Civilinė byla Nr. e2-519-562/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01334-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė,

sekretoriaujant Martai Ribinskienei, vertėjams Rimantui Skuratovič ir Jekaterinai Chochlanovai,

dalyvaujant ieškovei J. F., jos atstovei advokatei Vilijai Gražulytei,

atsakovei L. L., jos atstovėms advokatėms Eglei Latauskienei ir Indrei Panavaitei,

trečiajam asmeniui, nepareikšiančiam savarankiškų reikalavimų, S. F.,  

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. F. ieškinį atsakovei L. L., trečiajam asmeniui, nepareikščiančiam savarankiškų reikalavimų, S. F. dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo.

Teismas

nustatė:

I. Bylos esmė

1.       Ieškovė J. F. pateikė ieškinį atsakovei L. L., prašydama pripažinti ½ dalį žemės sklypo, unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei turtines teises į nebaigtą statyti pastatą (statybines medžiagas), esančias ant žemės sklypo unikaliu numeriu(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja daline J. F. ir L. L. nuosavybe, nustatant, jog kiekvienai priklauso po ½ dalį turto.

2.       Ieškinyje nurodo, kad iš vienos pusės ieškovė, o iš kitos pusės atsakovė L. L. (ieškovės marti) su trečiuoju asmeniu S. F. (ieškovės sūnumi) sudarė žodinę jungtinės veiklos sutartį, kuria šalys susitarė bendrai įgyti žemės sklypą ir jame statyti gyvenamąjį namą, tikslu jame gyventi ir ilsėtis (šeimos interesais).

3.       Nutrūkus atsakovės ir trečiojo asmens S. F. santuokai, ir naudodamasi, jog žemės sklypas registruotas jos vardu, atsakovė ėmė riboti ieškovės galimybę disponuoti ir naudotis bendrai sukurtu turtu. 

4.       Nurodo, kad 2010 m. ieškovės sūnus S. F. pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį su atsakove L. L.. 2013 m. atsakovė, S. F. ir ieškovė sutarė įsigyti žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) ežero ir ateityje ten pasistatyti sodybą, kurioje šeima galėtų leisti laiką.

5.       2013 m. rugsėjo 26 d. ieškovė sumokėjo žemės sklypo pardavėjui P. A. 12 000 Lt (3 475,4 Eur) už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį susitarimą ieškovės nuomone galima vertinti ir kaip preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje taip pat buvo nurodyta, kad sklypas bus perkamas V. A. L. vardu. Šalių įgyjamas žemės sklypas buvo žemės ūkio apskrities, todėl sudarant galutinę pirkimo - pardavimo sutartį pirkėju buvo nurodomas atsakovės tėvas V. A. L., kuris buvo ūkininkas ir galėjo būti tokio žemės sklypo savininkas. Realūs turto savininkai buvo ieškovė bei atsakovė su trečiuoju asmeniu S. F..

6.       2016 metais atsakovės tėvas V. A. L. mirė ir turtą paveldėjo jo sutuoktinė I. L.. Kadangi nebeliko pagrindo laikyti šį žemės sklypą kitų asmenų vardu, sklypas buvo perrašytas atsakovei (buvo sudarytas dovanojimo sandoris). Tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę visiško pasitikėjimo šeimyniniai santykiai, todėl ieškovė net nepagalvojo, kad ateityje atsakovė gali pasinaudoti tokia turto registracija siekdama pasisavinti ieškovės turto dalį.

7.       2017 m. atsirado galimybė įsigyti papildomą žemės sklypo dalį, kuri padidino bendrą plotą. 2017 m. spalio 9 d. ieškovė pasirašė susitarimą su R. S. dėl 81/242 dalies žemės sklypo pirkimo ir šio susitarimo pagrindu sumokėjo pardavėjui 5 213 Eur sumą. Šiame susitarime buvo nurodyta, kad sklypas bus perkamas L. L. vardu. Kitą dieną buvo sudaryta galutinė sutartis, kurioje buvo nurodyta, jog daiktas perkamas už tą pačią 5 213 Eur sumą, kurią pardavėjui iki sutarties sudarymo sumokėjo ieškovė.

8.       Pakankamai ilgai užtruko kol šalys gavo leidimą ant žemės sklypo statyti pastatus. 2015 m. vasario 26 d. Švenčionių rajono apylinkės teismas sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype ankščiau stovėjo J. L.  priklausę statiniai. 2017 metais prasidėjo realios namo statybos, kurios buvo finansuojamos išimtinai iš ieškovės lėšų: 2017 m. birželio 18 d. ieškovė iš UAB “EGDA” nupirko statyboms skirtą izoterminę būdą, kuri žemės sklype stovi iki šiol; 2017 m. birželio 30 d. ieškovė pasirašė statybos darbų atlikimo sutartį su F. R.. Sutartimi buvo sutarta, jog pagal ieškovės pateiktą projektą F. R. pastatys rąstinį vieno aukšto su mansarda gyvenamąjį namą žemės sklype. Sutartyje nurodyta, jog už statybos darbus bus sumokėta 26 700 Eur. Ieškovė už namo statybą sumokėjo dviem mokėjimais pagal 2019 m. balandžio 23 d. ir 2019 m. spalio 16 d. prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitus, atitinkamai 15 700 Eur ir 11 000 Eur.

9.       2018 m. vasario 12 d. ieškovė su M. B. sudarė rangos darbų sutartį, kuria susitarė, kad rangovas vykdys darbus pagal pateiktą techninį projektą ir darbo projektą, pamatų ašių nužymėjimą, pamatų polių, rostverkų įrengimą, rostverkų apšiltinimą (šiltinimo darbai sudaro iš vidaus ir po rostverkų šiltinimo). Šiuos darbus buvo sutarta atlikti už 2 500 Eur, kuriuos 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovė kasos pajamų orderio pagrindu sumokėjo M. B..

10.       Ieškovė  nurodo, kad namo statyboms pirko medieną iš UAB “Alobera Mediena”, šias aplinkybes patvirtina 2018 m. kovo 7 d. pinigų priėmimo kvitas 1 825,36 Eur sumai ir 2018 m. balandžio 6 d. – 293,96 Eur sumai.

11.       2018 m. gegužės 12 d. ieškovė sudarė pirkimo - pardavimo sutartį su V. Š. dėl stogo dangos įsigijimo ir jo montavimo darbų. Už darbus ieškovė sumokėjo 2018 m. birželio 25 d. prekių (paslaugų) prikimo - pardavimo kvitu 7 200 Eur sumai. 2018 m. gegužės 23 d. ir  2018 m. gegužės 21 d. ieškovė įsigijo iš UAB “Nord Profil” prekių už 1 222,55 Eur, skirtų stogo konstrukcijoms.

12.       Nurodo, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo  UAB „Taupių namų fabrikas“ 3 388 Eur sumą už dažymo darbus ir medžiagas. 2019 metai įrengė plūduriuojantį lieptą ant ežero kranto, kuris ribojosi su turimu žemės sklypu.

13.       Ieškovės vertinimu pateiki rašytiniai įrodymai patvirtina 51 918,27 Eur ieškovės atliktų finansinių investicijų į bendrą turtą, tačiau realiai buvo investuota dar didesnė suma.

14.       2019 m. gegužės 21 d. buvo nutraukta atsakovės ir ieškovės sūnaus S. F. santuoka. Laikui bėgant atsakovė ėmė riboti ieškovės patekimą į sodybą ir naudojimąsi ja. Vėliau ieškovė sužinojo, jog atsakovė planuoja savo vardu registruoti pastatytą gyvenamąjį namą ir jį parduoti.

15.       Nurodo, kad  egzistavimo visos jungtinės sutarties sąlygos, t. y.  iš vienos pusės ieškovė, o iš kitos atsakovė su sutuoktiniu (ieškovės sūnumi S. F.) susitarė, kooperuodami savo lėšas, darbą ir žinias, įgyti žemės sklypą ir ant jo pastatyti gyvenamąjį namą,  skirtą sutarties šalių šeimos poilsiui ir gyvenimui, anūkų ir vaikų auginimui. Iki šios dienos gyvenamasis namas dar nėra baigtas statyti ir nėra įregistruotas, todėl jis vertinamas kaip turtinės teisės į statytinį (statybines medžiagas).

16.       Atsakovė L. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodant, kad su pateiktais reikalavimais nesutinka. Atsakovė  su ieškovės sūnumi – trečiuoju asmeniu S. F. – nuo 2011 m. pradžios iki 2018 metų lapkričio mėnesio gyveno ir susilaukė mažamečių vaikų neįregistravę savo civilinių santykių. Tik trumpam laikotarpiu buvo sudaryta civilinė santuoka, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 11 d.  iki   2019 m. gegužės 21 d. teismo sprendimo nutraukti jų santuoką.

17.       Atsakovė nurodo, kad dar 2018 m. lapkričio mėnesį nutrūko jų bendras gyvenimas ir  atsakovės bei trečiojo asmens S. F. finansiniai poreikiai, pajamos ir išlaidos visą šį laikotarpį buvo savarankiškos. Vertinant tai, kad atsakovė savarankiškai disponavo savo ir savo artimųjų pinigais, jai nebuvo žinoma iš kokių lėšų gyvena bei savo ar mažamečių vaikų poreikius tenkina S. F.. Atsakovė matydavo ir suprasdavo, kad S. F. užsiima kokia tai veikla, nuolat būdavo išvykęs, lankydavosi pas jį įvairūs asmenys, kurie kartu su juo užsiimdavo kokia tai veikla, bet atsakovė detaliau šiais klausimais nesidomėjo, net nežinojo, ar jo gaunamos pajamos teisėtos.

18.       2013 m. kažkas iš draugų ar pažįstamų asmenų S. F. pasiūlė įsigyti žemės sklypą prie ežero kranto (su tikslu ateityje pasistatyti sodybą), S. F. skatino L. L. tai padaryti, nes pats neturėjo pinigų. Atsakovės tėvai V. A. L. ir I. L. nusprendė jiems padėti ir nupirko žemės sklypą (60 arų) ant (duomenys neskelbtini) ežero, tačiau savo vardu, taip siekdami apsaugoti L. L. turtinius interesus ir užsitikrinti jų investuojamų pinigų saugumą Apie ieškovės nurodomas aplinkybes dėl pinigų perdavimo dieną prieš iki 2013 m. sutarties pasirašymo, atsakovė nieko nežinojo.

19.       Nuo 2014 metų į ieškovės gyvenamąją vietą  (duomenys neskelbtini) buvo teikiami  antstolių laiškai su reikalavimais dėl skolų sumokėjimo, kuriuos ieškovė perduodavo atsakovei  arba S. F.. Nuo 2014 metų ji sužinojo, kad yra vykdomos bylos dėl skolų išieškojimo S. F. atžvilgiu, o tikslią neįvykdytų skolų sumą sužinojo tik 2019 m. santuokos nutraukimo metu,  kuri sudarė 67 538,87 Eur.

20.       2017 metais S. F. sužinojo, kad žemės sklypo kaimynas parduoda gretimą žemės sklypo dalį, ir apie tai pasakė atsakovei, kuri sutiko įsigyti tą papildomą žemės sklypo dalį (pinigus sandoriui sudaryti davė atsakovės mama I. L.).

21.       Atsakovė, siekdama apsidrausti ir garantuoti savo ir savo mažamečių vaikų ateitį su trečiuoju asmeniu S. F., 2018 m. rugpjūčio 21 d. sudarė Vedybų (ikivedybinę) sutartį. Atsakovė, 2019 m. gegužės 7 d. pasirašydama sutartį dėl teisinių pasekmių santuokos nutraukimo atveju, kuri buvo teismo sprendimu patvirtinta 2019 m. gegužės 9 d. civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019, buvo įsitikinusi, kad visi turtiniai klausimai ir visos turtinės teisės į asmenine nuosavybe valdomą turtą yra galutinai išspręsti.   

