Civilinė byla Nr. e2-119-1093/2020
Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00448-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 9 d.
Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė,
sekretoriaujant Onai Pumputienei,
dalyvaujant ieškovų A. S. ir E. S. atstovui advokatui Daliui Vaitekūnui,
atsakovės S. S. atstovams advokatui Artūrui Jucevičiui ir Loretai Raišienei,
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus atstovei Linai Kanopaitei,
tretiesiems asmenims L. L., A. S.,
išvadą teikiančios institucijos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus vadovui Andrejui Karšul, Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui Martynui Puodžiukui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S. ir E. S. ieškinį atsakovei S. S. dėl atlygintinio kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Viados NT“, Ž. M., E. G., V. G., G. Š., A. T., L. I., A. P., P. T., R. L., D. V., L. L., A. S., išvadą teikianti institucija – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovai A. S. ir E. S. 2019 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami atsakovei S. S. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) un. Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nustatyti 6,39 m pločio (12 m pločio ties įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) 1 456 kv. m ploto neterminuotą atlygintinį kelio servitutą (teisė tokiu keliu važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas), skirtą ieškovams priklausančiam žemės sklypui, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), pagal į bylą pateiktą UAB „Kadastrakis“ 2019 m. birželio 18 d. parengtą Servituto nustatymo planą, nustatant atsakovei vienkartinę 50 Eur kompensaciją, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Jis ribojasi su atsakovei priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Į ieškovams nuosavybės teise priklausantį sklypą nėra privažiavimo nei iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) plento) (ieškovams priklausantį žemės sklypą nuo plento skiria valstybei priklausantis žemės ruožas), nei iš (duomenys neskelbtini) todėl yra ribojama ieškovų teisė patekti į šį žemės sklypą bei egzistuoja objektyvi būtinybė nustatyti kelio servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype. Ieškovai 2019 m. liepos 17 d. ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. pranešimais kreipėsi į atsakovę su siūlymu nustatyti kelio servitutą notarine sutartimi, tačiau atsakovė notarinės sutarties sudaryti nesutiko. Kadangi šalys nesusitaria dėl sutartinio servituto nustatymo ir kompensacijos dydžio, ieškovai prašo teismo sprendimu nustatyti atlygintinį servitutą pagal UAB „Kadastrakis“ 2019 m. birželio 18 d. parengtą Servituto nustatymo planą.
3. Atsakovė S. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad patekimas į ieškovų sklypą galimas ir per kitus gretimus žemės sklypus. Į ieškovų sklypą galima patekti per rytinėje pusėje nuo ieškovų sklypo esantį sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju kelio servitutas sudarytų apie 100 m, taigi būtų dvigubai trumpesnis, nei per atsakovės sklypą. Kita galimybė patekti į ieškovų sklypą yra per pietinėje pusėje esantį sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrengta degalinė „Viada“. Ieškovų sklypą nuo (duomenys neskelbtini) plento skiria valstybinė žemė (nuovažos iš (duomenys neskelbtini) plento, anot ieškovų, įrengti nėra galimybės) ir į ją galima patekti per minėtą degalinės sklypą, tokiu atveju servitutas būtų įrengtas tik per valstybinę žemę, o servitutinio kelio ilgis būtų pats trumpiausias, jokie kiti asmenys dėl to nenukentėtų. Atsakovė akcentavo, kad ieškovai sklypą įsigijo 2019 m. vasario 12 d., kai visi gretimybėje esantys sklypai buvo suformuoti, todėl jie turėjo įvertinti galimybę, kad į sklypą nėra privažiavimo. Ieškovai, siekdami naudos sau, prašo nustatyti neprotingai ilgą ir neprotingai plataus pločio servitutą. Servituto plotis ties (duomenys neskelbtini) suprojektuotas 12 m pločio, kad galėtų apsisukti transporto priemonės, tačiau jos apsisukinėti gali ir ne atsakovės sklype, o (duomenys neskelbtini) arba ieškovai gali vykti tokiomis transporto priemonėmis, kurioms pravažiuoti užtektų vienos eismo juostos kelio, t. y. 3 m. Be to, ieškovai kompensaciją už servitutą skaičiuoja remdamiesi prieš 20 metų nustatyta sklypo rinkos kaina. Atsakovės nuomone, tenkinus ieškinį, vienkartinė kompensacija turėtų sudaryti mažiausiai 9 260 Eur (14,56 arų x 636 Eur).
4. Ieškovai dublike nurodė, kad kelio servituto per atsakovei priklausantį žemės sklypą nustatymo būdą ieškinyje grindžia specialių žinių turinčių specialistų – matininkų – parengtu projektu ir paaiškinimais. Kaip nurodė specialistas, patekimas į ieškovų žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) per žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), padidintų tiek transporto eismą šiuo keliu, tiek ir taršos bei triukšmo lygį. (duomenys neskelbtini) yra itin siaura, ieškovai yra nurodę, kad planuojamu servituto keliu važinės sunkiasvorės transporto priemonės, dėl ko nustatyti kelio servitutą šia gatve yra itin pavojinga, be to, prasilenkiant transporto priemonėms, būtų tik dar labiau pažeisti atsakovės interesai (automobilių ratais būtų išvažinėtas laukas, gadinamas žemės sklypo vaizdas ir pan.). Nurodytame žemės sklype nėra ribojama statyba, tuo tarpu ieškovų siūlomas kelio servitutas per atsakovės sklypą faktiškai užimtų ir taip dideliais ribojimais apsunkintą atsakovės žemės sklypo dalį, kurioje bet kokiu atveju statyba faktiškai yra draudžiama. Atsakovė taipogi nepateikė jokių įrodymų, kad šioje savo žemės sklypo dalyje vykdo arba planuoja vykdyti kokią nors žemės ūkio veiklą. Specialistas nurodė, kad kelio servituto nustatymas per degalinės teritoriją, t. y. per žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra vykdoma specifinė veikla, nėra galimas. Net nepaisant jau išvystytos degalinės infrastruktūros, pateikimui į ieškovų žemės sklypą tektų kirsti beveik visą UAB „Viados NT“ priklausantį žemės sklypą ir tokiu atveju kelio servitutas būtų pats ilgiausias bei neracionaliausias. Taipogi atsakovė atsiliepime nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo aro vertė siekia 636 Eur. Pagal VĮ Registrų centro skelbiamas nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes, 2019 m. sausio 1 d. atsakovės sklypas įvertintas 13 900 Eur, todėl maksimali iš ieškovų atsakovei priteistina kompensacijos suma neviršija 632 Eur.
