Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-604-1100/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00675-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 7.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2023 m. birželio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,
sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Ž.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. Ž., laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2023 m. gegužės 26 d., būdama paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) likvidatore ir žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau ne vėliau kaip nuo 2022 m. gruodžio 13 d. nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 2 punkte, 7 straipsnio 2 punkte, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte. VMI 2023 m. kovo 16 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
V. Ž. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
V. Ž. teismo posėdžio metu iš esmės pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo ir paaiškino, kad, dirbant įmonėje, 2022 m. birželio mėn. pradžioje buvo paskirta likvidatore, ir ji, kaip likvidatorė, atliko savo veiksmus. Atitinkamai VĮ „Registrų centras“ siunčia VMI užklausas. Birželio mėnesį VMI atsiuntė raštą, kad turi atlikti tam tikrus veiksmus. Buvo pranešta visiems, kad reikia surinkti atsiskaitymus ir nuo to laiko vyko susitarimai. Ji išėjo iš darbo ir galvojo, kad viskas tvarkoje, bet kadangi tai užtruko ir pasikeitė jos kontaktai, matyt, VMI pradėjo skaičiuoti delspinigius ir susidarė suma. VMI kreipėsi į antstolius ir iškėlė bankroto bylą. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, ji likvidatore yra iki dabar, jos funkcijos buvo kontroliuoti buhalteriją, kad būtų sklandžiai atsiskaitoma. Po to VMI išduoda pažymą, kad jie atsiskaitę, bet šito neįvyko, nes buvo ilgas procesas, reikėjo viską patikrinti, kadangi bendrovė buvo neatsiskaičiusi. Atsiskaitymai turėjo įvykti, bet buvo uždelsta, ji negali akcininkų priversti atsiskaityti. 2022 m. spalį–lapkritį ji dirbo kitame darbe, bet tuo metu ji dar buvo priskirta likvidatore. Jos pozicija tokia, kad ji buvo kaip darbuotojas, turėjo jiems tik padėti. Niekas jos neklausė, ar ji nori būti likvidatore. Akcininkai skiria likvidatorių. Šiuo metu skola VMI yra sumokėta. Nori, kad būtų paskirtas įspėjimas, kitą kartą į tai ji atkreips dėmesį.
Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2010 m. birželio 14 d., veikla – Nekilnojamojo turto operacijos už atlygį arba pagal sutartį, Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla. Mokesčių mokėtojo vadovė nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2022 m. birželio 2 d. buvo L. K., nuo 2022 m. birželio 2 d. paskirta likvidatorė V. Ž.. VMI 2023 m. kovo 16 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 23 d.
VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. gegužės 30 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka yra 35 704,02 Eur, iš jų: pelno mokestis – 33 930,00 Eur, kurį sudaro mokestis ir rinkliava, ir 1 774,02 Eur delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė 2022 m. spalio 27 d. deklaravus 33 930,00 Eur pelno mokestį už 2022 m. (mokėjimo terminas nuo 2022 m. lapkričio 28 d.) ir 1 774,02 Eur delspinigiai.
Pareiškime nurodyta, kad buvo atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 2022 m. gruodžio 13 d. Nurodymas Nr. (23.31-08) 467-235429 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 33 930,00 Eur, 2023 m. sausio 5 d. Nurodymas Nr. (23.31-08) 467-3646 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 335,94 Eur, 2023 m. sausio 16 d. Sprendimas Nr. (23.31-08) 467-16251 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 34 265,94 Eur, 2023 m. vasario 13 d. Sprendimas Nr. (23.31-08) 467-32434 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 315,58 Eur. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 13 d. (Nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) priėmimo data) į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nebuvo įmokų.
Pareiškime taip pat nurodyta, kad nuo 2022 m. birželio 2 d. paskirta likvidatorė V. Ž., žinodama, kad Bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudama VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, V. Ž. turėjo susipažinti su likviduojamos Bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė iš esmės nemoki, kas ją įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pareiškime pažymima, kad Bendrovė buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui įmonei ir VMI interesų pažeidimui Bendrovės likvidatorė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Tai, kad įstaiga yra nemoki, patvirtina šios aplinkybės: 1) Bendrovė nuo 2022 m. gruodžio 13 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; 2) Bendrovė registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi; 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenimis, paskutinis darbuotojas atleistas 2022 m. kovo 11 d.; 4) Antstolių informacinės sistemos 2023 m. kovo 16 d. duomenimis, vykdoma 1 išieškojimo byla VMI naudai.