22.       Atsakovė nurodo, kad  jokios žodinės jungtinės veiklos sutarties, kuria šalys susitarė bendrai įgyti žemės sklypą ir jame statyti gyvenamąjį namą,  nebuvo sudaryta.       

23.       Pažymi, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai patirtina tai, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo S. F. nutyli esmines aplinkybes, nes tiek iki santuokos sudarymo su S. F. (2018 m. rugsėjo 11 d.), tiek ir ją nutraukus teismo 2019 m. gegužės 21d sprendimu L. L. ir S. F. nuosekliai laikėsi asmeninio turto ir turtinių interesų atskyrimo principų, kiekvienas savarankiškai disponavo savo turimomis pajamomis ir išlaidomis, nes trečiasis asmuo S. F. siekė pasinaudoti L. L. tėvų turtine padėtimi, tokie jo siekiai suaktyvėjo po L. L. tėvo mirties (2015 m. rugsėjo 14 d.), kol nebuvo sudaryta 2018 m. rugpjūčio 21 d. S. F. ir atsakovės Vedybų (ikivedybinė) sutartis. Pagal šios Sutarties nuostatas atsakovė turi pilną teisę asmenine nuosavybe valdyti ir disponuoti turtu (1.1 p.), kuris po santuokos nutraukimo lieka to sutuoktinio asmenine nuosavybe (5.1 p.). Ši sutartis galiojo iki santuokos nutraukimo įsiteisėjimo, t. y. iki 2019 m. birželio 21 d. įsiteisėjo Vilniaus m. apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21d. sprendimas. Be to, trečiasis asmuo S. F. turi skolų pagal kelis vykdomuosius raštus ir  bendra neįvykdytų skolinių reikalavimų suma 2019 m. sudarė 67 538,87 Eur.

24.       Ieškovė nepagrindžia, jog tarėsi ir susitarė dėl bendros jungtinės veiklos vykdymo su atsakove ir trečiuoju asmeniu, įsigyjant žemės sklypus ir  vėliau juose statant gyvenamosios paskirties statinį  kaip šeimos poreikiams tenkinti nekilnojamąjį turtą.

25.       Nurodo, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką, nagrinėjamu atveju, tokio bendrumo nebuvo. Be to, kitas svarbus jungtinės veiklos požymis yra kelių bendro tikslo siekiančių asmenų išteklių kooperavimas. Ieškovė teismui neatskleidžia kiekvieno tariamos jungtinės veiklos sutarties dalyvio indėlio, įnašo, žmogiškųjų išteklių panaudojimo formų, naudotinų priemonių, gauto galutinio rezultato šeimos poreikiams tenkinti ir pan. Pateikti įvairių prekių ir paslaugų dokumentai, savaime nepagrindžia jungtinės veiklos sutarties turinio, sąlygų ir galutinio rezultato naudojimo teisinių pasekmių.

26.       Atsakovė neneigia, kad tretysis asmuo S. F. savo organizaciniais veiksmais prisidėjo prie ginčo turto atsiradimo, tačiau, kad šis turtas buvo sukurtas panaudojant išskirtinai tik ieškovės lėšas, yra neteisingas ir nepagrįstas. Sukuriant šį turtą buvo naudojamos atsakovės tėvų lėšos ir kitokia pagalba.

27.       Pažymi, kad atsakovei ½ asmenine nuosavybe valdomas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) savivaldybė, kurio viena dalis (20/121 dalis) buvo atsakovei padovanota jos mamos I. L. dovanojimo2017 m. spalio 6 d sutarties pagrindu.

28.       Nurodytos dovanojimo sutarties dalyku buvo I. L. tik iš dalies paveldėtas po mirusiojo sutuoktinio V. A. L. mirties turtas ir jai buvo išduotas 2016 m. kovo 7 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybė, kurio viena dalis (20/121 dalis) buvo įsigytas sutuoktinių V. A. L. ir I. L. kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po V.A. L. mirties, I. L. į ½ nurodyto žemės sklypo dalį buvo išduotas Pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisių liudijimas, o kita ½ nurodyto žemės sklypo dalis įregistruota paveldėjimo liudijimo pagrindu.

29.       Pažymi, kad ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka nepareiškė savo kaip kreditoriaus teisių dėl V.  A. L. 3 475,4 Eur skolos iki patvirtinant mirusiojo turto ir prievolių balansą (palikimo/turto apyrašą) bei išdavus I. L. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą.

30.       Atsakovė pripažįsta faktines aplinkybes, kad nedalyvavo 2017 m. spalio 9 d perduodant pinigus betarpiškai pardavėjui – R. S.. Tačiau jos duomenimis, atsiskaitymas su pardavėju R. S. buvo atliekamas I. L. padovanotų lėšų pagrindu. Ieškovės pateiktos aplinkybės dėl pinigų perdavimo yra nepagrįstos, nes jos yra susiklosčiusios tik dėl šio ginčo ir tik esant trečiojo asmens S. F. savanaudiškai naudojant apgaulės priemones įtraukiant ieškovę kaip savarankišką proceso dalyvį.

31.       Nurodo, kad ieškovė nedalyvavo dėl juridinių faktų patvirtinimo pagal ieškovės pateiktą Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-105-763/2015. Šioje byloje dalyvavo mirusysis V. A. L. ir jo sutuoktinė I. L., visos teisiškai reikšmingos aplinkybės yra susijusios tik su 2013 m. žemės sklypo 20/121 dalimi.

32.       Ieškovė pateikia netiesioginius statybos darbus ginčo žemės sklype apibūdinančius dokumentus, tačiau jie nepatvirtina esminių statybą leidžiančių – (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje - procesų ir juridinių faktų pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas. Apskritai, tokie dokumentai kelia abejones, ar jie buvo realizuojami valstybės ir savivaldybių institucijose dėl statybos darbų leidžiančių leidimų gavimo.  

33.       Nors ieškovė nurodo, kad 2017 metais prasidėjo realios namo statybos, kurios buvo finansuojamos išimtinai iš ieškovės lėšų, tačiau tai visiškai nepagrįstas jos teiginys, nes trečiasis asmuo S. F. dar 2018 metais atsakovei nurodė, kad aptariamo namo statyboms reikia pervesti į S. F. nurodytos statybos bendrovės banko sąskaitą 60 tūkstančių sumą. Tretysis asmuo S. F. pateikė jai pasirašyti sutarties dokumentus ir kaip patikimos asmeninės investicijos garantiją pastarasis nurodė, kad dėl šios pinigų sumos namo statyboms ir pagerinimui, statybos bendrovė įkeis bendrovei priklausantį žemės sklypą. Tokiu atveju, teisės aktų nustatyta tvarka 2018 m. spalio 17 d. buvo įregistruota Sutartinė hipoteka ir tą pačią dieną, atsakovės naudai buvo įkeistas UAB „Šiaurės namelis“ priklausantis žemės sklypas (unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini)).

34.       Atsakovė 2018 m. spalio 17 d. aukščiau nurodytą pinigų sumą bankiniu pavedimu pervedė į UAB „Šiaurės namelis” banko sąskaitą. Atsakovė matė, kad vyksta statybos darbai ginčo žemės sklype, tai patvirtina ir ieškovė bei jos pateiktos teismui fotonuotraukos, tačiau šiuos darbus vykdė UAB „Šiaurės namelis“, nes taip jai tvirtino trečiasis asmuo S. F..

35.       Pažymi, kad ieškovė savo reikalavimus dėl asmeninių lėšų panaudojimo tikslingumo ir gauto rezultato turėtų reikšti trečiajam asmeniu S. F., nes jo nurodymu buvo bankiniu pavedimu iš atsakovės pervesti pinigai statinio pirkimo (rangos) darbams.

36.       Nurodo, kad ginčo žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) hidrografiniame draustinyje, kurio apsaugai taikomi valstybės nustatytos saugomų teritorijų saugos, specialiųjų žemės ir miško naudojimo, statinių architektūros ir teritorijų planavimo sąlygos bei reikalavimai. Prekių ir paslaugų dokumentai visiškai eliminuoja atsakovę kaip nekilnojamo registruotino turto savininkę iš statinio projektavimo, projekto derinimo, ir statybos rangos procesų, nors Statybos įstatymo nuostatos įpareigoja statinių ar žemės sklypų savininkus, ar jų įgaliotus asmenis šiuos veiksmus vykdyti. Pažymi, kad atsakovė savarankiškai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkciją dėl kilnojamo daikto įrengimo jos valdomame žemės sklype. Šio paklausimo kontekste matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo jokio siekiamo rezultato darbų pasidalijimo, ieškovė vykdant statybos rangos darbus ginčo žemės sklype nedalyvavo, jeigu tai ir darė S. F., tai niekaip nesusiję su bendrąja jungtine veiklos sutartimi, nes visų šioje byloje šalių tikslai buvo savarankiški.

37.       Pažymi, kad S. F. savo vardu negali turėti jokio turto, nes jis yra skolininkas valstybei, o bet koks įgyjamas kilnojamas ir nekilnojamas turtas jo vardu, teisės aktų nustatyta (priverstine) tvarka būtų areštuotas ir likviduotas skolos padengti.

38.       Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. F. pateiktame atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu sutinka, nes turtą įgijo kartu su ieškove ir ji yra teisėta šio turto bendrasavininkė. Nurodo, kad turėti sodybą prie ežero svajojo kartu su atsakove, tačiau tai negalėjo būti įgyvendinta dėl lėšų stygiaus. Kadangi jis su buvusia sutuoktine neturėjo finansinių galimybių įgyti turtą savo lėšomis, o ieškovė taip pat norėjo sodybos, kurioje galėtų leisti laiką šiltuoju sezono metu, susitarimas su ieškove atrodė labai geras ir jie dėl to buvo labai laimingi.

39.       Nurodo, kad ieškovė sumokėjo už sklypus, apmokėjo sąskaitas už namo statybas, aplinkos tvarkymą. Sutarė, kad turtas bus įgytas lygiomis dalimis, t. y. pusė turto trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, su buvusia sutuoktine, o kita pusė - ieškovei.

40.       Sodybos statyba užtruko pakankamai ilgai dėl statybos leidimų, įteisinimo ir pan., galiausiai projektas sustojo dėl santuokos nutraukimo, tačiau ieškovės teisės į nuosavybę dėl to neturi nukentėti.

41.       Nurodo, kad atsakovė apie ketinimą parduoti bendrą turtą nieko nesakė, elgiasi nesąžiningai mėgindama užvaldyti ir parduoti ieškovei priklausančią turto dalį. Patvirtina, kad trise susitarė lygiomis dalimis įgyti turtą bendrų šeimos poreikių tenkinimui. Būdami šeima ir pasitikėdami vieni kitais nesudarė jokio rašytinio susitarimo, tačiau kooperuodami darbą ir lėšas siekė bendro tikslo.

42.       Ieškovė dublike nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškinys negali būti tenkinamas, nes neva ieškovė nereiškė jokio reikalavimo atsakovės tėvo V. A. L. turto paveldėjimo byloje. Kaip nurodyta ieškinyje, pirmoji dalis sklypo buvo įsigyta dar 2013 metais. Teismas turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog ieškovė visiškai nepasisako ir ignoruoja aplinkybes, nurodytas rašytinėje turto įgijimo sutartyje, kurioje fiksuotas ir atsiskaitymo faktas. Šis įrodymas patvirtina, jog už ginčo žemės sklypą sumokėjo būtent ieškovė, o atsakovės deklaratyvūs paaiškinimai apie tariamus jos tėvo atsiskaitymus yra tiesiog gynybinės pozicijos palaikymas.

