Civilinė byla Nr. e2-405-399/2020
Teisminio proceso Nr.2-28-3-00383-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.5.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 10 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė,
sekretoriaujant Reginai Knezevičienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei I. M.,
nedalyvaujant atsakovui S. C.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“ ieškinį atsakovui S. C. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-6203 p panaikinimo ir žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė UAB „Areisa“ (toliau ieškovė) ieškiniu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau darbo inspekcijos arba VDI) Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau DGK) 2019 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. DGKS-6203 byloje Nr. APS-118-17295/2019 ir priteisti iš atsakovo S. C. 700 EUR žalos atlyginimui.
Ieškovė ieškinyje nurodo šias aplinkybes: atsakovas C. S. nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2019 m. balandžio 11d. dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi-autošaltkalviu pagal 2018 m. sausio 31 d. Darbo sutartį Nr. 84. Atsakovas atleistas iš darbo jo prašymu.
Pradėdamas dirbti pas ieškovą C. S. pasirašytinai susipažino su Vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose yra numatyta, jog darbuotojas įsipareigoja saugoti jam perduotas materialines vertybes, patikrinti prekių kiekį ir kokybę, imtis priemonių bet kokiems nuostoliams išvengti, tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius, o nutraukus darbo santykius, įmonei perduoti visą dokumentaciją, materialines vertybes bei pinigines lėšas, perdavimo faktą įforminant perdavimo-priėmimo aktu. 2018 m. rugpjūčio 18 d. atsakovas pasikrovė automobilį V. P. (duomenys neskelbtini) mieste ir gabeno jį į Vokietijos miestą (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto važtaraščio 23 langelyje yra atsakovo parašas. Iškraunant automobilį 2018 m. rugpjūčio 16 d. krovinio gavėjas pastebėjo, kad nėra automobilio stogo antenos, kad subraižytas priekinis kairės pusės automobilio sparnas. Pažeidimą krovinio gavėjas užfiksavo CMR važtaraštyje įrašu. Vairuotojas paaiškinti, kaip atsirado automobilio apgadinimas, atsisakė.
2019 m. birželio mėnesį mūsų bendrovė gavo užsakovo(duomenys neskelbtini) W. T. 1 pranešimą su visais žalą patvirtinančiais dokumentais, kurioje nurodyta, jog padarytos žalos automobiliui dydis yra 700 EUR .Taigi, dėl didelio neatsargumo ir nerūpestingumo, neatsargiai veždamas jam patikėtą krovinį ieškovo darbuotojas darbdaviui padarė 700 Eur žalą. Ieškovas žalos padarymo metu buvo apsidraudęs krovinių atsakomybės draudimu, tačiau su draudimo kompanija buvo sutarę, kad besąlygiškai atskaitoma suma įvykus draudiminiam įvykiui bus 1500 Eur. Tai patvirtina pridedamas 2018-03-19 draudimo poliusas. Šios žalos sumos draudimo bendrovė ieškovui neatlygins. Todėl 700 Eur sumą ieškovas prašo priteisti iš kalto dėl žalos atsiradimo atsakovo.
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau DK) 153 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad, jeigu žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. C. S. vidutinis darbo užmokesčio dydis buvo 704,99 Eur. Prašoma priteisti suma neviršija atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio, todėl ji iešieškotina visa.
Ieškovas, vadovaudamasis Darbo kodekso normomis, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisiją, su prašymu išieškoti iš atsakovo jo padarytą žalą darbdaviui. Darbo ginčų komisija 2019 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. DGKS-6203 darbo byloje Nr. APS- 118-17295/2019 nusprendė, jog ginčas nėra teismingas Lietuvos Respublikos darbo ginčų komisijai, nes, komisijos nuomone, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, ir tuo pagrindu atsisakė ieškovo UAB „Areisa“ prašymą nagrinėti. Su tokiu darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė I. M. nurodė jog ieškovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti argumentais bei motyvais išdėstytais ieškinyje bei papildomai paaiškino, kad prašo iš atsakovo priteisti visą žalą, kurią jis padarė, kadangi jo vidutinis darbo užmokestis yra 704 EUR ir yra net didesnis nei padaryta žala, kurią jis padarė dėl didelio neatsargumo, kadangi pasikraunant ir gabenant krovinį neužtikrino jo tinkamos būklės, atkreipė dėmesį jog buvo vežamas naujas automobilis, nustatęs pasikrovimo metu jo defektus atsakovas privalėjo tai atžymėti CMR važtaraštyje, tačiau to nepadarė.