Taigi, kaip pažymima pareiškime, V. Ž. žinojo įmonės turimus įsipareigojimus, paskutinis darbuotojas atleistas 2022 m. kovo 11 d. Taipogi po paskyrimo atlikti likvidavimo procedūras, Bendrovei buvo surašyti 2022 m. gruodžio 13 d. ir 2023 m. sausio 5 d. nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką, o 2023 m. sausio 16 d. ir 2023 m. vasario 13 d. priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vadinasi, V. Ž. galėjo suvokti, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada ji privalėjo suvokti, jog įmonė yra nemoki, laikytina 2022 m. gruodžio 13 d., t. y. VMI 2022 m. gruodžio 13 d. priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką. Atitinkamai ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 13 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. V. Ž., žinojusi apie įmonės finansinę padėtį bei matydama, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes įmonė realiai veiklos nevykdo, t. y. suprasdama, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės nemokumą, savo likvidavimo įmonei laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl Bendrovės bankroto iškėlimo, taip pažeisdama įmonės kreditoriaus VMI interesus. V. Ž. tyčia pasireiškė tuo, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatore, suvokė, jog laiku neįvykdydama pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo pažeis Bendrovės kreditorių teises ir norėjo taip veikti (b. l. 2–3).
Esant tokiai situacijai, VMI 2023 m. kovo 16 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1946-560/2023 iškėlė bankroto bylą bendrovei. Šioje nutartyje konstatuota, kad paskutinį kartą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė už 2022 metus. Iš balanso matyti, kad 2022 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo 0 Eur, mokėtinos sumos – 0 Eur, nepaskirstyti nuostoliai – 89 488 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos balanso matyti, kad 2022 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostoliai buvo 176 336 Eur. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2021–2023 m. nebuvo išnagrinėtų civilinių bylų, kuriose UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pareikšti turtiniai reikalavimai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka įstatymo nustatytus nemokumo kriterijus, numatytus JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kadangi bendrovė neatsiskaito su kreditoriais, t. y. laiku nevykdo turtinių prievolių. Byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti. Teismas, įvertinęs jam pateiktus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir įsipareigojimus, darė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ keltina bankroto byla (b. l. 8–9).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės 30 d. balanso duomenimis, Bendrovė skolinga VMI 33 930 Eur pelno mokesčio ir 1 774,02 Eur delspinigių, iš viso 35 704,02 Eur (b. l. 5).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 13 d. įplaukų nėra (b. l. 5 antra pusė).
VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto neturi (b. l. 6).
VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių neturi (b. l. 6 antra pusė).
VSDFV duomenimis, darbuotojų neturi, paskutinis draudžiamas darbuotojas buvo iki 2022 m. kovo 1 d. (b. l. 7).
Iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad vykdomas 34265,94 Eur sumos išieškojimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI naudai (b. l. 7 antra pusė).
Duomenys iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ civilinės bylos Nr. eB2-1946-560/2023 kortelės (b. l. 8–21).
Iš VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatore V. Ž. buvo laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. (b. l. 37–41).
VMI 2023 m. birželio 19 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 9 d. atlikus 35 704,02 Eur mokėjimą pagal VMI apskaitomas prievoles UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neskolinga (b. l. 45).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šiuo konkrečiu atveju likvidatorei V. Ž. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui.
JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.
Pagal JANĮ 5 straipsnio 2 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens likvidatorius, jeigu juridinio asmens likvidavimo metu paaiškėja, kad juridinis asmuo yra nemokus.
JANĮ 7 straipsnyje nurodyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, likvidatorius privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) sustabdyti visus mokėjimus; 2) nedelsdamas inicijuoti juridinio asmens bankroto procesą pagal šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. Ž. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
Byloje nustatyta, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2010 m. birželio 14 d. Mokesčių mokėtojo vadovė nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2022 m. birželio 2 d. buvo L. K., nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. paskirta likvidatorė V. Ž.. V. Ž. buvo paskirta bendrovės likvidatore jos sutikimu. Taigi, pagal byloje esančius duomenis matyti, jog V. Ž. bylai reikšmingu laikotarpiu buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatore, todėl ji laikytina tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas visų pirma pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1946-560/2023 pagal VMI pareiškimą buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo byla (b. l. 8–9), kuri yra įsiteisėjusi. Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo bylos iškėlimo, nes ši įmonė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1946-560/2023 konstatuota, kad paskutinį kartą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė už 2022 metus. Iš balanso matyti, kad 2022 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo 0 Eur, mokėtinos sumos – 0 Eur, nepaskirstyti nuostoliai – 89 488 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos balanso matyti, kad 2022 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostoliai buvo 176 336 Eur. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2021–2023 m. nebuvo išnagrinėtų civilinių bylų, kuriose UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pareikšti turtiniai reikalavimai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka įstatymo nustatytus nemokumo kriterijus, nustatytus JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kadangi bendrovė neatsiskaito su kreditoriais, t. y. laiku nevykdo turtinių prievolių. Byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti.