43.       Prie ieškinio pridėtą ieškovės ir turto pardavėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. susitarimą galima vertinti ir kaip preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje taip pat buvo nurodyta, kad “sklypas bus perkamas V. A. L. vardu”. Pažymi, jog notaro patvirtintą sklypo pirkimo - pardavimo sutartį galima laikyti apsimestine dėl sandorio šalies netikrumo. Šiuo atveju įsigyjamo žemės sklypo dalies pirkėju fiktyviai buvo nurodytas atsakovės tėvas, nes jis, priešingai nei ieškovė ar atsakovė, buvo ūkininkas ir tokią žemę galėjo teisiškai įgyti.

44.       Faktą, jog sutarties šalis buvo apsimestinė, patvirtina pati atsakovė savo atsiliepime, nurodydama, jog po tėčio mirties sklypas buvo grąžintas būtent atsakovei.

45.       Nors atsakovė kelia klausimą, kodėl ieškovė nereiškė reikalavimų paveldėjimo byloje, tačiau atsakymas į šį klausimą yra paprastas – turtu ieškovė ir toliau naudojosi, jos kaip savininkės teisės nebuvo ribojamos, ji mokėjo už kitos dalies sklypo įgijimą, mokėjo už statinių statybą, ieškovė nė pagalvoti negalėjo, kad jos šeimos narys, sūnaus sutuoktinė ir anūkų mama, ją kada nors gali apgauti. Savo teises ieškovė ėmė ginti tuomet, kai jai buvo apribotos teisės naudotis turtu ir kai paaiškėjo, jog, be ieškovės žinios, atsakovė ėmė turtą pardavinėti.

46.       Pasisakydama dėl reikalavimo pripažinti bendrąja daline nuosavybe 81/242 dalį sklypo, atsakovė nurodo, jog nedalyvavo atsiskaitymo už sklypą metu, tačiau jos duomenimis, atsiskaitymas vyko iš jai mamos I. L. dovanotų lėšų.

47.       Ieškovė pažymi, jog keisti atsakovės argumentai, kad ji, sudarydama turto pirkimo - pardavimo sandorį, tiksliai nežinojo kaip ir už ką yra atsiskaitoma, tik daro prielaidą, jog lėšos buvo naudojamos iš jai mamos dovanotų pinigų. Nurodydama tokius argumentus, atsakovė pati patvirtina, jog lėšas už žemės sklypą, kaip ir nurodyta rašytiniame ieškovės ir turto pardavėjo susitarime, sumokėjo pati ieškovė. Atsakovė nedalyvavo nei derinant turto įgijimo sąlygas, nei atsiskaitant už turtą, todėl jai ir nėra žinomos sandorio aplinkybės.

48.       Pažymi, jog atsakovės argumentą, neva už sklypą buvo sumokėta iš jai mamos dovanotų lėšų, paneigia dovanojimo sutarties ir turto pirkimo - pardavimo sutarčių turinys, nes lėšos buvo dovanotos žymiai vėliau, nei buvo sumokėta už įgyjamą sklypo dalį. Atsakovės pateikiama lėšų dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. rugpjūčio 21 d., o sklypas buvo įsigytas beveik prieš metus, t. y. sutartis dėl atsiskaitymo, kurią sudarė ieškovė, buvo pasirašyta 2017 m. spalio 9 d., o galutinė pirkimo - pardavimo sutartis – 2017 m. spalio 10 d.

49.       Nurodo, kad kartu su ieškiniu ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos finansinį indėlį į statinių statybą. Vertinant atsakovės argumentus, nematyti nė vieno argumento, kuriuo ji ginčytų ar nesutiktų dėl ieškovės investicijų į ginčo turtą, atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog atsakovė pripažįsta ieškovės finansinį indėlį.

50.       Ginčydama reikalavimą dėl statinio pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, atsakovė nurodo, jog, jos manymu, namo statybos darbus atliko UAB „Šiaurės namelis“, nes taip jai nurodė tretysis asmuo. Be to, atsakovė teigia, jog atsiskaitė su UAB „Šiaurės nameliu“, paskolindama šiai įmonei 60 000,00 Eur sumą. Taigi atsakovei realiai nėra žinomos nei statinio statybų, nei žemės sklypų įgijimo aplinkybės. Ji pati teigia, jog, jos manymu, statinius statė UAB „Šiaurės namelis“, nes taip jai sakė tretysis asmuo.

51.       Nurodo, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius namo statybos ir jų apmokėjimo faktus. Iš atsakovės pateikiamos paskolos sutarties su UAB „Šiaurės namelis“ matyti, jog ji neužsakinėjo statinių statybos darbų, o suteikė šiai įmonei paskolą. Paskolos sutartyje yra aiškiai nurodyta, jog atsakovės bendrovei pervedama 60 000 Eur suma yra paskola, o ne atsiskaitymas už kažkokias paslaugas ar prekes. Ieškovei nėra žinomos jokios aplinkybės dėl atsakovės ir UAB „Šiaurės namelis“ susitarimų.

52.       Pažymi, kad įvertinus atsakovės argumentus, matyti, jog ji net nesistengia paneigti ieškovės indėlio į ginčo turtą, o savo finansinį indėlį nurodė aiškiai nepagrįstą. Svarbu ir tai, jog pagal susitarimą, kai namas būtų baigtas statyti ir būtų atliekama teisinė jo registracija, turtas turėjo būti registruojamas jau visų jungtinės veiklos dalyvių vardu, tuo pačiu sutvarkant ir žemės sklypo nuosavybės klausimus, tačiau atsakovė, net nebaigus statyti statinio, pradėjo jį pardavinėti.

53.       Atsakovė L. L. triplike nurodo, kad ieškovė pateikė atskirus finansinės paskirties dokumentus, apie kurių egzistavimą atsakovė, būdama ginčijamo turto savininkė, nieko nežinojo. Pažymi, kad ieškovės teiginiai apie žemės sklypo sandorio šalies netikrumo, atskleidžia ieškovės nesąžiningumą, dėl to ir ieškovės pateikti susitarimai galėtų būti vertinami ne daugiau nei ieškovės, kaip atstovės (jeigu atstovavimą galėtų patvirtinti atstovaujamasis asmuo) arba ieškovės iniciatyva trečiojo asmens naudai atlikti veiksmai.

54.       Nurodo, kad paveldėjimo, dovanojimo juridiniai faktai atsakovės atžvilgiu, kilę iš prieš tai buvusių sandorių, nesusijusių su atsakove, nebuvo ieškovės ginčijami teisės aktų nustatyta tvarka, todėl dabartiniai ieškovės teiginiai šiais aspektais yra niekiniai ir nepagrįsti.  

55.       Ieškovės vertinimas atsakovės nurodytų aplinkybių dėl turto įsigijimo yra visiškai nepagrįstas, nes atsakovė nurodė, kad pinigai dėl šio žemės sklypo įsigijimo buvo perduoti S. F., tuo pačiu, atsakovė, perduodama pastarajam nurodytus pinigus, aiškiai žinojo, suprato, kad yra sudaromas dar vienos dalies žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoris, visiškai pagrįstai manydama, jog už žemės sklypą su pirkėju atsiskaitė jos paduotais pinigais S. F., o ne ieškovė.

56.       Atsakovė jau buvo nurodžiusi, kad ieškinyje nurodytų reikalavimų tikrasis subjektas yra tretysis asmuo S. F., kuris tik naudojasi ieškovės asmens duomenimis.  Pastebi, kad atsakovė pateikdama savo argumentus ir motyvus, pagrindžiančius piniginių lėšų sumas, sąžiningai ir objektyviai teismui nurodė visų pinigų kilmę. Teismui pateiktoje piniginių lėšų dovanojimo sutartyje yra nurodytos ne tik betarpiškai tuo metu bankiniu pavedimu, bet ir per kurį laiką iki šios sutarties sudarymo atsakovei motinos perduotų grynųjų pinigų suma. Priešingai, ieškovė teismui pateikdama tarpusavyje nesusijusius finansinius dokumentus (įskaitant kai kuriuose yra aktualūs trečiojo asmens – S. F. rekvizitai), nenurodė, visų šioje byloje nurodytų pinigų sumų kilmės.

57.       Atsakovės duomenimis, ieškovė neturėjo didelių santaupų ir tokių lėšų sumų, kurios yra nurodytos teismui. Tokiu atveju, ieškovės nurodytų dokumentų autentiškumas ir atitikimas buhalterinės apskaitos dokumentams yra abejotinas, tačiau atsakovė šiuo klausimu neišsiplečia, nes tai išeina iš šios bylos nagrinėjimo ribų. Tokia ieškovės nesąžininga pozicija laikytina neadekvačia byloje konstatuojamoms aplinkybėms dėl šalių disponuojamų piniginių lėšų teisėtumo ir jos keliamos abejonės dėl atsakovės pateiktų šioje byloje pinigų kilmės realumo yra nepagrįstos.

58.       Pažymi, kad negali sutikti su ieškovės teiginiu, kad ji pateikė dokumentus, kuriuos turėtume laikyti sutartimis su nekilnojamojo turto pardavėjais. Visų pirma, šių dokumentų objektyvi prigimtis ir paskirtis nelaikytina dviejų šalių susitarimais, eliminuojant trečiąją šalį, kuri yra esminė būsimo sandorio šalis su pardavėju (pagal teisės aktų reikalavimus). Antra, toks šalių susitarimas nelaikytinas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo nei pagrindiniu, nei preliminariu sandoriu. Todėl atsakovė, nelaikydama šių ieškovės pateiktų dokumentų teisiškai reikšmingais šiame ginče dėl jų pagrįstumo ir sąsajumo su byloje nagrinėjamais klausimais, apie juos plačiau nepasisako.

59.       Ieškovė yra neteisi ir lengvabūdiškai mano, kad teismui pateikdama šūsnį prekių ar paslaugų įsigijimo ar suteikimo pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtina tai, kad ji rūpinosi atsakovei priklausančiu turtu pastarajai apie tai nežinant. Tokią situaciją paneigia kiti teisiškai reikšmingi faktai, kaip nekilnojamojo turto statybos ar kitais rangos darbais privalo rūpintis tik registruoto turto ar turtinių teisių į nuosavybę savininkai ar jų rašytine tvarka įgalioti atstovai.

60.       Nurodo, kad ieškovė dublike nepasisako dėl statinio rangos darbų teisėtumo jai nežinant, o iškreipia šio klausimo esmę, pateikdama nepagrįstą teiginį, kad atsakovė apeliuoja į statybų teisėtumą, kai kitoje ieškinio dalyje teigia, jog būtent ji derino visus statybos leidimų procesus. Pažymi, kad ieškovė nurodo, jog ginčo nebaigtas statinys turėjo būti registruojamas visų jungtinės veiklos dalyvių vardu, todėl, atsakovės nuomone, tai suponuoja išvadą ir konkretų trečiojo asmens, veikiančio ieškovės vardu, interesą dėl statinio pripažinimo daline nuosavybe jo atžvilgiu. Toks „užmaskuotas ieškovės“ reikalavimas dar kartą patvirtina nurodytas atsakovės faktines aplinkybes apie trečiojo asmens tiesioginį suinteresuotumą – veikti ieškovės vardu neatskleidžiant tikrųjų trečiojo asmens siekiamų tikslų šio ginčo išsprendimo atveju.

