaugų kaina negalėtų būti sumažinama daugiau negu 3,5 proc., tiek 2016 m. birželio mėn. sudarytame susitarime su ieškove dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo atsakovė už atsisakomą liniją įsipareigojo perduoti ieškovei turtą už 150 700 Eur. Kita vertus, pačios atsakovės 2015 m. kovo mėn. parengta studija „MKA rūšiavimo linija Ukmergėje“ patvirtina, kad atsakovė skaičiavo, jog linijai dirbant mažiau kaip 50 – 54 mėnesius, jos įrengimas būtų finansiškai nenaudingas (šiuo atveju pagal Sutartį buvo numatytas trumpesnis, t. y. 36 mėn., linijos eksploatavimo, kurį vykdytų paslaugos teikėjas, terminas).

62.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje buvo pateikti įrodymai, kuriuose buvo pateikiami skaičiavimai, kad investicija į atliekų rūšiavimo liniją turėjo būti pelninga, t. y. „Smart Continent“ atliekų surinkimo ir transportavimo veiklos pagal Sutartį nuostolių bei negautų pajamų pagrindimas, taip pat 2020 m. birželio 22 d. ekspertizės aktas, tačiau pirmosios instancijos teismas šiais įrodymais spręsdamas dėl Sutarties kainos sumažinimo pagrįstai nesirėmė. Pagrindą nesiremti minėtuose dokumentuose pateiktais skaičiavimais sudaro ne tik jų prieštaravimas aptartiems kitiems byloje surinktiems įrodymams, patvirtinantiems, kad atsakovė investiciją vertino kaip nuostolingą, bet ir tai, jog šiuose įrodymuose remiamasi nepatikimais duomenimis apie potencialiai gautinas pajamas už išrūšiuotas atliekas. Pavyzdžiui, „Smart Continent“ pagrindime nurodoma, kad duomenų šaltinis apie antrinių žaliavų pardavimo ir dotacijų įkainius yra pačios atsakovės faktiniai duomenys. Tačiau ieškovės teismui pateiktoje UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ parengtoje „UAB „Ekonovus“ atliekų surinkimo ir transportavimo veiklos Ukmergės raj. sav. nuostolių bei negautų pajamų pagrįstumo analizėje“ nurodyta, kad „Smart Continent“ pagrindime buvo naudoti antrinių žaliavų pardavimo ir dotacijų įkainiai, kurie taikomi atskiro srauto būdu surinktoms švarioms ir kokybiškoms antrinėms žaliavoms, tačiau žaliavoms, surinktoms iš mišrių komunalinių atliekų srauto, supirkimo įkainiai būna paprastai mažesni iki 60 proc. UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ analizėje, remiantis duomenimis apie kitų įmonių antrinių žaliavų surinkimo kainas, teigiama, jog jos siekė tik 18 – 36 proc. nuo „Smart Continent“ pagrindime nurodytų kainų. 2020 m. birželio 22 d. ekspertizės akte skaičiavimuose dėl gautinų pajamų iš išrūšiuotų atliekų remiamasi „Smart Continent“ pagrindime ir UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ analizėje nurodytų supirkimo įkainių aritmetiniu vidurkiu (žr. ekspertizės akto 19 psl.), tačiau išsamiai neišanalizuota, kokie įkainiai realiai galėjo būti taikomi antrinėms atliekoms, išrūšiuotoms atliekų rūšiavimo linijoje, taigi, nors gautinos pajamos yra vienas iš esminių skaičiavimų elementų, tačiau jis buvo apskaičiuotas pagal netikslius duomenis.        