Tai atitinka teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ bylos kortelėje Nr. eB2-1946-560/2023 esantys elektroninių dokumentų, kuriais remdamasi VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. išrašas apie Bendrovės finansinės ataskaitos laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d., išrašas iš antstolių informacinės sistemos apie vykdomą išieškojimą, pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, adresuotas Bendrovei, pranešimas apie nemokumo proceso inicijavimo, adresuotas Bendrovei.
Iš VMI pareiškimo, pateikto teismui, matyti, kad 2023 m. gegužės 30 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka yra 35 704,02 Eur, iš jų: pelno mokestis – 33 930,00 Eur, kurį sudaro mokestis ir rinkliava, ir 1 774,02 Eur delspinigių. Mokestinė nepriemoka susidarė 2022 m. spalio 27 d. deklaravus 33 930,00 Eur pelno mokestį už 2022 m. (mokėjimo terminas nuo 2022 m. lapkričio 28 d.) ir 1 774,02 Eur delspinigiai. Buvo atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 2022 m. gruodžio 13 d. Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 33 930,00 Eur, 2023 m. sausio 5 d. Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 335,94 Eur, 2023 m. sausio 16 d. Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 34 265,94 Eur, 2023 m. vasario 13 d. Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 315,58 Eur, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 13 d. (Nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) priėmimo data) į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nebuvo įmokų. Taigi, nuo 2022 m. birželio 2 d. paskirta likvidatorė V. Ž., žinodama, kad Bendrovė nesumoka mokesčių, ir gaudama VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, turėjo susipažinti su likviduojamos Bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė iš esmės nemoki, kas ją įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kita vertus, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 16 d. pareiškimu kreipėsi VMI, o ne likvidatorė V. Ž..
Teismui nekyla abejonių, kad V. Ž. žinojo įmonės turimus įsipareigojimus, kad paskutinis darbuotojas atleistas 2022 m. kovo 11 d., kad po paskyrimo atlikti likvidavimo procedūras Bendrovei buvo surašyti 2022 m. gruodžio 13 d. ir 2023 m. sausio 5 d. nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką, o 2023 m. sausio 16 d. ir 2023 m. vasario 13 d. priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Tai leidžia daryti pagrįstą išvada, kad V. Ž. galėjo suvokti, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada ji privalėjo suvokti, jog įmonė yra nemoki, laikytina 2022 m. gruodžio 13 d., t. y. VMI 2022 m. gruodžio 13 d. priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką. V. Ž., žinojusi apie įmonės finansinę padėtį bei matydama, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes įmonė realiai veiklos nevykdo, t. y. suprasdama, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės nemokumą, įmonė bylai reikšmingu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl Bendrovės bankroto iškėlimo, taip pažeisdama įmonės kreditoriaus VMI interesus.
Įvertinus tokias aplinkybes, darytina išvada, kad V. Ž., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidatorei, buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 straipsnio 2 punkte, inicijuoti nemokumo procesą. Šios pareigos ji neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne ji, o VMI.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad V. Ž. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Vien tai, kad po administracinio nusižengimo bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai atlygino skolą VMI, savaime nešalina V. Ž. atsakomybės, nes ji laiku turėjo imtis priemonių, kad Bendrovė atsiskaitytų su kreditore ir nebebūtų pagrindo inicijuoti bankroto bylą.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
V. Ž. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus VMI, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad V. Ž. kryptingai siekė pažeisti VMI interesus, nesilaikė minėtos pareigos turėdama išankstinių neteisėtų tikslų. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti V. Ž. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, administracine tvarka per pastaruosius 5 metus bausta vos du kartus, paskutinį iš jų – už ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracine nuobauda – įspėjimu (b. l. 56–58). Ji pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. V. Ž. iš esmės pripažino padariusi administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes.
Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias V. Ž. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jos asmenybę, tai, kad ji yra vyresnio – (duomenys neskelbtini) metų – amžiaus, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, iš esmės pripažinimą padarius administracinį nusižengimą, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus bei į tai, kad VMI pareiškime pelno mokesčio suma su delspinigiais – 35 704,02 Eur – yra sumokėta 2023 m. birželio 9 d. (VMI interesai jau nebėra pažeisti, valstybei žala yra visiškai atlyginta, o tai itin mažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą), daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir V. Ž. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinę nuobaudą – įspėjimą. Pažymėtina, kad tokiam sprendimui (įspėjimo paskyrimui) neprieštaravo ir VMI (b. l. 52).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
V. Ž. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Darius Lukaitis