61.       Nurodo, kad ieškovės tariamas įsivaizdavimas, kad ji yra ginčytino turto savininkė, prasilenkia su elementaria logika, nes jos požiūriu, atsakovė privalėjo savo asmeninio turto valdymą derinti su ja, nes ieškovė nurodo, kad jai nėra žinomos jokios aplinkybės dėl atsakovės ir UAB „Šiaurės namelis“ susitarimų. Tačiau atsakovė, gavusi ieškovės ieškinį su priedais, pirmą kartą gyvenime sužinojo, kad ieškovė savo pastangomis ir jėgomis viską padarė, t. y. įsigijo ginčo žemės sklypus, tvarkė ir organizavo ginčo statinio rangos darbus ir pan. Atsakovės nuomone, tokie ieškovės veiksmai (jeigu pasitvirtins jų realumas ir pagrįstumas) neišvengiamai turėjo būti derinami su ginčijamų nekilnojamojo turto vienetų savininke - atsakove.

62.       Ieškovė J. F. teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. posėdžio metu parodė, kad 2013 metais rugsėjo mėnesį nupirko žemės sklypą, susitarė, kad pirks L. tėvo vardu, nes jis ūkininkas, planavo vėliau padalinti savo abiem sūnums. Važinėjo į direkciją, kur pasakė, kad neleis statyti, kodėl negalima statyti – gali paaiškinti jos sūnus S. F.. Gavo leidimą ūkiniam pastatui, S. parodė kokį namą galima statyti. 2017 metais nupirko papildomą žemės sklypą. Sutarė, kad pirks L. vardu, kadangi vienas sklypas L.  vardu jau buvo, o kai baigs statybas, viena ½  dalis bus S. su L., o kita ½ dalis – jos. Sūnus S. organizavo visus darbus, o ji tik finansavo. S. pasakydavo, kad reikia pinigų. Pirko šį sklypą, nes jai patiko. Iki žemės sklypo pirkimo važiavo į direkciją. Paprašė, kad atsakovės tėvas V.  A. L. būtų savininku. Jis pasakė, kad jei juo pasitikim, tai jis sutinka. Vėliau neprašė, kad V. A. L. žemės sklypą perleistų ieškovei. Su L. motina taip pat nekalbėjo, kad žemės sklypas būtų perrašytas jos vardu. Nesitarė raštu, nes pasitikėjo L., buvo šeima. P. parašė, kad ji sumokėjo pinigus. I. L. dalyvavo pas notarą sudarant sutartį. 2013 metais davė 13 000 Eur, šiuos pinigus turėjo iš brolio, kuris mirė 2009 metais ir ji paveldėjo 40 000 Lt. 2014 metais paveldėjo savo motinos turtą.

63.       Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. F., teismo posėdžio 2021 m. kovo 29 d. metu parodė, kad su motina seniai norėjo pirkti sodybą, pirko L. vardu, nes reikėjo būti ūkininku. Sutarė, kad bus jo ir L. dalis ir ieškovės. 2014 metais numirė ieškovės brolis V. K. ji paveldėjo 40 000 Lt. Motina dirbo baldų fabrike ir gerai uždirbo. Mirė ieškovės motina B. K. ir liko pinigai, bet neprisimena tiksliai kada mirė. Statybos darbais domėjosi jis, bet motina viską kontroliavo, kartu važiavo į direkcijos parką, domėjosi ką galima statyti žemės sklype. 2013 metais A. parodė sklypus, po to ir antrą sklypą, kurį įsigijo L. L. vardu. L. nemokėjo nieko už statybos darbus, nes niekur nedirbo. Ir niekas jai nedovanojo pinigų. L. paskolino pinigus UAB „Šiaurės miestelis“. Ieškovė mokėjo po skyrybų už statybas, nes jis nesakė, kad išsiskyrė. L. sakė, kad geranoriškai pasidalins. L. nesidomėjo statybomis. Motina važiuodavo kartu su juo, viską stebėdavo, kaip statė namą. 2017 metais pirko sklypą L. vardu, kad visas sklypas būtų vienose rankose. Vedybų sutartyje visas turtas paliktas atsakovei dėl antstolių, antstoliai išieškojo paskirtą baudą. Motinai nesakė apie vedybų sutartį. L. žinojo, kad motina abu kartus davė pinigus už žemės sklypų įsigijimą. Motina atsiskaitė su R. S.. Motina kalbėjo su P. A.. ir R. S.. Nutraukiant santuoką, neturėjo pretenzijų į šį turtą. Jie susitarė su L., kad sodyba bus L.ir ieškovės. 

64.       Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos motina L. bei tėtis L. pinigus už sklypą sumokėjo iš anksto, apie 12 000 Lt, kuriuos perdavė S., kuris pinigus sumokėjo V. A.. 2017 metais įsigijo antrą sklypą apie 5 000 Eur, dieną prieš sandorio sudarymą jos motina perdavė jai 5 000 Eur ir tą pačią dieną ji pinigus perdavė S., o S. perdavė pardavėjui. Ji nematė, kaip buvo perduoti pinigai. Atsakovė pripažįsta faktines aplinkybes, kad nedalyvavo 2017 m. spalio 9 d perduodant pinigus betarpiškai pardavėjui – R. S.. Tačiau jos duomenimis, atsiskaitymas su pardavėju R. S. buvo atliekamas I. L. padovanotų lėšų pagrindu. Ieškovės pateiktos aplinkybės dėl pinigų perdavimo yra nepagrįstos, nes jos yra susiklosčiusios tik dėl šio ginčo ir tik esant trečiojo asmens S. F. savanaudiškai naudojant apgaulės priemones, įtraukiant ieškovę kaip savarankišką proceso dalyvį.

Teismas

 konstatuoja:

II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

65.       Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du arba daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą, žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Taigi jungtinės veiklos sutartis ne pelno tikslais laikoma savanoriška asociacija, kuri, kaip minėta, pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Jungtinės veiklos (partnerystės) kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma.

66.       Ieškovė įrodinėja, kad iš vienos pusės ji, o iš kitos pusės atsakovė L. L. (ieškovės marti) su trečiuoju asmeniu S. F. (ieškovės sūnumi) sudarė žodinę jungtinės veiklos sutartį, kuria šalys susitarė bendrai įgyti žemės sklypą ir jame statyti gyvenamąjį namą, tikslu jame gyventi ir ilsėtis (šeimos interesais). Atsižvelgiant į tai prašo pripažinti ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei turtines teises į nebaigtą statyti pastatą (statybines medžiagas), esančias ant žemės sklypo bendrąja daline J. F. ir L. L. nuosavybe, nustatant, jog kiekvienai priklauso po ½ dalį turto.

67.       Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. buvo sudaryta žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu P. A. pardavė V. A. L. ir R. S. ½ dalį žemės sklypo (žemės ūkio paskirties), esančio (duomenys neskelbtini) už 30 000 Lt., mokant dalimi, t. y. V. A. L. - 12 000 Lt, o R. S. – 18 000 Lt., nurodant, kad kainą pirkėjas sumokėjo grynaisiais ne notaro akivaizdoje sutarties sudarymo dieną. Sutartyje numatyta, kad pirkėjas V. L. - 20/21 žemės sklypo dalį įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su I. L.. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad pirkėjas patvirtina, jog su Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinuoju įstatymu susipažino ir jo reikalavimų nepažeidžia.

68.       Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo 2017 m. spalio 10 d. sutarties pagrindu R. S. ir G. S. pardavė L. L. 81/242 dalį žemės sklypo (žemės ūkio paskirties), esančio (duomenys neskelbtini) už 5 213 Eur., nurodant, kad kainą pirkėjas sumokėjo grynaisiais ne notaro akivaizdoje prieš pasirašant sutartį. 

69.       Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, anksčiau stovėjo J. L. priklausęs statinys – namas su valgomuoju ir virtuve. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas sodybos atkūrimo regioniniame parke tikslu, kad nustatyta tvarka galima būtų gauti statinių projektavimo sąlygas ir leidimą statybai.

70.       2016 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintas vienbučio gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastatų (atstatoma sodyba) statybos (duomenys neskelbtini) rajone, projektas.

71.       Valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. spalio 26 d. išrašas patvirtina, kad atsakovei ½ asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio viena dalis (20/121 dalis) buvo padovanota jos motinos I. L. 2017 m. spalio 6 d. dovanojimo sutarties Nr. SK-10858 pagrindu.

72.       Vertinant pateikto ieškinio pagrįstumą, pažymėtina, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 4 dalis).

73.       Kasacinis teismas, aiškindamas Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalies normą, yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019).

74.       Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (Civilinio kodekso 6.974–6.976 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020).

75.       Bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020).

76.       Civilinio kodekso 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (Civilinio kodekso 6.971 straipsnio 1 dalis). Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (Civilinio kodekso 6.976 straipsnio 1 dalis). Šios teisės normos nepaneigia jungtinės veiklos sutarties šalių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės. Pagal sisteminio sutarties aiškinimo principą (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 2 dalis) bet kuri sutarties sąlyga turi būti aiškinama, atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą, sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

77.       Jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi (Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi, kuri yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma, jai nekeliami specialūs formos reikalavimai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo numatytais atvejais – notarine, forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos, kaip asociacijos sutarčiai pagal Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 3 dalį. Sprendžiant dėl jungtinės veiklos, kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos, vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2015).

78.       Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2013 m. atsakovė, S. F. ir ieškovė sutarė įsigyti žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) ežero ir ateityje ten pasistatyti sodybą, kurioje šeima galėtų leisti laiką. 2013 m. rugsėjo 26 d. ieškovė sumokėjo žemės sklypo pardavėjui P. A. 12 000 Lt (3 475,4 Eur) už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalių įgyjamas žemės sklypas buvo žemės ūkio apskrities, todėl sudarant galutinę pirkimo - pardavimo sutartį pirkėju buvo nurodomas atsakovės tėvas V. A. L., kuris buvo ūkininkas ir galėjo būti tokio žemės sklypo savininkas. Realūs turto savininkai buvo ieškovė bei atsakovė su trečiuoju asmeniu S. F.. 2017 m. atsirado galimybė įsigyti papildomą žemės sklypo dalį, kuri padidino bendrą plotą. 2017 m. spalio 9 d. ieškovė pasirašė susitarimą su R. S. dėl 81/242 dalies žemės sklypo pirkimo ir šio susitarimo pagrindu sumokėjo pardavėjui 5 213 Eur sumą. Šiame susitarime buvo nurodyta, kad sklypas bus perkamas L. L. vardu. Kitą dieną buvo sudaryta galutinė sutartis, kurioje buvo nurodyta, jog daiktas perkamas už tą pačią 5 213 Eur sumą, kurią pardavėjui iki sutarties sudarymo sumokėjo ieškovė. 

79.       Atsakovė nurodė, kad jokios žodinės jungtinės veiklos sutarties, kuria šalys susitarė bendrai įgyti žemės sklypą ir jame statyti gyvenamąjį namą, nebuvo sudaryta. 2013 m. kažkas iš draugų ar pažįstamų asmenų S. F. pasiūlė įsigyti žemės sklypą prie ežero kranto (su tikslu ateityje pasistatyti sodybą), S. F. skatino L. L. tai padaryti, nes pats neturėjo pinigų. Atsakovės tėvai V. A. L. ir I. L. nusprendė jiems padėti ir nupirko žemės sklypą (60 arų) ant Asvejos ežero, tačiau savo vardu, taip siekdami apsaugoti L. L. turtinius interesus ir užsitikrinti jų investuojamų pinigų saugumą. Apie ieškovės nurodomas aplinkybes dėl pinigų perdavimo dieną prieš iki 2013 m. sutarties pasirašymo, atsakovė nieko nežinojo. 2017 metais S. F. sužinojo, kad žemės sklypo kaimynas parduoda gretimą žemės sklypo dalį, ir apie tai pasakė atsakovei, kuri sutiko įsigyti tą papildomą žemės sklypo dalį (pinigus sandoriui sudaryti davė atsakovės motina I. L.).

