Civilinė byla Nr. 3K-3-592/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

15.1; 15.3.2; 15.4

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Antano Simniškio (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Verslo sindikato apskaita“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, sutarties pripažinimo negaliojančia.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Atsakovas 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu atleido ieškovę iš darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalį (šiurkštus darbo pareigų pažeidimas). Ieškovės teigimu, atsakovas nesilaikė DK 240, 241 straipsnių reikalavimų. Anot ieškovės, atleidžiant ją iš darbo, darbdavys žodžiu paaiškino, kad jos darbo pareigų pažeidimas – darbdavio suteiktų darbo priemonių naudojimas asmeniniams tikslams, atsakovo klientų viliojimas ir konfidencialumo sutarties pažeidimas. Ieškovė nurodė, kad ji yra UAB „Apskaitos valdymo garantas“, kuri verčiasi panašia kaip atsakovo veikla, akcininkė, tačiau jokios komercinę paslaptį sudarančios informacijos tretiesiems asmenims ji neperdavė. Ieškovės teigimu, kartu su įsakymu apie atleidimą iš darbo ji, naudojant psichologinį spaudimą, buvo priversta pasirašyti sutartį dėl atsakovo įmonei padarytos žalos atlyginimo ir šia sutartimi įpareigota atlyginti atsakovui 7500 Lt žalą. Ieškinyje nurodyta, kad atleidžiant ieškovę iš darbo jai buvo apskaičiuota alga už balandžio ir gegužės mėnesius, ligos pašalpa ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau, atsakovo direktoriui pareiškus, kad šia suma galima iš karto padengti dalį žalos atlyginimo, buvo išrašytas kasos pajamų orderis. Ieškovė prašė: 1) pripažinti neteisėta drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo; 2) konstatavus neteisėtą atleidimą iš darbo, į darbą negrąžinti, o priteisti dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, atlyginimą už 2007 m. balandžio-gegužės mėnesius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) pripažinti negaliojančia 2007 m. gegužės 2 d. sutartį dėl žalos atlyginimo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažino negaliojančia 2007 m. gegužės 2 d. sutartį dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo. Įvertinęs įrodymus teismas sprendė, kad atsakovas, atleisdamas ieškovę iš finansininkės pareigų, iš esmės nepažeidė darbo įstatymų. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškinio dalį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, nes sprendė, kad ieškovės padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas yra įrodytas byloje pateiktais įrodymais. Pažymėjęs, kad tą pačią 2007 m. gegužės 2 d. ieškovei buvo paaiškinti jos padaryti šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai, iš jos pareikalauta pasiaiškinti ir pasiūlyta pasirašyti ginčijamą sutartį dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo, teismas sprendė, kad ši sutartis negali būti pripažinta teisėta, nes sudaryta esant atsakovo psichologiniam spaudimui ieškovei ir nesant laisvai išreikštos ieškovės valios. Teismo nuomone, ši sutartis vertintina tik kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo įrodymų sudėtinė dalis.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2008 m. liepos 2 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nustatė, kad 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu ieškovė atleista iš finansininkės pareigų pagal DK 235 straipsnio 2 dalį už darbo pareigų ir konfidencialumo sutarties Nr. 04-07 pažeidimą. Kolegijos vertinimu, bylos medžiaga įrodo, kad ieškovė pasinaudojo atsakovo žiniomis apie darbo organizavimą, rinkos strategiją, taip pat klientų sąrašais, sudarė analogišką paslaugų teikimo sutartį su atsakovo buvusiu klientu UAB „Beisbolo erdvė“, savo tikslams naudojo atsakovo mobiliojo ryšio bei kompiuterinę įrangą (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kolegija nurodė, kad ieškovė pripažino, jog yra UAB „Apskaitos valdymo garantas“ akcininkė, o šios bendrovės veikla yra analogiška atsakovo veiklai, ir kad ji (ieškovė) atsakovo suteiktas jos pareigoms vykdyti darbo priemones panaudojo kitos darbovietės, t. y. UAB „Apskaitos valdymo garantas“, reikalams tvarkyti. Kolegija sprendė, kad ieškovės veika, kuri yra patvirtinta byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir pačios ieškovės paaiškinimais, rodo, kad ieškovė suprato savo veikos tikslingumą, sąmoningai siekė sau naudos. Kolegija atmetė kaip teisiškai nereikšmingą ieškovės teiginį, kad ji (ieškovė) nebuvo supažindinta su pareigine instrukcija. Kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovė pripažino, jog ieškovei buvo išmokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė L. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė poziciją, kad ieškovės atleidimas iš darbo yra teisėtas, tačiau teismai nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, įrodymus vertino atskirai nuo ieškinio pagrindo, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, pažeidė teismo aktyvumo pareigą, sprendžiant ginčus darbo bylose, ir taip pažeidė CPK 12, 178, 414 straipsnių reikalavimus. Be to, teismai netinkamai taikė CPK 185 straipsnį, nes darbo bylose įrodinėjimo pareiga visada tenka darbdaviui, kaip stipresnei darbo santykių šaliai. Kasatorės teigimu, atsakovas turėjo pagrįsti, kad ji darbo metu neatlikdavo darbdavio pavestų užduočių, o tuo metu atlikdavo UAB „Apskaitos valdymo garantas“ darbines užduotis. Anot kasatorės, šiems argumentams pagrįsti atsakovas pateikė dokumentus, kuriuos įvertinęs apeliacinės instancijos teismas nepadarė vienareikšmiškos išvados, kad kasatorės darbinė veikla pas atsakovą buvo nukreipta ne atsakovo pavestoms užduotims, bet kito juridinio asmens pavestiems darbams vykdyti turint tikslą gauti neteisėtų pajamų, tačiau nurodė, kad pažeidimas atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