5. Atsakovė triplike pabrėžė, kad servitutu turi būti nustatomas privažiavimas prie viešpataujančio daikto, o ne kelias. Tuo tarpu ieškovų reikalaujamas servituto plotis yra lygus sudėtingiausios kelių kategorijos I(v) vietinio kelio eismo juostos pločiui. Kiekvienai gatvei yra keliami tam tikri reikalavimai, tad jei (duomenys neskelbtini) ieškovams per siaura, jie gali kreiptis į savivaldybę ir reikalauti, kad ją įrengtų pagal projektą (jei tai nėra įrengta). Bet kokiu atveju, aptariama gatvė yra labiau tinkamesnė važiuoti sunkiasvoriui ieškovų transportui, nei atsakovės sklypas, kuriame niekada nebuvo jokio kelio. Ieškovų nurodyta maksimali vienkartinė kompensacija (632 Eur) yra neprotingo dydžio. Remiantis teismų praktika, be atsakovės prašomos nustatyti 9 260 Eur kompensacijos, jai turi būti atlyginti ir teismo nustatyti nuostoliai. Atsakovės sklype anksčiau ar vėliau bus vykdoma veikla, o kadangi servitutas nustatomas neterminuotai, jis trukdys bet kokiai veiklai. Žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra degalinė, joje kelio ženklais ribojamas eismas ir nustatyta įvažiavimo/išvažiavimo kryptis, tačiau galimai kryptį galima pakeisti.
6. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Ž. M., E. G., V. G., G. Š., A. T., L. I., A. P., P. T., R. L. ir D. V., kuriems bendrosios nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, besiribojantis su ieškovų žemės sklypu, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį tenkinti. Nurodė esantys įsitikinę, kad UAB „Kadastrakis“ pasiūlytas kelio servituto projektas yra pats racionaliausias, nes jis yra žymiai trumpesnis, lyginant jo atstumą su tuo, kurį užimtų kelio servitutas, einantis (duomenys neskelbtini) gatve ir per tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypą.
7. Tretieji asmenys L. L. ir A. S. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinio reikalavimus spręsti įstatymų nustatyta tvarka. Nurodė, kad ieškovų teiginys, jog jiems priklausantį žemės sklypą nuo plento skiria valstybei priklausantis žemės ruožas, neatitinka faktinių aplinkybių. Tarp ieškovų žemės sklypo ir kelio (duomenys neskelbtini) nėra laisvo valstybinio žemės sklypo. Ieškovų žemės sklypas ribojasi su kelio ruožu ir dokumentuose visur yra pažymėta gretimybė kelias (duomenys neskelbtini).
9. Trečiasis asmuo UAB „Viados NT“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.
10. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos išvadoje nurodė, kad naujos nuovažos įrengimui nuo valstybinės reikšmės magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ruožo nuo (duomenys neskelbtini) km iki (duomenys neskelbtini) km, kurį valdo ir kuriuo disponuoja Kelių direkcija, skirto įvažiavimui į ieškovų žemės sklypą, nepritartų, nes nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilinių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus, be to, nesant galimybės įvykdyti Kelių techninio reglamento (KTR 1.01.2008) 163-166 punktų reikalavimų (įrengti nuovažos nuo magistralinio kelio), nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus. Kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ruožo nuo (duomenys neskelbtini) km iki (duomenys neskelbtini) km rekonstravimo techninio projekto sprendinyje jokių papildomų nuovažų neplanuojama. Ieškovų žemės sklypas nėra užstatytas pastatais ir dalis jo yra kelio apsaugos zonoje, kurioje pagal Kelių įstatymą draudžiama pastatų, nesusijusių su transporto priemonių ir keleivių aptarnavimu, statyba, ribojama ūkinė–komercinė veikla. Taip pat be kelio ir žemės savininko (valdytojo) leidimo draudžiamas karjerų, vandens telkinių, medžiagų sandėliavimo įrengimas. Kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ties degaline, esančia žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), parametrai yra įrengti ir pritaikyti dabartiniam eismo organizavimui ir pakeisti tik įvažiavimo į degalinę/ išvažiavimo iš degalinės kryptis techninių galimybių, vertinant įvažiavimo ir išvažiavimo į ir iš degalinės atstumus, esamas įrengtas nuovažas, jų spindulius, lėtėjimo ir greitėjimo juostas bei kitus parametrus, nėra.
11. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkurta 2016 m. birželio 22 d. Iki 2019 metų bendrovė vykdė konsultavimo, teisinių dokumentų rengimo, darbuotojų iš užsienio šalių įdarbinimo veiklą. 2019 m., pasikeitus įmonės akcininkams, naujieji UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai nusprendė užsiimti nauja veikla, t. y. produktų padengimas metalo sluoksniu naudojant inovatyvią ir ekologišką PVD (Physical Vapor Deposition) technologiją. PVD technologijos ir gamybiniai procesai, atliekami naudojant šią technologiją, yra visiškai nekenksmingi aplinkai - nėra kenksmingų dujų emisijų, cheminių medžiagų atliekų, skaitmeninių procesų valdymo dėka pusfabrikačių padengimas dažais ar metalo dulkėmis vykdomas ne purškimo, o fiziniais metodais uždaruose įrenginiuose. Visas procesas vyksta uždaroje vakuuminėje kameroje nuotoliniu būdu ir automatiškai valdomas. 2019 m. vasario 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė paraišką finansavimui pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonę Nr. 03.3.1-LVPA-K-850 „Regio potencialas LT“. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 4-357 priimtas sprendimas skirti finansavimą projekto įgyvendinimui iki 321 030,90 Eur. Planuojama sukurti 5 naujas darbo vietas. Bendra projekto išlaidų suma yra 713 402 Eur. Projekto vykdymui ieškovams priklausančiame žemės sklype pradėtas sandėliavimo paskirties pastato projektavimas. 2020 m. kovo 4 d. teismui ieškovai pateikė UAB ZET GROUP parengtus projektinius pasiūlymus, kurie patvirtina, kad rytinėje sklypo dalyje projektuojamas 638,74 kv. m pastatas, įvažiavimas planuojamas šiaurinėje sklypo dalyje, t. y. pagal UAB „Kadastrakis“ parengtą servituto planą. Planuojamas statyti pastatas bus naudojamas produktų gamybai ir pagamintų produktų sandėliavimui. Ūkinės veiklos vykdymui yra būtinas privažiavimas prie pastato. Minimalus būtinas kelio plotas yra 4 metrai, minimalus kelio servituto plotas 6 metrai, atsižvelgiant į kelio nuovažų įrengimą iš abiejų kelio pusių. UAB „Kadastrakis“ parengtas servituto planas yra optimalus ir racionaliausias, parengtas, atsižvelgiant į minimalų galimą atsakovės sklypo dalies suvaržymą. Taig ieškovai jiems priklausančiame žemės sklype planuoja vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas yra objektyviai būtinas Kelio servitutas, suprojektuotas UAB „Kadastrakis“, itin minimaliai varžys atsakovės teises. Ginčo situacijoje egzistuoja viešasis interesas, kuris turėtų būti ginamas prioritetine tvarka.
12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė savo atsikirtimus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad atsakovė neginčija ieškovų teisės nusistatyti servitutą, o ginčija servitutą, koks yra pateiktas byloje, nes jis yra pats neracionaliausias iš galimų. Specialistas ruošęs servituto planą, vykdė UAB „Marillisa“ užduotį, o ne pats parinko geriausią vietą. Nebuvo vertinti kiti galimi būdai patekti į ieškovų sklypą. Kelių direkcija pasisakė, kad servitutas „Viados“ degalinės apsaugos zonoje nėra draudžiamas, reikia tartis su savininkais. (duomenys neskelbtini) gatve gali važiuoti bet kas, ji yra 4 metrų, artimiausiais namas už kelių šimtų metrų, šios kategorijos keliams priklausytų 10 m kelio juosta, tad gatvę plėsti galima. Šiaurės rytų sklype nevykdoma jokia ūkinė veikla, taip pat kaip ir atsakovės sklype. Servitutas šiaurės rytų pusėje būtų apie 117 m ilgio. UAB „Kadastrakis“ specialistas šios aplinkybės nevertino. Ieškovų prašomas nustatyti servitutas nėra minimalus savininko teisių ribojimas, be to, yra kitų galimybių nustatyti servitutą. Ieškovai ketina nutiesti kelią. Vien tik servituto nustatymu jų teisė nebūtų apginta, nes kelio toje vietoje nėra. Kelių direkcija nurodė, kad toks kelias būtų inžinerinis statinys iš kelių sluoksnių. Klausimas, ar ieškovas toje vietoje galės statyti kelią, ar jie gautų leidimą. Servitutinis kelias atsiremtų į tą ieškovų sklypo vietą, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) plento kelio apsaugos zoną ir kurioje statybos yra apribotos. Vadinasi statinys ieškovų sklype bus statomas šiaurės rytuose. Taigi ir kelias dar eitų per ieškovų sklypą. Akivaizdu, kad dėl to ieškovų prašomas nustatyti servitutas yra labai neracionalus. Ieškovai turėtų prisiimti neigiamas savo sklypo pasekmes. Siūloma 50 Eur suma už servitutą yra neadekvati. Ieškovai nenuoseklūs, iš pradžių sakė kad pastatas bus skirtas sandėliavimui, vėliau paaiškėjo, kad gamybai. Parama šiai dienai neišmokėta ir ne faktas, kad ji bus ateityje išmokėta.
13. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus atstovė papildomai paaiškino, kad 1999 m. atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,20 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k. 2006 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,15 ha žemės sklypą, kuris šiuo metu priklauso ieškovams. Nei atkuriant nuosavybės teises į pastarąjį žemės sklypą, nei perleidžiant šį sklypą ieškovams pirkimo–pardavimo sutartimi, nebuvo nustatytas servitutas, taip pat nėra duomenų, kad dėl servituto nustatymo būtų buvę kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyrių. Kadangi šalia atsakovės žemės sklypo eina viešasis kelias, būtų racionalu, kad ieškovai iki savo žemės sklypo patektų būtent per vietinės reikšmės kelią, t. y. (duomenys neskelbtini) gatve. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro duomenų, ieškovų žemės sklypo paskirtis iš žemės ūkio į sandėliavimo buvo pakeista 2019 m. Dabar sklypas jau apaugęs medžiais ir, kaip rodo VĮ Registrų centro duomenys (www.regia.lt), priklauso trečiai miškų grupei (apsauginiai miškai). Leidimus iškirsti medžius tokiu atveju turėtų išduoti Valstybinė miškų tarnyba. Miškai išeina ir už 70 m apsaugos zonos nuo kelio.