80.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

81.       Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog tarp jos ir atsakovės bei trečiojo asmens S. F. buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, t. y. kad sutarties šalys, kooperuodamos savo turtą, darbą, žinias, veiks bendrai tikslui įgyti žemės sklypą ir ant jo pastatyti gyvenamąjį namą, skirtą sutarties šalių šeimos poilsiui, gyvenimui.

82.       Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015).

83.       Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. buvo sudaryta žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu P. A. pardavė V. A. L. ir R. S. ½ dalį žemės sklypo (žemės ūkio paskirties), esančio (duomenys neskelbtini) už 30 000 Lt., mokant dalimis, t. y. V. A. L. - 12 000 Lt, o R. S. – 18 000 Lt., nurodant, kad kainą pirkėjas sumokėjo grynaisiais ne notaro akivaizdoje sutarties sudarymo dieną. Sutartyje numatyta, kad pirkėjas V. L. - 20/21 žemės sklypo dalį įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su I. L.. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad pirkėjas patvirtina, jog su Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinuoju įstatymu susipažino ir jo reikalavimų nepažeidžia. Vėliau, t. y. 2017 m. spalio 10 d. buvo sudaryta dar viena toje pačioje vietoje žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis, kurios  pagrindu R. S. ir G. S. pardavė L. L. 81/242 dalį žemės sklypo (žemės ūkio paskirties), esančio (duomenys neskelbtini) už 5 213 Eur., nurodant, kad kainą pirkėjas sumokėjo grynaisiais ne notaro akivaizdoje prieš pasirašant sutartį.

84.       Ieškovė J. F. teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. posėdžio metu parodė, kad 2013 metais rugsėjo mėnesį nupirko žemės sklypą, susitarė, kad pirks L. tėvo vardu, nes jis ūkininkas, planavo vėliau padalinti savo abiem sūnums. 2017 metais nupirko papildomą žemės sklypą. Sutarė, kad pirks L. vardu, kadangi vienas sklypas L. vardu jau buvo, o kai baigs statybas, viena ½ dalis bus S. su L., o kita ½  dalis – jos. Paprašė, kad  atsakovės tėvas V. A. L. būtų savininku. 2013 metais davė 13 000 Eur, šiuos pinigus turėjo iš brolio, kuris mirė 2009 metais ir ji paveldėjo 40 000 Lt. 2014 metais paveldėjo savo motinos turtą.  Vėliau pirko kitą sklypą, už kurį ji sumokėjo. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. F., teismo posėdžio 2021 m. kovo 29 d. metu parodė, kad su motina seniai norėjo pirkti sodybą, pirko V.A. L. vardu, nes reikėjo būti ūkininku. Sutarė, kad bus jo ir L. dalis bei ieškovės. 2013 metais A. parodė sklypus, po to ir antrą sklypą, kurį įsigijo L. L. vardu. 2017 metais pirko sklypą atsakovės  vardu, kad visas sklypas būtų vienose rankose. Ieškovė atsiskaitė su R. S.. Atsakovė teismo 2021 m. lapkričio 15 d. posėdžio metu nurodė, kad jos motina I. L. bei tėtis V. A. L. pinigus už sklypą sumokėjo iš anksto, apie 12 000 Lt, kuriuos perdavė S., kuris pinigus sumokėjo V. A., nes jis ten visus žemės sklypus tvarkė. 2017 metais įsigijo antrą sklypą apie 5 000 Eur, dieną prieš sandorio sudarymą jos motina perdavė jai 5 000 Eur ir tą pačią dieną ji pinigus perdavė S., o S. perdavė pardavėjui. Atsakovė pripažįsta faktines aplinkybes, kad nedalyvavo 2017 m. spalio 9 d perduodant pinigus betarpiškai pardavėjui – R. S., tačiau jos duomenimis, atsiskaitymas su pardavėju R. S. buvo atliekamas I. L. padovanotų lėšų pagrindu. Liudytoja I. L. teismo posėdžio 2021 m. gegužės 17 d. metu parodė, kad žemė (duomenys neskelbtini) rajone nuosavybės teise priklausė jos sutuoktiniui, sklypas buvo įsigytas 2013 metais už 12 000 Lt, pinigus mokėjo jos sutuoktinis V. A. L., kuris šiuos pinigus perdavė dukrai L. L.. Pinigus davė išvakarėse, tuos pinigus vėliau perdavė S. F.. Žemės sklypas buvo perkamas V. L. vardu, siekiant apsaugoti  dukters L. L. interesus. Su J. F. susipažino tik 2016 metais, jokios jungtinės veiklos nebuvo. Žemės sklypą surado dukra L. L. su S. F.. Vėliau padovanojo L., nes jos iniciatyva buvo surastas sklypas.

85.       Liudytojas L. V. teismo posėdžio 2021 m. birželio 11 d. metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos specialistas, šalys apie 2013-2014 metus planavo įsigyti žemės sklypą. Jam paskambino S. F. ir derino su juo laiką susitikti, norėjo sužinoti kokios galimybės tame sklype statyti pastatus. Atvyko S. kartu su savo motina konsultuotis.

86.       Liudytojas P. A. teismo posėdžio 2021 m. gegužės 17 d. metu parodė, kad dėl sklypo pirkimo tarėsi S.  motina, t. y. ieškovė, L. ir S., 12 000 Lt už žemės sklypą gavo iš J. F., kieno vardu pirko žemės sklypą – nesigilino, neatsimena kokiu tikslu buvo įsigyjamas žemės sklypas. Kodėl nurodytas pirkėjas A. L. - neatsimena, jis rašė raštelį, kad pinigus sumokėjo J. F..

87.       Liudytojas R. S. teismo posėdžio 2021 m. gegužės 17 d. metu parodė, kad 2017 metais pardavė žemės sklypą, buvo susitikęs su S.  ir jo motina, pinigus apie 5 000 Eur, mokėjo S. motina J. F., pasirašė raštelį, kad pinigus perdavė, sakė, kad pirks L. L. vardu.

88.       Liudytojas V. A. teismo posėdžio 2021 m. gegužės 17 d. metu parodė, kad žemės sklypą įsigijo S. motina, sklypą surado per jo sūnų P. A., pirko žemės sklypą L. L. tėvo vardu, tikriausiai, kad ūkininkas ar pensininkas. Sklypo pirkimu domėjosi S.  ir jo motina. 2017 metais sklypą pardavė S., prašė parduoti S., mokėjo S. motina, šias aplinkybes žino, nes jis viską ten koordinuoja, turi daug sklypų toje vietoje.

89.       Taigi, šalys skirtingai nurodo aplinkybes dėl pinigų mokėjimo už žemės sklypus, ieškovė nurodo, kad ji mokėjo už sklypus grynaisiais prieš sandorio sudarymą pas notarą, atsakovė nurodo, kad už sklypus buvo mokėta jos tėvų pinigais, kuriuos perdavė jai prieš sandorius, o ji šiuos pinigus perdavė S. F.. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).). Pažymėtina, kad  įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

90.       Ieškovė nurodo, kad aplinkybę dėl pinigų mokėjimo patvirtina ir byloje pateikti rašteliai. Byloje pateiktas 2013 m. rugsėjo 26 d. raštelis, kad J. F. moka P. A. 2 000 Lt už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad sklypas bus perkamas V. A. L. vardu; P. A. pinigus gavo. Raštelis, kad 2017 m. spalio 9 d. R. S. iš J. F. gavo 5 213 Eur už 81/242 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad žemės sklypas bus perkamas L. L. vardu. Vertinant raštelių įrodomąją reikšmę, pažymėtina, kad CK

91.       Nors ieškovė nurodo, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. susitarimą galima vertinti ir kaip preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau šie argumentai yra visiškai nepagrįsti. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra nei pirkimo – pardavimo 2013 m. rugsėjo 26 d. sutarties, nei  2017 m. spalio 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties šalis. Ieškovė taip pat nurodo, kad notaro patvirtintą sklypo pirkimo – pardavimo sutartį galima laikyti apsimestine dėl sandorio šalies netikrumo, tačiau nagrinėjamu atveju šio sandorio neginčija CK 1.87 straipsnio pagrindu.

92.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. mirus ginčo sklypo savininkui V. A. L., buvo išduotas atsakovės motinai I. L. 2016 m. kovo 7 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 30RS-1102 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybė, kurio viena dalis (20/121 dalis) buvo įsigytas sutuoktinių V. A. L. ir I. L. kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tokiu būdu,  mirus V.  A. L., I. L. į ½ nurodyto žemės sklypo dalį buvo išduotas Pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisių liudijimas, o kita ½ nurodyto žemės sklypo dalis įregistruota paveldėjimo liudijimo pagrindu. Minėtą paveldėtą sklypo dalį I. L. 2017 m. spalio 6 d. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo atsakovei. Taigi, mirus atsakovės tėvui ir jos motinai paveldėjus ginčo sklypą, ieškovė neginčijo paveldėjimo teisės liudijimo, t. y. pripažino paveldėjimo faktą teisėtu, kurio pagrindu vėliau buvo sudarytas dovanojimo sandoris, kuris atsakovei sukūrė teises ir pareigas, taigi atsakovė šio turto dalį asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi teisėtu ir neginčijamu pagrindu.

93.       Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti buvus susitarimui įgyti ginčo turtą jungtinės veiklos pagrindu. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2003). Taigi, pripažinus, kad susitarimas nėra įrodytas, todėl ir atlikti ieškovės kokie nors mokėjimai nesudaro pagrindo pripažinti, kad toks ieškovės prisidėjimas laikytinas tikslingais jungtinės veiklos dalyvio veiksmais, sukurti (įgyti) tam tikrą bendrosios dalinės nuosavybės objektą.

94.       Ieškovė nurodo, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. įsigyjant žemės sklypą, pirkėju buvo nurodytas atsakovės tėvas V. A. L., kuris buvo ūkininkas ir galėjo būti tokio žemės sklypo savininku. Teismas šiuos ieškovės argumentus pripažįsta nepagrįstais. LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte (ginčui aktuali 2012 m. balandžio 26 d. redakcija) buvo numatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Taigi, ribojimai nustatyti dėl statinių statybos, tačiau nėra numatyta ribojimų įsigyti žemės sklypą asmenims, kurie nėra ūkininkai. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikino įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. sausio 1d.) nuostatos bylai aktualiu laikotarpiu sudarant  pirmą 2013 m. rugsėjo 26 d. žemės sklypo sutartį atsakovės tėvo V. A. L. vardu, taip pat nenumatė ribojimų, sietinų su ginčo sklypo įsigijimu tik ūkininkams. Šias išvadas patvirtina ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Liudytojas V. R., kuris rengė pastatų projektą ginčo sklype, teismo posėdžio 2022 m. sausio 13 d. metu parodė, kad įsigyti žemės sklypą ūkininko pažymėjimo nereikėjo. Liudytojas L. V., (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos specialistas, teismo posėdžio 2021 m. birželio 11 d. metu nurodė, kad buvimas ūkininku jokių privilegijų, jei nori statyti statinius, nesuteikia. Minėta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo numatyta galimybė statyti statinius tik buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą. Bylos duomenys patvirtina, kad ir nagrinėjamu atveju leidimas statyti ginčo sklype pastatus buvo išduotas nustačius juridinę reikšmę turintį faktą dėl buvusios sodybos. Pateikti duomenys patvirtina, kad  Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, anksčiau stovėjo J. L. priklausęs statinys – namas su valgomuoju ir virtuve. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas sodybos atkūrimo regioniniame parke tikslu, kad nustatyta tvarka galima būtų gauti statinių projektavimo sąlygas ir leidimą statybai. Taigi ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintas vienbučio gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastatų (atstatoma sodyba) statybos (duomenys neskelbtini), projektas buvo parengtas remiantis minėtu teismo sprendimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta nepagrįstais ieškovės argumentus, kad ginčo sklypą galėjo įsigyti tik ūkininko statusą turintis asmuo.