Atsakovas S. C. (toliau atsakovas) atsiliepimo byloje nepateikęs, jis į teismo posėdį neatvyko ir neatvykimo priežasčių nepranešė iki teismo posėdžio pradžios, todėl jos laikomos nesvarbiomis ir byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 246 str. 2d.). Atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) ir dokumentai atsakovui buvo įteikti CPK 123 str. 3 d. tvarka (darbovietės administracijai ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Kitos vietos procesiniams dokumentams teikti atsakovas nepranešė (CPK 121 str.) ir teismas vertino, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nes jis dirba bendrovėje, kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), taigi byla teisminga šiam teismui (CPK 29 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.16 str., 2.17 str.).
Teismas
K o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkinamas.
Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus: Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. DGKS -6203, kuriame nurodyta jog darbdavio inicijuotas darbo ginčas dėl žalos atlyginimo iš atsakovo nenagrinėtinas, kadangi S. C. gyvena (duomenys neskelbtini), nes taip nurodyta darbo sutartyje, o neginčytinų įrodymų jog jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje nepateikta ir darbo ginčą buvo atsisakyta nagrinėti kaip nepriskirtą DGK kompetencijai.
Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymą, kurioje yra duomenys jog atsakovas deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
Darbo sutartyje 2018 m. sausio 31 d. Nr. 84 yra duomenys, kad ieškovė įdarbino atsakovą tarptautinių krovinių vežimo transporto vairuotoju ekspeditoriumi – autošaltkalviu, taip pat yra sąlyga jog darbuotojas atsako už jam patikėtas materialines vertybes ir pilnai atsako už padarytą žalą (10. 1, 10 .2 p.). Tai, kad darbuotojas, šiuo atveju atsakovas yra atsakingas padarytą žalą fiksuojama ir pareiginiuose nuostatuose bei Darbo vidaus tvarkos taisyklėse su šiais dokumentais atsakovas buvo supažindintas.
Pateiktuose dokumentuose dėl komandiruotės (įsakymas), darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra duomenys jog atsakovas buvo komandiruotėje bei gabeno krovinį dėl kurio apgadinimo kilo ginčas. CMR važtaraštyje yra nurodyta, kad atsakovas gabeno krovinį 2018 m. rugpjūčio 18 d. Vokietijoje, o būtent gabeno automobilį ir pasirašė CMR važtaraštyje (23 p., grafa), iškraunat automobilį buvo užfiksuota krovinio gavėjo, kad nėra automobilio atgabento antenos ir subraižytas kairysis priekinis automobilio sparnas, tai atžymėta CMR važtaraštyje. Pateikti su ieškiniu dokumentai patvirtina, kad buvo padaryta 700 EUR žala bei, kad krovinio gavėjas pateikė ieškovei pranešimą ir šios žalos reikalavo bei, kad ieškovė ją sumokėjo.
Ieškovė tuo metu (žalos padarymo) buvo apsidraudusi Krovinių atsakomybės draudimu dėl naudotų ir naujų automobilių tarptautinio pervežimo, įrašant jog bus atlyginama suma nuo 1500 EUR.
Įsakyme dėl atleidimo iš darbo, 2018 m. balandžio 10 d. Nr. 19/34, nurodyta, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo prašymą, buvo atleistas iš darbo nuo 2019 m. balandžio 11 d. pagal DK 55 str. 1 d. (darbuotojo iniciatyva)
Byloje yra duomenys, kad atsakovas atsisakė paaiškinti įvykį dėl kurio ieškovė prašo priteisti žalą.
Vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo pažymoje nurodyta jog atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra 704, 99 EUR.
