Baudžiamoji byla Nr. N1-104-350/2017

teisminio proceso Nr. 1-01-12928-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.4.2.1; 1.1.11.11; 1.1.8.12; 1.1.11.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.1; 1.1.10.4; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5;

(S)

N   U   O   S   P   R   E   N   D   I   S

    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2017 m. rugsėjo 5 d.

   Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,

gynėjai advokatei D. B.,

kaltinamajam G. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Ukmergėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , S kaime, U. rajone, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

G. Š. 2017 m. kovo 8 d. apie 22.05 val., VšĮ (duomenys neskelbtini) bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), N. kaime M. rajone, virtuvės patalpoje, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai  reikalavo  E. R. atnešti į jo kambarį neįvardintą pinigų sumą kaip atlygį už „stogą“ bei, E. R. atsisakius mokėti  pinigus, panaudojo prieš jį fizinį smurtą, t. y. ne mažiau kaip du kartus ranka ir  ne mažiau  vieną kartą keliu smogė nukentėjusiajam E. R. į veido sritį.

G. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną būdamas (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurioje mokėsi pirmame kurse, virtuvėje, kur darėsi valgyti, ten taip pat buvusio savo grupioko E. R., kurį pažinojo tik iš matymo ir anksčiau nebuvo bendravęs, dėl to, kad buvo susinervinęs, nes tą dieną išsiskyrė su savo mergina, ir norėdamas prie ko nors prikibti, paprašė dviejų eurų ir juokais pasakė, kad už tai bus E. R. „stogu“ ir, kad pinigus jam E. R. atneštų į jo kambarį. Kadangi E. R. į jo pinigų prašymą atsakė neigiamai bei pavadino jį „lopu“, jis E. R. sumušė, tačiau vėliau, supratęs, kad negerai pasielgė, mėgino E. R. atsiprašyti, tačiau pastarasis vis tiek iškvietė policiją. Dėl nusikaltimo gailisi.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir davė parodymus, bei prašė kitų įrodymų netirti, prokuroras ir kaltinamojo gynėja tam neprieštaravo, o nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, įrodymų tyrimas po kaltinamojo apklausos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nutrauktas ir vadovaujantis BPK 291 straipsnio tvarka paskelbta ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta:

Nukentėjusiojo E. R. parodymais, kad 2017 m. kovo 8 d. apie 22 val. 5 min. jam būnant mokyklos bendrabučio virtuvėje, kartu su kursiokais V. Ž., A. V., S. D., E. J. į virtuvę atėjęs G. Š. jo paklausė ar turi pinigų. Atsakius, kad šiuo metu pinigų neturi, G. Š. jam liepė atnešti pinigų į jo bendrabučio kambarį kai turėsiąs. Jis atsakė, kad jam jokių pinigų neneš. Tada G. Š. jam ranka trenkė ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą. Kad G. Š. jam būtų spyręs į veidą – neprisimena. Pirmą smūgį gavo sėdėdamas ant stalo, po suduoto smūgio jis iš karto atsistojo ir rankomis paėmė G. Š. už megztinio ties kaklu ir prisitraukė arčiau savęs, kad jis jam negalėtų stipriai suduoti, tačiau jis jam vis tiek sudavė vieną smūgį į galvą. Konfliktas baigėsi, kai į bendrabučio virtuvę, kurioje įvyko konfliktas, atėjo auklėtojos. Jis G. Š. ,,lopu" nevadino, G. Š. jį sumušė dėl to, kad jam pasakė, jog neduos pinigų, kurių jis jo reikalavo. G. Š. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje reikšti nenori (b.l. 17-21).

Liudytojo E. J. parodymais, kad vienos dienos vakare, jau sutemus, apie 21 val. jis kartu su S. D., V. Ž., A. V. ir E., kurio pavardė gali būti R., buvo (duomenys neskelbtini) bendrabučio virtuvėje, esančioje ketvirtame aukšte, kur darėsi valgyti. Toje pačioje virtuvėje darėsi valgyti ir vaikinas vardu G., kurio pavardė lyg ir Š., tačiau tiksliai nežino. Jam su draugais bekalbant, G. priėjo prie E. ir pasakė: "Atneši pinigus - turėsi "stogą"". Suprato, kad jis turi omenyje apsaugą. E. R. G. atsakė, kad jam "stogo" nereikia. Tuomet G. E. R. liepė nedelsiant atnešti pinigus jam į kambarį. Kokią sumą E. turėjo jam nešti, G. nesakė. Kai E. R. atsakė, kad jokių pinigų jam neneš, G. vieną kartą delnu stipriai trenkė jam per žandą. Po to jie abu susistumdė. Jiems susistumdžius, su draugais išėjo į koridorių, tačiau viską, kas vyko virtuvėje, stebėjo iš ten pro duris. Matė, kad susistumdymo metu G. kumščiu du kartus trenkė E. R. į akį, atrodo, kairę, o po to palenkė E. R. galvą ir vieną kartą keliu trenkė E. į veidą. E. R. bandė suduoti G. atgal, tačiau kiek kartų ir ar jam pataikė, neprisimena. Po to, kai G. trenkė E. R. keliu į veidą, E. išėjo iš virtuvės, o jam iš paskos nuskubėjo G.. Girdėjo kaip jis prašė E. niekam nesakyti kas įvyko, tačiau E. R. jo nepaklausė, o nuėjo pas auklėtojas. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Tą pačią naktį jis kalbėjo su E. ir šis sakė, kad G. pinigų iš jo reikalavo pirmą kartą. Jam pačiam G. niekada negrasino ir jokių pinigų iš jo nereikalavo. Negirdėjo, kad iki tol G. būtų reikalavęs pinigų už apsaugą iš kitų (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivių (b.l. 35-36).