95.       Ieškovė pateikdama 2017 m. vasario 10 d. išduotą statybos leidimą Nr.LNS-04-170210-00007, nurodo, kad leidimas suteikia tik Valerijui Rybakovui teisę statyti vienbutį gyvenamąjį namą, pagalbinio ūkio paskirties statinius, tame tarpe ir ginčo statinį. Šiuo dokumentu remdamasi ieškovė teigė, kad minėtame žemės sklype statyti teisę turėjo tik ūkininkas V. R., o L. L. būti statytoja ir savo vardu registruoti šio žemės sklypo dalyje statomo ginčo statinio neturėjo teisės, jai negalėjo būti išduodamas ir statybos leidimas.

96.       Šie ieškovės argumentai taip pat nėra pagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 2017 m. vasario 10 d. išdavė statybos leidimą Nr.LNS-04-170210-00007 statytojui V. R. statyti vienbutį gyvenamąjį namą, pagalbinio ūkio paskirties statiniu saugomoje (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje

97.       Iš pateikto Vienbučio gyvenamojo namo (7.1) ir pagalbinio ūkio pastatų (8.17) (atstatoma sodyba) statybos (duomenys neskelbtini) techninio projekto matyti, jog sodybos atstatymo projektas rengiamas remiantis Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, anksčiau stovėjo J. L. priklausęs statinys – namas su valgomuoju ir virtuve. Projekto 3.3 dalyje nurodyta pastaba, kad projektą numatoma įgyvendinti trimis atskirais etapais, remiantis dokumentu „Žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis“; kiekvieno žemės sklypo dalies savininkas stato savo teritorijoje esančius statinius ūkio būdu, bei priduoda statybos inspekcijai ir registruoja registrų centre patys.

98.       Sudaryta 2016 m. balandžio 19 d. Žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi, notarinio registro Nr.SK3879, žemės sklypo tuometiniai bendraturčiai, įskaitant I. L., susitarė dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos. Panašaus turinio Žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis tarp šio žemės sklypo bendraturčių (I. L. padovanojus L. L. žemės sklypo dalį bei L. L. iš R. S. ir G. S. nusipirkus šiems asmenims priklausiusią žemės sklypo dalį) buvo sudaryta ir 2017 m. balandžio 19 d. su atsakove. Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2017 m. vasario 10 d. išdavė statybos leidimą Nr.LNS-04-170210-00007 atsakovei L. L. statyti naują statinį. Atsakovei nusprendus savo vardu registruoti nuosavybės teises į ginčo statinį, V. R. 2020 m. lapkričio 24 d. pareiškimu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydamas išduoti L. L. pažymą apie statinio (negyvenamosios paskirties pastato – daržinės, kuri statoma Naudojimosi tvarkoje nurodytoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu (duomenys neskelbtini) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Byloje pateikta UAB „Avinida“ parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo byla patvirtina, kad ši pažyma L. L. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos buvo išduota. Taigi, šie bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ginčo turtu disponavo kaip vienintelė turto savininkė.

99.       Ieškovė susitarimą su atsakove (buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis) dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėja ir liudytojų parodymais. Liudytojas E. F., kuris yra ieškovės anūkas, teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. posėdžio metu parodė, kad ieškovė 2013 metais nupirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini) regioniniame parke. 2013 metais buvo pokalbis, kurio metu ieškovė, S. F., L. L. tarėsi, kad žemę pirks senelė, duos pinigus, o kai bus viskas pastatyta, tai padalins S. šeimai bei liudytojo tėvui A. F.. Girdėjo, kad reikia žmogaus, kuris būtų ūkininkas. 2017 metais buvo nupirkta papildomai žemė L. vardu, finansavo ieškovė. Statybos darbus finansavo ieškovė, L. niekur nedirbo, todėl galėjo finansuoti tik ieškovė. Atsakant į klausimą apie pokalbį dėl susitarimo, nurodė, kad pokalbis vyko ieškovės namuose, dalyvavo L., S. F., liudytojo brolis A. F. bei jo tėvas A. F., tėvo sugyventinė. S. pasakė, kad rado žemę ir prašė ieškovės finansuoti. S. nieko nemokėjo, turbūt neturėjo pinigų. Kiek žino, už viską mokėjo ieškovė. Tai žino iš pokalbių. Kiek kainavo statybos darbai - nežino, už kiek pirko žemę - taip pat nežino. Vėliau atsakant į ieškovės atstovės advokatės tikslinantį klausimą nurodė, kad jo tėvui turtas turėjo pereiti po ieškovės mirties. Liudytojas A. F., ieškovės anūkas, teismo posėdžio 2021 m. lapkričio 15 d. metu parodė, kad žemės sklypą surado S. F., jo senelė finansavo statybas, po to bus per pusę - ieškovei ir sūnui S. F.. Pokalbį girdėjo 2013 metais. Žemė buvo ūkio paskirties, todėl pirko L. tėvo vardu. Kodėl vėliau žemės sklypą pirko jau L. vardu - nežino. Liudytoja I. V. teismo posėdžio 2021 m. lapkričio 15 d. metu parodė, kad 2004 - 2017 metais buvo ieškovės sūnaus A. F. sugyventinė, gyveno visi viename bute. Butas trijų kambarių, gyveno kartu J. F., A. F., liudytoja, A. F. vaikai. 2013 metais vyko pokalbis, kuriame dalyvavo L., S., ieškovė, kurio metu tarėsi, kad sūnus S.  statys, o ieškovė apmokės statybos darbus, nuosavybė bus per pusę. Pokalbis vyko 2013 metais, atrodo, vasarą.

100.       Vertinant liudytojų parodymus, pažymėtina, kad jie yra abstraktūs bei nenuoseklūs. Liudytojas E. F. iš pradžių nurodė, kad 2013 metais pokalbio metu ieškovė, S. F., L. L. tarėsi, kad žemę pirks senelė, o kai bus viskas pastatyta, tai padalins S. šeimai bei liudytojo tėvui A. F., ir tik vėliau, atsakant į ieškovės atstovės advokatės tikslinančius klausimus,  nurodė, kad jo tėvui turtas turėjo pereiti po ieškovės mirties. Liudytojas A. F. nurodė, kad 2013 metais girdėjo pokalbį dėl susitarimo, jog įsigytas turtas bus per pusę - ieškovei ir sūnui S. F.. Liudytoja I. V. parodė, kad 2013 metais vyko pokalbis, kuriame dalyvavo L., S., ieškovė, kurio metu tarėsi, kad sūnus S. statys, o ieškovė apmokės statybos darbus, nuosavybė bus per pusę, liudytojos nuomone, tai viena dalis S., kita - ieškovei. Taigi, liudytojai labai abstrakčiai bei skirtingai nurodo susitarimo sąlygas. Be to, nors liudytojai nurodė, kad pokalbyje dalyvavo ir A. F., kuris apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju jokių aplinkybių apie pokalbį bei susitarimą nenurodė, tik akcentavo, kad buvusi S. žmona L. nori viską iš S. atimti. Pažymėtina, kad dėl bylai reikšmingų aplinkybių (šalių tarpusavio susitarimo ir jo turinio, kuris nėra išviešintas) nustatymo, liudytojų parodymai, kaip įrodymai, patvirtinantys šią aplinkybę, turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais, kadangi ieškovės kviesti apklausti liudytojai, nesantys tarpusavio su atsakove susitarimo šalimis, realiai negali perteikti tokio susitarimo ir jo turinio. Nagrinėjamu atveju ieškovė, teikdama ieškinį, taip pat  nenurodė aplinkybių, kad susitarime dalyvavo ir susitarimo sąlygas girdėjo byloje apklausti liudytojai. Taigi, atsižvelgiant į liudytojų  parodymų subjektyvųjį pobūdį, liudytojų parodymai, dėl jų patikimumo stokos, savaime nesudaro pagrindo daryti teismui išvadas buvus susitarimui dėl jungtinės veiklos. Taigi, nesant kitų patikimų įrodymų, kuriais būtų siekiama pagrįsti bylos šalių susitarimo dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo turinį, ieškovės argumentai laikytini neįrodytais.

101.       Pažymėtina, kad pati ieškovė savo paaiškinimais nei žodinio susitarimo sąlygų, nei jungtinės veiklos sutarties sąlygų aiškiai neišdėstė. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad planavo vėliau padalinti turtą savo abiem sūnums. Vėliau nurodo, kad sutarė, jog baigus statybas, viena ½ dalis bus S. su L., o kita ½ dalis – jos. Ieškinyje nurodo, kad iš vienos pusės ieškovė, o iš kitos pusės atsakovė L. L. (ieškovės marti) su trečiuoju asmeniu S. F. (ieškovės sūnumi) sudarė žodinę jungtinės veiklos sutartį, kuria šalys susitarė bendrai įgyti žemės sklypą ir jame statyti gyvenamąjį namą, tikslu jame gyventi ir ilsėtis (šeimos interesais). Dublike ieškovė nurodo, jog „pagal susitarimą, kai namas būtų baigtas ir būtų atliekama teisinė registracija, turtas turėjo būti registruojamas jau visų jungtinės veiklos dalyvių vardu, tuo pačiu sutvarkant ir žemės sklypo nuosavybės klausimus“. Nors nurodo, kad susitarimas buvo tarp ieškovės ir atsakovės bei trečiojo asmens, tačiau ieškinio reikalavimu prašo pripažinti ½ dalį žemės sklypo, bei turtines teises į nebaigtą statyti pastatą bendrąja daline J. F. ir L. L. nuosavybe, nustatant, jog kiekvienai priklauso po ½ dalį turto. Nagrinėjamu atveju ieškovė neatskleidžia visų su ginču susijusių bei bylai reikšmingų aplinkybių, nenurodo koks tikrasis S. F. vaidmuo įsigyjant ginčo turtą bei suinteresuotumas šio turto atžvilgiu. Galimai tai susiję su tuo, kad tretysis asmuo turi daug skolų ir nėra suinteresuotas turėti nuosavybės teise turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Tretysis  asmuo S. F. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad Vedybų sutartimi visas turtas paliktas atsakovei dėl antstolių.  Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. vasario 25 d. duomenys santuokos nutraukimo byloje patvirtina, kad bendra mokestinė nepriemoka, kurios išieškojimas vykdomas iš S. F., sudaro 56 319,47 Eur. Byloje pateikta atsakovės ir trečiojo asmens S. F. 2018 m. rugpjūčio 21 d. sudaryta vedybų sutartis, kurios 1.1. punkte numatyta, kad bet kokio turto, kurį iki šalių santuokos įregistravimo įgijo ar įgis kuri nors viena iš šalių, po šalių santuokos įregistravimo teisinis režimas šia sutartimi nekeičiamas. Vedybų sutarties 5.1. punkte nurodyta, kad šalys susitaria, jog šalių santuokos nutraukimo atveju ir separacijos atveju turtas, patartas sutarties 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 3.4 punktuose, asmeninės nuosavybės teise šalių santuokos nutraukimo ar separacijos metu priklausantis kuriam nors vienam iš sutuoktinių, nebus dalijamas ir po to liks to sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtinta atsakovės ir trečiojo asmens S. F. sudaryta taikos sutartis santuokos nutraukimo byloje, kurios 12 punkte numatyta, kad šalys patvirtina, jog jokio nekilnojamojo ir/ ar registruoto kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi. Visas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos. Vertybiniai popieriai ir turtinės teisės yra kiekvienos iš šalių asmeninė nuosavybė ir tarp šalių šia taikos sutartimi nedalijami (civilinė byla Nr.e2-7448-1050/2019).