Ieškovės atstovės paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė UAB „Areisa.“ kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš atsakovo 700 EUR turtinės žalos atlyginimą. 2019 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija sprendimu Nr. DGKS- 6203 atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijai, sprendė, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Konstatavo, kad darbo byloje nėra duomenų, jog ieškovė ir atsakovas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, t. y. (duomenys neskelbtini), kilus ginčui, būtų susitarę, kilusį ginčą nagrinėti Darbo kodekso nustatyta tvarka. Ieškovė nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu per vieną mėnesį kreipėsi su ieškiniu į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Anksčiau aptarti duomenys (Gyventojų registro pažyma) patvirtina, kad atsakovas ieškinio pateikimo metu gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) ir be to dirba kitoje bendrovėje ((duomenys neskelbtini)), kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini). Nustatęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškinys pareikštas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, yra teismingas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams, todėl ginčas nagrinėjamas iš esmės. Tuo pačiu pasisakoma, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 4 dalis).
Ieškovė prašo priteisti turtinę žalą iš atsakovo S. C. kaip buvusio darbuotojo padarytą darbdaviui UAB „Areisa“ tuo pačiu tarptautinio krovinio vežėjui, kuris atlygino turtinę žalą krovinio gavėjui už apgadintą krovinį, tai yra už apgadintą vieną naują lengvąjį automobilį, kuris buvo gabenamas vykdant tarptautinį krovinių pervežimą pagal CMR konvencijos nuostatas.
Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad krovinio apgadinimo metu, atsakovas dirbo pas ieškovę tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo – ekspeditoriaus - autošaltkalviu. Darbo sutarties 9.4 punkte nustatyta, kad darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam perduotas saugoti, išduoti, gabenti materialines vertybes, taip pat priemones, perduotas jam naudotis darbe ir įsipareigoja atlyginti darbdaviui visą su jomis susijusią žalą pagal visiškos materialinės atsakomybės sutarties sąlygas. Darbuotojas atsako pagal šį punktą nuo minėtų vertybių ar priemonių priėmimo iki perdavimo įgaliotam darbuotojui. Darbuotojas apie jam perduoto turto neišsaugojimą ar sugadinimą turi nedelsdamas pranešti raštu darbdaviui. Darbuotojas atsako už materialines vertybes, patikėtas jam, bei avansu išmokėtus pinigus, atsiskaitymui už prekes ir paslaugas. Darbuotojas neša pilną atsakomybę už padarytą žalą (10.2 punktas).
Nustatyta, kad atsakovas buvo supažindintas su (duomenys neskelbtini) Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose nustatyta atsakovo pareiga parašyti paaiškinimus, jeigu buvo nustatyti krovinio gabenimo pažeidimai, kuriuos nustato krovinio gavėjas ir apie tai atžymi į CMR važtaraštį (5.5 p.). Atsakovas buvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, kuriuose nurodytos vairuotojo – ekspeditoriaus pareigos mokėti savarankiškai pakrauti ir iškrauti į transporto priemonę automobilius, saugiai juos pritvirtinti, kaip nurodyta instrukcijoje (2.1. punktas), žinoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir juos vykdyti. Atsakovas buvo supažindintas, jog yra materialiai atsakingas už jam perduotų siuntų bei krovinių nepristatymą ar pavėluotą pristatymą adresatui, jų saugumą (4.5. punktas).
Atsakovas ieškovės. įsakymu Nr. 18/100, 2018 m. birželio 20 buvo komandiruotas iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pervežti automobilius įsakyme nurodytais maršrutais.
2018 m. rugpjūčio 18d. atsakovas pasikrovė automobilį V. P. viename (duomenys neskelbtini) ir gabeno jį į kitą (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašęs atsakovas, neįrašant jokių pastabų. Krovinio gavėjas važtaraštyje (CMR), įrašęs trūkumus krovinio, o būtent atžymėjęs jog nėra antenos bei subraižytas kairys priekinis sparnas automobilio.