63.       Be to, pagrindą nesiremti 2020 m. birželio 22 d. ekspertizės akte pateiktais apskaičiavimais sudaro ir UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ parengtame atsiliepime dėl ekspertizės akto pastebėti akto netikslumai. Kaip patvirtina UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ parengtas atsiliepimas, ekspertizės akte buvo remiamasi neteisingomis prielaidomis apie biologiškai skaidžių atliekų lyginamąjį svorį bendrame atliekų kiekyje, kuris ekspertizės akte nurodytas tik 2,5 proc. Tuo tarpu, kaip pagrįstai pažymėta UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ parengtame atsiliepime, o šią aplinkybę patvirtina ir pačios atsakovės pateiktas „Smart Continent“ pagrindimas, biologiškai skaidžių atliekų dalis bendrame atliekų kiekyje yra ženkliai didesnė, siekianti 46 proc., iš kurios pagal Sutartį rūšiavimo linijoje turėjo būti atskirta 50 proc. Toks patikslinimas daro ženklią įtaką ekspertizės akte pateiktiems teoriniams negautų pajamų apskaičiavimams. Be to, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ parengtame atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į kitus ekspertizės akto skaičiavimų trūkumus, pavyzdžiui, neįvertintą transportavimo sąnaudų dalį.

64.       Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad 2020 m. birželio 22 d. ekspertizės akte, skaičiuojant atsakovės veiklos rezultatą dėl neįrengtos atliekų rūšiavimo linijos, buvo vertinama, kad investicija į rūšiavimo liniją yra 394 000 Eur, nors, kaip minėta, tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo, jog tikroji investicijos vertė didesnė ir sudaro 425 000 Eur. Tuo būdu ekspertizės akte dar ir dėl šios priežasties buvo neteisingai įvertintas atsakovės veiklos rezultatas, jeigu atliekų rūšiavimo linija būtų įrengta.

65.       Galiausiai, atliekų rūšiavimo veiklos pelningumą Sutarties galiojimo laikotarpiu paneigia ir tai, kad atsakovė nepasinaudojo Sutarties 19.17.3 papunktyje numatyta jos teise savo sąskaita įsirengti laikiną rūšiavimo liniją ir atliekų rūšiavimą vykdyti joje. Taigi, ir šie atsakovės faktiškai atlikti veiksmai parodo, kad investicija į atliekų rūšiavimo linijos įrengimą, kai tokia linija veiktų pakankamai trumpą laiką, nebūtų pelninga. 

66.       Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir neatliko išsamaus į bylą pateiktų ekonominių skaičiavimų bei ekspertizės akto vertinimo, tačiau padarė iš esmės pagrįstą išvadą, jog atliekų rūšiavimo linijos likutinė vertė Sutarties pabaigoje (170 000 Eur) objektyviausiai atspindi tą veiklos rezultatą (nuostolį), kurio atsakovė pagrįstai galėjo tikėtis iš atliekų rūšiavimo linijos veiklos, kartu ji atspindi ir tą naudą, kurią ieškovė tikėjosi gauti iš Sutarties. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados atsakovė apeliaciniame skunde nepaneigė. Todėl Sutarties kainos perskaičiavimas turi būti atliktas būtent pirmosios instancijos teismo nustatyta suma, t. y. turi būti laikoma, kad atsakovė, teikdama pasiūlymą Pirkime, pagrįstai galėjo numatyti ir įskaičiuoti į siūlomą bendrą įkainį už atliekų tvarkymo paslaugas būtent minėtą sumą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši suma gali būti vertinama kaip užtikrinanti abiejų Sutarties šalių turtinių teisių bei interesų pusiausvyrą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė per visą Sutarties galiojimo laikotarpį sumokėjo atsakovei 4 441 668,08 Eur, vadinasi, Sutarties kainos mažinimas sudaro tik mažiau nei 4 proc. Kartu tokia suma iš esmės atitinka ir atsakovės 2015 m. kovo 20 d. rašte nurodytą procentą (3,5 proc.), kuriuo, atsakovės požiūriu, atliekų tvarkymo įkainis galėjo būti mažinamas atsisakius rūšiavimo linijos įrengimo.

Dėl priteistinos sumos mažinimo  

67.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pačios ieškovės nepateisinamą delsimą inicijuojant Sutarties pakeitimą, trukusį apie dvejus metus, kuris, teismo vertinimu, iš dalies prisidėjo prie atsakovės turto gavimo be pagrindo, grąžintiną sumą sumažino iki 96 333 Eur. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu sprendimu, kadangi jis prieštarauja kitai teismo išvadai, jog ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, be to, ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai ignoravo reikšmingą aplinkybę, kad ieškovė Sutartį su atsakove sudarė atstovaudama Ukmergės rajono komunalinių atliekų turėtojus ir užtikrinant jų teises gauti tinkamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą už realią ir teisingą kainą.     