2. Atsakovo 2007 m. gegužės 2 d. įsakyme šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu įvardytas konfidencialumo sutarties Nr. 04-07 pažeidimas, tačiau detaliai nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, dėl ko buvo pagrindas skirti pačią griežčiausią nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl konfidencialumo sutarties pažeidimo, kurio pagrindu kasatorė atleista iš darbo. Anot kasatorės, konstatuojant neteisėtą atleidimą, teismams neįvertinus konfidencialumo sutarties, kaip vieno iš pagrindinių įrodymų, susijusio su kasatorės atleidimu iš darbo, padaryta aiški teisės taikymo klaida. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 14, 185 straipsnius, nes neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų, reikšmingų atleidimo teisėtumui ar neteisėtumui konstatuoti.

3. Pagrįsdamas teiginius, kad kasatorė pažeidė konfidencialumo sutartį, atsakovas pateikė dokumentus apie konkuruojančios įmonės UAB „Apskaitos valdymo garantas“ teikiamas paslaugas, tačiau iš šių dokumentų neaišku, iš kokios kompiuterinės laikmenos ar iš kokio konkretaus kompiuterio gauta ši informacija, ar informacija nebuvo pakeista prieš jos materializavimą. Be to, atsakovas nenurodė, kokia informacija, sudaranti atsakovo komercinę ir technologinę paslaptį, ieškovės buvo atskleista, ir neįrodė, ar ši informacija priklauso atsakovui. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėję teismai nesiaiškino, ar byloje esantys įrodymai dėl komercinės ir technologinės paslapties atskleidimo atitinka CK 1.116 straipsnyje tokiai informacijai keliamus reikalavimus. Anot kasatorės, tai, kad yra parengtas sutarties tekstas, dar nėra pagrindas konstatuoti, jog tokia informacija tapo žinoma tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas kasatorės kaltę motyvavo atsakovo kompiuteryje rastomis kitos įmonės sutartimis, kuriose vyr. finansininke nurodyta kasatorė, tačiau neaišku, kokiais įrodymais buvo padaryta ši išvada. Kasatorė pažymi, kad atsakovas pateikė tik sutartis, kitus dokumentus, tačiau nepateikė įrodymų, konstatuojančių, jog šie dokumentai buvo parengti kasatorės darbo vietoje, panaudojant darbdavio kompiuterį.