14. Teismo posėdžio metu išvadą pateikusios Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovai papildomai paaiškino, kad magistraliniuose keliuose atstumai tarp nuovažų negali būti mažesni kaip 5 km. Taigi įvažiavimas į ieškovų sklypą šiuo atveju galimas tik per jau esančias nuovažas. Jei servitutiniame kelyje ieškovai nuspręstų įrengti kelią, t. y. inžinerinį statinį, jo atstumas nuo kelio briaunos (vietos, kur sueina griovio ir kelio plokštuma) turėtų būti 15 arba 30 m. Tad į klausimą, ar sklype būtų leista įrengti kelią, kaip inžinerinį statinį, dabar neįmanoma atsakyti, turi būti kreipimasis į direkciją ir inžinieriai atliktų skaičiavimus. Pagal Kelių įstatymą kelio juostos (kelio) plotis yra 39 metrai, ir nuo kelio skaičiuojama 70 m apsaugos zona. Vizualiai įvertinus servitutinio kelio planą, kokį pateikė ieškovai, jis yra už kelio juostos ribų. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad skaičiavimuose gali būti netikslumų, tad juos reikėtų patikslinti. Kelio juosta – tai valstybei priklausantis sklypas, jame nieko negalima projektuoti ir statyti be servitutų. Apsaugos zona yra platesnė (nuo 20 iki 70 m), tai paprastai yra tretiesiems asmenims priklausantys sklypai, ir joje taip pat taikomi tam tikri ribojimai, kuriais siekiama užtikrinti pačių žmonių bei kelio saugumą. Apsaugos zonoje galima vykdyti žemės ūkio veiklą. Baigtinis sąrašas veiklų, kurias įsakmiai draudžiama vykdyti apsaugos zonoje, bei veiklos, kurias galima vykdyti tik gavus savininko leidimą, yra išvardintos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Paaiškino, kad į apsaugos zoną patenka apie trečdalis ieškovų sklypo. Tuo tarpu planuojamas servitutas į apsaugos zoną patenka visa apimtimi. Servitutas apsaugos zonoje nėra draudžiamas. Komentuodami įvažiavimo į ieškovų sklypą iš UAB „Viados NT“ priklausančio sklypo galimybę, direkcijos atstovai pabrėžė, kad visos degalinės turi savo apsaugos zonas ir jos nėra mažos. Eismo organizavimo sąlygos šioje vietoje keistis negalėtų, kadangi eismo saugumo specialistai padarė išvadą, kad tai neatitiktų eismo saugos reikalavimų. Tad atsakymas, ar iš šio sklypo galimas patekimas į ieškovų sklypą, nekeičiant esamo eismo organizavimo, priklauso nuo sklypo savininko, t. y. UAB „Viados NT“, nuomonės bei to, ar toks patekimas neprieštarautų degalinės apsaugos zonos reikalavimams, kurie taip pat nurodyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
15. Tretieji asmenys A. S. ir L. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie, mirus motinai, paveldėjo 4 sklypus, esančius šiaurinėje pusėje nuo ieškovų sklypo. Paaiškino, kad jiems priklausantys žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, tačiau 2019 m. buvo daryti kadastriniai matavimai, numatant galimybę keisti sklypų paskirtį. Į sklypus patenkama iš (duomenys neskelbtini). Formuojant sklypus buvo iškilęs klausimas dėl galimybės patekti į juos nuo degalinės pusės, kadangi taip būtų daug patogiau, tačiau žemėtvarkininkai, formavę sklypus, pasakė, kad taip suformuoti įvažiavimo negalima. Į pačią UAB „Viados NT“ šiuo klausimu nesikreipė. Formuojant turimus sklypus per juos numatytas servitutinis įvažiavimas, tačiau jis skirtas patekti būtent į šiuos sklypus. Ar servitutinis kelias įregistruotas, teismo posėdžio metu tretieji asmenys atsakyti negalėjo. Jie nesutiktų, kad per jų kelią būtų suformuotas servitutas patekti ir į ieškovų sklypą. Ieškovai kalba apie sunkiasvorį transportą, tad tokiu atveju kris jų (trečiųjų asmenų) sklypų vertė. Sklypai parduodami. Ieškovai dėl servituto nustatymo nesikreipė.
16. Teismo posėdžio metu liudytojas M. Z. paaiškino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir projektų vadovas. Su ieškovų UAB „Merilisa“ yra sudarę sutartį dėl 638 kv. m ploto sandėliavimo paskirties pastato projektavimo (duomenys neskelbtini) Projektas yra pirminėje stadijoje. Darbai sustojo, kai paaiškėjo, kad nėra privažiavimo į sklypą. Kol jo nėra, neįmanoma užsakyti projektavimo sąlygų, gauti statybos leidimo. Planuojamas statinys nepakliūna į kelio apsaugos zoną. Projektą iš esmės galima kiek pakeisti, atsižvelgiant į tai, iš kur bus įvažiavimas. Projektą užsakė UAB „Merilisa“, vėliau užsakovas pasikeitė, juo tapo fiziniai asmenys – ieškovai. Dėl projekto buvo kreiptasi gal prieš metus. Kas pastate planuojama sandėliuoti, nežino.
