Civilinė byla Nr. 3K-3-8/2014
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01573-2012-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 50; 51

(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Rimvydo Norkaus ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui N. M. dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys: A. M., K. M..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. R. pirminiu ieškiniu, pareikštu atsakovui A. M., prašė priteisti iš atsakovo 40 353,50 Lt nuomos mokesčio, 11 437,77 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad 2011 m. balandžio–gegužės mėnesiais nuomojo atsakovui nuosavą ir subnuomojo UAB „Dojus Agro“ priklausančią žemės ūkio techniką. Atsakovas šia technika naudojosi, tačiau už jos nuomą su ieškove neatsiskaitė.
Ieškovė patikslintu ieškiniu, pareikštu atsakovui N. M., prašė priteisti iš atsakovo 38 063,88 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad 2011 m. pavasarį su trečiuoju asmeniu A. M. susitarė, kad bendrai apdirbs laukus. Šiam tikslui ji su atsakovu N. M. 2011 m. balandžio 19 d. pasirašė sutartį dėl darbų atlikimo ir žemės ūkio technikos, tiek priklausančios jai, tiek UAB „Dojus Argo“, panaudojimo. Atsakovas naudojosi technika už tai, kad padėjo dirbti ieškovei laukus. Nors panaudos sutartis buvo sudaryta su atsakovu, jį neretai pakeisdavo brolis K. M.. Atsakovas netinkamai naudojosi jam suteikta technika, dėl ko ši buvo sugadinta (supjaustyta traktoriaus padanga, sugadinta sėjamoji), taip pat buvo perdirbtos „motovalandos“. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad negalėjo subnuomoti iš UAB „Dojus Argo“ išnuomotų traktorių, ieškovė patyrė nuostolių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 29 d. sprendimu netenkino ieškinio.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovė nepateikė tinkamų bei pakankamų leistinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dėl atsakovo neteisėtų ir kaltų veiksmų ji patyrė nuostolių.
Teismas pripažino, kad įrodymų, kuriais remdamosi šalys įrodinėjo traktoriaus padangos (ne)sugadinimą, patikimumas abejotinas, nes pati ieškovė, perduodama traktorių, nepadarė jokių prierašų apie padangos sugadinimą, atliekant traktoriaus padangos defektavimą nei ji, nei atsakovas nedalyvavo. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apie sugadintą padangą informavo nuomotoją UAB „Dojus Agro“ vos tik pamačiusi padangos sugadinimą, kaip tai numato Transporto priemonės neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų nuomos sutarties Nr. 09 10.6.punktas.
Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, koks kiekis darbo valandų buvo leidžiamas išdirbti atsakovui, kiek valandų buvo išdirbta traktoriais iki perduodant pagal panaudos sutartį naudoti atsakovui, kiek „motovalandų“ buvo grąžinimo ieškovei metu; padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas, naudodamas savo ūkyje ieškovės nuomojamus traktorius, perdirbo jam suteiktas „motovalandas“.
Taip pat teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad būtent dėl troso apsisukimo sugedo sėjamoji, nes nebuvo sudarytas jos defektavimo aktas, o atsakovas nebuvo informuotas apie A. B. atvykimą apžiūrėti sėjamąją, ją apžiūrint nedalyvavo, remonto darbai pradėti tik 2011 m. liepos 7 d., o pabaigti 2011 m. liepos 27 d.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog būtų sudarytos sutartys dėl ieškovės žinioje esančios bei nuosavybės teise valdomos žemės ūkio technikos nuomos su kitais asmenimis, nenustatė atsakovo kaltės pažeidus panaudos sutarties sąlygas ir dėl to padarius ieškovei nuostolių.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 21 d. nutartimi Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad su atsakovu buvo sudaryta žemės ūkio technikos panaudos sutartis, kuri galiojo iki 2011 m. gegužės 31 d. ir nė vienos šalių nutraukta anksčiau laiko nebuvo, sprendė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti nuostolių, negautų pajamų iš galimų nuomos sutarčių su kitais asmenimis forma, nes negalėjo subnomuoti ar suteikti panaudai tą pačią techniką, kurią panaudai suteikė atsakovui.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovui suteikta technika buvo naudojama ne pagal paskirtį ir (ar) ne sutartyje numatytoje vietoje, įvertinęs sutarties 4 punkto, CK 6.637 straipsnio nuostatas, aplinkybę, kad technika trečiojo asmens buvo naudojama ieškovės nurodymu, laikė neįrodytu ir nepagrįstu reikalavimą atlyginti nuostolius dėl traktoriaus ir sėjamosios sugadinimo.
Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės reikalavimo atlyginti nuostolius dėl perdirbtų „motovalandų“ nepagrįstumo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė V. R. prašo panaikinti apeliacinės ir pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus ir perduoti bylą dėl kasaciniu skundu skundžiamos dalies apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos CK 6.629 straipsnio 1 dalies, 6.477 straipsnio 1 dalies, 6.522 straipsnio 1 dalies, 6.487 straipsnio 3 dalies taikymo ir aiškinimo praktikos, netinkamai šalių teisinius santykius kvalifikavo panaudos, o ne nuomos teisiniais santykiais, nepagrįstai neįvertinęs jų atlygintinumo. Ieškovė suteikė žemės ūkio techniką atsakovui naudotis atlygintinai – už pagalbą nudirbant būtinus pavasarinius žemės ūkio darbus ieškovės ūkyje. Atlygintinumas nuomos teisiniuose santykiuose gali pasireikšti tiek įstatyme nustatytomis, tiek nenustatytomis formomis, bet šalių sutartomis, įskaitant nuomininko įsipareigojimą mokėti nuomos mokestį teikiant nuomotojui tam tikras paslaugas.
2. Teismas, netinkamai kvalifikavęs šalių teisinius santykius, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų taisyklių dėl nuomos sutarties šalių atsakomybės už sugadintą nuomos objektą (CK 6.524 straipsnis).
Atsiliepimais į kasacinį skundą atsakovas N. M. ir trečiasis asmuo A. M. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistus, o kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jie nurodo, kad teismai tinkamai kvalifikavo šalių sutartinius teisinius santykius panaudos teisiniais santykiais ir pagrįstai, nesant visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nepriteisė ieškovei jos prašomo nuostolių atlyginimo. Papildomai atsiliepimuose kelia ieškovės atsakomybės už sąmoningą piktnaudžiavimą teise klausimą (CPK 95 straipsnis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo ir atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą
Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai aiškino bei kvalifikavo jos ir atsakovo sudarytą sutartį, dėl ko nepagrįstai atleido atsakovą nuo atsakomybės už jai padarytą žalą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo ir atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (netinkamą vykdymą).
CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2006 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „SEB bankas“ v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. G. v. UAB „JG reklamos dovanos“, bylos Nr. 3K-3-378/2013; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sudarytos sutarties turinys lingvistine prasme yra pakankamai aiškus: šalys susitarė, kad atsakovas pagelbės ieškovei nudirbti pavasarinius žemės ūkio darbus jos ūkyje, už šią pagalbą ieškovė atsilygins atsakovui, suteikdama jam teisę pasinaudoti jai priklausančia žemės ūkio technika apdirbant pavasarinius ūkio darbus jam priklausančiame ūkyje. Taigi sutarties sąlygos aiškios, atitinka šalių ketinimus ir nėra kurios nors iš šalių atžvilgiu nesąžiningos; tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl sutarties sąlygų bei sutartimi nustatytų šalių teisių ir pareigų. Kasatorė ginčija teismo nustatytą šalių sutartinių santykių kvalifikavimą ir nurodo, kad šalių sudaryta sutartis yra ne panaudos, kaip kvalifikavo teismas, o nuomos sutartis. Teisėjų kolegija, sutikdama su kasatorės argumentu, kad pagrindinis šių sutarčių atskyrimo požymis yra atlygintinumas už perduotą naudotis daiktą (panaudos atveju panaudos gavėjas daiktu naudojasi neatlygintinai; nuomos atveju nuomininkas daiktu naudojasi už tam tikrą atlyginimą), nurodo, kad nuomos ir panaudos sutartys yra giminingos; panaudos sutarčiai netgi taikomos atskiros nuomos sutartį reglamentuojančios normos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Pati kasatorė bylos nagrinėjimo metu nevienodai kvalifikavo sutartį, nes reikšdama ieškinį ją įvardijo nuomos sutartimi ir rėmėsi nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, o vėliau, tikslindama ieškinį, – panaudos sutartimi ir rėmėsi panaudos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal sutarties turinį ir sąlygas šalių sudaryta sutartis neturi aiškiai išreikštų požymių, kurie sudarytų teisinį pagrindą ją kvalifikuoti išskirtinai panaudos ar nuomos sutartimi; sutarties sąlygomis nustatytos šalių teisės ir pareigos rodo, kad sutartis turi kelių sutarčių požymių, nes atsakovas įsipareigojo atlikti ieškovei tam tikrus darbus (rangos sutarties požymis – CK 6.644 straipsnio 1 dalis), o ši už tai įsipareigojo leisti atsakovui naudotis jai priklausančia technika atliekant savo darbus (nuomos arba panaudos požymis – CK 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.629 straipsnio 1 dalis). CK normos atskirai nereglamentuoja tokios rūšies sutarčių, tačiau civilinės teisės normos nedraudžia šalims sudaryti mišrią sutartį, t. y. turinčią kelių rūšių sutarčių požymių, svarbu, kad jos atitiktų sutartims keliamus reikalavimus ir neprieštarautų imperatyviosioms teisės normoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Reklamos laikraštis“ v. UAB „Vilniaus skelbimai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-6/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Du