68.       Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti pagal Sutartį ieškovės permokėtos kainos. Nors sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šalims dar 2015 m. kovo mėn. faktiškai susitarus atsisakyti atliekų rūšiavimo linijos įrengimo, ieškovė, siekdama teisiškai įforminti Sutarties pakeitimą, turėjo veikti operatyviau (Viešųjų pirkimų tarnyba 2015 m. rugsėjo 2 d. atliktame neplaniniame vertinime tokį ieškovės neveikimą įvertino kaip neatitinkantį VPĮ principų, nežiūrint į tai, šalys susitarimą dėl Sutarties kainos pakeitimo, kuriam nepritarė Viešųjų pirkimų tarnyba, faktiškai pasiekė tik 2016 m. birželio mėn.), tačiau, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, toks ieškovės pasirinktas elgesio variantas neturėjo įtakos permokos pagal Sutartį dydžiui, nes nepriklausomai nuo Sutartyje numatytos kainos koregavimo momento, tai turėjo būti atliekama įvertinus tas pačias aplinkybes, t. y. tai, kokią sumą, skirtą atliekų rūšiavimo linijos įrengimui, atsakovė, teikdama pasiūlymą Pirkime, pagrįstai galėjo numatyti ir įskaičiuoti į siūlomą bendrą įkainį už atliekų tvarkymo paslaugas. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas mažinti pagal Sutartį permokėtą kainą ir jos negrąžinti ieškovei, nepagrįstas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

69.       Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 381 627 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, nes, atsakovės vertinimu, ieškovė iš esmės pažeidė Sutartį – Pirkimo sąlygose nurodė neteisingas prielaidas apie atliekų rūšiavimo linijos reikalingumą bei paslaugų metinę apimtį (17 000 tonų per metus), taip pat per protingą laiką neinformavo apie Sutarties vykdymo kliūtis ir linijos poreikio išnykimą, galiausiai, žemės sklypą atsakovei perdavė 6 mėn. vėliau, nei buvo numatyta Sutarties 22.2 papunktyje. Atsakovė priešieškinio reikalavimą grindė „Smart Continent“ sudarytu atliekų surinkimo ir transportavimo veiklos pagal Sutartį nuostolių bei negautų pajamų pagrindimu. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus, nes nenustatė neteisėtų ieškovės veiksmų, pažeidusių Sutartį. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su šiomis teismo išvadomis.

70.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, t. y. tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021 34 punktas).

71.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, techninės specifikacijos dalyje „Prielaidos ir rizika“ buvo nurodyta, kad šioje specifikacijoje numatytas per metus susidarančių atliekų kiekis yra apytikris ir gali keistis. Tiekėjo rizikai, be kita ko, buvo priskirti besikeičiantys atliekų kiekiai. Sutartyje buvo numatyta fiksuoto įkainio kainodara, taikant atsakovės pasiūlyme nurodytą fiksuotą įkainį už 1 tonos atliekų tvarkymą, ir šio įkainio perskaičiavimas dėl sumažėjusio atliekų kiekio Sutartyje nebuvo įtvirtintas. Tai reiškia, kad atsakovė, teikdama pasiūlymą Pirkime, turėjo atsižvelgti ne tik į techninėje specifikacijoje numatytą preliminarų per metus susidarančių atliekų kiekį Ukmergės rajone (17 000 tonų per metus), bet, būdama rinkoje veikiančia profesionalia atliekų tvarkytoja, įvertinti surenkamų atliekų sumažėjimo riziką. Kaip matyti iš 2020 m. birželio 22 d. ekspertizės akto 19 punkto, pagal pateiktas UAB „Ekonovus“ PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas, Sutarties vykdymo metu buvo surinkta 67 634,23 tonos atliekų, t. y. apie 80 proc., lyginant su techninėje specifikacijoje numatytu preliminariu atliekų kiekiu (85 000 tonų). Nėra duomenų, kad Sutarties vykdymo metu atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl sumažėjusio surenkamų atliekų kiekio, priešingai, ieškovei 2015 m. kovo 3 d. rašte nurodžius prognozuojamą atliekų kiekio sumažėjimą ir tai lemiančias priežastis, atsakovė nekėlė klausimo dėl Sutarties pažeidimo, toliau tęsė paslaugų teikimą visu Sutarties galiojimo laikotarpiu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ieškovės neteisėtų, Sutartį pažeidžiančių veiksmų dėl neteisingų prielaidų apie paslaugų metinę apimtį.