102.       Nagrinėjamu atveju nėra įrodytas ne tik susitarimas, bet ir kitos jungtinei veiklai nustatyti reikšmingos aplinkybės. Pažymėtina, kad Jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl gyvenamojo namo statybos, siekiant jame gyventi, o ne parduoti jį visą ar dalimis, paprastai yra didesnės vertės ir neįvykdoma tuo pat metu, nes ji yra tik pagrindas ir pradžia įgyvendinti išteklių sujungimo tikslą. Šiai sutarčiai nėra pagrindo taikyti CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos išimtį, kad rašytinės formos nereikalaujama sandoriams, kurie yra įvykdomi tuo pat metu. Dėl to yra pagrindas teigti, kad jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl gyvenamojo namo statybos, siekiant jame gyventi, o ne parduoti jį visą ar dalimis, sudaroma rašytine forma pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015). Taigi,  jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl nekilnojamojo daikto sukūrimo turėjo būti sudaryta rašytine forma. Nagrinėjamu atveju tokia sutartis sudaryta nebuvo.

103.       Ieškovė įrodinėja, kada statybos  darbai, kurie prasidėjo 2017 metais, buvo finansuojami išimtinai ieškovės lėšomis. Finansiniam indėliui pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus, kurie, ieškovės vertinimu, patvirtina 51 918,27 Eur  bendrą sumą, kartu nurodant, kad realiai investuota buvo didesnė sumą. Ieškovė nurodo, kad 2017 m. birželio 18 d. iš UAB “EGDA” nupirko statyboms skirtą izoterminę būdą, kuri žemės sklype stovi iki šiol. 2017 m. birželio 30 d. ieškovė pasirašė statybos darbų atlikimo sutartį su F. R., kuria buvo sutarta, jog pagal ieškovės pateiktą projektą F. R. pastatys rąstinį vieno aukšto su mansarda gyvenamąjį namą, sutartyje taip pat nurodyta, jog už statybos darbus bus sumokėta 26 700 Eur. Ieškovė nurodo, kad už namo statybą sumokėjo dviem mokėjimais pagal 2019 m. balandžio 23 d. ir 2019 m. spalio 16 d. prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitus, atitinkamai 15 700 Eur ir 11 000 Eur. 2018 m. vasario 12 d. ieškovė su M. B. sudarė rangos darbų sutartį, kuria susitarė, kad rangovas vykdys darbus pagal pateiktą techninį projektą ir darbo projektą, pamatų ašių nužymėjimą, pamatų polių, rostverkų įrengimą, rostverkų apšiltinimą (šiltinimo darbai sudaro iš vidaus ir po rostverkų šiltinimo). Šiuos darbus buvo sutarta atlikti už 2 500 Eur, kuriuos 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovė kasos pajamų orderio pagrindu sumokėjo M. B.. Statant namą ieškovė iš UAB “Alobera Mediena” pirko medieną, tai patvirtina 2018 m. kovo 7 d. pinigų priėmimo kvitas 1 825,36 Eur sumai ir 2018 m. balandžio 6 d. – 293,96 Eur sumai. 2018 m. gegužės 12 d. ieškovė sudarė pirkimo - pardavimo sutartį su V. Š. dėl stogo dangos įsigijimo ir jo montavimo darbų, už darbus sumokėjo 2018 m. birželio 25 d. prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvito pagrindu - 7 200 Eur. 2018 m. gegužės 23 ir 21 dienomis ieškovė už 1 222,55 Eur įsigijo prekių iš UAB “Nord Profil”, skirtų stogo konstrukcijoms. 2019 m. rugsėjo 30 d. bendrovei UAB Taupių namų fabrikas, ieškovė sumokėjo 3 388 Eur sumą už dažymo darbus ir medžiagas. 2019 metai ieškovė įrengė plūduriuojantį lieptą ant ežero kranto, kuris ribojosi su turimu žemės sklypu.

104.       Liudytojas M. B. teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. posėdžio metu parodė, kad 2018 m. įrengė sodybos pamatus, į jį kreipėsi S. F., o sutartį sudarė i ieškove jos namuose, dalyvavo ir S. F., kuris pasakė, kad užsakovu bus jo motina. Už darbus 2 500 Eur grynais sumokėjo ieškovė. Statybos darbus prižiūrėjo bei viską organizavo S. F., garantinis raštas nebuvo surašytas, sutarties priedų nebuvo, priėmimo – perdavimo aktai nebuvo sudaryti. Kas buvo statytojas – nežino, nebuvo pagrindo aiškintis. Kur įrengti pamatus, nustatė pagal koordinates. Kas suvedė koordinates- neatsimena. Medžiagas pristatė užsakovė, tai gaunasi, kad ieškovė. Vėliau nurodo, kad jis davė ieškovės sūnui nurodymus dėl medžiagų, derino su ieškovės sūnumi S. F., visas procesas vyko su S. F., brėžinius davė S. F..

105.       Teismas, vertindamas nurodytus ieškovės duomenis, nustatė, kad jie patvirtina 43 229,87 Eur sumą. Tačiau, prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo 2018 m. birželio 25 d. kvitas dėl 7 200 Eur bei 2019 m. balandžio 23 d. prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitas dėl 15 700 Eur ir 2019 m. spalio 16 d. prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitas dėl 11 000 Eur sumos neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, nes nėra nurodyti visi privalomi rekvizitai, t. y. kvito numeris (Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2002 įsakymu Nr.379 (2011 m. gegužės 4 d. redakcija) patvirtintų Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo formos bei šių kvitų pildymo taisyklių 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad minėti prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitai neturi įrodomosios galios ir teismas šiais duomenims nesivadovauja. UAB “EGDA” 2017 m. birželio 18 d. išduotas raštas, kad J. F. nupirko statyboms skirtą izoterminę būdą už 100 Eur, teismo vertinimu taip pat negali būtų laikomas kaip mokėjimą patvirtinantis apskaitos dokumentas.

106.       Ieškovė nurodo, kad namo statyboms pirko medieną iš UAB “Alobera Mediena” ir šias aplinkybes patvirtina 2018 m. kovo 7 d. pinigų priėmimo kvitas 1 825,36 Eur sumai ir 2018 m. balandžio 6 d. – 293,96 Eur sumai. Tačiau pinigų priėmimo kvituose Serija MMM Nr.11343 ir Nr.11290 bei PVM sąskaitoje faktūrose Nr.0015730 ir Nr. 0015634 pirkėju nurodytas S. F.. Ieškovė taip pat nurodo, kad už 1 222,55 Eur įsigijo prekių iš UAB “Nord Profil” skirtų stogo konstrukcijoms. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Nord profil“ 2018 m. gegužės 23 d. komerciniame pasiūlyme užsakovu taip pat nurodytas S. F., avansas - 555,03 Eur. Pinigų – priėmimo 2018 m. gegužės 23 d. kvite Nr.5735074 nurodyta, kad už prekes UAB „Nord profil“ 555,03 Eur sumokėjo S. F.. UAB „Nord profil“ išduota 2018 m. gegužės 21 d. PVM sąskaita faktūra Serija NPS Nr.0090018 sumai 667,52 Eur, pirkėjas taip pat nurodytas S. F., UAB „Nord profil“ pinigų priėmimo 2018 m. gegužės 31 d. kvite Serija MSA Nr.5735031 nurodyti duomenys, kad S. F. sumokėjo 667,52 Eur. Taigi, pagal šiuos ieškovės nurodytus duomenis nėra pagrindo pripažinti, kad mokėjimus atliko ieškovė. Apibendrinat pateiktus duomenis dėl atliktų mokėjimų, ieškovės galimai sumokėta suma - 5 888 Eur.

107.       Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad oficialiai sumokėjo 51 918,27 Eur, o 32 190 Eur mokėjo neoficialiai, be dokumentų. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo finansinį indėlį įrodinėjo eksperto atliktu vertinimu bei liudytojų parodymais. Ieškovė nurodo, kad patikslintas eksperto D. K. vertinimo 2021 m. lapkričio 11 d. aktas patvirtina faktą, kad akte nurodyti žemės sklypo sutvarkymo ir namo pastatymo dalies darbų kaina sudarė 44 875 Eur, kurią ieškovė sumokėjo grynais pinigais darbininkams ir paslaugų tiekėjams. Faktą, kad ieškovė užsakinėjo atlikti akte nurodytus darbus ir už juos sumokėjo grynaisiais pinigais, ieškovės nuomone, patvirtina ir liudytojų parodymai.

108.       Liudytojas V. K. teismo posėdžio 2021 m. gegužės 17 d. metu parodė, kad atliko žemės tvarkymo darbus, atsiskaitė su juo J. F.. Nurodymus duodavo S. Liudytojas S. Š. teismo posėdžio 2021 m. gegužės 17 d. metu parodė, kad S.  prašė padėti tvarkyti žemės sklypą, atsiskaitė S. motina. Liudytojas A. B. teismo posėdžio 2021 m. gegužės 17 d. metu parodė, kad tvarkė žemės sklypą kartu S. Š. ir V. K., atsiskaitė už darbus J. F.. Liudytojas J. P. teismo posėdžio 2021 m. birželio 11 d. metu parodė, kad prieš 4 metus su traktoriumi atliko žemės sklypo tvarkymo darbus, S. motina sumokėjo 50 Eur. Liudytojas J. Š. teismo posėdžio 2021 m. birželio 11 d. metu parodė, kad 2018 metais su ekskavatoriumi lygino žemės sklypą, jam sumokėjo V. R.. Kas atsiskaitė su V. R. – nežino. Liudytojas R. M. teismo posėdžio 2021 m. birželio 11 d. metu parodė, kad apie 2017 metus atliko sklypo lyginimo darbus. Atsiskaitymo pinigais nebuvo, už darbus jam S. davė malkų. Nurodė, kad matė kaip J. F. davė pinigus V. R., kiek davė – nematė. Liudytojas A. G. teismo posėdžio 2021 m. birželio 11 d. metu parodė, kad bendravo su Sergejumi. Dirbo pas V. R., vežė smėlį, matė kaip J. F. už vežamą smėlį atsiskaitė su V. R.. Liudytojas A. C. teismo posėdžio 2021 m. birželio 11 d. metu parodė, kad atliko namo šlifavimo darbus, padėjo uždengti stogą. S. motina sumokėjo apie 3 000 Eur. Medžiagas atveždavo S. Liudytojas K. G. teismo posėdžio 2021 m. birželio 11 d. metu parodė, kad į jį kreipėsi S. F. ir jis 2018 metais atliko namo pamatų šiltinimo darbus, mokėjo 500 Eur S. motina. Kas išliejo pamatus - nežino. Liudytojas A. F., ieškovės sūnus, teismo posėdžio 2021 m. birželio 11 d. metu parodė, kad darė prieplauką, už kurią sumokėjo daugiau kaip 10 000 Eur J. F..

109.       Teismas, vertindamas nurodytų liudytojų parodymus, pažymi, kad asmuo, besiverčiantis individualia veikla, privalo išrašyti ir išduoti prekių arba paslaugų pirkėjams apskaitos dokumentus. Nagrinėjamu atveju tokie dokumentai išduoti nebuvo, todėl ieškovė, nereikalaudama išduoti mokėjimą patvirtinantį dokumentą, prisiėmė riziką, jog iškilus ginčui (kaip šiuo atveju), bus apsunkintas atliktų mokėjimų fakto įrodinėjimas. Teismo vertinimu, kadangi ieškovė nepateikė apskaitos dokumentų dėl atliktų mokėjimų, nėra pagrindo remtis liudytojų parodymais, nustatant ieškovės finansinį indėlį į ginčo turtą.