17. Teismo posėdžio metu liudytojas R. L. – UAB „Kadastrakis“ matininkas, parodė, kad jis darė ieškovų žemės sklypo topo nuotrauką ir planą dėl servituto nustatymo. Vietą maždaug nurodė ieškovų atstovas. Buvo bandoma svarstyti kitus variantus. Kelio tikslo nežinojo, bet berods buvo nurodytas kelio plotis. Prie įvažiavimo šiaurinėj dalyje yra praplėstas įvažiavimo spindulys. Rekonstruojamo kelio schema neįtakojo plano sudarymo. Įsukimo spindulį liudytojas suprojektavo savo iniciatyva, kadangi su paprasta transporto priemonė turi būti nustatytas tam tikras spindulys. Lengvajam automobiliui nereikia 12 metrų, 12 metrų suprojektuota su apsisukimu. Kelias gali būti siauresnis, bet užsakovai taip norėjo, o įsukimo spindulį pats sugalvojo. Degalinės specifinė paskirtis ir yra apsaugos zonos. Su degalinės savininkais ir kitais savininkais liudytojas nebendravo. (duomenys neskelbtini) gatve važiuojant būtų daugiau triukšmo ir dulkių. Sklypo paskirties nevertino. Kai darė planą, neturėjo žinių apie planuojamas statybas ir nežino, kas ten bus statomas ir kas ten važinės. Jam atsiuntė sklypo abrisą ir ten nurodyta kelio riba. Nevertino, kad kelias gali kažkiek keistis. Liudytojas neatsiminė atstumo nuo (duomenys neskelbtini) kelio iki servituto. Ateityje kelio riba tikrai nesikeis, nes pagal nuostatus gali keistis tik iki 10 cm. Servitutas yra prigretintas prie kelio. Kelio riba formuojama nuo pylimo - vienas metras. Šiame plane to nematoma. Riba nebūtinai tiesi kaip pats kelias.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas.
18. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.111 straipsnis). CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
19. Ieškovai A. S. ir E. S. ieškinyje nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Jis ribojasi su atsakovei priklausančiu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Į ieškovams nuosavybės teise priklausantį sklypą nėra privažiavimo nei iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) plento), nei iš (duomenys neskelbtini) todėl yra ribojama ieškovų teisė patekti į šį žemės sklypą bei egzistuoja objektyvi būtinybė nustatyti kelio servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype. Ieškovai kreipėsi į atsakovę su siūlymu nustatyti kelio servitutą notarine sutartimi, tačiau atsakovė notarinės sutarties sudaryti nesutiko.
20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta ir dėl to iš esmės byloje ginčo nekilo, kad į ieškovams nuosavybės teise priklausantį sklypą nėra privažiavimo. Šiaurėje ieškovų sklypas ribojasi su atsakovės žemės sklypu, o rytuose, prietryčiuose ir pietuose su trečiųjų asmenų žemės sklypais. Su jokiu keliu ieškovų žemės sklypas nesiriboja. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie ieškovų sklypą matyti, kad ieškovų sklypui (kaip viešpataujančiam daiktui) naudoti nėra nustatyti jokie servitutai. Šios aplinkybės teismui sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovai neturi galimybės patekti į savo žemės sklypą, o tai yra objektyvi būtinybė nustatyti kelio servitutą tam, kad ieškovai galėtų naudotis savo žemės sklypu. Atsakovės atstovai teisme patvirtino, kad ieškovai kreipėsi į atsakovę dėl servituto nustatymo, tačiau ji su pateiktu siūlymu nesutiko. Taigi šalys nesutaria dėl sutartinio servituto nustatymo, todėl yra pagrindas spręsti dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.
21. Ieškovai teismo prašo servitutą nustatyti pagal UAB „Kadastrakis“ 2019 m. birželio 18 d. parengtą Servituto nustatymo planą, o būtent: ieškovai prašo teismo atsakovei priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), nustatyti 6,39 m pločio (12 m pločio ties įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) 1 456 kv. m ploto neterminuotą atlygintinį kelio servitutą (teisė tokiu keliu važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas), skirtą ieškovams priklausančiam žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), pagal į bylą pateiktą UAB „Kadastrakis“ 2019 m. birželio 18 d. parengtą Servituto nustatymo planą, nustatant atsakovei vienkartinę 50 Eur kompensaciją.
22. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli; joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 ir joje nurodyta teismų praktika). Taigi pagal teismų praktiką, nustatant servitutą, turi būti nustatytos aplinkybės: i) teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį; ii) teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; iii) servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui; iv) nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-715-933/2019).
23. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovai 1,2003 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2019 m. vasario 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Šio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Iš šio išrašo taip pat matyti, kad ieškovai dėl šio žemės sklypo netrukus po įsigijimo dešimčiai metų sudarė panaudos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutarties terminas nustatytas nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2029 m. vasario 19 d. Ieškovė E. S. yra viena iš dviejų šios įmonės akcininkių, kuriai priklauso pusė įmonės akcijų. Ieškovų atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai ieškovams priklausančiame žemės sklype nusprendė užsiimti gamybine veikla - produktų padengimu metalo sluoksniu naudojant inovatyvią ir ekologišką PVD (Physical Vapor Deposition) technologiją. Šiuo tikslu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 25 d. pateikė paraišką finansavimui pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonę, 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-357 priimtas sprendimas skirti finansavimą iki 321 030,90 Eur šio projekto įgyvendinimui. Ieškovai pateikė teismui savo paraiškos finansavimui pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą kopiją, iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas 321 030,90 Eur finansavimas naujų technologijų diegimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinei veiklai vykdyti (paraiška pateikta 2019 m. vasario 25 d.), tačiau jis (finansavimas) dar nėra išmokėtas. Ieškovai taip pat pateikė projekto aprašymo (Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto pasirašytos sutarties priedo (sutartis pasirašyta 2019 m. rugsėjo 3 d.)) kopiją, iš kurios matyti, kad pirmiau minėta gamybine veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketina užsiimti Molėtų rajone, nors tikslaus adreso ir nėra nurodyta. Ieškovų atstovas teisme nurodė, kad šio projekto vykdymui ieškovams priklausančiame žemės sklype pradėtas sandėliavimo paskirties pastato projektavimas - rytinėje ieškovų sklypo dalyje projektuojamas 638,74 kv. m pastatas. Šiai aplinkybei patvirtinti ieškovai pateikė Sandėliavimo paskirties pastato (7.9) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 3 (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos techninį projektą, jų kvietimu teisme buvo apklaustas ir liudytojas, projektavęs statinį, kuris teisme nurodė, kad iš tiesų pradėjo projektuoti sandėliavimui skirtą statinį, kuris stovės ieškovams priklausančiame žemės sklype, tačiau projektas nebuvo baigtas, kadangi sklypas neturi privažiavimo, už projektinius pasiūlymus buvo atsiskaityta.