72.       Atsakovės teigimu, ieškovės neteisėtu veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nurodė neteisingą prielaidą apie atliekų rūšiavimo linijos reikalingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos atsakovės argumentus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, kadangi, kaip jau buvo išsamiai motyvuota šios nutarties 40–45 punktuose, ieškovė Sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, kad atliekų rūšiavimo linijos poreikis Sutarties vykdymo laikotarpiu išnyks. Taip pat pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė per protingą laiką atsakovės neinformavo apie Sutarties vykdymo kliūtis ir atliekų rūšiavimo linijos poreikio išnykimą bei tuo pažeidė Sutarties 22.1, 22.3 papunkčius ir bendradarbiavimo pareigą, įtvirtintą CK 6.38, 6.200 straipsniuose. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 366 patvirtino naują Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo 2014–2020 metams planą, kuriame numatyta iki 2016 m. baigti įrengti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius (MBA). Ieškovei buvo būtinas tam tikras laikas tam, kad ji įvertintų visos atliekų tvarkymo sistemos savivaldybėje pertvarkymą ir kartu tolesnį Sutartyje numatytos atliekų rūšiavimo linijos poreikį. Pažymėtina, kad Ukmergės rajono savivaldybės taryba tik 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 7-99 patvirtino naują Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metams planą, nors ieškovė apie linijos poreikio išnykimą atsakovę informavo dar 2015 m. kovo 5 d. raštu. Įvertinus šias faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo šiuo aspektu pripažinti ieškovės veiksmų neteisėtais.   

73.       Atsakovė priešieškinio reikalavimus grindė ir ta aplinkybe, kad ieškovė žemės sklypą atsakovei perdavė 6 mėn. vėliau, nei buvo numatyta Sutarties 22.2 papunktyje, pagal kurį užsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip per 1 metus nuo Sutarties įsigaliojimo dienos parinkti ir su tiekėju suderinti teisės aktų reikalavimus atitinkančią ir atliekų rūšiavimo linijos įrengimui bei eksploatavimui tinkančią vietą, o taip pat priimti visus reikiamus sprendimus, sudarančius prielaidas pradėti rūšiavimo linijos įrengimo parengiamuosius darbus, projektavimą bei įrengimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Ukmergės rajono savivaldybės taryba tik 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu leido išnuomoti žemės sklypą atsakovei, vykdančiai atliekų rūšiavimo linijos įrengimą, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės uždelsto sprendimo, t. y. nors Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu prašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės perduoti neatlygintinai savivaldybės nuosavybėn žemės sklypus komunalinių atliekų infrastruktūros plėtrai, tai buvo padaryta tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarimu. Nors tokia aplinkybė pagal techninės specifikacijos dalį „Prielaidos ir rizika“ priskirtina ieškovės rizikai (pavėluotas privalomų sprendimų priėmimas) ir dėl to gali būti konstatuotas Sutarties 22.2 papunkčio pažeidimas, tačiau toks pažeidimas vertintinas kaip nesukėlęs atsakovei turtinių praradimų, kadangi, kaip šioje nutartyje jau buvo nurodyta, net ir atliekų rūšiavimo linijai veikiant visą Sutartyje numatytą laikotarpį, tokia veikla atsakovei būtų buvusi nuostolinga. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo to, kada žemės sklypas būtų perduotas atsakovei, jis nebūtų panaudotas atliekų rūšiavimo linijos įrengimui, nes dėl nuo abiejų šalių nepriklausančių aplinkybių, linijos poreikis išnyko ir abiejų šalių valia nutarta linijos faktiškai neįrengti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus.