110.        Byloje pateiktas eksperto dr. D. K. 2021 m. lapkričio 11 d. vertinimo aktas, kad vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atliktų darbų kaina sudaro 44 875 Eur. Pažymėtina, kad 2021 m. lapkričio 11 d. vertinimo akte, kuris buvo pateiktas teismui 2021 m. lapkričio 15 d., atliktų darbų kaina nurodyta mažesnė, t. y. 38 936,74 Eur. Tačiau šis vertinimo aktas taip pat neįrodo ieškovės finansinio indėlio, nes šio akto pagrindu galima spręsti tik apie galimai atliktų darbų vertinimą.

111.       Teismas taip pat laiko nepagrįstai s ieškovės argumentus, kad byloje pateikti duomenys patvirtina jos gerą turtinę padėtį ir galimybę finansuoti ginčo pastato statybas bei įsigyti žemės sklypus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad turėjo 1,5 kg aukso – monetų, žiedų, grandinėlių, kuriuos gavo iš brolio, dokumentų neturi. 2013 metais davė 13 000 Eur žemės pirkimui, šiuos pinigus turėjo iš brolio, kuris mirė 2009 metais ir ji paveldėjo 40 000 Lt, o 2014 metais paveldėjo savo motinos turtą.

112.       Ieškovė pateikė pirkimo - pardavimo 2019 m. balandžio 25 d. sutartį, kurios pagrindu pardavė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 20 000 Eur. Byloje taip pat pateiktas Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo 2019 m. gegužės 30 d. Kvitas Nr.036 dėl aukso laužo 5 087 Eur sumai; prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo 2019 m. liepos11 d. Kvitas Nr.038 dėl aukso laužo  6 425 Eur sumai;  prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo 2018 m. vasario 19 d. Kvitas Nr.033 dėl aukso laužo 4 224 Eur sumai; 2018 m. vasario 26 d. dėl aukso laužo 3 593 Eur sumai; prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo 2018 m. kovo 23 d. Kvitas Nr.035 dėl aukso laužo 7 635  Eur sumai. Taigi, ieškovės pateikti duomenys dėl 26 964 Eur sumos gavimo už aukso laužo pardavimą.  

113.       Nagrinėjamu atveju prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo 2018 m. vasario 19  kvitas Nr.033 dėl aukso laužo 4 224 Eur, yra su taisymais, 2018 m. vasario 26 d. dėl 3 593 Eur sumos pateiktas nepilnas dokumentas, todėl nėra aišku ar tai gali būti vertinamas kaip apskaitos dokumentas. Atsižvelgiant į tai, teismas šiais duomenis nesivadovauja, nes teismo išvados gali būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leistinumo.  Kita vertus, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė turėjo tokį didelį kiekį aukso laužo, apsiribojant nurodymu, jog šį auksą gavo iš brolio. Paveldėjimo 2009 m. rugpjūčio 28 d. teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad V. K., mirusio 2009 m. vasario 13 d., turtą paveldi jo motina V. K., kurį sudaro piniginės lėšos bankuose. Duomenų, kad ieškovė būtų paveldėjusi savo brolio V. K. turtą, nėra pateikta. Vilniaus rajono 5 notaro biuro 2014 m. birželio 26 d. išduotas liudijimas, kad J. F. priėmė palikimą po motinos V. K., mirusios 2014 m. kovo 15 dieną, mirties. Tačiau duomenų, kokios sudėties buvo paveldėtas turtas, taip pat paveldėjimo dokumentuose nėra nurodyta. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Teismo vertinimu nėra pagrindu remtis duomenimis apie parduotą aukso laužą dėl jų patikimumo stokos.

114.       Byloje pateikta pinigų dovanojimo 2016 m. rugpjūčio 29 sutartis, kad A. F. dovanojo savo motinai J. F. 14 000 Eur. Liudytojas E. F., ieškovės anūkas bei A. F. sūnus, teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvas pardavė mašiną, dirbo, tai turėjo galimybę padovanoti 14 000 Eur. Pažymėtina, kad pats A. F. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, negalėjo aiškiai nurodyti savo pajamų šaltinio bei dydžio, nurodant tik, kad 2016 metais dirbo, pajamos buvo skirtingos, tačiau kiek tiksliai gaudavo pajamų ir iš kur, teismo posėdžio metu nenurodė. Taigi, teismui kelia abejonių šio sandorio realumas bei pagrįstumas jį sudaryti, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovė nurodyto sandorio metu gyveno (ir šiuo metu  gyvena) kartu su savo sūnumi A. F.. Be to, A. F. teismo posėdžio metu nurodė, kad darė prieplauką, už kurią ieškovė jam sumokėjo daugiau kaip 10 000 Eur. Todėl ir pinigų dovanojimo sandoris stokoja loginio paaiškinimo. Šiuo apsektu pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013). Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad nėra įrodytas dovanojimo sandorio realumas ir šiais duomenimis nesivadovauja.

115.       Ieškovės pateikti valstybinio socialinio fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenys apie laikotarpiu 2007 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. gautas pajamas taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės finansinė padėtis buvo gera. Pvz. 2018 metais ieškovei buvo mokama 322,33 Eur dydžio senatvės pensija, 2019 metais – 371,53 Eur dydžio senatvės pensija. Pažymėtina, kad ieškovė kartu su sūnumi A. F., jo sugyventine ir suaugusiais anūkais gyveno trijų kambarių bute adresu A. P. – (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes nurodė liudytojai E. F., A. F., I. V.. Taigi, pripažinti, kad ieškovės finansinė padėtis buvo gera, nėra pagrindo. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad oficialiai sumokėjo 51 918,27 Eur, o 32 190 Eur neoficialiai (be dokumentų). Vertinant ieškovės nurodytas sumokėtas sumas bei jos gautas pajamas bylai aktualiu laikotarpiu, teismas daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė, jog turėjo pakankamai finansinių galimybių prisidėti prie ginčo turto sukūrimo, o jo metu turėtos lėšos buvo panaudotos būtent ginčo turtui sukurti. 

116.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė su atsakove ir jos buvusiu sutuoktiniu (ieškovės sūnumi S. F.) buvo sudariusi jungtinės veiklos sutartį – susitarimą įgyti žemės sklypą bei jame statyti gyvenamąjį namą kaip bendraturčiai, ir šio susitarimo dalyviai atliko nuoseklius, kryptingus veiksmus nurodytam tikslui pasiekti. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

117.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80 – 87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88 – 92, 97 – 99 straipsniai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo” (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

118.       Atsakovės atstovė advokatė Eglė Latauskienė pateikė duomenis, kad 3 200 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro: 2020 m. lapkričio 18 d. susipažinimas su ieškiniu ir jo priedais - 200 Eur: 2020 m,. gruodžio 5 d. atsiliepimas š ieškinį su priedais parengimas ir pateikimas per EPP – 600 Eur; 2020 m. gruodžio 5 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl galimų nuostolių užtikrinimo parengimas ir pateikimas teismui – 400 Eur; 2020 m. gruodžio 8 d. atskirojo skundo Lietuvos apeliaciniam teismui parengimas – 200 Eur; 2021 m. sausio 6 d. susipažinimas su dubliku ir tripliko parengimas ir pateikimas per EPP – 600 Eur, 2021m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 17 d., 2021 m. birželio 11 d., 2021 m. rugsėjo 24 d., 2021 m. lapkričio 15d. pasirengimas teismo posėdžiams ir atstovavimas teisme žodinio nagrinėjimo metu – 800 Eur; 2020 m. gruodžio 17 d., 2021 m. kovo 24 d., 2021 m. lapkričio 12 d., 2021 m. lapkričio 18 d. papildomi procesiniai veiksmai (prašymai teismui dėl papildomų dokumentų pateikimo, atsiliepimo į ieškovės LAP prašymą parengimas, susipažinimas su ieškovės pateiktais prašymais dėl papildomų dokumentų prijungimo – 400 Eur.

119.       Teismas, susipažinęs su atsakovės atstovės advokatės Eglės Latauskienės pateiktu prašymu ir jo priedais, pažymi, jog atsakovės atstovės advokatės Eglės Latauskienės prašomos priteisti atsakovės naudai 3 200 Eur sumos sumokėjimą pagrindžia 2022 m. sausio 4 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 861474.

120.       Prašymą atsakovės naudai priteisti išlaidas už advokato pagalbą pateikė ir atsakovės atstovė advokatė Indrė Panavaitė. Advokatė Indrė Panavaitė prašo atsakovės naudai priteisti 3 300 Eur išlaidų atlyginimą. Nurodo, kad ši suma susidarė už teisines konsultacijas, susipažinimą su civilinės bylos dokumentais, teismo posėdžių garso įrašais, dokumentų rengimą nagrinėjamoje byloje, atstovavimą teisme. Šios sumos sumokėjimą patvirtina kartu su prašymu pridėtas 2021 m. lapkričio 15 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 933836.

121.       Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 598,10 Eur.

122.       Atsakovė už abiejų savo atstovių advokačių paslaugas iš viso patyrė 6 500 Eur išlaidas. Atsakovė teismo posėdžiuose, išskyrus 2022 m. sausio 13 d. teismo posėdį, kadangi nėra duomenų apie išlaidų apmokėjimą ir nėra prašymo atlyginti išlaidas už atstovavimą ir šiame posėdyje, iš viso buvo atstovauta 9 valandas 43 minutes (apytiksliai 10 valandų, remiantis Rekomendacijų 9 punktu). Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1. Atsakovei maksimali priteistina suma už jos atstovavimą teismo posėdžiuose sudaro 1 598,10 Eur ((1 598,10 Eur x 0,1) x 10 valandų).

123.       Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės atstovės advokatės Eglės Latauskienės prašomų priteisti 2 400 Eur išlaidų (išskyrus atstovavimą teisme) sumos už suteiktas paslaugas, rengtus dokumentus net nesiekia Rekomendacijose nustatytų maksimalių rekomenduojamų dydžių, todėl 2 400 Eur suma laikytina pagrįsta ir priteisiama.

124.       Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš atsakovės atstovės advokatės Indrės Panavaitės prašymo ir jo priedų nėra konkrečiai aišku, kokias laiko sąnaudas, teikdama atitinkamas paslaugas, išskyrus atstovavimą teisme ir prašymą dėl galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo, patyrė ši advokatė. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokatės Indrės Panavaitės teikiamomis atstovavimo paslaugomis, priteisiamos  tik dėl atstovavimo teismo posėdžiuose ir prašymo dėl galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo pateikimą. Taigi, išlaidos už atstovės advokatės Indrės Panavaitės atstovavimą teismo posėdžiuose paskaičiuotos kartu su advokatės Eglės Latauskienės atstovavimu teismo posėdžiuose, t. y. už šių abiejų advokačių atstovavimą teismo posėdžiuose atsakovės naudai priteisiama 1 598,10 Eur suma.

125.       Remiantis Rekomendacijų 8.16 papunkčiu, atsakovės naudai priteisiama 639,24 Eur išlaidos už advokatės Indrės Panavaitės parengtą ir teismui pateiktą prašymą dėl galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo.

126.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, atsakovės naudai iš ieškovės priteisia 4 637,34 Eur (1 598,10 Eur + 2 400 Eur + 639,24 Eur) išlaidas už advokačių teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

127.        Iš ieškovės priteisiamos 43,98 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 268, 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 637,34 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt septynis eurus ir trisdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,98 Eur (keturiasdešimt tris eurus ir devyniasdešimt aštuonis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                        Rosita Patackienė