Ieškovės į bylą pateiktame įvykio paaiškinimo lape nurodyta, kad atsakovas atsisakė rašyti paaiškinimą dėl automobilio apgadinimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. birželio mėn. ieškovė gavo krovinio gavėjo pretenziją (pranešimą) su žalą patvirtinančiais dokumentais dėl automobilio apgadinimo, nurodė jog padaryta žala yra 700 EUR
Nustatyta, kad ieškovė žalos padarymo metu buvo apsidraudusi krovinių atsakomybės draudimu. Draudimo laikotarpiu galiojusios draudimo sutarties sąlygos numatė, kad besąlygiškai atskaitoma suma įvykus draudiminiam įvykiui yra 1500 EUR. Šios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu buvo apgadintas automobilis VW Polo. Padaryta žala nesiekia 1500 EUR ir tokiu būdu draudimo bendrovė neprivalo atlyginti ieškovei žalą, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, buvusio darbo santykiuose žalos padarymo metu).
2019 m. spalio 3 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė pervedė 700 EUR sumą krovinio gavėjui.
Atsakovas atleistas iš (duomenys neskelbtini) pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Pagal ieškovės pateiktą pažymą atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 704,99EUR.
Vadovaujantis DK 151 straipsniu kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jo kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą.
Ieškovė nurodo, kad atsakovas dirbdamas vairuotoju – ekspeditoriumi padarė darbdaviui 700 EUR turtinę žalą dėl didelio neatsargumo ir pagal DK 153 straipsnį turi atlyginti visą padarytą žalą, kadangi jos dydis neviršija šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio sumos. Darbo kodeksas didelio neatsargumo sąvokos nepateikia, tačiau pagal teisminę praktiką spęstina, kad dideliu neatsargumu yra laikomi asmens veiksmai, kurių jis nebūtų padaręs, jeigu būtų laikęsis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo sąlygų.
Ieškovė įrodinėja atsakovo kaltę vadovaudamasi ir su atsakovu pasirašyta darbo sutartimi, kurioje numatyta visiška materialinė atsakomybė. Pažymėtina, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam DK sutartyje su darbuotoju nebegalima numatyti visiškos materialinės atsakomybės. DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 12 dalis numato, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki darbo kodekso įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios. Taigi materialinė atsakomybė prilyginama civilinei atsakomybei. Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovei, kaip darbdaviui, būtina įrodyti materialinės atsakomybės sąlygas: 1) žalos padarymą; 2) žalos padarymą darbuotojo darbo pareigų pažeidimu (neteisėta veika ar neveikimu); 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir žalos atsiradimo; 4) darbuotojo kaltę (nagrinėjamu atveju didelį neatsargumą); 5) aplinkybę, kad darbuotojas ir darbdavys teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) aplinkybę, kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Jeigu pažeidimo padarymo metu nėra bent vienos atsakomybės sąlygos, nėra ir pagrindo taikyti materialinę atsakomybę. Pagal pateiktus įrodymus, pirmiausia Vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginius nuostatus vairuotojas - ekspeditorius materialiai atsako už jam perduotų krovinių pristatymą krovinio gavėjui bei jų būklę. Atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su šiais nuostatais. Iš įvykio paaiškinimo matyti, kad atsakovas atsisakė rašyti paaiškinimą dėl automobilio apgadinimo ir automobilio apgadinimo aplinkybių neįvardino.
Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepateikė paaiškinimų ar rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jam perduotas pervežti krovinys – naujas lengvasis automobilis turėjo pažeidimų, nėra jokio paaiškinimo dėl žalos atsiradimo aplinkybių.
Vadovaudamasis ieškovės pateiktais ir ištirtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog ieškovė įrodė žalos padarymo aplinkybes. CMR važtaraštis patvirtina, jog atsakovas prisiėmė pervežti naują automobilį, pasikrovimo metu žymos jog automobilis su defektais neįrašė CMR važtaraštyje, o iškrovimo metu krovinio gavėjas atžymėjo jog automobilis apgadintas. Tai leidžia daryti išvadą, jog automobilis buvo apgadintas krovinio gabenimo metu dėl atsakovo didelio neatsargumo. Atsakovas buvo supažindintas su krovinių pakrovimo, tvirtinimo taisyklėmis, privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir būti atidus. Atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir nedėjo maksimalių pastangų tam, kad išsaugotų jam patikėtą krovinį tokios būklės kokios jį gavo pervežti.