74.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas buvo nenuoseklus, kadangi pasikeitusius atliekų kiekius priskyrė atsakovės rizikai, o teisės aktų pasikeitimo ieškovės rizikai nepriskyrė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrįstai motyvavo techninės specifikacijos dalyje „Prielaidos ir rizika“ numatytu rizikos tarp šalių paskirstymu ir teisingai pripažino, jog šiame dokumente besikeičiantys atliekų kiekiai buvo priskirti tiekėjo rizikai, tuo tarpu ne bet kurie teisės aktų pakeitimai priskiriami užsakovo rizikai priskiriami, o tik tie, kurie turi ypač didelę reikšmę tiekėjo pajamoms ar darbui. Kaip jau buvo konstatuota, dėl pasikeitusių teisės aktų priimtas sprendimas atsisakyti atliekų rūšiavimo linijos neturėjo ypač didelės reikšmės tiekėjo pajamoms ar darbui, kadangi investicija į linijos įrengimą tiekėjui turėjo būti nuostolinga.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 

75.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai taikė turto gavimo be pagrindo taisykles, tačiau iš esmės teisingai sprendė, kad ieškovei iš atsakovės turi būti priteista pagal Sutartį sumokėtos kainos permoka, susidariusi šalims faktiškai atlikus Sutarties pakeitimus. Nors pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus į bylą pateiktų ekonominių skaičiavimų bei ekspertizės akto vertinimo, tačiau padarė iš esmės pagrįstą išvadą, jog atliekų rūšiavimo linijos likutinė vertė Sutarties pabaigoje (170 000 Eur) objektyviausiai atspindi tą veiklos rezultatą (nuostolį), kurio atsakovė pagrįstai galėjo tikėtis iš atliekų rūšiavimo linijos veiklos, todėl ši suma grąžintina ieškovei. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nesant tam pagrindo, sumažino priteistiną sumą, dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant iš atsakovės priteistą ieškovei sumą iki 170 000 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai taikė sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus. 

76.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinama 40 proc. ieškinio reikalavimų, todėl perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl ieškinio nagrinėjimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 5 423,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma didintina iki 2 169,28 Eur. Iš atsakovės valstybei priteistino žyminio mokesčio suma didintina iki 2 250 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė dėl ieškinio nagrinėjimo patyrė 7 276,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 4 365,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteistina 2 196,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

77.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašė visiškai patenkinti ieškinio reikalavimus, t. y. padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą sumą 328 667 Eur suma (425 000 – 96 333). Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas padidino pirmosios instancijos teismo priteistą sumą 73 667 Eur suma (170 000 – 96 333), t. y. patenkino 22,41 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Ieškovė patyrė 2 325,89 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Iš ieškovės atstovo pateiktos darbo ataskaitos matyti, kad atstovas atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymui skyrė 6 darbo valandas, įkainotas 65,16 Eur (be PVM) suma, taigi, už šią teisinę paslaugą ieškovė sumokėjo advokatui 473,06 Eur, tuo tarpu už apeliacinio skundo parengimą ieškovė advokatui sumokėjo 1 852,83 Eur (2 325,89 – 473,06). Todėl proporcingai patenkintai apeliacinio skundo reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 415,22 Eur (1 852,83 × 0,2241). Kadangi atsakovės apeliacinio skundo reikalavimai nebuvo patenkinti, ieškovei iš atsakovės priteistina 473,06 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taigi, iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 888,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (415,22 + 473,06). Kadangi atsakovės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami, už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą nepriteistinos. Atsakovei proporcingai atmestų ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš ieškovės priteistinos 1 342,54 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti (1 730,30 × 0,7759). Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteistina 454,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (1 342,54 – 888,28).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ieškinį iš dalies patenkinti.

Priteisti ieškovei Ukmergės rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188752174) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) 170 000 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tūkstančių eurų) sumokėtą per didelę kainą (permoką), 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.  

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ priešieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) iš ieškovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188752174) 2 196,68 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) 2 250 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.“

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) iš ieškovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188752174) 454,26 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                Marius Bajoras

Vilija Mikuckienė

Aldona Tilindienė