24. Šios ieškovų atstovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovai įrodė savo ketinimą jiems priklausančiame žemės sklype vykdyti jų nurodomą gamybinę veiklą. Tačiau ieškovai šioje byloje neįrodė, kad vienintelė galimybė jiems naudotis savo žemės sklypu, vykdant pirmiau minėtą gamybinę veiklą, yra tik nustačius jų ieškiniu prašomą nustatyti servitutą atsakovės žemės sklype pagal UAB „Kadastrakis“ 2019 m. birželio 18 d. parengtą Servituto nustatymo planą.
25. Ieškovai savo procesiniuose dokumentuose ir jų atstovas teismo posėdžio metu, prašydami patenkinti jų ieškinio reikalavimus, teigė, kad racionaliausia nustatyti servitutą atsakovės žemės sklype pagal UAB „Kadastrakis“ 2019 m. birželio 18 d. planą dėl kelių priežasčių: pirma, atsakovės žemės sklypas yra kelių apsaugos zonoje, kurioje yra ribojama ir/arba draudžiama statyba ir ūkinė-komercinė veikla, todėl pačios atsakovės galimybės šioje žemės sklypo dalyje vykdyti kokią nors veiklą yra apribotos; antra, matininkų pasiūlytas kelio servitutas yra minimaliai nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) plento, todėl nebus daromas papildomas taršos ir triukšmo poveikis aplinkinėms teritorijoms; trečia, žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su ieškovų sklypu pietuose, yra įrengta degalinė, kurios infrastruktūra yra išplėtota ir pritaikyta tik specifinei veiklai vykdyti, dėl ko nustatyti kelio servitutą per šį žemės sklypą nėra jokios galimybės; ketvirta, žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su ieškovų sklypu rytuose, nėra ribojama statyba, dėl ko šiame žemės sklype kelio servitutas būtų neracionalus ir varžytų šio sklypo savininko teises labiau, nei pasiūlytas kelio servitutas varžys atsakovės nuosavybės teises, be to, privažiavimas prie ieškovų žemės sklypo iš (duomenys neskelbtini) esančio kelio tik padidintų transporto eismą šiuo keliu, taršos ir triukšmo lygį. Tokios pačios priežastys nurodytos ir UAB “Kadastrakis” matininko, sudariusio 2019 m. birželio 18 d. planą, pranešime dėl servituto nustatymo plano. Vis tik šios priežastys nesudaro pagrindo teismui vertinti ieškiniu prašomą nustatyti servitutą pagal UAB „Kadastrakis“ 2019 m. birželio 18 d. planą kaip vienintelę, racionaliausią ir mažiausiai kitų asmenų teises varžančią galimybę ieškovams naudotis jų žemės sklypu normaliomis sąlygomis.
26. Jau minėta, kad ieškovų sklypas ribojasi ne tik su atsakovės žemės sklypu, bet ir su trečiųjų asmenų žemės sklypais. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovai be prašomo patvirtinti servituto atsakovės žemėje pagal UAB „Kadastrakis“ 2019 m. birželio 18 d. planą realiai svarstė ir kitus alternatyvius būdus patekti į savo sklypą per trečiųjų asmenų sklypus. Priešingai, tiek byloje dalyvavę tretieji asmenys A. S. ir L. L., tiek NŽT Molėtų skyriaus atstovė teisme nurodė, kad į juos dėl servituto nustatymo ieškovai nesikreipė, taip pat ir liudytoju apklaustas UAB „Kadastrakis“ matininkas, sudaręs ieškovų prašomo patvirtinti servituto planą, nurodė, kad su besiribojančių sklypų savininkais dėl alternatyvių servitutų vietų nustatymo nebendravo ir tokios galimybės svarstomos nebuvo. Šis matininkas teisme taip pat nurodė, kad preliminarią vietą, kur turėtų būti nustatytas servitutas, nurodė užsakovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. K.. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad servituto vieta UAB „Kadastrakis“ 2019 m. birželio 18 d. plane nebuvo nustatyta išimtinai remiantis specialisto sprendimu, šiam nustatant tinkamiausią vietą patekimui į ieškovų sklypą.
27. Ieškovų nurodomą aplinkybę, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su ieškovų sklypu pietuose, yra įrengta degalinė, kurios infrastruktūra yra išplėtota ir pritaikyta tik specifinei veiklai vykdyti, dėl ko nustatyti kelio servitutą per šį žemės sklypą nėra jokios galimybės, paneigė išvadą byloje duodančios institucijos – Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, atstovai, nurodę, kad servitutas degalinės teritorijoje nėra draudžiamas. Be to, trečiojo asmens NŽT Molėtų skyriaus atstovė teisme taip pat nurodė, kad kol žemės sklypas, buvęs po degalinės pastatais, priklausė valstybei, NŽT Molėtų skyrius būtų svarstęs servituto nustatymo per valstybinį žemės sklypą klausimą (kas nereiškia, kad būtų toks servitutas nustatytas), tačiau į skyrių niekas nesikreipė ir šio klausimo nekėlė, o valstybinis sklypas 2019 m. spalio 1 d. parduotas trečiajam asmeniui UAB „Viados NT“.
28. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo NŽT teisminio bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuomonės, kad kur kas racionalesnis servitutas būtų per žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su ieškovų sklypu rytinėje pusėje – tokiu atveju transporto priemonės nuo (duomenys neskelbtini) plento nuovažos važiuotų (duomenys neskelbtini) gatve ir servitutiniu keliu per minėtą sklypą patektų į ieškovų sklypą. Teismo vertinimu, ieškovai nepaneigė atsakovės argumento, kad servitutas per sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), būtų racionalesnis už ieškovų prašomą nustatyti servitutą atsakovės sklype tiek faktine, tiek sąnaudų prasme. Ieškovų sklypo 2006 m. rugsėjo 15 d. abrisas patvirtina, kad servitutinis kelias per sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), būtų apie 117,7 m ilgio, t. y. beveik dvigubai trumpesnis nei prašomas nustatyti servitutas pagal UAB „Kadastrakis“ 2019 m. birželio 18 d. planą, kas sudaro prielaidą manyti, jog atitinkamai galimai būtų mažiau apribotos šio sklypo (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų nei atsakovės nuosavybės teisės pagal ieškiniu prašomą nustatyti servitutą. Ieškovų argumentas, kad (duomenys neskelbtini) yra per siaura ir dėl to netinkama planuojamam ieškovų sunkiasvoriui transportui važinėti, nėra pakankamas išvadai, kad šia (duomenys neskelbtini) gatve ieškovų transportas negali važiuoti. Atsakovės atstovas į bylą pateikė Molėtų rajono savivaldybės administracijos Statybos ir žemės ūkio skyriaus vedėjo atsakymą el. paštu į atsakovės atstovo užklausimą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į šios savivaldybės balansą ir tai yra vietinės reikšmės III kategorijos viešasis kelias. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą vietinės reikšmės III kategorijos kelio juostos minimalus plotis yra 10 metrų (kelio juosta - žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias). Taigi esant siauresnei (duomenys neskelbtini) gatvei nei 10 metrų, ieškovai turi pagrindą reikalauti platinti gatvę iki įstatymu nustatyto minimalaus tokio kelio pločio, kreipiantis į kelio savininką, kurio balanse šis kelias yra įtrauktas. Duomenų, kad ieškovai naudojosi šia galimybe, byloje nėra. Net jei (duomenys neskelbtini) platinimas ir pareikalautų papildomų kaštų ar kitų sąnaudų, teismas neturi pagrindo išvadai, kad šie kaštai ar kitos sąnaudos būtų ženkliai didesnės nei tos, kurių prireiktų ieškovams įsirengiant apie 230 m ilgio, 6,39 m pločio (12 m pločio ties įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) ir 1 456 kv. m ploto kelią atsakovės sklype, jei būtų patenkintas jų ieškinys.
29. Ieškovų nurodomos aplinkybės dėl padidėjusio triukšmo ir taršos, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, byloje niekaip neįrodytos, ieškovai net nenurodė planuojamo naudojimosi servitutiniu keliu intensyvumo, todėl bent preliminariai spręsti dėl jo poveikio aplinkai nėra jokios galimybės. Be to, kaip pripažino ir ieškovų atstovas teisminio bylos nagrinėjimo metu, nei atsakovės, nei trečiųjų asmenų žemės sklypuose šiuo metu jokia ūkinė veikla nevykdoma, taip pat artimoje aplinkoje nėra gyvenamųjų namų, viešu keliu gali važinėti nevaržomai eisme dalyvaujančios transporto priemonės, tad daryti išvadą, kad šiuo metu yra reikalinga išvengti net ir minimalaus triukšmo ar minimalios taršos aplinkai ir tai padaryti yra vienintelis būdas – nustatant servitutą atsakovės žemės sklype, nėra jokio pagrindo.
30. Teismas negali sutikti ir su tuo ieškovų argumentu, kad racionaliau servitutą nustatyti atsakovės žemės sklype dėl to, kad ji žemės sklype jokios ūkinės veiklos nevykdo, (duomenys neskelbtini) plento apsaugos zonoje jos vykdyti ir negalima, o trečiųjų asmenų sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra ribojama statyba. Iš tiesų šiuo metu atsakovės žemės sklype, kaip trečiųjų asmenų žemės sklype jokia veikla nevykdoma (atsakovė žemės ūkio veiklos nebevykdo dėl savo amžiaus), tačiau tai nereiškia, kad ši padėtis negali pasikeisti. Kaip nurodė atsakovės atstovė (atsakovės vaikaitė) teismo posėdžio metu, ji turi ketinimų šiame sklype pradėti vykdyti gėlių auginimo verslą. Žemės ūkio veikla (duomenys neskelbtini) plento apsaugos juostoje nėra uždrausta, ji galima gavus kelio savininko leidimą (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnis).
31. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad atsakovės žemės sklypo vietoje, kurioje prašoma ieškiniu nustatyti servitutą, jokio kelio nei keliuko šiuo metu nėra, t. y. toje vietoje yra medžiais apaugusi pieva, kur kažkada prieš tai buvo dirbama žemė. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei būtų patenkintas ieškinys ir ieškovai siektų realizuoti savo teisę naudotis servitutiniu keliu, jie toje vietoje turėtų įrengti maždaug 230 m ilgio ir 6,39 m pločio (12 m pločio ties (duomenys neskelbtini) gatve) kelią, skirtą važiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą draudžiama kelių apsaugos zonose statyti, rekonstruoti (jeigu rekonstravimo metu didėja statinio išorės matmenys) statinius ar įrengti įrenginius, negavus kelio savininko pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai. UAB „Kadastrakis“ 2019 m. birželio 18 d. servituto plane nėra nurodyta, kiek servitutinis kelias būtų nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) plento kelio juostos ar briaunos. Teisme apklaustas šį planą sudaręs matininkas taip pat negalėjo nurodyti, kiek metrų servitutinis kelias būtų nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) plento kelio juostos. Tačiau iš ieškovų teismui pateikto Sandėliavimo paskirties pastato (7.9) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 3 (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos techninio projekto (kurio viena iš sudedamųjų dalių yra ir servitutinio kelio planas) matyti, kad planuojama, jog servitutinio kelio vidurys nuo (duomenys neskelbtini) plento asfaltuotos važiuojamosios dalies bus nutolęs 18,44 metrų. Tai patvirtino ir ieškovų atstovas teismo posėdyje. Kitų duomenų apie atstumą tarp (duomenys neskelbtini) plento ir servitutinio kelio teismui nėra pateikta. Remdamasis šiais duomenimis, teismas sprendžia, kad tokiu atveju servitutinis kelias pakliūtų į (duomenys neskelbtini) plento kelio juostą, kadangi magistralinio kelio juostos minimalus plotis yra 39 m (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Magistralinio kelio kelio juostoje jokie statiniai nėra leidžiami. Pagal Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 17 lentelę mažiausias atstumas nuo magistralinio kelio briaunos iki antžeminio statinio yra 30 metrų. Taigi servitutinio kelio įrengimas pagal į bylą pateiktus duomenis neatitiktų ir šio reikalavimo. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovai be konkrečių pamatavimų net preliminariai negalėjo patvirtinti, kad toks leidimas įrengti naują inžinerinį statinį (servitutinį kelią) (duomenys neskelbtini) plento kelio apsaugos zonoje, kuris atitiktų keliamus reikalavimus ir būtų saugus (duomenys neskelbtini) plento atžvilgiu, galėtų būti išduotas. Todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovų pažeistos teisės, net ir patenkinus šį ieškinį, iš tiesų būtų apgintos ir ieškovai galėtų atsakovės žemės sklypo vietoje pagal UAB „Kadastrakis“ 2019 m. birželio 18 d. planą įsirengti jų pageidaujamo dydžio servitutinį kelią, t. y. kad šis planas apskirtai yra įgyvendinamas.
32. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-94-248/2016). Teismo vertinimu, ieškovai šios pareigos neįvykdė ir tokių aplinkybių byloje neįrodė. Byloje nėra įrodymų, kad ieškiniu prašomas nustatyti servitutas pagal UAB „Kadastrakis“ planą atsakovės žemės sklype yra vienintelė, racionaliausia ir mažiausiai kitų asmenų nuosavybės teises varžanti galimybė ieškovams normaliomis sąlygomis naudotis savo žemės sklypu pagal planuojamą vykdyti gamybinę veiklą jame. Be to, pagal į bylą pateiktus duomenis UAB „Kadastrakis“ planas dėl servituto nustatymo ir negali būti įgyvendintas. Ieškovai nėra išnaudoję visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad galėtų savo žemės sklypu tinkamai naudotis, kuo mažiau apribodamas kito asmens nuosavybės teises ir interesus. Visa tai sudaro teismui pagrindą ieškinį atmesti, nors byloje ir nustatyta, kad ieškovai neturi privažiavimo prie savo sklypo ir dėl to objektyvi būtinybė servitutui nustatyti egzistuoja.
33. Kadangi netenkinamas ieškovų reikalavimas nustatyti servitutą pagal UAB „Kadastrakis“ 2019 m. birželio 18 d. Servituto nustatymo planą, tiesioginę teisinę aktualiją praranda ir ieškovų prašomo nustatyti servituto atlygintinumo klausimas, kuris plačiau nenagrinėjamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškinį, ieškovai turi apmokėti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
35. Atsakovė prašo atlyginti 1 400 Eur patirtų išlaidų už advokato pagalbą. Iš atsakovės atstovo pateiktų sąskaitų bei jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų matyti, kad atsakovė iš tiesų patyrė jos nurodomas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Patirtos išlaidos už advokato pagalbą (1 400 Eur), teismo vertinimu, yra protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalba maksimalaus dydžio. Byla pakankamai sudėtinga, teismo proceso dalyviams buvo būtina analizuoti sudėtingus žemės sklypų ir kt. dokumentus, atsakovės atstovas ruošė atsiliepimą, tripliką, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, ieškovai šioje byloje patyrė dar didesnes išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Todėl teismas pripažįsta atsakovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrįstas ir visas jas priteisia ieškovei iš ieškovų.
36. Taip pat ieškovai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, valstybei turi atlyginti 145,64 Eur pašto išlaidų.
37. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ieškovai yra sutuoktiniai, todėl jų turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Šiuo remdamasis, teismas tiek išlaidas už advokato pagalbą atsakovei, tiek pašto išlaidas valstybei įpareigoja ieškovus atlyginti solidariai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) solidariai iš ieškovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir ieškovės E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 400 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei solidariai iš ieškovo A. S. ir ieškovės E. S. valstybei 145,64 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt penki eurai ir 64 eurocentai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti ieškovams, kad valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą.
Teisėja Monika Benetė