meškiukai“ v. UAB „Ūrus ir ko“, bylos Nr. 3K-3-295/2012; 2013 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „VITRADA“ v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-7-2/2013; kt.). Kasatorė neginčija ir byloje nenustatyta, kad šalių sudaryta sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų ar kad jos sąlygos prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Kasatorė tiek pirminiu, tiek patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Taigi kasatorė kelia atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės klausimą ir nurodo atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių ji patyrė žalą (nuostolius), šiam vykdant sutartį. Dėl to, sprendžiant atsakovo sutartinės atsakomybės klausimą, nagrinėjamai bylai kasatorės nurodomi argumentai dėl netinkamo sutarties kvalifikavimo (nuomos ar panaudos sutartimi) teisiškai neaktualūs ir nesukuria atsakovui teisinių padarinių, kol nenustatytos sąlygos jo civilinei atsakomybei atsirasti.
Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis); sutartinę atsakomybę reglamentuojančios normos nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis); asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutarties šalys gera valia neišsprendžia iš sutarties vykdymo kilusio ginčo, šalis, kurios sutartiniai interesai pažeisti, turi teisę teismine tvarka reikalauti iš kitos šalies nuostolių atlyginimo. Ši šalis teisme privalo įrodyti bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus kitos šalies veiksmus vykdant sutartį (CK 6.246 straipsnis); patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis); neteisėtus veiksmus atlikusios šalies kaltę, kuri, įrodžius pirmąsias tris sąlygas, preziumuojama (CK 6.248 straipsnis).
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad kasatorė neįrodė, jog atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, ir dėl to ieškinį atmetė, t. y. teismai konstatavo, kad kasatorė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, o neįrodžius bet vienos iš trijų būtinųjų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų sutarties šalies civilinė atsakomybė negalima.
Teisėjų kolegija pažymi, kaip pirmiau nurodyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, tikrina teismų procesinių sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu ir teismų nustatytų faktinių aplinkybių iš naujo nustatinėti (revizuoti) neturi teisės, tačiau, kasatoriui teigiant, kad jos nustatytos pažeidžiant civilinio proceso normas, patikrina, ar jos nustatytos laikantis civilinio proceso normų reglamentuotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad teismai, spręsdami ginčą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas. Kasatorės nurodomi nuomos ir panaudos sutarčių skirtumai, argumentai dėl atsakovo civilinės atsakomybės netinkamai kvalifikuojant šalių sutartį pagal nuomos ar panaudos sutarčių rūšį nepašalina ir nepaneigia bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės principų ir teisės normų, reglamentuojančių sutartinę civilinę atsakomybę, reikalavimų privalomumo, t. y. pareigos įrodyti būtinąsias sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas. Minėta, teismai ieškinį atmetė dėl to, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų vykdant sutartį, tačiau kasatorė teismų procesinių sprendimų civilinio proceso normų taikymo aspektu neginčija, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal kasacinio skundo argumentų apibrėžtas ribas, neturi teisės ir nesprendžia, ar teismai, nustatydami bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles (CPK 176,185 straipsniai).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinį skundą atmetant, kasatorės (ieškovės) turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos. Atsakovo N. M. ir trečiojo asmens A. M. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Atsakovas N. M. ir trečiasis asmuo A. M. prašo priteisti iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atitinkamai 1350 Lt ir 1214 Lt išlaidos, patirtos parengiant ir surašant atsiliepimus į kasacinį skundą. Kartu su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimus į kasacinį skundą jie sumokėjo jų prašomas priteisti sumas. Šios sumos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktuose nustatytos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dviejų dydžių sumos už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nesudėtingą pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas paruošiant atsiliepimus į kasacinį skundą, sprendžia, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui priteistinos sumos mažintinos iki 600 Lt kiekvienam (CPK 98 straipsnis).
Kasacinis teismas turėjo 53,22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. pažyma). Teisėjų kolegijai atmetus kasacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš ieškovės V. R. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 600 (šešis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 53,22 Lt (penkiasdešimt tris litus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos A. T. nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Rimvydas Norkus
Vincas Verseckas