Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1301-467-2009].doc
Bylos nr.: 2S-1301-467/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr.2S-1301-467/2009

               Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5.

(S)




 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2009 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

 

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė  Alma Urbanavičienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai        Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis,         

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui S. S. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

 

Kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovė Ieva Brundytė 2009-04-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti, kad D. B. , gimusio 2008 m. kovo 22 d., tėvas yra atsakovas S. S. ; nepilnamečio sūnaus D. B. , gimusio 2008 m. kovo 22 d. gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą D. B. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.

A. S. S. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad yra bedarbis, gyvena pas tėvus, tėvai yra neįgalūs, todėl jam būtų neįmanoma mokėti 500 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį. Tačiau nurodė, kad pripažįsta, jog yra D. B. tėvas, sutinka suteikti savo pavardę sūnui ir prašė leisti su juo matytis.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. liepos 14 d. nutartimi savo iniciatyva pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo S. S. išlaikymą nepilnamečiui D. B. , gimusiam 2008 m. kovo 22 d. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio sprendimo byloje priėmimo ir paskyrė ieškovę I. B. , priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko interesus ir į tai, jog tarp šalių kilęs ginčas tik dėl išlaikymo dydžio ir teikiamo išlaikymo periodiškumo.

Atskiruoju skundu atsakovas S. S. prašo nutartį panaikinti. Nurodo, jog jis oficialiai nėra pripažintas D. B. tėvu. Taip pat teismo posėdis įvyko jam nedalyvaujant, kai prieš tai teismui buvo parašęs prašymą, kad užtikrintų jo dalyvavimą byloje, kadangi nori išsakyti savo nuomonę.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo sprendimo įvykdymą.

Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai sprendžiami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad šeimos bylose ypač akivaizdus viešasis interesas, savo iniciatyva šioje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 2 d.) ir priteisė iš atsakovo S. S. išlaikymą nepilnamečiui D. B. , gimusiam 2008 m. kovo 22 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio sprendimo byloje priėmimo. A. S. S. su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi jis oficialiai nėra pripažintas D. B. tėvu. Taip pat teismo posėdis įvyko jam nedalyvaujant, nors prieš tai teismui buvo pateikęs prašymą, kad užtikrintų jo dalyvavimą byloje. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta.

I. B. ieškinio (b.l. 1-2) matyti, kad ji kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. D. B. gimimo liudijimo (b.l. 3) matyti, kad jis iš tikrųjų yra gimęs šalims nesant santuokoje ir atsakovas S. S. nėra įregistruotas šio nepilnamečio vaiko tėvu. Tačiau atsakovas 2009-05-18 prašyme (b.l. 10) pripažino, kad D. B. yra jo sūnus ir jis prašo duoti sūnui jo pavardę bei su juo matytis. Vadinasi, atsakovas tokiu būdu iš dalies pripažino ieškinį ir ginčo dėl tėvystės nustatymo, t.y., kas yra D. B. tėvas, tarp šalių nėra. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą jo sūnui, atsižvelgiant į nepilnamečio interesus.

Atmestinas apelianto argumentas, kad teismo posėdis, kuriame buvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, įvyko jam nedalyvaujant, nes įstatymas (CPK 148 str. 1 d.) leidžia šį klausimą spręsti ir nepranešus atsakovui. Tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, apie 2009-07-14 parengiamąjį teismo posėdį atsakovui buvo pranešta tinkamai. 2009-07-09 atsakovas S. S. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė užtikrinti jo dalyvavimą byloje, kadangi jo dalyvavimas yra būtinas ir jis nori išreikšti savo nuomonę (b.l. 8). Pirmosios instancijos teismas 2009-07-14 parengiamajame posėdyje nutarė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, o į bylos nagrinėjimą iš esmės atsakovą kviesti nustatyta tvarka (b.l. 11), nes, tik nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą (CPK 259, 265, 270 str.), bus reikšmingi šalių paaiškinimai ir atliekamas įrodymų vertinimas. Tai, kad apeliantas išreiškė norą dalyvauti teismo posėdyje, o pirmosios instancijos teismas nutarė bylą nagrinėti parengiamajame posėdyje apeliantui nedalyvaujant, pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi šios aplinkybės iš esmės nėra reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas nenurodė ir kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija                           

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                         Alma Urbanavičienė

 

Kolegijos teisėjai                                                                         Romualda Janovičienė

 

         Henrichas Jaglinskis