4. Bylą nagrinėję teismai nesiaiškino faktinių aplinkybių apie tai, kada kasatorei buvo išduota SIM kortelė, ar kasatorė buvo supažindinta su pareiga naudoti šią kortelę tik darbo užduotims vykdyti. Anot kasatorės, atsakovas privalėjo tinkamai organizuoti darbą – imtis priemonių, užtikrinant, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo teises, pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis. Jeigu darbdavys neįvykdo pareigos supažindinti darbuotoją su jo teises ir pareigas reglamentuojančiais aktais, tai dėl nežinojimo pažeidusio darbuotojo veiksmai negali būti drausminės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Kazlauskaitė v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006). Kasatorės teigimu, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, iš kurių matytųsi, jog kasatorė buvo tinkamai ir laiku supažindinta su jos darbo tvarką ir sąlygas nustatančiomis taisyklėmis, t. y. kad kasatorė buvo supažindinta su darbovietėje priimtais lokaliniais teisės aktais, įskaitant 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 061218-1, kuriame nustatyta, jog tik darbo užduotims vykdyti išduodamos SIM kortelės.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Verslo sindikato apskaita“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Atsakovo įmonė teikia apskaitos paslaugas kitoms įmonėms, todėl tokioje darbo sferoje konfidencialumo sutartis su darbuotojais yra būtina, nes dėl darbo pobūdžio atsakovo darbuotojai sužino ne tik atsakovo, bet ir atsakovo klientų komercines paslaptis. 2007 m. kovo-balandžio mėnesiais kasatorės darbovietėje pastebėta, kad ji ne visiškai atlieka pavestus darbus, lieka darbo vietoje po darbo, nuolat skambina ne atsakovo klientams. Patikrinus atsakovo kompiuterių tinkle esančią informaciją, nustatyta, kad atsakovo kompiuteryje saugoma informacija, nesusijusi su atsakovu, o siejama su UAB „Apskaitos valdymo garantas“ bei asmeniškai su kasatore. Patikrinus rastus dokumentus, paaiškėjo, kad kasatorė dirba kitoje konkuruojančioje įmonėje, be to, rastuose dokumentuose buvo tiesiogiai nurodyta, kad apskaitos paslaugas UAB „Apskaitos valdymo garantas“ klientams teikiantis asmuo yra kasatorė. Tuo remdamasis, atsakovas darė išvadą, kad kasatorė pasinaudojo darbdavio intelektine nuosavybe – apskaitos paslaugų teikimo sutarties forma ir turiniu, apie tai darbdaviui nežinant.

2. Anot atsakovo, kasatorė atliko veiką, Konkurencijos įstatyme apibrėžiamą kaip nesąžininga konkurencija (įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, kasatorė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1043 patvirtintų Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumų 2 punkte nustatytų antraeilių pareigų esmę bei 4 punkto reikalavimą pateikti darbdaviui pažymą iš pagrindinės darbovietės.

3. Anot atsakovo, visai nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad darbdavys neįvykdė savo pareigos supažindinti kasatorę su jos darbo teises ir pareigas reglamentuojančiais aktais; kad byloje neįrodyta, kokiu būdu buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas; kad darbdavys netinkamai organizavo darbą, nesupažindino kasatorės su darbo užduotims vykdyti išduodamų darbo priemonių naudojimo taisyklėmis, nepaaiškino, kad neleidžiama asmeniniais tikslais naudoti darbdavio turtą. Atsakovo teigimu, byloje įrodyta, kad kasatorė su komercinės paslapties saugojimo tvarka buvo supažindinta pasirašant konfidencialumo sutartį Nr. 04-07.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Pagal šias teisės normas kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialinės ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia tam tikrus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Šioje byloje kasatorės L. D. paduotame kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio proceso specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus. Dėl to kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra tik tie pateikto kasacinio skundo argumentai, kuriuose nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai.

Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinio dalis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra patenkinta ir yra pripažinta negaliojančia šalių 2007 m. gegužės 2 d. sudaryta sutartis dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo, pagal CPK 341 straipsnio 1 punktą ir kasacinio skundo argumentus nėra kasacinio apskundimo bei peržiūrėjimo objektas.

 

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo

 

Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai) arba atitinkama kita pražanga, jeigu įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose yra nustatyta, kad drausminė atsakomybė taikoma ir už kitas atitinkamas pražangas (DK 227 straipsnio 2 dalis, 236 straipsnis). Darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbuotojai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35 straipsnis). Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiurkštų darbo pareigų pažeidimą reglamentuoja DK 235 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka, o 2 dalyje nurodytas galimų šiurkščių pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Kai konkretaus darbuotojo padarytas pažeidimas atitinka įstatymuose, kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį, toks konkretus pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorė iš darbo atleista darbdavio iniciatyva už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovo 2007 m. gegužės 2 d. įsakyme (T. 1, b. l. 14) nurodyta, kad kasatorė atleista iš darbo atsižvelgiant į jos darbo pareigų ir konfidencialumo sutarties pažeidimą. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo teiginiu apie šio atsakovo įsakymo nekonkretumą ir nepakankamą informatyvumą, tačiau, kaip matyti iš ieškinio, kasatorė ieškinyje nurodė, kad, skiriant drausminę nuobaudą, jai buvo žodžiu paaiškinta, jog darbo pareigų pažeidimas – kompiuterio ir elektroninio pašto, mobiliojo telefono naudojimas asmeniniams tikslams, taip pat darbdavio klientų viliojimas ir konfidencialumo sutarties pažeidimas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, kai įsakyme darbo drausmės pažeidimas, už kurį taikyta drausminė nuobauda, nenurodytas arba nurodytas nekonkrečiai, darbdavys (atsakovas) pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje turi teisę nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovas šia teise pasinaudojo. Taigi byloje yra duomenų apie tai, už kokius konkrečius darbo pareigų pažeidimus kasatorei buvo skirta ginčijama drausminė nuobauda, taip pat duomenų, kad šie drausminės atsakomybės faktiniai pagrindai – konkretūs darbo pareigų pažeidimai – kasatorei buvo darbdavio nurodyti dar prieš skiriant drausminę nuobaudą.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo teiginius, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 12, 178, 414 straipsnių reikalavimus ir netinkamai taikė CPK 185 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie kasacinio skundo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrįsti teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), be to, jie yra nepagrįsti bylos duomenimis, nes nagrinėjamos bylos duomenys neteikia pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėję teismai būtų pažeidę kasatorės nurodomas CPK normas. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėję teismai buvo aktyvūs (CPK 414 straipsnis), byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių drausminės atsakomybės kasatorei taikymo pagrindą, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad teismai būtų neteisingai paskirstę įrodinėjimo pareigą šalims, pažeidę rungimosi principą ar įrodymų vertinimo taisykles. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad iš atsakovo pateiktų dokumentų apie konkuruojančią UAB „Apskaitos valdymo garantas“ neaišku, ar šie dokumentai buvo parengti kasatorės darbo pas atsakovą vietoje ir panaudojant atsakovo kompiuterį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kasatorė iš esmės neginčijo atsakovo pozicijos, kad juos kasatorė parengė būtent savo darbo pas atsakovą vietoje ir naudojant atsakovo darbo priemones. Be to, pati kasatorė 2007 m. gegužės 2 d. paaiškinime Nr. 1 atsakovui nurodė, kad ji darbo vietoje naudojosi darbo priemonėmis kitos darbovietės (UAB „Apskaitos valdymo garantas“) reikalams tvarkyti.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, būdama UAB „Apskaitos valdymo garantas“, kurios veikla analogiška atsakovo veiklai, vienintelė akcininkė, pasinaudojo atsakovo žiniomis apie darbo organizavimą ir rinkos strategiją, taip pat klientų sąrašais, sudarė analogišką paslaugų teikimo sutartį su atsakovo buvusiu klientu UAB „Beisbolo erdvė“, savo tikslams naudojo atsakovo mobiliojo ryšio bei kompiuterinę įrangą. Kasacinis teismas yra saistomas šių apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytus kasatorės veiksmus, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, jog šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims, yra teisinis pagrindas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą kvalifikuoti kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Be to, nei kasacinio skundo argumentai, nei bylos duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo manyti, kad, skirdamas kasatorei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, atsakovas būtų pažeidęs įstatymų reikalavimus.

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nepasisakydamas dėl konfidencialumo sutarties vertinimo, pažeidė proceso teisės normas. Tačiau šis pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog jis (pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamos bylos duomenys neteikia teisinio pagrindo išvadai, kad veiksmus, už kurių atlikimą ieškovė atleista iš darbo, nulėmė tai, jog atsakovas tinkamai neįvykdė savo pareigos organizuoti darbą, supažindinti kasatorę su jos teises ir pareigas reglamentuojančiais teisės aktais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiekvienas darbuotojas (tiek supažindintas su lokaliniais teisės aktais, tiek ir su jais nesupažindintas) privalo laikytis norminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y., be kita ko, dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35, 228 straipsniai). Nagrinėjamos bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad kasatorė nepaisė minėtų privalomų įstatymo reikalavimų.

Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, kaip neatskleidžiantys kasacijos pagrindų arba kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui, nenagrinėtini.

Patikrinusi apskųstus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo priteisti iš kasatorės bylinėjimosi išlaidas – 1888 Lt, sumokėtus už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą (T. 2, b. l. 24, 25, 27). Teismų procesinius sprendimus paliekant nepakeistus, šis atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies ir jo naudai iš kasatorės priteistina 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 1, 4 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti atsakovui UAB „Verslo sindikato apskaita“ (į. k. 300039209) iš ieškovės L. D. (duomenys neskelbtini) 1600 (tūkstantį šešis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Juozas Šerkšnas

 

 

Virgilijus Grabinskas

 

 

Antanas Simniškis