Analogiškais liudytojų V. Ž. (b.l. 39-40), A. V. (b.l. 43-44), S. D. (b.l.  46-47), M. G. (b.l. 52-53) parodymais.

Šių asmenų parodymai yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, todėl jie laikytini tinkamais įrodymais (BPK 20 straipsnio 1, 2 dalys).

Šių įrodymų visuma neginčijamai įrodyta, kad G. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, neturėdamas jokio teisėto pagrindo reikalauti, t. y. neteisėtai atvirai reikalavo, kad nukentėjusysis E. R. ateityje perduotų jam savo turtą – neapibrėžto dydžio pinigų sumą, o, pastarajam iš karto tai padaryti atsisakius, G. Š. prieš E. R. panaudojo fizinį smurtą ir jį sumušė. Šiuo atveju pastarasis kaltinamojo veiksmas vertinamas kaip siekimas nukentėjusįjį įbauginti, kad nukentėjusysis paklustų kaltinamojo reikalavimui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 181 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą panaudodamas fizinį smurtą, o toks nusikaltimas laikomas baigtu, kai prievartaujamas asmuo supažindinamas su neteisėtos turtinės pretenzijos turiniu, todėl G. Š. veika kaltinamajame akte kaip baigtas nusikaltimas kvalifikuota tinkamai.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą, kuriuo siekė užvaldyti svetimą turtą, padarė būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas (b.l. 108), administracine tvarka nebaustas (b.l. 109), duomenų, kad anksčiau būtų daręs teisės pažeidimus, nėra (b.l. 123), nusikaltimo padarymo metu mokėsi, iš mokymo įstaigos pašalintas būtent dėl nagrinėjamo nusikaltimo padarymo (b.l. 113), ankstesnėse mokymosi įstaigose buvo charakterizuojamas neigiamai iš esmės dėl be pateisinamų priežasčių praleidžiamų pamokų, daromų mokinio elgesio taisyklių pažeidimų (b.l. 126,128). Taip pat teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia ir į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra G. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, suprato savo elgesio neteisėtumą, ką rodo aplinkybė, jog iš karto po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo mėgino nukentėjusiojo atsiprašyti ir susitaikyti.

Kadangi BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus, jo sankcijoje numatyta vienintelė – laisvės atėmimo bausmė ir byloje nėra jokių BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių skirti G. Š. kitos rūšies bausmę, jam ši bausmė skirtina, tačiau, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aukščiau nurodytas aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė artima minimaliai.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir, kad kaltinamasis prisipažino kaltu, kas, sutinkamai su BK 641 straipsnio 2 dalimi yra privaloma sąlyga, taikant šio straipsnio 1 dalį, už nusikaltimą skiriamą bausmę mažinti 1/3, o, esant šioms sąlygoms, pastarojo straipsnio taikymas teismui yra privalomas, todėl G. Š. skiriama bausmė mažinama 1/3.

Atsižvelgiant į G. Š. asmenybę, t. y. į tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, kad šiuo metu jis yra jau pilnametis, anksčiau teisės pažeidimų nėra padaręs, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, taip pat į BK 80 straipsnyje numatytą nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, t. y. užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų asmens, padariusio nusikaltimą amžių ir socialinę brandą, riboti laisvės atėmimo bausmės taikymą ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymą, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai G. Š. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, auklėjamojo poveikio priemonėmis, kurios G. Š. ugdytų kaip asmenybę, jį auklėtų bei sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Taikant BK 641 straipsnį, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir skirti auklėjamojo poveikio priemones – 40 valandų nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose (BK 85 straipsnis) bei elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant G. Š. šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., mokytis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo priemonėse, bei uždraudžiant jam be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas                                                                                           Algirdas Gaputis