Ieškovė pateikė įrodymai, patvirtinančius žalos padarymo faktą bei žalos dydį, kurio atsakovas neginčijo, kitas materialinės (civilinės) atsakomybės sąlygas patvirtina CMR važtaraštis, kuriame yra krovinio gavėjo atžyma apie automobilio apgadinimą, žalos nustatymo dokumentai, kuriuose nurodytas žalos pobūdis.
Atsakovas dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi ir tarptautinis krovinių pervežimas bei jų pasikrovimas ir nukrovimas tuo pačiu ir CMR važtaraįčio atitinkamų grafų pildymas buvo jo darbinė (profesinė) veikla, todėl jis priimdamas vežti naują automobilį, turėjo patikrinti išorinę jo būklę ir esant defektams tai atžymėti CMR važtaraštyje, o jei tokių defektų nebuvo krovinį nugabenti taip, kad jų ir neatsirastų. Atsakovas jokių žymų CMR važtaraštyje nepadarė ir teismas daro išvadą jog automobilis, jo perdavimo atsakovui kaip krovinio vežėjo vairuotojui- ekspeditoriui, buvo be apgadinimų
Atsakovas, būdamas profesionaliu vairuotoju ir būdamas atsakingas už tinkamą krovinio pakrovimą, nugabenimą gavėjui ir tinkamą iškrovimą, privalėjo numatyti ir įvertinti visas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio sugadinimo rizikos laipsniui sumažinti, elgtis maksimaliai atsakingai ir rūpestingai.
Teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė visas atsakovo atsakomybei kilti būtinas materialinės (civilinės) atsakomybės sąlygas. Atsakovas savo veiksmais padarė 700EUR turtinę žalą neatsargumu.. Padarytos žalos dydis neviršija atsakovo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Žalos padarymo metu atsakovą ir ieškovę siejo darbo teisiniai santykiai ir žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbine veikla. Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. DK 152 str. 1d. įtvirtinta nuostata, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 700 EUR turtinę žalą (nuostolius), kadangi būtent tokią sumą sumokėjo pagal pranešimą krovinio gavėjui, kuriam atsakovas nugabeno naują automobilį apgadintą ir tai reiškia, kad ieškovė atlygino kito asmens, tai yra darbuotojo padarytą turtinę žalą ir įgijo teisę jos reikalauti iš atsakovo atgręžtinio reikalavimo teise (CK 6.280 str. 1 d.).
Teismas priteisia iš atsakovo visą jo padarytą žalą, kadangi ji neviršija ne tik šešių, bet ir trijų atsakovų vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 str. 1 d.) ir teismas nenustatė pagrindų padarytos turtinės žalos dydžiui mažinti. ( DK 152 str. 2 d. ir 3 d.).
Dėl palūkanų
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 16 EUR žyminio mokesčio. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė įrodymus dėl turėtų išlaidų, o būtent advokato teisinės pagalbos teikimo 350 EUR už ieškinio paruošimą bei 150 EUR už atstovavimą teismo posėdyje ir 251,60 EUR turėtų išlaidų už dokumentų vertimą, tai yra viso 768 EUR sumai. Teismas, atsižvelgdamas, kad ginčas kilo dėl darbo santykių ir žala priteisiama iš buvusio darbuotojo visa yra 700 EUR, o visos bylinėjimosi išlaidos sudaro 768 EUR sumą, tai yra didesnės nei patirta ieškovės žala, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principu bei CPK 93 str. 4 d. priteisia 518 EUR bylinėjimosi išlaidų, tai yra priteisia ½ dalį turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o procesinių dokumentų vertimo išlaidas ir žyminio mokesčio sumokėtą sumą priteisia pilnai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo S. C. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Areisa“, juridinio asmens kodas 302916450, buveinės adresas Pasvalys, Mūšos g. 8, 700 EUR (septynis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 518 EUR ( penkis šimtus aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimo patvirtintą kopiją per tris dienas išsiųsti atsakovui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja Janina Zaržeckienė